Tiekimo grandinių perkėlimas įstrigo

Gamybos procesų skaitmenizacija – vienas pagrindinių kriterijų tiekimo grandines besiruošiantiems diversifikuoti Vakarų Europos gamintojams renkantis partnerius. Kol pandemija riboja keliones ir sprendimus, verta atlikti namų darbus ir pasiruošti. Apie pramonės skaitmenizaciją, automatizavimą bus kalbama spalio 27 d. jau penktojoje Pramonė 4.0 konferencijoje.

Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Kol COVID-19 pandemija ribos keliones ir partneriai negalės atlikti auditų bei patikrinti Lietuvos įmonių patikimumo, masinio tiekimo grandinių perkėlimo nėra ko tikėtis. Bet ruoštis tam būtina.

Gamybininkai svarsto, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios į Lietuvos bendroves, trumpinant tiekimo grandines, galėjo būti perkelta užsakymų už kelias dešimtis milijonų. Bet tai eksportuojančiai pramonei tik lašas jūroje.

„Proveržis neįvyko, ir tam yra objektyvių priežasčių“, – sako Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Anot jo, pagrindinis kliuvinys – kelionių ir susitikimų ribojimas. Be gyvo susitikimo, be auditavimo nuotoliniu būdu įtraukti į tiekimo grandinę naują tiekėją beveik neįmanoma. Dažniausiai užsakymus perkelia turimi partneriai, šie užsakymai nėra įspūdingi, o konkretūs atvejai konfidencialumo sumetimais neatskleidžiami.

„Susidomėjimas yra, tai faktas, tačiau keliavimo draudimai šiuo metu stabdo įmones. Jeigu šiandien nėra įmanoma patikimai pakeisti tiekėjo, tie, kas pavasarį turėjo problemų dėl gamybos Azijoje, aklai neperkels užsakymų į Lietuvos bendrovę, rizikuodami užbėgti nuo vilko ant meškos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Raimundas Gražys, plastikinių produktų UAB „Hoda“ vadovas, neslepia – įmonę audituoti norėtų ir vokiečiai, ir prancūzai, bet dėl ribojamų kelionių negali to padaryti.

„Be to, sunku būtų pasakyti, ar tai būtų tiekimo perkėlimas iš Azijos, ar šiaip naujų tiekėjų paieška“, – svarsto R. Gražys.

Tačiau jis patvirtina – jeigu pavyktų susitarti, tai būtų visai nauji užsakovai.

Gamyba turi išmokti „kalbėti“ 

T. Jaskelevičius prognozuoja, kad sprendimai dėl naujų tiekėjų bus priimti pasibaigus kelionių ribojimui, ir būtina tam ruoštis. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, visi procesai suskaitmeninti, bendrovė apsirūpinusi užsakymais iki metų pabaigos, o 2020 m. įmonei, planuojama, bus truputį geresni negu pernai.

„Siekiamybė – kad gamybos linijos realiuoju laiku „šnekėtųsi“ su tiekėjų sistemomis, „matytų“ jų atsargas ir galimybes jas patiekti. O kitoje pusėje į sistemas patektų duomenys apie atsargas parduotuvėse, sandėliuose, besikeičiančius klientų lūkesčius ir nuotaikas, išorės veiksnius, tokius kaip orų prognozės, infekcinių ligų protrūkiai, geopolitinės įtampos ir kiti duomenys, padedantys iš anksto nuspėti galimus tiekimo ar paklausos trikdžius ir tam pasiruošti“, – aiškina Dovydas Zinkevičius, „Infobalt“ asociacijos „Pramonės 4.0“ grupės vadovas ir verslo valdymo sprendimų UAB „Columbus Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacija ir aktyvesnis keitimasis duomenimis leidžia gamybos planavimo sistemai įvertinti tiekimo pajėgumus, atsargas ir priimti atitinkamus sprendimus.

Pirmaujančiųjų spurtas

Remiantis „McKinsey“ duomenimis, 39% pramonės lyderių pasaulyje jau įdiegė vadinamuosius kontrolės centrus, kad galėtų centralizuotai stebėti visą tiekimo procesą. Maždaug ketvirtis įmonių diegia automatizacijos sprendimus, kad mažintų darbuotojų trūkumo, kilusio dėl koronaviruso, neigiamą poveikį veiklai.

Pasaulinė tyrimų ir konsultavimo kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2023 m. pusė pirmaujančių pasaulyje korporacijų bus investavusios į vienokį ar kitokį logistikos ir tiekimo stebėjimo realiuoju laiku sprendimą. Taip pat prognozuojamas ir dviženklis robotizuotų pristatymo vartotojams sistemų augimas.

Pasak Audronės Gurinskienės, Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų (AHK) Lietuvos biuro vadovės, Vokietijos įmonės yra linkusios integruoti daugiau vietos tiekėjų į tiekimo grandinę arba sugrąžinti užsakymus atgal į Vokietiją ar Europos Sąjungą. Spartėjantis automatizavimas ir robotizavimas leidžia sumažinti darbo sąnaudas, gamyba tampa konkurencinga.

„Vokietijos kompanijos iš potencialių partnerių tikisi didelio skaidrumo, skaitmenizuotų ir automatizuotų procesų, sandėlių ir tiekimo grandinių valdymo, užtikrintos prieigos prie šių resursų informacinių sistemų. Jų lūkestis – sudėlioti lanksčias tiekimo grandines, kurios galėtų dinamiškai ir greitai, per kelias valandas, reaguoti į pokyčius“, – atkreipia dėmesį A. Gurinskienė.

Lietuvos pramonės įmonių skaitmenizavimas, „Infobalt“ asociacijos „Pramonė 4.0“ grupės vadovo vertinimu, prilygsta ES vidurkiui, o įmonės aktyviai siekia išbandyti įvairias technologijas.

„Šalyje ir iki pandemijos turėjome gerą pasirengimą, tinkamą nusiteikimą – buvo siekiama kurti savo procesus, pasitikrinti ir išbandyti skirtingas technologijas. O karantinas dar suteikė labai stiprų impulsą adaptuoti skaitmenizacijos sprendimus pramonėje. Svarbu išlaikyti ir didinti šį tempą“, – pabrėžia D. Zinkevičius.