Vilniuje įvyko ORGALIME Generalinė Asamblėja: Europai būtina ambicinga pramonės strategija

Siekiant sudaryti galimybes Europos technologijų pramonei visapusiškai prisidėti prie Senojo Žemyno ūkio bei visuomenės raidos Europos Sąjungoje ir jos narėse būtina kryptingai skatinti investicijas į pramonės skaitmeninimą ir inovacijų diegimą. Tokia pozicija skambėjo Vilniuje vykstančiame vienos didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės organizacijų, inžinerinės pramonės asociacijos ORGALIME narių suvažiavime. Daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų vienijančios organizacijos delegatai Vilniuje susirinko planuoti organizacijos veiklą bei dalyvauti konferencijoje, kurioje aptarė ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius, pramonėje ir visuomenėje vykstančius pokyčius bei tendencijas.

Visų, konferencijoje dalyvavusių pranešėjų pristatymai:

Konferencijos dalyviai, inžinerijos pramonės asociacijų ir įmonių atstovai dalijosi patirtimi apie diegiamus technologinius sprendimus, keleriopai leidžiančius padidinti pramonės ir gamybos įmonių veiklos efektyvumą. Konferenciją organizavusios Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA duomenimis, šiame sektoriuje veikiančių mūsų šalies bendrovių gamybos apimtys per pastarąjį dešimtmetį paaugo trečdaliu, 34 proc. Tačiau siekiant užtikrinti tolesnę sektoriaus plėtrą ir pasaulinį konkurencingumą, būtinos kryptingos tiek privataus, tiek ir viešojo sektoriaus pastangos kuriant investicijoms palankią aplinką srityje, kuriai iki šiol neretai skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Pavyzdžiui, Suomijos mechanikos inžinerijos pramonės įmonėse dirba apie 150 tūkst. specialistų. Kiekvienam iš jų tenka du susijusia ar aptarnaujančia veikla užsiimantys darbuotojai. Pridėję visų jų artimuosius, skaičiuojame, kad 5,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje 1,5 milijono žmonių gerovė priklauso nuo inžinerijos pramonės. Panaši padėtis ir likusioje Europoje, tik skaičius reikėtų padauginti 200 kartų. Taigi inžinerijos pramonė ir gamyba apskritai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visoje Europos Sąjungoje, ir būtina stiprinti šio sektoriaus konkurencingumą. Mes siekiame, kad ES būtų sukurta ambicinga pramonės vystymo strategija, kurios pagrindas būtų skaitmeninėmis technologijomis ir inovacijomis grindžiamos gamybos plėtra“, – kalbėjo Tomas Hedenborg, ORGALIME prezidentas.

Europos Komisija prognozuoja, kad dėl ES gamybos skaitmenizavimo jos metinės pajamos per artimiausius penkerius metus padidės 110 mlrd. eurų. Tačiau tam būtina skatinti investicijas į skaitmeninių sprendimų diegimą įmonėse. Skaičiuojama, kad tik 1 iš 5 ES gamybos įmonių šiuo metu yra itin skaitmenizuotos. Ypač daug iššūkių patiria smulkaus ir vidutinio verslo įmonės: maždaug 9 iš 10 tokių Europos įmonių pripažįsta atsiliekančios veiklos skaitmeninimo požiūriu.

„Inovatyvių technologijų diegimas itin aktualus Lietuvos įmonėms − ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal darbo jėgos našumą gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, jau nekalbant apie tokias šalis kaip Vokietija, Airija, Nyderlandai, Belgija ar Airija. Be to, nepaisant Lietuvos inžinerinėje pramonėje stebimo proveržio, daugelio šio sektoriaus įmonių produkcija vis dar nėra itin aukštos pridėtinės vertės. Siekiame, kad įmonės kuo daugiau investuotų į inovacinius sprendimus, skaitmenizuotą, automatizuotą gamybą. Taip pat keliame sau tikslą iš paslaugų tiekėjų tapti aukštos vertės produktų ir paslaugų tiekėjais, tačiau tam būtina išspręsti nemažai sisteminių iššūkių, tokių kaip kvalifikuotų specialistų rengimas ar glaudesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas“, – pažymėjo Darius Lasionis, LINPRA direktorius.

Konferencijoje dalyvavęs ūkio viceministras Gintaras Vilda teigė, kad penktadalį šalies BVP sukuriančio gamybos sektoriaus raida, skaitmeninimas ir inovacijų skatinimas yra vienas Vyriausybės prioritetų. „Simboliška, kad kaip tik šios konferencijos dieną Seimui buvo pateiktas Ūkio ministerijos parengtas Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas. Juo siekiama šalyje kurti sistemą, leisiančią pasitelkti žinias inovacijomis grįstai ekonomikai kurti. Projektas yra dalis inovacijų reformos, kuria siekiama suaktyvinti šalies inovacijų ekosistemą“, – teigė G. Vilda.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA vienija per 90 narių. Inžinerinės pramonės sektoriaus metinė apyvarta 2017 m. pasiekė 3,8 mlrd. eurų ir lyginant su 2016 m. paaugo 18 proc. Inžinerinės pramonės įmonėse – metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, plastiko, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės sektoriaus bendrovėse, – dirba per 54 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 70 proc. inžinerinės pramonės pagamintos produkcijos yra eksportuojama.

Asociacija ORGALIME, įkurta 1954 m., vienija inžinerinės pramonės organizacijas, kurių atstovaujamose įmonėse Europoje dirba apie 11 mln. darbuotojų. Organizacijos narių metinė apyvarta pernai siekė 2 trilijonus eurų ir per metus paaugo 5 proc. Asociacijos narės sukuria apie 28 proc. Europoje pagaminamų prekių, kurios sudaro apie trečdalį Europos Sąjungos gamybos eksporto.

Daugiau renginio nuotraukų – LINPRA Facebook puslapyje.
Renginio fotografas Artūras Žukas