Žaliasis kursas: Orgalim pozicija ir rekomendacijos dėl ES 2040 klimato srities tikslų

Europos technologijų pramonei atstovaujanti asociacija Orgalim, kurios nariai yra ir LINPRA, palaiko Europos Komisijos iniciatyvą parengti tarpinius 2040 m. klimato srities tikslus, siekiant užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą.

Kad žaliasis kursas būtų įgyvendintas sėkmingas, būtini aiškūs ir realistiški tikslai, kurie leistų Europos visuomenei ir pramonei tinkamai pasiruošti.

Visi 2040 m. klimato tikslai turi būti ir ambicingi, ir tuo pačiu pragmatiški. Ambicingi, nes greitai ir sėkmingai pasiektas neutralus poveikis klimatui užtikrins ES ekonomikos ateitį ir leis jai pirmauti ekonominio vystymosi srityje. Pragmatiškas, nes Europos pramonei turi būti suteikta galimybė lanksčiai siekti šio tikslo nesumažinant jos konkurencingumo pasaulyje.

Orgalim apibrėžė Europos pramonės poziciją šiuo klausimu, kurią komunikuos aktualiose klimato politikos diskusijose. Orgalim rekomendacijos ES klimato kaitos teisėkūros tolesniam įgyvendinimui:

  • Laikytis ambicingų tikslų. Klimato srityje reikalingos didelės ambicijos, adekvačios išsikeltam tikslui 2050 m. pasiekti neutralumo klimato atžvilgiu.
  • Laikytis technologinio neutralumo. Ieškant klimatui palankių sprendimų, ES neturėtų laikytis kraštutinumų: arba aktyviai teikiant pirmenybę tam tikroms technologijų rūšims, arba veiksmingai ribojant perspektyvių inovacijų krypčių mokslinius tyrimus.
  • Skirti dėmesį infrastruktūrai ir technologijoms: Komisija turi priimti politinę strategiją, kuri užtikrintų dideles investicijas į skaitmeninimą, elektros tinklus, energetikos sistemų integraciją ir efektyvumo infrastruktūrą, daugiausia dėmesio skiriant efektyvaus išteklių naudojimo sprendimams, kad būtų galima „pasiekti daugiau mažesnėmis sąnaudomis“.
  • Mobilizuoti investicijas: 2023 m. investicijos į pramonės sektorių sumažėjo. Anglies dioksido išmetimo mažinimas nebus sėkmingas, jei pramonės ekologinei transformacijai nebus sutelktos visos įmanomos finansinės priemonės. Pavyzdžiui, turime įtraukti visą vertės grandinę į valstybės finansuojamų inovacijų programų taikymo sritį.
  • Įgalinti pramonę ir panaudoti bendrąją rinką klimato neutralumui užtikrinti: Europos įmonės ir toliau susiduria su sudėtingomis ir net neįgyvendinamomis taisyklėmis, kurios stabdo inovacijas ir investicijas, taip pat su didelėmis kliūtimis prekiaujant visoje ES rinkoje. Europos Komisija turėtų supaprastinti reguliavimą, t. y. rinkos ir (arba) kainomis grindžiamomis priemonėmis ir naujos teisėkūros sistemos principais, kad būtų pasiektas 2040 m. klimato kaitos tikslas.

Išsamesnė informacija – Orgalim svetainėje:

Green Transition: Orgalim position and recommendations on the Communication on the 2040 Climate Target for the European Union

/by

Darbuotojų trūkumą pasaulis sprendžia skaitmenizuodamas ir automatizuodamas procesus, Lietuva atsilieka

Publikuota DELFI 

Senstant visuomenėms kartu mažėja ir darbingo amžiaus žmonių, tad įvairūs gamybos ir pramonės sektoriai ieško, kuo galėtų juos pakeisti. Moksliniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose gyventojų skaičius mažėja arba auga lėčiau, sparčiau diegiami automatizuoti ir robotizuoti sprendimai. Ekspertų teigimu, Lietuva šioje srityje vis dar atsilieka.

Vienos (Austrija) universiteto mokslininkai, palyginę dešimties metų laikotarpio gyventojų skaičiaus ir automatizacijos duomenis 60-tyje šalių pastebėjo, kad 1 proc. sumažėjęs gyventojų skaičius lemia maždaug 2 proc. didesnį automatizacijos procesų augimą. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio, skaitmenizacijos bei robotizacijos procesų spartėjimui įtaką išties daro ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir visuomenės senėjimas.

„Šiame kontekste gyventojus suvokiame kaip darbo išteklius. Jiems mažėjant, darbas vis tiek turi būti padarytas, todėl ieškoma būdų, kaip tą pasiekti. Galima vienus darbuotojus pakeisti kitais, tačiau senstant visuomenėms apskritai trūksta galinčių aptarnauti gamybinius ar technologinius procesus, be to, šiuolaikinis žmogus nebenori dirbti fizinio, monotoninio darbo. Skaitmenizacija leidžia funkcijas automatizuoti, ir mažėjant darbuotojų skaičiui neprarasti gamybos apimčių bei efektyvumo. Deja, nors Lietuvoje neigiami demografiniai pokyčiai vyksta sparčiau nei kitose Vakarų valstybėse, robotizacija „įsivažiuoja“ lėčiau, nes trūksta valstybės dėmesio ir kryptingų investicijų“, – komentuoja dr. B. Gruževskis.

Kas pakeis „išeinančius“ iš darbo rinkos?

Lietuvoje vykstantys demografiniai procesai, tokie kaip emigracija ir visuomenės senėjimas, taip pat jau daro didelę įtaką skaitmenizacijai ir automatizacijai. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad prieš 5-6 metus šalies įmonės daugiau kalbėjo apie pigesnę darbo jėgą, iš kur ją „gauti“ ar „atsivežti“. Dabar vis daugiau savininkų ir vadovų suvokia, kad pigesnės darbo jėgos „gauti“, ypač dėl esamos geopolitinės situacijos, yra sudėtinga, todėl reikia investuoti į skaitmeninimą ir naujas technologijas, galvoti, kaip didinti efektyvumą ir našumą su esamais rinkoje žmogiškaisiais resursais, o tam reikalingi nauji darbuotojų įgūdžiai ir kompetencijos. Vis dažniau keliama problema, jog žmonių, turinčių reikalingų kompetencijų, trūksta.

„Mūsų asociacijos vienijamos įmonės, turinčios nemažai patirties ir įžvalgų apie procesų automatizavimo naudą, dažnai akcentuoja, kad skaitmenizavimas ir automatizavimas įgalina spręsti technologinių ir gamybinių darbuotojų trūkumo problemą, didina našumą. Darbo rinkoje atsiranda aukštesnės kvalifikacijos automatikos ar mechatronikos darbuotojų ir inžinierių paklausa – jie kuria, diegia ir prižiūri robotizuotas ar automatizuotas sistemas. Be to, remiantis mūsų patirtimi ir sukauptais duomenimis, darbuotojai, kurie anksčiau dirbo žemos kvalifikacijos darbą, noriai priima galimybes persikvalifikuoti ir įsisavinti inovacijas – mokytis valdyti robotizuotus įrenginius ir patys identifikuoti bei siūlyti technologinius pokyčius“, – sako jis.

Pasak dr. B. Gruževskio, į Lietuvą robotizacija ateina labai lėtai, ir tai nėra gerai, nes šalyje demografinė situacija prastėja greičiau nei kitose Europos ar Vakarų šalyse.

„Sparčiau mažėja bendras gyventojų skaičius ir sparčiau senėja visuomenė. Gausiausia gyventojų grupė šiandien yra 61-66 metų amžiaus žmonių, kitos amžiaus grupės yra mažiau gausios, ypač 18-23 metų jaunimo. Realybėje būtent ši grupė turi pakeisti „išeinančius“ iš darbo rinkos, tačiau jų neužteks, todėl apie tai reikėjo galvoti jau anksčiau, aktyvinant skaitmenizaciją. Tai nevyksta, nes nėra pakankamai investicijų valstybės lygiu“, – tikina jis.

Pašnekovas aiškina, kad ilgą laiką Lietuvoje visa šalies ekonomika buvo orientuojama į, kalbant paprastai, mažesnius mokesčius, kas XXI amžiaus Europos valstybei yra nesuvokiama. Vietoje to, kad valstybė galvotų apie aukšto našumo veiklas ir jų skatinimą, investicijas buvo stengiamasi pritraukti per pigią darbo jėgą.

„Tai suvarė mus į „duobę“, iš kurios sunku greitai pakilti. Lietuvoje yra labai efektyvių verslų, galinčių mokėti aukštus atlyginimus, organizuoti aukštos vertės technologinius procesus – į tokius turi būti nukreipta valstybės pagalba, padedant atrasti tinkamas galimybes ir partnerius poreikiams realizuoti. Valstybė yra žengusi keletą žingsnių, skatinančių robotizaciją: buvo sudarytos sąlygos lengviau investuoti į naują įrangą, informacines technologijas, tokių investicijų neapmokestinant pelno mokesčiu. Tik tokio pobūdžio sprendimų turėtų būti žymiai daugiau“, – sako jis.

Pasisako už kryptingą pagalbą

LINPRA vadovas pastebi, jog valstybės, susiduriančios su didesniais demografiniais iššūkiais, aktyviau investuoja į technologijų atnaujinimą, robotizavimą ir automatizavimą, kad išlaikytų ir plėtotų gamybos efektyvumą bei rinkos konkurencingumą.

„Lietuva šiuo aspektu galėtų veikti aktyviau, strategiškai nustatydama prioritetus, darydama pokyčius ir stiprindama gamtos mokslų (STEM) dėstymą bendrojo ugdymo mokyklose, įrengdama technologijų klases, skatindama mokytojų mokymą, specialistų perkvalifikavimą įmonėse, teikdama kryptingas investicijas. Trūksta ekspertų – mokytojų, dėstytojų – kurie rengtų specialistus dirbti su naujausiomis technologijomis. Robotizacijos technologijų diegimas reikalauja nemažų investicijų, o valstybės institucijos stokoja politinės valios išgryninti ir finansuoti labai aiškias pramonės kryptis, kurias skaitmenizavus, robotizavus ar automatizavus, jos kurtų šaliai aukštas pridėtines vertes“, – kalba D. Lasionis.

Savo ruožtu dr. B. Gruževskis sako, kad valstybės ar Europos Sąjungos parama bei finansinės paskatos verslui nuolat turėtų būti siejamos su našumu, tad didžioji dalis tektų įmonėms, maksimaliai naudojančioms skaitmeninius sprendimus, automatizacijos technologijas ir taip kuriančioms aukštos pridėtinės vertės darbo vietas su konkurencingais atlyginimais.

„Reikia didinti Lietuvos darbo rinkos patrauklumą, kurį didele dalimi lemia aukšti atlyginimai. Didinant darbo rinkos patrauklumą, kartu didintume ir darbo vietos produktyvumą, gamybos našumą, eksportą bei mokesčius į valstybės biudžetą“, – teigia jis.

Taip pat reikalingas dėmesys švietimui, ruošiant jaunimą darbui su naujomis technologijomis, nuo pradinių mokyklos klasių ir per neformalias veiklas padedant atrasti ir ugdyti inžinerinius gebėjimus bei kūrybiškumą, ir tai daryti bendradarbiaujant su darbdaviais.

„Dar viena labai svarbi kryptis – skatinant skaitmenizaciją ir automatizaciją lygiagrečiai turi būti didinamas ir darbuotojų suinteresuotumas, jų pasitenkinimas darbu. Negalima pamiršti, kad kokie bebūtų technologiniai sprendimai, juos prižiūri ir problemas sprendžia žmonės, todėl labai svarbūs tinkami socialiniai santykiai. Reikia sprendimų, kurie harmoningai jungtų ekonominę technologinių pokyčių naudą su socialiniais žmonių interesais“, – reziumuoja dr. B. Gruževskis.

/by

Konkurentai ar kolegos? Populiariausi mitai, trukdantys robotams įsilieti į darbo rinką

Publikuota Lrytas.lt

Kuomet darbovietėje atsiranda naujų technologijų, neretai kyla klaidingų įsitikinimų ar mitų, gąsdinančių darbuotojus. Viena tokių technologijų yra pramoniniai robotai – darbuotojai baiminasi ne tik dėl jų valdymo niuansų, bet ir kad šie užims jų darbo vietą. Ekspertai ramina: technologijos diegiamos  tam, kad paspartintų įmonės procesus ir palengvintų pačių darbuotojų darbą.

Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2022 metais viso pasaulio gamyklose buvo įrengta kiek daugiau nei 553 tūkst. pramoninių robotų. Išankstiniai 2023-iųjų duomenys rodo, kad šiemet buvo įdiegta dar apie 593 tūkst. robotų, o jei dabartinės tendencijos nesikeis, 2024-aisiais viso pasaulio gamyklose atsiras dar 622 tūkst. jų.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad robotų skaičius nenumaldomai augs ir tolimoje ateityje, nes procesų robotizavimas itin palengvina ir paspartina įmonės darbą.

„Kadangi žinia apie robotizacijos privalumus ir naudas sklinda vis garsiau, atsiranda ne tik daugiau įmonių, kurios pastebi jų efektyvumą, bet ir tam tikrų mitų, gąsdinančių darbuotojus. Pavyzdžiui, išgirdę, kad darbo vietoje atsiras robotas, darbuotojai kartais baiminasi, kad nemokės jo valdyti, reikės specialaus išsilavinimo ar kokių nors programavimo žinių, tačiau tai nėra tiesa. Žinoma, gali prireikti tam tikrų įgūdžių, kurie leistų geriau perprasti arba darbuotis su robotizuota technika, bet tam tikrai nereikia ilgų mokymosi metų ar specialaus išsilavinimo. Dauguma šiuo metu kuriamų robotų yra patogūs naudoti ir nereikalaujantys specifinių žinių“, – teigia vadovas.

Kaip to pavyzdį pašnekovas įvardina CNC pjovimo stakles, kurių pagalba pagal kompiuterinėje programoje nustatytą kontūrą išpjaunama ypač tiksli detalė iš plastiko, metalo, medžio, keramikos ir kitų medžiagų. Kai prieš 15 metų jos atsirado darbo rinkoje, pasigirdo abejonės, ar jos sugebės atlikti tokį precizišką darbą, kokį iki tol rankiniu būdu darydavo patys darbuotojai, tačiau šiandien daugeliui būtų sunku įsivaizduoti savo darbo dieną be šių staklių.

„Be to, kartais manoma, kad robotai atims žmonių darbo vietas, tačiau dažnu atveju tie žmonės, kurie bijo netekti savo darbo, ilgainiui visgi pripranta ir darbuojasi kartu su robotais. Tam tikrais atvejais, kai robotams patikima, pavyzdžiui, dažų purkštukų priežiūra, ne tik pagreitinami darbo procesai, bet ir saugoma žmogaus sveikata – nebereikia turėti artimo kontakto su kenksmingomis medžiagomis. Robotizacija taip pat supaprastina naujų darbuotojų apmokymo procesą, nes visa reikalinga informacija pavaizduojama ekranuose, todėl naujam darbuotojui, kuris atėjęs į nepažįstamą vietą ir taip turi daug ko išmokti, nereikia papildomai atsiminti, ką daryti toliau ir kokia turėtų būti veiksmų seka“, – dalinasi D. Lasionis.

Pašnekovas teigia, kad darbdavius gąsdina kiek kiti aspektai – pramoninių robotų atsiperkamumas, įdarbinimas ir maksimalus jų potencialo išnaudojimas.

„Technologijos ilgainiui atsipirks, bet svarbu suprasti ir tai, jog įsidiegus tokio tipo inovacijas didėja ir pačios įmonės konkurencingumas. Tuo tarpu darbuotojai turėtų suprasti, jog naujovės kuriamos ne tam, kad jų profesija taptų sunkesnė, priešingai – taip norima palengvinti jų fizinį darbą, tuo pačiu paspartinant ir pačios įmonės procesus“, – sako jis.

Gali dirbti 24 val. per parą

Apšvietimo technologijas vystančios įmonės „BaltLED“ Gamybos ir aptarnavimo skyriaus vadovė Žydrūnė Šilingė teigia, kad įmonėje jau kurį laiką yra keletas robotizuotų procesų, o darbuotojų reakcija į pasikeitimus darbovietėje buvo teigiama.

„Diegėme naują nišą, kuri mūsų darbe dar nebuvo vykdoma – pradėjome pjaustyti ir gaminti kartonines dėžes, į kurias supakuojame užsakymus. Daugeliui darbuotojų tai kaip tik sukėlė teigiamas emocijas, jiems buvo smalsu pamatyti, kaip visa tai atrodys, kaip veiks pats robotas ir ar šis sprendimas palengvins mūsų kasdienius procesus“, – prisimena ji.

Pašnekovė priduria, kad robotizavimas išties palengvino ir pagreitino įmonės procesus, o labiausiai išsiskiria robotų greitis ir produktyvumas – esant poreikiui, jie gali dirbti 24 val. per parą, sumažėja gamybos kaštai, išvengiama žmogiškųjų klaidų.

„Diegiant tokias automatines sistemas, visuomet skaičiuojame atsiperkamumą. Šiuo atveju jį pastebėjome iškart – mūsų užsakymai įprastai supakuojami į nestandartinio dydžio dėžes, o tai reiškia, kad iki procesų robotizavimo iš tiekėjų, kurie vykdo tik tam tikro dydžio užsakymus, turėjome užsakinėti ženkliai daugiau žaliavų, negu mums iš tikrųjų reikėdavo. Šiuo metu jau užsakinėjame tik didelius standartinius kartono lakštus, nes reikiamą pakuočių kiekį galime išsipjauti ir pasigaminti patys. Be to, mūsų sandėlis tapo erdvesnis, nebereikėjo jo „užkišti“ perteklinėmis atsargomis, o tuo pačiu paspartinome ir medžiagų pakavimo procesus“, – dalinasi Ž. Šilingė.

Skaičiuojama, kad pasaulyje daugiausiai robotizuotų sprendimų šiuo metu aptinkama elektronikos (39 proc.), automobilių (34 proc.), metalo apdirbimo (16,5 proc.), plastiko ir chemijos (6,5 proc.) ir maisto (4 proc.) pramonės srityse. D. Lasionio teigimu, Lietuva taip pat sparčiai investuoja į pramoninius robotus – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, tačiau 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.

„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“, – reziumuoja jis.

/by