Inžinieriumi dirbantis Edvard profesiją pamilo stebėdamas tėčio darbą: „Laikas ėjo, o pomėgis niekur nedingo“

Publikuota 15min.lt 

#LINPRAšvietimas 

Kuomet ateina laikas rinktis profesiją, didelė dalis mokinių jaučia nerimą – jiems sunku apsispręsti, ką norėtų dirbti ateityje, kokia specialybė juos domintų ir kur galėtų save realizuoti. Tokiais atvejais vertėtų atsižvelgti į tai, kas domino vaikystėje, sako inžinieriumi šiandien dirbantis Edvard Šaškevič. Jo patirtis byloja, kad nuo mažų dienų traukę automobiliai nulėmė norą pasirinkti studijuoti inžinieriaus profesiją.

Vyriausiuoju inžinieriumi dirbantis Edvard Šaškevič prisimena, kad inžinerijos sritis jį sudomino dar vaikystėje. Vyro tėtis dirbo mechaniku, tad paauglystėje jam daug laiko tekdavo praleisti garaže –  reikėdavo padėti tėčiui, stebėti, kaip remontuojami automobiliai, bandyti keisti detales savo jėgomis.

„Laikas ėjo, o pomėgis dirbti prie automobilių niekur nedingo. Pabaigęs mokyklą sužinojau, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje dėstoma Mechaninių technologijų inžinerija, viena iš šios studijų krypties atšakų buvo automobilių mechanika, tad ją ir pasirinkau. Tuo metu dar galvojau kad „nersiu“ tik į automobilių pramonę, bet ilgainiui išmokau ir gamybos procesų, projektavimo, braižymo įgūdžių. Visa tai praplėtė mano darbo spektrą, o didžiąją dalį dėstytos medžiagos vis dar naudoju kasdien“, – dalinasi jis.

Darbą susirado po praktikos

E. Šaškevič prisimena, kad besibaigiant trečiajam studijų kursui visi studentai privalėjo atlikti praktiką pasirinktoje įmonėje.

„Tuo metu kolegijoje vykdavo konferencijos, į kurias atvykdavo skirtingos įmonės, siūlančios praktikos ar darbo vietas, todėl susirasti praktikos vietą nebuvo labai sudėtinga. Nepaisant to, aš nenorėjau rinktis įmonės, kuri užsiima masine gamyba, svajojau praktiką atlikti mažesnėje įmonėje, kur galėčiau stebėti ir dalyvauti visuose gamybos etapuose. Galiausiai suradau mažą, bet labai gerai struktūrizuotą įstaigą, kuri gamino patobulintas „Harley-Davidson“ motociklų detales. Vėliau, baigęs studijas ir atlikęs praktiką, likau šioje įmonėje dirbti“, – teigia jis.

Pašnekovas priduria, kad per visą darbovietėje praleistą laiką, pavyko išmokti labai daug naudingų dalykų – jis buvo apmokytas būti staklių operatoriumi, kurti specialiai staklėms reikalingas programas, projektuoti naujas detales. Paklaustas, ar jam neatsibodo inžinieriaus darbas, vyras atsako, kad tokia mintis niekada nebuvo jo aplankiusi – inžinieriaus darbas jam atrodo įdomus, naudingas ir nemonotoniškas.

„Inžinierius turi palengvinti darbą arba išspręsti kitiems žmonėms kilusias problemas. Pavyzdžiui, šiuo metu dirbu įmonėje, kuri užsiima automobilių vairo kolonėlių remontu. Viena iš mano pareigų – aprūpinti cecho mechanikus reikiamais nestandartiniais įrankiais. Dažnai parduotuvėse parduodami įrankiai nėra tinkami darbui atlikti, todėl tenka gaminti naujus. Šioje stadijoje vyksta visi gamybos procesai, nuo įrankio projektavimo iki galutinio produkto testavimo ir tobulinimo, o galiausiai – pagaminto įrankio pardavimo užsienio partneriams bei įmonėms. Man šis darbas labai patinka, nes aš matau visą jo eigą, nuo pat pirmos idėjos iki galutinio produkto“, – sako E. Šaškevič.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis sutinka, kad inžinieriaus darbas yra nemonotoniškas – šios specialybės atstovai dažnai susiduria su iššūkiais, kurių sprendimui būtina pasitelkti kūrybiškumą ir nestandartinį mąstymą.

„Dažnai apie tai nepagalvojame, bet inžinieriai yra mus „apsupę“ – jie kuria, projektuoja, gamina laivus, automobilius ir komponentus jiems, palydovus, sudėtingas bei preciziškas detales naudojamas įvairiuose produktuose, dirba su dirbtiniu intelektu, diegia robotines sistemas, novatoriškas technologijas įmonėse, gamina naujus įrankius ir daro viską, kad mūsų gyvenimas būtų lengvesnis. Tai yra puiki specialybė tiems žmonėms, kurie nenustygsta vienoje vietoje, turi lakią vaizduotę ir nori prisidėti prie ateities technologijų kūrimo“, – tikina jis.

Jaunimui pataria neprarasti motyvacijos

Paklaustas, ką galėtų patarti apie būsimos specialybės pasirinkimą svarstančiai jaunajai kartai, E. Šaškevič atsako, kad mokiniams, kurie yra sumanūs, kūrybingi ir mėgsta projektuoti, vertėtų pasidomėti inžinieriaus specialybe.

„Pradėjus studijas, žinoma, reikės priprasti prie naujo mokymo stiliaus, kuris yra kitoks nei mokykloje – paskaitos gali trukti pusantros arba kartais net tris valandas, tačiau visa tai padeda geriau suprasti ir įsigilinti į dėstomą temą. Tiems mokiniams, kurie dar nėra pasirinkę jokios specialybės ir galbūt jaučiasi pasimetę, siūlau atsižvelgti į tai, kas jums kėlė džiaugsmą vaikystėje. Tikėtina, kad tai ir gali jums pasufleruoti, kokia specialybė labiausiai tiktų“, – pataria inžinierius.

Nepaisant to, pašnekovas priduria, kad mokinių pastangos neturėtų apsiriboti ties baigiamaisiais egzaminais – neva kartais galvojama, kad įstojus į aukštąją ar profesinę mokyklą stengtis ir mokytis nebereikia.

„Stengtis reikia visur – namų ruošoje, mokykloje, universitete, kolegijoje, profesinėje mokykloje ar darbe. Savo kailiu patyriau, kad jeigu gerai mokaisi ir esi aktyvus paskaitose, dėstytojai tai labai vertina. Ne kartą už gerus pažymius gavau amerikietiškas „HAAS“ stipendijas, teikiamas mokiniams inžinerijos srityje paskatinti. Be to, gerų pažymių ir aktyvumo dėka man pasisekė gauti nemokamus darbo su „HAAS CNC“ staklėmis mokymus. Nepamirškite stengtis, išlikti motyvuotais ir viskas bus gerai“, – reziumuoja E. Šaškevič. 

Patvirtintas naujas LINPRA Prezidiumas 2024–2026

2024 m. gegužės 15 d. Balttechnika 2024 parodos metu LITEXPO rūmuose įvyko kasmetinis visuotinis LINPRA narių susirinkimas, kurio tikslas – įvertinti asociacijos veiklą, finansinę situaciją ir sutarti dėl kitų visuotinio susirinkimo būdu sprendžiamų klausimų. Pasibaigus dviejų metų kadencijai, šiais metais taip pat buvo perrinktas LINPRA prezidiumas.

Išankstinio balsavimo būdu darbotvarkės klausimais balsavo 36 nariai, gyvai savo nuomonę išreiškė dar 50 narių atstovų. Asociacijos bendruomenė teigiamai įvertino praėjusių metų organizacijos veiklą ir pritarė jos planams ir darbų tęstinumui šiais metais.

  • LINPRA 2023 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas: 86 už
  • LINPRA 2023 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimas: 85 už, 1 susilaikė
  • LINPRA revizijos komisijos 2023 m. darbo ataskaitos patvirtinimas: 86 už
  • Narystės mokesčio LINPRA asociacijoje naujos apskaičiavimo tvarkos įvedimo nuo 2025 m. patvirtinimas: 80 už, 5 susilaikė, 1 prieš
  • LINPRA Prezidiumo 2024–2026 patvirtinimas: 86 už
  • LINPRA 2024–2026 Prezidento ir 3 Viceprezidentų patvirtinimas: 84 už, 2 susilaikė
  • Įgaliojimų suteikimas naujajam Prezidiumui suformuoti LINPRA Revizijos komisiją ketverių metų kadencijai, 2025–2028 m. darbui: 86 už

Į Prezidiumą 2024–2026 m. kadencijai buvo išrinkti:

  • TOMAS PRŪSAS [Prezidentas]
  • ANDRIUS VILKAUSKAS [Viceprezidentas]
  • VYTAUTAS JOKUŽIS [Viceprezidentas]
  • ARNOLDAS ŠILEIKA [Viceprezidentas]
  • JURGA MARTINAITYTĖ 
  • ŽIVILĖ RAMOŠKIENĖ 
  • KĘSTUTIS JASIŪNAS 
  • ERNESTAS ZDANIAUSKIS 
  • EDVARDAS RADZEVIČIUS 
  • GIEDRIUS VALUCKAS 
  • JUSTINAS GARGASAS 
  • MINDAUGAS JONUŠKIS 
  • GINTARAS VILDA 
  • JUOZAS MAKSVYTIS 
  • RIMANTAS DAMANSKIS 

Šiuo metu LINPRA asociacijos veikloje dalyvauja 147 nariai. Narių skaičius nuolat auga.

Specialybė, kuri „nebijo“ dirbtinio intelekto – kodėl vaikams įdomi inžinerija?

Pastaraisiais metais sparčiai populiarumą įgaunanti inžinieriaus specialybė vaikus žavi savo neribotomis galimybėmis, sako mokytojai. Ir nors šią sritį pasirinkę moksleiviai dar pernelyg negalvoja apie savo ateitį, ekspertai teigia, kad darbo rinkoje jie bus priimami išskėstomis rankomis – ši specialybė buvo ir yra paklausi, nes jos negali pakeisti dirbtinis intelektas.

Praėjusių metų jaunųjų inžinierių čempionato „STEAM TEAM“ nugalėtojų komandos „RoboLabas“ mokytoja Laura Kuchalskienė sako, kad rinkdamiesi mokytis ar studijuoti inžinerijos sritį moksleiviai įprastai negalvoja apie ateitį ar būsimas karjeros perspektyvas – jie tai daro iš savaime kylančio susidomėjimo.

„Todėl mano, kaip mokytojos, vienas pagrindinių uždavinių ir yra sudominti jaunuolius, neleisti jiems prarasti motyvacijos bei įdiegti norą nuolatos mokytis. Pastebiu, kad šia sritimi susidomėję vaikai į ją įsitraukia tiek, kad paskui net laisvalaikiu renkasi su ja susijusias veiklas, o į tas veiklas dažnai įtraukia bendraamžius ar tėvus“, – teigia ji.

Paklausta, kodėl inžinerija yra įdomi jos mokiniams, pašnekovė atsako, kad jaunimą dominą srities įvairovė – galimybė kurti ir spręsti įvairias problemas.

„Tai labai plati sritis, kuri vaikams suteikia galimybę konstruoti, projektuoti, jungti įvairias grandines, programuoti ir panašiai. Mokiniai įprastai dirba komandose, todėl gali atlikti tuos darbus, kurie jiems labiausiai patinka, pavyzdžiui, meniški vaikai mėgsta rengti brėžinius, o į tiksliuosius mokslus linkę mokiniai patys pirmieji skuba surinkti prototipų arba įvairių mašinų. Ilgainiui atsiranda motyvacija išmokti naujų dalykų, tad vaikai tarsi savaime tobulėja ir auga, labiau pasigilina į tas sritis, kurių iki šiol nebuvo bandę“, – dalinasi mokytoja.

Mato ir specialistų trūkumą, ir augančią naująją kartą

Anot šiemet antrus metus jaunųjų inžinierių čempionatą „STEAM TEAM“ organizuojančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio, Lietuvos darbo rinkai šiuo metu trūksta inžinerijos specialistų, todėl tai, kad jaunoji karta aktyviai domisi šia sritimi – džiugina.

„Inžinieriams reikalingas ne koks nors specifinis inžinieriaus mąstymas, o kūrybiškumas, problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas nestandartiškai mąstyti, dirbti komandoje – tai yra tokios savybės, kurių joks dirbtinis intelektas negalės pakeisti. Matome, kaip šiuolaikinis jaunimas domisi inžinerija, dalyvauja šios srities čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje. Galime tik pasidžiaugti, kad ateityje turėsime puikių specialistų, kuriuos mielu noru priims bet kuri įmonė“, – sako jis.

Kad inžinierių nepakeis dirbtinis intelektas sutinka ir šiemet pirmąkart „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionate dalyvaujančios Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos mokytoja Ramunė Šimkuvienė. Jos teigimu, vargu, ar dirbtinis intelektas sugebėtų vienu metu piešti, kurti, konstruoti, analizuoti ir prisitaikyti prie situacijos.

„Pavyzdžiui, turime puikią komandos narę Eriką, kuri yra mūsų idėjų generatorė. Komandos narys Vytautas yra nuostabus konstruktorius, kuris realizuoja visas Erikos idėjas brėžiniuose, o mūsų komandos fizikas Ernestas paaiškina visus fizikinius reiškinius ir jėgas, prisidėdamas prie galutinio rezultato. Visi šie vaikai turi tokių savybių, kurios yra nepakeičiamos. Ne veltui sakoma, kad inžinerija yra ne tik dabarties, bet ir ateities profesija“, – dalinasi pašnekovė.

Paklausta, kaip jos komandai sekėsi dalyvauti čempionate, R. Šimkuvienė sako, kad nors ir dalyvavo tik pirmąjį kartą, viskas praėjo sklandžiai ir paskatino vaikus dar labiau domėtis inžinerija.

„Konstravome Goldbergo mašiną, kuri geba pati įjungti kalėdines lemputes ir dekoracijas. Ją pagaminome iš „Lego“, medienos ir popieriaus detalių. Kadangi esame naujokai, mūsų pagrindinis tikslas buvo spėti laiku sukonstruoti mašiną ir ją sėkmingai pristatyti teisėjams. Išsikeltus tikslus sėkmingai įgyvendinome“, – pasakoja mokytoja.

Pirmasis šių metų „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionato pusfinalis, kuriame dalyvavo ir R. Šimkuvienės komanda, įvyko balandžio 17 dieną Klaipėdoje. Balandžio 18 dieną įvyko antrasis pusfinalis Šiauliuose, likę pusfinaliai vyks balandžio 23 dieną Panevėžyje, balandžio 24 ir 26 dieną Kaune, balandžio 25 dieną Vilniuje. Jaunųjų inžinierių čempionato finalas vyks gegužės 17 dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“.

Susipažinti su detalesne informacija kviečiame paspaudus šią nuorodą.

Susitikimas su Lietuvos Krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu

Balandžio 15 d. įvyko Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir šalies pramonės asociacijų susitikimas, kuriame dalyvavo LINPRA direktorius Darius Lasionis ir prezidiumo narys Giedrius Valuckas. Susitikime aptartos gynybos pramonės plėtros perspektyvos bei krašto apsaugos sistemos poreikiai.

Plačiau KAM puslapyje 

Ministras pristatė, kokie pokyčiai numatomi įstatyminėje bazėje, kaip siekiama, kad Lietuvos įmonės turėtų kuo mažiau kliūčių gaminti karinę įrangą ir amuniciją tiek taikos, tiek krizių sąlygomis. Aptarta, kokie teisinės aplinkos pokyčiai tam reikalingi.

„Lietuvos pramonės asociacijos yra bendruomenės dalis, todėl turime ieškoti būdų, kaip rasti bendrų sąlyčio taškų, kad visiems bendradarbiavimas būtų naudingas ir atitiktų tiek jūsų, tiek valstybės poreikius. Nacionalinė gynybos pramonė yra neatsiejamas šalies saugumo ir gynybos elementas, todėl labai svarbu stiprinti krašto apsaugos sistemos institucijų ir šalies gynybos pramonės sąveiką, kurti inovatyvius ir Lietuvos specifiniams poreikiams pritaikytus produktus“, – susitikime kalbėjo ministras.

LR Seimas praeitą savaitę priėmė gynybos pramonės įmonėms aktualius viešųjų pirkimų pakeitimus dėl įsigijimų valstybės interesams gynybos srityje.

Taip pat Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas gynybos ir saugumo srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės įsitraukimą į tiekimo grandines. Įstatymas keliauja į Seimą: tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.

Pramonės atstovai savo ruožtu minėjo, jų nuomone, svarbiausią dalyką – teisinės bazės pokyčius. Užsiminė apie poreikį steigti kompetencijų centrą, kuris sujungtų pramonės įmones bei ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų, kad pramonės atstovai žinotų, ko ilgalaikėje perspektyvoje reikės valstybei.

Lietuvos pramonės asociacijų atstovams taip pat buvo pristatyta, kokia kryptimi yra vystomi Lietuvos kariuomenės pajėgumai, kokios technologijos yra reikalingos, kokie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai pajėgumų vystymo planai. 

Norint į inžinerines specialybes pritraukti daugiau mokinių, reikia pradėti nuo pedagogų kompetencijų ugdymo

Publikuota Versloidejos.lt 

Inžinerijos sektoriaus atstovai palankiai vertina vis dažniau girdimas kalbas apie būtinybę robotikos ir mechatronikos kursus įtraukti į formaliojo ugdymo programas, tačiau pastebi, jog įgyvendinimo etape kyla iššūkių. Švietimo įstaigose atsiranda daugiau vaikų inžinerinius įgūdžius galinčios lavinti įrangos, bet susiduriama su mokytojų kompetencijos stoka – gebančių kokybiškai dirbti su specialia įranga yra nedaug. Tad norint mokyti vaikus, reikėtų kartu ugdyti ir pedagogų kompetencijas.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis teigia, kad gerųjų praktikų jau yra ir reikėtų jomis sekti. 2023-iųjų rudenį Kauno technologijų mokymų centre („Kautech“) duris atvėrė „Woodwinner Academy“, kur pradėti rengti specializuoti mokymai medienos pramonės specialistams, siekiantiems gilinti žinias ir įgūdžius medienos apdirbimo technologijų srityje. Mokymų poreikį padiktavo pažangi įranga, su kuria kasdien tenka dirbti baldų ir medienos specialistams. Tokią įrangą gauna ir specialistus ugdančios profesinės mokyklos, todėl į mokymus buvo įtraukti ir mokytojai tam, kad geriau perprastų subtilybes, nebijotų naujovių bei įgytas žinias perteiktų savo mokiniams.

Mokytojai įsitraukia į mokymosi procesą

D. Lasionis pabrėžia, kad nors šiuo konkrečiu atveju kalbama apie profesinių mokyklų moksleivius, tai galioja visiems – labai svarbu, kad prie inžinerinių mokslų kuo stipriau būtų prisiliesta dar mokyklos suole.

„Profesinėse mokyklose daugėja tam reikalingos įrangos, tačiau norint inžinerinius mokslus įtraukti į formalųjį ugdymą, automatizuota įranga turėtų atsirasti ir bendrojo ugdymo mokyklose. Tai reikštų, kad mokytis turėtų ne tik mokiniai, bet ir pedagogai. Gali nuskambėti keistai, tačiau tai yra visiškai normalu – aukštosios technologijos mokyklose būtų naujovė, o tik gerai su jomis susipažinęs mokytojas gali mokiniams paaiškinti veikimo principus, naudą ir pritaikomumą“, – komentuoja D. Lasionis.

Paklaustas, kaip „Kautech“ užtikrinama, kad mokymus baigę mokytojai, grįžę į ugdymo įstaigas, perteiktų įgytas žinias, įgūdžius mokiniams, įstaigos medienos apdirbimo skyriaus mokytojas Robertas Gustas tikina, jog įvertinti, ką išmoko mokymuose dalyvavę žmonės, padeda specialūs testai, o toliau jau viskas mokytojo rankose.

„Kai baigiamas mokymų kursas, jo dalyviai laiko testą, kurio rezultatai vertinami skaitine reikšme. Įvertinimas padeda suprasti, kokias sritis kurso klausytojas išmano geriausiai, o kur dar galbūt reikėtų pagilinti žinias. Tačiau, ar įgytos žinios bus gilinamos ir perduodamos toliau, tai yra paties mokytojo atsakomybė. Galime pasidžiaugti, kad mokytojai yra linkę ugdyti savo kompetencijas“, – pabrėžia jis.

Kelias į sėkmingą karjerą

Tai, jog inžineriniai įgūdžiai, tarp kurių yra ir robotika, itin pravartūs, rodo ir realūs įmonių pavyzdžiai – pažangiose gamybos įmonėse, kurios didina gamybą ir augina pardavimus, jau dabar didelė dalis procesų yra skaitmenizuoti, automatizuoti ar robotizuoti.

„Kautech“ mokytojas Robertas Gustas sako, kad robotikos pamokose dalyvaujantys mokiniai dažnai nustemba sužinoję apie šios specialybės galimybes.

„Pavyzdžiui, mūsų mokiniai mokomi medžiagų apdirbimo programų kūrimo, staklių valdymo principų, taip pat supažindinami su skirtingų medžiagų savybėmis. Visi mokiniai supranta, kad technologijos tobulėja ir niekada nebebus taip, kaip anksčiau, todėl itin vertina naujas žinias. Jie supranta, kad gebėjimas naudoti pažangias technologijas padės užsitikrinti geriau apmokamą darbo vietą“, – teigia mokytojas.

Pasak jo, į robotiką dažnai skeptiškiau žiūri tiksliųjų mokslų nemėgstantys moksleiviai ar studentai, tačiau paprastai tokį jų požiūrį lemia įvairūs įsišakniję stereotipai. Su tuo sutinka ir D. Lasionis: „Pramonės sektoriuje galima sutikti daug aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie baigė skirtingų pakraipų meno, filologijos ar psichologijos studijas, tačiau sėkmingai kuria bei valdo aukštąsias technologijas. Kai kurie žmonės iš prigimties apdovanoti stipria logika ir gabumais tiksliesiems mokslams, net jeigu pastarieji jiems nepatinka“.

Pašnekovai pabrėžia, kad pažangios Vakarų valstybės investuoja į naujausių technologijų plėtrą ir skiria labai didelį dėmesį specialistų, gebančių jomis naudotis, ugdymui. „Technologijoms reikalingas žmogus, tad užsienyje pirmiausia stengiamasi ugdyti kompetentingus mokytojus, kad jie įgytų naujų žinių ir šviestų savo mokinius. O žinių poreikis, siekiant išlikti konkurencingais, matome, kad yra didelis“, – papildo R. Gustas.

Galimybių įgyti žinių ir įgūdžių yra

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos STEAM projektų vadovo doc. dr. Simono Šabanovo teigimu, nors atskiro robotikos ar mechatronikos dalyko ir nėra, bendrosiose ugdymo programose yra susijusiu temų – informatikos, fizikos ir net etikos pamokose, tad mokiniams yra sudarytos galimybės įgyti žinių ir lavinti įgūdžius.

„Tai įmanoma tiek per pamokas ar tiriamąją veiklą mokyklose, tiek popamokinėse veiklose. Penktus mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, kuriuos jie pasirenka pagal savo interesus ar polinkius, planuodami tolesnį savo karjeros kelią. Taip pat stiprėja STEAM ugdymas. Išpopuliarėję robotikos būreliai veikia beveik visose savivaldybėse – švietimo registre užregistruotos net 58 su robotika susijusios programos. Tam, kad galėtume rikiuotis greta pažangiausių šalių, turime ugdyti ir stiprinti matematinius bei inžinerinius mokinių įgūdžius“, – sako doc. dr. S. Šabanovas.

Šiais mokslo metais vidurinio ugdymo programoje atsirado naujas pasirenkamas dalykas – inžinerinės technologijos. Per šias pamokas mokiniai patys atlieka įvairius tyrimus, sužino, kaip kuriami įvairūs instrumentai, įrengimai, technologijos, mokosi jas praktiškai pritaikyti ir pan.

Be to, prieinamos ir pamokos, vykstančios specializuotuose STEAM centruose, kuriuose mokiniai susipažįsta su mechatronikos, robotikos ir kitų tiksliųjų mokslų subtilybėmis. Nuo 2021 metų šalyje veikia 7 regioniniai atviros prieigos STEAM centrai. Kiekviename iš jų įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-informacinių technologijų laboratorijos, taip pat po vieną specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į  regiono poreikius.

„Šiuose centruose mokiniai gali rengti savo brandos darbus, dalyvauti konkursuose, olimpiadose, susitikti su mokslininkais, verslininkais ar kitų profesijų žmonėmis. STEAM centruose žinias tobulinti gali ir mokytojai. Beje, šiais metais aktyvią veiklą pradės ir trys metodiniai centrai“, – naujienomis dalinasi doc. dr. S. Šabanovas.

Lietuvoje antrąkart rengiamas jaunųjų inžinierių čempionatas STEAM TEAM 2024

Moksleivius kviečiame kurti Goldbergo mašinas!

Publikuota Lrytas.lt

5-12 klasių mokiniai kviečiami pasitelkti savo vaizduotę ir išradingumą bei sudalyvauti jau antrą kartą Lietuvoje rengiamame nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate STEAM TEAM. Išradingiausių kūrinių autoriai, pelnę daugiausiai vertinimo komisijos balų, bus apdovanoti piniginiais prizais.

2023 metais pirmą sykį vykęs jaunųjų inžinierių čempionatas sulaukė nemažo moksleivių dėmesio – jame dalyvavo net 46 komandos iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Tąkart moksleivių kategorijoje 1-ą vietą užėmė Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komanda „Zitrone“, o gimnazistų kategorijoje nugalėtoja buvo paskelbta Vilniaus licėjaus moksleivių komanda „Mox fabrum“.

Kaip ir praėjusiais metais, šiemet čempionato dalyviai varžysis dviejose kategorijose: 5-8 klasių moksleivių ir 9-12 klasių gimnazistų. Dalyviams teks pasitelkti savo vaizduotę ir sukonstruoti Goldbergo mašiną – sudėtingą įrenginį, veikiantį domino principu, kuomet vienas procesas „paleidžia“ kitą procesą, o visa tai tęsiasi iki pat numatomos veiksmų pabaigos. Dviem komandoms, finale surinkusioms daugiausiai vertinimo komisijos balsų, bus skiriami piniginiai prizai – po 1 tūkst. eurų. Antrosios vietos nugalėtojai moksleivių ir gimnazistų kategorijose bus apdovanoti 500 eurų, trečiosios – 300 eurų.

„Inžinerija yra itin įdomi ir reikalinga sritis, kuri jaunam žmogui gali suteikti labai daug perspektyvų. Goldbergo mašinos konstravimas ne tik supažindina moksleivius su tam tikrais inžinerijos principais, bet ir skatina juos kurti, pasitelkti fantaziją bei pritaikyti jau turimas, mokykloje ar būreliuose įgytas, žinias. Tikime, kad šiemet, kaip ir pernai, čempionatas padės moksleiviams atrasti inžinerijos žavesį ir galbūt paskatins rinktis šį kelią ateityje“, – sako čempionatą rengiančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis.

STEAM TEAM čempionate registruotis gali moksleivių komandos iš visos Lietuvos. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius. Registruojantis komandos turi nurodyti, kuriame mieste vyksiančiame pusfinalyje varžysis. Užsiregistravę komandos nariai iki čempionato pusfinalių, vyksiančių balandį, turės laiko sukurti savo Goldbergo mašinų prototipus ir išbandyti, ar jos veikia.  

Šiemet vyks 5 čempionato pusfinaliai – pirmasis pusfinalis vyks balandžio 17 dieną Klaipėdoje, kiti vyks balandžio 18 d. Šiauliuose, balandžio 23 d. Panevėžyje, balandžio 24 d. Kaune ir balandžio 25 d. Vilniuje. Jų metu komandoms bus skiriamos dvi valandos surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti jas komisijai. Kiekviename pusfinalyje bus išrinkta po vieną laimėjusią 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų komandą, kurios keliaus į finalą. Finalas vyks gegužės 17 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius), Tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos BALTTECHNIKA 2024 metu.

Į finalą komandos turės atvykti su patobulintomis savo Goldbergo mašinų versijomis, kurias surinks vietoje. Norintiems dalyvauti nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate pravartu žinoti, kad komandų registracija vyksta iki kovo 31 d.

Susipažinti su detalesne informacija ir registruotis dalyvauti čempionate kviečiame paspaudus šią nuorodą.

Lietuvoje kuriami aukšto lygio robotizuoti sprendimai: poreikį diktuoja rinka

Pramonei pasaulyje vis labiau robotizuojantis ir skaitmenizuojantis, neatsilikti stengiasi ir Lietuvos įmonės, kuriančios įvairius automatizavimo ir skaitmenizavimo sprendimus. Pasak ekspertų, rinkos poreikio padiktuoti sprendimai niekuo nenusileidžia, o kartais ir gerokai pranoksta kitų šalių įmonių kuriamus analogiškus sprendimus.

LINPRA Robotikos forumas – įmonių sąrašas 

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų kūrimą vietoje, o ne jų importą, skatina spartėjantys pramonės automatizavimo procesai.

„Didžiausią robotizuotų sprendimų integraciją matome tose pramonės šakose, kur vykdoma masinė gamyba. Lyderiai šioje srityje yra baldų, maisto, medienos, elektronikos, metalo apdirbimo pramonė. Natūralu, kad norint efektyvinti veiklą ir didinti našumą, ieškoma automatizuotų sprendimų, leidžiančių tai padaryti optimaliomis sąlygomis. Galimybė įsigyti Lietuvos įmonių sukurtus sprendimus tampa nemažu privalumu, nes tokiu atveju paprasčiau užsitikrinti ir jų priežiūros bei atnaujinimo paslaugas. Be to, Lietuvos kūrėjai ne tik siūlo konkrečius sprendimus, bet ir kuria automatizuotų bei skaitmenizuotų sprendimų ekosistemas, galimybes išbandyti dar rinkoje nesančius prototipus, susipažinti su technologinėmis naujovėmis“, – sako D. Lasionis.

Sumažina klaidų tikimybę

Vienos iš automatizuotus sprendimus kuriančių įmonių UAB „Axioma Servisas“ Vilniaus serviso padalinio vadovas Tomas Gerdauskas sako, kad įmonė jau 20 metų diegia automatizuotus paletavimo sprendimus ir sistemas, padedančias įmonėms automatizuoti technologinį procesą nuo produkto gamybos iki paletizavimo, taip pat teikia šių sistemų priežiūros, aptarnavimo paslaugas.

„Įprastai sprendinių paiešką ir jų kūrimo poreikį inicijuoja patys klientai, kai organizuodami gamybą susiduria su problemomis, kurias gali išspręsti technologinių procesų robotizavimas. Tarp dažniausių problemų – personalo trūkumas, siekis padidinti našumą ir sumažinti veiklos kaštus, užtikrinti produkcijos kokybę“, – vardija T. Gerdauskas.

Jam antrina robotikos, pakavimo ir vaizdo atpažinimo sprendimuose besispecializuojančios bendrovės „Techvitas Robotika“ robotikos pardavimų vadybininkas Einius Daugėla. Gamybos įmonės susiduria su esamų darbuotojų išlaikymo ir naujų pritraukimo iššūkiais, tad stengiasi automatizuoti monotoniškiausius, nepatraukliausius arba fiziškai sunkiausius darbus.

„Kas susiję su vaizdo sprendimais, tai įmonės dažnai susiduria su problema, jog darbuotojai, tikrinantys detales, ar šios po gamybos neturi broko, nuo didelio detalių kiekio ir darbo monotoniškumo kartais trūkumus nesąmoningai praleidžia pro akis, o tai gali lemti dideles baudas iš galutinio produkto užsakovo. Robotizuotos patikros sistemos su vaizdo atpažinimo galimybe padidina nekokybiškos detalės aptikimo tikimybę ir visos sistemos našumą“, – teigia jis.

Pašnekovas sako, jog nors yra tikima, kad automatizuoti sprendimai aktualiausi didelėms įmonėms, tačiau robotus integruoti į savo veiklą linkę ir mažesni verslai.

„Iliustruosiu vienu iš pavyzdžių – į mus kreipėsi jauna gamybinė įmonė, turinti vos du darbuotojus, norėdama įsigyti robotą. Net ir mums tai buvo netikėta, tačiau išsiaiškinę kliento poreikius pasiūlėme asistuojantį (kolaboratyvų) robotą, arba kobotą, apmokėme juo dirbti. Klientas šį robotą „įdarbino“ atlikti šlifavimo operacijas ir sėkmingai dirba. Jei dviejų žmonių įmonė sugeba integruoti robotą, tai didesnėms neturėtų kilti jokių problemų“, – kalba E. Daugėla.

Tikslas – veikianti novatorių ekosistema

Gamybos inovacijų slėnio Technologijų ir inovacijų vadovo Rolando Lepardino nuomone, norint užtikrinti Lietuvos pramonės ilgalaikį konkurencingumą, sklandus technologinių naujovių diegimas yra ir bus prioritetas.

„Praktinis technologijų kūrimas bei diegimas reikalauja didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves įvairiuose produkto išvystymo lygmenyse. Todėl ėmėmės kurti aplinką, kur inovatyvių įmonių inžinieriai galėtų gauti skaitmeninimo sprendimų, robotikos, techninės regos, koncepcijų kūrimo, prototipavimo paslaugas, būtų vykdomas kvalifikacijos kėlimas bei perkvalifikavimas gamybos, energetikos bei viešojo sektoriaus specialistams, galiausiai – kur veiktų gyva gamybininkų novatorių ekosistema“, – sako jis.

R.Lepardino teigimu, paprastai įmonių vadovai, planuodami investicijas, nori sužinoti apie numatomą naudą, ar skaitmenizuojant galima panaudoti turimus įrengimus, ar yra rinkoje sprendimų, kuriuos įdiegus tuoj pat padidės produktyvumas ir sutaupymai. Tačiau Lietuvoje dažnai dar trūksta naujas technologijas gerai išmanančių specialistų, todėl įmonės, įsigydamos technologinę įrangą, susiduria su jos integravimo problemomis.

„Centro paslaugų portfelyje turime technologijų demonstravimo paslaugą „išbandyk prieš investuojant“. Mūsų specialistai gali atlikti technologinį auditą, parengti gamybos procesų skaitmeninimo koncepciją, pasiūlyti sprendimų, kaip suderinti turimus, efektyviai naudojamus gamybinius įrengimus su naujomis skaitmeninėmis technologijomis“, – aiškina jis.

Įmonės „VMG Technics” direktorius Mantas Leknius sako, kad tam, jog technologijos ir robotizacija neišvengiamai skverbiasi į daugybę pramonės sektorių, įtaką daro ir demografinės tendencijos Lietuvoje – mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius.

„Automatizavus monotoniškas, sudėtingas užduotis, ne tik sprendžiamas darbuotojų trūkumo klausimas, bet ir atsiranda galimybės koncentruotis į projektus, kuriančius didelę pridėtinę vertę, skatinančius tarptautinį konkurencingumą. Kad šie procesai vyktų sklandžiai, svarbu, kaip automatizavimas ir robotizacija dera su organizacijos verslo tikslais, darbuotojų įtraukimu, ilgalaike verslo strategija. Žvelgiant iš mūsų įmonės perspektyvos, į aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimą sutelkta verslo strategija sudarė prielaidas atsirasti vienam moderniausių Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkui „VMG Technics R&D Park“, orientuotam į pramonės technologinį proveržį ir Lietuvos inžinerinės pramonės stiprinimą. Tai pavyzdys, kad sėkminga verslo vystymo strategija leidžia technologijoms ir žmogiškiesiems ištekliams tvariai sąveikauti siekiant efektyvumo bei konkurencingumo didinimo“, – kalba M. Leknius.

Ypač lengvai apmoko robotus dirbti

Paklaustas, kaip Lietuvoje kuriami ir diegiami robotizuoti ir skaitmenizuoti sprendimai atrodo kitų Vakarų šalių kontekste, vienas iš įmonės „Industrial Robotics Company“ įkūrėjų Andrius Miničius sako, kad Lietuva neatsilieka ir kartais netgi pralenkia kitų šalių kuriamus sprendimus: „Deja, situacija yra liūdnesnė, kai kalbame apie įdiegtų robotų skaičių gamyboje. Čia galbūt galėtų padėti didesnis valstybės įsitraukimas, skatinimas bei finansavimas. Juolab, kad robotizuotų sprendimų poreikis tikrai jaučiamas.“

Rinkos poreikis tapo paskata sukurti ir vieną iš įmonės sprendimų – inovaciją „Easy to teach“. Tai roboto apmokymo sistema, kuri suteikia galimybę žmonėms be specifinių robotikos ar programavimo žinių valdyti industrinį robotą. Ant gamybos darbuotojams įprastų įrankių, tokių kaip šlifavimo mašinėlės ar dažymo pulverizatoriai, uždėjus specialius jutiklius, jų judesius seka ir įrašinėja kameros, ir tokiu būdu darbuotojui tereikia pademonstruoti, kokias užduotis robotas turi atlikti, ir jis jas atkartos. Šis inovatyvus sprendimas leidžia eliminuoti ilgai trunkantį programavimą ir perduoti funkcijas robotui per kelias minutes.

„Kalbėdamiesi su mažaserijinės gamybos įmonėmis, vis girdėdavome, kaip sunku automatizuoti gamybą, kadangi jų kuriami gaminiai skirtingi, nėra daugybės atsikartojančių, taigi tektų robotus programuoti vis iš naujo. Užsibrėžėme ir sukūrėme sprendimą, kuris robotus leistų apmokyti ypač greitai, lengvai ir tai galėtų padaryti net robotikos žinių neturintys darbuotojai“, – sako A. Miničius.

Pasak „Elinta Robotics“ direktoriaus Aurelijaus Beleckio, didžiosios Lietuvos inžinerinės įmonės geba konkuruoti ir net pranokti užsienio kūrėjus techninių sprendimų kompleksiškumu, sudėtingumu bei pramoniniu dizainu.

„Galime ir privalome atsikratyti mažos šalies komplekso ir drąsiai iškelta galva teigti, kad mes turime puikias kompetencijas ir sukauptas žinias, kurias pritaikome kurdami konkurencingus sprendimus pramonei ne tik Lietuvos, tačiau ir pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, mes savo įmonėje nuolatos įgyvendiname projektus, susijusius su elektronikos industrija, ir sėkmingai auginame savo kompetencijas, kurias galime pasiūlyti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Elektronikos pramonėje esame įdiegę apie 70 robotinių sistemų, be to, kuriame bei pritaikome ateities technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymas bei kompiuterinė rega“, – komentuoja A. Beleckis.

Bendras darbas lemia geriausius rezultatus

LINPRA vadovo D. Lasionio teigimu, natūralu, kad augant robotizuotų ir automatizuotų sprendimų paklausai didės ir jų pasiūla, tad sėkmingam kūrėjų ir naudotojų bendradarbiavimui labai svarbu išsiaiškinti poreikius – ko tikimasi iš sprendimo, kokiems tikslams norima jį „įdarbinti“.

„Robotizuotus sprendimus diegti norinčios įmonės pirmiausia turėtų įvertinti integratoriaus arba įmonės, kuriančios ir testuojančios koncepcijas, kompetenciją, gebėjimą įsigilinti į keliamus tikslus. Taip pat svarbi patirtis ir profesionalumas, gebėjimas valdyti projekto rizikas. Ne paskutinėje vietoje ir naudojamų komponentų gamintojų žinomumas, patikimumas, garantiniai bei pogarantiniai įsipareigojimai. Robotizuoti sprendimai yra dar pakankamai nauja sritis, tikrai ne visi turi patirties ir žinių, tad reikia kuo didesnio domėjimosi“, – akcentuoja D. Lasionis.

Kadangi gamybinė įmonė žino savo gamybinius procesus, o integratorius išmano jų automatizavimą, bendras abiejų pusių darbas atneša geriausius rezultatus ieškant tinkamiausio sprendimo.

Proveržis Lietuvos jūrinėje pramonėje – milijoninės investicijos į robotizaciją

Publikuota Klaipėda.diena.lt 

Nors valstybė deklaruoja orientaciją į inovacijų plėtrą, Lietuvoje investicijos į automatizaciją ir robotizuotus įrengimus stagnuoja ir yra vienos mažiausių ES.

Išjudinant procesus lyderystės imasi verslas: Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomai įmonių grupei  AB Vakarų laivų gamykla priklausanti UAB „Marine Technology“ ruošiasi analogų jūrinėje pramonėje kol kas neturinčios robotizuotos suvirinimo linijos paleidimui. Investicija į technologiją ir infrastruktūrą šiame etape sieks apie 4 mln. Eur, tačiau įmonė čia taško nežada dėti.

Nauja jėga ir kokybė

Įgyvendinant reikšmingą modernizacijos projektą AB Vakarų laivų gamykla grupės įmonė bendradarbiauja su pasauline technologijų lydere ABB, kurios kuriamus robotizacijos sprendimus naudoja „Volvo“, „Lamborgini“, „Ferrari“, “ ir kiti inovacijų flagmanai.

Pasaulinėje rinkoje sparčiai augant energetikos pramonei skirtų plieno ričių paklausai, pasitelkus robotus jų suvirinimas Klaipėdoje taps iki 7 kartų spartesnis. Moderniausios įrangos  dėka, 4 m skersmens produktas bus suvirinamas per 7 valandas. Per metus šioje gamybos linijoje bus suvirinama apie 250-350 ričių, panaudojamų vandenynų dugne tiesiant aukštos įtampos bei antžeminius kabelius, plėtojant jūrinių vėjo jėgainių, dujų ir naftos gamybai reikalingą infrastruktūrą.

„Teikdami visas su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas, į savo veiklos spektrą sėkmingai įtraukiame ir bendradarbiavimą su jūrinės energetikos ekspertais. Esame pelnę solidžią reputaciją dėl savo patikimumo, greičio ir gebėjimo užsakovams pasiūlyti unikalius sprendimus. Naujos robotizuotos gamybos linijos dėka, įgyvendinami projektai bus pakylėti į naują lygmenį – taip ne vien įgysime svarų pranašumą prieš konkurentus, bet ir globaliu mastu auginsime jūrinės Lietuvos pramonės prestižą ir žinomumą“, – kalbėjo AB Vakarų laivų gamykla generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Priešnuodis rizikoms

Investuodama į robotizaciją AB Vakarų laivų gamykla ir ją valdantis Estijos kapitalo koncernas „BLRT Grupp“ lygiagrečiai siekia spręsti dvi verslui itin aktualias problemas – eliminuojant žmogaus klaidų tikimybę užtikrinti standartizuotą gaminių kokybę ir tikslumą, o taip pat apsidrausti  nuo svyravimų darbo rinkoje, kurie galėtų neigiamai paveikti gamybinius pajėgumus.

„Mūsų užsakovai atstovauja TOP 5-ukui pasaulyje priklausantiems aukštos įtampos kabelių gamintojams – tai liudija ilgametį įdirbį ir jau užtarnautą pasitikėjimą, tačiau suprantame, kad sustoti jokiu būdu negalima. Aktyviai ieškome sprendimų, kurie padėtų dar labiau sustiprinti pozicijas bei atvertų galimybes spurtuoti naujuose projektuose Pietų ir Šiaurės Amerikoje“, – akcentavo „Marine Technology“ direktorius Arūnas Kačinskis.

Ant 4 m diametro ritės suvynioto 1 km ilgio kabelio piniginė išraiška – apie 1 mln. Eur. „Ir vieno, ir kito produkto gamintojai privalo itin glaudžiai bendradarbiauti tam, kad būtų išvengta bet kokių rizikų ir jūrinės energetikos projektų vystytojus jūros keliu pasiekiantis užsakymas būtų nepriekaištingos kokybės“, – pažymi A. Kačinskis.

Sprendimams generuoti – inžinerinis centras

Galutinę produkciją UAB „Marine Technology“ ekspertai prilygina ledkalnio viršūnei ir akcentuoja, kad sėkmės pagrindas yra ištobulinti procesai ir inovatyvios technologijos. „Siekiant generuoti aukštą pridėtinę vertę, įmonės viduje esame įkūrę savo inžinerinį centrą, kurio dėmesio centre yra tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Be šių dalykų neįmanomas visavertis augimas“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė jau šiandien prisideda prie strateginės reikšmės energetinių projektų įgyvendinimo JAV ir Brazilijoje. „Tinkamu laiku, su reikiama technologine baze bei kompetencijomis – vertindami šių faktorių visumą brėžiame ambicingą ateities viziją, kuri ir toliau augins mūsų komandą ir užsakymų spektrą toli už Lietuvos ribų“, – „Marine Technology“ vadovas neslepia, jog aktyviai žvalgomos padalinių užsienyje atidarymo galimybės.

Technologinis masalas talentams

Nors vis garsiau pasigirsta tarptautinių ekspertų balsai, kad savo procesų nerobotizavusios gamyklos jau 10 metų eigoje žlugs, vis dar gajūs būgštavimai apie darbuotojus neva išstumsiančius robotus ir ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtus socialinius bei ekonominius lūžius.

Šiandien itin trūkstant suvirintojų, robotas, kuris gali atlikti visos specialistų komandos  darbą greičiau, o neretai ir tiksliau, yra didelė pagalba pramonei. Visgi žmonės, kurie valdytų automatizuotus įrengimus, yra labai svarbi dedamoji.  Anot „Marine Technology“ projektų valdymo departamento vadovo dr. Manto Atučio, nėra abejonių, kad darbuotojų poreikis nemažės, tačiau šiandienos gamybininkai transformuosis į procesų operatorius. „Užduotys robotams ir jų programavimas, darbas su jau pagamintais komponentais – visam tam reikės žmonių. Užuot bauginę, pokyčiai gamyboje turėtų signalizuoti apie geras profesinio tobulėjimo perspektyvas, nišas kūrybiškumui skleistis. Šiandien gi pastebime, kad nors suvirintojo darbas yra vertinamas ir gerai apmokamas, jaunimą gan sunku įtikinti rinktis šią profesiją. Tuo tarpu atvėrę duris į robotų pasaulį, matome, kaip talentų akys išsyk užsidega“, – dalijosi įžvalgomis dr. M. Atutis.

Šuolis į aukštesnes kompetencijas

Dalis „Marine Technology“ komandos jau žengia robotizacijos brėžiama persiorientavimo kryptimi ir kelia kvalifikaciją specializuotuose ABB mokymuose, kurie įgalins dirbti su pažangia įranga. Planuojama, kad šis procesas išliks tęstinis.

Robotizuota suvirinimo linija vertingą technologinių treniruočių aikštelę suteiks ir jauniems mokslininkams. Podoktarantūros stažuotojams Klaipėdoje bus sudarytos sąlygos šią įrangą pasitelkti savo moksliniams darbams ir inovacijų kūrimui. Tikimasi, kad tarpsektorinis bendradarbiavimas suteiks postūmį tiek Robotikos centrą bei aukštos kvalifikacijos automatizavimo ir robotizavimo specialistus siekiančiam auginti Klaipėdos universitetui, tiek pramonei, kuri gaus  naujų įžvalgų ir praktinių gairių procesų tobulinimui.

Ambicingas ateities scenarijus

Anot pašnekovo, rudenį viename „Marine Technology“ cechų pradėsianti veikti robotizuota linija savo veikimo galimybėmis ir amplitude pranoks panašius įrenginius naudojamus, pavyzdžiui, baldų pramonėje: „Specialiai mūsų poreikiams adaptuotų įrengimų gamyba pačiai robotizacijos milžinei ABB tapo postūmiu dar labiau patobulinti savo ir taip aukšto kalibro technologinius sprendimus. Iki šiol ABB nebuvo gaminę suvirinimo robotų, pritaikytų  dirbti su mūsų produktų masteliais “.

Arūno Kačinskio nuomone, kitas žingsnis plėtojant industrinių ričių gamybos robotizaciją greičiausiai būtų nukreiptas į šių konstrukcijų dažymo procesą. Tokiu būdu būtų taupomas laikas, itin efektyviai panaudojamos medžiagos bei energijos resursai.

 

PAPILDOMA INFORMACIJA:

  • Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su BVP yra vienas mažiausių ES ir nesiekia 8 proc.
  • Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 proc. įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.

 

LINPRA KOMENTARAS:

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis pastebi, kad Lietuva investuoja į pramoninius robotus, nors ir nepakankamai sparčiai – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, o 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.

„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“.

Pasak D. Lasionio, verslas jau supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą, tačiau kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos finansinių paskatos instrumentų labai trūksta.

„Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – reziumuoja D. Lasionis.

Žaliasis kursas: Orgalim pozicija ir rekomendacijos dėl ES 2040 klimato srities tikslų

Europos technologijų pramonei atstovaujanti asociacija Orgalim, kurios nariai yra ir LINPRA, palaiko Europos Komisijos iniciatyvą parengti tarpinius 2040 m. klimato srities tikslus, siekiant užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą.

Kad žaliasis kursas būtų įgyvendintas sėkmingas, būtini aiškūs ir realistiški tikslai, kurie leistų Europos visuomenei ir pramonei tinkamai pasiruošti.

Visi 2040 m. klimato tikslai turi būti ir ambicingi, ir tuo pačiu pragmatiški. Ambicingi, nes greitai ir sėkmingai pasiektas neutralus poveikis klimatui užtikrins ES ekonomikos ateitį ir leis jai pirmauti ekonominio vystymosi srityje. Pragmatiškas, nes Europos pramonei turi būti suteikta galimybė lanksčiai siekti šio tikslo nesumažinant jos konkurencingumo pasaulyje.

Orgalim apibrėžė Europos pramonės poziciją šiuo klausimu, kurią komunikuos aktualiose klimato politikos diskusijose. Orgalim rekomendacijos ES klimato kaitos teisėkūros tolesniam įgyvendinimui:

  • Laikytis ambicingų tikslų. Klimato srityje reikalingos didelės ambicijos, adekvačios išsikeltam tikslui 2050 m. pasiekti neutralumo klimato atžvilgiu.
  • Laikytis technologinio neutralumo. Ieškant klimatui palankių sprendimų, ES neturėtų laikytis kraštutinumų: arba aktyviai teikiant pirmenybę tam tikroms technologijų rūšims, arba veiksmingai ribojant perspektyvių inovacijų krypčių mokslinius tyrimus.
  • Skirti dėmesį infrastruktūrai ir technologijoms: Komisija turi priimti politinę strategiją, kuri užtikrintų dideles investicijas į skaitmeninimą, elektros tinklus, energetikos sistemų integraciją ir efektyvumo infrastruktūrą, daugiausia dėmesio skiriant efektyvaus išteklių naudojimo sprendimams, kad būtų galima „pasiekti daugiau mažesnėmis sąnaudomis“.
  • Mobilizuoti investicijas: 2023 m. investicijos į pramonės sektorių sumažėjo. Anglies dioksido išmetimo mažinimas nebus sėkmingas, jei pramonės ekologinei transformacijai nebus sutelktos visos įmanomos finansinės priemonės. Pavyzdžiui, turime įtraukti visą vertės grandinę į valstybės finansuojamų inovacijų programų taikymo sritį.
  • Įgalinti pramonę ir panaudoti bendrąją rinką klimato neutralumui užtikrinti: Europos įmonės ir toliau susiduria su sudėtingomis ir net neįgyvendinamomis taisyklėmis, kurios stabdo inovacijas ir investicijas, taip pat su didelėmis kliūtimis prekiaujant visoje ES rinkoje. Europos Komisija turėtų supaprastinti reguliavimą, t. y. rinkos ir (arba) kainomis grindžiamomis priemonėmis ir naujos teisėkūros sistemos principais, kad būtų pasiektas 2040 m. klimato kaitos tikslas.

Išsamesnė informacija – Orgalim svetainėje:

Green Transition: Orgalim position and recommendations on the Communication on the 2040 Climate Target for the European Union

Darbuotojų trūkumą pasaulis sprendžia skaitmenizuodamas ir automatizuodamas procesus, Lietuva atsilieka

Publikuota DELFI 

Senstant visuomenėms kartu mažėja ir darbingo amžiaus žmonių, tad įvairūs gamybos ir pramonės sektoriai ieško, kuo galėtų juos pakeisti. Moksliniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose gyventojų skaičius mažėja arba auga lėčiau, sparčiau diegiami automatizuoti ir robotizuoti sprendimai. Ekspertų teigimu, Lietuva šioje srityje vis dar atsilieka.

Vienos (Austrija) universiteto mokslininkai, palyginę dešimties metų laikotarpio gyventojų skaičiaus ir automatizacijos duomenis 60-tyje šalių pastebėjo, kad 1 proc. sumažėjęs gyventojų skaičius lemia maždaug 2 proc. didesnį automatizacijos procesų augimą. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio, skaitmenizacijos bei robotizacijos procesų spartėjimui įtaką išties daro ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir visuomenės senėjimas.

„Šiame kontekste gyventojus suvokiame kaip darbo išteklius. Jiems mažėjant, darbas vis tiek turi būti padarytas, todėl ieškoma būdų, kaip tą pasiekti. Galima vienus darbuotojus pakeisti kitais, tačiau senstant visuomenėms apskritai trūksta galinčių aptarnauti gamybinius ar technologinius procesus, be to, šiuolaikinis žmogus nebenori dirbti fizinio, monotoninio darbo. Skaitmenizacija leidžia funkcijas automatizuoti, ir mažėjant darbuotojų skaičiui neprarasti gamybos apimčių bei efektyvumo. Deja, nors Lietuvoje neigiami demografiniai pokyčiai vyksta sparčiau nei kitose Vakarų valstybėse, robotizacija „įsivažiuoja“ lėčiau, nes trūksta valstybės dėmesio ir kryptingų investicijų“, – komentuoja dr. B. Gruževskis.

Kas pakeis „išeinančius“ iš darbo rinkos?

Lietuvoje vykstantys demografiniai procesai, tokie kaip emigracija ir visuomenės senėjimas, taip pat jau daro didelę įtaką skaitmenizacijai ir automatizacijai. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad prieš 5-6 metus šalies įmonės daugiau kalbėjo apie pigesnę darbo jėgą, iš kur ją „gauti“ ar „atsivežti“. Dabar vis daugiau savininkų ir vadovų suvokia, kad pigesnės darbo jėgos „gauti“, ypač dėl esamos geopolitinės situacijos, yra sudėtinga, todėl reikia investuoti į skaitmeninimą ir naujas technologijas, galvoti, kaip didinti efektyvumą ir našumą su esamais rinkoje žmogiškaisiais resursais, o tam reikalingi nauji darbuotojų įgūdžiai ir kompetencijos. Vis dažniau keliama problema, jog žmonių, turinčių reikalingų kompetencijų, trūksta.

„Mūsų asociacijos vienijamos įmonės, turinčios nemažai patirties ir įžvalgų apie procesų automatizavimo naudą, dažnai akcentuoja, kad skaitmenizavimas ir automatizavimas įgalina spręsti technologinių ir gamybinių darbuotojų trūkumo problemą, didina našumą. Darbo rinkoje atsiranda aukštesnės kvalifikacijos automatikos ar mechatronikos darbuotojų ir inžinierių paklausa – jie kuria, diegia ir prižiūri robotizuotas ar automatizuotas sistemas. Be to, remiantis mūsų patirtimi ir sukauptais duomenimis, darbuotojai, kurie anksčiau dirbo žemos kvalifikacijos darbą, noriai priima galimybes persikvalifikuoti ir įsisavinti inovacijas – mokytis valdyti robotizuotus įrenginius ir patys identifikuoti bei siūlyti technologinius pokyčius“, – sako jis.

Pasak dr. B. Gruževskio, į Lietuvą robotizacija ateina labai lėtai, ir tai nėra gerai, nes šalyje demografinė situacija prastėja greičiau nei kitose Europos ar Vakarų šalyse.

„Sparčiau mažėja bendras gyventojų skaičius ir sparčiau senėja visuomenė. Gausiausia gyventojų grupė šiandien yra 61-66 metų amžiaus žmonių, kitos amžiaus grupės yra mažiau gausios, ypač 18-23 metų jaunimo. Realybėje būtent ši grupė turi pakeisti „išeinančius“ iš darbo rinkos, tačiau jų neužteks, todėl apie tai reikėjo galvoti jau anksčiau, aktyvinant skaitmenizaciją. Tai nevyksta, nes nėra pakankamai investicijų valstybės lygiu“, – tikina jis.

Pašnekovas aiškina, kad ilgą laiką Lietuvoje visa šalies ekonomika buvo orientuojama į, kalbant paprastai, mažesnius mokesčius, kas XXI amžiaus Europos valstybei yra nesuvokiama. Vietoje to, kad valstybė galvotų apie aukšto našumo veiklas ir jų skatinimą, investicijas buvo stengiamasi pritraukti per pigią darbo jėgą.

„Tai suvarė mus į „duobę“, iš kurios sunku greitai pakilti. Lietuvoje yra labai efektyvių verslų, galinčių mokėti aukštus atlyginimus, organizuoti aukštos vertės technologinius procesus – į tokius turi būti nukreipta valstybės pagalba, padedant atrasti tinkamas galimybes ir partnerius poreikiams realizuoti. Valstybė yra žengusi keletą žingsnių, skatinančių robotizaciją: buvo sudarytos sąlygos lengviau investuoti į naują įrangą, informacines technologijas, tokių investicijų neapmokestinant pelno mokesčiu. Tik tokio pobūdžio sprendimų turėtų būti žymiai daugiau“, – sako jis.

Pasisako už kryptingą pagalbą

LINPRA vadovas pastebi, jog valstybės, susiduriančios su didesniais demografiniais iššūkiais, aktyviau investuoja į technologijų atnaujinimą, robotizavimą ir automatizavimą, kad išlaikytų ir plėtotų gamybos efektyvumą bei rinkos konkurencingumą.

„Lietuva šiuo aspektu galėtų veikti aktyviau, strategiškai nustatydama prioritetus, darydama pokyčius ir stiprindama gamtos mokslų (STEM) dėstymą bendrojo ugdymo mokyklose, įrengdama technologijų klases, skatindama mokytojų mokymą, specialistų perkvalifikavimą įmonėse, teikdama kryptingas investicijas. Trūksta ekspertų – mokytojų, dėstytojų – kurie rengtų specialistus dirbti su naujausiomis technologijomis. Robotizacijos technologijų diegimas reikalauja nemažų investicijų, o valstybės institucijos stokoja politinės valios išgryninti ir finansuoti labai aiškias pramonės kryptis, kurias skaitmenizavus, robotizavus ar automatizavus, jos kurtų šaliai aukštas pridėtines vertes“, – kalba D. Lasionis.

Savo ruožtu dr. B. Gruževskis sako, kad valstybės ar Europos Sąjungos parama bei finansinės paskatos verslui nuolat turėtų būti siejamos su našumu, tad didžioji dalis tektų įmonėms, maksimaliai naudojančioms skaitmeninius sprendimus, automatizacijos technologijas ir taip kuriančioms aukštos pridėtinės vertės darbo vietas su konkurencingais atlyginimais.

„Reikia didinti Lietuvos darbo rinkos patrauklumą, kurį didele dalimi lemia aukšti atlyginimai. Didinant darbo rinkos patrauklumą, kartu didintume ir darbo vietos produktyvumą, gamybos našumą, eksportą bei mokesčius į valstybės biudžetą“, – teigia jis.

Taip pat reikalingas dėmesys švietimui, ruošiant jaunimą darbui su naujomis technologijomis, nuo pradinių mokyklos klasių ir per neformalias veiklas padedant atrasti ir ugdyti inžinerinius gebėjimus bei kūrybiškumą, ir tai daryti bendradarbiaujant su darbdaviais.

„Dar viena labai svarbi kryptis – skatinant skaitmenizaciją ir automatizaciją lygiagrečiai turi būti didinamas ir darbuotojų suinteresuotumas, jų pasitenkinimas darbu. Negalima pamiršti, kad kokie bebūtų technologiniai sprendimai, juos prižiūri ir problemas sprendžia žmonės, todėl labai svarbūs tinkami socialiniai santykiai. Reikia sprendimų, kurie harmoningai jungtų ekonominę technologinių pokyčių naudą su socialiniais žmonių interesais“, – reziumuoja dr. B. Gruževskis.