2018 m. tendencijos: apie pramonės ateitį su santūriu optimizmu

Straipsnio autorius – Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“

2017-ieji buvo pirmieji metai, kai gamybininkai garsiai ištarė: nebepagaminame tiek, kiek galėtume parduoti. Ir nebegalime plėstis tiek, kiek norėtume, nes nebebūtų, ko įdarbinti. Vis dėlto pastarąjį pusmetį rinką drebino žinios apie planuojamas gana solidžias užsienio ir vietos investicijas į pramonę.

Didžiausią šalies darbdavę – Lietuvos pramonę – neramina tik įtampa darbo rinkoje.

Mūsų šalyje daugiausia gyventojų dirba pramonėje: šiame sektoriuje pernai įdarbinta daugiausia žmonių. Statistikų skaičiavimu, 2016 m. pramonėje dirbo 238 700 žmonių, arba 17,5 proc. visų užimtų šalies gyventojų. Prekyboje darbuojasi šiek tiek mažiau – 233 500, arba 17,2 proc. visų užimtųjų.

2016 m. pramonėje buvo sukurta 9000 naujų darbo vietų. 2016 m. daugiausia – 3100 (18,8 proc. visų laisvų darbo vietų) – taip pat buvo užfiksuota šioje srityje. Pastarasis skaičius rodo, kad darbo jėgos stygius nėra tuščios kalbos.

Stabdys – švietimo problemos

Nors metai neseniai baigės, kai kuriuos apibendrinimus jau galima daryti – daugeliui sektorių tai buvo itin sėkmingi metai, bendrovės augino pardavimus, eksportą ir pelną.

Statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šalies pramonės produkcija išaugo 6,1 proc., o apdirbamoji gamyba – 6,5 procento. Prognozuojama, kad analogiškos tendencijos tęsis ir 2018 m.

„Tam įtakos turėjo atsigaunanti Europos pramonė, teikianti vilčių inžinerinės pramonės įmonėms ir ateinantiems metams, žinoma. Pagrindinis iššūkis lieka darbuotojų stoka. Būtent todėl pastaruosius kelerius metus mūsų asociacija aktyviai veikia, siekdama atkreipti valstybės dėmesį į būtinybę pertvarkyti švietimo sistemą“, – pabrėžia Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas.

Inžinerinė pramonė generuoja daugiau kaip ketvirtadalį šalies BVP ir smarkiai prisideda prie jo augimo. Beje, šie rezultatai pasiekti beveik nedidinant darbuotojų skaičiaus, o tai įmanoma tik investuojant į aukštąsias technologijas, diegiant inovacijas ir keliant darbuotojų bei inžinierių kvalifikaciją.

Vienas sparčiausiai augančių apdirbamosios pramonės sektorių yra metalo apdirbimo. Pirmąjį pusmetį šio sektoriaus įmonių nominaliosios pajamos išaugo 42 proc., realios gamybos apimtis daugiau negu 1,5 karto.

„Tradiciniu vadinamas metalo sektorius sparčiai modernizuojamas, tobulinami gamybos procesai, investuojama į naujausius įrenginius ir technologijas, todėl ir jaučiamas toks proveržis. Šie ir kiti metai – sektoriaus augimo pikas, o kaip bus vėliau, šiuo metu sunku prognozuoti, nes išlaikyti tokį intensyvų augimą bus nelengva“, – svarsto Tomas Jaskelevičius, UAB ,,Arginta Engineering“ direktorius.

Plastiko pramonė – ant bangos

Atsigaunanti Europos pramonė teikia daugiau galimybių ir Lietuvos plastiko įmonėms – šį sektorių augina populiarėjantis plastiko pakuočių naudojimas įvairiose gamybos šakose. Tai demonstruoja skaičiai: pirmąjį pusmetį sektoriaus augimas siekė 15 proc., o, didėjant sektoriaus įmonių pelnui, kapitalo grąža 2016 m. siekė 18 procentų. Panašaus augimo tikimasi ir antrojoje 2017 m. pusėje.

Plastiko pramonės įmonės yra vienos pelningiausių apdirbamojoje pramonėje. Maždaug du trečdaliai plastiko produktų eksportuojama, o pagrindinės rinkos – Vokietija, Lenkija, Švedija. Beje, pastaruoju metu eksportas auga į Indiją, Honkongą, Naująją Zelandiją.

„Nors sektoriaus augimo tendencijos džiugina, o Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį potencialą, yra tam tikrų trukdžių, ribojančių pramonės plėtrą“, – įspėja Rimantas Damanskis, Šiaulių šviestuvų UAB „Artilux NMF“ ir plastikinių komponentų UAB „Frilux NMF“ vadovas.

Didelių pasaulio bendrovių keliamus reikalavimus, anot jo, trukdo patenkinti kol kas ribotas įmonių techninis lygis, taip pat procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas.

„Jau daugiau nei dešimt metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nė vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra rengiami plastiko liejimo mašinų operatoriai“, – atkreipia dėmesį R. Damanskis.

Apdirbamojoje pramonėje šiemet į priekį šovė elektros įrangos bei optinių ir elektroninių produktų gamybos įmonės – jos beveik trečdaliu išaugino pardavimus pirmąjį šių metų pusmetį. Ir, nors praėjusiais metais šio sektoriaus įmonių pelnas traukėsi, abu sektoriai šiemet pasižymi ryškia augimo tendencija.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims, yra išsakęs prognozę, kad 2017 m. metais aukštųjų technologijų dalis visoje gamyboje turėtų sudaryti 7,4 procento. Tai leis Lietuvai pagal šį rodiklį atitrūkti nuo ES autsaiderių ir labiau priartėti prie ES vidurkio.

Su nerimo ženklu

Vis dėlto kai kurios analitikų prognozės turi nerimo atspalvį. Pavyzdžiui, gamintojai įspėjami dėl sparčiai augančio eksporto į Švediją ir Norvegiją, kuriose nekilnojamojo turto rinka yra netoli perkaitimo ribos, o namų ūkių įsiskolinimo lygis labai išaugęs. Ir jeigu Skandinavijoje susiformavęs nekilnojamojo turto burbulas sprogs, dauguma eksportuotojų gali nukentėti.

Kita grėsmė kyla gaminantiems pagal užsakymus – Vakarų įmonėms sparčiai robotizuojant gamybą, o Lietuvos įmonėms modernizuojantis vis dar per vangiai, tokie užsakymai gali nutrūkti.

Be to, į pelno eilutę kėsinasi spaudimas kelti atlyginimus. Pavyzdžiui, nagrinėjant pirmojo 2017 m. metų pusmečio bendrą apdirbamosios pramonės pelno ir nuostolio ataskaitą, į akis krinta smarkiai išaugusios veiklos sąnaudos – 28 procentai. Smulkiau jas išskleidus matyti, kad bendrosios ir administravimo sąnaudos šoktelėjo 41 proc. ir gerokai apkarpė apdirbamosios pramonės ūkinės veiklos pelną, palyginti su 2016 metais. Kadangi viena reikšmingesnių bendrųjų ir administravimo sąnaudų kategorijų yra valdymo ir aptarnavimo personalo darbuotojų atlyginimai, matyti, kaip reikšmingai šias eilutes išpūtė algų augimas.

Dar vienas svarbus veiksnys, didinantis pramonės įmonių sąnaudas, – žaliavų kainos. 2016 m. pradžioje fiksuotas energijos išteklių kainų dugnas ir daugelio žaliavų kainos buvo nusiritusios į keleto metų rekordines žemumas, o šiemet daugelis jų brango. Vis dėlto dauguma gamintojų, siekiančių palaikyti savo produkcijos konkurencingumą, neskuba iškart kelti produkcijos kainų arba kelia jas nuosaikiau savo pelno sąskaita.

Tad, nors šiandien pramonės padėtis gera, vertindami jos perspektyvas kai kurie analitikai demonstruoja gana santūrų optimizmą.