LINPRA – EIT Manufacturing konsorciumo narė

Nuo 2018 m. LINPRA oficialiai priklauso tarptautinei žinių ir inovacijų bendrijai (KIC – Knowledge and Innovation Community) EIT Manufacturing. 17 Europos šalių ir 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Šiuo metu LINPRA yra partnerė 4-iuose EIT Manufacturing projektuose, į kuriuos kviečia įsitraukti ir savo narius.

Plačiau apie Europos Inovacijų ir Technologijų Institutą (EIT), instituto telkiamas Žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) bei EIT Manufacturing konsorciumą: 

Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC – Knowledge and Innovation Community) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.

EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus, diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą. EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos. Plačiau apie EIT.

Žinių ir inovacijų bendrijos (KICai) kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.

Šiandien EIT yra subūrusi 8 žinių ir inovacijų bendrijas (KICus):

EIT Manufacturing bendrija yra 50-ies partnerių (17-os Europos šalių) konsorciumas. Šioje žinių ir inovacijų bendrijos ekosistemoje Lietuvai ir Baltijos šalims, šio regiono verslo interesams atstovauja LINPRA. Konsorciumas per 7 metus įgyvendina ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti. Plačiau apie EIT Manufacturing.

EIT Manufacturing tikslai 

EIT Manufacturing soc. tinkluose:

Konsorciumo veikla yra finansuojama iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020. Visos ekosistemos narės turi galimybę dalyvauti įvairiuose verslo ir inovacijų akceleravimo projektuose, bendradarbiaujant su EIT Manufacturing konsorciumo partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Tai – vertinga galimybė Lietuvos įmonėms bei švietimo ir mokslo įstaigoms įsitraukti į stiprias tarptautines vertės kūrimo grandines, realizuoti idėjas, didinti savo žinomumą, atskleisti potencialą ir stiprinti savo bei šalies konkurencingumą.

 

Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria 15,35 mln. eurų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, jog Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria dar 15,35 mln. eurų. Pramonės įmonės pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ galės įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti  įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis.

Finansavimas bus skiriamas technologiniam auditui atlikti, kad būtų įvertintos gamybos procesų skaitmeninimo galimybės bei perspektyvos, ir tiems projektams, kuriais diegiama bent viena skaitmeninė technologija arba su ja susijęs sprendimas, pavyzdžiui, robotikos technologijos, dirbtinio intelekto sprendimai, daiktų interneto sistemų diegimas ir pan. Įgyvendinant projektą diegiamos įrangos modelis rinkai turi būti pateiktas ne anksčiau kaip prieš trejus metus nuo kvietimo paskelbimo metų, t. y. ne anksčiau nei 2017 metais.

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma labai mažoms ir mažoms pramonės įmonėms – 1 mln. eurų, mažiausia – 20 tūkst. eurų, vidutinėms įmonėms didžiausia galima skirti lėšų suma – 2,9 mln. eurų, mažiausia – 100 tūkst. eurų. Didžiausia galima projektui skirti lėšų suma technologiniam auditui atlikti – 20 tūkst. eurų.

Pretenduoti į finansavimą gali labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, kurios veikia ne trumpiau nei 1 metus ir kurių vidutinės metinės pajamos už pačios įmonės pagamintą produkciją per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau nei 3 pastaruosius finansinius metus) ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.

Paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra priima iki 2020 m. birželio 22 dienos. Kvietimo dokumentai skelbiami interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt, www.lvpa.lt.

Iš viso pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas  LT“ 2014–2020 m. numatoma paskirstyti  71 mln. eurų ES investicijų, iki šiol pramonės įmonėms jau yra paskirstyta beveik 56 mln. eurų investicijų.

 


Vadybos, gamybos ir technologinių procesų auditus atlieka LINPRA įsteigtas Tehnologijų centras „Intechcentras“. Norint gauti paramą įmonės skaitmeninimui, auditą atlikti yra būtina.

Audito tikslai:

  • Įvertinti pasirinktos srities pramonės įmonės procesų esamą skaitmeninį lygį ir suteikti rekomendacijas skaitmeninės brandos lygiui pagerinti (nemokamai, naudojant tik de minimis pagalbą)

Audito formatas:

  • Vienos dienos eksperto vizitas jūsų įmonėje
    vertinant pasirinktą sritį.
  • Po vizito pateikiama ataskaita, kurioje nurodoma audituotos srities būklė bei rekomendacijos ateičiai.

Platesnę informaciją suteikti ir pakonsultuoti gali „Intechcentras“:

Marius Kvedaravičius, Inovacijų ekspertas, + 370 670 22857, marius.kvedaravicius@intechcentras.lt.

Epidemija Kinijoje: padėtis susireguliuos per pusmetį

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“. 

  • Šių metų rezultatus virusas nusmukdys, kitąmet leis užsidirbti.
  • Tarptautinės korporacijos keičia pirkimų politiką.
  • Kinija bando atkurti pramonės pajėgumą, bet ne viskas pavyksta.
  • Padėtis, prognozuojama, susireguliuos per pusmetį.

Kinų tiekėjams Lietuvos įmones maitinant pažadais, tenka dalį gamybos stabdyti, ieškoti alternatyvų vietoje ir tikėtis, kad koronaviruso epidemija artimiausiais mėnesiais bus sutramdyta. Neabejojama, kad šių metų finansinius rezultatus virusas koreguos, bet kitąmet sudarys sąlygas uždirbti daugiau.

ENTECH GROUP:

„Kadangi gaminame liejimo formas elektronikos prietaisų korpusams, gamybinę įrangą ir įvairias detales užsakome Kinijoje. Sustabdžius Kinijoje gamyklas, neturėdami kitos išeities, esame priversti stabdyti gamybą ir mes. O paskui mus ir mūsų partneriai. Pavyzdžiui, šveicarams mes gaminame korpusines detales. Bet jiems stringa mokėjimai, kadangi stringa pardavimai – jie iš Kinijos perka elektroniką, iš mūsų korpusus. Susidaro ištisos tiekimo grandinės, kurios dabar neveikia“, – atkreipia dėmesį Liutauras Byčius, gaminių projektavimu ir prototipų kūrimu bei masine gamyba užsiimančios UAB „Entech Group“ savininkas ir vadovas.

Kinijoje „Entech Group“ turi 10 partnerių, leidimą atnaujinti gamybą gavo 3 įmonės, jos dirba gal tik 10% pajėgumo, kadangi ribojamas žmonių judėjimas. Išvykti iš miesto neleidžiama, o neveikiant viešajam transportui į darbą gali atvykti tik turintieji nuosavas mašinas. Tokių kinų nedaug. Tad, netgi gavę leidimus veikti, įmonės nepajėgia visa apimtimi atnaujinti gamybos.

„Nors partneriai vis žada, kad jau netrukus pradės dirbti, praktiškai jie nedirba. Net jei  ir visos gamyklos kovą pradėtų veikti, yra susidarę nežmoniškos užsakymų eilės. Juk visa, kas susiję su elektronika, yra susiję ir su Kinija, o kol gamyba grįš į vėžes, praeis mažiausiai pusmetis. Ir metiniams įmonių rezultatams įtakos tai turės“, – prognozuoja L. Byčius.

Nepavydėtinoje padėtyje yra atsidūrę smulkios ir finansiškai silpnesnės bendrovės, „Entech Group“ partnerės Lietuvoje. Anot verslininko, sustabdę gamybą jos 2 ar 3 mėnesius be pajamų neišgyvens.

„Matau, kad kai kurie klientai neturi pinigų atsiskaityti už projektus, nes irgi negali nieko nei pagaminti, nei parduoti. Kai kurie jau ant bankroto ribos vien dėl to“, – neslepia L.Byčius.

Sustabdžiusi gamybą „Entech Group“ šiuo metu užsiima tik projektavimo darbais.

ALTEGRA:

Aukštųjų technologijų UAB „Altegra“, sustojus komponentų tiekimui iš Kinijos, kad netektų stabdyti gamybos, detales perka iš vietos tiekėjų. Tiesa, penkis kartus brangiau.

„Tiesiogiai su Kinijos gamintojais nedirbame – perkame per tarpininkus. O šie pastaruoju metu maitina pažadais. Anksčiau nieko panašaus nebūdavo, spėju, tai susiję su koronavirusu. Nesame dideli gamintojai, tačiau šių metų finansiniams rezultatams tokie trukdžiai gali atsiliepti“, – svarsto  Nerijus Baltrimavičius, „Altegros“ vadovas.

KARBONAS:

Kauno lakštinių medžiagų pjovimo paslaugų UAB „Karbonas“ tiesioginių problemų dėl koronaviruso dar neturi. Tačiau tai nereiškia, kad jo poveikio nepajus.

„Vienas mūsų užsakovas, kol baigsis epidemija, atidėjo gana didelio projekto Kinijoje, kuriame kaip gamintojai dalyvautume ir mes, vykdymą. Ir jeigu virusas nebus suvaldytas per keletą ateinančių mėnesių, galim jo poveikį pajusti ir mes“, – dalijasi  Gintautas Jatulis, „Karbono“ vykdomasis direktorius.

RYTŲ TECHNOLOGINIAI SPRENDIMAI:

Partnerius Uhane turinti UAB „Rytų technologiniai sprendimai“ negali pristatyti jiems bandinių testams.

„Mieste visiškai neveikia siuntų pristatymo tarnybos – nei DHL, nei UPS, nei kitos. Negalime pristatyti savo siuntų nuo sausio 22 dienos“, – apgailestauja  Algirdas Rukšėnas, įmonės vadovas.

 

Uhane – karantinas iki gegužės

ELGAMA-ELEKTRONIKA:

Problemų gali kilti ir kiniško kapitalo įmonei. Du trečdaliai elektros energijos skaitiklių projektavimo ir gamybos UAB  „Elgama-Elektronika“ akcijų priklauso Kinijos „Jiangsu Linyang Energy“. Iš 3.000 darbuotojų pagrindinėje Kinijos įmonėje į darbą  yra grįžę 800, čia veikia griežta patikra, stiprus reguliavimas ir dirbama ne visu pajėgumu.

„Kol kas didžiausias pasaulio tiekimo katilas bando atkurti pajėgumą, bet ne viskas pavyksta“, – daro išvadą Tadas Ruželė, „Elgama-Elektronika“ generalinis direktorius.

Didžioji dalis komponentų į Vilniaus bendrovę atkeliauja iš Kinijos. Šiuo metu turima atsargų 6 mėnesiams ir tikimasi, kad drastiškų priemonių neprireiks.

„Jeigu per tą laiką tiekimas nebus atnaujintas, bus labai liūdna. Žinoma, ieškosime komponentų tiekėjų kitose šalyse. Bet pasiūla ir paklausa mėgsta balansą, o tai reiškia, kad būtume priversti mokėti brangiau, sumažėtų konkurencingumas“, – aiškina T. Ruželė.

Jo žiniomis, Kinijos Uhano provincijoje paskelbtas karantinas galios iki balandžio pabaigos. Kaip tai paveiks kitų Kinijos regionų gamintojus – neaišku.

 

Geroji pusė

ELINTA:

Vytautas Jokužis, „Elintos“ generalinis direktorius, bando įžvelgti ir gerąją padėties pusę – po šios epidemijos gamintojai sparčiau kelsis iš Kinijos ir gamybinis potencialas pradės greičiau augti rytų Europoje bei Amerikoje. Tačiau kol kas dauguma elektronikos komponentų gaminama Azijos šalyse, o ten esančios įmonės vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susiję. Tad, jeigu nepaprastoji padėtis užsitęs ir baigsis komponentų atsargos, daugybei įmonių gresia sustoti.

„Pereiti prie kito gamintojo komponentų užtruks bent pusę metų, jeigu iš viso tai bus įmanoma padaryti. Jeigu per pusmetį koronaviruso epidemija nebus suvaldyta, mūsų lauks didžiuliai iššūkiai susirasti naujų tiekėjų“, – neslepia „Elintos“ vadovas.

ARGINTA ENGINEERING:

Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas, savo vadovaujamos „Arginta Engineering“ įmonės pavyzdžiu gali patvirtinti – tarptautinės korporacijos, netgi Kinijai dirbant visu pajėgumu, dalį užsakymų perkels į Europą.

„Arginta Engineering“ tokių užsakymų jau sulaukė, projektai pradėti derinti.

Pasak jo, net jeigu gaminys kainuoja 30 ar 40% brangiau, korporacijos sieks apsidrausti, dalį, pavyzdžiui, penktadalį užsakymų perkeldamos į Europą.

„Didieji koncernai į savo pirkimų politiką įsirašė punktą, kad nebegali turėti tiekėjų tik Kinijoje. Tam, kad neįstrigtų stambūs infrastruktūriniai projektai – geležinkelių, kalnakasybos, energetikos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Šiemet, ypač elektronikos gamintojų, finansiniai rezultatai, jo nuomone, nukentės – kai kurios įmonės patiria prastovas ir nėra žinoma, kiek komplektuojančių detalių stygius gali užsitęsti. O ir tiesiogiai tiekėjų Kinijoje neturinčios bendrovės gali nukentėti, jeigu jų partneris iš Europos pirko komplektuojančiąsias detales Kinijoje. Juolab kad komplektuojančių detalių kainos gali augti.

Tačiau atsiras didesnių perspektyvų 2021–2022 metams.

„Manau, kad kitąmet ir dar kitais metais, turime galimybę augti. Buvo suduotas smūgis, finansinis smūgis globalizacijai. Tai gali tapti mūsų laimėjimu“, – viliasi LINPRA prezidentas.

 

Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip bus rengiami pameistriai

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 

Vyriausybė posėdyje pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašui. Juo turės būti vadovaujamasi rengiant pameistrius. Svarbų indėlį rengiant šios tvarkos aprašą ir siekiant jos patvirtinimo padarė LINPRA švietimo srities ekspertai: Viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, Prezidiumo narys, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas, LINPRA narių Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius ir kiti.

Pameistrystė – tai mokymo organizavimo forma, kai mokiniai didžiąją laiko dalį, 70 proc., mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra, pas darbdavį įmonėse, o likusius 30 proc. mokymo įgyvendina profesinio mokymo įstaiga.

Tai ypač aktualu ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu. Pasak Gintauto Kvietkausko, Ketvirtoji pramonės revoliucija, dirbtinis intelektas, kiti automatizacijos veiksniai stipriai keičia darbo rinką, atsiranda naujos darbo funkcijos, kurios keičia įvairias profesijų grupes. Profesinis mokymas ir pameistrystė yra vienas iš būdų, kaip sparčiai prisitaikyti ir atliepti darbo rinkos poreikius.

Už pameistrystės procesų koordinavimą pagal patvirtintą tvarkos aprašą bus atsakingas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Jis darbdaviams, norintiems mokyti pameistrius, pasiūlys įstaigas, kurios galėtų vykdyti profesinio mokymo programą darbdaviui ir įstaigai susitarus, o tais atvejais, kai tokios profesinio mokymo programos nėra parengtos, – inicijuos naujos reikiamos programos rengimą. Pagal formalias ir neformalias profesinio mokymo programas pameistrystę galės inicijuoti mokymo programų teikėjai, įmonės, mokiniai, darbuotojai.

Teikėjams ir darbdaviams nustatyta prievolė bendradarbiauti planuojant ir įgyvendinant profesinį mokymą ir rekomenduojama jiems pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurioje galėtų būti įrašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo trukmės, sutarties vykdymo sąlygų, Vyriausybės nutarime nenumatytų įsipareigojimų.

Pameistrystės būdu besimokančiųjų daugės

„Sudarome sąlygas plėsti praktinį profesinį mokymą darbo vietoje, skatiname profesinio mokymo įstaigas glaudžiai bendradarbiauti su verslu. Pameistrystė profesiniame mokyme dalyvaujant darbdaviui leidžia derinti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą. Norintiesiems įgyti profesiją pameistrystė suteikia galimybę mokytis darbo vietoje ir gauti atlyginimą už darbą, o darbdaviams – tai tiesioginė galimybė pasirengti darbuotoją pagal savo poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Taikydamos pameistrystę profesinio mokymo įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviu, kad mokinys įgytų reikiamų įgūdžių. Mokymo metu sudaromos dvi sutartys: pameistrystės darbo sutartis ir profesinio mokymo sutartis. Pameistriui sudaromas mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas, vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje.

Pameistrystės privalumai – daugiau praktinių įgūdžių mokantis darbo vietoje, sklandesnis perėjimas iš mokymosi į darbą, geresnis įsidarbinimas, glaudesnis švietimo ir verslo bendradarbiavimas, didesnė kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir paklausos atitiktis.

Tolimesnei pameistrystės plėtrai numatytas pameistrystės modelio įgyvendinimo veiksmų planas. Pameistrystės finansavimas grindžiamas paskatų profesinio mokymo teikėjams ir darbdaviams sukūrimo principu. Tam bus pasitelkiamos ES investicijos – 4,1 mln. eurų. Pameistrystei ir kvalifikacijos tobulinimui darbo vietoje skiriama 2,8 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamų ES lėšų, o praktinių įgūdžių įgijimo rėmimui ir skatinimui – 1,3 mln, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšų.

Mokinių registro duomenimis, pameistrystės forma 2018 m. mokėsi 3 449 asmenys: 862 pagal pirminio profesinio mokymo programas, 2 587 – pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Nors pameistrių skaičius 2014–2018 m. išaugo daugiau kaip du kartus, šia forma besimokančiųjų skaičius sudaro tik apie 3 proc. visų besimokančiųjų profesijos. Pameistrystės formą 2018 m. taikė apie 40 proc. profesinio mokymo įstaigų.

Tobulinant ir plėtojant pameistrystės modelį siekiama, kad 2020–2021 m. ne mažiau kaip 20 proc. baigusiųjų profesinio mokymo programas ar jų modulius bent dalį laiko būtų mokęsi pameistrystės forma.

Profesinio mokymo atnaujinimas – viena iš bendros švietimo struktūrinės reformos dalių. Vykdomas esminis švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Jo tikslas – Lietuvos visuomenę parengti dabarčiai ir ateičiai, ugdymą grindžiant 21-ojo amžiaus kompetencijomis.

Vyriausybės programoje numatyta plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį, tęstinį ir neformalųjį profesinį mokymą, suderintą su darbo rinkos paklausa. Profesinis mokymas šiuo metu atnaujinamas iš esmės, stiprinant jo kokybę ir sąveiką su darbo pasauliu, siekiant profesinių mokyklų mokiniams sutekti kompetencijas, kurios suteikia galimybes gauti norimą darbą.

Pelningumas Baltijos šalyse: kai kuriuose sektoriuose skiriasi kartais

Jovitos Budreikienės ir Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Lietuvoje apdirbamosios gamybos įmonių pelningumas yra aukštesnis negu Latvijoje ar Estijoje. Tačiau kai kuriuose sektoriuose jis skiriasi netgi ne procentais – kartais.

Vienas tokių sektorių – gėrimų gamyba. 2019 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje sektoriaus pelningumas buvo 1,1%, o Estijoje – 13%. Nemaži pelningumo skirtumai yra gumos ir plastiko gaminių sektoriuje, ypač tarp Latvijos (3,1%) ir Lietuvos (7,7%).

Alfredas Zigmantas, plastiko, gumos ir metalo gaminių UAB „Stigma“ generalinis direktorius, sako, kad apie 6% svyruojantis pelningumas yra normalus.

„Partneriai vakariečiai svarsto taip: 10% marža – uždirbi per daug. 3% – per mažai, tuomet rizikuoji bankrutuoti. Ypač tai akcentuoja švedai. Jų nuomone, 5–7% yra aukso vidurys“, – aiškina A. Zigmantas.

„Artilux NMF“ – geriausias „ABB Smart Power“ tiekėjas!

LINPRA narė šiauliečių įmonė „Artilux NMF“ pasaulinės elektrotechnikos gamintojos „ABB“ elektrifikacijos padalinio „ABB Smart Power“ vertinime sulaukė geriausio istorijoje įvertinimo „ABB Smart Power Vaasa“ kategorijoje, o pasiektas rezultatas yra tarp geriausių visame pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją.

Iš 100 „Artilux NFM“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė juose yra vos 0,016 procentų. Tai pasiekta diegiant modernius „ABB“  kokybės užtikrinimo įrankius, kurie papildė LEAN, TOC ir kitus įmonėje naudojamus metodus.

„Artilux NMF“ su „ABB“ bendradarbiauja nuo 2013 metų. Šiauliečių įmonė „ABB“ gamina įrengimų valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes.

Šis įvertinimas „Artilux NMF“ leidžia tikėtis plėsti savo bendradarbiavimą su dabartiniais ir kitais „ABB“ padaliniais.

 

Visas straipsnis „Verslo žiniose“:

Šiaulių elektros prietaisų UAB „Artilux NMF“ sulaukė aukščiausio elektrotechnikos milžinės ABB įvertinimo: kategorijoje „ABB Smart Power Vaasa“ pasiektas rezultatas yra tarp geriausių pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją. Kad pasiektų tokio pripažinimo, teko net perstatyti gamybos linijas.

„ABB turi tiekėjų kokybės vertinimo programą „Quality Wins“, kurią perėmė iš „Porsche Consulting“. Dvejus metus diegėme kokybės valdymo sistemą – tai buvo nemažas iššūkis“, – neslepia Rimantas Damanskis, „Artilux NMF“ vadovas.

Gamykloje buvo atlikta daug pokyčių – pakeistas gamybos linijų išdėstymas, integruotas kokybės tikrinimas ir pan. Galimi neatitikimai pradėti matuoti keliuose gamybos etapuose. „Tam nereikėjo daugiau žmonių ar didelių investicijų, tiesiog resursus ėmėme panaudoti daug protingiau“, – aiškina verslininkas.

„ABB Smart Power“ vertinime nustatyta, kad iš 100 „Artilux NMF“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė sudarė vos 0,016%. Kritinių neatitikčių nenustatyta nė vienos. Tai rodo didelį kompanijos patikimumą – kad „Artilux NMF“ tiekiami gaminiai yra be defektų ir laiku pristatomi. Tarp vertintų tiekėjų buvo įmonės Lenkijoje, Estijoje, Italijoje, kitose šalyse.

„Quality Wins“ programa apima gaminių, logistikos, produktų vystymo ir klientų aptarnavimo elementus. Kokybės audito metu buvo vertinama, kaip laikomos medžiagos ABB produktų gamybai, ar naudojami tinkami instrumentai ir įrenginiai, kaip atrodo darbo vietos, ar laikomasi saugumo ir kitų reikalavimų, kaip organizuojama gaminių logistika, kaip vykdomas monitoringas ir kontrolė, analizuoti kiti veiksniai.

„Tai labai gera ir gamybos procesų tobulinimo, ir valdymo programa, nežinau, ar dar kas nors Lietuvoje ją yra įdiegęs“, – sako verslininkas.


Tikėtina sulaukti daugiau užsakymų

Šiauliečių įmonė ABB užsakymu gamina įrenginių valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes. Šio bendradarbiavimo apimtis nėra viešinama, tačiau per pastaruosius šešerius metus „Artilux NMF“ pateikiamų gaminių apyvarta kasmet auga keliais šimtais procentų.

ABB vertinime „Artilux NMF“ surinko 90 vertinimo kokybės taškų. Tai leidžia tikėtis, kad gali būti plečiamas bendradarbiavimas tiek su ABB padaliniais, tiek su kitais gamintojais. R. Damanskis užsimena, kad šiuo metu deramasi su vienu žinomą prekės ženklą turinčiu gamintoju, kuris norėtų fabriką iš Didžiosios Britanijos perkelti į Lietuvą.

Šiaulių „NMF Holding“ ir švedų „Artilux Aktiebolag“ valdoma elektros prietaisų gamybos bendrovė „Artilux NMF“ gamina išmaniuosius prietaisus, elektros kirtiklius, buities prietaisus, LED šviestuvus, elektronikos komponentus, metalo gaminius nuo lakštinio metalo apdirbimo iki stambiagabaričių gaminių. Klientai yra tokios pasaulinės bendrovės kaip „Bosch“, „Osram“, ABB, „General electric“ ir kitos. Įmonė daug dėmesio skiria tyrimų ir produktų vystymo kryptims.

„Artilux NMF“ šiuo metu turi 4 antrines įmones – UAB „Frilux“, UAB „NMF Decor“, UAB „Artilux“ ir UAB „Artilux Group“.

Itin sparčiai pastaraisiais metais augusi Šiaulių bendrovė „Artilux NMF“ pernai fiksavo 2%, iki 38,8 mln. Eur, mažesnę apyvartą ir 5 kartus, iki 0,37 mln. Eur, sumažėjusį pelną. Bet, pasak R. Damanskio, tai natūralu, nes į antrinę įmonę buvo atskirta dekoro elementų UAB „NMF Decor“.

„Namų dekoro kaip paveikslai, veidrodžiai ar laikrodžiai gamybos „NMF Decor“ pajamos labai greitai augo – per kelerius metus nuo 1 iki 8 mln. Eur“, – atkreipia dėmesį vadovas.

Konsoliduotosios pajamos, jo teigimu, per 2018 m. išaugo keliais milijonais eurų, iki 57 mln. Eur.

 

Intechcentras ir LINPRA skatina inovacijas pramonėje

LINPRA įsteigtas ir VšĮ „Intechcentras“ koordinuojamas Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras (SIC) kviečia pramonės įmones pasinaudoti projektine (ES finansuojama) galimybe atlikti inovacinius (skaitmeninimo / technologinius) auditus.

Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus atliekami auditai, kurie yra naujovė Lietuvoje. Jų metu vertinami verslo ir gamybiniai procesai įmonėje, siekiant nustatyti ir įvertinti, kokių skaitmeninių inovacijų diegimas galėtų užtikrinti jos konkurencingumo didėjimą, neatsiliekant nuo inovacijų plėtros tendencijų.

Projekte iš viso numatyta atlikti 300 auditų per trejus metus, o 60 iš jų atliks būtent Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras.

Jeigu susidomėjote šia galimybe ir norite užregistruoti įmonę į audituojamų įmonių eilę, susisiekite:

Pardavimų vadovas Petras Jasiūnas, tel. 8 694 50991, petras.jasiunas@intechcentras.lt

Plačiau – „Verslo žiniose“.

„SOLIDWORKS EDU“ projektas jau keičia Lietuvos mokyklas

Sausio pradžioje pradėtas įgyvendinti didžiausias pastarojo meto moksleivių technologinio ugdymo projektas „SOLIDWORKS EDU“ jau atnešė pokyčių bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo centruose, o vykstantys pasirengimai nuo kitų mokslo metų pradžios žada kiekybinį ir kokybinį šuolį.

Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai edukaciniais tikslais gali nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga, naudodami tiek tinklines (klasės), tiek ir individualias programas.

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, pernai Lietuvos švietimo sistemai padovanojo LINPRA nariai UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija padėjo įveiklinti šias programas mokyklose. Kartu buvo padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.

Lemia mokytojo kompetencija ir nusiteikimas

Pirmojo „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos etapo rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su SOLIDWORKS, taip pat, kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.

Riešės gimnazija (Vilniaus raj.) aktyviai išnaudoja ES struktūrinių fondų galimybes, įskaitant ir projektus, apimančius technologijų mokslus. Moderni mokymo bazė pritraukia inovatyvius mokytojus.

Technologijų mokytojas Virginijus Grigalis su SOLIDWORKS buvo susipažinęs anksčiau, tad jau sausį dešimtų klasių mokiniams padėjo vesti savaitinę technologijų pamoką, remdamasis vien tik SOLIDWORKS.

„Yra vaikų, kurie labai nori, jiems įdomu, ir namuose dirba su SOLIDWORKS, kiti domisi mažiau. Bet kai aš jiems paskiriu kontrolinį darbą – praėjusią pamoką atsinešiau nesudėtingus fizinius daiktus, kuriuos reikėjo skaitmenizuoti, sukurti 3D modelį – tai visas 45 minutes klasėje buvo tylu, visi susikaupę dirba“, – sako V. Grigalis.

„Vienai grupei buvo užduotis piltuvėlį su rankena sumodeliuoti, kitiems buvo šlifavimo lenta su rankena. Padedi ant stalo daiktą, jie patys matuojasi ir kelia į modelį. Nesudėtingi modeliai, labai daug per pamoką nepadarysi, tačiau visi praktiškai padarė. Kai kurie tai labai profesionaliai padarė, su spalvomis, su tekstūromis, tiksliai“, – sako mokytojas.

Mokslo metus baigiant, moksleiviai turės sumodeliuoti, aprašyti ir pristatyti laisvai pasirinktą objektą. Galimybę su SOLIDWROKS jiems dirbti namuose mokytojas laiko dideliu privalumu.

Asta Venckienė, technologijų mokytoja iš Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos, su SOLIDWORKS susidūrė Šiaulių profesinio rengimo centre studijuodama kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybę.

Iki šiol ji moksleivius supažindino su SOLIDWORKS, naudodama multimediją, o gegužę, anot jos,  programą pradės bandyti patys moksleiviai. A. Venckienės planas – SOLIDWORKS būrelis nuo kitų mokslo metų pradžios ir integracija į pamokas dar kitais mokslo metais.

Minėdama gerą mokyklos technologinio mokymo bazę, ji tikisi, kad SOLIDWORKS naudojimas pamokose sukurs šios progimnazijos išskirtinumą palyginti su kitomis mokyklomis.

Tuo tarpu Snieguolė Bagočienė, IT mokytoja Vilniaus Sietuvos progimnazijoje, naudodama SOLIDWORKS, skuba, anot jos, „išeinančius aštuntokus įvesti į 3D pasaulį, kadangi viskas buvo labai apleista“. Nuo kitų mokslo metų ji ketina SOLIDWORKS integruoti į IT pamokas.

Profesinio mokymo centruose labai paklausios individualios licencijos

„SOLIDWORKS EDU“ projektas sukūrė naujų galimybių kvalifikuotus pramonės darbininkus rengiančiuose profesinio mokymo centruose.

„Anksčiau, įsigydami CNC staklyną, buvo gavę ribotą skaičių SOLIDWORKS licencijų, tačiau jas galėjome naudoti tik klasėse. Dabar moksleiviai projektus gali kurti namie, atsineša gatavus ir leidžia į stakles“, – sako  Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Vaclavas Zelenkevičius. Anot jo, šia galimybe aktyviai pasinaudojo staklininkai ir mechatronikai.

Tačiau iki tol galimybės dirbi su SOLIDWORKS neturėjo kitų specialybių moksleiviai, pavyzdžiui, besimokantys pagal kompiuterinio projektavimo operatoriaus programą. Profesijos mokytojas Sergejus Triškinas sako, kad dar sausį buvo suinstaliuota tinklinė klasės licencija, o moksleiviai paskatinti naudotis individualiomis. Programą moksleiviai naudoja kurdami baldų ar mechaninių detalių 3D brėžinius.

S. Triškinas pažymi, kad moksleiviai iki tol galėjo naudotis kitomis panašiomis trimačio projektavimo programomis, tačiau, anot jo, “darbo rinkoje paklausios SOLIDWORKS žinios, nes kas pramonėje dirba, tai dirba su SOLIDWORKS”.

Alytaus profesinio rengimo centre „SOLIDWORKS EDU“ programinė įranga klasėms naudojama palyginti seniai, tačiau ji buvo mokama ir prieinama tik viename centro skyriuje iš trijų.

Centro IT specialistas Nerijus Bunevičius sako, kad „SOLIDWORKS EDU“ projektas panaikino šį apribojimą ir dabar leidžia mokytojams SOLIDWORKS naudotis tiek visuose skyriuose, tiek ir namuose. Individualia SOLIDWORKS prieiga naudojasi ir moksleiviai.

Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Raimonda Makaveckė sako, kad SOLIDWORKS programinė įranga naudojama visose inžinerinės pramonės mokymo programose pradedant pirmu kursu, o tose specialybėse mokosi apie 400 mokinių.

UAB „IN RE“ plėtros direktorius Andrejus Jarmolajevas teigiamai vertina „SOLIDWORKS EDU“ projekto pradžią ir pabrėžia, kad jo potencialas milžiniškas.

„3500 tinklinių licencijų Lietuvai yra faktiškai neribotas skaičius – tiek galima prijungti kompiuterių klasių mokyklose. Ir visiškai neribojama individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams patiems prisijungti iš namų ar mokyklos kompiuterio“, – sako jis.

A. Jarmolajevas tikisi, kad naują impulsą SOLIDWORKS sklaidai suteiks serija video pamokų, kurios baigiamos rengti. Apie tai bus paskelbta atskirai.

„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB  „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projekto partneriai taip pat yra VšĮ „Robotikos mokykla“ ir VGTU „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Daugiau informacijos: https://svietimas.inre.lt/pradzia

Gynybos technologijų vystymas Lietuvoje: fantazijų pasaulis ar reali aukso gysla?

Straipsnis „15min.lt

Kovo pabaigoje Europos Komisija patvirtino programas, kuriose numatyta 2019-2020 m. finansuoti bendrus gynybos pramonės projektus. Bendra tokių projektų vertė siekia iki 500 mln. eurų. Dar 25 mln. eurų bus skirta remti 2019 m. bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities mokslinių tyrimų projektams, rašoma pranešime spaudai.

Ši žinia suveikė it katalizatorius ir paskatino Lietuvos mokslo bei pramonės atstovus pasvarstyti: kokia šalies pozicija, kalbant apie gynybos technologijas?

Lietuva – starto pozicijoje?

„Lietuva kol kas dar iki galo neįvertino galimybių, kurias teikia gynybos technologijų vystymas“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas dr. Andrius Vilkauskas, vadovaujantis Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetui (MIDF) bei atstovaujantis aukštosioms mokykloms Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiume.

Panašios pozicijos laikosi ir LINPRA viceprezidentas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. „Lietuvos verslo potencialas – milžiniškas, tačiau jo išnaudojimas, deja, nedidelis“, – teigia jis.

„Jeigu kalbėtume apie ES ir NATO šalių kontekstą, tai pagyvėjimas gynybos technologijų vystymo srityje jaučiamas ženklus“, – pastebi A. Vilkauskas. Jo nuomone, daugelis Europos šalių susigriebė, kad šiai sričiai buvo skiriama per mažai dėmesio, todėl ėmėsi veiklos.

Anot A.Vilkausko, pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skirta kibernetinio saugumo inovacijoms ir su tuo susijusioms technologijoms. „Dabar tapo svarbu išmokti integruoti įprastas technologijas ir karybos būdus su naujosiomis dimensijomis“, – teigia jis.

Jo teigimu, skaitmeninimas skverbiasi visur – ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos stebėsenos, komunikacijos (ryšio) bei veikimo per nuotolį technologijoms.

Pašnekovas pastebi, kad kol kas Lietuva gynybos technologijų srityje – dar naujokė. „Taip, reikia pripažinti, kad tokių tiesiogiai susijusių produktų gamyba ir pardavimai generuoja sąlyginai nedidelę BVP dalį, tačiau potencialas yra“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Jis siūlo semiantis patirties šioje srityje pasidairyti į Skandinavijos šalis – ypač Norvegiją, Suomiją. „Pastaroji turi toliaregišką požiūrį į gynybos technologijų vystymą, orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą“, – teigia jis, akcentuodamas, kad mažesnių šalių kelias į šią sritį – kitoks nei gynybos technologijas vystančių rinkos lyderių.

„Nors pasaulyje gynybos technologijų srityje pirmauja JAV, o Rusija tam pastaruosius 10 metų skyrė ypatingai daug dėmesio ir lėšų, ypač sparčiai veržiasi Kinija, kūrybiškai kopijuojanti sprendimus ir aktyviai besiskverbianti į lyderių gretas. Savo nišą čia gali rasti ir mažesnės šalys“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Pasak A.Vilkausko, žvelgiant į jau esamą Lietuvos pramonės įmonių žemėlapį, daugiausia potencialo ateityje gynybos technologijų horizontuose turėtų Lietuvoje veikiantys elektronikos komponentų, jutiklių (sensorikos) gamintojai, jūrų, sausumos ir oro transporto sistemų tiekimo grandinių dalyviai.

„Taip pat labai didelį potencialą įžvelgčiau plastikų gamybos srityje, ypač kalbant apie naują mums sritį – kompozitines medžiagas ir struktūras. Sutelkus IKT potencialą, būtų realu dirbti su autonominėmis sistemomis ar tapti tokių sistemų integratorių partneriais, – prognozuoja specialistas. – Tačiau tam būtina įveikti rinkos barjerus ir gynybos technologijas išvystyti plačiau. Šiandien, deja, didelėmis apimtis Lietuva pasigirti dar negali“.

Pradžia yra, bet to nepakanka

KTU mokslininkas atkreipia dėmesį į negausius, tačiau sėkmingus Lietuvos pramonės įmonių pavyzdžius. Štai Kauno rajone įsikūrusi AB „Giraitės ginkluotės gamykla (GGG)“ gamina karinę ir civilinę amuniciją. Lietuviško kapitalo puslaidininkių fotonikos ir elektrooptinių sistemų gamybos įmonė „Brolis Semiconductors“ orientuojasi į matymo taikiklių, žymeklių ir panašių produktų vystymą. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių grupė „Elsis“ – į radijo ryšio ir IKT sprendimus.

A.Vilkauskas pastebi – kai kurios Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės turi netiesioginį ryšį su gynybos technologijų pramone, kuris statistikoje ne visada atsispindi, tačiau realiai egzistuoja.

Pavyzdžiui, gamina daug komponentų ir eksportuoja kitų šalių gamintojams, kurie yra tiesiogiai susiję su aeronautikos ir gynybos sektoriumi.

„Taigi nenuostabu, kad yra įmonių, kurios tiekia tokius komponentus ar net ištisas sistemas“, – teigia A.Vilkauskas, pridurdamas, jog savą indėlį įneša ir tekstilės ar aprangos įmonės, gaminančios įvairius kariškių naudojamus produktus.

Kaip vieną pavyzdžių jis įvardija AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmones, kurios veikia ir specializuojasi jūrinių technologijų srityje. Ši apima laivų ir kitų plūdriųjų priemonių projektavimą, laivų statybą, laivų remontą ir modernizavimą, įvairių konstrukcijų, elementų gamybą atsinaujinančiai energetikai, naftos, dujų gavybos pramonei.

„Daugelis gaminių ir paslaugų gali būti pritaikoma ir gynybos reikmėms“, – patikslina AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius ir LINPRA viceprezidentas A.Šileika.

Jis atskleidžia bendrovės patirtį – ši dalyvauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų skelbiamuose turimo karinio laivyno remonto konkursuose, atlieka remontus, suvienija pajėgas su užsienio partneriais, vykdydami bendrus projektus, statydami, gamindami karinės paskirties laivų komponentus.

A.Šileika patikslina, kad šioje rinkoje barjerų netrūksta – ES valstybės, proteguodamos vietos statytojus, karinius laivus statyti užsako savo laivų statybos kompanijoms. „Vis dėlto, matome tame neblogas perspektyvas, kadangi Europoje karinių laivų statybos rinkos segmentas auga dėl visiems suprantamų priežasčių“, – priduria pašnekovas.

A.Vilkauskas papildo: po šaltojo karo Europoje imtasi mažinti laivų statyklų skaičių, galinčių statyti tokio tipo laivus, bet pasikeitus aplinkybėms jaučiamas išaugęs gamybinių pajėgumų poreikis.

Proveržį paskatintų sąlygos bendradarbystei

Kalbėdamas apie iššūkius, kurie kyla Lietuvos pramonės įmonėms, siekiančioms integruotis į gynybos technologijų rinką, A. Šileika įvardija du pagrindinius barjerus – verslo galimybių nežinojimą ir nepasitikėjimą savo pajėgumais realizuoti bei patenkinti kariuomenės poreikius.

„Sutikime, kad gynybos technologijų rinkoje yra milžiniška konkurencija, čia veikia daugybė inovatyvių, pajėgių ir įtakingų rinkos žaidėjų, tad naujokai tikrai nėra labai laukiami. Taigi suprantama, kad vyrauja savotiškas nepasitikėjimas vietos gamintojais, noras užsakyti ir pirkti jau garsių vardų išbandytus technologinius sprendimus“, – sako LINPRA viceprezidentas.

Jo nuomone, situacija pasikeistų, jeigu būtų suteikiama daugiau prieigos taškų ir vietos verslui, kuris turėtų galimybę vystyti technologijas, kompetencijas, kurtų ir išlaikytų naujas darbo vietas, kauptų atitinkamą patirtį.

A.Vilkauskas mato du kelius, kurie paskatintų Lietuvos pramonės įsitraukimą į globalią gynybos technologijų rinką.

Pirmiausia, įgijus patirties vertėtų žengti į glaudesnį bendradarbiavimą ir partnerystę su didžiųjų sistemų integratoriais, taip perimant ne tik gamybos, bet ir dalį produkto bei technologijos vystymo dalių. Tokiu būdu, Lietuvoje būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė bei ugdomos kompetencijos.

„Kitas kelias – lygiagrečiai vystyti inovacijų ekosistemą ir leisti naujoms idėjoms užaugti iki tokio lygmens, kai jau gali būti demonstruojamas sprendimas ar technologija“, – sako jis, įžvelgdamas veiklos galimybę startuoliams.

Būtent jie galėtų lanksčiai reaguodami į kariuomenės poreikius išvystyti sprendimus, kurių gamybą būtų galima vystyti didesne apimti, jau išnaudojant turimą pramonės potencialą.

A.Vilkausko manymu, tam reikalingas labai geras rinkos ir vartotojų poreikių išmanymas, todėl vis svarbesnis tampa bendradarbiavimas su Lietuvos ir NATO partnerių kariuomenėmis, kad taptų įmanoma įgyti supratimą apie realius gynybos technologijų poreikius.

Pasak A.Šileikos, užsienio patirtis rodo, kad gynybos institucijos aktyviai bendradarbiauja su mokslo ir verslo organizacijomis, skatindamos naujas inovacijas gynybos technologijose.

„Todėl nėra keista, kad ir pasiekimai šioje srityje – didžiuliai. Mano supratimu, būtina valstybiniu lygmeniu skirti žymiai didesnį dėmesį bendradarbiavimo tarp gynybos struktūrų, valstybės, mokslo ir verslo stiprinimui, galimai netgi įkuriant ar pavedant šią atsakomybę kažkuriai valstybinei institucijai“, – sprendimą siūlo LINPRA viceprezidentas.

Procesų skaitmeninimas: verslas atskleidžia, kas svarbiausia

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Inžinerinės pramonės įmonės pagrindinėmis investicijomis, didinančiomis konkurencingumą, laiko gamybos įrangos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos ir išteklių valdymo sistemų įsigijimą – tai duoda didžiausią naudą. Ir kol kas įmonės kritiškos dėl dabartinio savo skaitmeninimo lygio.

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos „Linpra“ narių apklausa rodo, kad 52,9% inžinerinės pramonės įmonių dabartinį technologinio išsivystymo lygį vertina kaip pakankamą, 29,4% – kaip silpną, 17,6% – kaip aukštą.

„Apklausa parodė, kad asociacijos nariai itin daug investuoja į įrangą. O vertinant tai, kad „Linpros“ narių mokami atlyginimai yra kur kas aukštesni, palyginti su visu Lietuvos ūkiu, galime daryti prielaidą, kad vienijame pažangias įmones. Nors panašaus Lietuvos ūkio apklausos duomenų neturime, veikiausiai mūsų įmonių skaitmeninimo lygis yra aukštesnis už vidutinį“, – apklausos rezultatus apibendrina Darius Lasionis, „Linpros“ direktorius.

Vaidas Liesionis, AB mašinų gamyklos „Astra“ generalinis direktorius, prioritetą skiria investicijoms į išteklių valdymo sistemą. Jo skaičiavimu, efektyvumas įmonėje per pastaruosius 3 metus pašoko ketvirtadaliu ir didžiausias nuopelnas tenka išmaniai resursų valdymo sistemai ERP.

„Stebėtinai greitą ir didelę grąžą, jeigu pavyksta sėkmingai investuoti, duoda resursų valdymo sistema. Gamybos įrenginių tokio tipo įmonėse kaip „Astra“ įsigyjama kasmet ir nemažai. Tai nėra svarbiausia. Tačiau negali įsigyti veikiančios išteklių valdymo sistemos – ją diegi ir konfigūruoji pagal save. Mūsų atveju tai vyksta jau penktus metus“, – neslepia vadovas.

Taupys brangų laiką

Toliau investicijos bus kreipiamos į PDS sistemas, kurios išlaisvintų brangų inžinerinį ir gamybinį personalą nuo pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų. Pavyzdžiui, jei inžinierius ant popierinio brėžinio surenka tris parašus, jis tuo metu nekuria pridėtinės vertės.

„Mano skaičiavimu, laikas, kurį dabar „sudegina“ brangiai mokamas personalas, gali būti 2 darbo valandos per dieną. Jei nors viena valanda per porą metų šis laikas sutrumpėtų, mes, šiurkščiai skaičiuojant, sutaupytume 3.600 valandų“, – akcentuoja „Astros“ generalinis direktorius.

Tai leistų kurti daugiau pridėtinės vertės, auginti apyvartą. Per 2018 m. nerūdijančio plieno įrenginių gamyklos apyvarta padidėjo 36%, iki 18,2 mln. Eur.

„Tai buvo geriausi metai, aplenkę prieškrizinių metų rezultatus. Nors manome, kad galėtume pasiekti ir 24 mln. Eur ar didesnę pardavimų apimtį. Tai galima padaryti per naujų gaminių kūrimą, dalį pajėgumų skiriant serijinei gamybai, generuojant daugiau pridėtinės vertės iš inovatyvių produktų“, – vardija p. Liesionis.

Prieš pusantro mėnesio įmonė pradėjo projektą, kurio tikslas – sukurti autocisterną-puspriekabę iš naujų itin aukštų mechaninių savybių medžiagų – „Duplex“ plienų.

Kitas inovacinis projektas – kuriama talpykla su šilumos mainų elementais. Įgyvendindama projektą įmonė bendradarbiauja su Lietuvos energetikos instituto mokslininkais ir pasiekė neblogų rezultatų.

„Aliejai, šokoladas, jogurtai, grietinė, fermentuojami gėrimai – šiems produktams šilumos klausimas yra kritinis, nes kuo greičiau vyksta procesai, tuo gali dirbti efektyviau. Klientai tokio produkto laukia“, – neabejoja vadovas.

Šiemet planuojanti gauti leidimus statyboms, „Astra“ jau kitąmet žada pradėti 5 mln. Eur vertės plėtrą, kad galėtų gaminti didesnių gabaritų talpas, kurių reikia gamybos apimtį didinančiai pramonei.

20% „Astros“ produkcijos realizuojama Lietuvoje.

Vidutinį lygį jau pasiekė

Tarp pagrindinių investavimo krypčių, didinančių efektyvumą, investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) numato 58,8% įmonių.

Mindaugas Martišius, Ukmergės UAB „Systemair“ vadovas, sako, kad pagrindinės investicijos įmonėje buvo atliktos pastaraisiais metais – pirkta nemažai įrangos. Sutvarkyti procesai – diegiamas „Lean“, įdiegtas ISO. Jo nuomone, įmonė yra pasiekusi vidutinį skaitmeninimo lygį.

„Pramonei 4.0“ būdingi procesai, tokie kaip gaminio aprašymas, jam reikalingo komponentų kiekio įsigijimas ir nurašymas, kokybės valdymas – tai tapo įprastine praktika“, – aiškina p. Martišius.

Bendrovės pardavimo apimtis kyla šuoliais. 2018 m. balandį pasibaigusiais finansiniais metais apyvarta išaugo 28%, iki 35,8 mln. Eur. 2019 m. balandžio 30 d. pasibaigsiančiais finansiniais metais prognozuojama apyvarta sieks 38 mln. Eur.

Sparčiai augant įmonei, itin svarbu patiekti kokybišką produkciją, nenukrypstant nuo sutartų terminų.

„Jeigu gaminsi nekokybiškai ar nesilaikysi terminų, nepirks net „Systemair“ grupės įmonės, kurių pasaulyje yra trys dešimtys“, – pabrėžia vadovas.

UAB „Systemair“ yra pasaulinės vėdinimo įrangos gamyklos lyderės Švedijos „Systemair“ grupės antrinė įmonė.

Pusė produktų parduodama pramonės įmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje vėdinimo įranga sumontuota „Narbuto“ biuro baldų gamykloje, baigiamoje statyti JAV medicinos prietaisų gamykloje „Hollister“, viešbučiuose, prekybos centruose. Kita pusė vėdinimo įrangos skirta būstui.

Inovacijos yra vienas pagrindinių prioritetų. Inovacijų ir tyrimų (R&D) skyrius Vilniuje tobulina ir vartotojų poreikiams pritaiko vėdinimo įrangą. Kitąmet planuojama turėti ir specializuotą laboratoriją.

„Kuriame išmaniuosius produktus, kurie būtų reikalingi rinkoms. Vėdinimo įranga, taip pat buitiniai įrenginiai, vadinamieji rekuperatoriai, yra susieti su internetu, juos galima valdyti mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, galima nustatyti oro kiekį, tiekiamą į patalpą ir panašiai“, – tvirtina vadovas.

Stakles keičia į robotus

„Bendrovės šiuo metu daugiau dėmesio skiria įrangai, nes kai kuriose gamyklose dar stovi 30 ar 40 metų senumo staklės, kurias vargiai suskaitmeninsi. Joms reikia naujesnės įrangos, bent 10–15 metų senumo, kad būtų galima montuoti jutiklius, matuoti efektyvumą ir panašiai“, – atkreipia dėmesį „Linpros“ direktorius.

Beveik 60% gamintojų, matančių būtinybę investuoti į MTEP, anot jo, aukštas lygis. Tai reiškia, kad pramonininkai suvokia, jog didesnę pridėtinę vertę galima sukurti tik gaminant išskirtinius, inovatyvius produktus.

Robotikos technologijas, pasak apklausos, ketina rinktis virš 47% inžinerinės pramonės įmonių. Linas Vaitulevičius, mobiliosios robotikos ir bepiločių misijų valdymo sprendimų UAB „Rubedo sistemos“ verslo plėtros vadovas, tvirtina – pramonininkų, besidominčių robotikos technologijomis, daugėja. Pramonė jaučia, kad gali turėti konkurencinį pranašumą, ir siekia jį užsitikrinti.

„Tie, kurie kreipiasi į mus, dažnai tiksliai nežino, ko jiems trūksta, jiems pirmiausia reikia skaitmeninio, technologinio audito, išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai optimizavimo taškai ir su kokiais įrankiais – automatizuojant, robotizuojant – pašalinti trūkumus“, – aiškina p. Vaitulevičius.

Pagrindinė „Rubedo sistemų“ veikla – tiekti produktus sprendimų gamintojams, kuriantiems naujos kartos mobiliuosius industrinius robotus. Tai, pavyzdžiui, savivaldžiai krautuvai, kurie sandėliuose ar gamybos įmonėse pakrauna ar iškrauna padėklus, orientuojasi erdvėje, nekliudydami daiktų ar žmonių.

„Daugiau parduodame sprendimų gamintojams, per kuriuos pasiekiame galutinius vartotojus. Tačiau dirbame ir su stambiomis kompanijomis, turinčiomis inovacijų skyrių ir norinčiomis pertvarkyti procesus, dalį darbuotojų pakeičiant mobiliaisiais robotais. Tokių yra ir Lietuvoje“, – neslepia „Rubedo sistemų“ verslo plėtros vadovas.

Dirbtinio intelekto sprendimus, kaip pagrindinę investavimo kryptį, apklausoje nurodė 11,8% apklaustų įmonių.

„Viskas vyksta žingsnis po žingsnio – keičiami įrenginiai, skaitmeninami procesai ir tik tuomet įmonės bus pasirengusios dirbtinio intelekto sprendimams. Be to, tai aktualu nedidelei daliai bendrovių – statistika rodo, kad dirbtinį intelektą pirmiausia diegia stambios kompanijos, pramonės lyderiai“, – pažymi „Linpros“ direktorius.