Automobilių gamintojai ieško galimybės perkvalifikuoti darbuotojus

Lino Butkaus straipsnis „Verslo žiniose

  • Su automobilių pramone tiesiogiai susiję 14,6 mln. europiečių.
  • Kiekvienais metais numatoma perkvalifikuoti po 700.000 darbuotojų, o tai kainuos apie 7 mlrd. Eur.
  • Lietuvoje yra apie 50 įmonių, dirbančių automobilių pramonei.
  • Vietiniai gamintojai tvirtina turintys savus privalumus ir išsaugantys lankstumą.
  • Aštrėja konkurencija dėl komponentų naujos kartos automobiliams gamybos.

Europos automobilių pramonė siekia pradėti grandiozinį, 7 mlrd. Eur per metus kainuojantį darbuotojų perkvalifikavimo procesą, tačiau Lietuvoje veikiantys automobilių komponentų gamintojai nemato poreikio panašiems pokyčiams.

Europos Sąjungos inicijuojamas siekis iki 2050-ųjų visiškai neutralizuoti taršą anglies junginiais automobilių gamintojams nepalieka kitos galimybės, kaip masiškai elektrifikuoti savo gaminamų modelių pavaros sistemas arba pereiti prie vandenilio technologijų.

Tai jau pradėjo iki šiol automobilių pramonėje nematyto masto technologinę revoliuciją, kurios metu tradicinius vidaus degimo variklius keičia akumuliatorių energiją naudojantys elektros motorai.

Šie pokyčiai yra neeilinis iššūkis automobilių kompanijoms, kurioms tenka užduotis transformuoti visą gamybos procesą, pradedant nuo tiekėjų, gamyklų ir baigiant personalo kvalifikacija.

Paveiks visą ekosistemą

Ericas Markas Huitema, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) direktorius, tvirtina, kad šią transformaciją pastebimai pajaus 14,6 mln. tiesiogiai su automobilių pramone susijusių europiečių.

Jis pastebi, kad COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis nebus toks reikšmingas, kaip jau prasidėjęs Europos automobilių parko taršos mažinimas ir transporto skaitmenizavimas.

„Šie du iššūkiai automobilių pramonę atveda prie didžiausio istorijoje technologijos lūžio taško. Tai paveiks visą Europos automobilių ekosistemą, pradedant nuo mažų įmonių iki didžiausių, nuo tiekėjų ir atstovų iki servisų“, – savo kreipimesi rašo E. M. Huitema.

Kasmet – po 5%

Dėl to ACEA kartu su keliais automobilių gamintojais, komponentų tiekėjais, mokymo įstaigomis ir kelių ES šalių regionų vadovybėmis praėjusį lapkritį pasirašė Kvalifikavimo paktą („The Pact for Skills“).

Šis dokumentas, kurį asociacijos vadovas apibūdina kaip analogiškai pavadinto Europos Komisijos pakto papildymą, turi duoti pradžią mokymų programai, kurios metu bus siekiama kiekvienais metais perkvalifikuoti 5% ES automobilių pramonės darbuotojų, taip jiems suteikiant būtinas naujas žinias.

„Iš vienos pusės, vidutiniu laikotarpiu turėtų išnykti tam tikro pobūdžio darbai. Tačiau tuo pačiu metu sektoriui reikės samdyti visiškai naujo profilio įgūdžius turinčius kvalifikuotus žmones, – aiškina E. M. Huitema. – Reikia sujungti prarają tarp automobilių pramonės poreikių ateityje ir dabartinių darbuotojų. Tai reiškia, kad turime pradėti prisitaikyti ir pradėti mokymus.“

Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad akumuliatorių gamyba ir priežiūra, palyginti su tradiciniais varikliais, reikalauja gerokai mažiau darbo, nes jos yra ne tokios sudėtingos ir jose paprasčiausiai yra mažiau dalių.

Ir nors tikimasi, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimas, akumuliatorių gamyba ir perdirbimas sukurs naujų darbo vietų, jos didžiąja dalimi reikalaus naujos kvalifikacijos.

Todėl pakto numatomos mokymo programos tikslas – esamiems darbuotojams suteikti naują kvalifikaciją, kuri padėtų išsaugoti darbo vietas.

7 mlrd. Eur – kasmet

ACEA nurodo siekianti kasmet perkvalifikuoti apie 5% pramonės darbuotojų, arba po 700.000 žmonių.

„PricewaterhouseCoopers“ atlikti skaičiavimai nurodo, kad vieno darbuotojo mokymai vidutiniškai kainuos po 10.000 Eur. Todėl metinės programos apimtis turi siekti apie 7 mlrd. Eur.

„Šios investicijos suteiks naudą ne tik darbuotojams. Vyriausybės turės naudą kovodamos su nedarbu ir gaudamos didesnius mokesčius. Šie skaičiavimai rodo, kad kiekvienas į perkvalifikavimą investuotas euras bendruomenei sukurs 2–5 Eur naudą“, – dėsto E. M. Huitema.

Liekantis klausimas – kas skirs pinigus, reikalingus tokiai investicijai.

ACEA vadovas nurodo praėjusių metų pabaigoje bendravęs su eurokomisarais – už darbą ir socialines teises atsakingu Nicolasu Schmidtu bei už vidinę rinką atsakingu Thierry Bretonu.

  1. M. Huitema tvirtina pokalbio metu kvietęs pradėti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir siekęs „mobilizuoti reikiamus fondus“.

Kol kas ACEA vadovas mini bandomuosius projektus, kurie 2021 m. bus organizuojami penkiuose Europos regionuose.

Visos programos plėtrai, pasak E. M. Huitemos, reikalinga struktūrinė Europos fondų parama.

Gamintojų asociacija neįvardija, kiek metų galėtų būti vykdoma ši programa. Taip pat nenurodoma, kokią dalį darbuotojų tektų perkvalifikuoti. Todėl galima numanyti, kad tai gali tęstis kelerius ar keliolika metų.

 

Nėra pagrindo nerimui

Tačiau Lietuvoje perkvalifikavimo klausimas dar nėra keliamas.

Darius Lasionis, Baltijos automobilių detalių klasterio („Baltic Automotive Components Cluster“ – BACC) ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, VŽ tvirtina, kad Lietuvoje dar nejaučiamas poreikis tokioms iniciatyvoms.

Pasak jo, Lietuvoje skaičiuojama apie 50 įmonių, kurios bent dalinai dirba automobilių pramonei. 25–30 įmonių galima priskirti prie tų, kurios specializuojasi automobilių pramonėje arba ši sritis sudaro daugiau nei pusę jų produktų portfelio.

„Perkvalifikavimo iniciatyvos tarp mūsų įmonių nėra. Iš vienos pusės – darbuotojų mokymas arba sertifikavimas yra nuolatinis, nepaliaujamas procesas. Kitas dalykas – mūsų įmonės daugiausia vykdo užsakomąją gamybą. Tai yra – gamina komponentus didiesiems koncernams, – sako D. Lasionis. – Įmonės, gaminančios komponentus vidaus degimo varikliams, sako, kad trumpuoju laikotarpiu perspektyva atrodo gerai. Didieji Europos gamintojai tokius užsakymus perkelia arba palaiko mažesnių kaštų šalyse, kaip mūsų.“

Tačiau pramonininkų atstovas pripažįsta, kad po metų situacija gali ir pasikeisti.

„Didžioji dalis mūsų įmonių gamina štampuotas dalis, laidus, elektroniką, todėl tokie komponentai bus pritaikomi ir elektromobiliams. Todėl labai didelio poveikio Lietuvoje esančioms įmonėms nebus. Kol automobiliuose bus naudojamas metalas, tol mums bus ką veikti“, – reziumuoja D. Lasionis.

 

Rūpestis – robotizacija

Jam pritaria ir Darius Masionis, Marijampolėje veikiančios Ispanijos įmonės „CIE Galfor SA“ valdomo automobilių komponentų gamintojo „CIE LT Forge“ direktorius. Jis VŽ taip pat patikina, kad Lietuvoje esančios įmonės yra „arčiau žemės“ nei didžiųjų gamintojų asociacijos.

„Dabar mūsų iššūkiai daugiau susiję su robotizacija ir automatizacija. Ir savo žmonių kvalifikaciją peržiūrime, atsižvelgdami į tai. Nes prie robotizuotos linijos dirbančio darbuotojo kvalifikacija skiriasi nuo darbuotojo, kuris dirba prie nerobotizuotos linijos, kvalifikacijos“, – sako gamyklos vadovas.

Jis tvirtina, kad dabar gaminama produkcija ir ateityje bus reikalinga, galbūt tik koreguosis jos kiekiai.

„Didžioji dalis mūsų detalių tinka bet kokio tipo automobiliams. Bus atskira dalis, kuri kažkiek nukentės. Tai labiausiai justi dyzelinių variklių detalių gamyboje. Ir justi jau dabar, bet mes savo portfelį dėliojame taip, kad tokių detalių beveik neturime. Dėl to ir poveikio dar nėra. Kiekvienais metais peržiūrime savo portfelį ir žiūrime, kurių komponentų perspektyva yra geresnė“, – aiškina D. Masionis.

Mato galimybių ateityje

Tačiau „CIE LT Forge“ vadovas pripažįsta, kad, mažėjant vidaus degimo variklių paklausai ir augant elektromobilių gamybai, aštrėja konkurencija.

„Komponentų gamintojai stengiasi gauti didesnį kąsnį iš naujo pyrago. Dėl to darosi sunkiau ir dalyvauti konkursuose, ir juos laimėti. Bet tikime, kad galime sėkmingai konkuruoti ir toliau“, – reziumuoja jis.

Pramonės perversmas nekelia naujų reikalavimų ir Lietuvoje pastaraisiais metais pradėjusioms veikti „Continental“, taip pat „Hellos“ gamykloms.

Shayanas Ali, „Continental Automotive Lithuania“ vadovas, VŽ tvirtino, kad Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gaminami pažangūs elektroniniai komponentai, kurie bus reikalingi ir naujos kartos automobiliuose, įskaitant ir autonominius.

Saugumas pramonės įmonėse – „Bio-Circle Balticum“ rekomendacijos

LINPRAnariai UAB „Bio-Circle Balticum“ teikia pažangius ir tvarius paviršių valymo sprendimus pramonės įmonėms (ir namams), kuria biologiškai aktyvias, saugias aplinkai, gamtai ir žmogui valymo priemones. Įmonė atkreipia dėmesį, kad valymas ir dezinfekcija nėra tas pats, ir pateikia profesionalias rekomendacijas.

Kas yra valymas?
Tai matomo purvo ir nematomų organinių medžiagų šalinimas.

Kas yra dezinfekcija?
Patogenų sunaikinimas, siekiant išvengti žmogaus užsikrėtimo.

Kodėl svarbu pirma valyti, o tik tada dezinfekuoti?
Jeigu purvas trukdo, dezinfekantai nepasiekia bakterijų.

Kas nutinka tik dezinfekuojant?
Dezinfekantų veiksmingumas sumažėja, nes per purvą nepakankamai efektyviai pasiekia bakterijas.

„Bio-Circle Balticum“ rekomenduoja:
VISŲ PIRMA, valykite: daugeliu atveju pakanka nuvalyti su valikliu, turinčiu paviršinio aktyvumo medžiagų. Riebalus šalinantys valikliai gali ištirpinti viruso apvalkalą (riebalo membraną) ir panaikinti koronavirusą. Tada dezinfekuokite (jei reikia): tose vietose, kur dirbama, pro kurias dažnai vaikštoma, tuos paviršius ir įrengimus, kurie nuolat liečiami. Patvirtinti dezinfekantai nužudo iki 99,999 % bakterijų, virusų, grybelių.

Ekspertines rekomendacijas apie valymo / dezinfekcijos svarbą ir skirtumus pateikia įmonės vyr. chemikas-technologas šiuose pristatymuose:

Apie valymą

Apie valymo produktus

 

Technorama 2020: apdovanoti inovatyviausi technologiniai sprendimai ir idėjos

Rugsėjo pabaigoje atidaryta pirmoji virtuali inovacijų paroda-konkursas „Technorama 2020“, ne tik stebina pačios parodų erdvės novatoriškumu ir interaktyvumu, tačiau ir darbų gausa: čia pristatoma beveik penkiasdešimt inovatyvių technologinių sprendimų iš įvairių mokslo sričių. Virtuali paroda ir šiuo metu pasiekiama adresu technorama.ktu.edu 

Dėl pandemijos iš pavasario į rudenį perkelta, ir 19-ąjį kartą surengta paroda duris inovacijų entuziastams atvėrė jau rugsėjo 25-ąją, tačiau patiems dalyviams svarbiausi momentai vyko praėjusią savaitę, kuomet iš investuotojų, visuomenininkų, verslininkų ir mokslo atstovų sudaryta komisija vertino ir rinko inovatyviausias, technologiškai sudėtingiausias ir didžiausią komercinį potencialą turinčias idėjas. Geriausiai įvertintos 9 komandos pasidalijo net 6800 eurų vertės piniginį prizą, įsteigtus grupės rėmėjų ir partnerių.

Pagrindinį prizą, kaip ir kasmet, įsteigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Rektorius (vertė 1500 eurų). Gausios komisijos balsai lėmė, kad šis prizas atiteko chemijos technologijų srityje pristatytam sprendimui, pavadinimu „2PACz“. KTU mokslininkų tandemo – Artiomo Magomedovo ir Ernesto Kasparavičiaus sukurta unikali medžiaga, kurią naudojant gamyboje, sukuriami padidinto efektyvumo saulės elementai. „Kuriamas produktas itin aktualus ir reikalingas šių dienų pasauliui: jis skatina rinktis atsinaujinančios energijos šaltinį – saulės energiją bei sukti link žaliosios ekonomikos kurso. Be to, apie didelį idėjos komercinį potencialą byloja ir jau sėkmingai žengti žingsniai link technologijos komercializavimo. Aktualus ir technologiškai unikalus darbas tikrai yra vertas pagrindinio prizo įvertinimo“,- jaunųjų mokslininkų pasiekimą komentavo KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius, vertinimo komisijos pirmininkas Leonas Balaševičius.

Plačiau apie kitus sprendimus ir apdovanojimus: KTU Startup Space.

 

Technologijų lyderiai suvienijo jėgas skaitmenizacijos proveržiui

16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą, padėsiantį verslui ir viešajam sektoriui žengti į skaitmeninį amžių.

Apie tai – taip pat ir „Verslo žiniose

Neišvengiama būtinybė

„Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus. Tai viena iš priežasčių, lemiančių, kad pas mus vidutinis darbo našumas dvigubai mažesnis nei lyderiaujančiose skaitmenizavimo srityse ES šalyse. Pagal žmonių pasirengimą naudoti technologijas smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio, užimdami 18 vietą ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse DESI. Jei nebus imtasi priemonių keisti situacijos, atotrūkis toliau sparčiai didės dėl nepakankamo pažangių technologijų naudojimo”, – teigė asociacijos INFOBALT skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė. 

Viešajame sektoriuje taip pat pastebimas nepakankamas technologijų išnaudojimas ir tą ypatingai išryškino COVID-19 krizė, parodžiusi sveikatos, švietimo, teismų ir kitų viešojo valdymo sričių spragas, susijusias su nuotolinių paslaugų teikimu, duomenų raštingumu priimant sprendimus. Menkas žmonių technologinis pasirengimas ir skaitmeniniai įgūdžiai kelia socialines grėsmes, nes automatizuojantis apie 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali išnykti.

Pasak R. Šatrovaitės-Bulbovienės, tendencijos Lietuvoje atspindi visos Europos Sąjungos skaitmeninės ekonomikos spragas – tik kas penkta ES įmonė yra skaitmenizuota, o elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumas vidutiniškai siekia 50 proc. „Ir tai kelia esminę grėsmę ES pasauliniam konkurencingumui, lyginant su JAV ir Kinijos sparčia technologijų plėtra“, – pastebi ji.

Dėl to visose ES šalyse nuspręsta steigti  Europos skaitmeninių inovacijų centrus (ESIC) ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą keičiantis technologinėmis žiniomis ir kompetencijomis tarp šalių. Jų tikslas – padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

Jėgas vienija šalies lyderiai

Lietuvos pozicijas technologijų srityje pasiryžo stiprinti 16 organizacijų, susivienijusių į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC. Dauguma jų sudarė bendradarbiavimo sutartį.

Kaip sakė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas, konsorciumo nariai turi patirties skaitmenizavimo projektuose, dirbtinio intelekto technologijų plėtojimo srityje. „Skaitmenizacija savo apimtimi yra horizontali veikla, šiuo metu įtraukianti vis daugiau mūsų veiklos ir gyvenimo sričių. Džiugu, kad konsorciumo partneriai specializuojasi kibernetinės saugos,  daiktų interneto, debesų kompiuterijos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos įrenginių valdymo valdiklių ir vykdiklių technologijose, kurios bus taikomos ne tik pramonėje, bet ir švietime bei mūsų kasdienio gyvenimo sprendimuose“, – teigė jis.

Dėl suvienytų pajėgumų, sukurtų sinergijų, paslaugų ir kompetencijų Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC paslaugų spektras nuolat plėsis ir padengs visas skaitmenines technologijas, inovacijų paramos ir inovacijų konsultavimo paslaugas.

Nauda mažoms ir vidutinėms įmonėms

Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC kelia tikslą reikšmingai prisidėti įgyvendinant „Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019– 2030 m.“ tikslus sukurti naudą Lietuvos inovacijų ekosistemai, įmonėms bei viešojo sektoriaus subjektams.

Kaip pastebi vieno iš konsorciumo partnerių LINPRA direktorius Darius Lasionis, didžioji dalis Lietuvos pramonės įmonių yra mažos ir vidutinės. Jos susiduria su lėšų, specialistų bei kompetencijų trūkumu, todėl joms Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus ypač naudinga. „Atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės sukuria 20 proc. BVP, akivaizdžią naudą pajaus visa šalis“, – neabejoja D. Lasionis. 

Jis akcentavo, kad bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertinti jų našumą ir tik tada investuoti. 

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų.

Paslaugos teikiamos per „vieną langelį“

Verslui Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus patraukli tuo, kad įmonės gaus paslaugas maksimaliai paprastu būdu – „vieno langelio“ principu. Bendrovėms užteks pateikti paklausimus, o konsorciumas paskirstys juos savo nariams pagal kompetenciją.

Ketinama formuoti projektų komandas iš keleto skirtingų organizacijų ekspertų. Toks paslaugų teikimo principas galės maksimaliai atitikti galutinių vartotojų poreikius, bus kuriamos sinergijos tarp paslaugų teikėjų, o skaitmeninimo paslaugos teikiamos efektyviau ir operatyviau.

Konsorciumo mokslo ir studijų sparną sudaro Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Asociacijos ir verslo įmonės: asociacija INFOBALT, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Technologijų centras „Intechcentras“, UAB „Uosto verslo centras“, Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „Columbus Lietuva“, UAB „NRD CS“, UAB „Blue Bridge Code“. 

Tiekimo grandinių perkėlimas įstrigo

Gamybos procesų skaitmenizacija – vienas pagrindinių kriterijų tiekimo grandines besiruošiantiems diversifikuoti Vakarų Europos gamintojams renkantis partnerius. Kol pandemija riboja keliones ir sprendimus, verta atlikti namų darbus ir pasiruošti. Apie pramonės skaitmenizaciją, automatizavimą bus kalbama spalio 27 d. jau penktojoje Pramonė 4.0 konferencijoje.

Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Kol COVID-19 pandemija ribos keliones ir partneriai negalės atlikti auditų bei patikrinti Lietuvos įmonių patikimumo, masinio tiekimo grandinių perkėlimo nėra ko tikėtis. Bet ruoštis tam būtina.

Gamybininkai svarsto, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios į Lietuvos bendroves, trumpinant tiekimo grandines, galėjo būti perkelta užsakymų už kelias dešimtis milijonų. Bet tai eksportuojančiai pramonei tik lašas jūroje.

„Proveržis neįvyko, ir tam yra objektyvių priežasčių“, – sako Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Anot jo, pagrindinis kliuvinys – kelionių ir susitikimų ribojimas. Be gyvo susitikimo, be auditavimo nuotoliniu būdu įtraukti į tiekimo grandinę naują tiekėją beveik neįmanoma. Dažniausiai užsakymus perkelia turimi partneriai, šie užsakymai nėra įspūdingi, o konkretūs atvejai konfidencialumo sumetimais neatskleidžiami.

„Susidomėjimas yra, tai faktas, tačiau keliavimo draudimai šiuo metu stabdo įmones. Jeigu šiandien nėra įmanoma patikimai pakeisti tiekėjo, tie, kas pavasarį turėjo problemų dėl gamybos Azijoje, aklai neperkels užsakymų į Lietuvos bendrovę, rizikuodami užbėgti nuo vilko ant meškos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Raimundas Gražys, plastikinių produktų UAB „Hoda“ vadovas, neslepia – įmonę audituoti norėtų ir vokiečiai, ir prancūzai, bet dėl ribojamų kelionių negali to padaryti.

„Be to, sunku būtų pasakyti, ar tai būtų tiekimo perkėlimas iš Azijos, ar šiaip naujų tiekėjų paieška“, – svarsto R. Gražys.

Tačiau jis patvirtina – jeigu pavyktų susitarti, tai būtų visai nauji užsakovai.

Gamyba turi išmokti „kalbėti“ 

T. Jaskelevičius prognozuoja, kad sprendimai dėl naujų tiekėjų bus priimti pasibaigus kelionių ribojimui, ir būtina tam ruoštis. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, visi procesai suskaitmeninti, bendrovė apsirūpinusi užsakymais iki metų pabaigos, o 2020 m. įmonei, planuojama, bus truputį geresni negu pernai.

„Siekiamybė – kad gamybos linijos realiuoju laiku „šnekėtųsi“ su tiekėjų sistemomis, „matytų“ jų atsargas ir galimybes jas patiekti. O kitoje pusėje į sistemas patektų duomenys apie atsargas parduotuvėse, sandėliuose, besikeičiančius klientų lūkesčius ir nuotaikas, išorės veiksnius, tokius kaip orų prognozės, infekcinių ligų protrūkiai, geopolitinės įtampos ir kiti duomenys, padedantys iš anksto nuspėti galimus tiekimo ar paklausos trikdžius ir tam pasiruošti“, – aiškina Dovydas Zinkevičius, „Infobalt“ asociacijos „Pramonės 4.0“ grupės vadovas ir verslo valdymo sprendimų UAB „Columbus Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacija ir aktyvesnis keitimasis duomenimis leidžia gamybos planavimo sistemai įvertinti tiekimo pajėgumus, atsargas ir priimti atitinkamus sprendimus.

Pirmaujančiųjų spurtas

Remiantis „McKinsey“ duomenimis, 39% pramonės lyderių pasaulyje jau įdiegė vadinamuosius kontrolės centrus, kad galėtų centralizuotai stebėti visą tiekimo procesą. Maždaug ketvirtis įmonių diegia automatizacijos sprendimus, kad mažintų darbuotojų trūkumo, kilusio dėl koronaviruso, neigiamą poveikį veiklai.

Pasaulinė tyrimų ir konsultavimo kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2023 m. pusė pirmaujančių pasaulyje korporacijų bus investavusios į vienokį ar kitokį logistikos ir tiekimo stebėjimo realiuoju laiku sprendimą. Taip pat prognozuojamas ir dviženklis robotizuotų pristatymo vartotojams sistemų augimas.

Pasak Audronės Gurinskienės, Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų (AHK) Lietuvos biuro vadovės, Vokietijos įmonės yra linkusios integruoti daugiau vietos tiekėjų į tiekimo grandinę arba sugrąžinti užsakymus atgal į Vokietiją ar Europos Sąjungą. Spartėjantis automatizavimas ir robotizavimas leidžia sumažinti darbo sąnaudas, gamyba tampa konkurencinga.

„Vokietijos kompanijos iš potencialių partnerių tikisi didelio skaidrumo, skaitmenizuotų ir automatizuotų procesų, sandėlių ir tiekimo grandinių valdymo, užtikrintos prieigos prie šių resursų informacinių sistemų. Jų lūkestis – sudėlioti lanksčias tiekimo grandines, kurios galėtų dinamiškai ir greitai, per kelias valandas, reaguoti į pokyčius“, – atkreipia dėmesį A. Gurinskienė.

Lietuvos pramonės įmonių skaitmenizavimas, „Infobalt“ asociacijos „Pramonė 4.0“ grupės vadovo vertinimu, prilygsta ES vidurkiui, o įmonės aktyviai siekia išbandyti įvairias technologijas.

„Šalyje ir iki pandemijos turėjome gerą pasirengimą, tinkamą nusiteikimą – buvo siekiama kurti savo procesus, pasitikrinti ir išbandyti skirtingas technologijas. O karantinas dar suteikė labai stiprų impulsą adaptuoti skaitmenizacijos sprendimus pramonėje. Svarbu išlaikyti ir didinti šį tempą“, – pabrėžia D. Zinkevičius.

Mokytojų mokymai suteiks naują impulsą „SOLIDWORKS EDU“ projektui

Prieš dvejus metus Lietuvos mokykloms padovanojusi praktiškai neribotą prieigą prie „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinės įrangos, inovacijų bendrovė „IN RE“ parengė ir mokytojams siūlo trimačio parametrinio projektavimo pagrindų mokymus. Pirmieji jų įvyks per mokinių rudens atostogas spalio pabaigoje.

Registracija į mokymus nuotoliniu būdu nuo spalio mėn. 19 d. REGISTRUOTIS

Registracija į mokymus auditorijoje Vilniuje nuo spalio mėn. 26 d. REGISTRUOTIS

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU“ programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, 2018 m. Lietuvos švietimo sistemai padovanojo Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje. Kartu padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.

Kvalifikacijos kėlimo mokymai bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio rengimo centrų mokytojams ir dėstytojams suteiks žinių ir įgūdžių dirbti su inovatyviomis technologijomis, naudojant „SOLIDWORKS EDU“ akademinės programos rinkinius.

Mokymai bus rengiami Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (KPMPC) akreditavus 40-ties akademinių valandų trukmės mokymų programą ir sudarius bendradarbiavimo sutartį su „IN RE“. Bendradarbiavimo sutartis reikalinga, kai mokymus rengia ne pats KPMPC. Mokymus ves sertifikuoti, didelę patirtį turintys „IN RE“ specialistai.

Mokymai bus rengiami tiek specializuotose „IN RE” klasėse Vilniuje, Kaune, esant poreikiui  ir Klaipėdoje, bei nuotoliniu būdu. Mokymų pradžia nuotoliniu būdu – spalio 19 d., klasėse – spalio 26 dieną.

Pasak „IN RE“ mokymų organizatorės Evelinos Šiaulienės, kursų kaina galiausiai priklausys nuo dalyvių skaičiaus, ypač nuotolinėse grupėse. Tikėtina, kad kursai sudomins ne tik profesijų mokytojus iš profesinio rengimo centrų, bet ir vyresniųjų gimnazijos klasių technologijų ir fizikos mokytojus.

„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB  „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

“Pastaruoju metu matome akivaizdų pagreitį diegiant skaitmenines mokymo priemones. Jos svarbios sudarant galimybę mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu, o kartu – ir stiprinant inovatyvų STEAM krypties dalykų ugdymą. Todėl įmonės „IN RE” ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA iniciatyva padovanoti mokykloms „SOLIDWORKS” licencijas buvo laiku, o dabar tinkamu laiku pradedamas ir mokytojų mokymas,  kad būtų išnaudotas šios programinės įrangos potencialas”, – sako  Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.

„Džiugu, kad atsiranda tokių projektų, kaip ,,SOLIDWORKS EDU“, kurių metu mokytojai pažindinami su inovatyviomis technologijomis. Įgytos žinios ir įgūdžiai leis mokytojams efektyviau vykdyti ugdymo procesą ir padės tobulinti mokymo turinio vizualizavimo kokybę”, – sako Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Su „SOLIDWORKS“ – nuo mokyklos suolo iki darbo inžinieriumi

Programa “Trimačio parametrinio projektavimo pradmenys SOLIDWORKS aplinkoje” mokymų dalyviams suteiks bazines trimačio (3D) parametrinio projektavimo žinias ir formuos praktinius įgūdžius kurti detalių ir mazgų modelius bei jų brėžinius.

Mokymų dalyviai gaus išsamią mokomąją medžiagą, taip pat jiems bus teikiamos profesionalios konsultacijos, kaip sėkmingai taikyti gautas žinias mokymo procese ar iškilus papildomiems klausimams, toliau savarankiškai tobulinant turimas kompetencijas.

Trimačio modeliavimo priemonės įgalina spręsti matematikos/geometrijos, fizikos, dizaino ir kt. uždavinius. Mokiniai, susipažinę su trimačio modeliavimo priemonėmis, gali lengviau apsispręsti renkantis profesiją, sėkmingai įgytus įgūdžius pritaiko studijuodami kolegijose ir universitetuose, o vėliau ir profesinėje veikloje, nes trimatis parametrinis projektavimas yra naudojamas daugelyje šiuolaikinės inžinerijos sričių.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos naudoja daugiau kaip 1500 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ sprendimų.

Kaip viename „IN RE” rengtų seminarų yra sakęs technologijų vadovėlių bendraautorius Vytautas Narvilas, „SOLIDWORKS“ yra gyvenimas, kadangi tai yra reali programa, kadangi tai yra programa, su kuria tu gali susidurti mokykloje, gali susidurti universitete, tai yra programa, su kuria tu gali susidurti vėliau gyvenime, ji gali būti tavo karjeros dalis.“

Mokymai pakeis „YouTube”

Ligšioliniai „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos Lietuvoje rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su „SOLIDWORKS”, taip pat kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.

Profesinio rengimo centrai, jau anksčiau naudoję akademines „SOLIDWORKS” licencijas, sutvirtino savo inovacijų potencialą.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre „SOLIDWORKS“ programa naudojama mokant CNC staklių operatorius, projektuojant detales, planuojant mechaninį jų apdirbimą, taip pat detalės stiprumo skaičiavimui atlikti.

Pasak centro diretoriaus M. Černiaus, ši programa yra gera priemonė mokytojo pristatomų objektų vizualizavimui, kuriant patrauklų ir lengvai suprantamą mokymo turinį.

„SOLIDWORKS“ programa itin naudinga mokiniams ir jų bendrųjų gebėjimų lavinimui, kadangi yra labai vaizdi ir jos pagalba lengviau įgauti brėžinių skaitymo įgūdžius. Išmokus skaityti brėžinius, įgijus kitų profesinių žinių bei įvaldžius šią programą, galima kurti individualaus poreikio detales. Nubraižius jas „SOLIDWOKRS CAM“ aplinkoje, parengiame CNC programą ir pradedame detalės gaminimo procesą. Taigi, naudodami „SOLIDWORKS“ programą, mokome skaityti, braižyti brėžinius bei rašyti CNC programas”, – sako M. Černius.

„SOLIDWORKS EDU“ įsitvirtino ir keliasdešimties bendrojo ugdymo mokyklų pamokose ar būreliuose.

Tačiau iki šiol mokytojai buvo palikti likimo valiai ir informacijos turėjo ieškoti patys. Tiek pati „SOLIDWORKS Corporation“, tiek pasaulinė SOLIDWORKS bendruomenė daug žinių skleidžia per “YouTube” platformą.

Ta informacijos gausa džiaugiasi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Sergej Triškin, tačiau kartu laukia „klasikinių” mokymų, kad žinios būtų susistemintos.

Nuotoliniuose komerciniuose „SOLIDWORKS” mokymuose šiemet jau dalyvavo Utenos kolegijos dėstytojas Arūnas Pranaitis, dėstantis IT ir kompiuteriją.

„SOLIDWORKS” baziniuose mokymuose dalyvavau norėdamas įgyti darbo su šia priemone pradmenis. Turiu pasakyti, kad mokymai pranoko mano lūkesčius, nes nesitikėjau, kad bus pateikta tiek praktinių pavyzdžių ir užduočių, padėjusių susipažinti su „SOLIDWORKS” galimybėmis. Puikiai parengta medžiaga, profesionaliai pasirengę lektoriai, puikiai pateikę medžiagą nuotoliniu būdu, operatyviai sprendę iškilusias problemas bei atsakė į klausimus. Tai buvo labai naudingi mokymai, gautos žinios ir gebėjimai pasitarnaus studijų procese”, –  elektroniniame laiške rašo A. Pranaitis.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Lietuvoje kuriamas STEAM centrų tinklas

Visas straipsnis LRT.lt portale

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su daugiau kaip 20 organizacijų pasirašė bendradarbiavimo susitarimą plėtoti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) centrų tinklą. Tarp bendradarbiavimą patvirtinusių organizacijų – taip pat ir LINPRA.

Protokole susitariama didinti STEAM sričių specialistų pasiūlą darbo rinkoje, skatinti mokinius rinktis su STEAM kryptimis susijusias studijų ar mokymosi programas, tobulinti mokytojų kvalifikaciją, stiprinti mokinių profesinį orientavimą STEAM srityse, didinti neformaliojo švietimo veiklų, susijusių su STEAM kryptimis, pasiūlą, populiarinti su STEAM susijusius mokslus ir iniciatyvas.

27 organizacijų pasirašytu protokolu įsipareigojama koordinuoti veiksmus, dalyvauti bendrose projektinėse iniciatyvose, programose, dalytis informacija, patirtimi, teikti metodinę pagalbą, konsultuoti, prisidėti prie STEAM centrų veiklos įgyvendinimo, taip pat ir finansiškai, skirti ekspertus, specialistus, mokslininkus ir kitus savo srities žinovus vizitams į STEAM centrus, kad jie pasidalytų savo profesine patirtimi ir žiniomis.

Bus prisidedama prie pedagogų rengimo, jiems suteikiamos praktikos galimybės organizacijose ir įmonėse. Mokiniams bus organizuojami karjeros ir profesinio orientavimo renginiai, mokiniai ir mokytojai galės apsilankyti įmonėse.

Bendradarbiavimo protokolą pasirašiusios šalys prisidės įvairiomis praktinėmis priemonėmis, reagentais ar įranga, reikalinga STEAM centrams. Įmonės bus skatinamos įsitraukti į bendradarbiavimą su konkrečiu regioniniu STEAM centru, remiantis STEAM centrams parengtu bendradarbiavimo modeliu.

Pasak ministerijos, 2021 metais Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje bus įkurti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2022–2023 metais atsiras metodiniai STEAM centrai.

STEAM centras – tai modernių technologijų telkinys, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis.

Regioniniuose STEAM centruose steigiamos standartizuotos chemijos-biologijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-IT laboratorijos ir specializuotos laboratorijos. Standartizuotose laboratorijose mokiniai galės atlikti įvairius tiriamuosius darbus, taip pat ir tokius, kokius numato bendrosios ugdymo programos. Specializuotose laboratorijose bus galima atlikti tyrimus, susijusius su regiono specifika ir prioritetais.

Metodiniai centrai didmiesčiuose bus atviri Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokykloms ir teiks pagalbą regioniniams STEAM atviros prieigos centrams.

STEAM centruose mokiniai ne tik atliks laboratorinius darbus. Čia jie galės rengti savo brandos darbus, vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su mokslininkais, verslininkais, įvairių profesijų žmonėmis. Centruose taip pat stažuosis mokytojai. Nacionaliniai metodiniai centrai regioniniams centrams ir mokykloms rengs priemonių paketus, pamokų modelius, nuotolinių mokymų medžiagą.

Regioniniams STEAM atviros prieigos centrams kurti skirti 3,5 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Savo lėšomis taip pat prisidės savivaldybės, mokslo įstaigos ir partneriai. Nacionaliniams metodiniams STEAM centrams įsteigti skiriama daugiau nei 5 mln. eurų.

Pasirašytu susitarimu bendradarbiauti įsipareigojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, „Ignitis grupė“, Alytaus, Marijampolės kolegijos, „INFOBALT“, Lietuvos atsakingo verslo, Lietuvos biotechnologų, Lietuvos chemijos pramonės įmonių, Lietuvos lazerių, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Kauno technologijos, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus universitetai, Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, „Nacionalinė moksleivių akademija“, Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centras, Panevėžio, Telšių, Utenos švietimo centrai, VšĮ „eMundus“, Lietuvos Junior Achievement.

Ketinimų protokolą inicijavo programos „Kurk Lietuvai“ atstovai.

Už neperdirbtas plastiko pakuotes – mokestis nuo 2021 m.

Rima Rutkauskaitė „Verslo žinios“

Kad papildytų dėl „Brexit“ ir subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms šalims nusekusį Europos Sąjungos biudžetą, nuo ateinančių metų pradžios valstybės narės mokės plastiko mokestį. Atsižvelgiant į neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį, Lietuvos įmoka sudarys 17 mln. Eur. Plastiko pramonei tai tapo staigmena.

Povilas Likša, plastiko pakuočių „Retal Industries“ Europos regiono Teisės skyriaus direktorius, neslepia – nuo 2021 m. pradžios ES įvedamas plastiko mokestis yra naujiena visai industrijai. Nors kalbų apie tai sklandė keletą metų, mokestis nebuvo derintas su interesų grupėmis ir nesitikėta, kad jis bus patvirtintas. Juolab kad viešai informacijos apie tai beveik nėra.

Naują mokestį – 800 Eur už toną neperdirbtų plastiko pakuočių – ES narės mokės nuo 2021 m. sausio 1 d. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, plastiko mokestis valstybėms narėms iš viso kainuotų apie 6–8 mlrd. Eur per metus. Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl nuosavų išteklių sistemos dar turės būti ratifikuotas visose valstybėse narėse.

„Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, atliktus remiantis 2011–2015 m. plastiko pakuočių tiekimo vidaus rinkai ir pakuočių atliekų tvarkymo duomenimis, Lietuvos vidutinis metinis 2021–2027 m. tenkantis įnašas, pritaikant kasmetę 9 mln. Eur lengvatą, siektų apie 17 mln. Eur 2018 m. kainomis“, – informuoja Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė.

Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

17 mln. Eur sudarys apie 3,15% visos planuojamos vidutinės metinės Lietuvos įmokos į ES biudžetą, kuris siekia 539 mln. Eur.

Kadangi tai nacionalinis įnašas, jis, anot A. Bagočiūtės, tiesiogiai Lietuvos ūkio subjektų ir gyventojų nepalies.

Teks perdirbti

Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidiumo narys ir UAB „Pack Klaipėda“ vykdomasis direktorius, sako, kad ES valstybės naują mokestį mokės nevienodai – vienos jį perves iš šalies biudžeto į ES biudžetą. Kitos rinks šį mokestį iš gamintojų.

„Perkėlus šį mokestį gamintojams, jis bus perkeltas vartotojams. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad plastikinę vienkartinę pakuotę apmokestinus, pavyzdžiui, 1 centu, galutiniam pirkėjui ji pabrangtų 3 centais, – tokia realybė“, – skaičiuoja plastiko pramonės praktikas ir ekspertas.

Visgi, A. Bagočiūtės teigimu, bus peržiūrima ir tobulinama teisinė bazė, ypatingą dėmesį skiriant plastiko pakuočių perdirbimui, kad jų atliekų mažėtų ir Lietuvai reikėtų mokėti mažesnį nacionalinį įnašą į ES biudžetą.

Atliekų politikos grupės vadovė primena, kad kovo 6 d. mūsų šalis prisijungė prie savanoriškos ES valstybių iniciatyvos – Europos plastikų pakto. Vienas šio pakto siekių – kurti ir projektuoti visus vienkartinius plastikinius gaminius ir pakuotes taip, kad iki 2025 m. visi rinkai teikiami vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir pakuotės, kai tai įmanoma, būtų pakartotinai naudojami ir visais atvejais perdirbami.

Be to, ekonominėmis priemonėmis skatinant gamintojus ir importuotojus, kad jie rinkai tiekiamiems produktams pakuoti rinktųsi perdirbti ar naudoti pakartotinai tinkamas pakuotes, numatyta nuo 2022 m. sausio 1 d. diferencijuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei.

Būtina infrastruktūra

„Kadangi, kaip planuojama, mokestis bus mokamas nuo neperdirbtų plastiko atliekų, galima pasidžiaugti, jog ši iniciatyva taps papildoma paskata valstybėms perdirbti jose susidarančias plastiko atliekas. Paradoksalu tai, kad, pavyzdžiui, mūsų grupės įmonės jau kurį laiką turi technines galimybes gamyboje naudoti iki 100% perdirbto-antrinio PET, tačiau jo viso žemyno (įskaitant Lietuvą) rinkoje nepakanka. Todėl pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas vartotojų švietimui ir atliekų surinkimo bei grąžinimo į gamybą infrastruktūros plėtrai“, – aiškina P. Likša.

Vis dėlto jis nuogąstauja, kad plastiko pakuočių mokestis gali paversti plastiką „visuomenės priešu“, nors dauguma alternatyvų yra net labiau žalingos aplinkai. Tik ta žala nėra tokia matoma ir nėra analizuojama viso pakuotės gyvavimo ciklo įtaka aplinkai. Jis stebisi, kad esminis mokesčio tikslas nebuvo apgalvotas, skatinantis perdirbimą, o tik siekis rasti papildomą lėšų šaltinį ES biudžetui. Ir kodėl neįvedamas stiklo, metalo, popieriaus ar apskritai pakuotės mokestis.

R. Damanskis atkreipia dėmesį, jog, Europos Komisijai atlikus auditą, gali paaiškėti, kad dalis plastiko pakuočių yra deginamos, o tai nėra perdirbimas. O tuomet šalis mokės tikrai didesnį mokestį, nei apskaičiuotas dabar.

Juolab kad, pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei, atliekų bus deginama daugiau.

„Verslo žinios“ praėjusiais metais jau rašė apie Lietuvos fenomeną – oficiali statistika rodo, kad mūsų šalis plastiko pakuočių perdirba daugiausia iš visų ES valstybių. Deja, ekspertai šia lyderyste abejoja ir svarsto, kad duomenys, kuriuos Lietuva teikia Eurostatui, yra pagražinti. Lietuvoje daugiau nei 60% į rinką išleidžiamų plastikinių pakuočių yra daugiasluoksnės (kombinuotos), kurios iš principo yra neperdirbamos.

„Komunalinių atliekų sraute daugiau nei pusę atliekų pagal tūrį sudaro pakuočių atliekos, kurios teikiamoje statistikoje yra „sėkmingai perdirbtos“. Taip pat žaidžiama gerai veikiančios depozito sistemos korta, tačiau nutylima, kad gėrimų taros depozito PET sudaro nedidelę į rinką išleidžiamų plastikinių pakuočių dalį“, – tuomet svarstė Visvaldas Varžinskas, Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimo centro vadovas.

 

Koronaviruso grimasos LINPRA viceprezidento, KTU mokslininko akimis: „Kartais sukrėtimai būna naudingi“

Per pasaulį nuvilnijusi COVID-19 pandemija nesirinko nei sektorių, nei darbdavių, paliesdama kone kiekvieną asmeniškai. Ne išimtis ir akademinė bendruomenė, kuriai teko mobilizuotis ir per dvi savaites persiorientuoti kitokiems darbo modeliams. Mažiausiai dviem mėnesiams sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas sukėlė nemenkų rūpesčių, tačiau kai kam karantinas tapo naujų perspektyvų atradimo laikotarpiu.

Apie netikėtai užklupusius iššūkius ir kaip juos įveikė mokslo bei verslo atstovai pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas bei LINPRA viceprezidentas Andrius Vilkauskas.

Jūsų požiūriu, kaip pavyko įveikti pandemijos krizę ir ar nesustojo svarbiausi darbai?

Manau, tai buvo ne krizinė, o tiesiog kitokia, nestandartinė situacija, kuri mums atvėrė naujas galimybes. Juk apie daugelį dalykų kalbėdavome, bet niekada prie jų ir neprieidavome. Ketverius metus su kolegomis dekanate aptarinėjau aibę temų, idėjų, bet jų įgyvendinimui vis neatsirasdavo laiko. Dabar nebuvo kada galvoti, nes turėjome vos dvi savaites.

Suprantama, kad dar turime, kur tobulėti, bet padarėme tai, ko nedarėme dvidešimt metų. Tiek studijų, tiek galvojimo prasme vis dar buvome praėjusiame amžiuje, kuriame net dirbome kitaip. O dabar įgyvendinome dalykus, kuriems seniausiai turime sukurtas technologijas ir visas galimybes.

Kuris sektorius sklandžiau tvarkėsi su netikėtai užklupusiais iššūkiais: verslo ar švietimo?

Tikrai žinau, jog abejose srityse buvo dėta daug pastangų, kad darbai vyktų kuo sklandžiau, bet visgi universitetui viską kryptingai susistyguoti kiek sunkiau. Verslas šiuo klausimu yra lankstesnis – greitai orientavosi ir susigaudė, kaip pasidaryti elementarias ir aiškias procedūras. Buvo sukurti tam tikri elgsenos modeliai, kad nesustotų procesai ten, kur reikalingas fizinis žmogaus dalyvavimas, ypač gamyboje.

Tačiau universitetas nebijo semtis gerų pavyzdžių iš verslo – nė dienai nestabdė laboratorijų veiklos, darbai vyko įprastu tempu. Iš gamyklininkų persikėlėme veiklos modelius ir pritaikėme savo laboratorijoms. Neišradinėjome nieko naujo, nes tam nebuvo prasmės, kliovėmės patikrintais metodais. Manau, kad praktinius dalykus geriausia mokytis iš praktikos, nes tuomet jie greičiau įsisavinami.

Ar mokslo įstaigos pasirengusios greitiems pokyčiams?

Nei universitetai, nei kitos švietimo įstaigos nėra linkusios greitai, paskubomis keistis, tad kartais gyvenimiški sukrėtimai būna naudingi. Tuomet apmąstoma, kas yra daroma ir ką būtų galima keisti ar tobulinti. Tai buvo geras metas universitetams apgalvoti savo vidinės veiklos, studijų ir tyrimų procesų organizavimą. Pastebėjome, kad atliekant tyrimus, galime būti kur kas greitesni ir lankstesni bei efektyvesni kaštų prasme.

Per karantiną įsitikinome, kad daug dalykų pavyko nuveikti efektyviau, neeikvojant laiko ir pinigų fizinėms kelionėms, susitikimams.

Kaip universitetas susitvarkė su netikėtai užklupusiais iššūkiais, kai staiga teko perorientuoti visą mokymo procesą, perkeliant jį į virtualią erdvę?

Tas perkėlimas į virtualią erdvę ir buvo kone sunkiausia užduotis, kuri vis dar pilnai neišspręsta. Tai itin pasijautė inžineriniuose moksluose, kur reikėjo naudotis laboratorijomis, atlikti tyrimus. Tad teko suktis iš padėties ir veikti kaip gamybininkams. Studentai, rašydami baigiamuosius darbus, atnešdavo savo eksperimentus ir bandymus laborantams, kurie tirdavo ir atiduodavo rezultatus, kad galėtų toliau savarankiškai dirbti. Tai buvo dalinis sprendimas, kaip gauti eksperimentinius rezultatus ir tuo pačiu sumažinti riziką dėl nerekomenduotino judėjimo.

Ar verslas buvo pasirengęs kriziniam laikotarpiui? Kaip kolegos, atstovaujantys LINPRA, priėmė pandemijos sukeltus iššūkius?

Verslui tai irgi buvo naujovė, bet jo atstovai į tai žiūri labai pragmatiškai, nes mato, kad tokiu būdu susitaupo laikas ir lėšos. O atsisakius fizinio judėjimo, net ir darbas tapo produktyvesnis. Jeigu anksčiau per dieną buvo keturi susitikimai, tai persikėlus į virtualią erdvę juos pavyko pasididinti net iki aštuonių.

Kai kurių dalykų verslas mokosi greičiau, nes jie negali stabdyti savo veiklos, kas reikštų kritinį pajamų mažėjimą.

Pirmosiomis savaitėmis buvo lengvas šokas, bet po to visi tvarkėsi puikiai. Kai kurie sektoriai paaugo, kiti ėmėsi naujų gamybinių veiklų, dar kiti persiskirstė rinkas ir atrado naujų klientų. Žvelgdamas iš šalies, manyčiau, kad kolegos daugiau atrado nei prarado. Žinoma, kai kurie dalykai parodė ir mūsų silpnumą, per didelį atsipalaidavimą.

Kaip vyksta darbas po karantino?

Atsirado lankstesnis požiūris, leidęs suprasti, kad, norint atlikti darbą, nebūtina fiziškai būti ofise. Kai kuriose srityse neišvengiamas gyvas žmogiškasis kontaktas ir tai suprantama, bet didžioji dalis darbų gali būti atlikti ir per atstumą.

Kaip mokslas ir verslas, dirbdami kartu, galėtų palengvinti savo išėjimą iš tokių netikėtų krizių?

Turime būti viskam pasiruošę, įsivertinę tam tikras rizikas, kad ir vėl gali atsirasti suvaržymų, bet reikia mokėti įžvelgti bei išnaudoti jų teikiamas galimybes.

Jeigu įsitvirtina nuotolinio mokymosi modelis, gali atsiverti labai plačios galimybės. Pasauliniams universitetams persikėlus į virtualų mokymą, gali prasidėti rimta konkurencija. Visai tikėtina, kad KTU sulauktų ir daugiau studentų, nes mokslui persikėlus į virtualią erdvę, labiau ims dominuoti finansinis aspektas. Tad natūralu, kad studentai visame pasaulyje ieškos pigesnių alternatyvų.

Manau, kad bet kuri krizė atveria naujas galimybes, o ar mes jomis pasinaudosime, laikas parodys.

Kaip KTU ir LINPRA ruošiasi antrajai bangai, jeigu tokia bus? Ar jau numatytos gairės dėl darbo organizavimo?

Netikėtų krizių neišvengsime ir ateityje, tad svarbu mokėti jas priimti ir valdyti. Dažnai išlieka ne stipriausi, o gebantys greičiausiai prisitaikyti. Įmonės tikrai yra numačiusios kelis žingsnius į priekį.

Jeigu būtų antroji banga ir pasikartotų suvaržymai, tą laiką reikėtų išnaudoti inovacijoms. Juk kai susitaupo laikas nuo kelionių, jo daugiau lieka pagalvojimui. Pagirtina, kai žmonės tą laiką stengiasi išnaudoti produktyviai, pavyzdžiui, ilgai atidėliojamoms studijoms.

Tad dabar yra toks savotiškų galimybių metas, kai universitetai prisitaiko prie pokyčių, teikia kitokio formato studijas, o verslas ieško naujų galimybių, atlieka tyrimus ir naudojasi universiteto baze – skatina savo darbuotojus studijuoti ir siekti naujų žinių.

„Formula Air“ pristato rinkai oro filtrus, padedančius sustabdyti Covid-19 koronaviruso plitimą

  • E-PURE ASPRA oro filtrai pašalina > 99 % virusų ir bakterijų
  • Ekonomiška, veiksminga ir efektyvi patentuota ASPRA oro valymo technologija

„Formula Air“ džiaugiasi galėdama pranešti, jog šį mėnesį pasaulį pasieks du novatoriški virusų šalinimo filtrai – E-PURE ASPRA P10000 ir E-PURE ASPRA M2500. Dar vieną, E-PURE ASPRA L5000, bus galima įsigyti nuo rugsėjo mėn. Kiekviename iš filtrų yra įdiegta ekologiška ASPRA technologija, kuri naudoja elektrostatinį lauką ir mechaninį filtravimą bei buvo sėkmingai išbandyta prieš mikrobus. Ši pažangi technologija pašalina daugiau nei 99 % virusų, bakterijų, smulkių dulkių, grybelių, pelėsių, kvapų ir dujų iš aplinkos oro.

E-PURE ASPRA filtrai yra savaiminio įdiegimo („plug and play“), juos lengva prižiūrėti, jie tinkami pramoninėms bei komercinėms patalpoms. Efektyviai šalindami dideles dulkių koncentracijas, šie filtrai puikiai tinka naudoti suvirinimo darbo zonose, logistikos-distribucijos sandėliuose, gyvulininkystės ūkiuose, žemės ūkio tarpinėse erdvėse, plieno, popieriaus ar maisto perdirbimo patalpose. Mobilusis filtrų asortimentas yra lankstus, mobilus ir keičiamas, taip pat tinka biurams, ligoninėms, sporto centrams, parodoms, dienos priežiūros įstaigoms ar mažesnėms patalpoms.

„Formula Air“ generalinis direktorius Jeroen Zweegers: „Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, oro kokybė yra vienintelis didžiausias pavojus aplinkai pasaulyje. Mes didžiuojamės tuo, kad šiuo svarbiu metu prisidedame prie kovos su greitai plintančiais virusais, tokiais kaip COVID-19, ir kitais mikrobais, taip pat padedame pašalinti kitas kenksmingas medžiagas, tokias kaip pramoninės dulkės, iš oro, kuriuo kvėpuojame. E-PURE ASPRA filtrų asortimentas gali būti tiesiogiai naudingas tiek pramoniniam, tiek privačiam sektoriui“.

„Formula Air“ kviečia susisiekti dėl įrenginio apžiūros detalesnės techninės informacijos.

„Formula Air“ padeda sukurti tvarią darbo ir gyvenamąją aplinką, siūlydama lengvai prieinamus pramoninių dulkių ištraukimo sprendimus. Įmonė tiekia visus dulkių ištraukimo, filtravimo ir vėdinimo komponentus.