LINPRA PREZIDENTU IŠRINKTAS TOMAS PRŪSAS

,

Publikuota VŽ.

LINPRA 2022 m. visuotinis narių susirinkimas Prezidentu išrinko Tomą Prūsą. Naujajam vadovui teks atstovauti sparčiai augančiai ir į eksportą orientuotai pramonės šakai sudėtingų tarptautinių iššūkių laikotarpiu.

Pasak naujai išrinkto LINPRA prezidento ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos įmonės „Harju Elekter“ direktoriaus Tomo Prūso, organizacija išlaikys veiklos tęstinumą, 2022-2023 metais skirdama daugiau dėmesio dviem šiuo metu aktualiausioms kryptims. Pirmiausia, tai sudėtingos geopolitinės situacijos iššūkiai inžinerinės ir technologijų pramonės įmonėms – įvairūs barjerai eksportui, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška. Kita prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą.

„Pandemijos metai daugeliui LINPRA narių buvo ir didžiulio sukrėtimo, ir netikėtai sėkmingų verslo rezultatų laikotarpis. Tačiau visa tai jau praeityje, turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, tarp kurių ypatingo dėmesio reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius“, – sakė Panevėžyje veikiančiai įmonei vadovaujantis naujasis LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Sveikindamas susirinkusius LINPRA narius, dvi kadencijas LINPRA Prezidento pareigas ėjęs „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius pažymėjo, kad LINPRA yra tapusi solidžiu reikšmingos Lietuvos verslo dalies balsu, todėl naujajai vadovų komandai tenka atsakomybė tęsti pradėtus projektus, o tuo pat metu – kūrybiškai ieškoti naujų erdvių ir sprendimų asociacijos narių uždaviniams.

LINPRA praėjusiais metais aktyviai dirbo su skirtingų Lietuvos regionų įmonėmis, įtraukė jas į diskusijų ciklą, kartu su asociacija „Infobalt“, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK organizavo specializuotą Pramonė 4.0 klausimams skirtą konferenciją. Narių dėmesio susilaukė ir kokybiniai veiklos pokyčiai, kai pirmą kartą nariai patvirtino asociacijos Etikos kodeksą, ėmėsi aktyviau bendradarbiauti su valstybės institucijomis.

Pasak LINPRA administracijos direktoriaus Dariaus Lasionio, po pandeminių metų šoko daugelis Lietuvos įmonių suprato, kad sisteminius pramonės pokyčius įmanoma pasiekti tik veikiant kartu. Todėl praktiškai išnyko skirtumai tarp Vilniaus ir regionų įmonių, mažėja takoskyrų tarp skirtingų pramonės sektorių atstovų. Visa tai leidžia išsigryninti bendrus asociacijos narių tikslus ir akivaizdžiai padeda sutelkti pajėgas bendrų interesų atstovavimui bei siekti kurti pridėtinę vertę nariams.

Suvažiavimo metu asociacijos nariai LINPRA viceprezidentais patvirtino Arnoldą Šileiką (Vakarų laivų gamykla), Andrių Vilkauską (KTU) ir Kęstuti Jasiūną (Ekspla). Prezidiumo nariais taip pat išrinkti Tomas Jaskelevičius (Arginta Engineering), Vytautas Jokužis (Elinta), Ernestas Zdaniauskis (Teltonika), Rimantas Damanskis (Pack Klaipėda), Justinas Gargasas (Vilnius Tech), Mantas Gudas (Metalistas), Edvardas Radzevičius (Altas Auto), Mindaugas Jonuškis (Novameta), Giedrius Valuckas (PBS), Gintautas Kvietkauskas (Arginta Group) ir Juozas Maksvytis (Terekas).

Šiuo metu LINPRA asociacijoje yra 128 nariai: Lietuvos gamybos ir paslaugų įmonės iš elektros įrangos, elektronikos, metalo apdirbimo, mašinų ir įrengimų, plastikų, technologijų, variklinių transporto priemonių, verslo konsultavimo sektorių, švietimo ir mokslo įstaigos, turinčios inžinerines ir technologijų mokymo programas. LINPRA vienijamų verslo įmonių – narių bendra apyvarta apytiksliai sudaro 36 % viso sektoriaus, darbuotojų skaičius – apie 33 %.  Bendra Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės apyvarta 2021 metais sudarė apie 5,4 mlrd. eurų ir, palyginus su 2020 metų analogišku rezultatu, buvo net 20 proc. didesnė, eksportas taip pat ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 4,15 mlrd. Eurų, bendras sektoriaus darbuotojų skaičius pernai beveik pasiekė 54 tūkstančius.

LINPRA prezidiumo rinkimai 2022

,

2022 m. gegužės mėnesį baigsis 2020 m. patvirtinto Prezidiumo dviejų metų kadencija. Todėl iki sekančio LINPRA visuotinio narių susirinkimo 2022 m. gegužės 26 d. Prezidiumas renkamas iš naujo.

Paraiškas dalyvauti Prezidiumo rinkimuose pateikė 21 LINPRA narių atstovas.

Kviečiame kiekvieną LINPRA narį (vadovą arba įgaliotą įmonės / įstaigos atstovą) balsuoti už 15 kandidatų iš pilno sąrašo ir siūlyti savo Prezidiumo penkioliktuką. Balsavimas vyksta internetu, pažymint 15 balsų specialioje anketoje.

Pagal surinktų balsų skaičių išreitinguoti kandidatai pateks į naujo Prezidiumo sąrašą, kuris bus tvirtinamas Visuotinio susirinkimo metu narių balsavimu.

Patvirtinus naują prezidiumo sudėtį sekančiai dviejų metų kadencijai, iš karto bus pasiūlyti kandidatai į Prezidento ir 3-jų Viceprezidentų pozicijas, kurie taip pat bus tvirtinami narių balsavimu.

Balsavimo nuoroda siunčiama tiesiogiai visiems LINPRA nariams. 

Linpra_prezidiumo_kandidatai_2022-2024.

Ar sugebėsime „smartfonų“ kartą sudominti inžinerija?

,

Paskelbta DELFI Login

Andrius Vilkauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas, LINPRA prezidiumo narys 

Demografiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos aukštosios mokyklos, o jau rytoj pajus ir visa šalies pramonė, yra ilgalaikiai ir lengvai neįveikiami. Vaikų ir jaunuolių skaičiaus mažėjimas šiandien ir bent artimiausius 5-10 metų yra nepaneigiama aksioma, todėl turime tai priimti ir ieškoti sprendimų.

Šalies inžinerinės ir technologijų įmonės, susibūrusios į asociaciją LINPRA, jau kelintus metus iš eilės fiksuoja tik nežymiai augantį STEAM specialybes besirenkančių jaunuolių skaičių. Švietimo sistema, paremta moksleivių profiliavimu, aukštosioms mokykloms brėžia gana aiškią viršutinę ribą, kiek Lietuvoje galima tikėtis šios pakraipos studentų ir studenčių – tai suma abiturientų, pasirinkusių laikyti baigiamąjį fizikos ir/ar chemijos egzaminą. Ir tokių pasirinkimų mažėja net mažėjančiame jaunuolių sraute.

Ko turėtume imtis? Kaip galima būtų iš esmės spartinti dabartinę tendenciją?

Pradėčiau nuo stereotipų laužymo. Pirmasis iš jų – tai visuomenėje gajus mitas, kad inžinerija, technologijos yra „vyriška“ profesija ir joje nėra vietos merginoms. Tą patvirtina ir studijuojančiųjų duomenys, kuriuos skelbia „STEM Women“ – tarp pasirenkančių inžinerinės ir technologijų specialybes tik kas penkta yra mergina.

Tačiau šiandien, kai planšetes vaikai pradeda naudoti anksčiau negu vaikščioti, turime „versti stalą“ ir kelti klausimą – kodėl ir kur jaunuoliams užprogramuojame tokią klaidingą nuostatą? Šiandien inžinerinėse ir technologijų įmonėse sunkų fizinį darbą vis dažniau ir dažniau keičia išmanūs įrengimai, kompiuterizuotos sistemos, įvairiausi daiktų interneto įrenginiai. O valdyti aukštų technologijų įrenginius merginos dažnai turi netgi geresnius įgūdžius dėl įgimto kruopštumo ar didesnio dėmesio smulkmenoms.

Kita erdvė pokyčiams – tai galimybė jaunuoliams pasirinkti realų fizikos, chemijos, gamtos ar kitų STEAM sričių ugdymą. Turime pripažinti, kad viena iš švietimo sistemos profiliavimo pasekmių – tai didelėje dalyje šalies gimnazijų mažiau dėmesio sulaukianti fizikos, chemijos, gamtos mokslų infrastruktūra, mokytojai. Tai dėsninga, nes sukurti ir palaikyti, pavyzdžiui, modernų chemijos kabinetą – labai apčiuopiamų finansinių investicijų reikalaujantis iššūkis. Tuo tarpu daugeliui „minkštųjų“ dalykų pakanka deramai paruošto mokytojo ir kokybiškų vadovėlių.

Europos Sąjungos pinigais finansuojamas 10-ies STEAM centrų tinklo visoje Lietuvoje kūrimas – teisinga teorinė idėja, kurios įgyvendinimas vis dar stringa biurokratinėse kliūtyse. Dabar jau aišku, kad turėsime ieškoti naujų atsakymų, kaip šio tinklo infrastruktūros galimybes suderinti su realiomis Lietuvos regionų problemomis. Gal net drįsčiau kelti klausimą – kaip įrodysime, kad mažo provincijos rajono savivaldybė turėtų skirti pakankamą dėmesį (ir lėšas) savo vaikų STEAM dalykų ugdymui?

Juk turime pripažinti – tiek švietimo sistemoje, tiek savivaldybėje, tiek ir konkrečioje mokykloje vyksta vidinės konkurencijos procesai. Ministerija turi spręsti šimtus klausimų. Savivaldybė turi rinktis tarp „visiems patrauklaus baseino“ ir porai dešimčių moksleivių reikalingos fizikos bandymų įrangos. Ir net kiekvienoje mokykloje dienos pabaigoje administracija turi rinktis, į kurią pusę stoti – dviejų-trijų STEAM ar kelių dešimčių kitų dalykų mokytojų?

O tuo metu mūsų jaunuoliai išties imlūs, aktyviai domisi technologijomis – ir jiems tikrai rūpi ne tik žaidimai ar pramogos. Štai neseniai pasibaigusioje parodoje „Karjera & Studijos 2022“ LINPRA organizavo moksleivių Techninių gebėjimų varžybas. Tiek dalyvių gausa, tiek jų naudojamos priemonės, net aukštosioms mokykloms tinkamas užduočių sudėtingumas nuteikia tikrai optimistiškai.

Šiandien visi prisimename laikus, kai „vadybininkas“ ar „teisininkas“ buvo pati populiariausia mūsų jaunuolių ateities profesija. Kur tai veda, šiandien jau girdime iš pramonės įmonių, mokslo ir tyrimų institutų. Todėl kalbėdami apie Lietuvos kaip aukštųjų technologijų šalies ateitį, privalome grįžti prie nelengvo ir paprastų sprendimų neturinčio klausimo – kaip pasieksime, kad (a) STEAM dalykai neliks dalies išrinktųjų hobiu, o (b) tomis atveriamomis galimybėmis vis dažniau išdrįs naudotis mūsų merginos?

Inžinierinės pramonės eksporto rekordus temdo karo šešėliai

,

Paskelbta DELFI

Darius Lasionis, LINPRA direktorius

Statistika nemeluoja – 2021-ieji buvo puikūs Lietuvos inžinerijos pramonei. Bendra Lietuvos kilmės prekių eksporto suma pasiekė 4,15 mlrd. eurų, kas yra net 21,0 % daugiau negu per 2020 metus. Tokie rezultatai vienareikšmiškai yra teigiami, tačiau, jeigu tikimasi tokį pat augimo tempą išlaikyti ir 2022 metais, inžinerijos lyderiams kartu su kuruojančiomis valstybės institucijomis teks spręsti labai nemenkus verslo aplinkos iššūkius. Iš kurių didžiausias yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukurta geopolitinė situacija, dėl kurios sutrikęs žaliavų tiekimas, trūkinėja tiekimo grandinės, sparčiai didėja kainos.

Bet pirma reikia pradėti nuo čempionų. Sumine išraiška sparčiausiai ūgtelėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, kur Lietuvos įmonės pagamino ir pardavė už 691,5 mln. eurų – tai net 180,1 mln. eurų daugiau negu 2020 metais. Arba 35,2 proc. eksporto lygio augimas.

Nors galutinių duomenų įmonės dar nėra paskelbusios, tačiau jau dabar aišku, kad viena iš labiausiai augusių įmonių – „Teltonikos“ įmonių grupė. Tai pirmoji Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus, kurios apyvarta viršijo 200 mln. eurų. Kryptinga plėtra įvairiose elektronikos srityse leido lietuviškai įmonei tapti regiono lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tvirtas plėtros pagrindas leidžia tikėtis, kad įmonės planai Lietuvoje sukurti puslaidininkių lustų ekosistemą (technologijų kūrimas, projektavimas ir gamyba) bus įgyvendinti.

Kitos reikšmingai ūgtelėjusios sritys – tai guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kur parduota už 140,2 mln. eurų daugiau (viso už 962,9 mln. eurų ir 17,0 proc. augimas), ir elektros įrangos gamyba, kur parduota už 112,0 mln. eurų daugiau (viso už 505,5 mln. eurų ir 28,4 proc. augimas).

Plastikų sektoriaus įmonių rezultatus galima priskirti sparčiai augusioms žaliavų kainoms (ir kartu produkcijai), tačiau tokie rezultatai nebūtų pasiekti ir be sėkmingų įmonių veiklos, kai sugebėta prisitaikyti prie trūkinėjusių tiekimo grandinių, pasinaudota sumaištimi tarptautinėse rinkose. Paranki Lietuvos geografinė padėtis leido įmonėms užimti iki šiol rečiau naudotas rinkos nišas.

Vertinant santykinę augimo spartą, išsiskiria ne variklinių transporto priemonių ir įrangos gamyba, kur Lietuvoje veikiančios įmonės eksportavo kone puse daugiau – augimas sudarė 42,5 proc. ir viršijo 200,1 mln. eurų.

Bendras Lietuvos inžinerijos pramonės įmonių eksporto augimas – 721,5 mln. eurų. Tokį rezultatą pavyko pasiekti tiek dėl pirmaisiais pandemijos metais nestojusių ekonominių veiklų, tiek ir sėkmingai Lietuvos įmonėms prisitaikius prie naujos ekonomikos realybės, kur lankstumas, investicijos į procesų efektyvinimą ir technologijų inovacijos leido perimti reikšmingą naujų užsakymų dalį.

Deja, bet Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vasarį pradėtas karas temdo šių metų perspektyvas. Karinis konfliktas kuria daug neapibrėžtumų – ardo tiekimo grandines (o naujoms užmegzti reikia laiko), dėl principinės vertybinės takoskyros (ar greta vykstančių karinių operacijų) iš potencialių tiekėjų sąrašo iškrito dešimtys inžinerinei pramonei svarbių žaliavų ir pirminių gaminių tiekėjų, keičiasi rizikos vertinimo reikalavimai, daugėja neapibrėžtumo ilgalaikių sutarčių atvejais, dalies kategorijų produktų užsakovai laikinai mažina, stabdo arba neterminuotai nukelia užsakymų vykdymą.

Pandemijos metu tiek paleistos centrinių bankų virtualios „pinigų spaustuvės“, tiek ir kitos ekonomikos priežastys jau pastebimai veikia infliacijos lygį. Todėl eksportas nominalia išraiška ir toliau, tikėtina, augs. Visgi, lieka neaišku, ar išaugusios infliacijos kontekste pramonei pavyks išlaikyti realaus eksporto augimo tempą.

Tad įspūdingi praėjusių metų eksporto rezultatai – geras ilgalaikio įdirbio ženklas. Norėdama tokį lygį išlaikyti ir toliau, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė jau šiandien ieško atsakymų į naujus iššūkius. Kai kuriems jų įveikti, panašu, reikės ir reikšmingo valstybės institucijų indėlio.

Automobilių gamintojai ieško galimybės perkvalifikuoti darbuotojus

Lino Butkaus straipsnis „Verslo žiniose“

  • Su automobilių pramone tiesiogiai susiję 14,6 mln. europiečių.
  • Kiekvienais metais numatoma perkvalifikuoti po 700.000 darbuotojų, o tai kainuos apie 7 mlrd. Eur.
  • Lietuvoje yra apie 50 įmonių, dirbančių automobilių pramonei.
  • Vietiniai gamintojai tvirtina turintys savus privalumus ir išsaugantys lankstumą.
  • Aštrėja konkurencija dėl komponentų naujos kartos automobiliams gamybos.

Europos automobilių pramonė siekia pradėti grandiozinį, 7 mlrd. Eur per metus kainuojantį darbuotojų perkvalifikavimo procesą, tačiau Lietuvoje veikiantys automobilių komponentų gamintojai nemato poreikio panašiems pokyčiams.

Europos Sąjungos inicijuojamas siekis iki 2050-ųjų visiškai neutralizuoti taršą anglies junginiais automobilių gamintojams nepalieka kitos galimybės, kaip masiškai elektrifikuoti savo gaminamų modelių pavaros sistemas arba pereiti prie vandenilio technologijų.

Tai jau pradėjo iki šiol automobilių pramonėje nematyto masto technologinę revoliuciją, kurios metu tradicinius vidaus degimo variklius keičia akumuliatorių energiją naudojantys elektros motorai.

Šie pokyčiai yra neeilinis iššūkis automobilių kompanijoms, kurioms tenka užduotis transformuoti visą gamybos procesą, pradedant nuo tiekėjų, gamyklų ir baigiant personalo kvalifikacija.

Paveiks visą ekosistemą

Ericas Markas Huitema, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) direktorius, tvirtina, kad šią transformaciją pastebimai pajaus 14,6 mln. tiesiogiai su automobilių pramone susijusių europiečių.

Jis pastebi, kad COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis nebus toks reikšmingas, kaip jau prasidėjęs Europos automobilių parko taršos mažinimas ir transporto skaitmenizavimas.

„Šie du iššūkiai automobilių pramonę atveda prie didžiausio istorijoje technologijos lūžio taško. Tai paveiks visą Europos automobilių ekosistemą, pradedant nuo mažų įmonių iki didžiausių, nuo tiekėjų ir atstovų iki servisų“, – savo kreipimesi rašo E. M. Huitema.

Kasmet – po 5%

Dėl to ACEA kartu su keliais automobilių gamintojais, komponentų tiekėjais, mokymo įstaigomis ir kelių ES šalių regionų vadovybėmis praėjusį lapkritį pasirašė Kvalifikavimo paktą („The Pact for Skills“).

Šis dokumentas, kurį asociacijos vadovas apibūdina kaip analogiškai pavadinto Europos Komisijos pakto papildymą, turi duoti pradžią mokymų programai, kurios metu bus siekiama kiekvienais metais perkvalifikuoti 5% ES automobilių pramonės darbuotojų, taip jiems suteikiant būtinas naujas žinias.

„Iš vienos pusės, vidutiniu laikotarpiu turėtų išnykti tam tikro pobūdžio darbai. Tačiau tuo pačiu metu sektoriui reikės samdyti visiškai naujo profilio įgūdžius turinčius kvalifikuotus žmones, – aiškina E. M. Huitema. – Reikia sujungti prarają tarp automobilių pramonės poreikių ateityje ir dabartinių darbuotojų. Tai reiškia, kad turime pradėti prisitaikyti ir pradėti mokymus.“

Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad akumuliatorių gamyba ir priežiūra, palyginti su tradiciniais varikliais, reikalauja gerokai mažiau darbo, nes jos yra ne tokios sudėtingos ir jose paprasčiausiai yra mažiau dalių.

Ir nors tikimasi, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimas, akumuliatorių gamyba ir perdirbimas sukurs naujų darbo vietų, jos didžiąja dalimi reikalaus naujos kvalifikacijos.

Todėl pakto numatomos mokymo programos tikslas – esamiems darbuotojams suteikti naują kvalifikaciją, kuri padėtų išsaugoti darbo vietas.

7 mlrd. Eur – kasmet

ACEA nurodo siekianti kasmet perkvalifikuoti apie 5% pramonės darbuotojų, arba po 700.000 žmonių.

„PricewaterhouseCoopers“ atlikti skaičiavimai nurodo, kad vieno darbuotojo mokymai vidutiniškai kainuos po 10.000 Eur. Todėl metinės programos apimtis turi siekti apie 7 mlrd. Eur.

„Šios investicijos suteiks naudą ne tik darbuotojams. Vyriausybės turės naudą kovodamos su nedarbu ir gaudamos didesnius mokesčius. Šie skaičiavimai rodo, kad kiekvienas į perkvalifikavimą investuotas euras bendruomenei sukurs 2–5 Eur naudą“, – dėsto E. M. Huitema.

Liekantis klausimas – kas skirs pinigus, reikalingus tokiai investicijai.

ACEA vadovas nurodo praėjusių metų pabaigoje bendravęs su eurokomisarais – už darbą ir socialines teises atsakingu Nicolasu Schmidtu bei už vidinę rinką atsakingu Thierry Bretonu.

  1. M. Huitema tvirtina pokalbio metu kvietęs pradėti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir siekęs „mobilizuoti reikiamus fondus“.

Kol kas ACEA vadovas mini bandomuosius projektus, kurie 2021 m. bus organizuojami penkiuose Europos regionuose.

Visos programos plėtrai, pasak E. M. Huitemos, reikalinga struktūrinė Europos fondų parama.

Gamintojų asociacija neįvardija, kiek metų galėtų būti vykdoma ši programa. Taip pat nenurodoma, kokią dalį darbuotojų tektų perkvalifikuoti. Todėl galima numanyti, kad tai gali tęstis kelerius ar keliolika metų.

 

Nėra pagrindo nerimui

Tačiau Lietuvoje perkvalifikavimo klausimas dar nėra keliamas.

Darius Lasionis, Baltijos automobilių detalių klasterio („Baltic Automotive Components Cluster“ – BACC) ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, VŽ tvirtina, kad Lietuvoje dar nejaučiamas poreikis tokioms iniciatyvoms.

Pasak jo, Lietuvoje skaičiuojama apie 50 įmonių, kurios bent dalinai dirba automobilių pramonei. 25–30 įmonių galima priskirti prie tų, kurios specializuojasi automobilių pramonėje arba ši sritis sudaro daugiau nei pusę jų produktų portfelio.

„Perkvalifikavimo iniciatyvos tarp mūsų įmonių nėra. Iš vienos pusės – darbuotojų mokymas arba sertifikavimas yra nuolatinis, nepaliaujamas procesas. Kitas dalykas – mūsų įmonės daugiausia vykdo užsakomąją gamybą. Tai yra – gamina komponentus didiesiems koncernams, – sako D. Lasionis. – Įmonės, gaminančios komponentus vidaus degimo varikliams, sako, kad trumpuoju laikotarpiu perspektyva atrodo gerai. Didieji Europos gamintojai tokius užsakymus perkelia arba palaiko mažesnių kaštų šalyse, kaip mūsų.“

Tačiau pramonininkų atstovas pripažįsta, kad po metų situacija gali ir pasikeisti.

„Didžioji dalis mūsų įmonių gamina štampuotas dalis, laidus, elektroniką, todėl tokie komponentai bus pritaikomi ir elektromobiliams. Todėl labai didelio poveikio Lietuvoje esančioms įmonėms nebus. Kol automobiliuose bus naudojamas metalas, tol mums bus ką veikti“, – reziumuoja D. Lasionis.

 

Rūpestis – robotizacija

Jam pritaria ir Darius Masionis, Marijampolėje veikiančios Ispanijos įmonės „CIE Galfor SA“ valdomo automobilių komponentų gamintojo „CIE LT Forge“ direktorius. Jis VŽ taip pat patikina, kad Lietuvoje esančios įmonės yra „arčiau žemės“ nei didžiųjų gamintojų asociacijos.

„Dabar mūsų iššūkiai daugiau susiję su robotizacija ir automatizacija. Ir savo žmonių kvalifikaciją peržiūrime, atsižvelgdami į tai. Nes prie robotizuotos linijos dirbančio darbuotojo kvalifikacija skiriasi nuo darbuotojo, kuris dirba prie nerobotizuotos linijos, kvalifikacijos“, – sako gamyklos vadovas.

Jis tvirtina, kad dabar gaminama produkcija ir ateityje bus reikalinga, galbūt tik koreguosis jos kiekiai.

„Didžioji dalis mūsų detalių tinka bet kokio tipo automobiliams. Bus atskira dalis, kuri kažkiek nukentės. Tai labiausiai justi dyzelinių variklių detalių gamyboje. Ir justi jau dabar, bet mes savo portfelį dėliojame taip, kad tokių detalių beveik neturime. Dėl to ir poveikio dar nėra. Kiekvienais metais peržiūrime savo portfelį ir žiūrime, kurių komponentų perspektyva yra geresnė“, – aiškina D. Masionis.

Mato galimybių ateityje

Tačiau „CIE LT Forge“ vadovas pripažįsta, kad, mažėjant vidaus degimo variklių paklausai ir augant elektromobilių gamybai, aštrėja konkurencija.

„Komponentų gamintojai stengiasi gauti didesnį kąsnį iš naujo pyrago. Dėl to darosi sunkiau ir dalyvauti konkursuose, ir juos laimėti. Bet tikime, kad galime sėkmingai konkuruoti ir toliau“, – reziumuoja jis.

Pramonės perversmas nekelia naujų reikalavimų ir Lietuvoje pastaraisiais metais pradėjusioms veikti „Continental“, taip pat „Hellos“ gamykloms.

Shayanas Ali, „Continental Automotive Lithuania“ vadovas, VŽ tvirtino, kad Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gaminami pažangūs elektroniniai komponentai, kurie bus reikalingi ir naujos kartos automobiliuose, įskaitant ir autonominius.