LINPRA PREZIDENTU IŠRINKTAS TOMAS PRŪSAS

,

Publikuota VŽ.

LINPRA 2022 m. visuotinis narių susirinkimas Prezidentu išrinko Tomą Prūsą. Naujajam vadovui teks atstovauti sparčiai augančiai ir į eksportą orientuotai pramonės šakai sudėtingų tarptautinių iššūkių laikotarpiu.

Pasak naujai išrinkto LINPRA prezidento ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos įmonės „Harju Elekter“ direktoriaus Tomo Prūso, organizacija išlaikys veiklos tęstinumą, 2022-2023 metais skirdama daugiau dėmesio dviem šiuo metu aktualiausioms kryptims. Pirmiausia, tai sudėtingos geopolitinės situacijos iššūkiai inžinerinės ir technologijų pramonės įmonėms – įvairūs barjerai eksportui, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška. Kita prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą.

„Pandemijos metai daugeliui LINPRA narių buvo ir didžiulio sukrėtimo, ir netikėtai sėkmingų verslo rezultatų laikotarpis. Tačiau visa tai jau praeityje, turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, tarp kurių ypatingo dėmesio reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius“, – sakė Panevėžyje veikiančiai įmonei vadovaujantis naujasis LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Sveikindamas susirinkusius LINPRA narius, dvi kadencijas LINPRA Prezidento pareigas ėjęs „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius pažymėjo, kad LINPRA yra tapusi solidžiu reikšmingos Lietuvos verslo dalies balsu, todėl naujajai vadovų komandai tenka atsakomybė tęsti pradėtus projektus, o tuo pat metu – kūrybiškai ieškoti naujų erdvių ir sprendimų asociacijos narių uždaviniams.

LINPRA praėjusiais metais aktyviai dirbo su skirtingų Lietuvos regionų įmonėmis, įtraukė jas į diskusijų ciklą, kartu su asociacija „Infobalt“, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK organizavo specializuotą Pramonė 4.0 klausimams skirtą konferenciją. Narių dėmesio susilaukė ir kokybiniai veiklos pokyčiai, kai pirmą kartą nariai patvirtino asociacijos Etikos kodeksą, ėmėsi aktyviau bendradarbiauti su valstybės institucijomis.

Pasak LINPRA administracijos direktoriaus Dariaus Lasionio, po pandeminių metų šoko daugelis Lietuvos įmonių suprato, kad sisteminius pramonės pokyčius įmanoma pasiekti tik veikiant kartu. Todėl praktiškai išnyko skirtumai tarp Vilniaus ir regionų įmonių, mažėja takoskyrų tarp skirtingų pramonės sektorių atstovų. Visa tai leidžia išsigryninti bendrus asociacijos narių tikslus ir akivaizdžiai padeda sutelkti pajėgas bendrų interesų atstovavimui bei siekti kurti pridėtinę vertę nariams.

Suvažiavimo metu asociacijos nariai LINPRA viceprezidentais patvirtino Arnoldą Šileiką (Vakarų laivų gamykla), Andrių Vilkauską (KTU) ir Kęstuti Jasiūną (Ekspla). Prezidiumo nariais taip pat išrinkti Tomas Jaskelevičius (Arginta Engineering), Vytautas Jokužis (Elinta), Ernestas Zdaniauskis (Teltonika), Rimantas Damanskis (Pack Klaipėda), Justinas Gargasas (Vilnius Tech), Mantas Gudas (Metalistas), Edvardas Radzevičius (Altas Auto), Mindaugas Jonuškis (Novameta), Giedrius Valuckas (PBS), Gintautas Kvietkauskas (Arginta Group) ir Juozas Maksvytis (Terekas).

Šiuo metu LINPRA asociacijoje yra 128 nariai: Lietuvos gamybos ir paslaugų įmonės iš elektros įrangos, elektronikos, metalo apdirbimo, mašinų ir įrengimų, plastikų, technologijų, variklinių transporto priemonių, verslo konsultavimo sektorių, švietimo ir mokslo įstaigos, turinčios inžinerines ir technologijų mokymo programas. LINPRA vienijamų verslo įmonių – narių bendra apyvarta apytiksliai sudaro 36 % viso sektoriaus, darbuotojų skaičius – apie 33 %.  Bendra Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės apyvarta 2021 metais sudarė apie 5,4 mlrd. eurų ir, palyginus su 2020 metų analogišku rezultatu, buvo net 20 proc. didesnė, eksportas taip pat ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 4,15 mlrd. Eurų, bendras sektoriaus darbuotojų skaičius pernai beveik pasiekė 54 tūkstančius.

LINPRA prezidiumo rinkimai 2022

,

2022 m. gegužės mėnesį baigsis 2020 m. patvirtinto Prezidiumo dviejų metų kadencija. Todėl iki sekančio LINPRA visuotinio narių susirinkimo 2022 m. gegužės 26 d. Prezidiumas renkamas iš naujo.

Paraiškas dalyvauti Prezidiumo rinkimuose pateikė 21 LINPRA narių atstovas.

Kviečiame kiekvieną LINPRA narį (vadovą arba įgaliotą įmonės / įstaigos atstovą) balsuoti už 15 kandidatų iš pilno sąrašo ir siūlyti savo Prezidiumo penkioliktuką. Balsavimas vyksta internetu, pažymint 15 balsų specialioje anketoje.

Pagal surinktų balsų skaičių išreitinguoti kandidatai pateks į naujo Prezidiumo sąrašą, kuris bus tvirtinamas Visuotinio susirinkimo metu narių balsavimu.

Patvirtinus naują prezidiumo sudėtį sekančiai dviejų metų kadencijai, iš karto bus pasiūlyti kandidatai į Prezidento ir 3-jų Viceprezidentų pozicijas, kurie taip pat bus tvirtinami narių balsavimu.

Balsavimo nuoroda siunčiama tiesiogiai visiems LINPRA nariams. 

Linpra_prezidiumo_kandidatai_2022-2024.

Ar sugebėsime „smartfonų“ kartą sudominti inžinerija?

,

Paskelbta DELFI Login

Andrius Vilkauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas, LINPRA prezidiumo narys 

Demografiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos aukštosios mokyklos, o jau rytoj pajus ir visa šalies pramonė, yra ilgalaikiai ir lengvai neįveikiami. Vaikų ir jaunuolių skaičiaus mažėjimas šiandien ir bent artimiausius 5-10 metų yra nepaneigiama aksioma, todėl turime tai priimti ir ieškoti sprendimų.

Šalies inžinerinės ir technologijų įmonės, susibūrusios į asociaciją LINPRA, jau kelintus metus iš eilės fiksuoja tik nežymiai augantį STEAM specialybes besirenkančių jaunuolių skaičių. Švietimo sistema, paremta moksleivių profiliavimu, aukštosioms mokykloms brėžia gana aiškią viršutinę ribą, kiek Lietuvoje galima tikėtis šios pakraipos studentų ir studenčių – tai suma abiturientų, pasirinkusių laikyti baigiamąjį fizikos ir/ar chemijos egzaminą. Ir tokių pasirinkimų mažėja net mažėjančiame jaunuolių sraute.

Ko turėtume imtis? Kaip galima būtų iš esmės spartinti dabartinę tendenciją?

Pradėčiau nuo stereotipų laužymo. Pirmasis iš jų – tai visuomenėje gajus mitas, kad inžinerija, technologijos yra „vyriška“ profesija ir joje nėra vietos merginoms. Tą patvirtina ir studijuojančiųjų duomenys, kuriuos skelbia „STEM Women“ – tarp pasirenkančių inžinerinės ir technologijų specialybes tik kas penkta yra mergina.

Tačiau šiandien, kai planšetes vaikai pradeda naudoti anksčiau negu vaikščioti, turime „versti stalą“ ir kelti klausimą – kodėl ir kur jaunuoliams užprogramuojame tokią klaidingą nuostatą? Šiandien inžinerinėse ir technologijų įmonėse sunkų fizinį darbą vis dažniau ir dažniau keičia išmanūs įrengimai, kompiuterizuotos sistemos, įvairiausi daiktų interneto įrenginiai. O valdyti aukštų technologijų įrenginius merginos dažnai turi netgi geresnius įgūdžius dėl įgimto kruopštumo ar didesnio dėmesio smulkmenoms.

Kita erdvė pokyčiams – tai galimybė jaunuoliams pasirinkti realų fizikos, chemijos, gamtos ar kitų STEAM sričių ugdymą. Turime pripažinti, kad viena iš švietimo sistemos profiliavimo pasekmių – tai didelėje dalyje šalies gimnazijų mažiau dėmesio sulaukianti fizikos, chemijos, gamtos mokslų infrastruktūra, mokytojai. Tai dėsninga, nes sukurti ir palaikyti, pavyzdžiui, modernų chemijos kabinetą – labai apčiuopiamų finansinių investicijų reikalaujantis iššūkis. Tuo tarpu daugeliui „minkštųjų“ dalykų pakanka deramai paruošto mokytojo ir kokybiškų vadovėlių.

Europos Sąjungos pinigais finansuojamas 10-ies STEAM centrų tinklo visoje Lietuvoje kūrimas – teisinga teorinė idėja, kurios įgyvendinimas vis dar stringa biurokratinėse kliūtyse. Dabar jau aišku, kad turėsime ieškoti naujų atsakymų, kaip šio tinklo infrastruktūros galimybes suderinti su realiomis Lietuvos regionų problemomis. Gal net drįsčiau kelti klausimą – kaip įrodysime, kad mažo provincijos rajono savivaldybė turėtų skirti pakankamą dėmesį (ir lėšas) savo vaikų STEAM dalykų ugdymui?

Juk turime pripažinti – tiek švietimo sistemoje, tiek savivaldybėje, tiek ir konkrečioje mokykloje vyksta vidinės konkurencijos procesai. Ministerija turi spręsti šimtus klausimų. Savivaldybė turi rinktis tarp „visiems patrauklaus baseino“ ir porai dešimčių moksleivių reikalingos fizikos bandymų įrangos. Ir net kiekvienoje mokykloje dienos pabaigoje administracija turi rinktis, į kurią pusę stoti – dviejų-trijų STEAM ar kelių dešimčių kitų dalykų mokytojų?

O tuo metu mūsų jaunuoliai išties imlūs, aktyviai domisi technologijomis – ir jiems tikrai rūpi ne tik žaidimai ar pramogos. Štai neseniai pasibaigusioje parodoje „Karjera & Studijos 2022“ LINPRA organizavo moksleivių Techninių gebėjimų varžybas. Tiek dalyvių gausa, tiek jų naudojamos priemonės, net aukštosioms mokykloms tinkamas užduočių sudėtingumas nuteikia tikrai optimistiškai.

Šiandien visi prisimename laikus, kai „vadybininkas“ ar „teisininkas“ buvo pati populiariausia mūsų jaunuolių ateities profesija. Kur tai veda, šiandien jau girdime iš pramonės įmonių, mokslo ir tyrimų institutų. Todėl kalbėdami apie Lietuvos kaip aukštųjų technologijų šalies ateitį, privalome grįžti prie nelengvo ir paprastų sprendimų neturinčio klausimo – kaip pasieksime, kad (a) STEAM dalykai neliks dalies išrinktųjų hobiu, o (b) tomis atveriamomis galimybėmis vis dažniau išdrįs naudotis mūsų merginos?

Inžinierinės pramonės eksporto rekordus temdo karo šešėliai

,

Paskelbta DELFI

Darius Lasionis, LINPRA direktorius

Statistika nemeluoja – 2021-ieji buvo puikūs Lietuvos inžinerijos pramonei. Bendra Lietuvos kilmės prekių eksporto suma pasiekė 4,15 mlrd. eurų, kas yra net 21,0 % daugiau negu per 2020 metus. Tokie rezultatai vienareikšmiškai yra teigiami, tačiau, jeigu tikimasi tokį pat augimo tempą išlaikyti ir 2022 metais, inžinerijos lyderiams kartu su kuruojančiomis valstybės institucijomis teks spręsti labai nemenkus verslo aplinkos iššūkius. Iš kurių didžiausias yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukurta geopolitinė situacija, dėl kurios sutrikęs žaliavų tiekimas, trūkinėja tiekimo grandinės, sparčiai didėja kainos.

Bet pirma reikia pradėti nuo čempionų. Sumine išraiška sparčiausiai ūgtelėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, kur Lietuvos įmonės pagamino ir pardavė už 691,5 mln. eurų – tai net 180,1 mln. eurų daugiau negu 2020 metais. Arba 35,2 proc. eksporto lygio augimas.

Nors galutinių duomenų įmonės dar nėra paskelbusios, tačiau jau dabar aišku, kad viena iš labiausiai augusių įmonių – „Teltonikos“ įmonių grupė. Tai pirmoji Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus, kurios apyvarta viršijo 200 mln. eurų. Kryptinga plėtra įvairiose elektronikos srityse leido lietuviškai įmonei tapti regiono lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tvirtas plėtros pagrindas leidžia tikėtis, kad įmonės planai Lietuvoje sukurti puslaidininkių lustų ekosistemą (technologijų kūrimas, projektavimas ir gamyba) bus įgyvendinti.

Kitos reikšmingai ūgtelėjusios sritys – tai guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kur parduota už 140,2 mln. eurų daugiau (viso už 962,9 mln. eurų ir 17,0 proc. augimas), ir elektros įrangos gamyba, kur parduota už 112,0 mln. eurų daugiau (viso už 505,5 mln. eurų ir 28,4 proc. augimas).

Plastikų sektoriaus įmonių rezultatus galima priskirti sparčiai augusioms žaliavų kainoms (ir kartu produkcijai), tačiau tokie rezultatai nebūtų pasiekti ir be sėkmingų įmonių veiklos, kai sugebėta prisitaikyti prie trūkinėjusių tiekimo grandinių, pasinaudota sumaištimi tarptautinėse rinkose. Paranki Lietuvos geografinė padėtis leido įmonėms užimti iki šiol rečiau naudotas rinkos nišas.

Vertinant santykinę augimo spartą, išsiskiria ne variklinių transporto priemonių ir įrangos gamyba, kur Lietuvoje veikiančios įmonės eksportavo kone puse daugiau – augimas sudarė 42,5 proc. ir viršijo 200,1 mln. eurų.

Bendras Lietuvos inžinerijos pramonės įmonių eksporto augimas – 721,5 mln. eurų. Tokį rezultatą pavyko pasiekti tiek dėl pirmaisiais pandemijos metais nestojusių ekonominių veiklų, tiek ir sėkmingai Lietuvos įmonėms prisitaikius prie naujos ekonomikos realybės, kur lankstumas, investicijos į procesų efektyvinimą ir technologijų inovacijos leido perimti reikšmingą naujų užsakymų dalį.

Deja, bet Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vasarį pradėtas karas temdo šių metų perspektyvas. Karinis konfliktas kuria daug neapibrėžtumų – ardo tiekimo grandines (o naujoms užmegzti reikia laiko), dėl principinės vertybinės takoskyros (ar greta vykstančių karinių operacijų) iš potencialių tiekėjų sąrašo iškrito dešimtys inžinerinei pramonei svarbių žaliavų ir pirminių gaminių tiekėjų, keičiasi rizikos vertinimo reikalavimai, daugėja neapibrėžtumo ilgalaikių sutarčių atvejais, dalies kategorijų produktų užsakovai laikinai mažina, stabdo arba neterminuotai nukelia užsakymų vykdymą.

Pandemijos metu tiek paleistos centrinių bankų virtualios „pinigų spaustuvės“, tiek ir kitos ekonomikos priežastys jau pastebimai veikia infliacijos lygį. Todėl eksportas nominalia išraiška ir toliau, tikėtina, augs. Visgi, lieka neaišku, ar išaugusios infliacijos kontekste pramonei pavyks išlaikyti realaus eksporto augimo tempą.

Tad įspūdingi praėjusių metų eksporto rezultatai – geras ilgalaikio įdirbio ženklas. Norėdama tokį lygį išlaikyti ir toliau, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė jau šiandien ieško atsakymų į naujus iššūkius. Kai kuriems jų įveikti, panašu, reikės ir reikšmingo valstybės institucijų indėlio.

Automobilių gamintojai ieško galimybės perkvalifikuoti darbuotojus

Lino Butkaus straipsnis „Verslo žiniose

  • Su automobilių pramone tiesiogiai susiję 14,6 mln. europiečių.
  • Kiekvienais metais numatoma perkvalifikuoti po 700.000 darbuotojų, o tai kainuos apie 7 mlrd. Eur.
  • Lietuvoje yra apie 50 įmonių, dirbančių automobilių pramonei.
  • Vietiniai gamintojai tvirtina turintys savus privalumus ir išsaugantys lankstumą.
  • Aštrėja konkurencija dėl komponentų naujos kartos automobiliams gamybos.

Europos automobilių pramonė siekia pradėti grandiozinį, 7 mlrd. Eur per metus kainuojantį darbuotojų perkvalifikavimo procesą, tačiau Lietuvoje veikiantys automobilių komponentų gamintojai nemato poreikio panašiems pokyčiams.

Europos Sąjungos inicijuojamas siekis iki 2050-ųjų visiškai neutralizuoti taršą anglies junginiais automobilių gamintojams nepalieka kitos galimybės, kaip masiškai elektrifikuoti savo gaminamų modelių pavaros sistemas arba pereiti prie vandenilio technologijų.

Tai jau pradėjo iki šiol automobilių pramonėje nematyto masto technologinę revoliuciją, kurios metu tradicinius vidaus degimo variklius keičia akumuliatorių energiją naudojantys elektros motorai.

Šie pokyčiai yra neeilinis iššūkis automobilių kompanijoms, kurioms tenka užduotis transformuoti visą gamybos procesą, pradedant nuo tiekėjų, gamyklų ir baigiant personalo kvalifikacija.

Paveiks visą ekosistemą

Ericas Markas Huitema, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) direktorius, tvirtina, kad šią transformaciją pastebimai pajaus 14,6 mln. tiesiogiai su automobilių pramone susijusių europiečių.

Jis pastebi, kad COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis nebus toks reikšmingas, kaip jau prasidėjęs Europos automobilių parko taršos mažinimas ir transporto skaitmenizavimas.

„Šie du iššūkiai automobilių pramonę atveda prie didžiausio istorijoje technologijos lūžio taško. Tai paveiks visą Europos automobilių ekosistemą, pradedant nuo mažų įmonių iki didžiausių, nuo tiekėjų ir atstovų iki servisų“, – savo kreipimesi rašo E. M. Huitema.

Kasmet – po 5%

Dėl to ACEA kartu su keliais automobilių gamintojais, komponentų tiekėjais, mokymo įstaigomis ir kelių ES šalių regionų vadovybėmis praėjusį lapkritį pasirašė Kvalifikavimo paktą („The Pact for Skills“).

Šis dokumentas, kurį asociacijos vadovas apibūdina kaip analogiškai pavadinto Europos Komisijos pakto papildymą, turi duoti pradžią mokymų programai, kurios metu bus siekiama kiekvienais metais perkvalifikuoti 5% ES automobilių pramonės darbuotojų, taip jiems suteikiant būtinas naujas žinias.

„Iš vienos pusės, vidutiniu laikotarpiu turėtų išnykti tam tikro pobūdžio darbai. Tačiau tuo pačiu metu sektoriui reikės samdyti visiškai naujo profilio įgūdžius turinčius kvalifikuotus žmones, – aiškina E. M. Huitema. – Reikia sujungti prarają tarp automobilių pramonės poreikių ateityje ir dabartinių darbuotojų. Tai reiškia, kad turime pradėti prisitaikyti ir pradėti mokymus.“

Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad akumuliatorių gamyba ir priežiūra, palyginti su tradiciniais varikliais, reikalauja gerokai mažiau darbo, nes jos yra ne tokios sudėtingos ir jose paprasčiausiai yra mažiau dalių.

Ir nors tikimasi, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimas, akumuliatorių gamyba ir perdirbimas sukurs naujų darbo vietų, jos didžiąja dalimi reikalaus naujos kvalifikacijos.

Todėl pakto numatomos mokymo programos tikslas – esamiems darbuotojams suteikti naują kvalifikaciją, kuri padėtų išsaugoti darbo vietas.

7 mlrd. Eur – kasmet

ACEA nurodo siekianti kasmet perkvalifikuoti apie 5% pramonės darbuotojų, arba po 700.000 žmonių.

„PricewaterhouseCoopers“ atlikti skaičiavimai nurodo, kad vieno darbuotojo mokymai vidutiniškai kainuos po 10.000 Eur. Todėl metinės programos apimtis turi siekti apie 7 mlrd. Eur.

„Šios investicijos suteiks naudą ne tik darbuotojams. Vyriausybės turės naudą kovodamos su nedarbu ir gaudamos didesnius mokesčius. Šie skaičiavimai rodo, kad kiekvienas į perkvalifikavimą investuotas euras bendruomenei sukurs 2–5 Eur naudą“, – dėsto E. M. Huitema.

Liekantis klausimas – kas skirs pinigus, reikalingus tokiai investicijai.

ACEA vadovas nurodo praėjusių metų pabaigoje bendravęs su eurokomisarais – už darbą ir socialines teises atsakingu Nicolasu Schmidtu bei už vidinę rinką atsakingu Thierry Bretonu.

  1. M. Huitema tvirtina pokalbio metu kvietęs pradėti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir siekęs „mobilizuoti reikiamus fondus“.

Kol kas ACEA vadovas mini bandomuosius projektus, kurie 2021 m. bus organizuojami penkiuose Europos regionuose.

Visos programos plėtrai, pasak E. M. Huitemos, reikalinga struktūrinė Europos fondų parama.

Gamintojų asociacija neįvardija, kiek metų galėtų būti vykdoma ši programa. Taip pat nenurodoma, kokią dalį darbuotojų tektų perkvalifikuoti. Todėl galima numanyti, kad tai gali tęstis kelerius ar keliolika metų.

 

Nėra pagrindo nerimui

Tačiau Lietuvoje perkvalifikavimo klausimas dar nėra keliamas.

Darius Lasionis, Baltijos automobilių detalių klasterio („Baltic Automotive Components Cluster“ – BACC) ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, VŽ tvirtina, kad Lietuvoje dar nejaučiamas poreikis tokioms iniciatyvoms.

Pasak jo, Lietuvoje skaičiuojama apie 50 įmonių, kurios bent dalinai dirba automobilių pramonei. 25–30 įmonių galima priskirti prie tų, kurios specializuojasi automobilių pramonėje arba ši sritis sudaro daugiau nei pusę jų produktų portfelio.

„Perkvalifikavimo iniciatyvos tarp mūsų įmonių nėra. Iš vienos pusės – darbuotojų mokymas arba sertifikavimas yra nuolatinis, nepaliaujamas procesas. Kitas dalykas – mūsų įmonės daugiausia vykdo užsakomąją gamybą. Tai yra – gamina komponentus didiesiems koncernams, – sako D. Lasionis. – Įmonės, gaminančios komponentus vidaus degimo varikliams, sako, kad trumpuoju laikotarpiu perspektyva atrodo gerai. Didieji Europos gamintojai tokius užsakymus perkelia arba palaiko mažesnių kaštų šalyse, kaip mūsų.“

Tačiau pramonininkų atstovas pripažįsta, kad po metų situacija gali ir pasikeisti.

„Didžioji dalis mūsų įmonių gamina štampuotas dalis, laidus, elektroniką, todėl tokie komponentai bus pritaikomi ir elektromobiliams. Todėl labai didelio poveikio Lietuvoje esančioms įmonėms nebus. Kol automobiliuose bus naudojamas metalas, tol mums bus ką veikti“, – reziumuoja D. Lasionis.

 

Rūpestis – robotizacija

Jam pritaria ir Darius Masionis, Marijampolėje veikiančios Ispanijos įmonės „CIE Galfor SA“ valdomo automobilių komponentų gamintojo „CIE LT Forge“ direktorius. Jis VŽ taip pat patikina, kad Lietuvoje esančios įmonės yra „arčiau žemės“ nei didžiųjų gamintojų asociacijos.

„Dabar mūsų iššūkiai daugiau susiję su robotizacija ir automatizacija. Ir savo žmonių kvalifikaciją peržiūrime, atsižvelgdami į tai. Nes prie robotizuotos linijos dirbančio darbuotojo kvalifikacija skiriasi nuo darbuotojo, kuris dirba prie nerobotizuotos linijos, kvalifikacijos“, – sako gamyklos vadovas.

Jis tvirtina, kad dabar gaminama produkcija ir ateityje bus reikalinga, galbūt tik koreguosis jos kiekiai.

„Didžioji dalis mūsų detalių tinka bet kokio tipo automobiliams. Bus atskira dalis, kuri kažkiek nukentės. Tai labiausiai justi dyzelinių variklių detalių gamyboje. Ir justi jau dabar, bet mes savo portfelį dėliojame taip, kad tokių detalių beveik neturime. Dėl to ir poveikio dar nėra. Kiekvienais metais peržiūrime savo portfelį ir žiūrime, kurių komponentų perspektyva yra geresnė“, – aiškina D. Masionis.

Mato galimybių ateityje

Tačiau „CIE LT Forge“ vadovas pripažįsta, kad, mažėjant vidaus degimo variklių paklausai ir augant elektromobilių gamybai, aštrėja konkurencija.

„Komponentų gamintojai stengiasi gauti didesnį kąsnį iš naujo pyrago. Dėl to darosi sunkiau ir dalyvauti konkursuose, ir juos laimėti. Bet tikime, kad galime sėkmingai konkuruoti ir toliau“, – reziumuoja jis.

Pramonės perversmas nekelia naujų reikalavimų ir Lietuvoje pastaraisiais metais pradėjusioms veikti „Continental“, taip pat „Hellos“ gamykloms.

Shayanas Ali, „Continental Automotive Lithuania“ vadovas, VŽ tvirtino, kad Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gaminami pažangūs elektroniniai komponentai, kurie bus reikalingi ir naujos kartos automobiliuose, įskaitant ir autonominius.

Saugumas pramonės įmonėse – „Bio-Circle Balticum“ rekomendacijos

,

LINPRAnariai UAB „Bio-Circle Balticum“ teikia pažangius ir tvarius paviršių valymo sprendimus pramonės įmonėms (ir namams), kuria biologiškai aktyvias, saugias aplinkai, gamtai ir žmogui valymo priemones. Įmonė atkreipia dėmesį, kad valymas ir dezinfekcija nėra tas pats, ir pateikia profesionalias rekomendacijas.

Kas yra valymas?
Tai matomo purvo ir nematomų organinių medžiagų šalinimas.

Kas yra dezinfekcija?
Patogenų sunaikinimas, siekiant išvengti žmogaus užsikrėtimo.

Kodėl svarbu pirma valyti, o tik tada dezinfekuoti?
Jeigu purvas trukdo, dezinfekantai nepasiekia bakterijų.

Kas nutinka tik dezinfekuojant?
Dezinfekantų veiksmingumas sumažėja, nes per purvą nepakankamai efektyviai pasiekia bakterijas.

„Bio-Circle Balticum“ rekomenduoja:
VISŲ PIRMA, valykite: daugeliu atveju pakanka nuvalyti su valikliu, turinčiu paviršinio aktyvumo medžiagų. Riebalus šalinantys valikliai gali ištirpinti viruso apvalkalą (riebalo membraną) ir panaikinti koronavirusą. Tada dezinfekuokite (jei reikia): tose vietose, kur dirbama, pro kurias dažnai vaikštoma, tuos paviršius ir įrengimus, kurie nuolat liečiami. Patvirtinti dezinfekantai nužudo iki 99,999 % bakterijų, virusų, grybelių.

Ekspertines rekomendacijas apie valymo / dezinfekcijos svarbą ir skirtumus pateikia įmonės vyr. chemikas-technologas šiuose pristatymuose:

Apie valymą

Apie valymo produktus

 

Technorama 2020: apdovanoti inovatyviausi technologiniai sprendimai ir idėjos

,

Rugsėjo pabaigoje atidaryta pirmoji virtuali inovacijų paroda-konkursas „Technorama 2020“, ne tik stebina pačios parodų erdvės novatoriškumu ir interaktyvumu, tačiau ir darbų gausa: čia pristatoma beveik penkiasdešimt inovatyvių technologinių sprendimų iš įvairių mokslo sričių. Virtuali paroda ir šiuo metu pasiekiama adresu technorama.ktu.edu 

Dėl pandemijos iš pavasario į rudenį perkelta, ir 19-ąjį kartą surengta paroda duris inovacijų entuziastams atvėrė jau rugsėjo 25-ąją, tačiau patiems dalyviams svarbiausi momentai vyko praėjusią savaitę, kuomet iš investuotojų, visuomenininkų, verslininkų ir mokslo atstovų sudaryta komisija vertino ir rinko inovatyviausias, technologiškai sudėtingiausias ir didžiausią komercinį potencialą turinčias idėjas. Geriausiai įvertintos 9 komandos pasidalijo net 6800 eurų vertės piniginį prizą, įsteigtus grupės rėmėjų ir partnerių.

Pagrindinį prizą, kaip ir kasmet, įsteigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Rektorius (vertė 1500 eurų). Gausios komisijos balsai lėmė, kad šis prizas atiteko chemijos technologijų srityje pristatytam sprendimui, pavadinimu „2PACz“. KTU mokslininkų tandemo – Artiomo Magomedovo ir Ernesto Kasparavičiaus sukurta unikali medžiaga, kurią naudojant gamyboje, sukuriami padidinto efektyvumo saulės elementai. „Kuriamas produktas itin aktualus ir reikalingas šių dienų pasauliui: jis skatina rinktis atsinaujinančios energijos šaltinį – saulės energiją bei sukti link žaliosios ekonomikos kurso. Be to, apie didelį idėjos komercinį potencialą byloja ir jau sėkmingai žengti žingsniai link technologijos komercializavimo. Aktualus ir technologiškai unikalus darbas tikrai yra vertas pagrindinio prizo įvertinimo“,- jaunųjų mokslininkų pasiekimą komentavo KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius, vertinimo komisijos pirmininkas Leonas Balaševičius.

Plačiau apie kitus sprendimus ir apdovanojimus: KTU Startup Space.

 

Technologijų lyderiai suvienijo jėgas skaitmenizacijos proveržiui

,

16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą, padėsiantį verslui ir viešajam sektoriui žengti į skaitmeninį amžių.

Apie tai – taip pat ir „Verslo žiniose

Neišvengiama būtinybė

„Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus. Tai viena iš priežasčių, lemiančių, kad pas mus vidutinis darbo našumas dvigubai mažesnis nei lyderiaujančiose skaitmenizavimo srityse ES šalyse. Pagal žmonių pasirengimą naudoti technologijas smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio, užimdami 18 vietą ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse DESI. Jei nebus imtasi priemonių keisti situacijos, atotrūkis toliau sparčiai didės dėl nepakankamo pažangių technologijų naudojimo”, – teigė asociacijos INFOBALT skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė. 

Viešajame sektoriuje taip pat pastebimas nepakankamas technologijų išnaudojimas ir tą ypatingai išryškino COVID-19 krizė, parodžiusi sveikatos, švietimo, teismų ir kitų viešojo valdymo sričių spragas, susijusias su nuotolinių paslaugų teikimu, duomenų raštingumu priimant sprendimus. Menkas žmonių technologinis pasirengimas ir skaitmeniniai įgūdžiai kelia socialines grėsmes, nes automatizuojantis apie 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali išnykti.

Pasak R. Šatrovaitės-Bulbovienės, tendencijos Lietuvoje atspindi visos Europos Sąjungos skaitmeninės ekonomikos spragas – tik kas penkta ES įmonė yra skaitmenizuota, o elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumas vidutiniškai siekia 50 proc. „Ir tai kelia esminę grėsmę ES pasauliniam konkurencingumui, lyginant su JAV ir Kinijos sparčia technologijų plėtra“, – pastebi ji.

Dėl to visose ES šalyse nuspręsta steigti  Europos skaitmeninių inovacijų centrus (ESIC) ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą keičiantis technologinėmis žiniomis ir kompetencijomis tarp šalių. Jų tikslas – padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

Jėgas vienija šalies lyderiai

Lietuvos pozicijas technologijų srityje pasiryžo stiprinti 16 organizacijų, susivienijusių į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC. Dauguma jų sudarė bendradarbiavimo sutartį.

Kaip sakė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas, konsorciumo nariai turi patirties skaitmenizavimo projektuose, dirbtinio intelekto technologijų plėtojimo srityje. „Skaitmenizacija savo apimtimi yra horizontali veikla, šiuo metu įtraukianti vis daugiau mūsų veiklos ir gyvenimo sričių. Džiugu, kad konsorciumo partneriai specializuojasi kibernetinės saugos,  daiktų interneto, debesų kompiuterijos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos įrenginių valdymo valdiklių ir vykdiklių technologijose, kurios bus taikomos ne tik pramonėje, bet ir švietime bei mūsų kasdienio gyvenimo sprendimuose“, – teigė jis.

Dėl suvienytų pajėgumų, sukurtų sinergijų, paslaugų ir kompetencijų Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC paslaugų spektras nuolat plėsis ir padengs visas skaitmenines technologijas, inovacijų paramos ir inovacijų konsultavimo paslaugas.

Nauda mažoms ir vidutinėms įmonėms

Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC kelia tikslą reikšmingai prisidėti įgyvendinant „Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019– 2030 m.“ tikslus sukurti naudą Lietuvos inovacijų ekosistemai, įmonėms bei viešojo sektoriaus subjektams.

Kaip pastebi vieno iš konsorciumo partnerių LINPRA direktorius Darius Lasionis, didžioji dalis Lietuvos pramonės įmonių yra mažos ir vidutinės. Jos susiduria su lėšų, specialistų bei kompetencijų trūkumu, todėl joms Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus ypač naudinga. „Atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės sukuria 20 proc. BVP, akivaizdžią naudą pajaus visa šalis“, – neabejoja D. Lasionis. 

Jis akcentavo, kad bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertinti jų našumą ir tik tada investuoti. 

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų.

Paslaugos teikiamos per „vieną langelį“

Verslui Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus patraukli tuo, kad įmonės gaus paslaugas maksimaliai paprastu būdu – „vieno langelio“ principu. Bendrovėms užteks pateikti paklausimus, o konsorciumas paskirstys juos savo nariams pagal kompetenciją.

Ketinama formuoti projektų komandas iš keleto skirtingų organizacijų ekspertų. Toks paslaugų teikimo principas galės maksimaliai atitikti galutinių vartotojų poreikius, bus kuriamos sinergijos tarp paslaugų teikėjų, o skaitmeninimo paslaugos teikiamos efektyviau ir operatyviau.

Konsorciumo mokslo ir studijų sparną sudaro Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Asociacijos ir verslo įmonės: asociacija INFOBALT, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Technologijų centras „Intechcentras“, UAB „Uosto verslo centras“, Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „Columbus Lietuva“, UAB „NRD CS“, UAB „Blue Bridge Code“. 

Tiekimo grandinių perkėlimas įstrigo

,

Gamybos procesų skaitmenizacija – vienas pagrindinių kriterijų tiekimo grandines besiruošiantiems diversifikuoti Vakarų Europos gamintojams renkantis partnerius. Kol pandemija riboja keliones ir sprendimus, verta atlikti namų darbus ir pasiruošti. Apie pramonės skaitmenizaciją, automatizavimą bus kalbama spalio 27 d. jau penktojoje Pramonė 4.0 konferencijoje.

Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Kol COVID-19 pandemija ribos keliones ir partneriai negalės atlikti auditų bei patikrinti Lietuvos įmonių patikimumo, masinio tiekimo grandinių perkėlimo nėra ko tikėtis. Bet ruoštis tam būtina.

Gamybininkai svarsto, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios į Lietuvos bendroves, trumpinant tiekimo grandines, galėjo būti perkelta užsakymų už kelias dešimtis milijonų. Bet tai eksportuojančiai pramonei tik lašas jūroje.

„Proveržis neįvyko, ir tam yra objektyvių priežasčių“, – sako Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Anot jo, pagrindinis kliuvinys – kelionių ir susitikimų ribojimas. Be gyvo susitikimo, be auditavimo nuotoliniu būdu įtraukti į tiekimo grandinę naują tiekėją beveik neįmanoma. Dažniausiai užsakymus perkelia turimi partneriai, šie užsakymai nėra įspūdingi, o konkretūs atvejai konfidencialumo sumetimais neatskleidžiami.

„Susidomėjimas yra, tai faktas, tačiau keliavimo draudimai šiuo metu stabdo įmones. Jeigu šiandien nėra įmanoma patikimai pakeisti tiekėjo, tie, kas pavasarį turėjo problemų dėl gamybos Azijoje, aklai neperkels užsakymų į Lietuvos bendrovę, rizikuodami užbėgti nuo vilko ant meškos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Raimundas Gražys, plastikinių produktų UAB „Hoda“ vadovas, neslepia – įmonę audituoti norėtų ir vokiečiai, ir prancūzai, bet dėl ribojamų kelionių negali to padaryti.

„Be to, sunku būtų pasakyti, ar tai būtų tiekimo perkėlimas iš Azijos, ar šiaip naujų tiekėjų paieška“, – svarsto R. Gražys.

Tačiau jis patvirtina – jeigu pavyktų susitarti, tai būtų visai nauji užsakovai.

Gamyba turi išmokti „kalbėti“ 

T. Jaskelevičius prognozuoja, kad sprendimai dėl naujų tiekėjų bus priimti pasibaigus kelionių ribojimui, ir būtina tam ruoštis. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, visi procesai suskaitmeninti, bendrovė apsirūpinusi užsakymais iki metų pabaigos, o 2020 m. įmonei, planuojama, bus truputį geresni negu pernai.

„Siekiamybė – kad gamybos linijos realiuoju laiku „šnekėtųsi“ su tiekėjų sistemomis, „matytų“ jų atsargas ir galimybes jas patiekti. O kitoje pusėje į sistemas patektų duomenys apie atsargas parduotuvėse, sandėliuose, besikeičiančius klientų lūkesčius ir nuotaikas, išorės veiksnius, tokius kaip orų prognozės, infekcinių ligų protrūkiai, geopolitinės įtampos ir kiti duomenys, padedantys iš anksto nuspėti galimus tiekimo ar paklausos trikdžius ir tam pasiruošti“, – aiškina Dovydas Zinkevičius, „Infobalt“ asociacijos „Pramonės 4.0“ grupės vadovas ir verslo valdymo sprendimų UAB „Columbus Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacija ir aktyvesnis keitimasis duomenimis leidžia gamybos planavimo sistemai įvertinti tiekimo pajėgumus, atsargas ir priimti atitinkamus sprendimus.

Pirmaujančiųjų spurtas

Remiantis „McKinsey“ duomenimis, 39% pramonės lyderių pasaulyje jau įdiegė vadinamuosius kontrolės centrus, kad galėtų centralizuotai stebėti visą tiekimo procesą. Maždaug ketvirtis įmonių diegia automatizacijos sprendimus, kad mažintų darbuotojų trūkumo, kilusio dėl koronaviruso, neigiamą poveikį veiklai.

Pasaulinė tyrimų ir konsultavimo kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2023 m. pusė pirmaujančių pasaulyje korporacijų bus investavusios į vienokį ar kitokį logistikos ir tiekimo stebėjimo realiuoju laiku sprendimą. Taip pat prognozuojamas ir dviženklis robotizuotų pristatymo vartotojams sistemų augimas.

Pasak Audronės Gurinskienės, Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų (AHK) Lietuvos biuro vadovės, Vokietijos įmonės yra linkusios integruoti daugiau vietos tiekėjų į tiekimo grandinę arba sugrąžinti užsakymus atgal į Vokietiją ar Europos Sąjungą. Spartėjantis automatizavimas ir robotizavimas leidžia sumažinti darbo sąnaudas, gamyba tampa konkurencinga.

„Vokietijos kompanijos iš potencialių partnerių tikisi didelio skaidrumo, skaitmenizuotų ir automatizuotų procesų, sandėlių ir tiekimo grandinių valdymo, užtikrintos prieigos prie šių resursų informacinių sistemų. Jų lūkestis – sudėlioti lanksčias tiekimo grandines, kurios galėtų dinamiškai ir greitai, per kelias valandas, reaguoti į pokyčius“, – atkreipia dėmesį A. Gurinskienė.

Lietuvos pramonės įmonių skaitmenizavimas, „Infobalt“ asociacijos „Pramonė 4.0“ grupės vadovo vertinimu, prilygsta ES vidurkiui, o įmonės aktyviai siekia išbandyti įvairias technologijas.

„Šalyje ir iki pandemijos turėjome gerą pasirengimą, tinkamą nusiteikimą – buvo siekiama kurti savo procesus, pasitikrinti ir išbandyti skirtingas technologijas. O karantinas dar suteikė labai stiprų impulsą adaptuoti skaitmenizacijos sprendimus pramonėje. Svarbu išlaikyti ir didinti šį tempą“, – pabrėžia D. Zinkevičius.

Koronaviruso grimasos LINPRA viceprezidento, KTU mokslininko akimis: „Kartais sukrėtimai būna naudingi“

Per pasaulį nuvilnijusi COVID-19 pandemija nesirinko nei sektorių, nei darbdavių, paliesdama kone kiekvieną asmeniškai. Ne išimtis ir akademinė bendruomenė, kuriai teko mobilizuotis ir per dvi savaites persiorientuoti kitokiems darbo modeliams. Mažiausiai dviem mėnesiams sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas sukėlė nemenkų rūpesčių, tačiau kai kam karantinas tapo naujų perspektyvų atradimo laikotarpiu.

Apie netikėtai užklupusius iššūkius ir kaip juos įveikė mokslo bei verslo atstovai pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas bei LINPRA viceprezidentas Andrius Vilkauskas.

Jūsų požiūriu, kaip pavyko įveikti pandemijos krizę ir ar nesustojo svarbiausi darbai?

Manau, tai buvo ne krizinė, o tiesiog kitokia, nestandartinė situacija, kuri mums atvėrė naujas galimybes. Juk apie daugelį dalykų kalbėdavome, bet niekada prie jų ir neprieidavome. Ketverius metus su kolegomis dekanate aptarinėjau aibę temų, idėjų, bet jų įgyvendinimui vis neatsirasdavo laiko. Dabar nebuvo kada galvoti, nes turėjome vos dvi savaites.

Suprantama, kad dar turime, kur tobulėti, bet padarėme tai, ko nedarėme dvidešimt metų. Tiek studijų, tiek galvojimo prasme vis dar buvome praėjusiame amžiuje, kuriame net dirbome kitaip. O dabar įgyvendinome dalykus, kuriems seniausiai turime sukurtas technologijas ir visas galimybes.

Kuris sektorius sklandžiau tvarkėsi su netikėtai užklupusiais iššūkiais: verslo ar švietimo?

Tikrai žinau, jog abejose srityse buvo dėta daug pastangų, kad darbai vyktų kuo sklandžiau, bet visgi universitetui viską kryptingai susistyguoti kiek sunkiau. Verslas šiuo klausimu yra lankstesnis – greitai orientavosi ir susigaudė, kaip pasidaryti elementarias ir aiškias procedūras. Buvo sukurti tam tikri elgsenos modeliai, kad nesustotų procesai ten, kur reikalingas fizinis žmogaus dalyvavimas, ypač gamyboje.

Tačiau universitetas nebijo semtis gerų pavyzdžių iš verslo – nė dienai nestabdė laboratorijų veiklos, darbai vyko įprastu tempu. Iš gamyklininkų persikėlėme veiklos modelius ir pritaikėme savo laboratorijoms. Neišradinėjome nieko naujo, nes tam nebuvo prasmės, kliovėmės patikrintais metodais. Manau, kad praktinius dalykus geriausia mokytis iš praktikos, nes tuomet jie greičiau įsisavinami.

Ar mokslo įstaigos pasirengusios greitiems pokyčiams?

Nei universitetai, nei kitos švietimo įstaigos nėra linkusios greitai, paskubomis keistis, tad kartais gyvenimiški sukrėtimai būna naudingi. Tuomet apmąstoma, kas yra daroma ir ką būtų galima keisti ar tobulinti. Tai buvo geras metas universitetams apgalvoti savo vidinės veiklos, studijų ir tyrimų procesų organizavimą. Pastebėjome, kad atliekant tyrimus, galime būti kur kas greitesni ir lankstesni bei efektyvesni kaštų prasme.

Per karantiną įsitikinome, kad daug dalykų pavyko nuveikti efektyviau, neeikvojant laiko ir pinigų fizinėms kelionėms, susitikimams.

Kaip universitetas susitvarkė su netikėtai užklupusiais iššūkiais, kai staiga teko perorientuoti visą mokymo procesą, perkeliant jį į virtualią erdvę?

Tas perkėlimas į virtualią erdvę ir buvo kone sunkiausia užduotis, kuri vis dar pilnai neišspręsta. Tai itin pasijautė inžineriniuose moksluose, kur reikėjo naudotis laboratorijomis, atlikti tyrimus. Tad teko suktis iš padėties ir veikti kaip gamybininkams. Studentai, rašydami baigiamuosius darbus, atnešdavo savo eksperimentus ir bandymus laborantams, kurie tirdavo ir atiduodavo rezultatus, kad galėtų toliau savarankiškai dirbti. Tai buvo dalinis sprendimas, kaip gauti eksperimentinius rezultatus ir tuo pačiu sumažinti riziką dėl nerekomenduotino judėjimo.

Ar verslas buvo pasirengęs kriziniam laikotarpiui? Kaip kolegos, atstovaujantys LINPRA, priėmė pandemijos sukeltus iššūkius?

Verslui tai irgi buvo naujovė, bet jo atstovai į tai žiūri labai pragmatiškai, nes mato, kad tokiu būdu susitaupo laikas ir lėšos. O atsisakius fizinio judėjimo, net ir darbas tapo produktyvesnis. Jeigu anksčiau per dieną buvo keturi susitikimai, tai persikėlus į virtualią erdvę juos pavyko pasididinti net iki aštuonių.

Kai kurių dalykų verslas mokosi greičiau, nes jie negali stabdyti savo veiklos, kas reikštų kritinį pajamų mažėjimą.

Pirmosiomis savaitėmis buvo lengvas šokas, bet po to visi tvarkėsi puikiai. Kai kurie sektoriai paaugo, kiti ėmėsi naujų gamybinių veiklų, dar kiti persiskirstė rinkas ir atrado naujų klientų. Žvelgdamas iš šalies, manyčiau, kad kolegos daugiau atrado nei prarado. Žinoma, kai kurie dalykai parodė ir mūsų silpnumą, per didelį atsipalaidavimą.

Kaip vyksta darbas po karantino?

Atsirado lankstesnis požiūris, leidęs suprasti, kad, norint atlikti darbą, nebūtina fiziškai būti ofise. Kai kuriose srityse neišvengiamas gyvas žmogiškasis kontaktas ir tai suprantama, bet didžioji dalis darbų gali būti atlikti ir per atstumą.

Kaip mokslas ir verslas, dirbdami kartu, galėtų palengvinti savo išėjimą iš tokių netikėtų krizių?

Turime būti viskam pasiruošę, įsivertinę tam tikras rizikas, kad ir vėl gali atsirasti suvaržymų, bet reikia mokėti įžvelgti bei išnaudoti jų teikiamas galimybes.

Jeigu įsitvirtina nuotolinio mokymosi modelis, gali atsiverti labai plačios galimybės. Pasauliniams universitetams persikėlus į virtualų mokymą, gali prasidėti rimta konkurencija. Visai tikėtina, kad KTU sulauktų ir daugiau studentų, nes mokslui persikėlus į virtualią erdvę, labiau ims dominuoti finansinis aspektas. Tad natūralu, kad studentai visame pasaulyje ieškos pigesnių alternatyvų.

Manau, kad bet kuri krizė atveria naujas galimybes, o ar mes jomis pasinaudosime, laikas parodys.

Kaip KTU ir LINPRA ruošiasi antrajai bangai, jeigu tokia bus? Ar jau numatytos gairės dėl darbo organizavimo?

Netikėtų krizių neišvengsime ir ateityje, tad svarbu mokėti jas priimti ir valdyti. Dažnai išlieka ne stipriausi, o gebantys greičiausiai prisitaikyti. Įmonės tikrai yra numačiusios kelis žingsnius į priekį.

Jeigu būtų antroji banga ir pasikartotų suvaržymai, tą laiką reikėtų išnaudoti inovacijoms. Juk kai susitaupo laikas nuo kelionių, jo daugiau lieka pagalvojimui. Pagirtina, kai žmonės tą laiką stengiasi išnaudoti produktyviai, pavyzdžiui, ilgai atidėliojamoms studijoms.

Tad dabar yra toks savotiškų galimybių metas, kai universitetai prisitaiko prie pokyčių, teikia kitokio formato studijas, o verslas ieško naujų galimybių, atlieka tyrimus ir naudojasi universiteto baze – skatina savo darbuotojus studijuoti ir siekti naujų žinių.