LINPRA Prezidiumo posėdis Teltonikoje

,

Penktasis 2021 metais LINPRA prezidiumo posėdis įvyko rugpjūčio 28 d. – po ilgos pertraukos prezidiumo nariai susirinko į susitikimą gyvai. Į svečius pakvietė šią vasarą LINPRA nariais tapusios įmonės „Teltonika IoT Group“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys.

Prezidiumo nariams tai buvo unikali proga ne tik aptarti LINPRA posėdžio darbotvarkės klausimus, bet ir sudalyvauti ekskursijoje po vieną pažangiausių Lietuvos įmonių, apžiūrėti modernias Teltonika EMS gamybos patalpas Liepkalnyje bei susipažinti su Teltonikos vykdomu „High-Tech Hill“ technologijų parko projektu.

Prezidiumo posėdžio metu buvo aptarta šiandieninė bendra situacija Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriuje, pristatytos rinkos tendencijos ir prognozės. Daug dėmesio skirta naujiems LINPRA projektams, kuriais siekiama stiprinti Lietuvos pramonės įmonių ir švietimo įstaigų tarpusavio bei tarptautinius ryšius, užmegzti bendradarbiavimą, kurti naujus, inovatyvius produktus ir sprendimus, skatinti plėtrą.

Taip pat buvo peržiūrėtos LINPRA strateginės kryptys, tarp kurių svarbiausiomis išlieka: vertės kūrimas bei atstovavimas sektoriaus ir narių interesams; eksporto plėtra; technologinės transformacijos skatinimas ir įgyvendinimas; švietimo iniciatyvos ir inžinerinių profesijų populiarinimas jaunimo tarpe; projektų vystymas; narių ir suinteresuotų ekosistemos organizacijų tinklaveika.

Skaidriau skirstyti ar net panaikinti kvotas inžinerinių specialybių studijoms?

,

Paskelbta lrt.lt

Gintautas Kvietkauskas, LINPRA prezidiumo narys ir atstovas švietimo, mokymo ir studijų veikloje, „Arginta Group“ direktorius

Pastaraisiais metais kryptingas Vyriausybės, profesinio ugdymo mokyklų, LINPRA ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbas skatinant jaunuolius rinktis inžinerijos ir technologijų studijas duoda vaisių – kasmet sulaukiame vis daugiau norinčių. Tačiau šios pastangos susiduria su netikėta kliūtimi – sulaukiame signalų, jog naudojamas „atskirų specialybių kvotų“ modelis tampa dirbtiniu barjeru, dėl kurio dalis mokymo įstaigų atsisako priimti norinčius mokytis.

Pavyzdžiui, žiemą vykusio priėmimo metu dalis profesinių mokyklų jau nebegalėjo priimti visų norinčiųjų, nors turėjo deramą mokymų bazę. Priežastis – viršytos formalios kvotos, kurios deramu laiku nebuvo pakeistos ir liko neaišku, kokiu pagrindu jos skirstomos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų aiškiai deklaruoti, kad bus priimti visi norintys į šias perspektyvias specialybes. Tai būtų ženklas, jog valstybė nusiteikusi ne tik žodžiais, bet ir kryptingais darbais skatinti inžinerinės ir technologijų pakraipų studijas. Tai naikintų neefektyvius ribojimus norintiems mokytis, sumažintų darbo jėgos trūkumą sparčiai besiplečiančioje Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje.

Dar 2019 metais paskelbtoje tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ tyrimo „Inžinerinės pramonės specialistai Lietuvoje“ ataskaitoje konstatuota, jog buvusi stabili inžinerinės pramonės specialistų paklausa artimiausiu metu pastebimai išaugs. Prognozuota, kad per artimiausius 4–5 metus vien šiose įmonėse bus sukurta apie 3,3 tūkst. naujų darbo vietų įvairaus pobūdžio inžinieriams bei su inžinerija susijusių profesijų atstovams. Šiandien padėtis rinkoje tik patvirtina, kad paklausa auga net greičiau, nei prognozuota. Surasti aukštos kvalifikacijos specialistą Vilniaus regione tampa sunkiau kiekvieną mėnesį, panaši tendencija pradeda ryškėti ir regionuose.

Be to, aiški valstybės pozicija dėl kvotų ir profesines mokyklas labiau skatintų aktyviau kalbėti apie savo siūlomas ugdymo programas, su jomis supažindinti jaunuolius, kartu su pramonės įmonėmis vykdyti aktyvesnes skatinimo rinktis šias perspektyvias profesijas kampanijas.

Dabar dažnu atveju ministerijoje priimami sprendimai menkai dera su konkrečių mokymo įstaigų (ypač, dirbančių regione) faktine situacija, vietos verslo įmonių poreikiu, norinčių mokytis pasirinkimais. Reikia spręsti ir minimalios 12 vietų studijų grupės problemą. Nei verslas, nei profesinio ugdymo įstaigos dabar negali ieškoti lanksčių būdų padengti trūkstamas lėšas, nors tikrai dažnai trūkumą, pavyzdžiui, sutiktų padengti vietos įmonėms. Tačiau dabartinė nelanksti tvarka nubraukia visų „iki brūkšnio“ likusiųjų, o ir vietos verslo planus.

Lankstus požiūris ir skaidriau skirstomos kvotos atitiktų ir šiais metais pristatytas EBPO Įgūdžių strategijos rekomendacijas Lietuvai. 1.12 ir 1.13 punktuose tiesiogiai siūloma užtikrinti, kad profesinio rengimo ir mokymo bei aukštojo mokslo finansavimo ir priėmimo studijuoti politika skatintų studentus prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių. Tai gali tiek priemonės, padedančios iš nepalankios socialinės ir ekonominės padėties kilusiems studentams patekti į valstybės finansuojamas vietas srityse, kuriose trūksta kvalifikuotų specialistų, tiek tikslingas studentų krepšelių subsidijų skirstymas.

Ministerija dar turi laiko pakeisti ankstesnę praktiką – šiuo metu vyksta pirmasis priėmimo į mokymo įstaigas etapas, jis baigsis rugpjūčio 11 dieną. Pagal senąją tvarką po šio termino ministerija turės „perskirstyti“ kvotas, tačiau, LINPRA vertinimu, gerokai efektyviau būtų priimti politinį sprendimą ir kvotas inžinerinės bei technologijų pramonės specialybėms panaikinti iš viso.

Pasikeitė LINPRA asociacijos pavadinimas

,

Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę pramonės įmonių veikloje, LINPRA asociacijos nariai pritarė prezidiumo siūlymui pakeisti pavadinimą. Nuo 2021 m. liepos 9 d. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA perregistruota nauju pavadinimu ir formaliai vadinasi

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA.

Kaip jau skelbta anksčiau, šį sprendimą dar pavasarį inicijavo asociacijos prezidiumas, o Visuotinio susirinkimo metu pristatytas pasiūlymas sulaukė daugumos narių palaikymo. Pasak LINPRA prezidento Tomo Jaskelevičiaus, asociacijos veiklos sritis plečiasi – prieš tris dešimtmečius įkurta organizacija vis dažniau veikia ne tik inžinerinės, bet ir technologijų pramonės srityse. Eksportuojančių įmonių vadovai pastebi akivaizdžius pokyčius tarptautinėje komunikacijoje. Europoje panašaus profilio asociacijos vis dažniau „inžinerijos“ terminą papildo ar keičia „technologijomis“. Šia praktika ir buvo remtasi, siekiant plačiau apibrėžti ir aiškiau komunikuoti LINPRA asociacijos veiklos interesų sritį.

Nors organizacijos pilnas pavadinimas pasikeitė, tačiau sutrumpinimas LINPRA, prekės ženklas ir logotipas nesikeičia.

Kaip integruoti visas moksleivių STEAM ugdymo iniciatyvas?

,

Paskelbta 15min.lt 
Gintautas Kvietkauskas, LINPRA prezidiumo narys ir atstovas švietimo, mokymo ir studijų veikloje, „Arginta Group“ direktorius

Iš Lietuvoje veikiančių apie 900 pagrindinio ir vidurinio lavinimo mokyklų tik menka dalis turi modernias šakines laboratorijas. Fizikos, chemijos, technologijų ir menų paslaptis mūsų vaikai vis dar priversti mokytis skaitydami knygas, žiūrėdami iliustracijas ar edukacinio pobūdžio vaizdo įrašus internete. Šį praktinių įgūdžių trūkumą Lietuvoje bandoma spręsti skirtingomis valstybinėmis, nevyriausybinėmis ir privačiomis iniciatyvomis. Jos pasiektų gerokai daugiau, jeigu pavyktų jas integruoti.

Praėjusią 2020-ųjų vasarą Švietimo, sporto ir mokslo ministerija skyrė 3,5 mln. eurų ES paramos lėšų, kad dar 2021 metais Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje pradėtų veikti regioniniai atviros prieigos centrai, o už dar 5 mln. eurų 2022-2023 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atsidarytų metodiniai centrai. Šie centrai sudarys naują STEAM ugdymo centrų tinklą. Juose bus sukurta ir išplėtota infrastruktūra 7-12 klasių moksleiviams ugdyti šakines mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos žinias (STEAM yra angliškų terminų „science“, „technology“, „engineering“, „arts“, „math“ santrumpa). Šių šakų bazinės žinios ir patirtys yra svarbios visiems pagrindinę mokyklą (7-9 klases) baigusiems moksleiviams – net ir humanitarinius mokslus vėliau aukštesnėse klasėse besirenkantiems moksleiviams.

Gera matyti, kad tinklas jau kuriasi – net karantino sąlygomis pirmieji centrai jau pradėjo veiklą. Štai Šiauliuose, VU Švietimo akademijos bazėje įsikūręs centras kad ir nuotoliniu būdu, tačiau jau organizavo paskaitas, įtraukė moksleivius, ugdė mokytojų žinias, teikė metodinę pagalbą. Vilniuje prasidėjo dar sovietiniais metais statyto planetariumo rekonstrukcija ir jame 2022 metais turėtume pamatyti bene didžiausio metodinio centro veiklos startą.

Lietuvos inžinerines ir technologijų įmones jungianti LINPRA taip pat daug dėmesio skiria švietimo kokybės gerinimui. Paruoštos dvi mobilios STEAM laboratorijos – Infomobiliai. Tai tarsi mobilios mokymų bazės mokykloms, kurios dar neturi STEAM laboratorijų. Tai galimybė suprantamai supažindinti su inžinerijos ir technologijų pramonės darbo vietomis bei specialistus ruošiančiomis mokymo įstaigomis. Infomobiliuose įrengtos specialios mokymo priemonės, mobili įranga leidžia STEAM ugdymą vykdyti ir praktinius įgūdžius formuoti nuvykus į praktiškai bet kurią šalies mokyklą. Suprantama, karantino metu ši iniciatyva sustojusi, tačiau jau rudenį startuos vėl.

Būtent tai – kokybiško STEAM ugdymo užtikrinimą visiems šalies moksleiviams akcentuoja „Kurk Lietuvai“ parengta ataskaita „STEAM ugdymas Lietuvoje: atviros prieigos centrų steigimas ir bendradarbiavimas“. Joje skaičiuojama, jog vien 7-ių regioninių centrų teritorijoje 7-12 klasėse mokosi daugiau nei 62 tūkst. moksleivių. Per metus kuriami centrai turėtų „aptarnauti“ 27 tūkstančius. Tad likusiems praktinių įgūdžių ugdymas turi būti užtikrinamas kitais būdais, ne per regioninių centrų paslaugas. Juk, pavyzdžiui, Zarasų, Kelmės, Elektrėnų ar Jurbarko moksleiviai yra vienodai svarbūs būsimi Lietuvos inžinieriai bei technologai, ar ne?

Vertas dėmesio ir įdomus Rokiškio pavyzdys, kai su vietos verslininkų pagalba bei privačios mokyklos kūrėjos iniciatyva įkurtas vietos STEAM centras. Ši iniciatyva kaip neformaliojo ugdymo būrelis startavo dar 2019 metais ir rado savo veiklos nišą, kurią palaiko vietos bendruomenė ir verslas.

Ministerija planuoja, kad STEAM tinklo centrai sutelks savivaldybių, mokslo, studijų, verslo ir ministerijos pastangas, taps inovacijų kūrėjų centrais, atviru kiekvienam mokiniui, studentui, mokytojui, mokslininkui ar verslininkui. Kad tai taptų realybe, reikia svarstyti, kaip į centrų valdymą įtraukti vietos bendruomenių lyderius, verslo atstovus. Juk būtent regiono specifikos suvokimas gali užtikrinti sėkmingą bendradarbiavimą, vietos verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą. Galima būtų svarstyti apie regioninių centrų valdybų sudarymą, kuriose veiktų tiek centrinės ir vietos valdžios, mokymo įstaigų ir verslo deleguoti atstovai. O nacionaliniu lygiu centrų veiklą galėtų koordinuoti viso tinklo taryba, kurioje dirbtų trijų šakinių ministerijų, aukštųjų mokyklų ir asocijuotų verslo struktūrų atstovai.

LINPRA remia ir palaiko STEAM tinklo plėtrą, visokeriopai prisidės prie steigiamų centrų veiklos, tačiau šis tinklas turėtų būti integruotas su kitomis Lietuvoje veikiančiomis STEAM ugdymo iniciatyvomis ir kartu siekti užpildyti inžinerinio bei technologinio ugdymo spragas. Taip valstybė, aukštojo mokslo įstaigos ir verslas efektyviau užtikrintų visų (!) jaunų žmonių galimybes praktiškai patirti, bandyti, išmokti naudotis aukštos kokybės įranga, susipažinti ir su aukštos kvalifikacijos specialistais, ir mokytojais. Juk būtent pagrindinėje mokykloje mokiniai ir gali asmeniškai patirti bei patikrinti – kuri veikla juos traukia, kurias specialybes verta rinktis aukštesnėse klasėse, kur planuoti tęsti studijas po mokyklos.

 

CNC staklininko profesijos realybė – dirba su „baltomis“ pirštinėmis

,

Iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje vyks registracija ir prašymų teikimas mokytis pagal modulines profesinio mokymo programas. LINPRA nariai Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras pristato vieną iš profesijų, į kurią kviečia mokytis Valstybės finansuojamoje vietoje ir įgyti paklausią, perspektyvią, gerai apmokamą ir inžinerijos bei technologijų pramonėje reikalingą profesiją.

***

Ar dažnai tenka ir ar išvis tenka susimąstyti apie staklininko profesiją? Kokios asociacijos kyla pabandžius įsivaizduoti tokį darbą – išsimurzinęs garbaus amžiaus vyriškis, kuris susikūprinęs dirba prie staklių? Šis stereotipas seniai nebeatitinka realybės.

CNC staklės – tai kompiuteriu valdomos staklės, kurios gamina platų spektrą detalių. Detalės gali būti labai įvairios: iš metalo, žalvario, aliuminio, medžio, akmens ir t. t., o programinis valdymas suteikia galimybę gaminti įmantrias figūras.

Įprastai staklininkas gamina detales pagal kliento pateiktus brėžinius. Tam reikia paruošti reikiamus įrankius, įsikelti apdirbimo programą ir sukonfigūruoti visą detalės apdirbimą taip, kad galutinis gaminys atitiktų brėžinį. Žinoma, reikia užtikrinti gaminamų detalių kokybę.

Darbas nėra monotoniškas, kadangi gaminiai nuolat keičiasi. Vienintelis dalykas, kuris gali sutrikdyti – šlapia darbo aplinka. Programinės staklės turi aušinimo sistemą, kad įrankis nekaistų, todėl įrankiai yra purškiami emulsija (tepalo ir vandens mišiniu).

Detalės dažniausiai būna lengvos – siekia apie kelis šimtus gramų. Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro profesijos mokytojas pabrėžia, kad toks darbas yra tinkamas ne tik vyrams, bet ir moterims, nes tai reikalauja kruopštumo.

Staklininkų atlyginimai neretai nustebina pačius specialistus. Pavyzdžiui, įmonėje „Sargasas“ kvalifikuotas staklininkas gali uždirbti 2300-2800 EUR bruto.

Atlyginimai taip pat priklauso ir nuo detalės išmatavimų. Pavyzdžiui, jeigu darbas reikalauja 2 mm tikslumo – atlyginimas būna mažesnis, o jeigu 0,001 mm tikslumo – atitinkamai, didesnis.

„Vidutiniškas staklininkas gali uždirbti apie 1 000 EUR į rankas. Pradedantysis staklininkas gauna apie 800 EUR į rankas, kas yra visai padoru“, – pasakoja Jeruzalės mokymo centro profesijos mokytojas.

Pasak jo, nors CNC staklių darbuotojai dirba vos ne su „baltomis“ pirštinėmis, rinkoje kvalifikuotų specialistų trūksta: ,,Pati specialybė kol kas nėra labai populiari, tačiau, manau, kad tai laiko klausimas. Tai itin paklausi profesija. Nusistovėjęs klaidingas stereotipas, kad tai „purvinas“ darbas, nesuteikia patrauklumo profesijai. CNC operatoriai sako, kad dirbti su moderniomis CNC staklėmis – vienas malonumas. Įgijus metalo apdirbimo staklininko profesiją – nebereikės sukti galvos dėl šviesesnės ateities. Rinkoje jaučiamas didžiulis trūkumas gerų specialistų, mokamas solidus atlyginimas, o ir pats darbas – su nuolat augančia perspektyva.“

Optomechanikos detalių gamybos įmonės „Sargasas“ gamybos vadovas Giedrius Žibas paantrino Jeruzalės mokymo centro profesijos mokytojui: „Sutinkame. Iki šiol yra manoma, kad tai yra fiziškai sunkus ir purvinas darbas. Dabar jau nebe tie laikai, kai rankomis reikia valdyti staklių ašis. Staklės yra modernios, automatizuotos ir valdomos iš anksto parašytomis programomis. Žmonės taip pat yra mažai informuoti, nežino prie kokių projektų prisideda staklininkai, pvz., jie prisideda prie pirmųjų lietuviškų palydovų paleidimo ar mokslinių lazerių komponentų gamybos. Mums trūksta specialistų. Iš karto priimtume 5 kvalifikuotus darbuotojus.“

„Mes taip pat praktikuojame ir pameistrystės programas, praktikai siunčiame savo mokinius į įmones. Žinoma, prižiūrime savo studentus, siunčiame tik ten, kur yra perspektyvos, užtikriname, kad darbo vietoje jų neapgaudinėtų. Į „Sargasą“ mūsų mokiniai gana dažnai įsidarbina“, – teigė Jeruzalės mokymo centro profesijos mokytojas.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras kviečia įgyti profesiją Valstybės finansuojamoje vietoje. Daugiau informacijos apie galimybę mokytis nemokamai rasite čia.

UPSKILL mokymo medžiaga prieinama anglų kalba, netrukus ir lietuviškai

,

LINPRA koordinuojamo švietimo srities tarptautinio projekto UPSKILL vienas iš svarbiausių uždavinių – plastikų srities mokymo medžiagos paruošimas – buvo įgyvendintas ir pristatytas baigiamosios projekto konferencijos metu šį pavasarį.

UPSKILL projektas ir jo metu parengta mokymo medžiaga – orientuota į plastikų liejimo mašinų derintojo profesiją. Vertinant dabartines ekonomines ir demografines tendencijas, specialistų įgūdžių trūkumas ir reikiamų kompetencijų ugdymas yra aktualus iššūkis daugelyje Lietuvos ir Europos plastikų pramonės įmonių, visos Europos plastikų sektoriuje šių specialistų itin trūksta. UPSKILL projektas siekė susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais ir sukurti bei diegti inovatyvų šių specialistų ugdymo turinį. Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys buvo skirtas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių vystymui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui.

Nuo 2018 m. įgyvendinamo projekto mokymo medžiagą rengė tarptautinė ekspertų komanda iš Suomijos, Prancūzijos, Lietuvos: kompetentingi švietimo įstaigų, verslo ir Europinės plastikų sektoriaus asociacijos EuPC atstovai. Parengtos medžiagos pritaikymo (pilotavimo) etapas vyko paskutinius keturis 2020 m. mėnesius Lietuvos (Visagino profesinėje mokykloje ir Alytaus profesinio rengimo centre), Suomijos (TREDU) ir Prancūzijos (ISPA) profesinio mokymo įstaigose.

Parengta ir pilotavimo metu išbandyta mokymų medžiaga pasiteisino ir buvo patobulinta, o galutinis rezultatas jau yra prieinamas naudojimui. Ši medžiaga aktuali tiek Europos švietimo įstaigų bendruomenėms, profesinio mokymo mokykloms, tiek ir plastikų sektoriaus verslo įmonėms, esamiems ir būsimiems darbdaviams bei darbuotojams.

Šiuo metu nemokamai galima parsisiųsti elektronines versijas anglų kalba. Netrukus visa mokymo medžiaga pasirodys ir lietuviškai.

Plačiau apie projektą ir visa jo medžiaga ČIA.

Baigiamosios konferencijos įrašas ir mokymo medžiagos pristatymas ČIA.

EIT strategijos 2021–2027 pristatymas

,

Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT), bendradarbiaudamas su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia Portugalija, 2021 m. birželio 14 d. organizuoja renginį, skirtą pristatyti naują EIT strategiją, kuri yra dalis „Horizon Europe“ programos.

2021–2027 m. laikotarpiu EIT disponuoja 2,9 mlrd. EUR biudžetu, kurio paskirtis – paskatinti ekonomikos atsigavimą ir įgyvendinti Europos ekologinius bei skaitmeninius tikslus, pereiti prie tvaresnės ir atsparesnės visuomenės.

Naujojoje EIT strategijoje yra keturi pagrindiniai prioritetai ir daugybė naujų funkcijų. Tai suteiks galimybę EIT bendruomenei sustiprinti savo poveikį, sustiprinti paramą aukštajam mokslui ir padidinti regioninės plėtros pastangas. EIT taip pat įsteigs dvi naujas EIT žinių ir inovacijų bendruomenes: pirmoji 2022 m. bus skirta kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei, o antroji – vandens ir jūrų sektoriams bei ekosistemoms 2026 m.

Renginyje gali dalyvauti novatoriai, verslininkai ir verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijos, norintys daugiau sužinoti apie EIT ir įvairias galimybes diegti naujoves kartu su EIT bendruomene. Renginys bus interaktyvus, dalyviai galės prisijungti prie diskusijų per klausimų-atsakymų sesijas ir socialiniuose tinkluose.

Keletas pagrindinių rengini opraešėjų: už naujoves, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Marija Gabriel; Manuel Heitor, Portugalijos mokslo, technologijų ir aukštojo mokslo ministras bei Gioia Ghezzi, EIT valdybos pirmininkė.

Programa skelbiama ČIA.

Plačiau apie renginį ir registracija ČIA.

Įvyko LINPRA visuotinis susirinkimas: patikslinome asociacijos pavadinimą, patvirtinome etikos kodeksą

,

Publikuota Delfi 

2021 m. gegužės 27 d. įvyko kasmetinis visuotinis LINPRA narių susirinkimas nuotoliniu būdu, internetu. Virtualiame narių susirinkime dalyvavo apie 120 LINPRA narių ir socialinių partnerių atstovų. Formaliojoje dalyje asociacijos nariai balsavo įprastais visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais. Buvo patvirtinta:

  • Veiklos
  • Finansinė
  • Revizijos komisijos ataskaitos.

Taip pat narių balsavimu buvo pritarta dviem prezidiumo siūlomoms naujovėms:

  • Atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildyti asociacijos pavadinimą – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA.
  • Augant bendruomenei, laikytis aukštų profesinių standartų, apibrėžtų Etikos kodekse.

Pasak asociacijos prezidento Tomo Jaskelevičiaus, asociacijos veiklos sritis plečiasi, prieš tris dešimtmečius įkurta asociacija vis dažniau veikia ne tik inžinerinės, bet ir technologijų pramonės srityse. Pokyčius žymi ir šiais metais prasidėjęs dar artimesnis bendradarbiavimas su asociacija „Infobalt“ (pasitvirtinome abipusę narystę), prie LINPRA veiklos prisijungė net keliolika naujų įmonių. Visa tai rodo, jog pastaraisiais metais inžinerinė ir technologijų pramonė Lietuvoje sparčiai auga.

LINPRA viceprezidentas Arnoldas Šileika atkreipė dėmesį, kad eksportuojančių įmonių vadovai pastebi  akivaizdžius pokyčius tarptautinėje komunikacijoje. Europoje panašaus profilio asociacijos vis dažniau „inžinerijos“ terminą papildo ar keičia „technologijomis“. Skėtinė skirtingų valstybių organizacijas jungianti asociacija dabar vadinasi „Orgalim – Europe‘s Technology Industries“.

Metų pradžioje sudaryta LINPRA administracijos ir prezidiumo narių darbo grupė svarstė skirtingus variantus: „Lietuvos inžinerinių technologijų pramonės asociacija“, „Lietuvos technologinių industrijų asociacija“, „Lietuvos pažangių gamybos technologijų asociacija“ ir „Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA“. Pastarasis sulaukė visuotinio narių susirinkimo daugumos palaikymo. Užbaigus teisines procedūras naujasis asociacijos pavadinimas bus „Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA“. Taip pat sutarta, jog asociacijos prekės ženklas, logotipas, sutrumpinimas LINPRA nesikeis.

Susirinkimo metu patvirtintas ir organizacijos Etikos kodeksas. Pristatinėdamas parengtą dokumentą vienas iš idėjos autorių Tomas Prūsas pabrėžė, jog LINPRA nariams svarbi asociacijos ir viso inžinerinės bei technologijų pramonės sektoriaus, sudaryto iš atskirų įmonių, reputacija, skaidri ir sąžininga veikla Lietuvoje bei tarptautinėse rinkose. Iš esamų ir būsimų asociacijos narių tikimasi atsakingos, etiškos ir garbingos veiklos, todėl, remiantis tarptautiniais ir Lietuvos geraisiais pavyzdžiais, paruoštas naujasis Etikos kodeksas, kurį ir patvirtino visuotinio susirinkimo dalyviai. LINPRA etikos kodeksą galite rasti ČIA.

Dėkojame susirinkime dalyvavusiems ir pranešimus skaičiusiems kviestiniams svečiams:

  • Adamas Ilkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Strategijos ir plėtros direktorius | LTG ateities strategija: naujos galimybės geležinkelių sektoriuje – Skaidrės
  • Giedrimas Jeglinskas, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas | NATO 2030. Technologijų svarba gynyboje
  • Simonas Bauža, UAB „Pakmarkas“ Robotikos vystymo vadovas | Pramonės iššūkiai ir galimybės po COVID-19. Kaip tam pasirengti? – Skaidrės 

Pandemijos iššūkius lengviau įveikia Pramonės 4.0 įmonės

,

Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius, publikuota Delfi

Vienas iš sektinų pavyzdžių niūrioje karantino realybėje – tai lietuviška inžinerijos ir technologijų pramonė. Prasidėjus karantinui daug sektoriaus įmonių pateko į neplanuotas situacijas, kai kurios turėjo skelbti pilnas ar dalines prastovas, sumažėjo užsakymai, sutriko logistika. Tačiau vėliau jos sugebėjo atsitiesti ir per antrąją 2020-ųjų pusę net keliais procentiniais punktais viršyti 2019 metų rezultatą. Tai lėmė kelios priežastys, tačiau pagrindinė – verslo įmonių lankstumas, kurį užtikrino nuosekliai diegiami Pramonės 4.0 principai.

Karantino metu daugelis verslo sektorių susidūrė su labai sparčiai besikeičiančia verslo ir reguliacinės aplinkos situacija. Keitėsi tiek veiklos sąlygos (kas ir kada galima), tiek pasiūla ir paklausa Europoje ir pasaulyje, tiek ir darbo jėgos bei kapitalo savininkų lūkesčiai.

Tokioje situacijoje Pramonė 4.0 principai sudaro sąlygas ne tik sparčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, bet keičia net ir patį požiūrį. Pavyzdžiui, gamybos procesų automatizavimas ir/ar skaitmeninimas tampa neatsiejamas nuo realaus laiko duomenų integravimo į gamybos procesą, todėl rinkose pasikeitus esminiams parametrams (pavyzdžiui, žaliavų kainoms ar dėl tiekimo grandinės problemų iškilus žaliavų trūkumui) sprendimai priimami čia ir dabar, o ne po savaitės ar mėnesio.

Sakysite, mokslinė fantastika? Sveiki atvykę į Lietuvos inžinerinės pramonės kasdienybę.

Štai Šiauliuose veikianti dviračių gamykla „Baltik vairas“ jau iš esmės niekuo nebeprimena sovietiniais laikais čia veikusios „Ereliukų“ surinkimo linijos. Įmonės vadovai pasakoja, kad eilinio užsakymo surinkimas kartais prasideda po kelių minučių nuo jo gavimo elektroninės prekybos sistemoje. O šioje užsakymą galite suformuoti tik tada, kai patvirtinsite, jog pristatymo terminas jus tenkina, tam reikalingos žaliavos guli sandėlyje arba jame atsiras kaip tik tinkamu metu.

Kitas lietuviškas pavyzdys – tai Kaune įsikūrusi „Ortho Baltic“, kurios pagrindinė veikla – 3D spausdintuvais kurti individualiai pagal kliento poreikius pritaikytus implantus, protezus, ortopedinę avalynę. Bene kiekvienas įmonės gaminys (pavyzdžiui, žandikaulio ir galvos implantai) yra unikalus, o naujų produktų ir technologijų kūrimas remiasi duomenimis, gautais iš nuasmenintų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, trimačių skenavimo vaizdų ir kitų klinikinių tyrimų. Tuo pat metu pagamintuose produktuose diegiami davikliai, kurie padeda gydytojams stebėti įvairių implantų veikimą, leidžia užsiimti ne tik sveikatos sutrikimų gydymu, bet ir jų prevencija. Ir visa tai vyksta maksimaliai automatizuojant procesus.

Kad tai nėra pavieniai atvejai, o masinis virsmas, patvirtina kasmet vis daugiau dalyvių sulaukianti LINPRA kartu su partneriais organizuojama tarptautinė Pramonė 4.0 temoms skirta konferencija „Making Industry 4.0 Real“. Tarp jos pranešėjų šį rugsėjį – tiek vis nauji lietuviškos inžinerijos vardai, tiek ir regioniniai („Teltonika“) ar pasauliniai („Siemens“) savo sričių lyderiai.

Visa tai nėra tik noras vaikytis madingas verslo tendencijas. Priešingai – tai praktikoje pasitvirtinantys kaštų taupymo ir pelno maksimizavimo sprendimai. Tiekimo grandinių valdymas leidžia tinkamai planuoti pardavimo procesus, gerina klientų patirtį – tai tampa reikšmingais konkurenciniais pranašumais. Efektyvesnis turto valdymas sumažina apyvartinių lėšų poreikį, didina pelno grąžos rodiklius. Ką jau kalbėti, kad skaitmenizuoti, automatizuoti ar robotizuoti gamybos procesai leidžia ramiau miegoti ir dėmesį sutelkti į galimų incidentų prognozę bei prevenciją, o ne rankiniu būdu gesinamus „laužus“ ar veiklos tęstinumo užtikrinimą.

Lietuvoje dažnai klystama, kai galvojama, kad Pramonė 4.0 yra „kažkur ten“. Karantino metu kaip niekad greitai išryškėjo, jog rėmimasis vien pigia darbo jėga – tai trumpo laikotarpio žaidimas. Tada bet koks rimtesnis sukrėtimas – ir laukite sprendimo nutraukti gamybą pirmiausia, žinoma, ten, kur gaminama nekokybiškai, kad ir pigiai…

Kartu tai priminimas, kad skaitmeninimas, automatizacija, robotizacija ir toliau spaus vien pigia darbo jėga besiremiančius gamintojus. Globalioje rinkoje konkurentais gali būti tiek gretimame mieste, tiek ir kitoje pasaulio pusėje veikianti įmonė.

Tad sėkmingai krizę įveikiančių inžinerinės pramonės įmonių patirtis rodo, jog Pramonės 4.0 principų diegimas yra neišvengiama dabartis ir ateitis. Naujo požiūrio privalumai ypač išryškėja, kai dirbama su keliais ar labai daug tiekėjų. Pandemija kaip tik atveria visiškai kitokias galimybes – gaminti lanksčiai, sparčiai plėsti klientų ratą visame pasaulyje (o ypač Europoje), maksimizuoti ne gamybos kiekius, o pelną. Lietuvos įmonėms tai leidžia tapti rimtais žaidėjais net sudėtingose situacijose, ką rodo paskutiniai mūsų inžinerijos ir technologijų pramonės rezultatai.

ES Taksonomija: žaliųjų investicijų srautai – tik tvarioms veikloms ir projektams

,

Neseniai vykusiame Orgalim Prezidentų tarybos susitikime, kuriame dalyvavo ir LINPRA Prezidentas Tomas Jaskelevičius, buvo pristatyta ir diskutuota dar mažai pažįstama, bet netrukus ypač aktuali tapsianti sąvoka ir jos reikšmė verslui – Taksonomija. Europos Komisija praėjusių metų liepą patvirtino ir šiemet jau pradėjo taikyti priemonių rinkinį, vadinamą ES Taksonomija, kurio tikslas – nukreipti lėšas į tvarias veiklas, padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į ekologiškus ir tvarius projektus.

Tai reiškia, kad verslas bus klasifikuojamas pagal kriterijus, nurodančius, kaip bendrovės geba įgyvendinti ES žaliuosius tikslus. Idėja tokia, kad ES tvarios veiklos klasifikavimo sistema, t. y. ES Taksonomija, padėtų investuotojams, verslui ir valdžios atstovams-sprendimų priėmėjams identifikuoti ekonomines veiklas, kurios yra iš tiesų tvarios (o ne apsimestinės) aplinkosaugos aspektu, didinti tokių veiklų žinomumą, o kapitalo srautai būtų nukreipiami tik į tvarias investicijas, tvarias veiklas bei projektus.

Visa tai daroma siekiant Europos žaliojo kurso ir kitų ES įsipareigojimų pasaulio mastu vykdyti klimato politikos veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą – neutralizuoti ES poveikį klimatui iki 2050.

Pagal Taksonomijos reglamentą ne finansų įmonės turės naudoti tris pagrindinius KPI: apyvartos, kapitalo išlaidų (CapEx) ir veiklos išlaidų (OpEx), susijusius su aplinką tausojančia veikla. Iki 2021 m. birželio 1 d. EK turi priimti deleguotąjį aktą apie tai, kaip įmonės turės pateikti finansinę ir nefinansinę informaciją – kaip turės būti atskleidžiamas jos turinys, kokia bus taikoma rengimo metodika ir kaip ji turės būti pateikiama. Šios finansinės ir nefinansinės informacijos bus reikalaujama iš didelių įmonių jau šiais metais.

Orgalim ES Taksonomijos klausimu Europos komisijoje atstovauja inžinerijos / technologijų pramonės interesams ir siekia užtikrinti, kad šių pramonės šakų ekonominė veikla būtų laikoma tvaria, o pereinamuoju laikotarpiu ir toliau galėtų pritraukti investicijas palankiomis sąlygomis.

Šaltiniai: