LINPRA PREZIDENTU IŠRINKTAS TOMAS PRŪSAS

,

Publikuota VŽ.

LINPRA 2022 m. visuotinis narių susirinkimas Prezidentu išrinko Tomą Prūsą. Naujajam vadovui teks atstovauti sparčiai augančiai ir į eksportą orientuotai pramonės šakai sudėtingų tarptautinių iššūkių laikotarpiu.

Pasak naujai išrinkto LINPRA prezidento ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos įmonės „Harju Elekter“ direktoriaus Tomo Prūso, organizacija išlaikys veiklos tęstinumą, 2022-2023 metais skirdama daugiau dėmesio dviem šiuo metu aktualiausioms kryptims. Pirmiausia, tai sudėtingos geopolitinės situacijos iššūkiai inžinerinės ir technologijų pramonės įmonėms – įvairūs barjerai eksportui, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška. Kita prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą.

„Pandemijos metai daugeliui LINPRA narių buvo ir didžiulio sukrėtimo, ir netikėtai sėkmingų verslo rezultatų laikotarpis. Tačiau visa tai jau praeityje, turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, tarp kurių ypatingo dėmesio reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius“, – sakė Panevėžyje veikiančiai įmonei vadovaujantis naujasis LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Sveikindamas susirinkusius LINPRA narius, dvi kadencijas LINPRA Prezidento pareigas ėjęs „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius pažymėjo, kad LINPRA yra tapusi solidžiu reikšmingos Lietuvos verslo dalies balsu, todėl naujajai vadovų komandai tenka atsakomybė tęsti pradėtus projektus, o tuo pat metu – kūrybiškai ieškoti naujų erdvių ir sprendimų asociacijos narių uždaviniams.

LINPRA praėjusiais metais aktyviai dirbo su skirtingų Lietuvos regionų įmonėmis, įtraukė jas į diskusijų ciklą, kartu su asociacija „Infobalt“, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK organizavo specializuotą Pramonė 4.0 klausimams skirtą konferenciją. Narių dėmesio susilaukė ir kokybiniai veiklos pokyčiai, kai pirmą kartą nariai patvirtino asociacijos Etikos kodeksą, ėmėsi aktyviau bendradarbiauti su valstybės institucijomis.

Pasak LINPRA administracijos direktoriaus Dariaus Lasionio, po pandeminių metų šoko daugelis Lietuvos įmonių suprato, kad sisteminius pramonės pokyčius įmanoma pasiekti tik veikiant kartu. Todėl praktiškai išnyko skirtumai tarp Vilniaus ir regionų įmonių, mažėja takoskyrų tarp skirtingų pramonės sektorių atstovų. Visa tai leidžia išsigryninti bendrus asociacijos narių tikslus ir akivaizdžiai padeda sutelkti pajėgas bendrų interesų atstovavimui bei siekti kurti pridėtinę vertę nariams.

Suvažiavimo metu asociacijos nariai LINPRA viceprezidentais patvirtino Arnoldą Šileiką (Vakarų laivų gamykla), Andrių Vilkauską (KTU) ir Kęstuti Jasiūną (Ekspla). Prezidiumo nariais taip pat išrinkti Tomas Jaskelevičius (Arginta Engineering), Vytautas Jokužis (Elinta), Ernestas Zdaniauskis (Teltonika), Rimantas Damanskis (Pack Klaipėda), Justinas Gargasas (Vilnius Tech), Mantas Gudas (Metalistas), Edvardas Radzevičius (Altas Auto), Mindaugas Jonuškis (Novameta), Giedrius Valuckas (PBS), Gintautas Kvietkauskas (Arginta Group) ir Juozas Maksvytis (Terekas).

Šiuo metu LINPRA asociacijoje yra 128 nariai: Lietuvos gamybos ir paslaugų įmonės iš elektros įrangos, elektronikos, metalo apdirbimo, mašinų ir įrengimų, plastikų, technologijų, variklinių transporto priemonių, verslo konsultavimo sektorių, švietimo ir mokslo įstaigos, turinčios inžinerines ir technologijų mokymo programas. LINPRA vienijamų verslo įmonių – narių bendra apyvarta apytiksliai sudaro 36 % viso sektoriaus, darbuotojų skaičius – apie 33 %.  Bendra Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės apyvarta 2021 metais sudarė apie 5,4 mlrd. eurų ir, palyginus su 2020 metų analogišku rezultatu, buvo net 20 proc. didesnė, eksportas taip pat ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 4,15 mlrd. Eurų, bendras sektoriaus darbuotojų skaičius pernai beveik pasiekė 54 tūkstančius.

LINPRA prezidiumo rinkimai 2022

,

2022 m. gegužės mėnesį baigsis 2020 m. patvirtinto Prezidiumo dviejų metų kadencija. Todėl iki sekančio LINPRA visuotinio narių susirinkimo 2022 m. gegužės 26 d. Prezidiumas renkamas iš naujo.

Paraiškas dalyvauti Prezidiumo rinkimuose pateikė 21 LINPRA narių atstovas.

Kviečiame kiekvieną LINPRA narį (vadovą arba įgaliotą įmonės / įstaigos atstovą) balsuoti už 15 kandidatų iš pilno sąrašo ir siūlyti savo Prezidiumo penkioliktuką. Balsavimas vyksta internetu, pažymint 15 balsų specialioje anketoje.

Pagal surinktų balsų skaičių išreitinguoti kandidatai pateks į naujo Prezidiumo sąrašą, kuris bus tvirtinamas Visuotinio susirinkimo metu narių balsavimu.

Patvirtinus naują prezidiumo sudėtį sekančiai dviejų metų kadencijai, iš karto bus pasiūlyti kandidatai į Prezidento ir 3-jų Viceprezidentų pozicijas, kurie taip pat bus tvirtinami narių balsavimu.

Balsavimo nuoroda siunčiama tiesiogiai visiems LINPRA nariams. 

Linpra_prezidiumo_kandidatai_2022-2024.

Ar sugebėsime „smartfonų“ kartą sudominti inžinerija?

,

Paskelbta DELFI Login

Andrius Vilkauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas, LINPRA prezidiumo narys 

Demografiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos aukštosios mokyklos, o jau rytoj pajus ir visa šalies pramonė, yra ilgalaikiai ir lengvai neįveikiami. Vaikų ir jaunuolių skaičiaus mažėjimas šiandien ir bent artimiausius 5-10 metų yra nepaneigiama aksioma, todėl turime tai priimti ir ieškoti sprendimų.

Šalies inžinerinės ir technologijų įmonės, susibūrusios į asociaciją LINPRA, jau kelintus metus iš eilės fiksuoja tik nežymiai augantį STEAM specialybes besirenkančių jaunuolių skaičių. Švietimo sistema, paremta moksleivių profiliavimu, aukštosioms mokykloms brėžia gana aiškią viršutinę ribą, kiek Lietuvoje galima tikėtis šios pakraipos studentų ir studenčių – tai suma abiturientų, pasirinkusių laikyti baigiamąjį fizikos ir/ar chemijos egzaminą. Ir tokių pasirinkimų mažėja net mažėjančiame jaunuolių sraute.

Ko turėtume imtis? Kaip galima būtų iš esmės spartinti dabartinę tendenciją?

Pradėčiau nuo stereotipų laužymo. Pirmasis iš jų – tai visuomenėje gajus mitas, kad inžinerija, technologijos yra „vyriška“ profesija ir joje nėra vietos merginoms. Tą patvirtina ir studijuojančiųjų duomenys, kuriuos skelbia „STEM Women“ – tarp pasirenkančių inžinerinės ir technologijų specialybes tik kas penkta yra mergina.

Tačiau šiandien, kai planšetes vaikai pradeda naudoti anksčiau negu vaikščioti, turime „versti stalą“ ir kelti klausimą – kodėl ir kur jaunuoliams užprogramuojame tokią klaidingą nuostatą? Šiandien inžinerinėse ir technologijų įmonėse sunkų fizinį darbą vis dažniau ir dažniau keičia išmanūs įrengimai, kompiuterizuotos sistemos, įvairiausi daiktų interneto įrenginiai. O valdyti aukštų technologijų įrenginius merginos dažnai turi netgi geresnius įgūdžius dėl įgimto kruopštumo ar didesnio dėmesio smulkmenoms.

Kita erdvė pokyčiams – tai galimybė jaunuoliams pasirinkti realų fizikos, chemijos, gamtos ar kitų STEAM sričių ugdymą. Turime pripažinti, kad viena iš švietimo sistemos profiliavimo pasekmių – tai didelėje dalyje šalies gimnazijų mažiau dėmesio sulaukianti fizikos, chemijos, gamtos mokslų infrastruktūra, mokytojai. Tai dėsninga, nes sukurti ir palaikyti, pavyzdžiui, modernų chemijos kabinetą – labai apčiuopiamų finansinių investicijų reikalaujantis iššūkis. Tuo tarpu daugeliui „minkštųjų“ dalykų pakanka deramai paruošto mokytojo ir kokybiškų vadovėlių.

Europos Sąjungos pinigais finansuojamas 10-ies STEAM centrų tinklo visoje Lietuvoje kūrimas – teisinga teorinė idėja, kurios įgyvendinimas vis dar stringa biurokratinėse kliūtyse. Dabar jau aišku, kad turėsime ieškoti naujų atsakymų, kaip šio tinklo infrastruktūros galimybes suderinti su realiomis Lietuvos regionų problemomis. Gal net drįsčiau kelti klausimą – kaip įrodysime, kad mažo provincijos rajono savivaldybė turėtų skirti pakankamą dėmesį (ir lėšas) savo vaikų STEAM dalykų ugdymui?

Juk turime pripažinti – tiek švietimo sistemoje, tiek savivaldybėje, tiek ir konkrečioje mokykloje vyksta vidinės konkurencijos procesai. Ministerija turi spręsti šimtus klausimų. Savivaldybė turi rinktis tarp „visiems patrauklaus baseino“ ir porai dešimčių moksleivių reikalingos fizikos bandymų įrangos. Ir net kiekvienoje mokykloje dienos pabaigoje administracija turi rinktis, į kurią pusę stoti – dviejų-trijų STEAM ar kelių dešimčių kitų dalykų mokytojų?

O tuo metu mūsų jaunuoliai išties imlūs, aktyviai domisi technologijomis – ir jiems tikrai rūpi ne tik žaidimai ar pramogos. Štai neseniai pasibaigusioje parodoje „Karjera & Studijos 2022“ LINPRA organizavo moksleivių Techninių gebėjimų varžybas. Tiek dalyvių gausa, tiek jų naudojamos priemonės, net aukštosioms mokykloms tinkamas užduočių sudėtingumas nuteikia tikrai optimistiškai.

Šiandien visi prisimename laikus, kai „vadybininkas“ ar „teisininkas“ buvo pati populiariausia mūsų jaunuolių ateities profesija. Kur tai veda, šiandien jau girdime iš pramonės įmonių, mokslo ir tyrimų institutų. Todėl kalbėdami apie Lietuvos kaip aukštųjų technologijų šalies ateitį, privalome grįžti prie nelengvo ir paprastų sprendimų neturinčio klausimo – kaip pasieksime, kad (a) STEAM dalykai neliks dalies išrinktųjų hobiu, o (b) tomis atveriamomis galimybėmis vis dažniau išdrįs naudotis mūsų merginos?

Inžinierinės pramonės eksporto rekordus temdo karo šešėliai

,

Paskelbta DELFI

Darius Lasionis, LINPRA direktorius

Statistika nemeluoja – 2021-ieji buvo puikūs Lietuvos inžinerijos pramonei. Bendra Lietuvos kilmės prekių eksporto suma pasiekė 4,15 mlrd. eurų, kas yra net 21,0 % daugiau negu per 2020 metus. Tokie rezultatai vienareikšmiškai yra teigiami, tačiau, jeigu tikimasi tokį pat augimo tempą išlaikyti ir 2022 metais, inžinerijos lyderiams kartu su kuruojančiomis valstybės institucijomis teks spręsti labai nemenkus verslo aplinkos iššūkius. Iš kurių didžiausias yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukurta geopolitinė situacija, dėl kurios sutrikęs žaliavų tiekimas, trūkinėja tiekimo grandinės, sparčiai didėja kainos.

Bet pirma reikia pradėti nuo čempionų. Sumine išraiška sparčiausiai ūgtelėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, kur Lietuvos įmonės pagamino ir pardavė už 691,5 mln. eurų – tai net 180,1 mln. eurų daugiau negu 2020 metais. Arba 35,2 proc. eksporto lygio augimas.

Nors galutinių duomenų įmonės dar nėra paskelbusios, tačiau jau dabar aišku, kad viena iš labiausiai augusių įmonių – „Teltonikos“ įmonių grupė. Tai pirmoji Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus, kurios apyvarta viršijo 200 mln. eurų. Kryptinga plėtra įvairiose elektronikos srityse leido lietuviškai įmonei tapti regiono lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tvirtas plėtros pagrindas leidžia tikėtis, kad įmonės planai Lietuvoje sukurti puslaidininkių lustų ekosistemą (technologijų kūrimas, projektavimas ir gamyba) bus įgyvendinti.

Kitos reikšmingai ūgtelėjusios sritys – tai guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kur parduota už 140,2 mln. eurų daugiau (viso už 962,9 mln. eurų ir 17,0 proc. augimas), ir elektros įrangos gamyba, kur parduota už 112,0 mln. eurų daugiau (viso už 505,5 mln. eurų ir 28,4 proc. augimas).

Plastikų sektoriaus įmonių rezultatus galima priskirti sparčiai augusioms žaliavų kainoms (ir kartu produkcijai), tačiau tokie rezultatai nebūtų pasiekti ir be sėkmingų įmonių veiklos, kai sugebėta prisitaikyti prie trūkinėjusių tiekimo grandinių, pasinaudota sumaištimi tarptautinėse rinkose. Paranki Lietuvos geografinė padėtis leido įmonėms užimti iki šiol rečiau naudotas rinkos nišas.

Vertinant santykinę augimo spartą, išsiskiria ne variklinių transporto priemonių ir įrangos gamyba, kur Lietuvoje veikiančios įmonės eksportavo kone puse daugiau – augimas sudarė 42,5 proc. ir viršijo 200,1 mln. eurų.

Bendras Lietuvos inžinerijos pramonės įmonių eksporto augimas – 721,5 mln. eurų. Tokį rezultatą pavyko pasiekti tiek dėl pirmaisiais pandemijos metais nestojusių ekonominių veiklų, tiek ir sėkmingai Lietuvos įmonėms prisitaikius prie naujos ekonomikos realybės, kur lankstumas, investicijos į procesų efektyvinimą ir technologijų inovacijos leido perimti reikšmingą naujų užsakymų dalį.

Deja, bet Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vasarį pradėtas karas temdo šių metų perspektyvas. Karinis konfliktas kuria daug neapibrėžtumų – ardo tiekimo grandines (o naujoms užmegzti reikia laiko), dėl principinės vertybinės takoskyros (ar greta vykstančių karinių operacijų) iš potencialių tiekėjų sąrašo iškrito dešimtys inžinerinei pramonei svarbių žaliavų ir pirminių gaminių tiekėjų, keičiasi rizikos vertinimo reikalavimai, daugėja neapibrėžtumo ilgalaikių sutarčių atvejais, dalies kategorijų produktų užsakovai laikinai mažina, stabdo arba neterminuotai nukelia užsakymų vykdymą.

Pandemijos metu tiek paleistos centrinių bankų virtualios „pinigų spaustuvės“, tiek ir kitos ekonomikos priežastys jau pastebimai veikia infliacijos lygį. Todėl eksportas nominalia išraiška ir toliau, tikėtina, augs. Visgi, lieka neaišku, ar išaugusios infliacijos kontekste pramonei pavyks išlaikyti realaus eksporto augimo tempą.

Tad įspūdingi praėjusių metų eksporto rezultatai – geras ilgalaikio įdirbio ženklas. Norėdama tokį lygį išlaikyti ir toliau, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė jau šiandien ieško atsakymų į naujus iššūkius. Kai kuriems jų įveikti, panašu, reikės ir reikšmingo valstybės institucijų indėlio.

Automobilių gamintojai ieško galimybės perkvalifikuoti darbuotojus

Lino Butkaus straipsnis „Verslo žiniose

  • Su automobilių pramone tiesiogiai susiję 14,6 mln. europiečių.
  • Kiekvienais metais numatoma perkvalifikuoti po 700.000 darbuotojų, o tai kainuos apie 7 mlrd. Eur.
  • Lietuvoje yra apie 50 įmonių, dirbančių automobilių pramonei.
  • Vietiniai gamintojai tvirtina turintys savus privalumus ir išsaugantys lankstumą.
  • Aštrėja konkurencija dėl komponentų naujos kartos automobiliams gamybos.

Europos automobilių pramonė siekia pradėti grandiozinį, 7 mlrd. Eur per metus kainuojantį darbuotojų perkvalifikavimo procesą, tačiau Lietuvoje veikiantys automobilių komponentų gamintojai nemato poreikio panašiems pokyčiams.

Europos Sąjungos inicijuojamas siekis iki 2050-ųjų visiškai neutralizuoti taršą anglies junginiais automobilių gamintojams nepalieka kitos galimybės, kaip masiškai elektrifikuoti savo gaminamų modelių pavaros sistemas arba pereiti prie vandenilio technologijų.

Tai jau pradėjo iki šiol automobilių pramonėje nematyto masto technologinę revoliuciją, kurios metu tradicinius vidaus degimo variklius keičia akumuliatorių energiją naudojantys elektros motorai.

Šie pokyčiai yra neeilinis iššūkis automobilių kompanijoms, kurioms tenka užduotis transformuoti visą gamybos procesą, pradedant nuo tiekėjų, gamyklų ir baigiant personalo kvalifikacija.

Paveiks visą ekosistemą

Ericas Markas Huitema, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) direktorius, tvirtina, kad šią transformaciją pastebimai pajaus 14,6 mln. tiesiogiai su automobilių pramone susijusių europiečių.

Jis pastebi, kad COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis nebus toks reikšmingas, kaip jau prasidėjęs Europos automobilių parko taršos mažinimas ir transporto skaitmenizavimas.

„Šie du iššūkiai automobilių pramonę atveda prie didžiausio istorijoje technologijos lūžio taško. Tai paveiks visą Europos automobilių ekosistemą, pradedant nuo mažų įmonių iki didžiausių, nuo tiekėjų ir atstovų iki servisų“, – savo kreipimesi rašo E. M. Huitema.

Kasmet – po 5%

Dėl to ACEA kartu su keliais automobilių gamintojais, komponentų tiekėjais, mokymo įstaigomis ir kelių ES šalių regionų vadovybėmis praėjusį lapkritį pasirašė Kvalifikavimo paktą („The Pact for Skills“).

Šis dokumentas, kurį asociacijos vadovas apibūdina kaip analogiškai pavadinto Europos Komisijos pakto papildymą, turi duoti pradžią mokymų programai, kurios metu bus siekiama kiekvienais metais perkvalifikuoti 5% ES automobilių pramonės darbuotojų, taip jiems suteikiant būtinas naujas žinias.

„Iš vienos pusės, vidutiniu laikotarpiu turėtų išnykti tam tikro pobūdžio darbai. Tačiau tuo pačiu metu sektoriui reikės samdyti visiškai naujo profilio įgūdžius turinčius kvalifikuotus žmones, – aiškina E. M. Huitema. – Reikia sujungti prarają tarp automobilių pramonės poreikių ateityje ir dabartinių darbuotojų. Tai reiškia, kad turime pradėti prisitaikyti ir pradėti mokymus.“

Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad akumuliatorių gamyba ir priežiūra, palyginti su tradiciniais varikliais, reikalauja gerokai mažiau darbo, nes jos yra ne tokios sudėtingos ir jose paprasčiausiai yra mažiau dalių.

Ir nors tikimasi, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimas, akumuliatorių gamyba ir perdirbimas sukurs naujų darbo vietų, jos didžiąja dalimi reikalaus naujos kvalifikacijos.

Todėl pakto numatomos mokymo programos tikslas – esamiems darbuotojams suteikti naują kvalifikaciją, kuri padėtų išsaugoti darbo vietas.

7 mlrd. Eur – kasmet

ACEA nurodo siekianti kasmet perkvalifikuoti apie 5% pramonės darbuotojų, arba po 700.000 žmonių.

„PricewaterhouseCoopers“ atlikti skaičiavimai nurodo, kad vieno darbuotojo mokymai vidutiniškai kainuos po 10.000 Eur. Todėl metinės programos apimtis turi siekti apie 7 mlrd. Eur.

„Šios investicijos suteiks naudą ne tik darbuotojams. Vyriausybės turės naudą kovodamos su nedarbu ir gaudamos didesnius mokesčius. Šie skaičiavimai rodo, kad kiekvienas į perkvalifikavimą investuotas euras bendruomenei sukurs 2–5 Eur naudą“, – dėsto E. M. Huitema.

Liekantis klausimas – kas skirs pinigus, reikalingus tokiai investicijai.

ACEA vadovas nurodo praėjusių metų pabaigoje bendravęs su eurokomisarais – už darbą ir socialines teises atsakingu Nicolasu Schmidtu bei už vidinę rinką atsakingu Thierry Bretonu.

  1. M. Huitema tvirtina pokalbio metu kvietęs pradėti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir siekęs „mobilizuoti reikiamus fondus“.

Kol kas ACEA vadovas mini bandomuosius projektus, kurie 2021 m. bus organizuojami penkiuose Europos regionuose.

Visos programos plėtrai, pasak E. M. Huitemos, reikalinga struktūrinė Europos fondų parama.

Gamintojų asociacija neįvardija, kiek metų galėtų būti vykdoma ši programa. Taip pat nenurodoma, kokią dalį darbuotojų tektų perkvalifikuoti. Todėl galima numanyti, kad tai gali tęstis kelerius ar keliolika metų.

 

Nėra pagrindo nerimui

Tačiau Lietuvoje perkvalifikavimo klausimas dar nėra keliamas.

Darius Lasionis, Baltijos automobilių detalių klasterio („Baltic Automotive Components Cluster“ – BACC) ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, VŽ tvirtina, kad Lietuvoje dar nejaučiamas poreikis tokioms iniciatyvoms.

Pasak jo, Lietuvoje skaičiuojama apie 50 įmonių, kurios bent dalinai dirba automobilių pramonei. 25–30 įmonių galima priskirti prie tų, kurios specializuojasi automobilių pramonėje arba ši sritis sudaro daugiau nei pusę jų produktų portfelio.

„Perkvalifikavimo iniciatyvos tarp mūsų įmonių nėra. Iš vienos pusės – darbuotojų mokymas arba sertifikavimas yra nuolatinis, nepaliaujamas procesas. Kitas dalykas – mūsų įmonės daugiausia vykdo užsakomąją gamybą. Tai yra – gamina komponentus didiesiems koncernams, – sako D. Lasionis. – Įmonės, gaminančios komponentus vidaus degimo varikliams, sako, kad trumpuoju laikotarpiu perspektyva atrodo gerai. Didieji Europos gamintojai tokius užsakymus perkelia arba palaiko mažesnių kaštų šalyse, kaip mūsų.“

Tačiau pramonininkų atstovas pripažįsta, kad po metų situacija gali ir pasikeisti.

„Didžioji dalis mūsų įmonių gamina štampuotas dalis, laidus, elektroniką, todėl tokie komponentai bus pritaikomi ir elektromobiliams. Todėl labai didelio poveikio Lietuvoje esančioms įmonėms nebus. Kol automobiliuose bus naudojamas metalas, tol mums bus ką veikti“, – reziumuoja D. Lasionis.

 

Rūpestis – robotizacija

Jam pritaria ir Darius Masionis, Marijampolėje veikiančios Ispanijos įmonės „CIE Galfor SA“ valdomo automobilių komponentų gamintojo „CIE LT Forge“ direktorius. Jis VŽ taip pat patikina, kad Lietuvoje esančios įmonės yra „arčiau žemės“ nei didžiųjų gamintojų asociacijos.

„Dabar mūsų iššūkiai daugiau susiję su robotizacija ir automatizacija. Ir savo žmonių kvalifikaciją peržiūrime, atsižvelgdami į tai. Nes prie robotizuotos linijos dirbančio darbuotojo kvalifikacija skiriasi nuo darbuotojo, kuris dirba prie nerobotizuotos linijos, kvalifikacijos“, – sako gamyklos vadovas.

Jis tvirtina, kad dabar gaminama produkcija ir ateityje bus reikalinga, galbūt tik koreguosis jos kiekiai.

„Didžioji dalis mūsų detalių tinka bet kokio tipo automobiliams. Bus atskira dalis, kuri kažkiek nukentės. Tai labiausiai justi dyzelinių variklių detalių gamyboje. Ir justi jau dabar, bet mes savo portfelį dėliojame taip, kad tokių detalių beveik neturime. Dėl to ir poveikio dar nėra. Kiekvienais metais peržiūrime savo portfelį ir žiūrime, kurių komponentų perspektyva yra geresnė“, – aiškina D. Masionis.

Mato galimybių ateityje

Tačiau „CIE LT Forge“ vadovas pripažįsta, kad, mažėjant vidaus degimo variklių paklausai ir augant elektromobilių gamybai, aštrėja konkurencija.

„Komponentų gamintojai stengiasi gauti didesnį kąsnį iš naujo pyrago. Dėl to darosi sunkiau ir dalyvauti konkursuose, ir juos laimėti. Bet tikime, kad galime sėkmingai konkuruoti ir toliau“, – reziumuoja jis.

Pramonės perversmas nekelia naujų reikalavimų ir Lietuvoje pastaraisiais metais pradėjusioms veikti „Continental“, taip pat „Hellos“ gamykloms.

Shayanas Ali, „Continental Automotive Lithuania“ vadovas, VŽ tvirtino, kad Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gaminami pažangūs elektroniniai komponentai, kurie bus reikalingi ir naujos kartos automobiliuose, įskaitant ir autonominius.

Saugumas pramonės įmonėse – „Bio-Circle Balticum“ rekomendacijos

LINPRAnariai UAB „Bio-Circle Balticum“ teikia pažangius ir tvarius paviršių valymo sprendimus pramonės įmonėms (ir namams), kuria biologiškai aktyvias, saugias aplinkai, gamtai ir žmogui valymo priemones. Įmonė atkreipia dėmesį, kad valymas ir dezinfekcija nėra tas pats, ir pateikia profesionalias rekomendacijas.

Kas yra valymas?
Tai matomo purvo ir nematomų organinių medžiagų šalinimas.

Kas yra dezinfekcija?
Patogenų sunaikinimas, siekiant išvengti žmogaus užsikrėtimo.

Kodėl svarbu pirma valyti, o tik tada dezinfekuoti?
Jeigu purvas trukdo, dezinfekantai nepasiekia bakterijų.

Kas nutinka tik dezinfekuojant?
Dezinfekantų veiksmingumas sumažėja, nes per purvą nepakankamai efektyviai pasiekia bakterijas.

„Bio-Circle Balticum“ rekomenduoja:
VISŲ PIRMA, valykite: daugeliu atveju pakanka nuvalyti su valikliu, turinčiu paviršinio aktyvumo medžiagų. Riebalus šalinantys valikliai gali ištirpinti viruso apvalkalą (riebalo membraną) ir panaikinti koronavirusą. Tada dezinfekuokite (jei reikia): tose vietose, kur dirbama, pro kurias dažnai vaikštoma, tuos paviršius ir įrengimus, kurie nuolat liečiami. Patvirtinti dezinfekantai nužudo iki 99,999 % bakterijų, virusų, grybelių.

Ekspertines rekomendacijas apie valymo / dezinfekcijos svarbą ir skirtumus pateikia įmonės vyr. chemikas-technologas šiuose pristatymuose:

Apie valymą

Apie valymo produktus

 

Technorama 2020: apdovanoti inovatyviausi technologiniai sprendimai ir idėjos

Rugsėjo pabaigoje atidaryta pirmoji virtuali inovacijų paroda-konkursas „Technorama 2020“, ne tik stebina pačios parodų erdvės novatoriškumu ir interaktyvumu, tačiau ir darbų gausa: čia pristatoma beveik penkiasdešimt inovatyvių technologinių sprendimų iš įvairių mokslo sričių. Virtuali paroda ir šiuo metu pasiekiama adresu technorama.ktu.edu 

Dėl pandemijos iš pavasario į rudenį perkelta, ir 19-ąjį kartą surengta paroda duris inovacijų entuziastams atvėrė jau rugsėjo 25-ąją, tačiau patiems dalyviams svarbiausi momentai vyko praėjusią savaitę, kuomet iš investuotojų, visuomenininkų, verslininkų ir mokslo atstovų sudaryta komisija vertino ir rinko inovatyviausias, technologiškai sudėtingiausias ir didžiausią komercinį potencialą turinčias idėjas. Geriausiai įvertintos 9 komandos pasidalijo net 6800 eurų vertės piniginį prizą, įsteigtus grupės rėmėjų ir partnerių.

Pagrindinį prizą, kaip ir kasmet, įsteigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Rektorius (vertė 1500 eurų). Gausios komisijos balsai lėmė, kad šis prizas atiteko chemijos technologijų srityje pristatytam sprendimui, pavadinimu „2PACz“. KTU mokslininkų tandemo – Artiomo Magomedovo ir Ernesto Kasparavičiaus sukurta unikali medžiaga, kurią naudojant gamyboje, sukuriami padidinto efektyvumo saulės elementai. „Kuriamas produktas itin aktualus ir reikalingas šių dienų pasauliui: jis skatina rinktis atsinaujinančios energijos šaltinį – saulės energiją bei sukti link žaliosios ekonomikos kurso. Be to, apie didelį idėjos komercinį potencialą byloja ir jau sėkmingai žengti žingsniai link technologijos komercializavimo. Aktualus ir technologiškai unikalus darbas tikrai yra vertas pagrindinio prizo įvertinimo“,- jaunųjų mokslininkų pasiekimą komentavo KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius, vertinimo komisijos pirmininkas Leonas Balaševičius.

Plačiau apie kitus sprendimus ir apdovanojimus: KTU Startup Space.

 

Technologijų lyderiai suvienijo jėgas skaitmenizacijos proveržiui

16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą, padėsiantį verslui ir viešajam sektoriui žengti į skaitmeninį amžių.

Apie tai – taip pat ir „Verslo žiniose

Neišvengiama būtinybė

„Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus. Tai viena iš priežasčių, lemiančių, kad pas mus vidutinis darbo našumas dvigubai mažesnis nei lyderiaujančiose skaitmenizavimo srityse ES šalyse. Pagal žmonių pasirengimą naudoti technologijas smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio, užimdami 18 vietą ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse DESI. Jei nebus imtasi priemonių keisti situacijos, atotrūkis toliau sparčiai didės dėl nepakankamo pažangių technologijų naudojimo”, – teigė asociacijos INFOBALT skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė. 

Viešajame sektoriuje taip pat pastebimas nepakankamas technologijų išnaudojimas ir tą ypatingai išryškino COVID-19 krizė, parodžiusi sveikatos, švietimo, teismų ir kitų viešojo valdymo sričių spragas, susijusias su nuotolinių paslaugų teikimu, duomenų raštingumu priimant sprendimus. Menkas žmonių technologinis pasirengimas ir skaitmeniniai įgūdžiai kelia socialines grėsmes, nes automatizuojantis apie 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali išnykti.

Pasak R. Šatrovaitės-Bulbovienės, tendencijos Lietuvoje atspindi visos Europos Sąjungos skaitmeninės ekonomikos spragas – tik kas penkta ES įmonė yra skaitmenizuota, o elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumas vidutiniškai siekia 50 proc. „Ir tai kelia esminę grėsmę ES pasauliniam konkurencingumui, lyginant su JAV ir Kinijos sparčia technologijų plėtra“, – pastebi ji.

Dėl to visose ES šalyse nuspręsta steigti  Europos skaitmeninių inovacijų centrus (ESIC) ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą keičiantis technologinėmis žiniomis ir kompetencijomis tarp šalių. Jų tikslas – padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

Jėgas vienija šalies lyderiai

Lietuvos pozicijas technologijų srityje pasiryžo stiprinti 16 organizacijų, susivienijusių į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC. Dauguma jų sudarė bendradarbiavimo sutartį.

Kaip sakė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas, konsorciumo nariai turi patirties skaitmenizavimo projektuose, dirbtinio intelekto technologijų plėtojimo srityje. „Skaitmenizacija savo apimtimi yra horizontali veikla, šiuo metu įtraukianti vis daugiau mūsų veiklos ir gyvenimo sričių. Džiugu, kad konsorciumo partneriai specializuojasi kibernetinės saugos,  daiktų interneto, debesų kompiuterijos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos įrenginių valdymo valdiklių ir vykdiklių technologijose, kurios bus taikomos ne tik pramonėje, bet ir švietime bei mūsų kasdienio gyvenimo sprendimuose“, – teigė jis.

Dėl suvienytų pajėgumų, sukurtų sinergijų, paslaugų ir kompetencijų Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC paslaugų spektras nuolat plėsis ir padengs visas skaitmenines technologijas, inovacijų paramos ir inovacijų konsultavimo paslaugas.

Nauda mažoms ir vidutinėms įmonėms

Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC kelia tikslą reikšmingai prisidėti įgyvendinant „Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019– 2030 m.“ tikslus sukurti naudą Lietuvos inovacijų ekosistemai, įmonėms bei viešojo sektoriaus subjektams.

Kaip pastebi vieno iš konsorciumo partnerių LINPRA direktorius Darius Lasionis, didžioji dalis Lietuvos pramonės įmonių yra mažos ir vidutinės. Jos susiduria su lėšų, specialistų bei kompetencijų trūkumu, todėl joms Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus ypač naudinga. „Atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės sukuria 20 proc. BVP, akivaizdžią naudą pajaus visa šalis“, – neabejoja D. Lasionis. 

Jis akcentavo, kad bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertinti jų našumą ir tik tada investuoti. 

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų.

Paslaugos teikiamos per „vieną langelį“

Verslui Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus patraukli tuo, kad įmonės gaus paslaugas maksimaliai paprastu būdu – „vieno langelio“ principu. Bendrovėms užteks pateikti paklausimus, o konsorciumas paskirstys juos savo nariams pagal kompetenciją.

Ketinama formuoti projektų komandas iš keleto skirtingų organizacijų ekspertų. Toks paslaugų teikimo principas galės maksimaliai atitikti galutinių vartotojų poreikius, bus kuriamos sinergijos tarp paslaugų teikėjų, o skaitmeninimo paslaugos teikiamos efektyviau ir operatyviau.

Konsorciumo mokslo ir studijų sparną sudaro Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Asociacijos ir verslo įmonės: asociacija INFOBALT, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Technologijų centras „Intechcentras“, UAB „Uosto verslo centras“, Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „Columbus Lietuva“, UAB „NRD CS“, UAB „Blue Bridge Code“. 

Tiekimo grandinių perkėlimas įstrigo

Gamybos procesų skaitmenizacija – vienas pagrindinių kriterijų tiekimo grandines besiruošiantiems diversifikuoti Vakarų Europos gamintojams renkantis partnerius. Kol pandemija riboja keliones ir sprendimus, verta atlikti namų darbus ir pasiruošti. Apie pramonės skaitmenizaciją, automatizavimą bus kalbama spalio 27 d. jau penktojoje Pramonė 4.0 konferencijoje.

Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Kol COVID-19 pandemija ribos keliones ir partneriai negalės atlikti auditų bei patikrinti Lietuvos įmonių patikimumo, masinio tiekimo grandinių perkėlimo nėra ko tikėtis. Bet ruoštis tam būtina.

Gamybininkai svarsto, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios į Lietuvos bendroves, trumpinant tiekimo grandines, galėjo būti perkelta užsakymų už kelias dešimtis milijonų. Bet tai eksportuojančiai pramonei tik lašas jūroje.

„Proveržis neįvyko, ir tam yra objektyvių priežasčių“, – sako Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Anot jo, pagrindinis kliuvinys – kelionių ir susitikimų ribojimas. Be gyvo susitikimo, be auditavimo nuotoliniu būdu įtraukti į tiekimo grandinę naują tiekėją beveik neįmanoma. Dažniausiai užsakymus perkelia turimi partneriai, šie užsakymai nėra įspūdingi, o konkretūs atvejai konfidencialumo sumetimais neatskleidžiami.

„Susidomėjimas yra, tai faktas, tačiau keliavimo draudimai šiuo metu stabdo įmones. Jeigu šiandien nėra įmanoma patikimai pakeisti tiekėjo, tie, kas pavasarį turėjo problemų dėl gamybos Azijoje, aklai neperkels užsakymų į Lietuvos bendrovę, rizikuodami užbėgti nuo vilko ant meškos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Raimundas Gražys, plastikinių produktų UAB „Hoda“ vadovas, neslepia – įmonę audituoti norėtų ir vokiečiai, ir prancūzai, bet dėl ribojamų kelionių negali to padaryti.

„Be to, sunku būtų pasakyti, ar tai būtų tiekimo perkėlimas iš Azijos, ar šiaip naujų tiekėjų paieška“, – svarsto R. Gražys.

Tačiau jis patvirtina – jeigu pavyktų susitarti, tai būtų visai nauji užsakovai.

Gamyba turi išmokti „kalbėti“ 

T. Jaskelevičius prognozuoja, kad sprendimai dėl naujų tiekėjų bus priimti pasibaigus kelionių ribojimui, ir būtina tam ruoštis. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, visi procesai suskaitmeninti, bendrovė apsirūpinusi užsakymais iki metų pabaigos, o 2020 m. įmonei, planuojama, bus truputį geresni negu pernai.

„Siekiamybė – kad gamybos linijos realiuoju laiku „šnekėtųsi“ su tiekėjų sistemomis, „matytų“ jų atsargas ir galimybes jas patiekti. O kitoje pusėje į sistemas patektų duomenys apie atsargas parduotuvėse, sandėliuose, besikeičiančius klientų lūkesčius ir nuotaikas, išorės veiksnius, tokius kaip orų prognozės, infekcinių ligų protrūkiai, geopolitinės įtampos ir kiti duomenys, padedantys iš anksto nuspėti galimus tiekimo ar paklausos trikdžius ir tam pasiruošti“, – aiškina Dovydas Zinkevičius, „Infobalt“ asociacijos „Pramonės 4.0“ grupės vadovas ir verslo valdymo sprendimų UAB „Columbus Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacija ir aktyvesnis keitimasis duomenimis leidžia gamybos planavimo sistemai įvertinti tiekimo pajėgumus, atsargas ir priimti atitinkamus sprendimus.

Pirmaujančiųjų spurtas

Remiantis „McKinsey“ duomenimis, 39% pramonės lyderių pasaulyje jau įdiegė vadinamuosius kontrolės centrus, kad galėtų centralizuotai stebėti visą tiekimo procesą. Maždaug ketvirtis įmonių diegia automatizacijos sprendimus, kad mažintų darbuotojų trūkumo, kilusio dėl koronaviruso, neigiamą poveikį veiklai.

Pasaulinė tyrimų ir konsultavimo kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2023 m. pusė pirmaujančių pasaulyje korporacijų bus investavusios į vienokį ar kitokį logistikos ir tiekimo stebėjimo realiuoju laiku sprendimą. Taip pat prognozuojamas ir dviženklis robotizuotų pristatymo vartotojams sistemų augimas.

Pasak Audronės Gurinskienės, Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų (AHK) Lietuvos biuro vadovės, Vokietijos įmonės yra linkusios integruoti daugiau vietos tiekėjų į tiekimo grandinę arba sugrąžinti užsakymus atgal į Vokietiją ar Europos Sąjungą. Spartėjantis automatizavimas ir robotizavimas leidžia sumažinti darbo sąnaudas, gamyba tampa konkurencinga.

„Vokietijos kompanijos iš potencialių partnerių tikisi didelio skaidrumo, skaitmenizuotų ir automatizuotų procesų, sandėlių ir tiekimo grandinių valdymo, užtikrintos prieigos prie šių resursų informacinių sistemų. Jų lūkestis – sudėlioti lanksčias tiekimo grandines, kurios galėtų dinamiškai ir greitai, per kelias valandas, reaguoti į pokyčius“, – atkreipia dėmesį A. Gurinskienė.

Lietuvos pramonės įmonių skaitmenizavimas, „Infobalt“ asociacijos „Pramonė 4.0“ grupės vadovo vertinimu, prilygsta ES vidurkiui, o įmonės aktyviai siekia išbandyti įvairias technologijas.

„Šalyje ir iki pandemijos turėjome gerą pasirengimą, tinkamą nusiteikimą – buvo siekiama kurti savo procesus, pasitikrinti ir išbandyti skirtingas technologijas. O karantinas dar suteikė labai stiprų impulsą adaptuoti skaitmenizacijos sprendimus pramonėje. Svarbu išlaikyti ir didinti šį tempą“, – pabrėžia D. Zinkevičius.

Mokytojų mokymai suteiks naują impulsą „SOLIDWORKS EDU“ projektui

Prieš dvejus metus Lietuvos mokykloms padovanojusi praktiškai neribotą prieigą prie „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinės įrangos, inovacijų bendrovė „IN RE“ parengė ir mokytojams siūlo trimačio parametrinio projektavimo pagrindų mokymus. Pirmieji jų įvyks per mokinių rudens atostogas spalio pabaigoje.

Registracija į mokymus nuotoliniu būdu nuo spalio mėn. 19 d. REGISTRUOTIS

Registracija į mokymus auditorijoje Vilniuje nuo spalio mėn. 26 d. REGISTRUOTIS

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU“ programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, 2018 m. Lietuvos švietimo sistemai padovanojo Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje. Kartu padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.

Kvalifikacijos kėlimo mokymai bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio rengimo centrų mokytojams ir dėstytojams suteiks žinių ir įgūdžių dirbti su inovatyviomis technologijomis, naudojant „SOLIDWORKS EDU“ akademinės programos rinkinius.

Mokymai bus rengiami Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (KPMPC) akreditavus 40-ties akademinių valandų trukmės mokymų programą ir sudarius bendradarbiavimo sutartį su „IN RE“. Bendradarbiavimo sutartis reikalinga, kai mokymus rengia ne pats KPMPC. Mokymus ves sertifikuoti, didelę patirtį turintys „IN RE“ specialistai.

Mokymai bus rengiami tiek specializuotose „IN RE” klasėse Vilniuje, Kaune, esant poreikiui  ir Klaipėdoje, bei nuotoliniu būdu. Mokymų pradžia nuotoliniu būdu – spalio 19 d., klasėse – spalio 26 dieną.

Pasak „IN RE“ mokymų organizatorės Evelinos Šiaulienės, kursų kaina galiausiai priklausys nuo dalyvių skaičiaus, ypač nuotolinėse grupėse. Tikėtina, kad kursai sudomins ne tik profesijų mokytojus iš profesinio rengimo centrų, bet ir vyresniųjų gimnazijos klasių technologijų ir fizikos mokytojus.

„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB  „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

“Pastaruoju metu matome akivaizdų pagreitį diegiant skaitmenines mokymo priemones. Jos svarbios sudarant galimybę mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu, o kartu – ir stiprinant inovatyvų STEAM krypties dalykų ugdymą. Todėl įmonės „IN RE” ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA iniciatyva padovanoti mokykloms „SOLIDWORKS” licencijas buvo laiku, o dabar tinkamu laiku pradedamas ir mokytojų mokymas,  kad būtų išnaudotas šios programinės įrangos potencialas”, – sako  Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.

„Džiugu, kad atsiranda tokių projektų, kaip ,,SOLIDWORKS EDU“, kurių metu mokytojai pažindinami su inovatyviomis technologijomis. Įgytos žinios ir įgūdžiai leis mokytojams efektyviau vykdyti ugdymo procesą ir padės tobulinti mokymo turinio vizualizavimo kokybę”, – sako Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Su „SOLIDWORKS“ – nuo mokyklos suolo iki darbo inžinieriumi

Programa “Trimačio parametrinio projektavimo pradmenys SOLIDWORKS aplinkoje” mokymų dalyviams suteiks bazines trimačio (3D) parametrinio projektavimo žinias ir formuos praktinius įgūdžius kurti detalių ir mazgų modelius bei jų brėžinius.

Mokymų dalyviai gaus išsamią mokomąją medžiagą, taip pat jiems bus teikiamos profesionalios konsultacijos, kaip sėkmingai taikyti gautas žinias mokymo procese ar iškilus papildomiems klausimams, toliau savarankiškai tobulinant turimas kompetencijas.

Trimačio modeliavimo priemonės įgalina spręsti matematikos/geometrijos, fizikos, dizaino ir kt. uždavinius. Mokiniai, susipažinę su trimačio modeliavimo priemonėmis, gali lengviau apsispręsti renkantis profesiją, sėkmingai įgytus įgūdžius pritaiko studijuodami kolegijose ir universitetuose, o vėliau ir profesinėje veikloje, nes trimatis parametrinis projektavimas yra naudojamas daugelyje šiuolaikinės inžinerijos sričių.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos naudoja daugiau kaip 1500 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ sprendimų.

Kaip viename „IN RE” rengtų seminarų yra sakęs technologijų vadovėlių bendraautorius Vytautas Narvilas, „SOLIDWORKS“ yra gyvenimas, kadangi tai yra reali programa, kadangi tai yra programa, su kuria tu gali susidurti mokykloje, gali susidurti universitete, tai yra programa, su kuria tu gali susidurti vėliau gyvenime, ji gali būti tavo karjeros dalis.“

Mokymai pakeis „YouTube”

Ligšioliniai „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos Lietuvoje rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su „SOLIDWORKS”, taip pat kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.

Profesinio rengimo centrai, jau anksčiau naudoję akademines „SOLIDWORKS” licencijas, sutvirtino savo inovacijų potencialą.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre „SOLIDWORKS“ programa naudojama mokant CNC staklių operatorius, projektuojant detales, planuojant mechaninį jų apdirbimą, taip pat detalės stiprumo skaičiavimui atlikti.

Pasak centro diretoriaus M. Černiaus, ši programa yra gera priemonė mokytojo pristatomų objektų vizualizavimui, kuriant patrauklų ir lengvai suprantamą mokymo turinį.

„SOLIDWORKS“ programa itin naudinga mokiniams ir jų bendrųjų gebėjimų lavinimui, kadangi yra labai vaizdi ir jos pagalba lengviau įgauti brėžinių skaitymo įgūdžius. Išmokus skaityti brėžinius, įgijus kitų profesinių žinių bei įvaldžius šią programą, galima kurti individualaus poreikio detales. Nubraižius jas „SOLIDWOKRS CAM“ aplinkoje, parengiame CNC programą ir pradedame detalės gaminimo procesą. Taigi, naudodami „SOLIDWORKS“ programą, mokome skaityti, braižyti brėžinius bei rašyti CNC programas”, – sako M. Černius.

„SOLIDWORKS EDU“ įsitvirtino ir keliasdešimties bendrojo ugdymo mokyklų pamokose ar būreliuose.

Tačiau iki šiol mokytojai buvo palikti likimo valiai ir informacijos turėjo ieškoti patys. Tiek pati „SOLIDWORKS Corporation“, tiek pasaulinė SOLIDWORKS bendruomenė daug žinių skleidžia per “YouTube” platformą.

Ta informacijos gausa džiaugiasi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Sergej Triškin, tačiau kartu laukia „klasikinių” mokymų, kad žinios būtų susistemintos.

Nuotoliniuose komerciniuose „SOLIDWORKS” mokymuose šiemet jau dalyvavo Utenos kolegijos dėstytojas Arūnas Pranaitis, dėstantis IT ir kompiuteriją.

„SOLIDWORKS” baziniuose mokymuose dalyvavau norėdamas įgyti darbo su šia priemone pradmenis. Turiu pasakyti, kad mokymai pranoko mano lūkesčius, nes nesitikėjau, kad bus pateikta tiek praktinių pavyzdžių ir užduočių, padėjusių susipažinti su „SOLIDWORKS” galimybėmis. Puikiai parengta medžiaga, profesionaliai pasirengę lektoriai, puikiai pateikę medžiagą nuotoliniu būdu, operatyviai sprendę iškilusias problemas bei atsakė į klausimus. Tai buvo labai naudingi mokymai, gautos žinios ir gebėjimai pasitarnaus studijų procese”, –  elektroniniame laiške rašo A. Pranaitis.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.