Už neperdirbtas plastiko pakuotes – mokestis nuo 2021 m.

Rima Rutkauskaitė „Verslo žinios“

Kad papildytų dėl „Brexit“ ir subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms šalims nusekusį Europos Sąjungos biudžetą, nuo ateinančių metų pradžios valstybės narės mokės plastiko mokestį. Atsižvelgiant į neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį, Lietuvos įmoka sudarys 17 mln. Eur. Plastiko pramonei tai tapo staigmena.

Povilas Likša, plastiko pakuočių „Retal Industries“ Europos regiono Teisės skyriaus direktorius, neslepia – nuo 2021 m. pradžios ES įvedamas plastiko mokestis yra naujiena visai industrijai. Nors kalbų apie tai sklandė keletą metų, mokestis nebuvo derintas su interesų grupėmis ir nesitikėta, kad jis bus patvirtintas. Juolab kad viešai informacijos apie tai beveik nėra.

Naują mokestį – 800 Eur už toną neperdirbtų plastiko pakuočių – ES narės mokės nuo 2021 m. sausio 1 d. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, plastiko mokestis valstybėms narėms iš viso kainuotų apie 6–8 mlrd. Eur per metus. Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl nuosavų išteklių sistemos dar turės būti ratifikuotas visose valstybėse narėse.

„Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, atliktus remiantis 2011–2015 m. plastiko pakuočių tiekimo vidaus rinkai ir pakuočių atliekų tvarkymo duomenimis, Lietuvos vidutinis metinis 2021–2027 m. tenkantis įnašas, pritaikant kasmetę 9 mln. Eur lengvatą, siektų apie 17 mln. Eur 2018 m. kainomis“, – informuoja Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė.

Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

17 mln. Eur sudarys apie 3,15% visos planuojamos vidutinės metinės Lietuvos įmokos į ES biudžetą, kuris siekia 539 mln. Eur.

Kadangi tai nacionalinis įnašas, jis, anot A. Bagočiūtės, tiesiogiai Lietuvos ūkio subjektų ir gyventojų nepalies.

Teks perdirbti

Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidiumo narys ir UAB „Pack Klaipėda“ vykdomasis direktorius, sako, kad ES valstybės naują mokestį mokės nevienodai – vienos jį perves iš šalies biudžeto į ES biudžetą. Kitos rinks šį mokestį iš gamintojų.

„Perkėlus šį mokestį gamintojams, jis bus perkeltas vartotojams. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad plastikinę vienkartinę pakuotę apmokestinus, pavyzdžiui, 1 centu, galutiniam pirkėjui ji pabrangtų 3 centais, – tokia realybė“, – skaičiuoja plastiko pramonės praktikas ir ekspertas.

Visgi, A. Bagočiūtės teigimu, bus peržiūrima ir tobulinama teisinė bazė, ypatingą dėmesį skiriant plastiko pakuočių perdirbimui, kad jų atliekų mažėtų ir Lietuvai reikėtų mokėti mažesnį nacionalinį įnašą į ES biudžetą.

Atliekų politikos grupės vadovė primena, kad kovo 6 d. mūsų šalis prisijungė prie savanoriškos ES valstybių iniciatyvos – Europos plastikų pakto. Vienas šio pakto siekių – kurti ir projektuoti visus vienkartinius plastikinius gaminius ir pakuotes taip, kad iki 2025 m. visi rinkai teikiami vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir pakuotės, kai tai įmanoma, būtų pakartotinai naudojami ir visais atvejais perdirbami.

Be to, ekonominėmis priemonėmis skatinant gamintojus ir importuotojus, kad jie rinkai tiekiamiems produktams pakuoti rinktųsi perdirbti ar naudoti pakartotinai tinkamas pakuotes, numatyta nuo 2022 m. sausio 1 d. diferencijuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei.

Būtina infrastruktūra

„Kadangi, kaip planuojama, mokestis bus mokamas nuo neperdirbtų plastiko atliekų, galima pasidžiaugti, jog ši iniciatyva taps papildoma paskata valstybėms perdirbti jose susidarančias plastiko atliekas. Paradoksalu tai, kad, pavyzdžiui, mūsų grupės įmonės jau kurį laiką turi technines galimybes gamyboje naudoti iki 100% perdirbto-antrinio PET, tačiau jo viso žemyno (įskaitant Lietuvą) rinkoje nepakanka. Todėl pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas vartotojų švietimui ir atliekų surinkimo bei grąžinimo į gamybą infrastruktūros plėtrai“, – aiškina P. Likša.

Vis dėlto jis nuogąstauja, kad plastiko pakuočių mokestis gali paversti plastiką „visuomenės priešu“, nors dauguma alternatyvų yra net labiau žalingos aplinkai. Tik ta žala nėra tokia matoma ir nėra analizuojama viso pakuotės gyvavimo ciklo įtaka aplinkai. Jis stebisi, kad esminis mokesčio tikslas nebuvo apgalvotas, skatinantis perdirbimą, o tik siekis rasti papildomą lėšų šaltinį ES biudžetui. Ir kodėl neįvedamas stiklo, metalo, popieriaus ar apskritai pakuotės mokestis.

R. Damanskis atkreipia dėmesį, jog, Europos Komisijai atlikus auditą, gali paaiškėti, kad dalis plastiko pakuočių yra deginamos, o tai nėra perdirbimas. O tuomet šalis mokės tikrai didesnį mokestį, nei apskaičiuotas dabar.

Juolab kad, pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei, atliekų bus deginama daugiau.

„Verslo žinios“ praėjusiais metais jau rašė apie Lietuvos fenomeną – oficiali statistika rodo, kad mūsų šalis plastiko pakuočių perdirba daugiausia iš visų ES valstybių. Deja, ekspertai šia lyderyste abejoja ir svarsto, kad duomenys, kuriuos Lietuva teikia Eurostatui, yra pagražinti. Lietuvoje daugiau nei 60% į rinką išleidžiamų plastikinių pakuočių yra daugiasluoksnės (kombinuotos), kurios iš principo yra neperdirbamos.

„Komunalinių atliekų sraute daugiau nei pusę atliekų pagal tūrį sudaro pakuočių atliekos, kurios teikiamoje statistikoje yra „sėkmingai perdirbtos“. Taip pat žaidžiama gerai veikiančios depozito sistemos korta, tačiau nutylima, kad gėrimų taros depozito PET sudaro nedidelę į rinką išleidžiamų plastikinių pakuočių dalį“, – tuomet svarstė Visvaldas Varžinskas, Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimo centro vadovas.

 

Koronaviruso grimasos LINPRA viceprezidento, KTU mokslininko akimis: „Kartais sukrėtimai būna naudingi“

Per pasaulį nuvilnijusi COVID-19 pandemija nesirinko nei sektorių, nei darbdavių, paliesdama kone kiekvieną asmeniškai. Ne išimtis ir akademinė bendruomenė, kuriai teko mobilizuotis ir per dvi savaites persiorientuoti kitokiems darbo modeliams. Mažiausiai dviem mėnesiams sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas sukėlė nemenkų rūpesčių, tačiau kai kam karantinas tapo naujų perspektyvų atradimo laikotarpiu.

Apie netikėtai užklupusius iššūkius ir kaip juos įveikė mokslo bei verslo atstovai pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas bei LINPRA viceprezidentas Andrius Vilkauskas.

Jūsų požiūriu, kaip pavyko įveikti pandemijos krizę ir ar nesustojo svarbiausi darbai?

Manau, tai buvo ne krizinė, o tiesiog kitokia, nestandartinė situacija, kuri mums atvėrė naujas galimybes. Juk apie daugelį dalykų kalbėdavome, bet niekada prie jų ir neprieidavome. Ketverius metus su kolegomis dekanate aptarinėjau aibę temų, idėjų, bet jų įgyvendinimui vis neatsirasdavo laiko. Dabar nebuvo kada galvoti, nes turėjome vos dvi savaites.

Suprantama, kad dar turime, kur tobulėti, bet padarėme tai, ko nedarėme dvidešimt metų. Tiek studijų, tiek galvojimo prasme vis dar buvome praėjusiame amžiuje, kuriame net dirbome kitaip. O dabar įgyvendinome dalykus, kuriems seniausiai turime sukurtas technologijas ir visas galimybes.

Kuris sektorius sklandžiau tvarkėsi su netikėtai užklupusiais iššūkiais: verslo ar švietimo?

Tikrai žinau, jog abejose srityse buvo dėta daug pastangų, kad darbai vyktų kuo sklandžiau, bet visgi universitetui viską kryptingai susistyguoti kiek sunkiau. Verslas šiuo klausimu yra lankstesnis – greitai orientavosi ir susigaudė, kaip pasidaryti elementarias ir aiškias procedūras. Buvo sukurti tam tikri elgsenos modeliai, kad nesustotų procesai ten, kur reikalingas fizinis žmogaus dalyvavimas, ypač gamyboje.

Tačiau universitetas nebijo semtis gerų pavyzdžių iš verslo – nė dienai nestabdė laboratorijų veiklos, darbai vyko įprastu tempu. Iš gamyklininkų persikėlėme veiklos modelius ir pritaikėme savo laboratorijoms. Neišradinėjome nieko naujo, nes tam nebuvo prasmės, kliovėmės patikrintais metodais. Manau, kad praktinius dalykus geriausia mokytis iš praktikos, nes tuomet jie greičiau įsisavinami.

Ar mokslo įstaigos pasirengusios greitiems pokyčiams?

Nei universitetai, nei kitos švietimo įstaigos nėra linkusios greitai, paskubomis keistis, tad kartais gyvenimiški sukrėtimai būna naudingi. Tuomet apmąstoma, kas yra daroma ir ką būtų galima keisti ar tobulinti. Tai buvo geras metas universitetams apgalvoti savo vidinės veiklos, studijų ir tyrimų procesų organizavimą. Pastebėjome, kad atliekant tyrimus, galime būti kur kas greitesni ir lankstesni bei efektyvesni kaštų prasme.

Per karantiną įsitikinome, kad daug dalykų pavyko nuveikti efektyviau, neeikvojant laiko ir pinigų fizinėms kelionėms, susitikimams.

Kaip universitetas susitvarkė su netikėtai užklupusiais iššūkiais, kai staiga teko perorientuoti visą mokymo procesą, perkeliant jį į virtualią erdvę?

Tas perkėlimas į virtualią erdvę ir buvo kone sunkiausia užduotis, kuri vis dar pilnai neišspręsta. Tai itin pasijautė inžineriniuose moksluose, kur reikėjo naudotis laboratorijomis, atlikti tyrimus. Tad teko suktis iš padėties ir veikti kaip gamybininkams. Studentai, rašydami baigiamuosius darbus, atnešdavo savo eksperimentus ir bandymus laborantams, kurie tirdavo ir atiduodavo rezultatus, kad galėtų toliau savarankiškai dirbti. Tai buvo dalinis sprendimas, kaip gauti eksperimentinius rezultatus ir tuo pačiu sumažinti riziką dėl nerekomenduotino judėjimo.

Ar verslas buvo pasirengęs kriziniam laikotarpiui? Kaip kolegos, atstovaujantys LINPRA, priėmė pandemijos sukeltus iššūkius?

Verslui tai irgi buvo naujovė, bet jo atstovai į tai žiūri labai pragmatiškai, nes mato, kad tokiu būdu susitaupo laikas ir lėšos. O atsisakius fizinio judėjimo, net ir darbas tapo produktyvesnis. Jeigu anksčiau per dieną buvo keturi susitikimai, tai persikėlus į virtualią erdvę juos pavyko pasididinti net iki aštuonių.

Kai kurių dalykų verslas mokosi greičiau, nes jie negali stabdyti savo veiklos, kas reikštų kritinį pajamų mažėjimą.

Pirmosiomis savaitėmis buvo lengvas šokas, bet po to visi tvarkėsi puikiai. Kai kurie sektoriai paaugo, kiti ėmėsi naujų gamybinių veiklų, dar kiti persiskirstė rinkas ir atrado naujų klientų. Žvelgdamas iš šalies, manyčiau, kad kolegos daugiau atrado nei prarado. Žinoma, kai kurie dalykai parodė ir mūsų silpnumą, per didelį atsipalaidavimą.

Kaip vyksta darbas po karantino?

Atsirado lankstesnis požiūris, leidęs suprasti, kad, norint atlikti darbą, nebūtina fiziškai būti ofise. Kai kuriose srityse neišvengiamas gyvas žmogiškasis kontaktas ir tai suprantama, bet didžioji dalis darbų gali būti atlikti ir per atstumą.

Kaip mokslas ir verslas, dirbdami kartu, galėtų palengvinti savo išėjimą iš tokių netikėtų krizių?

Turime būti viskam pasiruošę, įsivertinę tam tikras rizikas, kad ir vėl gali atsirasti suvaržymų, bet reikia mokėti įžvelgti bei išnaudoti jų teikiamas galimybes.

Jeigu įsitvirtina nuotolinio mokymosi modelis, gali atsiverti labai plačios galimybės. Pasauliniams universitetams persikėlus į virtualų mokymą, gali prasidėti rimta konkurencija. Visai tikėtina, kad KTU sulauktų ir daugiau studentų, nes mokslui persikėlus į virtualią erdvę, labiau ims dominuoti finansinis aspektas. Tad natūralu, kad studentai visame pasaulyje ieškos pigesnių alternatyvų.

Manau, kad bet kuri krizė atveria naujas galimybes, o ar mes jomis pasinaudosime, laikas parodys.

Kaip KTU ir LINPRA ruošiasi antrajai bangai, jeigu tokia bus? Ar jau numatytos gairės dėl darbo organizavimo?

Netikėtų krizių neišvengsime ir ateityje, tad svarbu mokėti jas priimti ir valdyti. Dažnai išlieka ne stipriausi, o gebantys greičiausiai prisitaikyti. Įmonės tikrai yra numačiusios kelis žingsnius į priekį.

Jeigu būtų antroji banga ir pasikartotų suvaržymai, tą laiką reikėtų išnaudoti inovacijoms. Juk kai susitaupo laikas nuo kelionių, jo daugiau lieka pagalvojimui. Pagirtina, kai žmonės tą laiką stengiasi išnaudoti produktyviai, pavyzdžiui, ilgai atidėliojamoms studijoms.

Tad dabar yra toks savotiškų galimybių metas, kai universitetai prisitaiko prie pokyčių, teikia kitokio formato studijas, o verslas ieško naujų galimybių, atlieka tyrimus ir naudojasi universiteto baze – skatina savo darbuotojus studijuoti ir siekti naujų žinių.

„Formula Air“ pristato rinkai oro filtrus, padedančius sustabdyti Covid-19 koronaviruso plitimą

  • E-PURE ASPRA oro filtrai pašalina > 99 % virusų ir bakterijų
  • Ekonomiška, veiksminga ir efektyvi patentuota ASPRA oro valymo technologija

„Formula Air“ džiaugiasi galėdama pranešti, jog šį mėnesį pasaulį pasieks du novatoriški virusų šalinimo filtrai – E-PURE ASPRA P10000 ir E-PURE ASPRA M2500. Dar vieną, E-PURE ASPRA L5000, bus galima įsigyti nuo rugsėjo mėn. Kiekviename iš filtrų yra įdiegta ekologiška ASPRA technologija, kuri naudoja elektrostatinį lauką ir mechaninį filtravimą bei buvo sėkmingai išbandyta prieš mikrobus. Ši pažangi technologija pašalina daugiau nei 99 % virusų, bakterijų, smulkių dulkių, grybelių, pelėsių, kvapų ir dujų iš aplinkos oro.

E-PURE ASPRA filtrai yra savaiminio įdiegimo („plug and play“), juos lengva prižiūrėti, jie tinkami pramoninėms bei komercinėms patalpoms. Efektyviai šalindami dideles dulkių koncentracijas, šie filtrai puikiai tinka naudoti suvirinimo darbo zonose, logistikos-distribucijos sandėliuose, gyvulininkystės ūkiuose, žemės ūkio tarpinėse erdvėse, plieno, popieriaus ar maisto perdirbimo patalpose. Mobilusis filtrų asortimentas yra lankstus, mobilus ir keičiamas, taip pat tinka biurams, ligoninėms, sporto centrams, parodoms, dienos priežiūros įstaigoms ar mažesnėms patalpoms.

„Formula Air“ generalinis direktorius Jeroen Zweegers: „Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, oro kokybė yra vienintelis didžiausias pavojus aplinkai pasaulyje. Mes didžiuojamės tuo, kad šiuo svarbiu metu prisidedame prie kovos su greitai plintančiais virusais, tokiais kaip COVID-19, ir kitais mikrobais, taip pat padedame pašalinti kitas kenksmingas medžiagas, tokias kaip pramoninės dulkės, iš oro, kuriuo kvėpuojame. E-PURE ASPRA filtrų asortimentas gali būti tiesiogiai naudingas tiek pramoniniam, tiek privačiam sektoriui“.

„Formula Air“ kviečia susisiekti dėl įrenginio apžiūros detalesnės techninės informacijos.

„Formula Air“ padeda sukurti tvarią darbo ir gyvenamąją aplinką, siūlydama lengvai prieinamus pramoninių dulkių ištraukimo sprendimus. Įmonė tiekia visus dulkių ištraukimo, filtravimo ir vėdinimo komponentus.

 

Automobilių pramonės tiekėjai Lietuvoje 2020-uosius „nurašo“

Rimos Rutkauskaitės ir Gintarės Rovaitės straipsnis „Verslo žiniose

  • Automobilių sektoriaus įmonių apyvartos per tris mėnesius krito 4-5 kartus.
  • Komponentų ir detalių tiekėjai atsigavimą prognozuoja 2021 m. pabaigoje.
  • Kokios viltys sudėtos į elektromobilių pramonę.

Nukritus pardavimams, pasaulinė automobilių pramonė kelias dešimtis Lietuvos tiekėjų, gaminančių detales ar komponentus, įstūmė į nuostolius. Gamybininkai pradeda orientuotis į būsimų metų poreikius, o ekspertai ragina šiemet naujų užsienio investicijų nelaukti.

Ispanijos automobilių detalių gamintojos „Cie Automotive“ valdomos Marijampolės alkūninių velenų ir kitų detalių gamintojos „Cie LT Forge“ gamybos pajėgumo panaudojimas šiuo metu siekia tik apie pusę, koks būdavo anksčiau.

„Pagal klientų užsakymus mūsų prognozės – iki rugsėjo–spalio turėtų atsitiesti iki 65 %, galbūt iki 70 % praėjusių metų lygio. Maždaug 20 % darbuotojų prastovose. Kadangi vasarą gamyba tradiciškai dviem savaitėms stabdoma – pildome sandėlius“, – aiškina Darius Masionis, „Cie LT Forge“ generalinis direktorius.

Anot jo, įmonė yra globalios automobilių pramonės dalis ir ją veikia toks pačios tendencijos, kaip ir visą pramonę, – tradicinių automobilių gamyba mažėja, o elektra varomų automobilių gamybos augimas kol kas nekompensuoja to mažėjimo.

„Kitų metų planų dar nesame pasitvirtinę – veikiausiai neplanuosime, kad gamyba kitąmet atsigaus. Kiek stebime, ateinantys metais bus bandymas pasivyti tai, kas buvo 2019 m. Ar tai bus 10 ar 20 % mažiau negu pernai – dar negaliu pasakyti. Bet akivaizdu, kad kiekiai bus mažesni“, – svarsto vadovas.

Per 2019 m. „CIE LT Forge“ apyvarta buvo išaugusi 28 %, iki 44,8 mln. Eur, grynasis pelnas – 39 %, iki 6,8 mln. Eur.

„Lietuvoje prieš 3–4 mėnesius automobilių pramonė ir tos įmonės, kurios gamina automobilių dalis ar komponentus, patyrė didžiausią COVID-19 poveikį. Didžioji dalis bendrovių buvo priverstos skelbti dalines arba visiškas prastovas. Drastiškai krito įmonių apyvartos, kai kurių net 4–5 kartus, per laikotarpį nuo kovo iki gegužės“, – nurodo LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Automobilių elektronikos ir komponentų gamintoja „Hella“, valdanti gamyklą Kauno LEZ, smarkų paklausos sumažėjimą pajuto dar vasario pabaigoje.

„Reaguodama į tai, šalia jau veikiančios kaštų taupymo programos kompanija ėmėsi veiksmų dėl darbo užmokesčio ir kitų materialinių išlaidų sumažinimo“, – gegužę teigė Rolfas Breidenbachas, „Hellos“, tuomet svarsčiusios galimybę dirbti sutrumpintu grafiku, generalinis direktorius.

Bendrovės 9 finansinių metų mėnesių, pasibaigusių kovą, pajamos siekė 4,8 mlrd. Eur ir buvo 4 % mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o 347.000 Eur pelnas – 15 % mažesnis.

Kaip sekasi šiandien, „Hella“ nekomentuoja – tai daryti ruošiasi rugsėjį, kai bus skelbiami bendrovės metiniai finansiniai rezultatai. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, įmonėje vis dar yra galiojančių prastovų.

Visgi birželį ir liepą didelė dalis bendrovių, jo žiniomis, dalijasi džiugesne informacija. Nemažai jų patvirtino, kad liepos užsakymų skaičius ir apyvarta prilygsta praeitų metų tam pačiam laikotarpiui, grįžtama į įprastas vėžes.

Pandemija nukirto 1,1 mlrd. USD

Tai, kaip skaudžiai pandemija kirto automobilių detalių tiekėjams, rodo bendrovės „Magna“, vienos didžiausių pasaulyje komponentų automobilių pramonei tiekėjos, paskelbti pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai.

Nors kovo pabaigoje, kai fiksuoti laikotarpio pardavimai, koronavirusas Europoje dar nebuvo parodęs visos savo griaunamosios jėgos, bendrovės apyvarta, siekusi 8,66 mlrd. USD, buvo 18 % mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Detalių automobilių pramonei tiekėjos EBITA buvo 403 mln. USD – 44 % mažesnė nei 2019 m. pirmąjį ketvirtį.

„Pardavimai smuko dėl klientų gamyklų stabdymo, susijusio su pandemija, kuris Kinijoje prasidėjo sausio pabaigoje, o kovo viduryje pasiekė ir Europą bei Šiaurės Ameriką“, – rašoma „Magnos“ pranešime.

Tiesa, kol įprasto darbo nesujaukė koronavirusas, įmonės finansiniai rezultatai visuose segmentuose buvo tokie, kaip planuota, arba net geresni. Vis dėlto pandemija pakoregavo ir finansus, ir planus. Savo pranešime „Magna“ skaičiuoja, kad koronavirusas nuo bendrovės pardavimų per pirmąjį metų ketvirtį jau nurėžė apie 1,1 mlrd. USD.

Kovo pabaigoje, kai skelbė savo finansinius rezultatus, įmonė teigė negalinti pasakyti, kaip jiems artimiausiu laikotarpiu atsilieps pandemijos įtaka.

Kaip jau rašyta, susidūręs su paklausos automobilių pramonėje smukimu, kurį dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija, šveicarų automatizavimo sprendimų kompanijos „Mikron Group“ padalinys „Mikron Automation“ liepos pradžioje paskelbė parduodantis prieš pusantrų metų įsteigtą UAB „Mikron Kaunas“.

Investicijų nesitiki

„Šie metai investicijų prasme bus skurdūs. Įsibėgėjant pandemijos bangoms, potencialūs investuotojai bijo keliauti – juos pristabdo ne tik netikrumas dėl ekonomikos ateities, bet ir galimybė lankytis užsienio šalyse“, – kalba Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“ vadovas, LINPRA prezidiumo narys.

Kuria elektrinius autobusus

„Mūsų partneriai Lietuvoje, subrangovai, verčiasi sunkiai. Jaučiame, kad jie labai jautrūs mokėjimams, prašo, kad atidėjimai būtų kuo trumpesni, kad sumokėtume iškart, kai tik detalės bus patiektos. Matyti, kad finansinė jų padėtis nestabili“, – konstatuoja Edvardas Radzevičius, mažų ir vidutinio dydžio autobusų bei specialiųjų transporto priemonių gamybos UAB „Altas komercinis transportas“, veikiančios su prekės ženklu „Altas Auto“, generalinis direktorius, LINPRA prezidiumo narys.

Didžiausia problema sektoriuje, anot jo, – dėl koronaviruso pandemijos apribotas žmonių judėjimas.

„Žmonės nejuda, kaip anksčiau. Turizmo verslas sustingęs, lėktuvai neskraido, autobusai nevažinėja. Autobusų segmente rinka sugriuvusi, nes žmonės, jeigu ir keliauja, renkasi individualų kelionės būdą“, – padėtį sektoriuje apibūdina E. Radzevičius.

Visos prognozės, anot jo, dabar abejotinos, niekas nežino – bus daugiau pandemijos bangų ar jau nebe. Darbuotojų, kurių skaičius balandį siekė iki 250, įmonėje sumažėjo iki 180. Skaičiuojama, kad pardavimo pajamos 2020 m. gali sumažėti iki 21 mln. Eur (2019 m. buvo 26,8 mln. Eur), o grynasis pelnas – iki 10.000–50.000 Eur (2019 m. – 0,4 mln. Eur). Tačiau nors ir mažesniu pajėgumu, įmonė dirba. Pernai laimėtas konkursas dėl 40 mokyklinių autobusų Lietuvoje ir dėl maždaug 40 greitosios pagalbos automobilių Latvijoje. „Dalyvavome gana daug konkursų, dirbome daugelyje šalių, bet dėl nestabilios padėties šių šalių vyriausybės neskuba priimti sprendimų. Ir nors esame laimėję konkursų, parašus ant reikiamų dokumentų delsiama sudėlioti. Kylant abejonių dėl finansavimo vyriausybės atsargios. Nors turėjome gaminti šiemet, viskas gali vėluoti. Turime gamybos pajėgumų ir, jeigu atsiras užsakymų, juos įgyvendinsime, bet labiau žiūrime į kitus metus“, – neslepia bendrovės „Altas komercinis transportas“ vadovas.

„Altas Auto“ kartu su „Elinta Motors“ bando įžengti į elektrinių autobusų rinką. Įmonės investicijos, preliminariais duomenimis, sudarys maždaug 0,3 mln. Eur. „Elinta Motors“, gaminanti sistemas elektromobiliams, šiuo metu ieško naujų darbuotojų – pandemija, kaip yra sakęs Vytautas Jokužis, įmonių grupės „Elinta“ vadovas ir akcininkas, privertė Vakarų kompanijas, net labai stambias, skubiai permąstyti strategiją ir ieškoti naujų tiekėjų.

Planuojama, kad kitų metų pradžioje iš „Altas Auto“ gamyklos Vilniaus rajone išriedės pirmieji elektriniai autobusai, sukurti naudojant MAN ir „Mercedes-Benz“ bazę.

„Turizmas stagnuoja, o viešasis transportas dar juda – stengiamės investuoti į segmentą, kuriame daugiau gyvybės. Be to, žalioji kryptis Europoje leidžia tikėtis, kad parama bus nukreipta į ekologiškas transporto priemones, o vežėjai bus labiau suinteresuoti pirkti tokias transporto priemones, kurioms įsigyti galima gauti papildomą finansavimą“, – nurodo E. Radzevičius.

„Altas Auto“ maži autobusai nekonkuruos su miestų keleiviams vežti skirtais „Dancer“, kuriuos gamina Klaipėdos UAB „Vėjo projektai“. Jie bus skirti mažesniems miesteliams, kur didelių autobusų pirkti neapsimoka, arba žmonėms iš priemiesčių atvežti iki pagrindinių viešojo transporto linijų.

Toli iki tvarumo

Praėjus pirmajam metų ketvirčiui, kai Kinijos fabrikai ėmė grįžti prie darbo, o Europoje dar nebuvo aišku, į kokią krizę sektorių įstums pandemija, ne vienas gamintojas tikėjosi, kad jei ne antrasis pusmetis, tai bent antrasis metų ketvirtis leis lengviau atsipūsti. Dabar, virusui kirtus ne tik gamintojams, bet ir visai ekonomikai, aiškėja, kad sudėtingomis sąlygomis dirbti reikės dar ilgai. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, birželį ES buvo registruoti 949.722 nauji automobiliai – 22 % mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o per pirmąjį pusmetį naujų automobilių registruota 38 % mažiau. Nors kritimas ne toks didelis kaip gegužę, kai registruota 52 % mažiau automobilių, statistika rodo, kad gyventojai pinigines atveria atsargiau, ir tikėtis staigaus sektoriaus atsigavimo jau nereikėtų.

Pardavimų nebus, teks investuoti

2020–2024 m. periodo apžvalgoje Europos automobilių gamintojų asociacija prognozuoja, kad nors pandemija kiek apribojo gamintojų ambicijas autonominių automobilių srityje, analizuojamu periodu sektoriaus dėmesys neabejotinai bus nukreiptas į elektrifikaciją ir automobilių su hibridiniais ar vandenilio varikliais komercializaciją. Gaminti taršius automobilius greitai tiesiog bus per brangu.

Vis dėlto, Automobilių gamintojų asociacija teigia, kad gamintojams investicijos į elektrifikaciją liks sudėtingas iššūkis tol, kol neatsigaus bendri automobilių pardavimai.

S. de Vries atkreipia dėmesį, kad ir parama, kurią automobilių pramonės sektoriui dalija valstybės, ne visuomet yra naudinga tiekėjams. Pavyzdžiui, Vokietijos paramos paketas buvo kritikuotas ne vieno gamintojo dėl to, kad, skiriant lėšas sektoriaus elektrifikacijai ir inovacijoms, mažai paskatų buvo suteikta benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimams, iš kurių kol kas didžiąją dalį apyvartos generuoja ne tik automobilių gamintojai, bet ir jų komponentų tiekėjai.

AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė pasiruošusi priimti „Panamax“, „Postpanamax“ ir „Aframax“ tipo laivus

#LINPRAnariai

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė verčia naują istorijos puslapį – baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivus. Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų, jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. Pirmąjį laivą remontui jis priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

LINPRA viceprezidentas, VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad teko tikrai daug ir kantriai dirbti, kol planas sukurti Klaipėdoje „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivų remonto pajėgumus virto realybe. Pagaliau bendrovei atsiveria durys į visiškai naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai.

„Šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas mums – džiugus istorinis momentas. VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei. Kursime naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – pabrėžė A.Šileika.

„Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektas šiuo metu yra tarp prioritetinių Uosto direkcijos projektų ir galime pasidžiaugti, kad čia veikiančioms įmonėms netrukus bus sudarytos visiškai kitokios sąlygos plėtoti veiklas. Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai yra užbaigti, o šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi šioje įlankoje dirbančios įmonės. Didžiuojamės, kad šiandien AB „Vakarų laivų gamykla“, galėdama remontui priimti didžiuosius laivus, yra pajėgi konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos įmonėmis ir reprezentuoti Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip stipri laivų remonto ir statybos rinkos dalyvė“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tai – nepaskutinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką. Dabar dėmesys bus skiriamas krantinėms. Atnaujinus 135–136 krantines, bus užbaigtas pirmasis įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapas. Yra poreikis įgyvendinti ir antrą etapą, kurio tikslas – išvystyti ir pagerinti laivybą Malkų įlankoje, startuos 133–134 ir 131–132 krantinių demontavimu. Jo metu taip pat bus prailginta ir rekonstruota 129–130 krantinė. A.Šileika pažymėjo, kad būtent dėl bendrovės teritorijoje esančių krantinių dabar kyla daugiausia klausimų.

„Gamykla pastatyta prieš daugiau nei pusšimtį metų, tad esanti nuomojama infrastruktūra yra fiziškai nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių laivybos tendencijų ir poreikių, riboja įmonės galimybes išnaudoti savo technologinį potencialą, pajėgumus remontuoti laivus bei vykdyti krovą. Antras įmonės krantinių rekonstrukcijos etapas užbaigtų Malkų įlankos plėtros projektą, ir taip būtų pagerintos sąlygos čia įsikūrusioms uosto kompanijoms, navigacija akvatorijoje, kur atsirastų galimybė apsisukti iki 300 metrų ilgio laivams. Tikimės, kad bendromis pastangomis bus rasti sprendimai, kurie pateisintų būtinas investicijas, o grąža valstybei iš laivų remonto ir statybos tinkamai įvertinta“, – pabrėžė A.Šileika.

„Novametos“ posūkis – pramoninių virtuvių gamintoja ėmėsi sveikatos sprendimų

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

  • #LINPRAnariai
  • Kokie pokyčiai vyko pagrindinėse „Novametos“ rinkose.
  • Kiek laiko užtruko naujų produktų kūrimas ir ką teko keisti.
  • Ar bus kompensuoti praradimai.
  • Ką signalizuoja pirkėjai šiuo metu.

Krizės poveikį dėl COVID-19 pandemijos siekianti sumažinti LINPRA narė „Novameta“ per rekordiškai trumpą laiką persitvarkė gaminti naujus produktus ligoninėms. Tokia produkcija, kaip prognozuojama, šiemet sudarys iki 30% apyvartos

„Matydami valdžios rekomendacijas, jausdami, ko trūksta mums ir mūsų klientams, nusprendėme praplėsti savo turimą asortimentą ir rinkai pasiūlyti bekontakčių produktų, tokių kaip mobilios rankų plovimo stotelės, stovai su dalytuvais ir panašūs, kurie leidžia užtikrinti švarą ir mažinti viruso plitimo galimybes. Kuriant ir pristatant šiuos gaminius, svarbiausia buvo greitis ir komandinis susitelkimas. Mūsų nauji produktai galvose gimė per kelias dienas, o per vieną naktį nugulė reklaminėje medžiagoje. Iš ryto pardavimų skyrius juos jau siūlė klientams visame pasaulyje. Šiandien šie sprendimai generuoja nemažą dalį mūsų pajamų“, – atskleidžia Mindaugas Jonuškis, pramoninių virtuvių iš nerūdijančiojo plieno  gamybos UAB „Novameta“ direktorius ir akcininkas.

Anot jo, kartu šoktelėjo ir medicininių, reanimacinių lovų poreikis, kurių gamyboje specializuojasi antrinė įmonė „Taneta“, todėl nuspręsta dalį pajėgumų perkelti į reanimacinių lovų gamybą. Tiesa, teko atlikti nemažus technologinius pakeitimus gamykloje, perkalibruoti turimą įrangą, apmokyti darbuotojus, nes produktai visiškai skirtingi.

„Kad galėtume sėkmingai veikti ir užtikrinti savo darbuotojų saugumą, turėjome užimti prieš tai kitiems išnuomotą dalį patalpų. Visi sprendimai turėjo būti įgyvendinti labai greitai, nes produktas buvo itin reikalingas ir reikalingas skubiai“, – aiškina vadovas.

Beje, dalį pagamintų lovų bendrovė nutarė padovanoti Lietuvos ligoninėms.

„Novametos“ metiniame pranešime rašoma, kad dėl pandemijos įmonės apyvarta gali sumažėti  iki dešimtadalio, nuosmukį mažins ligoninėms skirta įranga, kuri sudarys apie 20–30% apyvartos.

Išvengė smūgio 

„Novametos“ specializacija – nerūdijančiojo plieno įrangos profesionalams skirtoms virtuvėms gamyba. Nuoseklus užsakymų augimas ir matomas gamybinis potencialas paskatino investuoti į naują gamyklą, į kurią persikelta pernai, ir atsinaujinti technologiškai.

Anot direktoriaus, krizė buvo labai netikėta – pirmasis metų ketvirtis buvo vienas sėkmingiausių per bendrovės veiklos metus, o ir Europa nelėtino apsukų netgi tada, kai viruso pavojaus signalai iš Kinijos jau buvo girdėti.

„Virusas pirmiausia sustabdė būtent tą sektorių, kuriame specializuojamės. Staigiai pradėjo užsidaryti restoranai, viešbučiai. Mūsų užsakymai ir įgyvendinami projektai visame pasaulyje buvo atšaukiami arba nukeliami. Tačiau dirbame daugiau nei 20-yje rinkų ir, matydami skirtingas situacijas bei poreikius, galėjome savo veiklą ir pajamas diversifikuoti, kad išvengtume vieno didelio smūgio“, – prisimena vadovas.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Lenkijoje per krizės piką vos 1% viešojo maitinimo ir viešbučių (HORECA) sektoriaus įmonių dirbo taip pat, kaip prieš pandemiją. Apie 67% veiklą sustabdė, 32% gerokai ją sumažino.

Švedija nusprendė neskelbti visuotinio karantino, tad, nors mažesne apimtimi, „Novameta“ šioje šalyje tęsė projektus.

Jungtinė Karalystė, panašiai kaip ir Švedija, – kai visi stabdė profesionalių virtuvių projektus, „Novametos“ partneriai Jungtinėje Karalystėje savo apsukų nelėtino ir buvo vieni pagrindinių pirkėjų. Tačiau vėliau viskas sustojo.

„Užsakymų skaičius pradėjo augti, tik sušvelninus karantino sąlygas. Pavyzdžiui, kai tik Danijoje buvo atšauktas karantinas, jau kitą dieną iš klientų išgirdome apie higieninių gaminių, kurie užtikrintų sugrįžtančių į darželius, mokyklas ir universitetus vaikų ir jaunuolių saugumą, poreikį. Kiekviena rinka skirtingu metu turėjo skirtingų iššūkių ir skirtingų sprendimų, kuriais juos bandė įveikti, o mes tiesiog turėjome prisitaikyti“, – pasakoja M. Jonuškis.

Nors šiandien klausimų yra daugiau nei atsakymų, pasak verslininko, dauguma Europos įmonių krizę mato kaip laikiną stabtelėjimą. Netgi tie, kurių apsukos smarkiai mažėjo, tikisi, kad nuostoliai nebus labai dideli ir jie galės ilgainiui grįžti į sau įprastą režimą.

„Žinoma, optimizmo teikia tai, kad suvaržymus sumažinusios rinkos pradeda pamažu didinti užsakymus. Taip pat viešasis, valstybinis sektoriai tęsia tuos projektus, kuriuos buvo įsipareigojęs vykdyti dar iki karantino“, – teigia vadovas.

Per 2019 m. Kauno įmonės pardavimo pajamos išaugo 5%, iki 13,4 mln. Eur, grynasis pelnas dėl persikraustymo kaštų ir didėjant darbuotojų skaičiui sumažėjo 36%, iki 1,09 mln. Eur.

„Arginta Engineering“ atsisako valstybės pagalbos, turi planą B

Straipsnis „Verslo žiniose“

Nors koronaviruso sukeltą pandemiją  gali išgyventi ne visos „Arginta Group“ įmonės, „Arginta Engineering“ paprašė VMI išbraukti ją iš nukentėjusių dėl COVID – 19 sąrašo ir prognozuoja šiuos metus baigti augimu.

„Verslo žinių“ šaltiniai teigia, kad  ne visos „Arginta Group“  įmonės be valstybės pagalbos išgyvens krizę. Tačiau nestandartinių įrenginių projektavimo ir gamybos UAB „Arginta Engineering“ paramos atsisako ir pirmąjį pusmetį, o gal ir visus šiuos metus tikisi baigti didesne apyvarta nei pernai.

LINPRA prezidentas, Tomas Jaskelevičius, „Arginta Engineering“ direktorius bei akcininkas, sako gerai išmokęs praeitos krizės pamoką – diversifikuoti veiklą pagal pramonės šakas ir pasaulinę geografiją.

„Savo verslą pradėjau po „Ekrano“ bankroto, įkūręs „Progresyvius verslo sprendimus“. „Ekrano“ bankrotas parodė, kad negali kurti verslo, siedamas jį su viena veikla, vienu produktu. „Ekranas“ bankrutavo, nes atsirado kitas, geresnis produktas. Turi būti pasirengęs dirbti kitaip. Taip gal mažiau uždirbi – bet gyveni stabiliau“, – pabrėžia verslininkas.

Anot jo, valstybės pagalba daugeliui smulkių jaunų įmonių, kurios nėra sukaupę finansinių resursų nuosmukiui išgyventi, yra būtina. Tačiau kuomet dejuoja stambios verslo grupės, kad nepajėgia mokėti atlyginimų, o akcininkai prieš tai išsimokėjo milijoninius dividendus ir sąskaitose turi milijonines sumas – juokinga. Jos gali skolintis ir turi galvoti, kaip diversifikuoti veiklą.

„Arginta Engineering“ prieš pora savaičių pradėjo dirbti ilgiau – 7 dienas per savaitę. Dalis operacijų vyksta ištisą parą, išnaudojami leistini viršvalandžiai. Įgyvendinami anksčiau gauti užsakymai iš Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos.

Anot T. Jaskelevičiaus, teiginiai, kad visi verslai šiose šalyse yra sustabdę veiklą – mitas. Visos didžiosios pramoninės įmonės, kurios įgyvendina stambius infrastruktūros projektus dirba.

„Kelis metus vyko derybos dėl kai kurių projektų, buvo spaudžiama nuleisti kainą. Bet Kinijoje gamybai stojus vasarį pasirašėme kontraktą. Buvo sunku įeiti į Italijos rinką dėl brangių logistikos kaštų, bet krizei prasidėjus ir kai kuriems tiekėjams sustabdžius gamybą – mes perėmėme tiekimą“, – aiškina vadovas.

Šiai dienai, pasak jo, yra užsakymų iki rugsėjo pabaigos. Yra projektų, kuriuos galima perkelti iš kitų metų – tuomet gamyba bus užkrauta iki gruodžio mėnesio. Tikimasi, kad užsienio valstybės, skatindamos ekonomiką, nuo metų vidurio nukreips lėšas į stambius infrastruktūros objektus. Taip būtų gauta naujų užsakymų.

„Mes nė vienam žmogui neforminome prastovos, nemažinome atlyginimų. Mes raštu atsisakėme VMI būti įtraukti į nukentėjusių dėl COVID-19 sąrašą. Tai būtų nukirtę mūsų kredito reitingą. Mokame mokesčius ir jokia valstybės parama neplanuojame naudotis“, – tikina T. Jaskelevičius.

Kadangi, didinant pardavimus, apyvartinių lėšų įmonei reikės daugiau, šiomis dienomis buvo pasirašyta sutartis su banku dėl padidinto finansavimo. Tai aktualu dar ir todėl, kad daugelis tiekėjų reikalauja išankstinio apmokėjimo, yra atsiradę daug netikrumo.

„Creditinfo“ bendrovėms, įtrauktoms į nukentėjusioms nuo COVID -19 sąrašą, sumažino kredito reitingus, „Sodra“ neberodo įsiskolinimų.

Planas B

„Arginta Engeneering“ turi ir planą B, jeigu dėl susirgimų COVID-19 fabriką tektų uždaryti. Su Darbo taryba suderinta, kad visi darbuotojai būtų išleisti apmokamų atostogų. Tokią priemonę galima būtų taikyti 5 savaites, ilgesniam laikui kiltų finansinių problemų ir, matyt, tuomet tektų forminti prastovas.

Peržiūrėta žaliavų tiekimo grandinė – kiekvienai jų yra po 2 arba 3 tiekėjus iš Šiaurės arba Centrinės Europos, kad  vienoms šalims užsidarius būtų galima pirkti iš kitų.

Dėl karantino daliai darbuotojų iš Baltarusijos grįžus į namus, likusiems leista dirbti viršvalandžius. Viena, taip išnaudojami turimi gamybos pajėgumai,  o antra, sustabdžius gamybą žmonės turėtų daugiau pinigų.

„Turime sudarę planą, kaip atsekti, jei atsirastų infekuotas darbuotojas. Kadangi bendravimas yra  apribotas, apytiksliai 1 asmuo kontaktuoja mažiau nei su dešimčia žmonių, tokiu atveju izoliuotume tik 10 darbuotojų iš 200“, – sako direktorius.

Dirbantiesiems, atvykstantiems į įmonę iš Nemenčinės, leista grįžti į fabriką tik gavus neigiamus koronaviruso testo atsakymus.

„Visi vadovai krizės laikotarpiu dirba 7 dienas per savaitę – taip galime reaguoti operatyviai ir reikiamus  sprendimus priimti tą pačią dieną“, – atkreipia dėmesį verslininkas.

Duomenų ir procesų skaitmeninimo sprendimas verslui – 3DEXPERIENCE platforma debesijoje

Visas straipsnis – „IN RE“ puslapyje. 

Nepaisant neabejotinos pažangos, kurios pastaraisiais metais pasiekė Lietuvos inžinerinė pramonė, koronoviruso sukelta sumaištis parodė, kad duomenų ir procesų skaitmeninimo srityje nueitas kelias yra nepakankamas. Nenuostabu, kadangi skaitmeninė ekonomika Lietuvoje 2019-ųjų pabaigoje sudarė 7,6 proc. visos ekonomikos ir gana ženkliai atsiliko nuo ES vidurkio (10,3 proc.).

COVID-19 ir jo iššauktas karantino režimas sujaukė nuoseklią, tačiau aiškiai per lėtą skaitmeninimo pažangą, daugelį privertęs dirbti nuotoliniu būdu. Turbūt kiekviena pramonės įmonė turi savo istoriją, kiek tokiomis sąlygomsi nukentėjo bendravimas ir darbo procesai.

Tačiau verslo valdymas gali būti kitoks, ir jokie panašūs karantinai neatneš žalos, jei visada – biure, komandiruotėje ar iš namų – bus dirbama naudojant debesijos paslaugas.

Holistinis požiūris realiu laiku

“Kuo toliau, tuo daugiau su savo klientais kalbėsime apie 3DEXPERIENCE platformą, kuri stipriai palengvina darbą su žmonėmis tiek įmonėje, tiek ir už jos ribų, įskaitant partnerius, tiekėjus ir gamintojus“, –  sako bendrovės „IN RE“ plėtros direktorius Andrejus Jarmolajevas.

Per keturis savo veiklos dešimtmečius Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“ yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje. Koncernas ilgai plėtojo ir dabar užbaigė inžinerinei pramonei skirtą platformą 3DEXPERIENCE, kurioje dirbama per debesiją.

Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“ jau daug metų yra „Dassault Systemes” partneris Lietuvoje ir nuo šiol atstovauja ir “3DEXPERIENCE On Cloud” sprendimams.

“Mes patys nemažai mokėmės, toliau sekame visus pasikeitimus ir konkrečiam vartotojui siūlome optimalius sprendimus, kuriuos atveria 3DEXPERIENCE platforma”, – sako A. Jarmolajevas.  „IN RE“ yra „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje.

Iki šiol “IN RE” atstovavo „Dassault Systemes” plėtojamai SOLIDWORKS trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų valdymo programinę įrangai. Šiuos programinius paketus pasaulyje naudoja daugiau kaip 6 milijonai projektuotojų ir gamybininkų. Pasak A. Jarmolajevo, SOLIDWORKS kaip buvo, taip ir lieka itin sparčiai tobulinama trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų valdymo programinė įranga.

„3DEXPERIENCE on Cloud“ visoms organizacijoms pateikia holistinį savo verslo ekosistemos vaizdą realiu laiku, kai žmonės, idėjos, duomenys ir sprendimai bet kuriuo metu prieinami vienoje interaktyvioje bendradarbiavimo aplinkoje

Paprasta naudoti sąsaja padeda visiems, dalyvaujantiems inovacijų projektuose, įsivaizduoti, projektuoti, modeliuoti ir gauti grįžtamąjį klientų ryšį. Naudojant „3DEXPERIENCE on Cloud“ galima išvengti įprastinės IT sistemos suvaržymų ir žymiai padidinti duomenų apimtį ir greitį.

3DEXPERIENCE platformoje bendradarbiaudamos realiuoju laiku, įmonės gali projektuoti, imituoti (simuliuoti), optimizuoti gaminius ar procesus dar prieš juos pagamindamos ar sukurdamos.

Naudodamiesi galimybe debesijoje susieti skaitmeninį ir realųjį pasaulius, 3DEXPERIENCE platformos naudotojai gali įvairiose pramonės šakose pagerinti efektyvumą ir produktyvumą, tuo pačiu sumažindami išlaidas.

Visaaprėpianti platforma

Platformoje pateikiami programinės įrangos sprendimai kiekvienam įmonės padaliniui ir procesui – nuo projektavimo ir gamybos iki marketingo ir pardavimų, visur kuriant vertę ir unikalią vartotojų patirtį. Per vieningą ir lengvai naudojamą sąsają 3DEXPERIENCE platforma suteikia pramonei skirtus sprendimus 3D projektavimui, analizei, modeliavimui vieningoje, bendradarbiaujančioje ir interaktyvioje aplinkoje.

Kaip ir socialiniuose tinkluose, platformoje galima skelbti pranešimus, aptarti projektus, skirti užduotis, sekti visą kūrybos ir gamybos procesą. Individualūs nustatymai suteikia galimybę rodyti tik tą informaciją, kurios reikia darbui atlikti.

3DEXPERIENCE platformoje „Dassault Systèmes“ siūlo pirmaujančius sprendimus visose esminėse pramonės srityse: dizainas ir inžinerija (CAD), gamybos planavimas ir gamyba (CAM), inžinerinė analizė (CAE), produkto gyvavimo ciklo valdymas (PLM), etc.

3DEXPERIENCE platforma lengvai integruojama su SOLIDWORKS, CATIA, ENOVIA, SIMULIA, DELMIA ir visais kitais „Dassault Systèmes“ sprendimais.

„Vakarų laivų gamykla“ gavo ir eksploatacijai ruošia antrą laivų remontui skirtą doką

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupę pirmadienio rytą pasiekė antras „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas dokas, kuris praėjusių metų pabaigoje įsigytas iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės.

Į Klaipėdą atgabento milžino, kurio ilgis siekia 200 metrų, o plotis 36 metrus, pirmiausia laukia remonto darbai, kuriuos atliks įmonės „Vakarų laivų remontas“ (VLR) specialistai. Naująjį pirkinį eksploatacijai planuojama paruošti per tris mėnesius.

„Turime visus reikiamus specialistus ir pajėgumus, kad iki liepos mėnesio dokas PD 170 būtų paruoštas darbui ir galėtų priimti laivus. Dedame visas pastangas, kad būtų užtikrintas sėkmingas laivų remonto veiklos tęstinumas“, – pabrėžė VLR direktorius Andrius Valantiejus.

Užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektą, VLG įmonių grupei atsivers naujos veiklos galimybės – galės priimti „Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus. Tokį dokavimo pajėgumų išvystymo planą bendrovė puoselėjo jau ketvirtį amžiaus ir jis pagaliau bus realizuotas.

Įrengus reikiamą uosto infrastruktūrą, VLG įmonių grupės teritorijoje dirbs trys plaukiojantys dokai, du iš jų bus skirti „Panamax“ tipo laivų remontui. Pirmąjį tokį – didžiausią Baltijos šalyse plaukiojantį doką, kuris yra 235 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, bendrovė įsigijo prieš ketverius metus. Pastarasis jau modernizuotas ir paruoštas darbui, tačiau laikomas Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, kol bus paruošta nuolatinė jo darbo vieta. Šalia jo bus pastatytas kiek mažesnis „Panamax“ laivų remontui skirtas dokas PD 170, pirmadienį pasiekęs Klaipėdą. Toliau dirbs ir šiuo metu laivus remontui priimantis 219 dokas.

„Esame eksportuojanti įmonių grupė, priklausoma nuo globalios ekonomikos, todėl visame pasaulyje susiklosčiusi situacija nėra visiškai palanki ir mūsų veiklai. Šiuo metu laivų remonto sričiai taip pat tenka susidurti su iššūkiais, tačiau visomis įmanomomis priemonės saugodami savo darbuotojus ir užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą, sukursime stiprų laivų remonto centrą ir pajėgumus, pritrauksiančius daugiau verslo, atveriančio galimybes sukurti ne tik kelis šimtus naujų darbo vietų, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

LINPRA – EIT Manufacturing konsorciumo narė

Nuo 2018 m. LINPRA oficialiai priklauso tarptautinei žinių ir inovacijų bendrijai (KIC – Knowledge and Innovation Community) EIT Manufacturing. 17 Europos šalių ir 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Šiuo metu LINPRA yra partnerė 4-iuose EIT Manufacturing projektuose, į kuriuos kviečia įsitraukti ir savo narius.

Plačiau apie Europos Inovacijų ir Technologijų Institutą (EIT), instituto telkiamas Žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) bei EIT Manufacturing konsorciumą: 

Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC – Knowledge and Innovation Community) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.

EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus, diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą. EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos. Plačiau apie EIT.

Žinių ir inovacijų bendrijos (KICai) kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.

Šiandien EIT yra subūrusi 8 žinių ir inovacijų bendrijas (KICus):

EIT Manufacturing bendrija yra 50-ies partnerių (17-os Europos šalių) konsorciumas. Šioje žinių ir inovacijų bendrijos ekosistemoje Lietuvai ir Baltijos šalims, šio regiono verslo interesams atstovauja LINPRA. Konsorciumas per 7 metus įgyvendina ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti. Plačiau apie EIT Manufacturing.

EIT Manufacturing tikslai 

EIT Manufacturing soc. tinkluose:

Konsorciumo veikla yra finansuojama iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020. Visos ekosistemos narės turi galimybę dalyvauti įvairiuose verslo ir inovacijų akceleravimo projektuose, bendradarbiaujant su EIT Manufacturing konsorciumo partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Tai – vertinga galimybė Lietuvos įmonėms bei švietimo ir mokslo įstaigoms įsitraukti į stiprias tarptautines vertės kūrimo grandines, realizuoti idėjas, didinti savo žinomumą, atskleisti potencialą ir stiprinti savo bei šalies konkurencingumą.