Intechcentras ir LINPRA skatina inovacijas pramonėje

LINPRA įsteigtas ir VšĮ „Intechcentras“ koordinuojamas Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras (SIC) kviečia pramonės įmones pasinaudoti projektine (ES finansuojama) galimybe atlikti inovacinius (skaitmeninimo / technologinius) auditus.

Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus atliekami auditai, kurie yra naujovė Lietuvoje. Jų metu vertinami verslo ir gamybiniai procesai įmonėje, siekiant nustatyti ir įvertinti, kokių skaitmeninių inovacijų diegimas galėtų užtikrinti jos konkurencingumo didėjimą, neatsiliekant nuo inovacijų plėtros tendencijų.

Projekte iš viso numatyta atlikti 300 auditų per trejus metus, o 60 iš jų atliks būtent Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras.

Jeigu susidomėjote šia galimybe ir norite užregistruoti įmonę į audituojamų įmonių eilę, susisiekite:

Pardavimų vadovas Petras Jasiūnas, tel. 8 694 50991, petras.jasiunas@intechcentras.lt

Plačiau – „Verslo žiniose“.

„SOLIDWORKS EDU“ projektas jau keičia Lietuvos mokyklas

Sausio pradžioje pradėtas įgyvendinti didžiausias pastarojo meto moksleivių technologinio ugdymo projektas „SOLIDWORKS EDU“ jau atnešė pokyčių bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo centruose, o vykstantys pasirengimai nuo kitų mokslo metų pradžios žada kiekybinį ir kokybinį šuolį.

Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai edukaciniais tikslais gali nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga, naudodami tiek tinklines (klasės), tiek ir individualias programas.

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, pernai Lietuvos švietimo sistemai padovanojo LINPRA nariai UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija padėjo įveiklinti šias programas mokyklose. Kartu buvo padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.

Lemia mokytojo kompetencija ir nusiteikimas

Pirmojo „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos etapo rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su SOLIDWORKS, taip pat, kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.

Riešės gimnazija (Vilniaus raj.) aktyviai išnaudoja ES struktūrinių fondų galimybes, įskaitant ir projektus, apimančius technologijų mokslus. Moderni mokymo bazė pritraukia inovatyvius mokytojus.

Technologijų mokytojas Virginijus Grigalis su SOLIDWORKS buvo susipažinęs anksčiau, tad jau sausį dešimtų klasių mokiniams padėjo vesti savaitinę technologijų pamoką, remdamasis vien tik SOLIDWORKS.

„Yra vaikų, kurie labai nori, jiems įdomu, ir namuose dirba su SOLIDWORKS, kiti domisi mažiau. Bet kai aš jiems paskiriu kontrolinį darbą – praėjusią pamoką atsinešiau nesudėtingus fizinius daiktus, kuriuos reikėjo skaitmenizuoti, sukurti 3D modelį – tai visas 45 minutes klasėje buvo tylu, visi susikaupę dirba“, – sako V. Grigalis.

„Vienai grupei buvo užduotis piltuvėlį su rankena sumodeliuoti, kitiems buvo šlifavimo lenta su rankena. Padedi ant stalo daiktą, jie patys matuojasi ir kelia į modelį. Nesudėtingi modeliai, labai daug per pamoką nepadarysi, tačiau visi praktiškai padarė. Kai kurie tai labai profesionaliai padarė, su spalvomis, su tekstūromis, tiksliai“, – sako mokytojas.

Mokslo metus baigiant, moksleiviai turės sumodeliuoti, aprašyti ir pristatyti laisvai pasirinktą objektą. Galimybę su SOLIDWROKS jiems dirbti namuose mokytojas laiko dideliu privalumu.

Asta Venckienė, technologijų mokytoja iš Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos, su SOLIDWORKS susidūrė Šiaulių profesinio rengimo centre studijuodama kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybę.

Iki šiol ji moksleivius supažindino su SOLIDWORKS, naudodama multimediją, o gegužę, anot jos,  programą pradės bandyti patys moksleiviai. A. Venckienės planas – SOLIDWORKS būrelis nuo kitų mokslo metų pradžios ir integracija į pamokas dar kitais mokslo metais.

Minėdama gerą mokyklos technologinio mokymo bazę, ji tikisi, kad SOLIDWORKS naudojimas pamokose sukurs šios progimnazijos išskirtinumą palyginti su kitomis mokyklomis.

Tuo tarpu Snieguolė Bagočienė, IT mokytoja Vilniaus Sietuvos progimnazijoje, naudodama SOLIDWORKS, skuba, anot jos, „išeinančius aštuntokus įvesti į 3D pasaulį, kadangi viskas buvo labai apleista“. Nuo kitų mokslo metų ji ketina SOLIDWORKS integruoti į IT pamokas.

Profesinio mokymo centruose labai paklausios individualios licencijos

„SOLIDWORKS EDU“ projektas sukūrė naujų galimybių kvalifikuotus pramonės darbininkus rengiančiuose profesinio mokymo centruose.

„Anksčiau, įsigydami CNC staklyną, buvo gavę ribotą skaičių SOLIDWORKS licencijų, tačiau jas galėjome naudoti tik klasėse. Dabar moksleiviai projektus gali kurti namie, atsineša gatavus ir leidžia į stakles“, – sako  Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Vaclavas Zelenkevičius. Anot jo, šia galimybe aktyviai pasinaudojo staklininkai ir mechatronikai.

Tačiau iki tol galimybės dirbi su SOLIDWORKS neturėjo kitų specialybių moksleiviai, pavyzdžiui, besimokantys pagal kompiuterinio projektavimo operatoriaus programą. Profesijos mokytojas Sergejus Triškinas sako, kad dar sausį buvo suinstaliuota tinklinė klasės licencija, o moksleiviai paskatinti naudotis individualiomis. Programą moksleiviai naudoja kurdami baldų ar mechaninių detalių 3D brėžinius.

S. Triškinas pažymi, kad moksleiviai iki tol galėjo naudotis kitomis panašiomis trimačio projektavimo programomis, tačiau, anot jo, “darbo rinkoje paklausios SOLIDWORKS žinios, nes kas pramonėje dirba, tai dirba su SOLIDWORKS”.

Alytaus profesinio rengimo centre „SOLIDWORKS EDU“ programinė įranga klasėms naudojama palyginti seniai, tačiau ji buvo mokama ir prieinama tik viename centro skyriuje iš trijų.

Centro IT specialistas Nerijus Bunevičius sako, kad „SOLIDWORKS EDU“ projektas panaikino šį apribojimą ir dabar leidžia mokytojams SOLIDWORKS naudotis tiek visuose skyriuose, tiek ir namuose. Individualia SOLIDWORKS prieiga naudojasi ir moksleiviai.

Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Raimonda Makaveckė sako, kad SOLIDWORKS programinė įranga naudojama visose inžinerinės pramonės mokymo programose pradedant pirmu kursu, o tose specialybėse mokosi apie 400 mokinių.

UAB „IN RE“ plėtros direktorius Andrejus Jarmolajevas teigiamai vertina „SOLIDWORKS EDU“ projekto pradžią ir pabrėžia, kad jo potencialas milžiniškas.

„3500 tinklinių licencijų Lietuvai yra faktiškai neribotas skaičius – tiek galima prijungti kompiuterių klasių mokyklose. Ir visiškai neribojama individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams patiems prisijungti iš namų ar mokyklos kompiuterio“, – sako jis.

A. Jarmolajevas tikisi, kad naują impulsą SOLIDWORKS sklaidai suteiks serija video pamokų, kurios baigiamos rengti. Apie tai bus paskelbta atskirai.

„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB  „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projekto partneriai taip pat yra VšĮ „Robotikos mokykla“ ir VGTU „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Daugiau informacijos: https://svietimas.inre.lt/pradzia

Gynybos technologijų vystymas Lietuvoje: fantazijų pasaulis ar reali aukso gysla?

Straipsnis „15min.lt

Kovo pabaigoje Europos Komisija patvirtino programas, kuriose numatyta 2019-2020 m. finansuoti bendrus gynybos pramonės projektus. Bendra tokių projektų vertė siekia iki 500 mln. eurų. Dar 25 mln. eurų bus skirta remti 2019 m. bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities mokslinių tyrimų projektams, rašoma pranešime spaudai.

Ši žinia suveikė it katalizatorius ir paskatino Lietuvos mokslo bei pramonės atstovus pasvarstyti: kokia šalies pozicija, kalbant apie gynybos technologijas?

Lietuva – starto pozicijoje?

„Lietuva kol kas dar iki galo neįvertino galimybių, kurias teikia gynybos technologijų vystymas“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas dr. Andrius Vilkauskas, vadovaujantis Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetui (MIDF) bei atstovaujantis aukštosioms mokykloms Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiume.

Panašios pozicijos laikosi ir LINPRA viceprezidentas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. „Lietuvos verslo potencialas – milžiniškas, tačiau jo išnaudojimas, deja, nedidelis“, – teigia jis.

„Jeigu kalbėtume apie ES ir NATO šalių kontekstą, tai pagyvėjimas gynybos technologijų vystymo srityje jaučiamas ženklus“, – pastebi A. Vilkauskas. Jo nuomone, daugelis Europos šalių susigriebė, kad šiai sričiai buvo skiriama per mažai dėmesio, todėl ėmėsi veiklos.

Anot A.Vilkausko, pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skirta kibernetinio saugumo inovacijoms ir su tuo susijusioms technologijoms. „Dabar tapo svarbu išmokti integruoti įprastas technologijas ir karybos būdus su naujosiomis dimensijomis“, – teigia jis.

Jo teigimu, skaitmeninimas skverbiasi visur – ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos stebėsenos, komunikacijos (ryšio) bei veikimo per nuotolį technologijoms.

Pašnekovas pastebi, kad kol kas Lietuva gynybos technologijų srityje – dar naujokė. „Taip, reikia pripažinti, kad tokių tiesiogiai susijusių produktų gamyba ir pardavimai generuoja sąlyginai nedidelę BVP dalį, tačiau potencialas yra“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Jis siūlo semiantis patirties šioje srityje pasidairyti į Skandinavijos šalis – ypač Norvegiją, Suomiją. „Pastaroji turi toliaregišką požiūrį į gynybos technologijų vystymą, orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą“, – teigia jis, akcentuodamas, kad mažesnių šalių kelias į šią sritį – kitoks nei gynybos technologijas vystančių rinkos lyderių.

„Nors pasaulyje gynybos technologijų srityje pirmauja JAV, o Rusija tam pastaruosius 10 metų skyrė ypatingai daug dėmesio ir lėšų, ypač sparčiai veržiasi Kinija, kūrybiškai kopijuojanti sprendimus ir aktyviai besiskverbianti į lyderių gretas. Savo nišą čia gali rasti ir mažesnės šalys“, – įsitikinęs A.Vilkauskas.

Pasak A.Vilkausko, žvelgiant į jau esamą Lietuvos pramonės įmonių žemėlapį, daugiausia potencialo ateityje gynybos technologijų horizontuose turėtų Lietuvoje veikiantys elektronikos komponentų, jutiklių (sensorikos) gamintojai, jūrų, sausumos ir oro transporto sistemų tiekimo grandinių dalyviai.

„Taip pat labai didelį potencialą įžvelgčiau plastikų gamybos srityje, ypač kalbant apie naują mums sritį – kompozitines medžiagas ir struktūras. Sutelkus IKT potencialą, būtų realu dirbti su autonominėmis sistemomis ar tapti tokių sistemų integratorių partneriais, – prognozuoja specialistas. – Tačiau tam būtina įveikti rinkos barjerus ir gynybos technologijas išvystyti plačiau. Šiandien, deja, didelėmis apimtis Lietuva pasigirti dar negali“.

Pradžia yra, bet to nepakanka

KTU mokslininkas atkreipia dėmesį į negausius, tačiau sėkmingus Lietuvos pramonės įmonių pavyzdžius. Štai Kauno rajone įsikūrusi AB „Giraitės ginkluotės gamykla (GGG)“ gamina karinę ir civilinę amuniciją. Lietuviško kapitalo puslaidininkių fotonikos ir elektrooptinių sistemų gamybos įmonė „Brolis Semiconductors“ orientuojasi į matymo taikiklių, žymeklių ir panašių produktų vystymą. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių grupė „Elsis“ – į radijo ryšio ir IKT sprendimus.

A.Vilkauskas pastebi – kai kurios Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės turi netiesioginį ryšį su gynybos technologijų pramone, kuris statistikoje ne visada atsispindi, tačiau realiai egzistuoja.

Pavyzdžiui, gamina daug komponentų ir eksportuoja kitų šalių gamintojams, kurie yra tiesiogiai susiję su aeronautikos ir gynybos sektoriumi.

„Taigi nenuostabu, kad yra įmonių, kurios tiekia tokius komponentus ar net ištisas sistemas“, – teigia A.Vilkauskas, pridurdamas, jog savą indėlį įneša ir tekstilės ar aprangos įmonės, gaminančios įvairius kariškių naudojamus produktus.

Kaip vieną pavyzdžių jis įvardija AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmones, kurios veikia ir specializuojasi jūrinių technologijų srityje. Ši apima laivų ir kitų plūdriųjų priemonių projektavimą, laivų statybą, laivų remontą ir modernizavimą, įvairių konstrukcijų, elementų gamybą atsinaujinančiai energetikai, naftos, dujų gavybos pramonei.

„Daugelis gaminių ir paslaugų gali būti pritaikoma ir gynybos reikmėms“, – patikslina AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius ir LINPRA viceprezidentas A.Šileika.

Jis atskleidžia bendrovės patirtį – ši dalyvauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų skelbiamuose turimo karinio laivyno remonto konkursuose, atlieka remontus, suvienija pajėgas su užsienio partneriais, vykdydami bendrus projektus, statydami, gamindami karinės paskirties laivų komponentus.

A.Šileika patikslina, kad šioje rinkoje barjerų netrūksta – ES valstybės, proteguodamos vietos statytojus, karinius laivus statyti užsako savo laivų statybos kompanijoms. „Vis dėlto, matome tame neblogas perspektyvas, kadangi Europoje karinių laivų statybos rinkos segmentas auga dėl visiems suprantamų priežasčių“, – priduria pašnekovas.

A.Vilkauskas papildo: po šaltojo karo Europoje imtasi mažinti laivų statyklų skaičių, galinčių statyti tokio tipo laivus, bet pasikeitus aplinkybėms jaučiamas išaugęs gamybinių pajėgumų poreikis.

Proveržį paskatintų sąlygos bendradarbystei

Kalbėdamas apie iššūkius, kurie kyla Lietuvos pramonės įmonėms, siekiančioms integruotis į gynybos technologijų rinką, A. Šileika įvardija du pagrindinius barjerus – verslo galimybių nežinojimą ir nepasitikėjimą savo pajėgumais realizuoti bei patenkinti kariuomenės poreikius.

„Sutikime, kad gynybos technologijų rinkoje yra milžiniška konkurencija, čia veikia daugybė inovatyvių, pajėgių ir įtakingų rinkos žaidėjų, tad naujokai tikrai nėra labai laukiami. Taigi suprantama, kad vyrauja savotiškas nepasitikėjimas vietos gamintojais, noras užsakyti ir pirkti jau garsių vardų išbandytus technologinius sprendimus“, – sako LINPRA viceprezidentas.

Jo nuomone, situacija pasikeistų, jeigu būtų suteikiama daugiau prieigos taškų ir vietos verslui, kuris turėtų galimybę vystyti technologijas, kompetencijas, kurtų ir išlaikytų naujas darbo vietas, kauptų atitinkamą patirtį.

A.Vilkauskas mato du kelius, kurie paskatintų Lietuvos pramonės įsitraukimą į globalią gynybos technologijų rinką.

Pirmiausia, įgijus patirties vertėtų žengti į glaudesnį bendradarbiavimą ir partnerystę su didžiųjų sistemų integratoriais, taip perimant ne tik gamybos, bet ir dalį produkto bei technologijos vystymo dalių. Tokiu būdu, Lietuvoje būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė bei ugdomos kompetencijos.

„Kitas kelias – lygiagrečiai vystyti inovacijų ekosistemą ir leisti naujoms idėjoms užaugti iki tokio lygmens, kai jau gali būti demonstruojamas sprendimas ar technologija“, – sako jis, įžvelgdamas veiklos galimybę startuoliams.

Būtent jie galėtų lanksčiai reaguodami į kariuomenės poreikius išvystyti sprendimus, kurių gamybą būtų galima vystyti didesne apimti, jau išnaudojant turimą pramonės potencialą.

A.Vilkausko manymu, tam reikalingas labai geras rinkos ir vartotojų poreikių išmanymas, todėl vis svarbesnis tampa bendradarbiavimas su Lietuvos ir NATO partnerių kariuomenėmis, kad taptų įmanoma įgyti supratimą apie realius gynybos technologijų poreikius.

Pasak A.Šileikos, užsienio patirtis rodo, kad gynybos institucijos aktyviai bendradarbiauja su mokslo ir verslo organizacijomis, skatindamos naujas inovacijas gynybos technologijose.

„Todėl nėra keista, kad ir pasiekimai šioje srityje – didžiuliai. Mano supratimu, būtina valstybiniu lygmeniu skirti žymiai didesnį dėmesį bendradarbiavimo tarp gynybos struktūrų, valstybės, mokslo ir verslo stiprinimui, galimai netgi įkuriant ar pavedant šią atsakomybę kažkuriai valstybinei institucijai“, – sprendimą siūlo LINPRA viceprezidentas.

Procesų skaitmeninimas: verslas atskleidžia, kas svarbiausia

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Inžinerinės pramonės įmonės pagrindinėmis investicijomis, didinančiomis konkurencingumą, laiko gamybos įrangos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos ir išteklių valdymo sistemų įsigijimą – tai duoda didžiausią naudą. Ir kol kas įmonės kritiškos dėl dabartinio savo skaitmeninimo lygio.

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos „Linpra“ narių apklausa rodo, kad 52,9% inžinerinės pramonės įmonių dabartinį technologinio išsivystymo lygį vertina kaip pakankamą, 29,4% – kaip silpną, 17,6% – kaip aukštą.

„Apklausa parodė, kad asociacijos nariai itin daug investuoja į įrangą. O vertinant tai, kad „Linpros“ narių mokami atlyginimai yra kur kas aukštesni, palyginti su visu Lietuvos ūkiu, galime daryti prielaidą, kad vienijame pažangias įmones. Nors panašaus Lietuvos ūkio apklausos duomenų neturime, veikiausiai mūsų įmonių skaitmeninimo lygis yra aukštesnis už vidutinį“, – apklausos rezultatus apibendrina Darius Lasionis, „Linpros“ direktorius.

Vaidas Liesionis, AB mašinų gamyklos „Astra“ generalinis direktorius, prioritetą skiria investicijoms į išteklių valdymo sistemą. Jo skaičiavimu, efektyvumas įmonėje per pastaruosius 3 metus pašoko ketvirtadaliu ir didžiausias nuopelnas tenka išmaniai resursų valdymo sistemai ERP.

„Stebėtinai greitą ir didelę grąžą, jeigu pavyksta sėkmingai investuoti, duoda resursų valdymo sistema. Gamybos įrenginių tokio tipo įmonėse kaip „Astra“ įsigyjama kasmet ir nemažai. Tai nėra svarbiausia. Tačiau negali įsigyti veikiančios išteklių valdymo sistemos – ją diegi ir konfigūruoji pagal save. Mūsų atveju tai vyksta jau penktus metus“, – neslepia vadovas.

Taupys brangų laiką

Toliau investicijos bus kreipiamos į PDS sistemas, kurios išlaisvintų brangų inžinerinį ir gamybinį personalą nuo pridėtinės vertės nekuriančių veiksmų. Pavyzdžiui, jei inžinierius ant popierinio brėžinio surenka tris parašus, jis tuo metu nekuria pridėtinės vertės.

„Mano skaičiavimu, laikas, kurį dabar „sudegina“ brangiai mokamas personalas, gali būti 2 darbo valandos per dieną. Jei nors viena valanda per porą metų šis laikas sutrumpėtų, mes, šiurkščiai skaičiuojant, sutaupytume 3.600 valandų“, – akcentuoja „Astros“ generalinis direktorius.

Tai leistų kurti daugiau pridėtinės vertės, auginti apyvartą. Per 2018 m. nerūdijančio plieno įrenginių gamyklos apyvarta padidėjo 36%, iki 18,2 mln. Eur.

„Tai buvo geriausi metai, aplenkę prieškrizinių metų rezultatus. Nors manome, kad galėtume pasiekti ir 24 mln. Eur ar didesnę pardavimų apimtį. Tai galima padaryti per naujų gaminių kūrimą, dalį pajėgumų skiriant serijinei gamybai, generuojant daugiau pridėtinės vertės iš inovatyvių produktų“, – vardija p. Liesionis.

Prieš pusantro mėnesio įmonė pradėjo projektą, kurio tikslas – sukurti autocisterną-puspriekabę iš naujų itin aukštų mechaninių savybių medžiagų – „Duplex“ plienų.

Kitas inovacinis projektas – kuriama talpykla su šilumos mainų elementais. Įgyvendindama projektą įmonė bendradarbiauja su Lietuvos energetikos instituto mokslininkais ir pasiekė neblogų rezultatų.

„Aliejai, šokoladas, jogurtai, grietinė, fermentuojami gėrimai – šiems produktams šilumos klausimas yra kritinis, nes kuo greičiau vyksta procesai, tuo gali dirbti efektyviau. Klientai tokio produkto laukia“, – neabejoja vadovas.

Šiemet planuojanti gauti leidimus statyboms, „Astra“ jau kitąmet žada pradėti 5 mln. Eur vertės plėtrą, kad galėtų gaminti didesnių gabaritų talpas, kurių reikia gamybos apimtį didinančiai pramonei.

20% „Astros“ produkcijos realizuojama Lietuvoje.

Vidutinį lygį jau pasiekė

Tarp pagrindinių investavimo krypčių, didinančių efektyvumą, investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) numato 58,8% įmonių.

Mindaugas Martišius, Ukmergės UAB „Systemair“ vadovas, sako, kad pagrindinės investicijos įmonėje buvo atliktos pastaraisiais metais – pirkta nemažai įrangos. Sutvarkyti procesai – diegiamas „Lean“, įdiegtas ISO. Jo nuomone, įmonė yra pasiekusi vidutinį skaitmeninimo lygį.

„Pramonei 4.0“ būdingi procesai, tokie kaip gaminio aprašymas, jam reikalingo komponentų kiekio įsigijimas ir nurašymas, kokybės valdymas – tai tapo įprastine praktika“, – aiškina p. Martišius.

Bendrovės pardavimo apimtis kyla šuoliais. 2018 m. balandį pasibaigusiais finansiniais metais apyvarta išaugo 28%, iki 35,8 mln. Eur. 2019 m. balandžio 30 d. pasibaigsiančiais finansiniais metais prognozuojama apyvarta sieks 38 mln. Eur.

Sparčiai augant įmonei, itin svarbu patiekti kokybišką produkciją, nenukrypstant nuo sutartų terminų.

„Jeigu gaminsi nekokybiškai ar nesilaikysi terminų, nepirks net „Systemair“ grupės įmonės, kurių pasaulyje yra trys dešimtys“, – pabrėžia vadovas.

UAB „Systemair“ yra pasaulinės vėdinimo įrangos gamyklos lyderės Švedijos „Systemair“ grupės antrinė įmonė.

Pusė produktų parduodama pramonės įmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje vėdinimo įranga sumontuota „Narbuto“ biuro baldų gamykloje, baigiamoje statyti JAV medicinos prietaisų gamykloje „Hollister“, viešbučiuose, prekybos centruose. Kita pusė vėdinimo įrangos skirta būstui.

Inovacijos yra vienas pagrindinių prioritetų. Inovacijų ir tyrimų (R&D) skyrius Vilniuje tobulina ir vartotojų poreikiams pritaiko vėdinimo įrangą. Kitąmet planuojama turėti ir specializuotą laboratoriją.

„Kuriame išmaniuosius produktus, kurie būtų reikalingi rinkoms. Vėdinimo įranga, taip pat buitiniai įrenginiai, vadinamieji rekuperatoriai, yra susieti su internetu, juos galima valdyti mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, galima nustatyti oro kiekį, tiekiamą į patalpą ir panašiai“, – tvirtina vadovas.

Stakles keičia į robotus

„Bendrovės šiuo metu daugiau dėmesio skiria įrangai, nes kai kuriose gamyklose dar stovi 30 ar 40 metų senumo staklės, kurias vargiai suskaitmeninsi. Joms reikia naujesnės įrangos, bent 10–15 metų senumo, kad būtų galima montuoti jutiklius, matuoti efektyvumą ir panašiai“, – atkreipia dėmesį „Linpros“ direktorius.

Beveik 60% gamintojų, matančių būtinybę investuoti į MTEP, anot jo, aukštas lygis. Tai reiškia, kad pramonininkai suvokia, jog didesnę pridėtinę vertę galima sukurti tik gaminant išskirtinius, inovatyvius produktus.

Robotikos technologijas, pasak apklausos, ketina rinktis virš 47% inžinerinės pramonės įmonių. Linas Vaitulevičius, mobiliosios robotikos ir bepiločių misijų valdymo sprendimų UAB „Rubedo sistemos“ verslo plėtros vadovas, tvirtina – pramonininkų, besidominčių robotikos technologijomis, daugėja. Pramonė jaučia, kad gali turėti konkurencinį pranašumą, ir siekia jį užsitikrinti.

„Tie, kurie kreipiasi į mus, dažnai tiksliai nežino, ko jiems trūksta, jiems pirmiausia reikia skaitmeninio, technologinio audito, išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai optimizavimo taškai ir su kokiais įrankiais – automatizuojant, robotizuojant – pašalinti trūkumus“, – aiškina p. Vaitulevičius.

Pagrindinė „Rubedo sistemų“ veikla – tiekti produktus sprendimų gamintojams, kuriantiems naujos kartos mobiliuosius industrinius robotus. Tai, pavyzdžiui, savivaldžiai krautuvai, kurie sandėliuose ar gamybos įmonėse pakrauna ar iškrauna padėklus, orientuojasi erdvėje, nekliudydami daiktų ar žmonių.

„Daugiau parduodame sprendimų gamintojams, per kuriuos pasiekiame galutinius vartotojus. Tačiau dirbame ir su stambiomis kompanijomis, turinčiomis inovacijų skyrių ir norinčiomis pertvarkyti procesus, dalį darbuotojų pakeičiant mobiliaisiais robotais. Tokių yra ir Lietuvoje“, – neslepia „Rubedo sistemų“ verslo plėtros vadovas.

Dirbtinio intelekto sprendimus, kaip pagrindinę investavimo kryptį, apklausoje nurodė 11,8% apklaustų įmonių.

„Viskas vyksta žingsnis po žingsnio – keičiami įrenginiai, skaitmeninami procesai ir tik tuomet įmonės bus pasirengusios dirbtinio intelekto sprendimams. Be to, tai aktualu nedidelei daliai bendrovių – statistika rodo, kad dirbtinį intelektą pirmiausia diegia stambios kompanijos, pramonės lyderiai“, – pažymi „Linpros“ direktorius.

 

LINPRA nariai UMP Technika atidaro naują įrengimų gamyklą

#LINPRAnariai

Kovo 1 dieną Ukmergėje oficialiai atidaroma nauja Baltic-American Concord įmonių grupei priklausanti gamykla UMP Technika. Pagrindiniai bendrovės veiklos produktai: hidraulinis briketų gamybos presas, šieno ir šiaudų smulkintuvas. Į gamyklą investuota 1,5 mln. eurų, o planuose – plėtra.

Įrengimų gamyboje – ne naujokai

Baltic-American Concord įmonių grupei priklauso 4 gamyklos. Trys iš jų veikia baldų industrijoje ir viena – UMP Technika – metalo pramonės atstovė.

Įmonės UMP Technika vadovas Vilius Domarkas teigia, kad briketavimo presų gamybos poreikis atėjo organiškai: „Mūsų baldų pramonės įmonės pagamina daug antrinio produkto – pjuvenų, žievės, skiedros – daugiau kaip 20 tūkst. tonų per metus. Vienas iš įmonių uždavinių – beatliekė gamyba, kurios pagrindas – visos žaliavos realizacija. Kurui skirtų medžio briketų gamyba – puiki galimybė, todėl hidraulinį briketų gamybos presą pasigaminome sau, o paskui šį produktą pasiūlėme taip pat ir rinkai“.

Metalo apdirbimo ir įrengimų gamybos verslą įmonių grupė vysto nuo 2004 metų, o prieš 5 metus buvo įsteigta ir tuo užsiimanti atskira įmonė. Bendrovės UMP Technika produktų kataloge taip pat – šieno ir šiaudų smulkintuvas, reikalingas daugiausiai žemės ūkiu besiverčiantiems verslininkams, planuose – ir kiti įrengimai.

Briketų gamybos verslą dažniau parduoda užsienio rinkoms

Per visą veiklos laikotarpį parduoti daugiau nei 600 įrengimų nukeliavo į daugiau kaip 25 šalis. Bendrovė sėkmingai dirba su atstovais – produktą galima įsigyti Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rumunijoje ir kitur veikiančiose įmonėse.  Lietuvoje parduota ir veikia apie 100 briketavimo presų.

„Briketų gamybos presas tai – arba verslas, arba sprendimas verslui. Produktas labiau skirtas ne fiziniams asmenims, o gamybos įmonėms, todėl siūlomas ne tik Lietuvos rinkai. Apie eksporto galimybes domėjomės dar prieš pradėdami gamybą, tačiau tarptautiškumas negąsdino: jau turime patirties –  didžioji dalis kitų grupės įmonių produktų taip pat eksportuojami,“ – apie pardavimų rinkas pasakoja V. Domarkas.

Įrengimų gamyba – daug žadanti veikla

Įmonių grupės vadovas Audrius Dabužinskas teigia, kad jeigu produkto gamybos sprendimas atėjo organiškai, tai naujos gamyklos statyba buvo gerai suplanuotas ir pasvertas veiksmas: „Iki šiol UMP Technika veikė kitos bendrovės patalpose ir galėtų sėkmingai veikti toliau, jeigu nematytumėm potencialo. Tačiau apsukos didėja, užsakymų turime pakankamai ir matome, kad su turimais resursais vis sudėtingiau patenkinti klientų poreikius. Tuo tarpu veikla – pelninga. Pernai įmonės pardavimai augo 50% ir pasiekė 3,5 mln. Eurų. Sustoti neketiname, sieksime, kad bendrovės tempai tik didėtų, o dirbant naujoje, erdvesnėje gamykloje, tokie tikslai daug paprasčiau pasiekiami“.

Anot A. Dabužinsko, nauja gamykla įrengta atsižvelgiant į produkto gamybos specifiką ir procesus, įdiegtos modernios technologijos, todėl gamyba spartės, o darbo sąlygos – gerės: „statydami naują gamyklą apgalvojome kiekvieną gamybos etapą: buvo išanalizuoti technologiniai procesai, pasitelkta profesionalių projektuotojų pagalba, dirbo stiprus rangovas. Mąstėme ir apie žmones: norime, kad dirbti būtų maloniau ir lengviau,“ – teigia A. Dabužinskas.

Planuose – plėtra ir nauji gaminiai

„Per kelis ateinančius metus ketiname 20 proc. didinti darbuotojų skaičių. Daugiausiai – gamyboje, tačiau neišvengiamai plėsis ir administracija. Planas labai realus, nes ketiname pradėti naujo produkto – pakavimo linijos gamybą. Prototipą jau turime, atstovams ir partneriams pristatėme, žinome, kad poreikis yra, tad netrukus pradėsime jį siūlyti užsienio rinkoms,“ – apie planus pasakoja UMP Technika vadovas.

Baltic-American Concord įmonių grupė vienija 4 gamybines įmones, 3 iš jų veikia baldų pramonės srityje: Užmojai su garantijomis – pirminio medienos paruošimo bendrovė, Apvalūs medžio gaminiai – baldinių kaiščių ir lazdelių gamintoja, Universalūs medžio produktai – medžio masyvo baldų ir komponentų gamintoja bei UMP Technika – įrengimų gamintoja.

Europos technologijų pramonės asociacija ORGALIM pristato pramonės viziją 2030

2019 m. įvykiai – Brexit, naujo Europos Parlamento rinkimai, tarptautiniai santykiai ir kita – Europos pramonei gali atnešti iššūkių ir pokyčių. Siekdama šiomis aplinkybėmis ir toliau sėkmingai atstovauti Europos pramonės interesams ir sutelkti politikos formuotojų dėmesį, Europos technologijų pramonės asociacija Orgalim parengė kampaniją „2030: pramonės vizija atsinaujinančioje Europoje“. Ši iniciatyva politikos formuotojams pristato darbotvarkę, kuri remia Europos technologijų sektorių ir prisideda prie Europos ekonomikai bei visuomenei palankios ateities.

„Nepaisant būsimų iššūkių, dabar yra ir didelių galimybių laikas“, – teigia „Orgalim“ generalinis direktorius Malte Lohan. „Mūsų 2030 m. vizija pristato konkurencingą Europą, kurioje vystomos inovacijos, klesti pramonė, technologinė pažanga atliepia visuomenės poreikius, gerėja žmonių gyvenimo kokybė ir tuo pačiu skatinamas tvarumas, kad mūsų planetos ateitis būtų žalesnė, švaresnė ir grynesnė“.

Orgalim atstovauja technologijų ir inžinerinei pramonei – tai didžiausias pramonės sektorius su 11 milijonų darbuotojų. Tai svarbi varomoji pasaulinės pramonės dalis, nuolat auganti ir besiplečianti už Europos ribų – trečdalį Europos gamybos eksporto sudaro būtent technologijų pramonė. Orgalim pristatyta programa yra svarus pareiškimas vykstančiose diskusijose dėl Europos ateities. Kampanija išskiria rekomendacijų sąrašą, orientuotą trimis esminėmis veiklos kryptimis:

  • Palaikyti ir skatinti Europos pramonės transformacijos procesus (tokiose srityse kaip: AI, kibernetinis saugumas, duomenų sistema, tinklo infrastruktūra, įskaitant 5G etc.).
  • Skatinti Europos pramonės ilgalaikę lyderystę pasaulyje (veiklos sritys: atvira, taisyklėmis pagrįsta prekyba, ES investicijos bei mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, vidaus rinkos sistema, reguliavimas etc.).
  • Socialinius iššūkius paversti teigiamais rezultatais (veiklos sritys: perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, tvarus išteklių naudojimas, tvarus judumas, skaitmeniniam pasauliui ir darbo rinkai pritaikyta švietimo ir mokymo sistema etc.)

Šias esmines žinutes Orgalim aktyviai komunikuos artimiausioje ateityje. „Šiuo laikotarpiu mums reikalinga stipri politinė lyderystė, kaip pagrindas klestinčiai ir tvariai Europos ateičiai“, – teigia M. Lohan. „Laikas veikti dabar – mūsų pramonės šakos yra pasirengusios atlikti savo vaidmenį.“

Daugiau informacijos – oficialiame atnaujintame Orgalim interneto puslapyje ČIA.

* LINPRA yra Europos technologijų pramonės asociacijos Orgalim narė ir atstovauja Lietuvos interesams. 2018 m. pabaigoje dalyvauti naujos Orgalim Direktorių Valdybos veikloje dviejų metų kadencijai buvo paskirtas ir LINPRA direktorius Darius Lasionis.

G. Kvietkauskas. Pokyčiai profesinio mokymo politikoje – tik pirmosios kregždės

Parengė „Agenda“ redaktorė Rūta Jadzevičiūtė 

#LINPRAekspertai 

Profesinis mokymas ilgą laiką buvo švietimo sistemos paribiuose. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas pastebi, kad profesinis mokymas – turbūt vienintelė švietimo pakopa, kuri per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo praktiškai nepaliesta įstatymų leidėjų rankos. LINPRA viceprezidentas neslepia džiugesio, kad uždelsti pakeitimai profesiniame mokyme pagaliau pradėti, tačiau kol kas, anot jo, tai tik pirmosios kregždės.

Švietimo sistemoje stinga balanso

Pradėdamas pokalbį, G. Kvietkauskas skuba pabrėžti – profesinio mokymo vertė visada buvo aktuali verslui. Visgi iki šiol profesinis mokymas, pasak LINPRA atstovo, neatliepė darbo rinkos poreikių – disbalansas bado akis.

„Kalbant apie inžinerinės pramonės įmones, jose kvalifikuotų darbuotojų ir inžinierių santykis yra penki su vienu – tai yra penkiems kvalifikuotiems darbuotojams vadovauja vienas inžinierius. O visa švietimo sistema jau ilgus metus, užuot ruošusi daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, ugdo gerokai per didelį inžinierių skaičių. Dėl to susidaręs disbalansas iškreipia rinką ir daro labai neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Darbdaviai negali priimti daug inžinierių, nes neturi užtektinai kvalifikuotų darbuotojų. Tad situacija paradoksali: studijas baigę inžinieriai turi tris pasirinkimus. Pirma, kai kuriems, žinoma, pasiseka užimti retą laisvą, specialybę atitinkančią darbo vietą. Tačiau įprastai studijas ką tik baigę inžinieriai neturi darbo patirties ir verslas į juos žiūri skeptiškai, sunkiai įsileidžia. Todėl, antra, neįsidarbinus pagal specialybę, jiems tenka paminti savo savivertę ir eiti dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Arba, trečia, jei savivertė neleidžia to daryti, o sociumas spaudžia, jie pasirenka išvykti dirbti į užsienį. Vadinasi, profesinio mokymo užmarštis netgi paskatina emigraciją“, – mano G. Kvietkauskas.

Įvertinus tai, LINPRA viceprezidentas siūlo ir toliau kelti stojimo kartelę į aukštąsias mokyklas, kad daugiau jaunuolių rinktųsi profesinį ugdymą.

Ruošia ne tuos, kurių reikia

G. Kvietkauskas atkreipia dėmesį, kad profesinės mokyklos ilgą laiką ruošė visai ne tuos specialistus, kurių reikia darbdaviams ir, apskritai, Lietuvos ekonomikai.

„Dabar eina tik antri metai, kai profesinėse mokyklose pradėta daugiau ruošti pramonės specialistų. Iki šiol profesinėse mokyklose kasmet paruoštų pramonės darbuotojų skaičius nesiekdavo dešimtadalio visų Lietuvos pramonėje dirbančių specialistų. Tuo metu, pavyzdžiui, Ukmergėje esanti profesinė mokykla kasmet paruošdavo daugiau negu šimtą verslo turizmo žmonių. O kiek yra viešbučių Ukmergėje? Nesant tokio pobūdžio darbo pasiūlos, paruošėme specialistus bergždžiai. O stiprioms gamybinėms įmonėms, įsikūrusioms Ukmergėje, užtektinai specialistų neparuošėme“, – pastebi LINPRA viceprezidentas.

Jo teigimu, didžiausia problema yra profesinio mokymo programų turinys ir neoptimalus profesinių mokyklų tinklas. Sektoriniais praktinio mokymo centrais tapusios mokyklos yra perspektyvios, jose yra daug geros, šiuolaikiškos įrangos praktiniam mokymuisi. O kai kurios mokyklos visgi neišnaudoja visų galimybių ir neveikia efektyviai – jų plotai dideli, jose diegiama brangi įranga, tačiau moksleivių, kurie ją išnaudotų, nėra pakankamai. Dėl šios priežasties reikalingas visų mokymo įstaigų tinklo optimizavimas.

Nors, pasak G. Kvietkausko, dėl pakoreguoto profesinio mokymo įstatymo kokybės galima diskutuoti, verta pasidžiaugti pokyčių pradžia.

Deda daug vilčių į pameistrystę

G. Kvietkauskas ragina profesines mokyklas aktyviau žengti pameistrystės organizavimo keliu.

„Tik batsiuvys gali išmokyti mokinį siūti batus. Tik suvirintojas gali išmokyti mokinį, kaip tinkamai suvirinti. Vedu link to, kad tik amato meistras gali išmokyti paties amato. Todėl aš labai viliuosi, kad pameistrystė ateityje sudarys bent 80 proc. profesinio mokymo. Tik pabrėšiu – tikra pameistrystė. Dabar dar dažnai pameistrystė klaidingai interpretuojama, tuomet netinkamai ir įgyvendinama.

Tikroji pameistrystė reiškia tokį mokymo būdą, kai mokiniai didžiąją laiko dalį mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra įmonėse. Profesinėms mokykloms turėtų būti palikta tik teorijos mokymo dalis. Tai ypač aktualu, ateinant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Kaip žinia, pastaroji naikins daug darbo vietų, todėl konkurencingesnėmis šalimis taps būtent tos, kurios gebės greitai perkvalifikuoti savo žmogiškąjį kapitalą. Vadinasi, profesinis mokymas turi būti orientuotas ne tik į pirminį mokymą pameistrystės būdu, bet ir į žmonių, jau esančių darbo rinkoje, perkvalifikavimą“, – dėsto LINPRA viceprezidentas.

Mokymosi programos, jo teigimu, turi būti sukuriamos nedelsiant, vos tik atsiranda poreikis. Pavyzdžiui, Lietuvos miestuose kuriasi daug naujų gamybinių įmonių – kaip neseniai nutiko Kaune. Staiga pasiūloma daug darbo vietų, bet kas jas užims? G. Kvietkauskas mini, kad Kauno atveju mokytojo vaidmens imsis pačios įmonės. Visgi pašnekovas nemano, kad tai tinkamas modelis: „Mokymas – tai mokyklų pagrindinė funkcija. Įmonėms nebūdinga pačioms mokyti. Jos tikrai verčiau šią funkciją perleistų mokykloms. Net sumokėtų už tai“.

Chaosas politikoje neužtikrina tęstinumo 

Paklaustas, kokias įžvelgia rizikas, siekiant naujosios profesinio mokymo politikos tikslų, G. Kvietkauskas visų pirma išskiria politinį nestabilumą.

„Didžiausią baimę kelia tęstinumo politikoje nebuvimas. Štai ir dabar, tai puikiai iliustruoja švietimo ministrės pakeitimas. Komanda jau suvokė reformas, pradėjo jas įgyvendinti, iki naujų metų turėjo priimti profesinių mokyklų finansavimo sistemos reformą, pameistrystės įgyvendinimo poįstatyminius aktus, bet dabar tai liko sustabdyta. Pasikeitus Švietimo ir mokslo ministerijos komandai, viskas gali būti pradėta daryti vėl nuo nulio. Naujai atėję žmonės, tikėtina, netęs ankstesnės politikos, ieškos kitų sprendimų, nes prieš tai buvę esą blogi. O galbūt ne viskas buvo blogai, tik tam tikri niuansai. Tokie politiniai pasikeitimai kelia chaosą visoje švietimo sistemoje“, – tvirtina LINPRA viceprezidentas.

Moksleivių technologinio ugdymo projektas „SOLIDWORKS EDU“ pradėtas įgyvendinti

Lietuvos mokykloms padovanoję 3500 „SOLIDWORKS“ licencijų LINPRA nariai UAB „IN RE“ pradėjo įgyvendinti didžiausią pastarojo meto moksleivių technologinio ugdymo projektą „SOLIDWORKS EDU“ ir sausio pradžioje surengė pirmąjį seminarą mokytojams. Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai edukaciniais tikslais pradeda nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga.

Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusiame seminare dalyvavo 85 mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Seminaro dalyviai teigiamai įvertino galimybes, kurias jų mokykloms suteikia šis nacionalinis projektas. Daugelis mokytojų svarstė, kad „SOLIDWORKS EDU“ turėtų būti integruota į pamokas – tiek technologijų, tiek informacinių technologijų. Jie yra pasiryžę patys išmokti naudotis ne tik šia programa, bet ir kita mokyklose diegiama inovatyvia įranga. Pasak mokytojų, projektavimo, modeliavimo įgūdžiai moksleiviams yra itin reikalingi ir svarbūs. Mokymų seminarai mokytojams bus toliau rengiami nuotoliniu būdu sausio pabaigoje ir vasario pradžioje.

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų pernai Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja jų įveiklinimą. Projekto partneriai taip pat yra VšĮ „Robotikos mokykla“ ir VGTU „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma.

Pasaulinės bendruomenės dalis

Pasaulyje yra apie 5 mln. 600 tūkst. „SOLIDWORKS“ vartotojų, šią programinę įrangą naudoja 275 tūkst. kompanijų, 33 tūkst. mokymo įstaigų, yra 275 tūkst. sertifikuotų vartotojų, kurie yra išlaikę jų kvalifikaciją patvirtinančius egzaminus.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos turi per 1200 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ produktų komercinių licencijų, yra per 150 sertifikuotų vartotojų. Mokymo tikslais „SOLIDWORKS“ programomis be apribojimų gali naudotis aukštosios mokyklos, studentai ir moksleiviai.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Daugiau informacijos: https://svietimas.inre.lt/pradzia
UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje
Tel: 852124660

Nuotraukų autorius – Aleksas Jaunius (VGTU).

LINPRA nariai „Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu

#LINPRAnariai 

„Volkswagen“ pasirinko „ALTAS AUTO“ strateginiu partneriu mažųjų autobusų gamybai jai suteikdama „Premium Partner“ statusą. Vilniaus rajone įsikūrusi įmonė yra vienintelė, kuriai pavyko pelnyti šį statusą autobusų gamybos kategorijoje po to kai Vokietijos koncernas 2017 m. vasarą pristatė naują partnerių atrankos ir sertifikavimo programą.  Programa skirta antro etapo gamintojams kuriantiems komercinio transporto priemones „Volkswagen“ bazėje.

„Volkswagen Commercial Vehicles“ vadovybės teigimu „ALTAS AUTO“ išskirtinis statusas suteiktas dėl įmonės profesionalumo, įvairiapusiškos autobusų inžinerijos ir gamybos specifikos išmanymo bei inovatyvumo. Šias savybes koncernas įvardija kaip didžiausias lietuviškos įmonės stiprybes.

„Pasiūlymo sertifikuotis sulaukėme kai koncerno atstovai susipažino su tuo, kaip veikia mūsų organizacija ir vidaus procesai, turėjo galimybę patys išvysti mūsų specialistų darbą, įsitikinti giliomis inžinerinėmis žiniomis ir rinkos poreikių išmanymu. Džiaugiuosi, jog būtent tai, kaip dirbame buvo paspirtis „Volkswagen“ inicijuoti glaudesnę partnerystę“ – sako Edvardas Radzevičius, „ALTAS AUTO“ generalinis direktorius.

Pasak E. Radzevičiaus, „Volkswagen“ kartu su „ALTAS AUTO“ sukurs keletą autobusų modifikacijų, kurias „Volkswagen“ teiks kaip patikimą sprendimą savo pardavimų atstovams visame pasaulyje. Pastarieji naujas rinkos užklausas dėl gaminių tiesiogiai adresuos lietuvių kapitalo autobusų gamintojui.

Naujus gaminius „Volkswagen“ bazėje „ALTAS AUTO“ kuria nuo veiklos pradžios 2002 m. Išskirtinį partnerio statusą įmonė įgijo po išsamaus audito, kuris apėmė kompleksinį įmonės veiklos vertinimą, įskaitant vadybą, produktų kūrimą ir gamybą, santykių su rangovais vadybą, klientų aptarnavimą, kokybės sistemą ir daugelį kitų sričių. „Volkswagen“ reikalavimai partneriams yra ženkliai didesni nei ISO9000 kokybės standarto, kurį įdiegėme dar 2005 m., todėl džiaugiamės, jog pelnėme aukščiausius įvertinimus daugumoje sričių ir tapome „Volkswagen“ „Premium Partner““ – sako E. Radzevičius.

Pirmąjį naujoje partnerystėje gimusį produktą „Volkswagen“ jau pristatė rinkai. „ALTAS AUTO“ „Volkswagen Crafter“ bazėje sukurtas 20 vietų miesto žemagrindis autobusas pirmą kartą buvo eksponuojamas didžiausioje Europoje komercinio transporto parodoje IAA 2018 Hanoveryje „Volkswagen“ stende. Šis autobusas kartu su dar 39-iais „Volkswagen“ bazėje koncerno partnerių pagamintais įvairių paskirčių automobiliais šį rudenį buvo pristatytas Amsterdame vykusiame viso pasaulio „Volkswagen“ atstovų renginyje.

Ši patirtis buvo išskirtinė ir koncernui. „ALTAS AUTO“ buvo pirmasis autobusų gamintojas Europoje kartu su „Volkswagen“ partnerystėje išvystęs naują produktą. Koncerno vadovybės teigimu „ALTAS AUTO“ veikė itin profesionaliai, buvo orientuota į tikslą, kėlė pasitikėjimą ir pasižymėjo visapusišku palaikymu projekto eigoje.  „Pirmam projektui, kurį vystome su koncernu kaip lygiaverčiai partneriai, pasirinkome miesto žemagrindį autobusą. Tai gaminio konstrukcijos ir gamybos technologijos atžvilgiu yra vienas sudėtingiausių gaminių „Volkswagen“ automobilių bazėje. Jį „Volkswagen“ įvertino puikiai, todėl džiaugiamės, kad jau pirmuoju projektu pagrindėme savo profesionalumą“ – sako E.Radzevičius.

„Volkswagen Commercial Vehicles“ naują automobilių perdirbimo partnerių programą pristatė praėjusių metų rugpjūtį. Ši trijų pakopų programa, sertifikuojanti gamintojus „Registered Bodybuilder“, „Integrated Partner“ ir „Premium Partner“ kategorijose, skirta gamintojams, kurie „Volkswagen“ gaminamoje bazėje kuria autovežius, keltuvus, mažuosius autobusus ir mobilias dirbtuves, taip pat savivarčius, šaldytuvus, neįgaliųjų transportavimui skirtus automobilius ir kt. „Integrated Partner“ ir „Premium Partner“ statusas suteikiamas tik audituotoms įmonėms, kurių gaminiai gauna konversijos tipą patvirtinantį sertifikatą. Visoms partnerių pergamintoms transporto priemonėms yra suteikiamas toks „Volkswagen“ aptarnavimas po pardavimo, koks įprastai suteikiamas šio prekės ženklo automobiliams.

Apie „ALTAS AUTO“

„ALTAS AUTO“ prekinį ženklą valdo UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojas. 2002 m. įsteigtos Lietuvos kapitalo bendrovės atstovybės veikia 18-oje valstybių, o „ALTAS AUTO“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. Įmonės ankstesnis prekės ženklas sutapo su juridiniu pavadinimu. Visgi  šių metų gruodžio mėnesį jis buvo pakeistas, siekiant jį labiau pritaikyti eksporto rinkoms.

Daugiau nei 200 darbuotojų turinti įmonė kasmet pagamina 600-700 vnt. specialaus komercinio transporto, bei įvairios paskirties keleivinių autobusų, skirtų miesto ar tarpmiestiniam keleivių pervežimui „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „MAN“ ir „Iveco“ bazėse. UAB „ALTAS AUTO“ šį rudenį pristatė savo prekės ženklo MIDI klasės autobusą „Altas Viator“. Tai pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje sukurtas ir serijinei gamybai pritaikytas tokio tipo gaminys.

  

 

„SOLIDWORKS EDU“: prieiga mokykloms prie licencijų sukurta, rengiamasi mokymams

„3500 „SOLIDWORKS“ licencijų mokykloms“ – tai viena iš iniciatyvų, skirta Lietuvos moksleivių technologiniam ugdymui, kurią įgyvendina UAB „IN RE“ kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA. Mokykloms padovanotos „SOLIDWORKS“ programinės įrangos licencijos jau yra prieinamos mokyklų bendruomenėms, o sausio 4 d. įvyks pirmasis seminaras mokytojams.

Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais jau gali pradėti nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga. Licencijos – tiek tinklinės mokykloms, tiek individualios mokytojams ir mokiniams – aktyvuojamos tinklalapyje:

AKTYVUOTI ČIA

Apie šios „SOLIDWORKS EDU“ edukacinės programos pradžią paskelbta lapkričio 24 d. „Litexpo“ parodoje „Mokykla 2018“. Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.

Vilma Bačkiūtė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja, šią programą dėl jos masto ir nemokamai gautos dovanos vertės vertina kaip išskirtinę. „Kad visa tai pasiektų mokinius, mums reikia konkrečių žmonių konkrečiose vietose, kurie būtų iniciatyvūs ir turėtų idėjų, kaip geriausiai tas licencijas panaudoti. Tai yra unikali galimybė,“ – per programos pristatymą „Litexpo“ sakė ji.

„Ką reiškia 3500 licencijų? Lietuvai tai faktiškai neribotas skaičius. 3500 vartotojų gali prisijungti tuo pačiu metu. Galima prisijungti iš klasės, individualiai iš namų ar mokyklos kompiuterio, iš bet kur tuo pačiu metu,“ – sakė UAB „IN RE“ direktorius dr. Vladimiras Popovas.

Jis pabrėžė, kad skaitmeninimo technologijos yra šiuolaikinės ekonomikos variklis. Profesionalių „SOLIDWORS“ programų naudojimas yra labai paplitęs Lietuvoje, jis sparčiai auga kartu su pramonės augimu.

„SOLIDWORKS“ programų spektras labai didelis, jis prasideda nuo programos mažiems vaikams „Apps for Kids“, kuri yra lyg „virtualus plastilinas“. Tolesnė pakopa – programos mokykloms „SOLIDWORKS EDU“, dar sudėtingesnis lygmuo – studijoms kolegijoje ir universitete, ir galiausiai sudėtingiausios programos skirtos gamybai ir tolesniam specialistų tobulėjimui.

„Dabar laikas mokytis,“ – sakė dr. V. Popovas. UAB „IN RE“ kartu su mokymų srityje patyrusiu projekto partneriu VšĮ „Robotikos mokykla“ parengė 6 valandų seminarą, kurio klausytojai galės gauti „SOLIDWORKS“ mokymų centro sertifikatą. Pasak dr. V. Popovo, jis pripažįstamas visame pasaulyje ir gali pasitarnauti kaip gražus įrašas mokytojo CV.

Mokymai vyks sausio 4 d. VGTU inžinerijos licėjuje Vilniuje, į juos jau galima užsiregistruoti. Mokymai taip pat bus transliuojami tiesiogiai internetu, vėliau bus viešai prieinamas jų vaizdo įrašas.

REGISTRUOTIS MOKYMAMS 

 

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių.

Daugiau informacijos: http://inre.lt/solidworkshttp://3dcad.lt

UAB, IN RE „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje; tel: 852124660.