„Arginta Engineering“ atsisako valstybės pagalbos, turi planą B

Straipsnis „Verslo žiniose“

Nors koronaviruso sukeltą pandemiją  gali išgyventi ne visos „Arginta Group“ įmonės, „Arginta Engineering“ paprašė VMI išbraukti ją iš nukentėjusių dėl COVID – 19 sąrašo ir prognozuoja šiuos metus baigti augimu.

„Verslo žinių“ šaltiniai teigia, kad  ne visos „Arginta Group“  įmonės be valstybės pagalbos išgyvens krizę. Tačiau nestandartinių įrenginių projektavimo ir gamybos UAB „Arginta Engineering“ paramos atsisako ir pirmąjį pusmetį, o gal ir visus šiuos metus tikisi baigti didesne apyvarta nei pernai.

LINPRA prezidentas, Tomas Jaskelevičius, „Arginta Engineering“ direktorius bei akcininkas, sako gerai išmokęs praeitos krizės pamoką – diversifikuoti veiklą pagal pramonės šakas ir pasaulinę geografiją.

„Savo verslą pradėjau po „Ekrano“ bankroto, įkūręs „Progresyvius verslo sprendimus“. „Ekrano“ bankrotas parodė, kad negali kurti verslo, siedamas jį su viena veikla, vienu produktu. „Ekranas“ bankrutavo, nes atsirado kitas, geresnis produktas. Turi būti pasirengęs dirbti kitaip. Taip gal mažiau uždirbi – bet gyveni stabiliau“, – pabrėžia verslininkas.

Anot jo, valstybės pagalba daugeliui smulkių jaunų įmonių, kurios nėra sukaupę finansinių resursų nuosmukiui išgyventi, yra būtina. Tačiau kuomet dejuoja stambios verslo grupės, kad nepajėgia mokėti atlyginimų, o akcininkai prieš tai išsimokėjo milijoninius dividendus ir sąskaitose turi milijonines sumas – juokinga. Jos gali skolintis ir turi galvoti, kaip diversifikuoti veiklą.

„Arginta Engineering“ prieš pora savaičių pradėjo dirbti ilgiau – 7 dienas per savaitę. Dalis operacijų vyksta ištisą parą, išnaudojami leistini viršvalandžiai. Įgyvendinami anksčiau gauti užsakymai iš Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos.

Anot T. Jaskelevičiaus, teiginiai, kad visi verslai šiose šalyse yra sustabdę veiklą – mitas. Visos didžiosios pramoninės įmonės, kurios įgyvendina stambius infrastruktūros projektus dirba.

„Kelis metus vyko derybos dėl kai kurių projektų, buvo spaudžiama nuleisti kainą. Bet Kinijoje gamybai stojus vasarį pasirašėme kontraktą. Buvo sunku įeiti į Italijos rinką dėl brangių logistikos kaštų, bet krizei prasidėjus ir kai kuriems tiekėjams sustabdžius gamybą – mes perėmėme tiekimą“, – aiškina vadovas.

Šiai dienai, pasak jo, yra užsakymų iki rugsėjo pabaigos. Yra projektų, kuriuos galima perkelti iš kitų metų – tuomet gamyba bus užkrauta iki gruodžio mėnesio. Tikimasi, kad užsienio valstybės, skatindamos ekonomiką, nuo metų vidurio nukreips lėšas į stambius infrastruktūros objektus. Taip būtų gauta naujų užsakymų.

„Mes nė vienam žmogui neforminome prastovos, nemažinome atlyginimų. Mes raštu atsisakėme VMI būti įtraukti į nukentėjusių dėl COVID-19 sąrašą. Tai būtų nukirtę mūsų kredito reitingą. Mokame mokesčius ir jokia valstybės parama neplanuojame naudotis“, – tikina T. Jaskelevičius.

Kadangi, didinant pardavimus, apyvartinių lėšų įmonei reikės daugiau, šiomis dienomis buvo pasirašyta sutartis su banku dėl padidinto finansavimo. Tai aktualu dar ir todėl, kad daugelis tiekėjų reikalauja išankstinio apmokėjimo, yra atsiradę daug netikrumo.

„Creditinfo“ bendrovėms, įtrauktoms į nukentėjusioms nuo COVID -19 sąrašą, sumažino kredito reitingus, „Sodra“ neberodo įsiskolinimų.

Planas B

„Arginta Engeneering“ turi ir planą B, jeigu dėl susirgimų COVID-19 fabriką tektų uždaryti. Su Darbo taryba suderinta, kad visi darbuotojai būtų išleisti apmokamų atostogų. Tokią priemonę galima būtų taikyti 5 savaites, ilgesniam laikui kiltų finansinių problemų ir, matyt, tuomet tektų forminti prastovas.

Peržiūrėta žaliavų tiekimo grandinė – kiekvienai jų yra po 2 arba 3 tiekėjus iš Šiaurės arba Centrinės Europos, kad  vienoms šalims užsidarius būtų galima pirkti iš kitų.

Dėl karantino daliai darbuotojų iš Baltarusijos grįžus į namus, likusiems leista dirbti viršvalandžius. Viena, taip išnaudojami turimi gamybos pajėgumai,  o antra, sustabdžius gamybą žmonės turėtų daugiau pinigų.

„Turime sudarę planą, kaip atsekti, jei atsirastų infekuotas darbuotojas. Kadangi bendravimas yra  apribotas, apytiksliai 1 asmuo kontaktuoja mažiau nei su dešimčia žmonių, tokiu atveju izoliuotume tik 10 darbuotojų iš 200“, – sako direktorius.

Dirbantiesiems, atvykstantiems į įmonę iš Nemenčinės, leista grįžti į fabriką tik gavus neigiamus koronaviruso testo atsakymus.

„Visi vadovai krizės laikotarpiu dirba 7 dienas per savaitę – taip galime reaguoti operatyviai ir reikiamus  sprendimus priimti tą pačią dieną“, – atkreipia dėmesį verslininkas.

Duomenų ir procesų skaitmeninimo sprendimas verslui – 3DEXPERIENCE platforma debesijoje

Visas straipsnis – „IN RE“ puslapyje. 

Nepaisant neabejotinos pažangos, kurios pastaraisiais metais pasiekė Lietuvos inžinerinė pramonė, koronoviruso sukelta sumaištis parodė, kad duomenų ir procesų skaitmeninimo srityje nueitas kelias yra nepakankamas. Nenuostabu, kadangi skaitmeninė ekonomika Lietuvoje 2019-ųjų pabaigoje sudarė 7,6 proc. visos ekonomikos ir gana ženkliai atsiliko nuo ES vidurkio (10,3 proc.).

COVID-19 ir jo iššauktas karantino režimas sujaukė nuoseklią, tačiau aiškiai per lėtą skaitmeninimo pažangą, daugelį privertęs dirbti nuotoliniu būdu. Turbūt kiekviena pramonės įmonė turi savo istoriją, kiek tokiomis sąlygomsi nukentėjo bendravimas ir darbo procesai.

Tačiau verslo valdymas gali būti kitoks, ir jokie panašūs karantinai neatneš žalos, jei visada – biure, komandiruotėje ar iš namų – bus dirbama naudojant debesijos paslaugas.

Holistinis požiūris realiu laiku

“Kuo toliau, tuo daugiau su savo klientais kalbėsime apie 3DEXPERIENCE platformą, kuri stipriai palengvina darbą su žmonėmis tiek įmonėje, tiek ir už jos ribų, įskaitant partnerius, tiekėjus ir gamintojus“, –  sako bendrovės „IN RE“ plėtros direktorius Andrejus Jarmolajevas.

Per keturis savo veiklos dešimtmečius Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“ yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje. Koncernas ilgai plėtojo ir dabar užbaigė inžinerinei pramonei skirtą platformą 3DEXPERIENCE, kurioje dirbama per debesiją.

Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“ jau daug metų yra „Dassault Systemes” partneris Lietuvoje ir nuo šiol atstovauja ir “3DEXPERIENCE On Cloud” sprendimams.

“Mes patys nemažai mokėmės, toliau sekame visus pasikeitimus ir konkrečiam vartotojui siūlome optimalius sprendimus, kuriuos atveria 3DEXPERIENCE platforma”, – sako A. Jarmolajevas.  „IN RE“ yra „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje.

Iki šiol “IN RE” atstovavo „Dassault Systemes” plėtojamai SOLIDWORKS trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų valdymo programinę įrangai. Šiuos programinius paketus pasaulyje naudoja daugiau kaip 6 milijonai projektuotojų ir gamybininkų. Pasak A. Jarmolajevo, SOLIDWORKS kaip buvo, taip ir lieka itin sparčiai tobulinama trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų valdymo programinė įranga.

„3DEXPERIENCE on Cloud“ visoms organizacijoms pateikia holistinį savo verslo ekosistemos vaizdą realiu laiku, kai žmonės, idėjos, duomenys ir sprendimai bet kuriuo metu prieinami vienoje interaktyvioje bendradarbiavimo aplinkoje

Paprasta naudoti sąsaja padeda visiems, dalyvaujantiems inovacijų projektuose, įsivaizduoti, projektuoti, modeliuoti ir gauti grįžtamąjį klientų ryšį. Naudojant „3DEXPERIENCE on Cloud“ galima išvengti įprastinės IT sistemos suvaržymų ir žymiai padidinti duomenų apimtį ir greitį.

3DEXPERIENCE platformoje bendradarbiaudamos realiuoju laiku, įmonės gali projektuoti, imituoti (simuliuoti), optimizuoti gaminius ar procesus dar prieš juos pagamindamos ar sukurdamos.

Naudodamiesi galimybe debesijoje susieti skaitmeninį ir realųjį pasaulius, 3DEXPERIENCE platformos naudotojai gali įvairiose pramonės šakose pagerinti efektyvumą ir produktyvumą, tuo pačiu sumažindami išlaidas.

Visaaprėpianti platforma

Platformoje pateikiami programinės įrangos sprendimai kiekvienam įmonės padaliniui ir procesui – nuo projektavimo ir gamybos iki marketingo ir pardavimų, visur kuriant vertę ir unikalią vartotojų patirtį. Per vieningą ir lengvai naudojamą sąsają 3DEXPERIENCE platforma suteikia pramonei skirtus sprendimus 3D projektavimui, analizei, modeliavimui vieningoje, bendradarbiaujančioje ir interaktyvioje aplinkoje.

Kaip ir socialiniuose tinkluose, platformoje galima skelbti pranešimus, aptarti projektus, skirti užduotis, sekti visą kūrybos ir gamybos procesą. Individualūs nustatymai suteikia galimybę rodyti tik tą informaciją, kurios reikia darbui atlikti.

3DEXPERIENCE platformoje „Dassault Systèmes“ siūlo pirmaujančius sprendimus visose esminėse pramonės srityse: dizainas ir inžinerija (CAD), gamybos planavimas ir gamyba (CAM), inžinerinė analizė (CAE), produkto gyvavimo ciklo valdymas (PLM), etc.

3DEXPERIENCE platforma lengvai integruojama su SOLIDWORKS, CATIA, ENOVIA, SIMULIA, DELMIA ir visais kitais „Dassault Systèmes“ sprendimais.

„Vakarų laivų gamykla“ gavo ir eksploatacijai ruošia antrą laivų remontui skirtą doką

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupę pirmadienio rytą pasiekė antras „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas dokas, kuris praėjusių metų pabaigoje įsigytas iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės.

Į Klaipėdą atgabento milžino, kurio ilgis siekia 200 metrų, o plotis 36 metrus, pirmiausia laukia remonto darbai, kuriuos atliks įmonės „Vakarų laivų remontas“ (VLR) specialistai. Naująjį pirkinį eksploatacijai planuojama paruošti per tris mėnesius.

„Turime visus reikiamus specialistus ir pajėgumus, kad iki liepos mėnesio dokas PD 170 būtų paruoštas darbui ir galėtų priimti laivus. Dedame visas pastangas, kad būtų užtikrintas sėkmingas laivų remonto veiklos tęstinumas“, – pabrėžė VLR direktorius Andrius Valantiejus.

Užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektą, VLG įmonių grupei atsivers naujos veiklos galimybės – galės priimti „Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus. Tokį dokavimo pajėgumų išvystymo planą bendrovė puoselėjo jau ketvirtį amžiaus ir jis pagaliau bus realizuotas.

Įrengus reikiamą uosto infrastruktūrą, VLG įmonių grupės teritorijoje dirbs trys plaukiojantys dokai, du iš jų bus skirti „Panamax“ tipo laivų remontui. Pirmąjį tokį – didžiausią Baltijos šalyse plaukiojantį doką, kuris yra 235 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, bendrovė įsigijo prieš ketverius metus. Pastarasis jau modernizuotas ir paruoštas darbui, tačiau laikomas Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, kol bus paruošta nuolatinė jo darbo vieta. Šalia jo bus pastatytas kiek mažesnis „Panamax“ laivų remontui skirtas dokas PD 170, pirmadienį pasiekęs Klaipėdą. Toliau dirbs ir šiuo metu laivus remontui priimantis 219 dokas.

„Esame eksportuojanti įmonių grupė, priklausoma nuo globalios ekonomikos, todėl visame pasaulyje susiklosčiusi situacija nėra visiškai palanki ir mūsų veiklai. Šiuo metu laivų remonto sričiai taip pat tenka susidurti su iššūkiais, tačiau visomis įmanomomis priemonės saugodami savo darbuotojus ir užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą, sukursime stiprų laivų remonto centrą ir pajėgumus, pritrauksiančius daugiau verslo, atveriančio galimybes sukurti ne tik kelis šimtus naujų darbo vietų, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

LINPRA – EIT Manufacturing konsorciumo narė

Nuo 2018 m. LINPRA oficialiai priklauso tarptautinei žinių ir inovacijų bendrijai (KIC – Knowledge and Innovation Community) EIT Manufacturing. 17 Europos šalių ir 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Šiuo metu LINPRA yra partnerė 4-iuose EIT Manufacturing projektuose, į kuriuos kviečia įsitraukti ir savo narius.

Plačiau apie Europos Inovacijų ir Technologijų Institutą (EIT), instituto telkiamas Žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) bei EIT Manufacturing konsorciumą: 

Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC – Knowledge and Innovation Community) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.

EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus, diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą. EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos. Plačiau apie EIT.

Žinių ir inovacijų bendrijos (KICai) kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.

Šiandien EIT yra subūrusi 8 žinių ir inovacijų bendrijas (KICus):

EIT Manufacturing bendrija yra 50-ies partnerių (17-os Europos šalių) konsorciumas. Šioje žinių ir inovacijų bendrijos ekosistemoje Lietuvai ir Baltijos šalims, šio regiono verslo interesams atstovauja LINPRA. Konsorciumas per 7 metus įgyvendina ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti. Plačiau apie EIT Manufacturing.

EIT Manufacturing tikslai 

EIT Manufacturing soc. tinkluose:

Konsorciumo veikla yra finansuojama iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020. Visos ekosistemos narės turi galimybę dalyvauti įvairiuose verslo ir inovacijų akceleravimo projektuose, bendradarbiaujant su EIT Manufacturing konsorciumo partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Tai – vertinga galimybė Lietuvos įmonėms bei švietimo ir mokslo įstaigoms įsitraukti į stiprias tarptautines vertės kūrimo grandines, realizuoti idėjas, didinti savo žinomumą, atskleisti potencialą ir stiprinti savo bei šalies konkurencingumą.

 

Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria 15,35 mln. eurų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, jog Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria dar 15,35 mln. eurų. Pramonės įmonės pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ galės įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti  įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis.

Finansavimas bus skiriamas technologiniam auditui atlikti, kad būtų įvertintos gamybos procesų skaitmeninimo galimybės bei perspektyvos, ir tiems projektams, kuriais diegiama bent viena skaitmeninė technologija arba su ja susijęs sprendimas, pavyzdžiui, robotikos technologijos, dirbtinio intelekto sprendimai, daiktų interneto sistemų diegimas ir pan. Įgyvendinant projektą diegiamos įrangos modelis rinkai turi būti pateiktas ne anksčiau kaip prieš trejus metus nuo kvietimo paskelbimo metų, t. y. ne anksčiau nei 2017 metais.

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma labai mažoms ir mažoms pramonės įmonėms – 1 mln. eurų, mažiausia – 20 tūkst. eurų, vidutinėms įmonėms didžiausia galima skirti lėšų suma – 2,9 mln. eurų, mažiausia – 100 tūkst. eurų. Didžiausia galima projektui skirti lėšų suma technologiniam auditui atlikti – 20 tūkst. eurų.

Pretenduoti į finansavimą gali labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, kurios veikia ne trumpiau nei 1 metus ir kurių vidutinės metinės pajamos už pačios įmonės pagamintą produkciją per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau nei 3 pastaruosius finansinius metus) ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.

Paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra priima iki 2020 m. birželio 22 dienos. Kvietimo dokumentai skelbiami interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt, www.lvpa.lt.

Iš viso pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas  LT“ 2014–2020 m. numatoma paskirstyti  71 mln. eurų ES investicijų, iki šiol pramonės įmonėms jau yra paskirstyta beveik 56 mln. eurų investicijų.

 


Vadybos, gamybos ir technologinių procesų auditus atlieka LINPRA įsteigtas Tehnologijų centras „Intechcentras“. Norint gauti paramą įmonės skaitmeninimui, auditą atlikti yra būtina.

Audito tikslai:

  • Įvertinti pasirinktos srities pramonės įmonės procesų esamą skaitmeninį lygį ir suteikti rekomendacijas skaitmeninės brandos lygiui pagerinti (nemokamai, naudojant tik de minimis pagalbą)

Audito formatas:

  • Vienos dienos eksperto vizitas jūsų įmonėje
    vertinant pasirinktą sritį.
  • Po vizito pateikiama ataskaita, kurioje nurodoma audituotos srities būklė bei rekomendacijos ateičiai.

Platesnę informaciją suteikti ir pakonsultuoti gali „Intechcentras“:

Marius Kvedaravičius, Inovacijų ekspertas, + 370 670 22857, marius.kvedaravicius@intechcentras.lt.

Epidemija Kinijoje: padėtis susireguliuos per pusmetį

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“. 

  • Šių metų rezultatus virusas nusmukdys, kitąmet leis užsidirbti.
  • Tarptautinės korporacijos keičia pirkimų politiką.
  • Kinija bando atkurti pramonės pajėgumą, bet ne viskas pavyksta.
  • Padėtis, prognozuojama, susireguliuos per pusmetį.

Kinų tiekėjams Lietuvos įmones maitinant pažadais, tenka dalį gamybos stabdyti, ieškoti alternatyvų vietoje ir tikėtis, kad koronaviruso epidemija artimiausiais mėnesiais bus sutramdyta. Neabejojama, kad šių metų finansinius rezultatus virusas koreguos, bet kitąmet sudarys sąlygas uždirbti daugiau.

ENTECH GROUP:

„Kadangi gaminame liejimo formas elektronikos prietaisų korpusams, gamybinę įrangą ir įvairias detales užsakome Kinijoje. Sustabdžius Kinijoje gamyklas, neturėdami kitos išeities, esame priversti stabdyti gamybą ir mes. O paskui mus ir mūsų partneriai. Pavyzdžiui, šveicarams mes gaminame korpusines detales. Bet jiems stringa mokėjimai, kadangi stringa pardavimai – jie iš Kinijos perka elektroniką, iš mūsų korpusus. Susidaro ištisos tiekimo grandinės, kurios dabar neveikia“, – atkreipia dėmesį Liutauras Byčius, gaminių projektavimu ir prototipų kūrimu bei masine gamyba užsiimančios UAB „Entech Group“ savininkas ir vadovas.

Kinijoje „Entech Group“ turi 10 partnerių, leidimą atnaujinti gamybą gavo 3 įmonės, jos dirba gal tik 10% pajėgumo, kadangi ribojamas žmonių judėjimas. Išvykti iš miesto neleidžiama, o neveikiant viešajam transportui į darbą gali atvykti tik turintieji nuosavas mašinas. Tokių kinų nedaug. Tad, netgi gavę leidimus veikti, įmonės nepajėgia visa apimtimi atnaujinti gamybos.

„Nors partneriai vis žada, kad jau netrukus pradės dirbti, praktiškai jie nedirba. Net jei  ir visos gamyklos kovą pradėtų veikti, yra susidarę nežmoniškos užsakymų eilės. Juk visa, kas susiję su elektronika, yra susiję ir su Kinija, o kol gamyba grįš į vėžes, praeis mažiausiai pusmetis. Ir metiniams įmonių rezultatams įtakos tai turės“, – prognozuoja L. Byčius.

Nepavydėtinoje padėtyje yra atsidūrę smulkios ir finansiškai silpnesnės bendrovės, „Entech Group“ partnerės Lietuvoje. Anot verslininko, sustabdę gamybą jos 2 ar 3 mėnesius be pajamų neišgyvens.

„Matau, kad kai kurie klientai neturi pinigų atsiskaityti už projektus, nes irgi negali nieko nei pagaminti, nei parduoti. Kai kurie jau ant bankroto ribos vien dėl to“, – neslepia L.Byčius.

Sustabdžiusi gamybą „Entech Group“ šiuo metu užsiima tik projektavimo darbais.

ALTEGRA:

Aukštųjų technologijų UAB „Altegra“, sustojus komponentų tiekimui iš Kinijos, kad netektų stabdyti gamybos, detales perka iš vietos tiekėjų. Tiesa, penkis kartus brangiau.

„Tiesiogiai su Kinijos gamintojais nedirbame – perkame per tarpininkus. O šie pastaruoju metu maitina pažadais. Anksčiau nieko panašaus nebūdavo, spėju, tai susiję su koronavirusu. Nesame dideli gamintojai, tačiau šių metų finansiniams rezultatams tokie trukdžiai gali atsiliepti“, – svarsto  Nerijus Baltrimavičius, „Altegros“ vadovas.

KARBONAS:

Kauno lakštinių medžiagų pjovimo paslaugų UAB „Karbonas“ tiesioginių problemų dėl koronaviruso dar neturi. Tačiau tai nereiškia, kad jo poveikio nepajus.

„Vienas mūsų užsakovas, kol baigsis epidemija, atidėjo gana didelio projekto Kinijoje, kuriame kaip gamintojai dalyvautume ir mes, vykdymą. Ir jeigu virusas nebus suvaldytas per keletą ateinančių mėnesių, galim jo poveikį pajusti ir mes“, – dalijasi  Gintautas Jatulis, „Karbono“ vykdomasis direktorius.

RYTŲ TECHNOLOGINIAI SPRENDIMAI:

Partnerius Uhane turinti UAB „Rytų technologiniai sprendimai“ negali pristatyti jiems bandinių testams.

„Mieste visiškai neveikia siuntų pristatymo tarnybos – nei DHL, nei UPS, nei kitos. Negalime pristatyti savo siuntų nuo sausio 22 dienos“, – apgailestauja  Algirdas Rukšėnas, įmonės vadovas.

 

Uhane – karantinas iki gegužės

ELGAMA-ELEKTRONIKA:

Problemų gali kilti ir kiniško kapitalo įmonei. Du trečdaliai elektros energijos skaitiklių projektavimo ir gamybos UAB  „Elgama-Elektronika“ akcijų priklauso Kinijos „Jiangsu Linyang Energy“. Iš 3.000 darbuotojų pagrindinėje Kinijos įmonėje į darbą  yra grįžę 800, čia veikia griežta patikra, stiprus reguliavimas ir dirbama ne visu pajėgumu.

„Kol kas didžiausias pasaulio tiekimo katilas bando atkurti pajėgumą, bet ne viskas pavyksta“, – daro išvadą Tadas Ruželė, „Elgama-Elektronika“ generalinis direktorius.

Didžioji dalis komponentų į Vilniaus bendrovę atkeliauja iš Kinijos. Šiuo metu turima atsargų 6 mėnesiams ir tikimasi, kad drastiškų priemonių neprireiks.

„Jeigu per tą laiką tiekimas nebus atnaujintas, bus labai liūdna. Žinoma, ieškosime komponentų tiekėjų kitose šalyse. Bet pasiūla ir paklausa mėgsta balansą, o tai reiškia, kad būtume priversti mokėti brangiau, sumažėtų konkurencingumas“, – aiškina T. Ruželė.

Jo žiniomis, Kinijos Uhano provincijoje paskelbtas karantinas galios iki balandžio pabaigos. Kaip tai paveiks kitų Kinijos regionų gamintojus – neaišku.

 

Geroji pusė

ELINTA:

Vytautas Jokužis, „Elintos“ generalinis direktorius, bando įžvelgti ir gerąją padėties pusę – po šios epidemijos gamintojai sparčiau kelsis iš Kinijos ir gamybinis potencialas pradės greičiau augti rytų Europoje bei Amerikoje. Tačiau kol kas dauguma elektronikos komponentų gaminama Azijos šalyse, o ten esančios įmonės vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susiję. Tad, jeigu nepaprastoji padėtis užsitęs ir baigsis komponentų atsargos, daugybei įmonių gresia sustoti.

„Pereiti prie kito gamintojo komponentų užtruks bent pusę metų, jeigu iš viso tai bus įmanoma padaryti. Jeigu per pusmetį koronaviruso epidemija nebus suvaldyta, mūsų lauks didžiuliai iššūkiai susirasti naujų tiekėjų“, – neslepia „Elintos“ vadovas.

ARGINTA ENGINEERING:

Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas, savo vadovaujamos „Arginta Engineering“ įmonės pavyzdžiu gali patvirtinti – tarptautinės korporacijos, netgi Kinijai dirbant visu pajėgumu, dalį užsakymų perkels į Europą.

„Arginta Engineering“ tokių užsakymų jau sulaukė, projektai pradėti derinti.

Pasak jo, net jeigu gaminys kainuoja 30 ar 40% brangiau, korporacijos sieks apsidrausti, dalį, pavyzdžiui, penktadalį užsakymų perkeldamos į Europą.

„Didieji koncernai į savo pirkimų politiką įsirašė punktą, kad nebegali turėti tiekėjų tik Kinijoje. Tam, kad neįstrigtų stambūs infrastruktūriniai projektai – geležinkelių, kalnakasybos, energetikos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Šiemet, ypač elektronikos gamintojų, finansiniai rezultatai, jo nuomone, nukentės – kai kurios įmonės patiria prastovas ir nėra žinoma, kiek komplektuojančių detalių stygius gali užsitęsti. O ir tiesiogiai tiekėjų Kinijoje neturinčios bendrovės gali nukentėti, jeigu jų partneris iš Europos pirko komplektuojančiąsias detales Kinijoje. Juolab kad komplektuojančių detalių kainos gali augti.

Tačiau atsiras didesnių perspektyvų 2021–2022 metams.

„Manau, kad kitąmet ir dar kitais metais, turime galimybę augti. Buvo suduotas smūgis, finansinis smūgis globalizacijai. Tai gali tapti mūsų laimėjimu“, – viliasi LINPRA prezidentas.

 

Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip bus rengiami pameistriai

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 

Vyriausybė posėdyje pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašui. Juo turės būti vadovaujamasi rengiant pameistrius. Svarbų indėlį rengiant šios tvarkos aprašą ir siekiant jos patvirtinimo padarė LINPRA švietimo srities ekspertai: Viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, Prezidiumo narys, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas, LINPRA narių Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius ir kiti.

Pameistrystė – tai mokymo organizavimo forma, kai mokiniai didžiąją laiko dalį, 70 proc., mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra, pas darbdavį įmonėse, o likusius 30 proc. mokymo įgyvendina profesinio mokymo įstaiga.

Tai ypač aktualu ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu. Pasak Gintauto Kvietkausko, Ketvirtoji pramonės revoliucija, dirbtinis intelektas, kiti automatizacijos veiksniai stipriai keičia darbo rinką, atsiranda naujos darbo funkcijos, kurios keičia įvairias profesijų grupes. Profesinis mokymas ir pameistrystė yra vienas iš būdų, kaip sparčiai prisitaikyti ir atliepti darbo rinkos poreikius.

Už pameistrystės procesų koordinavimą pagal patvirtintą tvarkos aprašą bus atsakingas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Jis darbdaviams, norintiems mokyti pameistrius, pasiūlys įstaigas, kurios galėtų vykdyti profesinio mokymo programą darbdaviui ir įstaigai susitarus, o tais atvejais, kai tokios profesinio mokymo programos nėra parengtos, – inicijuos naujos reikiamos programos rengimą. Pagal formalias ir neformalias profesinio mokymo programas pameistrystę galės inicijuoti mokymo programų teikėjai, įmonės, mokiniai, darbuotojai.

Teikėjams ir darbdaviams nustatyta prievolė bendradarbiauti planuojant ir įgyvendinant profesinį mokymą ir rekomenduojama jiems pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurioje galėtų būti įrašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo trukmės, sutarties vykdymo sąlygų, Vyriausybės nutarime nenumatytų įsipareigojimų.

Pameistrystės būdu besimokančiųjų daugės

„Sudarome sąlygas plėsti praktinį profesinį mokymą darbo vietoje, skatiname profesinio mokymo įstaigas glaudžiai bendradarbiauti su verslu. Pameistrystė profesiniame mokyme dalyvaujant darbdaviui leidžia derinti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą. Norintiesiems įgyti profesiją pameistrystė suteikia galimybę mokytis darbo vietoje ir gauti atlyginimą už darbą, o darbdaviams – tai tiesioginė galimybė pasirengti darbuotoją pagal savo poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Taikydamos pameistrystę profesinio mokymo įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviu, kad mokinys įgytų reikiamų įgūdžių. Mokymo metu sudaromos dvi sutartys: pameistrystės darbo sutartis ir profesinio mokymo sutartis. Pameistriui sudaromas mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas, vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje.

Pameistrystės privalumai – daugiau praktinių įgūdžių mokantis darbo vietoje, sklandesnis perėjimas iš mokymosi į darbą, geresnis įsidarbinimas, glaudesnis švietimo ir verslo bendradarbiavimas, didesnė kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir paklausos atitiktis.

Tolimesnei pameistrystės plėtrai numatytas pameistrystės modelio įgyvendinimo veiksmų planas. Pameistrystės finansavimas grindžiamas paskatų profesinio mokymo teikėjams ir darbdaviams sukūrimo principu. Tam bus pasitelkiamos ES investicijos – 4,1 mln. eurų. Pameistrystei ir kvalifikacijos tobulinimui darbo vietoje skiriama 2,8 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamų ES lėšų, o praktinių įgūdžių įgijimo rėmimui ir skatinimui – 1,3 mln, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšų.

Mokinių registro duomenimis, pameistrystės forma 2018 m. mokėsi 3 449 asmenys: 862 pagal pirminio profesinio mokymo programas, 2 587 – pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Nors pameistrių skaičius 2014–2018 m. išaugo daugiau kaip du kartus, šia forma besimokančiųjų skaičius sudaro tik apie 3 proc. visų besimokančiųjų profesijos. Pameistrystės formą 2018 m. taikė apie 40 proc. profesinio mokymo įstaigų.

Tobulinant ir plėtojant pameistrystės modelį siekiama, kad 2020–2021 m. ne mažiau kaip 20 proc. baigusiųjų profesinio mokymo programas ar jų modulius bent dalį laiko būtų mokęsi pameistrystės forma.

Profesinio mokymo atnaujinimas – viena iš bendros švietimo struktūrinės reformos dalių. Vykdomas esminis švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Jo tikslas – Lietuvos visuomenę parengti dabarčiai ir ateičiai, ugdymą grindžiant 21-ojo amžiaus kompetencijomis.

Vyriausybės programoje numatyta plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį, tęstinį ir neformalųjį profesinį mokymą, suderintą su darbo rinkos paklausa. Profesinis mokymas šiuo metu atnaujinamas iš esmės, stiprinant jo kokybę ir sąveiką su darbo pasauliu, siekiant profesinių mokyklų mokiniams sutekti kompetencijas, kurios suteikia galimybes gauti norimą darbą.

Pelningumas Baltijos šalyse: kai kuriuose sektoriuose skiriasi kartais

Jovitos Budreikienės ir Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Lietuvoje apdirbamosios gamybos įmonių pelningumas yra aukštesnis negu Latvijoje ar Estijoje. Tačiau kai kuriuose sektoriuose jis skiriasi netgi ne procentais – kartais.

Vienas tokių sektorių – gėrimų gamyba. 2019 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje sektoriaus pelningumas buvo 1,1%, o Estijoje – 13%. Nemaži pelningumo skirtumai yra gumos ir plastiko gaminių sektoriuje, ypač tarp Latvijos (3,1%) ir Lietuvos (7,7%).

Alfredas Zigmantas, plastiko, gumos ir metalo gaminių UAB „Stigma“ generalinis direktorius, sako, kad apie 6% svyruojantis pelningumas yra normalus.

„Partneriai vakariečiai svarsto taip: 10% marža – uždirbi per daug. 3% – per mažai, tuomet rizikuoji bankrutuoti. Ypač tai akcentuoja švedai. Jų nuomone, 5–7% yra aukso vidurys“, – aiškina A. Zigmantas.

„Artilux NMF“ – geriausias „ABB Smart Power“ tiekėjas!

LINPRA narė šiauliečių įmonė „Artilux NMF“ pasaulinės elektrotechnikos gamintojos „ABB“ elektrifikacijos padalinio „ABB Smart Power“ vertinime sulaukė geriausio istorijoje įvertinimo „ABB Smart Power Vaasa“ kategorijoje, o pasiektas rezultatas yra tarp geriausių visame pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją.

Iš 100 „Artilux NFM“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė juose yra vos 0,016 procentų. Tai pasiekta diegiant modernius „ABB“  kokybės užtikrinimo įrankius, kurie papildė LEAN, TOC ir kitus įmonėje naudojamus metodus.

„Artilux NMF“ su „ABB“ bendradarbiauja nuo 2013 metų. Šiauliečių įmonė „ABB“ gamina įrengimų valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes.

Šis įvertinimas „Artilux NMF“ leidžia tikėtis plėsti savo bendradarbiavimą su dabartiniais ir kitais „ABB“ padaliniais.

 

Visas straipsnis „Verslo žiniose“:

Šiaulių elektros prietaisų UAB „Artilux NMF“ sulaukė aukščiausio elektrotechnikos milžinės ABB įvertinimo: kategorijoje „ABB Smart Power Vaasa“ pasiektas rezultatas yra tarp geriausių pasaulyje per visą tokio vertinimo istoriją. Kad pasiektų tokio pripažinimo, teko net perstatyti gamybos linijas.

„ABB turi tiekėjų kokybės vertinimo programą „Quality Wins“, kurią perėmė iš „Porsche Consulting“. Dvejus metus diegėme kokybės valdymo sistemą – tai buvo nemažas iššūkis“, – neslepia Rimantas Damanskis, „Artilux NMF“ vadovas.

Gamykloje buvo atlikta daug pokyčių – pakeistas gamybos linijų išdėstymas, integruotas kokybės tikrinimas ir pan. Galimi neatitikimai pradėti matuoti keliuose gamybos etapuose. „Tam nereikėjo daugiau žmonių ar didelių investicijų, tiesiog resursus ėmėme panaudoti daug protingiau“, – aiškina verslininkas.

„ABB Smart Power“ vertinime nustatyta, kad iš 100 „Artilux NMF“ pagamintų gaminių neatitikčių tikimybė sudarė vos 0,016%. Kritinių neatitikčių nenustatyta nė vienos. Tai rodo didelį kompanijos patikimumą – kad „Artilux NMF“ tiekiami gaminiai yra be defektų ir laiku pristatomi. Tarp vertintų tiekėjų buvo įmonės Lenkijoje, Estijoje, Italijoje, kitose šalyse.

„Quality Wins“ programa apima gaminių, logistikos, produktų vystymo ir klientų aptarnavimo elementus. Kokybės audito metu buvo vertinama, kaip laikomos medžiagos ABB produktų gamybai, ar naudojami tinkami instrumentai ir įrenginiai, kaip atrodo darbo vietos, ar laikomasi saugumo ir kitų reikalavimų, kaip organizuojama gaminių logistika, kaip vykdomas monitoringas ir kontrolė, analizuoti kiti veiksniai.

„Tai labai gera ir gamybos procesų tobulinimo, ir valdymo programa, nežinau, ar dar kas nors Lietuvoje ją yra įdiegęs“, – sako verslininkas.


Tikėtina sulaukti daugiau užsakymų

Šiauliečių įmonė ABB užsakymu gamina įrenginių valdymo rankenėles, elektros kirtiklius, elektros mechanizmus, rozetes, įvairius elektros mechanizmų komponentus, elektros dėžutes. Šio bendradarbiavimo apimtis nėra viešinama, tačiau per pastaruosius šešerius metus „Artilux NMF“ pateikiamų gaminių apyvarta kasmet auga keliais šimtais procentų.

ABB vertinime „Artilux NMF“ surinko 90 vertinimo kokybės taškų. Tai leidžia tikėtis, kad gali būti plečiamas bendradarbiavimas tiek su ABB padaliniais, tiek su kitais gamintojais. R. Damanskis užsimena, kad šiuo metu deramasi su vienu žinomą prekės ženklą turinčiu gamintoju, kuris norėtų fabriką iš Didžiosios Britanijos perkelti į Lietuvą.

Šiaulių „NMF Holding“ ir švedų „Artilux Aktiebolag“ valdoma elektros prietaisų gamybos bendrovė „Artilux NMF“ gamina išmaniuosius prietaisus, elektros kirtiklius, buities prietaisus, LED šviestuvus, elektronikos komponentus, metalo gaminius nuo lakštinio metalo apdirbimo iki stambiagabaričių gaminių. Klientai yra tokios pasaulinės bendrovės kaip „Bosch“, „Osram“, ABB, „General electric“ ir kitos. Įmonė daug dėmesio skiria tyrimų ir produktų vystymo kryptims.

„Artilux NMF“ šiuo metu turi 4 antrines įmones – UAB „Frilux“, UAB „NMF Decor“, UAB „Artilux“ ir UAB „Artilux Group“.

Itin sparčiai pastaraisiais metais augusi Šiaulių bendrovė „Artilux NMF“ pernai fiksavo 2%, iki 38,8 mln. Eur, mažesnę apyvartą ir 5 kartus, iki 0,37 mln. Eur, sumažėjusį pelną. Bet, pasak R. Damanskio, tai natūralu, nes į antrinę įmonę buvo atskirta dekoro elementų UAB „NMF Decor“.

„Namų dekoro kaip paveikslai, veidrodžiai ar laikrodžiai gamybos „NMF Decor“ pajamos labai greitai augo – per kelerius metus nuo 1 iki 8 mln. Eur“, – atkreipia dėmesį vadovas.

Konsoliduotosios pajamos, jo teigimu, per 2018 m. išaugo keliais milijonais eurų, iki 57 mln. Eur.

 

Intechcentras ir LINPRA skatina inovacijas pramonėje

LINPRA įsteigtas ir VšĮ „Intechcentras“ koordinuojamas Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras (SIC) kviečia pramonės įmones pasinaudoti projektine (ES finansuojama) galimybe atlikti inovacinius (skaitmeninimo / technologinius) auditus.

Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus atliekami auditai, kurie yra naujovė Lietuvoje. Jų metu vertinami verslo ir gamybiniai procesai įmonėje, siekiant nustatyti ir įvertinti, kokių skaitmeninių inovacijų diegimas galėtų užtikrinti jos konkurencingumo didėjimą, neatsiliekant nuo inovacijų plėtros tendencijų.

Projekte iš viso numatyta atlikti 300 auditų per trejus metus, o 60 iš jų atliks būtent Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras.

Jeigu susidomėjote šia galimybe ir norite užregistruoti įmonę į audituojamų įmonių eilę, susisiekite:

Pardavimų vadovas Petras Jasiūnas, tel. 8 694 50991, petras.jasiunas@intechcentras.lt

Plačiau – „Verslo žiniose“.