#MoterysInžinierės: Novameta

,

#LINPRAnariai #MoterysInžinierės 

Trys inžinierės trys skirtingų grandžių vadovės, trys moterys, kurios savo gyvenimą pasuko ir karjerą plėtoja mėgstamoje gamybos srityje

Nuo žmonių „remonto“ iki gaminių reklamos

Kviečiame susipažinti su trimis, Kaune įsikūrusios ir nerūdijančio plieno nestandartinę įrangą profesionalioms virtuvėms gaminančios „Novametos“, specialistėmis, kurios tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui norinčių realizuoti save inžinerinėje sferoje.

Pirmoji iš jų – „Novametos“ marketingo direktorė Reda Šakurskienė, kuri kompanijoje dirba beveik dešimtmetį. Reda juokauja, kad vaikystėje svajojo tapti odontologe, tačiau likimas ją nuvedė visiškai kitur.

„Vaikystėje, įkvėpta dantų pastos reklamos, nusprendžiau būti odontologe. Tačiau pirmo apsilankymo pas „būsimą kolegą“ metu iš baimės nualpau, ir supratau, kad man reikia naujo plano. Taip nusprendžiau, kad užaugusi noriu remontuoti ne žmones, bet mašinas ir traktorius.

Kadangi mokykloje labai mėgau tiksliuosius mokslus ir užsienio kalbas – dar aštuntoje klasėje nusprendžiau studijuoti mechanikos inžineriją anglų kalba ir taip derinti abu pomėgius“, – pasakoja Reda.

Studijomis universitete Reda nenusivylė, turėjo daug įdomios ir įtraukiančios veiklos bei galimybę pusmetį savo žinias gilinti Švedijoje. Galiausiai tai tapo laikotarpiu, per kurį Reda pamilo Kauną ir nusprendė, kad dirbti ir gyventi nori būtent čia.

„Po trečio studijų kurso  pradėjau dirbti konstruktore „Novametoje“. Po kurio laiko perėjau į pardavimų skyrių, kur bendraujant su klientais pravertė ne tik mano techninės užsienio kalbos žinios, bet ir inžinerijos bei konstravimo patirtis.

Tuo pačiu tęsiau studijas gamybos inžinerijos magistrantūros programoje. O šiandien vadovauju marketingo skyriui, kur kartu su komanda analizuojame rinkas, kuriame naujus produktus, rūpinamės reklama ir komunikacija.

Ir nors pareigos įmonėje per praleistus metus keitėsi net keletą kartų, dirbant gamybinėje įmonėje inžinerinės žinios praverčia visur – padeda suprasti tiek produktą, tiek įmonės procesus“, – sako ji.

Pasirinkimu niekada neabejojo

Redos teigimu, ji niekada nesuabejojo ir nesudvejojo dėl savo karjeros pasirinkimo, o laikas mylimoje sferoje tiesiog praskrieja.

„Esu tikra, kad ir kokia būtų Jūsų sritis, svarbiausia dirbti mėgstamą darbą. Užsiimdami mums įdomia veikla, mes esame smalsūs, motyvuoti, skiriame jai daugiau dėmesio, o laikas, praleistas vykdant užduotis, tiesiog dingsta. O tai dažnai mus veda į gerą rezultatą.

Šiandien kasdieniame darbe mane motyvuoja nesustojantis kitimas, nauji projektai, naujos technologijos, įrenginiai. Taip pat galimybė kurti produktus ar sprendimus, nuolatinis tobulėjimas ir tobulinimas.

O dirbdami gamyboje turime dar ir džiaugsmą prisiliesti prie to, kam skiriame savo laiką ir idėjas – galime matyti, kaip gimsta produktai, juos „pačiupinėti“, sutikti projektuose – geriausių pasaulio restoranų, barų, viešbučių virtuvėse“, – savo požiūrį atskleidžia „Novametos“ marketingo skyriaus direktorė.

Dar vaikystėje inžinerija patraukė ir kitą „Novametos“ specialistę, konstravimo grupės vadovę Editą Puodžiūnaitę.

„Mano abu tėvai yra baigę radiotechnikos studijas, tad nuo pat vaikystėje augau inžinierių apsuptyje. Teko ir su tėčiu padirbėti. Taip turbūt pamažu ir formavosi mano noras tapti inžiniere.

Žinoma, mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai. Visada mėgau ir mėgstu ieškoti sprendimų paprastuose dalykuose: jei kažkas sulūžta – sutaisyti, kažką patobulinti. Visada norėjosi kažką kurti.

Galiausiai universitete pasirinkusi inžinerinę sritį supratau, kad tikrai esu ten, kur ir turiu bei noriu būti“, – savo karjeros pradžią pristato Edita.

Editos teigimu, inžinerinis kelias tikrai nėra lengviausias, čia laukia daug iššūkių, bet rinktis verta, jei turi tam ugnelę ir pasiryžimą tobulėti.

„Žvelgiant į inžinerijos sritį, visada pamatysime, kad ji reikalauja tikslumo, konkretumo ir tuo pačiu lakios fantazijos. Kadangi kasdieniame darbe reikia ieškoti naujų idėjų, sprendimo būdų, kaip atliepti kliento individualius poreikius – tam reikalingas ir inžinerinis mąstymas, kuris leidžia apie gaminį galvoti detaliau – iš ko, kaip, kodėl būtent taip pagamintas ir kam skirtas produktas, kaip galima jį patobulinti.

O svarbiausias dalykas – būtina norėti mokytis visą laiką, kol planuoji dirbti šioje sferoje. Konstruktoriai ir inžinieriai kurdami naujus gaminius nuolat ieško naujų galimybių, ir kasdien turi pranokti save, sužinoti kažką naujo ir tapti dar geresniais specialistais.

Kalbant apie asmeninius iššūkius, išskirčiau tai, kad baigus studijas turi pakeisti mąstymą ir suprasti, kad dar tu labai daug ko nežinai, nors įsivaizduoji, kad moki labai daug. Tad reikėjo suprasti, jog mokslai dar tikrai nėra baigti ir dar labai daug ko privalau išmokti. Turėjau įsigilinti į procesus, gaminių projektavimą, gamybą ir jos galimybes.

Tapus konstravimo grupės vadove laukė jau nauji iššūkiai, rizikuoti, priimti sprendimus, suprasti žmones ir jų problemas, rasti būdą, kaip prie jų prieiti ir jiems padėti, perduodant savo žinias“, – įveiktus iššūkius vardina Edita.

Motyvuoja galimybė realizuoti idėjas ir augti

Edita kaip pagrindinį darbo motyvatorių išskiria galimybę pamatyti, kaip tavo idėja virsta realiu produktu, kuris kasdien iškeliauja pas klientus į visą pasaulį.

„Dirbant konstruktore, labiausiai motyvuodavo, kad tai, ką tu suprojektuoji tampa realybe. Tai nepaprastas jausmas, pamatyti tai, kaip tavo mintys realizuojasi. Tapusi konstravimo komandos vadove pradėjau matyti kitus dalykus. Dabar labai smagu, kai auga ir tobulėja komanda. Kai atrodytų neįveikiami sprendimai susėdus keliems kolegoms kartu yra išsprendžiami, kai atsiranda nauji gaminiai ir naujos galimybės kompanijai.

Žinoma, labai motyvuoja ir tai, kad aplinkui yra puikūs profesionalai, bet kartu ir žmonės, su kuriais gali padiskutuoti visais klausimais“, – džiaugiasi Edita.

„Novametos“ gamybos padalinyje dirbanti ir vienos iš komandų vadove esanti Gitana Daunorienė, pritaria kolegėms ir pabrėžia, kad inžinerijoje šalia techninių dalykų, gaminių ir robotų nemažiau svarbus yra draugiškas ir palaikantis kolektyvas.

Ir nors moters karjera prasidėjo nuo siuvimo, Gitana šiandien džiaugiasi atradusi save gamyboje.

„Mano karjera prasidėjo visiškai kitaip. Pagal specialybę turėjau dirbti siuvėja, tačiau taip susiklostė, kad daugiau ar mažiau prie gamybinių sričių vis tekdavo prisiliesti. Teko dirbti renkant šaldytuvus bei langus, kol atsidūriau čia.

Kompanijoje įsidarbinome kartu su vyru. Aš buvau priimta į logistės pareigas. Man buvo suprantami gamybiniai procesai, brėžinių skaitymas ir kita, tad pritapau lengvai ir greitai, o mano kruopštų ir atsakingai atliekamą darbą pastebėjo gamybos vadovai ir pasiūlė tapti naujai buriamos komandos vadove.

Žinoma, pradžioje buvo nedrąsu, bet įveikiau visus iššūkius. Labai padėjo kolegų bei vadovų palaikymas, kurie vertina tave kaip specialistą“, – pasakoja Gitana.

Komandos vadovės teigimu, kasdieniame darbe ją žavi galimybė rizikuoti ir įkvėpti kitus.

„Tiesą pasakius, niekada savęs neįsivaizdavau šioje karjeros kryptyje, tačiau šiandien esu be galo laiminga. Mane žavi, suteikta atsakomybė ir pasitikėjimas, galimybė priimti sprendimus ir rizikuoti, įveikti naujus iššūkius – pritaikyti gamybai naujus gaminių modelius, padėti išspręsti konstrukcines problemas, augti kartu su mano turima komandą, kurioje, beje, yra dar trys moterys.

Džiaugiuosi, kad mano komanda pateisina visus lūkesčius, dirba labai atsakingai. Esame savo srities specialistai, suprantame gamybos procesus, kaip naudoti įrangą ir įrankius, kaip spręsti problemas ir organizuoti darbą.

Žinoma, įvairių iššūkių būna visada, ypač atsirandant naujiems produktams, tačiau, jei kažko nežinai, visada gali paklausti aplink esančių ir dar niekada nebuvo, kad man nepadėtų, nepatartų ar nepaaiškintų. Tikrai malonu dirbti tokiame kolektyve ir smagu matyti, kad jame moterų kasdien vis daugiau“, – džiaugiasi ir rinktis gamybos sritį ragina Gitana Daunorienė.

Tomas Jaskelevičius. Inžinerinė pramonė turi aktyviau pasitelkti moterų ir merginų sugebėjimus

,

Kaip Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Prezidentas ne tik sveikinu visas Lietuvos moteris Tarptautinės Moters dienos proga, bet ir raginu savo asociacijos nares aktyviau atverti įmonių duris darbuotojoms moterims, kurios turi daug vertingo potencialo vystant Lietuvos inžinerinės pramonės sektorių.

Verslo įmonės jau dabar pastebi darbuotojų struktūros pokyčius, tačiau greitesnė kaita leistų paspartinti plėtrą – gabios inžinerija besidominčios moterys realizuodamos save inžinerinėje pramonėje sustiprintų ir visą sektorių.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad vos 9 proc. aukštojo išsilavinimo siekiančių merginų STEM srities (angl. science, techology, engineering, maths) studijas nurodo pirmuoju pageidavimu, o vaikinų susidomėjimas STEM yra kur kas didesnis – prioritetą šios srities studijoms teikia 49 proc. vaikinų.

Tokių skaičių fone galima pasidžiaugti, kad jaunosios kartos merginų susidomėjimas technologijomis ir inžinerija auga, ir tai pradeda matytis iš skaičių dinamikos – STEM besirenkančių merginų dalis didėja. Tai lemia solidžios ir stabiliai dirbančios įmonės, gerokai didesni už šalies vidurkį atlyginimai, puikios darbo sąlygos ir karjeros galimybės. Pokyčiai pradeda jaustis ir darbo rinkoje, tačiau inžinerinės pramonės įmonės reaguoja per lėtai – Lietuva neturi prabangos delsti ir neišnaudoti šių galimybių. Pavyzdžiui, LINPRA narės turėtų daugiau dėmesio skirti perkvalifikavimui ir aktyviai į inžinerinę pramonę įtraukti ne tik merginas, bet ir vidutinio amžiaus moteris, net veiklias senjores.

Apie neišnaudotas galimybes signalizuoja ir objektyvūs duomenys – jaunuolių sprendimai renkantis profesiją galimai nedera su gebėjimais. Štai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamo 15-mečių gebėjimų vertinimo (PISA tyrimo) rezultatai rodo, kad Lietuvos mergaičių vidutiniai gebėjimai gyvybės moksluose ir matematikoje netgi lenkia berniukų gebėjimus.

Nepaisant to, pavyzdžiui, gyvybės mokslų, matematikos ir kompiuterių mokslų studijose vaikinai sudaro daugiau nei 60 proc. studentų, o inžinerijoje – beveik 90 procentų. Panaši situacija atsispindi ir darbo rinkoje – aukštųjų technologijų sektoriuje apie 60 proc. darbuotojų sudaro vyrai, o informacijos ir ryšių technologijų sektorius kol kas yra įdarbinęs tik penktadalį moterų iš viso savo darbuotojų skaičiaus.

Europos Sąjungos iniciatyvos skatina visus jaunuolius – tiek vaikinus, tiek merginas – aktyviai domėtis STEM sričių (mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos) atveriamomis galimybėmis. Pastaraisiais metais analizuojant stojančiųjų sudėtį, jau pastebimas didesnis susidomėjimas STEM pakraipos studijų programomis, panašūs procesai vyksta ir mokslo darbuotojų bei tyrėjų tikslinėse grupėse. Šie pokyčiai labai greitai duoda vaisių, Lietuvoje auga gabių merginų įsitraukimas, jos aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, vykdo savo nepriklausomus tyrimus, jungiasi ir plėtoja įvairius komercinius projektus.

Kita vertus, šie pokyčiai tikrai galėtų būti spartesni. LINPRA kviečia moteris aktyviau dalyvauti inžinerinės pramonės darbo rinkoje, o sektoriaus įmones skatina keistis sparčiau, ieškoti naujų būdų, kaip motyvuoti, skatinti ir pritraukti moteris bei merginas į inžinerijos ir technologijų sritį. Jos turi didžiulį ir vertingą potencialą.

LINPRA šiuo metu jungia daugiau nei 120 narių. Tai gamybinės įmonės, veikiančios metalo, plastiko, elektronikos ir elektrotechnikos, lazerių, automobilių pramonės ir kitose srityse, taip pat technologinių paslaugų teikėjai, švietimo ir mokslo įstaigos ir kitos suinteresuotos organizacijos. Jose iš viso dirba daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų, iš kurių tik kas ketvirta-penkta yra moteris.

Publikuota LRT.lt

Pandemija gali tapti regionų inžinerinės pramonės varikliu

,

Mantas Gudas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Prezidiumo narys, atstovas Panevėžio regione 

Žvelgiant atgal jau galima teigti, kad praėję metai tiek Lietuvos, tiek pasaulio inžinerinei pramonei buvo ne tiek sunkūs, kiek pilni iššūkių, unikalūs ir įdomūs. Tai turbulentiškas, didelio kritimo ir dar greitesnio „atšokimo“ laikotarpis, tarsi kas visus būtų sukišęs į skalbimo mašiną ir įjungęs kelias programas iš karto.

Planų atšaukimai, užsakymų stagnacija, projektų atidėliojimai, vėl grįžimas prie jų įgyvendinimo – visa tai sutrikdė globalias tiekimo grandines. O tai lėmė rekordiškai išaugusias metalų, plastikų, kitų žaliavų, jūrinio transporto kainas, elektros ir naftos produktų sąnaudas. Šis laikotarpis tikrai nesibaigė, nors Lietuvos inžinerinė pramonė visai sėkmingai įveikė pirmąsias negandas. Kartu tai ir unikali patirtis bei galimybė, nes pasinaudoję savo lankstumu ir sparta galime pasiekti naują didelį augimo šuolį.

Lietuvos atveju svarbu, kad inžinerinė pramonė nėra susikoncentravusi viename taške, o gana nuosekliai pasiskirsčiusi visuose šalies regionuose. Tą lemia vietos savivaldos pastangos, kai net riboti ištekliai naudojami vietinių verslų skatinimui. Tai ne tik mokestinės paskatos – pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir NT mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietų įmonėms, o atskiru sprendimu mokesčiai gali būti mažinami, atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas ir kitoms įmonėms.

Dažnai gerokai daugiau padeda aiški moralinė parama, solidarumas bei sprendimai, padėję geriau suvaldyti visuomenės sveikatos iššūkius šiuo sudėtingu laikotarpiu. Ir tai grįžta su kaupu. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės produkcijos eksportas Panevėžio regione sudaro 36,8 % (2019 metų duomenys), ir tai vienas didžiausių rodiklių Lietuvoje.

Paradoksas, tačiau pandemija gali tapti nauju varikliu regionų pramonei. Pastarieji metai ne tik grąžina namo toli užsienyje užsibuvusius kraštiečius, tačiau skatina ir vietinius emigrantus, iki šiol judėjusius tik iš regionų į sostinę, permąstyti savo ilgalaikius planus. Pramonės įmonės regionuose tikrai jaučia, kad auga jaunų ir vidutinio amžiaus specialistų susidomėjimas sėkmingomis inžinerijos įmonėmis ne tik sostinėje ar uoste.

Iki šiol šis – kvalifikuotos darbo jėgos – klausimas buvo vienas sudėtingiausių planuojant inžinerinės pramonės ilgalaikę ateitį regionuose. Juk inžinerinė pramonė turi galimybes suteikti jaunam specialistui dirbti įdomų, kūrybingą, globalų, gerai apmokamą darbą. Tačiau nemažiau svarbu, o gal ir net svarbiau, kad jaunas žmogui turėtų laisvę ir erdvę tą gerą atlygį kokybiškai ir naudingai išleisti. Pandemija leido jaunoms šeimoms naujai ir kompleksiškai pažvelgti į savo ateitį. Regionų pasiūlymai gerokai patrauklesni, jeigu vertinamos visos aplinkybės – saugi, tvari, ekologiška, kultūringa erdvė, kokybiškos ugdymo įstaigos vaikams, profesionali sveikatos apsauga, geras ir patogus susisiekimas. Tai tikrai išnaudoja progresyvūs ir galimybes matantys vietos savivaldos lyderiai. O inžinerinė pramonė tampa sudėtine šio paveikslo dalimi.

Kiekviena krizė atneša ne tik iššūkius, tačiau ir naujas galimybes. Krizės barjerams atsparūs verslai (tokie kaip IT, namų paslaugos, siuntos ir pan.) pasikeitusias sąlygas pavertė neregėtais verslo plėtros rezultatais, pritraukė daug naujų klientų. Visame šiame procese aktyviai dalyvauja ir Lietuvos elektronikos pramonė, kurianti ir gaminanti namų įrenginius, paštomatus. Pakuotes gaminančios įmonės taip pat pajuto teigiamą pokyčių naudą.

Priešingai nuo paslaugų sektoriaus, inžinerinė pramonė, kaip ir kitos pramonės šakos, pasižymi tuo, kad jos yra gerąja prasme inertiškos. Jos sunkiai kuriasi, sąlyginai lėtai, bet nuosekliai auga, yra orientuotos į didesnes nei vietinė Lietuvos rinka. Šis inertiškumas padeda tokiais nestabiliais laikais, nes inžinerinės įmonės ir jų kuriama vertė kur kas ilgiau (lyginant, pavyzdžiui, su paslaugomis) išlieka – toliau vykdoma veikla, mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai savivaldybių ir valstybės biudžetams.

Ar šias galimybes vienodai sėkmingai išnaudoja labai įvairūs savo galimybėmis Lietuvos regionai? Tikrai ne! Bet apie tai, kur slepiasi lengviausiai pasiekiami vaisiai – kitą kartą.

Automobilių gamintojai ieško galimybės perkvalifikuoti darbuotojus

Lino Butkaus straipsnis „Verslo žiniose

  • Su automobilių pramone tiesiogiai susiję 14,6 mln. europiečių.
  • Kiekvienais metais numatoma perkvalifikuoti po 700.000 darbuotojų, o tai kainuos apie 7 mlrd. Eur.
  • Lietuvoje yra apie 50 įmonių, dirbančių automobilių pramonei.
  • Vietiniai gamintojai tvirtina turintys savus privalumus ir išsaugantys lankstumą.
  • Aštrėja konkurencija dėl komponentų naujos kartos automobiliams gamybos.

Europos automobilių pramonė siekia pradėti grandiozinį, 7 mlrd. Eur per metus kainuojantį darbuotojų perkvalifikavimo procesą, tačiau Lietuvoje veikiantys automobilių komponentų gamintojai nemato poreikio panašiems pokyčiams.

Europos Sąjungos inicijuojamas siekis iki 2050-ųjų visiškai neutralizuoti taršą anglies junginiais automobilių gamintojams nepalieka kitos galimybės, kaip masiškai elektrifikuoti savo gaminamų modelių pavaros sistemas arba pereiti prie vandenilio technologijų.

Tai jau pradėjo iki šiol automobilių pramonėje nematyto masto technologinę revoliuciją, kurios metu tradicinius vidaus degimo variklius keičia akumuliatorių energiją naudojantys elektros motorai.

Šie pokyčiai yra neeilinis iššūkis automobilių kompanijoms, kurioms tenka užduotis transformuoti visą gamybos procesą, pradedant nuo tiekėjų, gamyklų ir baigiant personalo kvalifikacija.

Paveiks visą ekosistemą

Ericas Markas Huitema, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) direktorius, tvirtina, kad šią transformaciją pastebimai pajaus 14,6 mln. tiesiogiai su automobilių pramone susijusių europiečių.

Jis pastebi, kad COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis nebus toks reikšmingas, kaip jau prasidėjęs Europos automobilių parko taršos mažinimas ir transporto skaitmenizavimas.

„Šie du iššūkiai automobilių pramonę atveda prie didžiausio istorijoje technologijos lūžio taško. Tai paveiks visą Europos automobilių ekosistemą, pradedant nuo mažų įmonių iki didžiausių, nuo tiekėjų ir atstovų iki servisų“, – savo kreipimesi rašo E. M. Huitema.

Kasmet – po 5%

Dėl to ACEA kartu su keliais automobilių gamintojais, komponentų tiekėjais, mokymo įstaigomis ir kelių ES šalių regionų vadovybėmis praėjusį lapkritį pasirašė Kvalifikavimo paktą („The Pact for Skills“).

Šis dokumentas, kurį asociacijos vadovas apibūdina kaip analogiškai pavadinto Europos Komisijos pakto papildymą, turi duoti pradžią mokymų programai, kurios metu bus siekiama kiekvienais metais perkvalifikuoti 5% ES automobilių pramonės darbuotojų, taip jiems suteikiant būtinas naujas žinias.

„Iš vienos pusės, vidutiniu laikotarpiu turėtų išnykti tam tikro pobūdžio darbai. Tačiau tuo pačiu metu sektoriui reikės samdyti visiškai naujo profilio įgūdžius turinčius kvalifikuotus žmones, – aiškina E. M. Huitema. – Reikia sujungti prarają tarp automobilių pramonės poreikių ateityje ir dabartinių darbuotojų. Tai reiškia, kad turime pradėti prisitaikyti ir pradėti mokymus.“

Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad akumuliatorių gamyba ir priežiūra, palyginti su tradiciniais varikliais, reikalauja gerokai mažiau darbo, nes jos yra ne tokios sudėtingos ir jose paprasčiausiai yra mažiau dalių.

Ir nors tikimasi, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimas, akumuliatorių gamyba ir perdirbimas sukurs naujų darbo vietų, jos didžiąja dalimi reikalaus naujos kvalifikacijos.

Todėl pakto numatomos mokymo programos tikslas – esamiems darbuotojams suteikti naują kvalifikaciją, kuri padėtų išsaugoti darbo vietas.

7 mlrd. Eur – kasmet

ACEA nurodo siekianti kasmet perkvalifikuoti apie 5% pramonės darbuotojų, arba po 700.000 žmonių.

„PricewaterhouseCoopers“ atlikti skaičiavimai nurodo, kad vieno darbuotojo mokymai vidutiniškai kainuos po 10.000 Eur. Todėl metinės programos apimtis turi siekti apie 7 mlrd. Eur.

„Šios investicijos suteiks naudą ne tik darbuotojams. Vyriausybės turės naudą kovodamos su nedarbu ir gaudamos didesnius mokesčius. Šie skaičiavimai rodo, kad kiekvienas į perkvalifikavimą investuotas euras bendruomenei sukurs 2–5 Eur naudą“, – dėsto E. M. Huitema.

Liekantis klausimas – kas skirs pinigus, reikalingus tokiai investicijai.

ACEA vadovas nurodo praėjusių metų pabaigoje bendravęs su eurokomisarais – už darbą ir socialines teises atsakingu Nicolasu Schmidtu bei už vidinę rinką atsakingu Thierry Bretonu.

  1. M. Huitema tvirtina pokalbio metu kvietęs pradėti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir siekęs „mobilizuoti reikiamus fondus“.

Kol kas ACEA vadovas mini bandomuosius projektus, kurie 2021 m. bus organizuojami penkiuose Europos regionuose.

Visos programos plėtrai, pasak E. M. Huitemos, reikalinga struktūrinė Europos fondų parama.

Gamintojų asociacija neįvardija, kiek metų galėtų būti vykdoma ši programa. Taip pat nenurodoma, kokią dalį darbuotojų tektų perkvalifikuoti. Todėl galima numanyti, kad tai gali tęstis kelerius ar keliolika metų.

 

Nėra pagrindo nerimui

Tačiau Lietuvoje perkvalifikavimo klausimas dar nėra keliamas.

Darius Lasionis, Baltijos automobilių detalių klasterio („Baltic Automotive Components Cluster“ – BACC) ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, VŽ tvirtina, kad Lietuvoje dar nejaučiamas poreikis tokioms iniciatyvoms.

Pasak jo, Lietuvoje skaičiuojama apie 50 įmonių, kurios bent dalinai dirba automobilių pramonei. 25–30 įmonių galima priskirti prie tų, kurios specializuojasi automobilių pramonėje arba ši sritis sudaro daugiau nei pusę jų produktų portfelio.

„Perkvalifikavimo iniciatyvos tarp mūsų įmonių nėra. Iš vienos pusės – darbuotojų mokymas arba sertifikavimas yra nuolatinis, nepaliaujamas procesas. Kitas dalykas – mūsų įmonės daugiausia vykdo užsakomąją gamybą. Tai yra – gamina komponentus didiesiems koncernams, – sako D. Lasionis. – Įmonės, gaminančios komponentus vidaus degimo varikliams, sako, kad trumpuoju laikotarpiu perspektyva atrodo gerai. Didieji Europos gamintojai tokius užsakymus perkelia arba palaiko mažesnių kaštų šalyse, kaip mūsų.“

Tačiau pramonininkų atstovas pripažįsta, kad po metų situacija gali ir pasikeisti.

„Didžioji dalis mūsų įmonių gamina štampuotas dalis, laidus, elektroniką, todėl tokie komponentai bus pritaikomi ir elektromobiliams. Todėl labai didelio poveikio Lietuvoje esančioms įmonėms nebus. Kol automobiliuose bus naudojamas metalas, tol mums bus ką veikti“, – reziumuoja D. Lasionis.

 

Rūpestis – robotizacija

Jam pritaria ir Darius Masionis, Marijampolėje veikiančios Ispanijos įmonės „CIE Galfor SA“ valdomo automobilių komponentų gamintojo „CIE LT Forge“ direktorius. Jis VŽ taip pat patikina, kad Lietuvoje esančios įmonės yra „arčiau žemės“ nei didžiųjų gamintojų asociacijos.

„Dabar mūsų iššūkiai daugiau susiję su robotizacija ir automatizacija. Ir savo žmonių kvalifikaciją peržiūrime, atsižvelgdami į tai. Nes prie robotizuotos linijos dirbančio darbuotojo kvalifikacija skiriasi nuo darbuotojo, kuris dirba prie nerobotizuotos linijos, kvalifikacijos“, – sako gamyklos vadovas.

Jis tvirtina, kad dabar gaminama produkcija ir ateityje bus reikalinga, galbūt tik koreguosis jos kiekiai.

„Didžioji dalis mūsų detalių tinka bet kokio tipo automobiliams. Bus atskira dalis, kuri kažkiek nukentės. Tai labiausiai justi dyzelinių variklių detalių gamyboje. Ir justi jau dabar, bet mes savo portfelį dėliojame taip, kad tokių detalių beveik neturime. Dėl to ir poveikio dar nėra. Kiekvienais metais peržiūrime savo portfelį ir žiūrime, kurių komponentų perspektyva yra geresnė“, – aiškina D. Masionis.

Mato galimybių ateityje

Tačiau „CIE LT Forge“ vadovas pripažįsta, kad, mažėjant vidaus degimo variklių paklausai ir augant elektromobilių gamybai, aštrėja konkurencija.

„Komponentų gamintojai stengiasi gauti didesnį kąsnį iš naujo pyrago. Dėl to darosi sunkiau ir dalyvauti konkursuose, ir juos laimėti. Bet tikime, kad galime sėkmingai konkuruoti ir toliau“, – reziumuoja jis.

Pramonės perversmas nekelia naujų reikalavimų ir Lietuvoje pastaraisiais metais pradėjusioms veikti „Continental“, taip pat „Hellos“ gamykloms.

Shayanas Ali, „Continental Automotive Lithuania“ vadovas, VŽ tvirtino, kad Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gaminami pažangūs elektroniniai komponentai, kurie bus reikalingi ir naujos kartos automobiliuose, įskaitant ir autonominius.

Saugumas pramonės įmonėse – „Bio-Circle Balticum“ rekomendacijos

LINPRAnariai UAB „Bio-Circle Balticum“ teikia pažangius ir tvarius paviršių valymo sprendimus pramonės įmonėms (ir namams), kuria biologiškai aktyvias, saugias aplinkai, gamtai ir žmogui valymo priemones. Įmonė atkreipia dėmesį, kad valymas ir dezinfekcija nėra tas pats, ir pateikia profesionalias rekomendacijas.

Kas yra valymas?
Tai matomo purvo ir nematomų organinių medžiagų šalinimas.

Kas yra dezinfekcija?
Patogenų sunaikinimas, siekiant išvengti žmogaus užsikrėtimo.

Kodėl svarbu pirma valyti, o tik tada dezinfekuoti?
Jeigu purvas trukdo, dezinfekantai nepasiekia bakterijų.

Kas nutinka tik dezinfekuojant?
Dezinfekantų veiksmingumas sumažėja, nes per purvą nepakankamai efektyviai pasiekia bakterijas.

„Bio-Circle Balticum“ rekomenduoja:
VISŲ PIRMA, valykite: daugeliu atveju pakanka nuvalyti su valikliu, turinčiu paviršinio aktyvumo medžiagų. Riebalus šalinantys valikliai gali ištirpinti viruso apvalkalą (riebalo membraną) ir panaikinti koronavirusą. Tada dezinfekuokite (jei reikia): tose vietose, kur dirbama, pro kurias dažnai vaikštoma, tuos paviršius ir įrengimus, kurie nuolat liečiami. Patvirtinti dezinfekantai nužudo iki 99,999 % bakterijų, virusų, grybelių.

Ekspertines rekomendacijas apie valymo / dezinfekcijos svarbą ir skirtumus pateikia įmonės vyr. chemikas-technologas šiuose pristatymuose:

Apie valymą

Apie valymo produktus

 

Technorama 2020: apdovanoti inovatyviausi technologiniai sprendimai ir idėjos

Rugsėjo pabaigoje atidaryta pirmoji virtuali inovacijų paroda-konkursas „Technorama 2020“, ne tik stebina pačios parodų erdvės novatoriškumu ir interaktyvumu, tačiau ir darbų gausa: čia pristatoma beveik penkiasdešimt inovatyvių technologinių sprendimų iš įvairių mokslo sričių. Virtuali paroda ir šiuo metu pasiekiama adresu technorama.ktu.edu 

Dėl pandemijos iš pavasario į rudenį perkelta, ir 19-ąjį kartą surengta paroda duris inovacijų entuziastams atvėrė jau rugsėjo 25-ąją, tačiau patiems dalyviams svarbiausi momentai vyko praėjusią savaitę, kuomet iš investuotojų, visuomenininkų, verslininkų ir mokslo atstovų sudaryta komisija vertino ir rinko inovatyviausias, technologiškai sudėtingiausias ir didžiausią komercinį potencialą turinčias idėjas. Geriausiai įvertintos 9 komandos pasidalijo net 6800 eurų vertės piniginį prizą, įsteigtus grupės rėmėjų ir partnerių.

Pagrindinį prizą, kaip ir kasmet, įsteigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Rektorius (vertė 1500 eurų). Gausios komisijos balsai lėmė, kad šis prizas atiteko chemijos technologijų srityje pristatytam sprendimui, pavadinimu „2PACz“. KTU mokslininkų tandemo – Artiomo Magomedovo ir Ernesto Kasparavičiaus sukurta unikali medžiaga, kurią naudojant gamyboje, sukuriami padidinto efektyvumo saulės elementai. „Kuriamas produktas itin aktualus ir reikalingas šių dienų pasauliui: jis skatina rinktis atsinaujinančios energijos šaltinį – saulės energiją bei sukti link žaliosios ekonomikos kurso. Be to, apie didelį idėjos komercinį potencialą byloja ir jau sėkmingai žengti žingsniai link technologijos komercializavimo. Aktualus ir technologiškai unikalus darbas tikrai yra vertas pagrindinio prizo įvertinimo“,- jaunųjų mokslininkų pasiekimą komentavo KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius, vertinimo komisijos pirmininkas Leonas Balaševičius.

Plačiau apie kitus sprendimus ir apdovanojimus: KTU Startup Space.

 

Technologijų lyderiai suvienijo jėgas skaitmenizacijos proveržiui

16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą, padėsiantį verslui ir viešajam sektoriui žengti į skaitmeninį amžių.

Apie tai – taip pat ir „Verslo žiniose

Neišvengiama būtinybė

„Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus. Tai viena iš priežasčių, lemiančių, kad pas mus vidutinis darbo našumas dvigubai mažesnis nei lyderiaujančiose skaitmenizavimo srityse ES šalyse. Pagal žmonių pasirengimą naudoti technologijas smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio, užimdami 18 vietą ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse DESI. Jei nebus imtasi priemonių keisti situacijos, atotrūkis toliau sparčiai didės dėl nepakankamo pažangių technologijų naudojimo”, – teigė asociacijos INFOBALT skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė. 

Viešajame sektoriuje taip pat pastebimas nepakankamas technologijų išnaudojimas ir tą ypatingai išryškino COVID-19 krizė, parodžiusi sveikatos, švietimo, teismų ir kitų viešojo valdymo sričių spragas, susijusias su nuotolinių paslaugų teikimu, duomenų raštingumu priimant sprendimus. Menkas žmonių technologinis pasirengimas ir skaitmeniniai įgūdžiai kelia socialines grėsmes, nes automatizuojantis apie 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali išnykti.

Pasak R. Šatrovaitės-Bulbovienės, tendencijos Lietuvoje atspindi visos Europos Sąjungos skaitmeninės ekonomikos spragas – tik kas penkta ES įmonė yra skaitmenizuota, o elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumas vidutiniškai siekia 50 proc. „Ir tai kelia esminę grėsmę ES pasauliniam konkurencingumui, lyginant su JAV ir Kinijos sparčia technologijų plėtra“, – pastebi ji.

Dėl to visose ES šalyse nuspręsta steigti  Europos skaitmeninių inovacijų centrus (ESIC) ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą keičiantis technologinėmis žiniomis ir kompetencijomis tarp šalių. Jų tikslas – padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

Jėgas vienija šalies lyderiai

Lietuvos pozicijas technologijų srityje pasiryžo stiprinti 16 organizacijų, susivienijusių į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC. Dauguma jų sudarė bendradarbiavimo sutartį.

Kaip sakė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas, konsorciumo nariai turi patirties skaitmenizavimo projektuose, dirbtinio intelekto technologijų plėtojimo srityje. „Skaitmenizacija savo apimtimi yra horizontali veikla, šiuo metu įtraukianti vis daugiau mūsų veiklos ir gyvenimo sričių. Džiugu, kad konsorciumo partneriai specializuojasi kibernetinės saugos,  daiktų interneto, debesų kompiuterijos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos įrenginių valdymo valdiklių ir vykdiklių technologijose, kurios bus taikomos ne tik pramonėje, bet ir švietime bei mūsų kasdienio gyvenimo sprendimuose“, – teigė jis.

Dėl suvienytų pajėgumų, sukurtų sinergijų, paslaugų ir kompetencijų Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC paslaugų spektras nuolat plėsis ir padengs visas skaitmenines technologijas, inovacijų paramos ir inovacijų konsultavimo paslaugas.

Nauda mažoms ir vidutinėms įmonėms

Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC kelia tikslą reikšmingai prisidėti įgyvendinant „Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodžio 2019– 2030 m.“ tikslus sukurti naudą Lietuvos inovacijų ekosistemai, įmonėms bei viešojo sektoriaus subjektams.

Kaip pastebi vieno iš konsorciumo partnerių LINPRA direktorius Darius Lasionis, didžioji dalis Lietuvos pramonės įmonių yra mažos ir vidutinės. Jos susiduria su lėšų, specialistų bei kompetencijų trūkumu, todėl joms Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus ypač naudinga. „Atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės sukuria 20 proc. BVP, akivaizdžią naudą pajaus visa šalis“, – neabejoja D. Lasionis. 

Jis akcentavo, kad bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertinti jų našumą ir tik tada investuoti. 

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų.

Paslaugos teikiamos per „vieną langelį“

Verslui Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus patraukli tuo, kad įmonės gaus paslaugas maksimaliai paprastu būdu – „vieno langelio“ principu. Bendrovėms užteks pateikti paklausimus, o konsorciumas paskirstys juos savo nariams pagal kompetenciją.

Ketinama formuoti projektų komandas iš keleto skirtingų organizacijų ekspertų. Toks paslaugų teikimo principas galės maksimaliai atitikti galutinių vartotojų poreikius, bus kuriamos sinergijos tarp paslaugų teikėjų, o skaitmeninimo paslaugos teikiamos efektyviau ir operatyviau.

Konsorciumo mokslo ir studijų sparną sudaro Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Asociacijos ir verslo įmonės: asociacija INFOBALT, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Technologijų centras „Intechcentras“, UAB „Uosto verslo centras“, Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „Columbus Lietuva“, UAB „NRD CS“, UAB „Blue Bridge Code“. 

Tiekimo grandinių perkėlimas įstrigo

Gamybos procesų skaitmenizacija – vienas pagrindinių kriterijų tiekimo grandines besiruošiantiems diversifikuoti Vakarų Europos gamintojams renkantis partnerius. Kol pandemija riboja keliones ir sprendimus, verta atlikti namų darbus ir pasiruošti. Apie pramonės skaitmenizaciją, automatizavimą bus kalbama spalio 27 d. jau penktojoje Pramonė 4.0 konferencijoje.

Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Kol COVID-19 pandemija ribos keliones ir partneriai negalės atlikti auditų bei patikrinti Lietuvos įmonių patikimumo, masinio tiekimo grandinių perkėlimo nėra ko tikėtis. Bet ruoštis tam būtina.

Gamybininkai svarsto, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios į Lietuvos bendroves, trumpinant tiekimo grandines, galėjo būti perkelta užsakymų už kelias dešimtis milijonų. Bet tai eksportuojančiai pramonei tik lašas jūroje.

„Proveržis neįvyko, ir tam yra objektyvių priežasčių“, – sako Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Anot jo, pagrindinis kliuvinys – kelionių ir susitikimų ribojimas. Be gyvo susitikimo, be auditavimo nuotoliniu būdu įtraukti į tiekimo grandinę naują tiekėją beveik neįmanoma. Dažniausiai užsakymus perkelia turimi partneriai, šie užsakymai nėra įspūdingi, o konkretūs atvejai konfidencialumo sumetimais neatskleidžiami.

„Susidomėjimas yra, tai faktas, tačiau keliavimo draudimai šiuo metu stabdo įmones. Jeigu šiandien nėra įmanoma patikimai pakeisti tiekėjo, tie, kas pavasarį turėjo problemų dėl gamybos Azijoje, aklai neperkels užsakymų į Lietuvos bendrovę, rizikuodami užbėgti nuo vilko ant meškos“, – pabrėžia T. Jaskelevičius.

Raimundas Gražys, plastikinių produktų UAB „Hoda“ vadovas, neslepia – įmonę audituoti norėtų ir vokiečiai, ir prancūzai, bet dėl ribojamų kelionių negali to padaryti.

„Be to, sunku būtų pasakyti, ar tai būtų tiekimo perkėlimas iš Azijos, ar šiaip naujų tiekėjų paieška“, – svarsto R. Gražys.

Tačiau jis patvirtina – jeigu pavyktų susitarti, tai būtų visai nauji užsakovai.

Gamyba turi išmokti „kalbėti“ 

T. Jaskelevičius prognozuoja, kad sprendimai dėl naujų tiekėjų bus priimti pasibaigus kelionių ribojimui, ir būtina tam ruoštis. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, visi procesai suskaitmeninti, bendrovė apsirūpinusi užsakymais iki metų pabaigos, o 2020 m. įmonei, planuojama, bus truputį geresni negu pernai.

„Siekiamybė – kad gamybos linijos realiuoju laiku „šnekėtųsi“ su tiekėjų sistemomis, „matytų“ jų atsargas ir galimybes jas patiekti. O kitoje pusėje į sistemas patektų duomenys apie atsargas parduotuvėse, sandėliuose, besikeičiančius klientų lūkesčius ir nuotaikas, išorės veiksnius, tokius kaip orų prognozės, infekcinių ligų protrūkiai, geopolitinės įtampos ir kiti duomenys, padedantys iš anksto nuspėti galimus tiekimo ar paklausos trikdžius ir tam pasiruošti“, – aiškina Dovydas Zinkevičius, „Infobalt“ asociacijos „Pramonės 4.0“ grupės vadovas ir verslo valdymo sprendimų UAB „Columbus Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacija ir aktyvesnis keitimasis duomenimis leidžia gamybos planavimo sistemai įvertinti tiekimo pajėgumus, atsargas ir priimti atitinkamus sprendimus.

Pirmaujančiųjų spurtas

Remiantis „McKinsey“ duomenimis, 39% pramonės lyderių pasaulyje jau įdiegė vadinamuosius kontrolės centrus, kad galėtų centralizuotai stebėti visą tiekimo procesą. Maždaug ketvirtis įmonių diegia automatizacijos sprendimus, kad mažintų darbuotojų trūkumo, kilusio dėl koronaviruso, neigiamą poveikį veiklai.

Pasaulinė tyrimų ir konsultavimo kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2023 m. pusė pirmaujančių pasaulyje korporacijų bus investavusios į vienokį ar kitokį logistikos ir tiekimo stebėjimo realiuoju laiku sprendimą. Taip pat prognozuojamas ir dviženklis robotizuotų pristatymo vartotojams sistemų augimas.

Pasak Audronės Gurinskienės, Vokietijos ir Baltijos šalių rūmų (AHK) Lietuvos biuro vadovės, Vokietijos įmonės yra linkusios integruoti daugiau vietos tiekėjų į tiekimo grandinę arba sugrąžinti užsakymus atgal į Vokietiją ar Europos Sąjungą. Spartėjantis automatizavimas ir robotizavimas leidžia sumažinti darbo sąnaudas, gamyba tampa konkurencinga.

„Vokietijos kompanijos iš potencialių partnerių tikisi didelio skaidrumo, skaitmenizuotų ir automatizuotų procesų, sandėlių ir tiekimo grandinių valdymo, užtikrintos prieigos prie šių resursų informacinių sistemų. Jų lūkestis – sudėlioti lanksčias tiekimo grandines, kurios galėtų dinamiškai ir greitai, per kelias valandas, reaguoti į pokyčius“, – atkreipia dėmesį A. Gurinskienė.

Lietuvos pramonės įmonių skaitmenizavimas, „Infobalt“ asociacijos „Pramonė 4.0“ grupės vadovo vertinimu, prilygsta ES vidurkiui, o įmonės aktyviai siekia išbandyti įvairias technologijas.

„Šalyje ir iki pandemijos turėjome gerą pasirengimą, tinkamą nusiteikimą – buvo siekiama kurti savo procesus, pasitikrinti ir išbandyti skirtingas technologijas. O karantinas dar suteikė labai stiprų impulsą adaptuoti skaitmenizacijos sprendimus pramonėje. Svarbu išlaikyti ir didinti šį tempą“, – pabrėžia D. Zinkevičius.

Mokytojų mokymai suteiks naują impulsą „SOLIDWORKS EDU“ projektui

Prieš dvejus metus Lietuvos mokykloms padovanojusi praktiškai neribotą prieigą prie „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinės įrangos, inovacijų bendrovė „IN RE“ parengė ir mokytojams siūlo trimačio parametrinio projektavimo pagrindų mokymus. Pirmieji jų įvyks per mokinių rudens atostogas spalio pabaigoje.

Registracija į mokymus nuotoliniu būdu nuo spalio mėn. 19 d. REGISTRUOTIS

Registracija į mokymus auditorijoje Vilniuje nuo spalio mėn. 26 d. REGISTRUOTIS

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU“ programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, 2018 m. Lietuvos švietimo sistemai padovanojo Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje. Kartu padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.

Kvalifikacijos kėlimo mokymai bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio rengimo centrų mokytojams ir dėstytojams suteiks žinių ir įgūdžių dirbti su inovatyviomis technologijomis, naudojant „SOLIDWORKS EDU“ akademinės programos rinkinius.

Mokymai bus rengiami Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (KPMPC) akreditavus 40-ties akademinių valandų trukmės mokymų programą ir sudarius bendradarbiavimo sutartį su „IN RE“. Bendradarbiavimo sutartis reikalinga, kai mokymus rengia ne pats KPMPC. Mokymus ves sertifikuoti, didelę patirtį turintys „IN RE“ specialistai.

Mokymai bus rengiami tiek specializuotose „IN RE” klasėse Vilniuje, Kaune, esant poreikiui  ir Klaipėdoje, bei nuotoliniu būdu. Mokymų pradžia nuotoliniu būdu – spalio 19 d., klasėse – spalio 26 dieną.

Pasak „IN RE“ mokymų organizatorės Evelinos Šiaulienės, kursų kaina galiausiai priklausys nuo dalyvių skaičiaus, ypač nuotolinėse grupėse. Tikėtina, kad kursai sudomins ne tik profesijų mokytojus iš profesinio rengimo centrų, bet ir vyresniųjų gimnazijos klasių technologijų ir fizikos mokytojus.

„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB  „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

“Pastaruoju metu matome akivaizdų pagreitį diegiant skaitmenines mokymo priemones. Jos svarbios sudarant galimybę mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu, o kartu – ir stiprinant inovatyvų STEAM krypties dalykų ugdymą. Todėl įmonės „IN RE” ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA iniciatyva padovanoti mokykloms „SOLIDWORKS” licencijas buvo laiku, o dabar tinkamu laiku pradedamas ir mokytojų mokymas,  kad būtų išnaudotas šios programinės įrangos potencialas”, – sako  Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.

„Džiugu, kad atsiranda tokių projektų, kaip ,,SOLIDWORKS EDU“, kurių metu mokytojai pažindinami su inovatyviomis technologijomis. Įgytos žinios ir įgūdžiai leis mokytojams efektyviau vykdyti ugdymo procesą ir padės tobulinti mokymo turinio vizualizavimo kokybę”, – sako Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Su „SOLIDWORKS“ – nuo mokyklos suolo iki darbo inžinieriumi

Programa “Trimačio parametrinio projektavimo pradmenys SOLIDWORKS aplinkoje” mokymų dalyviams suteiks bazines trimačio (3D) parametrinio projektavimo žinias ir formuos praktinius įgūdžius kurti detalių ir mazgų modelius bei jų brėžinius.

Mokymų dalyviai gaus išsamią mokomąją medžiagą, taip pat jiems bus teikiamos profesionalios konsultacijos, kaip sėkmingai taikyti gautas žinias mokymo procese ar iškilus papildomiems klausimams, toliau savarankiškai tobulinant turimas kompetencijas.

Trimačio modeliavimo priemonės įgalina spręsti matematikos/geometrijos, fizikos, dizaino ir kt. uždavinius. Mokiniai, susipažinę su trimačio modeliavimo priemonėmis, gali lengviau apsispręsti renkantis profesiją, sėkmingai įgytus įgūdžius pritaiko studijuodami kolegijose ir universitetuose, o vėliau ir profesinėje veikloje, nes trimatis parametrinis projektavimas yra naudojamas daugelyje šiuolaikinės inžinerijos sričių.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos naudoja daugiau kaip 1500 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ sprendimų.

Kaip viename „IN RE” rengtų seminarų yra sakęs technologijų vadovėlių bendraautorius Vytautas Narvilas, „SOLIDWORKS“ yra gyvenimas, kadangi tai yra reali programa, kadangi tai yra programa, su kuria tu gali susidurti mokykloje, gali susidurti universitete, tai yra programa, su kuria tu gali susidurti vėliau gyvenime, ji gali būti tavo karjeros dalis.“

Mokymai pakeis „YouTube”

Ligšioliniai „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos Lietuvoje rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su „SOLIDWORKS”, taip pat kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.

Profesinio rengimo centrai, jau anksčiau naudoję akademines „SOLIDWORKS” licencijas, sutvirtino savo inovacijų potencialą.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre „SOLIDWORKS“ programa naudojama mokant CNC staklių operatorius, projektuojant detales, planuojant mechaninį jų apdirbimą, taip pat detalės stiprumo skaičiavimui atlikti.

Pasak centro diretoriaus M. Černiaus, ši programa yra gera priemonė mokytojo pristatomų objektų vizualizavimui, kuriant patrauklų ir lengvai suprantamą mokymo turinį.

„SOLIDWORKS“ programa itin naudinga mokiniams ir jų bendrųjų gebėjimų lavinimui, kadangi yra labai vaizdi ir jos pagalba lengviau įgauti brėžinių skaitymo įgūdžius. Išmokus skaityti brėžinius, įgijus kitų profesinių žinių bei įvaldžius šią programą, galima kurti individualaus poreikio detales. Nubraižius jas „SOLIDWOKRS CAM“ aplinkoje, parengiame CNC programą ir pradedame detalės gaminimo procesą. Taigi, naudodami „SOLIDWORKS“ programą, mokome skaityti, braižyti brėžinius bei rašyti CNC programas”, – sako M. Černius.

„SOLIDWORKS EDU“ įsitvirtino ir keliasdešimties bendrojo ugdymo mokyklų pamokose ar būreliuose.

Tačiau iki šiol mokytojai buvo palikti likimo valiai ir informacijos turėjo ieškoti patys. Tiek pati „SOLIDWORKS Corporation“, tiek pasaulinė SOLIDWORKS bendruomenė daug žinių skleidžia per “YouTube” platformą.

Ta informacijos gausa džiaugiasi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Sergej Triškin, tačiau kartu laukia „klasikinių” mokymų, kad žinios būtų susistemintos.

Nuotoliniuose komerciniuose „SOLIDWORKS” mokymuose šiemet jau dalyvavo Utenos kolegijos dėstytojas Arūnas Pranaitis, dėstantis IT ir kompiuteriją.

„SOLIDWORKS” baziniuose mokymuose dalyvavau norėdamas įgyti darbo su šia priemone pradmenis. Turiu pasakyti, kad mokymai pranoko mano lūkesčius, nes nesitikėjau, kad bus pateikta tiek praktinių pavyzdžių ir užduočių, padėjusių susipažinti su „SOLIDWORKS” galimybėmis. Puikiai parengta medžiaga, profesionaliai pasirengę lektoriai, puikiai pateikę medžiagą nuotoliniu būdu, operatyviai sprendę iškilusias problemas bei atsakė į klausimus. Tai buvo labai naudingi mokymai, gautos žinios ir gebėjimai pasitarnaus studijų procese”, –  elektroniniame laiške rašo A. Pranaitis.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Lietuvoje kuriamas STEAM centrų tinklas

Visas straipsnis LRT.lt portale

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su daugiau kaip 20 organizacijų pasirašė bendradarbiavimo susitarimą plėtoti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) centrų tinklą. Tarp bendradarbiavimą patvirtinusių organizacijų – taip pat ir LINPRA.

Protokole susitariama didinti STEAM sričių specialistų pasiūlą darbo rinkoje, skatinti mokinius rinktis su STEAM kryptimis susijusias studijų ar mokymosi programas, tobulinti mokytojų kvalifikaciją, stiprinti mokinių profesinį orientavimą STEAM srityse, didinti neformaliojo švietimo veiklų, susijusių su STEAM kryptimis, pasiūlą, populiarinti su STEAM susijusius mokslus ir iniciatyvas.

27 organizacijų pasirašytu protokolu įsipareigojama koordinuoti veiksmus, dalyvauti bendrose projektinėse iniciatyvose, programose, dalytis informacija, patirtimi, teikti metodinę pagalbą, konsultuoti, prisidėti prie STEAM centrų veiklos įgyvendinimo, taip pat ir finansiškai, skirti ekspertus, specialistus, mokslininkus ir kitus savo srities žinovus vizitams į STEAM centrus, kad jie pasidalytų savo profesine patirtimi ir žiniomis.

Bus prisidedama prie pedagogų rengimo, jiems suteikiamos praktikos galimybės organizacijose ir įmonėse. Mokiniams bus organizuojami karjeros ir profesinio orientavimo renginiai, mokiniai ir mokytojai galės apsilankyti įmonėse.

Bendradarbiavimo protokolą pasirašiusios šalys prisidės įvairiomis praktinėmis priemonėmis, reagentais ar įranga, reikalinga STEAM centrams. Įmonės bus skatinamos įsitraukti į bendradarbiavimą su konkrečiu regioniniu STEAM centru, remiantis STEAM centrams parengtu bendradarbiavimo modeliu.

Pasak ministerijos, 2021 metais Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje bus įkurti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2022–2023 metais atsiras metodiniai STEAM centrai.

STEAM centras – tai modernių technologijų telkinys, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis.

Regioniniuose STEAM centruose steigiamos standartizuotos chemijos-biologijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-IT laboratorijos ir specializuotos laboratorijos. Standartizuotose laboratorijose mokiniai galės atlikti įvairius tiriamuosius darbus, taip pat ir tokius, kokius numato bendrosios ugdymo programos. Specializuotose laboratorijose bus galima atlikti tyrimus, susijusius su regiono specifika ir prioritetais.

Metodiniai centrai didmiesčiuose bus atviri Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokykloms ir teiks pagalbą regioniniams STEAM atviros prieigos centrams.

STEAM centruose mokiniai ne tik atliks laboratorinius darbus. Čia jie galės rengti savo brandos darbus, vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su mokslininkais, verslininkais, įvairių profesijų žmonėmis. Centruose taip pat stažuosis mokytojai. Nacionaliniai metodiniai centrai regioniniams centrams ir mokykloms rengs priemonių paketus, pamokų modelius, nuotolinių mokymų medžiagą.

Regioniniams STEAM atviros prieigos centrams kurti skirti 3,5 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Savo lėšomis taip pat prisidės savivaldybės, mokslo įstaigos ir partneriai. Nacionaliniams metodiniams STEAM centrams įsteigti skiriama daugiau nei 5 mln. eurų.

Pasirašytu susitarimu bendradarbiauti įsipareigojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, „Ignitis grupė“, Alytaus, Marijampolės kolegijos, „INFOBALT“, Lietuvos atsakingo verslo, Lietuvos biotechnologų, Lietuvos chemijos pramonės įmonių, Lietuvos lazerių, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Kauno technologijos, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus universitetai, Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, „Nacionalinė moksleivių akademija“, Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centras, Panevėžio, Telšių, Utenos švietimo centrai, VšĮ „eMundus“, Lietuvos Junior Achievement.

Ketinimų protokolą inicijavo programos „Kurk Lietuvai“ atstovai.