D. Lasionis: ką rodo ir pandemijos metu augęs inžinerijos eksportas?
Darius Lasionis, LINPRA direktorius, publikuota 15min
Lietuvos inžinerinės pramonės eksportas per pandeminius 2020 metus paaugo 1,4 proc. ir siekė 3,40 mlrd. eurų. Tarp aštuonių inžinerinės pramonės sektorių sparčiausiai užsienio valstybėse augo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių eksporto pajamos. Jos ūgtelėjo nuo 418 mln. eurų 2019 metais iki 511 mln. praėjusiais metais, ir tai sudarė daugiau nei 22,4 proc. augimą.
Po sėkmingos praėjusių metų pradžios kovo mėnesį prasidėjęs pirmasis karantinas iš esmės visą pramonę buvo pasiuntęs į nokdauną, tačiau per keletą mėnesių inžinerinės pramonės įmonės sugebėjo persigrupuoti, prisitaikyti prie naujos realybės ir fiksuoti gerus pardavimų rezultatus antrąjį metų pusmetį. Vertinant suminius metų rezultatus galima pasidžiaugti, jog pandemija tik sumažino augimo tempus. Lanksčiai dirbančios lietuviškos inžinerinės pramonės įmonės sugebėjo greitai pakeisti darbo organizavimo principus, sprendžia sutrikusių tiekimo grandinių iššūkius, ir tai leidžia pasinaudoti netikėtai pandemijos metu atsivėrusiomis naujomis eksporto galimybėmis, išnaudoti ilgalaikį įdirbį skaitmeninimo, veiklos efektyvinimo srityse.
Sparčiausiai tarp Lietuvos inžinerinės pramonės sektorių per 2020 metus augo „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių“ eksporto pajamos, kurios pasiekė 511 mln. eurų (22,4 proc. augimas). Kur praėjusiais metais geriausius rezultatus rodžiusio elektronikos sektoriaus sėkmės pagrindas? Kaip sako vienam iš sektoriaus lyderiui „Kitron“ vadovaujantis Mindaugas Šeštokas, tai savalaikė reakcija ir lankstus prisitaikymas prie pasaulinių pokyčių. Ir pirmiausia tai – technologijų kaitos sparta bei mastas. Visuose pramonės sektoriuose stebimi tie patys pokyčiai – tai įrangos modernizavimas, vis didesnio masto automatizavimas ir „žmogiškojo“ faktoriaus mažėjimas. O Lietuva visa tai gali pasiūlyti. Kitas sėkmės dėmuo – tai gamybos regionalizacija, kuriai Lietuvos geografinė ir žmogiškųjų išteklių padėtis yra ideali.
Apie 5 proc. augimą fiksavo „Pagrindinių metalų gamybos“, „Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos“ ir „Kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos“ sektoriai. Stipriausiai pandemijos smūgius pajuto variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonės, kurių eksportas susitraukė beveik penktadaliu nuo 437 iki 360 mln. eurų.
Pandemija niekur nedingo, ji veiks visą Lietuvos ekonomiką ir inžinerinę pramonę dar ilgus metus, tačiau ką pirmieji 2021-ųjų metų mėnesiai žada Lietuvos inžinerinei pramonei? Intensyvėjanti skiepijimo kampanija, panašu, tampa ir atsigaunančios pasaulinės paklausos pagrindu. Preliminariai skaičiuojama, kad per šių metų sausio-vasario mėnesius gamybos apimtys padidėjo 5,5 proc. Tai lemia palanki situacija Vakarų Europos ir Šiaurės šalių rinkose, kur fiksuojamas didžiausias gamybos aktyvumas per pastaruosius keletą metų, o Lietuva tampa konkurencinga alternatyva performuojant tiekimo grandines.
Visgi, pramonės įmonių prognozuojamas atsigavimas ir gamybos augimas 2021 metais yra pakankamai trapus dėl pandemijos sukeltų pasekmių. Išaugę logistikos/transportavimo kaštai (pavyzdžiui, konteinerio nuoma dėl jų trūkumo pabrango 2-3 kartus), brangstančios žaliavos (metalas, plastikas), atskiri komponentai, tiekimo sutrikimai ir vėlavimas – visa tai gali ženkliai pakoreguoti optimistines prognozes. Tikimės, kad šie nesklandumai bus laikini, ilgai netruks ir jau trečią metų ketvirtį situacija normalizuosis.
