Kauno inžinerinė pramonė – tarp darbuotojų trūkumo ir sparčios plėtros

Paskelbta Kaunoaleja.lt

Kaunas – vienas iš Lietuvos inžinerinės pramonės centrų, tačiau pastaraisiais metais sparčiai besikeičiantys gamybos procesai yra naujas iššūkis. Intensyvėja gamybos procesų integravimas, auga specializacija, tačiau tuo pat metu pandemija kuria naujus barjerus tarptautinei logistikai. Apie tai Kauno technikos kolegijoje vykusiame renginyje diskutavo Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, švietimo įstaigų ir regiono verslo įmonių atstovai.

Kaip sakė diskusiją inicijavusios asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis, Kauno apskrityje sukuriama daugiau nei penktadalis visos Lietuvos inžinerinės pramonės eksporto – net 21,9 proc. Kauną lenkia tik Vilniaus regionas, kurio eksporto dalis siekis 35,4 proc. Šiuos skaičius papildo ir darbo rinkos situacija. Skaičiuojama, kad 2021 metų rugsėjį iš visų 213,7 tūkst., dirbusių Kauno mieste ir rajone, apie 11 tūkst. dirbo būtent inžinerinės pramonės įmonėse. Ir jeigu bendras atlyginimų vidurkis Kaune sudarė apie 1429 eurus per mėnesį, tai inžinerinės pramonės įmonėse jis buvo daugiau nei penktadaliu didesnis – net 1728 eurai per mėnesį.

Vyksta kova dėl studentų

Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno vertinimu, reikia atvirai diskutuoti apie valstybės politikos kryptis. Nes šiandien pokyčiai akivaizdūs – bendrojo priėmimo skaičiai fiksuoja, kad 2015 metais inžinerinės pakraipos studijas rinkosi apie 6,5 tūkst. pirmakursių, o šiais metais – jau tik 2,3 tūkst. Kone triskart sumažėjęs naujų studentų skaičius programuoja esmines bėdas po kelerių metų, kai jie studijas baigs ir įmonės lauks naujų aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Tuo pat metu Kauno regiono pramonė ir toliau auga. Kolegija intensyviai bendradarbiauja su Kaune besikuriančiomis įvairių sektorių inžinerinės pramonės įmonėmis, pastaruoju metu dideles ambicijas rodo aviacijos pramonės įmonės. Visoms joms reikalingi aukštos kvalifikacijos ir tikrai specifinių žinių bei įgūdžių turintys darbuotojai. O darbo rinkoje paklausa skaičiuojama jau tūkstančiais, nes vien dabar planuojami plėtros projektai reikš šimtus ir tūkstančius naujų darbo vietų.

Tai matant, anot direktoriaus, reikalingas ir naujas valstybės politikos požiūris. Nes prieš keletą metų valstybės mastu priimtas sprendimas užtikrinti nemokamas bakalauro studijas didelę dalį studentų paskatino rinkti socialinių mokslų programas, padarė tam tikrą „meškos paslaugą“ inžinerinių krypčių programoms. Galima džiaugtis naujais išsilavinusiais studentais visose srityse, tačiau inžinerinės pramonės poreikis jau po kelerių metų (kai šiandieniniai pirmakursiai baigs studijas) bus ryškiai per didelis tiek Kauno, tiek visos Lietuvos mastais.

Dilema rinktis masinę ar individualizuotą gamybą

Tęsdamas jau šiandien jaučiamą darbo jėgos stygiaus problemą Kaune įsikūrusios bendrovės „Novameta“, gaminančios specializuotą įrangą profesionalioms virtuvėms, maisto prekių parduotuvėms ir prekybos tinklams, direktorius Mindaugas Jonuškis atkreipė dėmesį, jog šiandien Lietuvoje turime spręsti ir kitą strateginį klausimą – kokios krypties gamybą rinktis. Nes masinė ir didžiulėse gamyklose koncentruojama gamyba Lietuvai nėra tinkamas kelias. Priešingai, pasaulio mastais maža Lietuva turi dėmesį telkti į kelias nišines sritis ir jose taikyti savo žinias bei patirtį, plėtoti mažaserijinę ar net individualizuotų užsakymų vykdymą.

Tai nepaneigia, o tik papildo bazinį principą, kad ir Lietuvoje turi būti kuriami bei vystomi aukštųjų technologijų produktai, pasitelkiamos naujausios gamybos technologijos, diegiami Pramonė 4.0 principai. Siekis kurti aukštos pridėtinės vertės produktus turi būti nuolatinio tobulėjimo pagrindas. Tik taip galima užtikrinti, kad šiandien sėkmingi inžinerinės pramonės sektoriai nepraras savo pozicijų, o tik augs ir plės savo dominavimą. Tai, savo ruožtu, yra ir raktas, kaip Kauno regionas gali išsiveržti iš žemų ir vidutinių (pasaulio mastu) atlyginimų spąstų.

/by

Ar valdys Klaipėdos inžinieriai ir technologijos jūras bei pasaulį?

Paskelbta 15min 

LINPRA viceprezidentas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius

Kaip dar XVII amžiuje sakė britų keliautojas seras Walteris Raleighas, kas valdo jūras – tas valdo pasaulį. Ir šiandien, XXI amžiuje, situacija nė kiek nepasikeitė, o įžvalga tik dar aktualesnė. Nes globaliame pasaulyje, kuris auga ir plečiasi, o ryšiai tarp šalių tik stiprėja, jūros išlieka pagrindine susisiekimo erdve.

Klaipėdos regioną įprasta sieti su laivų aptarnavimo ir laivų statybos pramone. Išties, uoste sukurta ir plėtojama reikšminga ir būtina infrastruktūra. Dar svarbiau, kad čia įsikūrę ir savo gyvenimus kuria tūkstančiai specifinės aukštos kompetencijos darbuotojų. Tai leidžia ir užtikrina galimybes konkuruoti regiono ir pasaulio mastu.

Tačiau klaida Klaipėdos regiono ateitį sieti vien su laivyba. Atsinaujinančios energetikos plėtra yra didžiulė erdvė visam Lietuvos pajūriui. Saugodama aplinką ir atsakingai plėtodama vėjo energetiką jūroje Lietuva gali ir turi išnaudoti galimybę kurti ir plėtoti šią visame pasaulyje itin sparčiai augančią pramonės šaką. Nelėtėjanti klimato kaita reiškia, kad jos svarba ir toliau kasmet nuosekliai augs.

Ne ką mažiau svarbi ir Klaipėdos regiono gamybos pramonė. Žinioms imli gamyba – tiek plastikų, tiek kitų pramonės šakų – yra svarbus uosto gyvybingumo užtikrinimo garantas. Gamybai būtinas tiek žaliavų importas, tiek sukurtų produktų eksportas – tai dvi uostui svarbios ir jo veiklai stabilumą užtikrinančios sritys. O kur dar ir mokslinių tyrimų veikla, suteikianti erdvės bendradarbiavimui su aukštojo mokslo įstaigomis.

Ar visa tai gali leisti Klaipėdai tapti Lietuvos inžinerinės pramonės pavyzdžiu?

Šiek tiek netikėta, bet atsakymo į šį klausimą pirmiausia turime ieškoti švietimo sektoriuje. Klaipėdos universiteto atlikta studija rodo, kad uostas turi labai aiškius ir svarius privalumus – geografinę padėtį, stiprų palaikymą iš vietos darbdavių, kurie aktyviai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, išplėtotas mokslinių tyrimų laboratorijas, puikią erdvę studijuoti ir kaupti žinias.

Universiteto statistika rodo, kad dažniausiai aukštojo mokslo studijas uoste renkasi Vakarų Lietuvos abiturientai – tai dėsninga, tačiau kartu yra ir erdvės pokyčiams. Nes būtent patrauklus ir artimo bendradarbiavimo su verslu galimybėmis pagrįstas aukštasis mokslas gali būti svaria atsvara studijoms kitose šalies aukštosiose mokyklose.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030 numato keturias pagrindines plėtros kryptis – jūrų ekonomiką, bioekonomiką, pažangią gamybą ir visa, kas susiję su paslaugomis. Šiandien Klaipėda turi stiprų jūrų ekonomikos pagrindą, tačiau didžiulės plėtros galimybės dar tik veriasi. Kitose srityse – tiek bioekonomikos, tiek gamybos – regionui dar reikia pasitempti. Panaši padėtis ir su paslaugų sektoriumi, kuriame įprasta pagrindinį dėmesį skirti turizmui, tačiau pamirštama apie galimybes logistikos, intermodalinio transporto ir kitų paslaugų sferose.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA skaičiuoja, kad jau šiandien inžinerijos ir technologijų sektoriuje Klaipėdoje ir rajone dirba 7,5 tūkst. darbuotojų (viso 99,3 tūkst.). Formaliai Klaipėdoje inžinerinės pramonės dalis eksporto struktūroje sudaro santykinai mažą dalį – tik apie 12,0 proc. Tai galima aiškinti dvejopai. Ir kaip ženklą, kad apskritis turi neišnaudotą augimo potencialą (pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje šio sektoriaus eksportas siekia 30,0 proc.). Ir kaip objektyviai uosto specifikos nulemtą eksporto pajamų struktūrą. Kita vertus, lietuviškos kilmės prekių eksportas Klaipėdos apskrityje nuosekliai auga: 2018 metais 349 mln. eurų, 2019 metais 373 mln., o pandeminiais 2020-aisiais 376 mln. eurų.

Grįžtant prie Walterio Raleigho, verta prisiminti ir antrąją jo posakio dalį, kad valdantiems jūrą priklauso ne tik prekyba, bet ir viso pasaulio turtai. Jūros Lietuva valdo ne tiek daug, tačiau net ir šios dalies galimybių efektyvus išnaudojimas leistų reikšmingai paspartinti tiek Klaipėdos, tiek ir visos Lietuvos augimą.

/by

Vakarų Baltijos laivų statykloje statomas dar vienas žvejybinis traleris

Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS) sėkmingai tęsia veiklą žvejybinių laivų statybos rinkoje. Pernai pradėta žvejybinio tralerio „Carmona“ statyba juda pabaigos link. VBLS, padedama kitų VLG grupės bendrovių, įsipareigojo per metus pastatyti laivo korpusą ir iš dalies jį įrengti. Nors darbus apsunkino kilusi koronaviruso pandemija, visgi laivas jau nuleistas į vandenį.

Pastatyti beveik 50 m ilgio ir 12,5 m pločio tralerio korpusą ir atlikti didžiąją dalį visų jo įrengimo darbų VBLS užsakymą pateikė švedų kompanija. Simboliška, jog pernai spalio mėnesį startavusi laivo statyba bus galutinai užbaigta taip pat šių metų spalį.

Žvejybinių laivų statyba – specifinė, gerokai sudėtingesnė nei kitų tipų laivų. Žvejybiniuose traleriuose montuojamas didelis kiekis įrangos, todėl planuojant laivo erdves yra reikalingas išskirtinis kruopštumas ir tikslumas. Svarų indėlį įgyvendinant šį projektą įnešė ir „Western Baltic Engineering“ (WBE) komanda, parengę darbinę dokumentaciją laivo statybai.

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo didžioji dalis Vakarų laivų gamyklos grupės įmonių. Skaičiuojama, jog prie tralerio statybos darbų prisidėjo apie 1000 žmonių komanda.

Anot VBLS projekto vadovo Andriaus Grevio, iššūkis, komandą lydėjęs viso laivo statybos proceso metu − užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, komunikaciją ir procesų derinimą tik nuotoliniu būdu.

„Nepaisant ribojimų dėl koronaviruso pandemijos, kilusius klausimus kartu su užsakovu išsprendėme technologijų pagalba. Džiaugiamės, jog mums pavyko šį projektą įgyvendinti be didesnių nesklandumų ir laivas jau netrukus bus atiduotas užsakovo vertinimui. Darbuotojų atsidavimą, laiku ir kokybiškai atliktus darbus įvertino tiek mūsų užsakovas, tiek ir laivo savininkas. Tai pirmasis toks užsakymas reikliai Švedijos rinkai. Tikimasi, jog pateisinus lūkesčius, bendradarbiavimas bus sėkmingai tęsiamas ir ateityje“, − teigė A. Grevys.

Per savo istoriją VBLS yra pastačiusi daugiau nei 300 žvejybinių tralerių. VBLS direktorius Vitalij Frolov teigimu, ateityje bendrovė ir toliau sieks užimti tvirtesnes pozicijas Europos žvejybinių laivų statybos rinkoje.

„Žvejybinių laivų statybos rinkoje vyrauja didžiulė konkurencija. Visgi, VBLS turi visus reikiamus įrankius sėkmingai konkuruoti − sukauptą ilgametę patirtį, profesionalią komandą, technologijas taip pat yra užsitarnavusi patikimo laivų statytojo reputaciją. Šiuo metu kruizinių laivų statybos rinka patiria sąstingį, todėl dedamos didelės pastangos plėtojant perspektyvią žvejybinių laivų statybos kryptį. Augant vartojimui, didėja ir sugaunamos žuvies poreikis, kas sąlygoja naujų žvejybai skirtų laivų poreikį, o tai mūsų bendrovei atveria daugiau galimybių tapti šios rinkos dalimi. Noriu padėkoti visiems darbuotojams, kurie savo rankomis, pastangomis, pasiūlymais prisidėjo prie šio laivo statybos ir linkiu, kad ateityje mūsų visų lauktų nauji, ambicingi, sudėtingi ir tuo pat metu tobulėti ir augti skatinantys projektai“, − kalbėjo V. Frolov.

/by

Puslaidininkių pramonė Lietuvoje? Dar 1500 naujų darbo vietų?

Paskelbta DELFI 

Julius Švagždys, „Teltonika IoT Group“ korporatyvinės rinkodaros vadovas 

Idėja steigti puslaidininkių pramonę Lietuvoje pastaraisiais metais kilo ne tik kaip strateginis „Teltonikos“ augimo tikslas, bet ją paskatino ir bendra komponentų krizė. Pasaulyje trūksta lustų (mikroschemų) – dėl to stoja ne tik automobilių gamyklos, bet ir daugelio elektronikos prietaisų tiekimas. Jaučiama lustų priklausomybė nuo kitų šalių yra viena iš rizikų, kuri gali bet kurios valstybės verslams pridaryti milijardinius nuostolius. Šiandien intensyviai kalbame su pasauliniais puslaidininkių pramonės lyderiais, iš kurių būtų galima perimti lustų gamybos know-how. Kartu tai ir strateginių investuotojų paieška, su kuriais kursime naują pramonės šaką Lietuvoje.

„Teltonika“ jau šiandien pagamina daugiau nei 500 tūkst. daiktų interneto (angl. internet of things, IoT) prietaisų per mėnesį, o per 10 metų apimtys turėtų išaugti dar 10 kartų. „Teltonikos“ gaminamų produktų poreikis auga kiekvienais metais. Jeigu šiandien per mėnesį sunaudojame daugiau nei 3 mln. lustų, tai po kelerių metų jų poreikis sieks 30 mln. per mėnesį.

Per 10-ies metų laikotarpį Lietuvoje bus sukurta daugiau nei 8 tūkst. naujų darbo vietų (tiek tiesiogiai puslaidininkių pramonėje, tiek susijusiose pelno nišose – gaminant, projektuojant IoT gaminius) ir dar 15 tūkst. užsienyje – nuo inžinerijos iki pardavimų. Aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimu paremta strategija garantuos didžiausią darbo užmokestį Lietuvoje. O po 5-7 metų puslaidininkių pramonė Lietuvoje atvers ir visiškai naują spektrą specializacijų, kurių šalyje iki tol nebuvo.

Lietuva – puiki erdvė puslaidininkių pramonei, turime daug gėlo vandens, gerai išvystytą elektros tinklų komunikaciją, Anykščiuose turime ir tam tinkamo kvarcinio smėlio, o visoje šalyje – daug talentingų žmonių, kurie gali mokytis ir tapti šios srities specialistais. Visam sektoriui atstovaujanti Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, kurios nariai esame, siekia populiarinti įvairias inžinerines specialybes. Savo ruožtu ir mes, ruošdamiesi pokyčiams, siekiame paskatinti jaunuolius rinktis inžinierių ir programuotojų profesijas. Neseniai paskirstėme net šimtą stipendijų Lietuvos studentams. Kiekvienas iš jų 2021/2022 studijų metais gaus po 3 tūkstančius eurų be jokių atidirbimo sąlygų. Tikime, kad kai kurie iš jų po studijų bus pasiruošę tapti ir naujos Lietuvos puslaidininkių pramonės dalimi.

Nauja pramonės šaka sukurs iššūkių ir Lietuvos švietimo sistemai – ypač jos aukštojo mokslo lyderiams. Jau šiandien universitetai turi dirbti taip, kad po ketverių metų juos pabaigsiantys studentai galėtų tapti pasaulinio lygio specialistais. Tam būtinos ne tik naujausios mokslo srities žinios. Gerokai svarbiau, kad studentų dėmesio sulauktų naujos studijų kryptys, kuriose būtų gilinamasi į puslaidininkių lustų projektavimą ir gamybą. Tam reikia ne tik dėstytojų-specialistų, bet ir naujų, gerai parengtų studijų programų. Galima drąsiai teigti, kad daugelio mums reikalingų specialistų Lietuvos universitetai šiandien dar neugdo, tad kai kuriuos mokymo programų pokyčius turėsime inicijuoti drauge – ugdyti esamus dėstytojus, kviesti geriausius specialistus iš viso pasaulio.

Tuo pat metu Lietuvos laukia dar vienas iššūkis – tai visuomenės požiūrio kaita ir, svarbiausia, vaikų ir jaunimo požiūris į technologijų specialybes. Šiandien 3 iš 4 vaikų nuo 6 iki 17 metų savo ateitį sieja su „YouTube“ ir video blogerių karjera. Tai nėra blogai. Bet tai iššūkis visiems verslams, nes tvariam augimui reikalingi žmonės. Jeigu didelė dalis jaunosios kartos dirbs didžiausiame reklamos tinkle ir nesidomės inžinerinėmis, vadybos, programavimo, medicinos ar kitomis sritimis, turėsime rimtų pasiūlos darbo rinkoje problemų. Tad viena iš strateginių ateities investicijų – žmonių pritraukimo rinkodara, siekiant sudominti jaunuolius jau mokyklose, atskleisti ateities specialybes kaip tvirtą gyvenimo pagrindą.

Taigi, pokyčiai ateina – daugumos organizacijų investicijos netrukus bus nukreiptos ne tik į naujausių technologijų diegimą, bet ir „žmogiškųjų išteklių rinkodarą“, kuri padės tvariai augti bei Lietuvoje kurti puslaidininkių pramonę, kuri, savo ruožtu, prisidės prie visos šalies gerovės.

/by

Antrieji pandemijos metai – lietuviškos inžinerijos atgimimas

Paskelbta DELFI 

Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas, Arginta Engineering vadovas

Baigdami antruosius Covid-19 metus jau galime daryti tam tikras išvadas. Ir bene pagrindinė yra ta, jog Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė pandemiją sugebėjo ne tik „pasikinkyti“, bet ir paversti ją savo nauja stiprybe. Pirminis 2020-ųjų pirmosios pusės šokas buvo sėkmingai įveiktas ir rezultatų „duobė“ išlyginta jau per praėjusias Kalėdas. O šiais metais visi mūsų šalies inžinerinės pramonės sektoriai rodo stipraus ar net labai stipraus augimo ženklus.

Žinoma, oficialių statistikos duomenų dar reikia palaukti ir tik jie bus galutinis teisėjas (juo labiau, kad santykių su Kinija būklė kelia naujus klausimus ateičiai). Tačiau kalbėdamas su LINPRA nariais visuose šalies regionuose girdžiu tą pačią pozityvią nuotaiką: pardavimai auga, užsakymų turime ilgiems mėnesiams į priekį.

Lietuvos inžinerinė pramonė visada gyveno gerai – Lietuvoje aukštosiomis technologijomis paremta gamyba siūlo pasaulinėje rinkoje paklausius produktus, todėl gali užtikrinti didelę veiklos pelno maržą, kuri leidžia siūlyti vienus iš didžiausių vidutinių atlyginimų. Kone visuose šalies regionuose inžinerinės pramonės įmonės savo aukštos kvalifikacijos darbuotojams moka 10-20 proc. (ar net daugiau) didesnes algas už bendrą vidurkį.

Tačiau pandemija buvo tas išorinis didelio masto sukrėtimas, kuris daugelio įmonių vadovams iškėlė klausimą – o ką galime daryti dar geriau? Kur Lietuvos įmonės gali būti dar lankstesnės, aplenkti konkurentus, perkeltine prasme „apversti stalą“ globaliose tiekimo grandinėse ir užimti gerokai solidesnes vietas naujoje situacijoje?

Todėl neatsitiktinai į aukštąsias technologijas orientuotos lietuviškos LINPRA ir „Infobalt“ asociacijos kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK šiemet jau šeštą kartą organizuojamoje konferencijoje toliau analizavo naujausias Pramonė 4.0 tendencijas. Gamybos procesų skaitmeninimas, tiekimo grandinių automatizavimas ir užsakymų sistemų individualizavimas buvo tas sėkmės garantas ir saugiklis, kuris Lietuvos gamybos pramonei (beje, ne vien inžinerijos ar technologijų) leido ne tik išvengti pandemijos spąstų, bet netgi sau naudinga linkme išnaudoti esminius pokyčius rinkoje.

Pastaraisiais metais – kaip niekad anksčiau – išryškėjo naujų technologijų galimybės ir kuriama pridėtinė vertė klientams. Vis labiau ryškėja, jog Pramonė 4.0 jau nebėra tikslas pats savaime. Tai priemonė, siekiant kitų tikslų – efektyvumo, pridėtinės vertės, o jau artimiausioje ateityje bus neatsiejama nuo siekio laikytis žaliosios ekonomikos principų. Lietuvai išgyvenant ekonominių santykių su Kinija atšalimo laikotarpį – tai ir pagalba diversifikuojant eksporto rinkas, keičiant tiekimo grandines.

Suprantama, yra rinkoje ir neatsakytų klausimų. Vienas iš tokių – tai Lietuvos švietimo sistema. Ir ne tiek jos siūlomos paslaugos, galimybės, o visuomenės (ir dar tik būsimų inžinerijos studentų bei darbuotojų) požiūris, prioritetai planuojant ir programuojant šalies ateitį.

Asociacijos LINPRA nariai savo pavyzdžiu rodo, kad verslas nusiteikęs skirti tikrai dideles investicijas jaunimo ugdymui. Jau dabar vykdomos net kelios programos, asociacijos nariai kasmet šimtus tūkstančių eurų skiria tikslinėms studentų stipendijoms. Tai sąmoninga ir tikslinga investicija į ateitį. Kartu tai ir netiesioginis skatinimas valstybei ir švietimo įstaigoms – išnaudokite mūsų gamybos pramonės patirtį, kompetencijas, pasitelkite aukščiausio lygio specialistus, integruokite verslo lyderių galimybes į ugdymo programas.

Nes šiandien per daug aiškius signalus siunčia jaunimo pasirinkimai stojant į aukštąsias mokyklas. Nemokamo aukštojo mokslo bakalauro lygyje sistema akivaizdžiai sekina norinčių studijuoti tiksliuosius mokslus gretas – tūkstančiai jaunuolių renkasi išoriškai patrauklesnes ir lengvesnes studijas siūlančias socialinių mokslų programas. Nenuvertinant socialinių mokslų svarbos galima tik liūdnai konstatuoti, kad, jau dabar aišku, po 3-5 metų Lietuvoje bus kasmet paruošiama keliais tūkstančiais mažiau į technologijas nukreiptų specialistų. Ką tai reiškia šiandien įspūdingą plėtrą rodančiai inžinerinei ir technologijų pramonei? Ogi, rimtus iššūkius ieškant bent bazines tiksliųjų mokslų kompetencijas turinčių specialistų. Jau dabar mūsų sektoriaus įmonės planuoja artimiausiais metais sukurti tūkstančius naujų aukščiausios kompetencijos reikalaujančių darbo vietų. Kas jas užpildys?

Todėl sparčios verslo plėtros ir kokybinio virsmo metais LINPRA nariams vis dažniau tenka imtis, atrodytų, ne itin susijusių švietimo, mokslo populiarinimo ir kitų temų. Būtent ši sritis – jaunimo ugdymo ir tiksliųjų mokslų specialybių populiarinimo – yra iššūkis, kurį savo darbotvarkėje turi inžinerinė pramonė. Ir, nelaukdama niekieno pagalbos, imasi konkrečių priemonių. Tai būtina ruošiantis naujoms rinkos transformacijoms. Kitaip jau po kelerių metų reikėtų konstatuoti sėkmės istorijos pabaigą. Nusiteikimas šio klausimo imtis ir realiai skiriamos investicijos leidžia tikėtis, kad 2022 metais pavyks pasiekti proveržį ir šioje srityje.

/by

2021–ieji: ne tik iššūkių, bet ir naujų galimybių metai Lietuvos Plastikų klasterio įmonėms

2021-ieji Lietuvos plastikų pramonės įmonėms buvo pakankamai geri, nors teko įveikti didesnius ar mažesnius iššūkius. 2020-2021 m.  Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, gamintojus paveikė žaliavų trūkumas bei spartus jų brangimas, dėl to tapo sunkiau konkuruoti tarptautinėse rinkose bei rasti naujų užsakovų. Nepaisant trikdžių, įmonės investavo ženklias sumas į įrengimus ir inovacijas, plėtėsi, išaugino apyvartas ir pakankamai drąsiai planavo sekančius plėtros etapus.

Plastikų klasterio įmonės narės šįmet sėkmingai augo. Viena iš jų – Šiauliuose ir Vilniuje veikianti įmonė, gaminanti PET ruošinius bei PET butelius, ne tik išaugino apyvartą, bet ir pakeitė prekės ženklą – Putokšnis tapo DOLOOP. 2021 m. buvo nuspręsta pakeisti prekės ženklo pavadinimą, orientuojantis į tvarią gamybą ir nulinės emisijos pakuočių sprendimus. Įmonė turi užsibrėžusi svarbų strateginį tikslą – gamybos procesuose taikyti efektyvaus energijos ir žaliavų naudojimo sprendimus bei kurti ekoinovatyvaus dizaino produktus.

2020 m. įmonė pagamino beveik 1,5 mlrd. PET ruošinių ir apie 35 mln. PET butelių. 2021m. išplėtė savo siūlomų tvarios pakuotės sprendimų spektrą ir pradėjo gaminti PET plėvelę. Tarp įmonės klientų – gerai žinomi pasaulio ir vietiniai gėrimų gamintojai. 90 proc. įmonės produkcijos yra eksportuojama daugiau kaip į 20 pasaulio valstybių, tokių kaip Vokietija, Norvegija, Suomija, Švedija ir kt. 2020 metais įmonės apyvarta sudarė 46,3 mln. eurų, uždirbta 2,09 mln. eurų grynojo pelno. 2021 m. spalio mėn. duomenimis įmonėje dirbo 157 darbuotojai.

3D Creative 2021 m. įsidiegė naujausias technologijas – 50 3D spausdintuvų įrengimų. Kompanijoje taip pat kryptingai dirbama prie inovatyvaus technologinio projekto „3D spausdinimo medžiaga iš organinių medžiagų – sojų pupelių“ (vystoma kartu su VU ir KTU) patentavimo. Šis gamtai draugiškas sprendimas užtikrina 3D spausdinimo technologijos įsiliejimą į Žiedinę ekonomiką, mažina iškastinio kuro panaudojimą žaliavų gamyboje, nes pastaroji yra perdirbama, jos gamyboje naudojamos žaliavinės atliekos, kurios lieka po maisto produktų gamybos iš sojų pupelių.

2021 m. įmonė planuoja virš +60 % didesnę apyvartą nei 2020 m. Džiugu, kad šį rezultatą pavyko pasiekti išlaikant tą patį darbuotojų skaičių: efektyviau išnaudojami žmogiškieji ištekliai – LEAN, AGILE platformų dėka darbas koncentruotas į didesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas ir paslaugas.

Kompanijos vadovas Saulius Lileikis akcentuoja „Kalendorinis perėjimas iš vienų metų į kitus tektoninių lūžių neturėtų atnešti – tikimės, kad apyvarta bei eksporto apimtys augs dviženkliu skaičiumi. Visa tai planuojame pasiekti investuodami į pramoninės įrangos plėtrą, naujų unikalių medžiagų įtraukimą į savo portfelį, siekiant patenkinti augančią paklausą”.

Dar viena kompanija, sėkmingai užbaigianti 2021-uosius – UAB Frilux. Įmonės vadovas Aurimas Bulkšas pasakoja, kad 2021 m. įsigijo net 4 naujas plastiko liejimo mašinas, tad tikisi, kad papildoma įranga padės dar efektyviau atlikti užsakymus ir tapti konkurencingesne įmone tarptautinėje rinkoje. Kaip ir daugumai plastiko pramonės įmonių, UAB Frilux teko susitaikyti su brangstančiomis žaliavomis ir per gerokai ilgesnį laiko tarpą įvykdomais užsakymais. „Žaliavos brango greičiau nei spėjome kelti kainas už gaminius, o klientai taip pat jautriai reagavo į kainų pokyčius“, – pasakoja vadovas. Nepaisant neapibrėžtos situacijos rinkoje, kompanija planuoja apie 15 mln. eurų apyvartą.

UAB Pack Klaipėda vadovas Rimantas Damanskis, kalbėdamas apie 2021 m. įgyvendintus projektus, akcentuoja, jog kompanija yra socialiai atsakinga ir investuoja virš 5 mln. eurų į plėtrą bei ekologiją. Plastiko perdirbimo ir žiedinės ekonomikos įgyvendinimas gamybos procesuose yra strateginės kryptys, į kurias orientuojasi UAB Pack Klaipėda. Įmonėje įrengtos naujos technologinės linijos leidžia naudoti 30 % antrinio perdirbto polistireno gaminamose pakuotėse ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Įmonėje naudojama technologija, kai mažinamas pakuotės svoris, kurios 95 % pakuotės sudaro oras, ir tik 5 % pats plastikas. Dėl šios priežasties šios kompanijos pakuočių CO2 emisijos yra pačios mažiausios. UAB Pack Klaipėda planuoja apie 12 % augimą, lyginant su 2020 m.

UAB Terekas, rinkoje prisistatanti FlexBlow prekės ženklu, jau 10 metų iš eilės išrenkama Lietuvos metų eksportuotoju. Įmonei pavyko padidinti gamybos pajėgumus beveik 20 % bei išplėsti paslaugų ir platinimo tinklą į JAV, Europą, Saudo Arabiją bei Japoniją. Kompanijos internetinėje svetainėje buvo sustiprinta paslauga, užsakovams siūlanti 24 valandas per parą / 7 dienas per savaitę tiesioginio vaizdo palaikymą, stebėjimą, priežiūrą ir sistemos atnaujinimus.

Be pagrindinės veiklos, bendradarbiaujant su mokslininkais, FlexBlow pradėjo kurti ir gaminti inovatyvius plastikinius apsauginius veido skydelius. Įmonė išplėtė R&D pajėgumus per patį pandemijos piką bei 2020 m. pabaigoje atidarė naują 3200 kv. m. gamyklą, iš kurių viena dalis skirta tik inžinerijai, prototipų kūrimui ir bandymams, o kita – gamybai. Kompanijoje visi gamybos procesai yra automatizuoti, sustiprintos pozicijos vidinėje formų gamyboje, in-house konteinerių ir ruošinių prototipų kūrime. Šios naujovės leido pasiūlyti išskirtinius sprendimus išpilstymo ir pakavimo pramonės klientams.

Tikėtina, kad 2022 m. Lietuvos Plastikų klasterio įmonės gali susidurti su iššūkiais dėl nepakankamo žaliavų kiekio bei kainų augimo, tačiau įmonių vadovai vieningai sutaria, kad turi rimtų tikslų nuosaikiais etapais vykdyti tolimesnę plėtrą.

/by

LINPRA Gamybos vadovų forumas 2021 #3 Teltonikoje

Praėjusią savaitę įvyko trečiasis LINPRA Gamybos vadovų forumas šiais metais. Forumo dalyvius į svečius priėmė LINPRA nariai, viena pažangiausių Lietuvos įmonių, milžiniškais žingsniais auganti pasaulinėje rinkoje – „Teltonika IoT Group“.

Forumo dalyviai aktyviai dalijosi savo verslo patirtimi ir su gamybos procesais susijusiais iššūkiais bei sprendimais, aptarė metinius rezultatus, perspektyvas ir tendencijas, gamybos vykdymo patirtis ir pamokas COVID-19 sąlygomis. Viena labiausiai diskutuotų temų – tiekimo grandinės užtikrinimas pandemijos metu ir prevencinės priemonės. Pasak Teltonikos atstovų, šiuo metu komponentų užsakymai Teltonikoje atliekami net keliems metams į priekį, taip siekiant užtikrinti nepertraukiamą gamybą ir prietaisų klientams pristatymą laiku.

Gamybos vadovų forumas dalyviams leido ne tik išgirsti įvairių įmonių patirtis, bet ir iš arčiau susipažinti su Teltonika. Įmonės atstovai pristatė savo investicinius ir gamybinius planus, aprodė gamybines patalpas, įrengimus ir procesus, pasidalino per daugiau nei 23 metus sukaupta patirtimi. Taip pat pristatė gamyklos robotizacijos bei gamybos valdymo procesus ir pabrėžė, kad diegiant vis daugiau robotų, prireikia daugiau kvalifikuotų specialistų, dėl ko Teltonika EMS gamyba plečiasi, o darbuotojų skaičius ir jų atlyginimai nuolat auga.

Plačiau.

LINPRA Vadovų patirties mainų forumai bus organizuojami ir kitais metais. Plačiau apie 2021 m. forumus ir kontaktai besidomintiems – ankstesniame LINPRA naujienų įraše ČIA.

/by

STEAM laboratorija Infomobilis aplankė 18 mokyklų

Šį rudenį mobili LINPRA koordinuojama STEAM laboratorija Infomobilis tęsė savo misiją Lietuvos moksleivius gyvai supažindinti su STEAM mokslais ir aplankė iš viso 18 mokyklų Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Edukacijose sudalyvavo ir su inžinerinėmis / technologinėmis profesijomis susipažino mažiausiai 1260 vaikų. Orams vėstant šį sezoną keliones jau baigėme, o pavasarį Infomobilis toliau riedės į kitas dar nelankytas Lietuvos mokyklas.

Dėkojame visų aplankytų mokyklų bendruomenėms – vadovams, ugdymo karjerai specialistams, technologijų, fizikos ir kitų tiksliųjų mokslų mokytojams, kurie palaikė šią profesinio orientavimo iniciatyvą, priėmė Infomobilį į mokyklų kiemus ir paskatino vaikus pažindintis su technologijomis. Viliamės, kad tokiu būdu populiarindami technologines profesijas, prisidėsime prie jaunosios kartos apsisprendimo aktyviau rinktis šios krypties tolesnius mokslus ir ateities karjerą.

Norintiems 2022 m. pavasarį pakviesti STEAM laboratoriją į savo miestą / mokyklą, susisiekite: info@linpra.lt 

ATSILIEPIMAI:

Alytaus Dzūkijos mokykla

  • Labai patiko edukacija, ypač buvo įdomu pamatyti šviečiančius lazerius, įvairius robotus ir 3D spausdintuvą.
  • Patiko pasakojimas apie 3D spausdintuvą, įdomu buvo save stebėti ir matyti savo vaizdą per kameras, dar labai įstrigo lazeriai.
  • Edukacija buvo puiki, patiko rodomos technologijos ir pasakojimai.
  • Mums labai patiko išbandyti robotus, kurie rašo įrašytą tekstą, taip pat buvo labai smagu stebėti save per kamerą. Buvo labai smagu gauti saldainių.
  • Edukacija labai įdomi buvo. Patiko, kad galėjome sužinoti, kaip veikia staklės, 3D spausdintuvai ir kt. Taip pat labai patiko žmogus, kuris pristatinėjo visas technologijas, puikus vedėjas.
  • Mūsų nuomonė apie veiklas ir visą suteiktą informaciją infomobilyje yra gera, nes viskas patiko ir buvo įdomu. Labiausiai įsiminė 3D spausdintuvas, suvirintojas ir lazeriai. Taip pat labai patiko, kad dalino saldainius.

Justino Vareikio progimnazija

6-okai ir 7-okai turėjo puikią galimybę pažinti inžinierines profesijas ir jas „pasimatuoti“. O pertraukų metu smalsieji pradinukai, lydimi savo mokytojų, neleido ilsėtis trims šauniems laboratorijos mokytojams. Tariame nuoširdų AČIŪ UAB „Baltec CNC Technologies“ komandai, kuri nuo pat ryto savo patirtimi ir žiniomis dalinosi su Justino Vareikio progimnazijos mokiniais. STEAM ugdymas yra vienas iš šiuolaikiškiausių ugdymo būdų, integruojantis gamtos mokslus, technologijų ir inžinerijos, menų ir matematikos disciplinas, siejant jas su realiu pasauliu, pokyčiais ir progresu.

Kauno r. Ežerėlio pagrindinė mokykla

Renginys įdomus, patrauklus mokiniams. Jis buvo skirtas 6-9 klasių mokiniams, bet kadangi mūsų klasės nedidelės, įtraukėme ir norinčius penktokus, jų tarpe buvo labai besidominčių. Provincijos mokiniai tikrai ne visada turi galimybę pamatyti naujausias technologijas gyvai. Ačiū už tokią suteiktą galimybę. Rekomenduosime šį renginį kolegoms 🙂

Kauno r. Vilkijos gimnazija

Mokiniai buvo aptenkinti, pradžioje gal buvo nuobodoka klausyti kad ir trumpo pasakojimo, bet paskui įsitraukė, kai realiai buvo pradėta rodyti pavyzdžiais, visokie mechanizmai. Labiausiai, žinoma, mokiniams patiko dviratis. Na, o pakabukas robotukas dovanėlė, labai miela, taip pat patiko. Informaciją išdėstė tikrai suprantamai.

Marijampolės sav. Mokolų progimnazija

Dėl pačios edukacijos: įspūdingas autobusas, įranga. Vaikams daugiau patiko praktiška veikla, bet kokia patirtis yra naudinga, iš veiklos lieka dalis informacijos. Ačiū.

Panevėžio r. Paliūniškio pagrindinė mokykla

Labai ačiū už puikų, informatyvų ir aktualų renginį. Visiems tikrai labai patiko. Esame sužavėti mokytojų iniciatyva ir užsidegimu. Malonu bendrauti ir bendradarbiauti. Tikimės, kad susitinkam ne paskutinį kartą.

Panevėžio Rožyno progimnazija 

Dėkojame už edukaciją, kuri mokiniams suteikė žinių, savęs išbandymo ir pažinimo galimybę. Mokinių atsiliepimai tik teigiami, jiems patiko nemokyklinės veiklos, galimybė ne tik klausyti, bet ir pačiam dalyvauti, liesti, veikti. Manome, kad žinių niekada nėra per daug, o ir pristatymo forma yra ypač patraukli. Dėkojame už galimybę dalyvauti ir tikimės, kad bus ir daugiau susitikimų.

Šiaulių Rėkyvos progimnazija

Infomobilį aplankė 68 6-8 klasių mokiniai. Mokiniams labai patiko netradicinis autobusas, susipažino su profesijomis, karjeros galimybės, išbandė įrenginius. Jūsų darbuotojai labai kompetentingi, kantriai ir išsamiai pateikė informaciją, leido išbandyti prietaisus. Mokiniai gavo progą pagalvoti dėl savo ateities. Ačiū Jūsų komandai už kantrybę ir geranoriškumą. Sėkmės Jums!

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija

Dėkojame už galimybę dalyvauti pamokose kitaip. 6-9 klasių mokiniai turėjo puikią progą susipažinti su Infomobilyje sumontuota technika: automatizuota išmaniosios gamybos linija, frezavimo ir tekinimo bei lazerinio pjovimo staklėmis, suvirinimo simuliatoriumi, 3D spausdintuvais, įvairiais mokomaisiais stendais, suteikiančiais galimybę pažinti profesijas ir jas „pasimatuoti“.

Tauragės Tarailių progimnazija

Pamokos mokiniams labai patiko, jiems tai buvo nauja patirtis. Mokiniai susipažino su  naujausiomis, pažangiausiomis specialybėmis, išmėgino 3D spausdintuvo galimybes, galėjo pasijausti metalų virinimo, apdirbimo meistrais.

Vilniaus Viršuliškių mokykla

  • Infomobilyje buvo labai įdomu. Įdomiausia buvo virinimo simuliatorius.
  • Buvo įdomių ir naujų dalykų, man labiausiai patiko lazeris.
  • Man labai patiko metalo lydymas.
  • Labai patiko robotai.
  • Man patiko spalvoti lazeriai.
  • Labai patiko autobuso technika.
  • Man patiko 3D printeris – spausdintuvas.
  • 8 b klasės mokinius profesinio orientavimo renginys sudomino. Kai kurie mokiniai labai domėjosi įranga, esančia Infomobilyje, patys išbandė jų veikimą, noriai bendravo su lektoriais, uždavinėjo daug klausimų. Manau renginys savo tikslą pasiekė.

Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla

Ačiū Jums, mokiniams išties patiko, padarė įspūdį ir sudomino STEAM laboratorija. Noras ir svajonė tiek mūsų, tiek mokinių – sulaukti tokio autobuso bent kartą per mėnesį.

Šį sezoną STEAM laboratoriją priėmė:

  • Alytaus Dzūkijos mokykla
  • Justino Vareikio progimnazija
  • Kauno r. Ežerėlio pagrindinė mokykla
  • Kauno r. Vilkijos gimnazija
  • Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija
  • Marijampolės sav. Mokolų progimnazija
  • Panevėžio r. Paliūniškio pagrindinė mokykla
  • Panevėžio Rožyno progimnazija
  • Pažinimo licėjus
  • Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazija
  • Šiaulių Rėkyvos progimnazija
  • Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija
  • Tauragės Tarailių progimnazija
  • Ukmergės „Šilo“ progimnazija
  • Utenos r. Užpalių gimnazija
  • Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija
  • Vilniaus Viršuliškių mokykla
  • Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla
/by

Making Industry 4.0 Real 2021 konferencijoje apdovanotos išmaniųjų pramonės sprendimų diegimo lyderės

Straipsnis Delfi.lt

Šiandien vykstančios „Making Industry 4.0 Real“ konferencijos metu apdovanotos pandemijos metu Pramonės 4.0 inovacijas diegusios Lietuvos įmonės. Atskirose kategorijose laimėtojomis pripažintos nestandartinę įrangą profesionalioms virtuvėms gaminanti „Novameta“, dirbtinio intelekto pagalba optikos lęšius gaminanti „BOD Lenses“ ir pilnai automatizuota SBA grupės baldų komponentų gamykla „Laminn“.

„Pandemijos iššūkiai ne tik nesustabdė, bet netgi paskatino Lietuvos įmones ieškoti naujų investicijų galimybių, todėl konkursui paraiškas pateikusios įmonės buvo vertinamos pasitelkus specialiai inovacijų ir Pramonės 4.0 technologijų diegimo audito metodikas. Kasmetinės konferencijos proga organizuotas konkursas buvo ir puiki proga visiems konferencijos dalyviams gyvai pristatyti lietuviškus pavyzdžius, kada Pramonė 4.0 technologijos leidžia skaitmeninti verslo procesus ir padėti įmonėms prisitaikyti prie naujos tarptautinio verslo realybės“, – sakė konkurso vertinimo komisijos pirmininkas ir verslo valdymo sistemas kuriančios bendrovės SAP pardavimų vadovas Lietuvoje Kęstutis Kasakaitis.

Konferencijos organizatorių inicijuotame konkurse „Pramonė 4.0 žvaigždė 2021“ šiais metais paraiškas apie savo pasiekimus diegiant Pramonė 4.0 technologijas pateikė net 8 Lietuvos įmonės. Visus dalyvius aplankė ekspertų komanda ir atliko „Inovacinį auditą“ bei „Industry 4.0 auditą“ pagal bendrovės „Intechcentras“ sukurtas metodikas.

Didelių įmonių kategorijoje nugalėtoja pripažinta bendrovė „Novameta“, kurios gamybą kardinaliai pakeitė OPS (angl. Order Processing System) sistema. Gamybines stakles, kurios Kaune įsikūrusioje bazėje apjungtos į vieną grupę, prižiūrinti sistema užtikrina nuoseklų ir nenutrūkstamą informacijos, reikalingos gamybai, ir gamybos užsakymų perdavimą į automatizuotas stakles. Sistema planuoja, koreguoja ir optimizuoja gamybos srautus, leidžia atlikti pakeitimus automatizuotai, nestabdant gamybos.

Vidutinių ir mažų įmonių kategorijoje laimėjo bendrovė iš Vilniaus „BOD Lenses“, kuri 2021 metais gaminių individualizavimui pradėjo naudoti dirbtinio intelekto (DI) skaičiavimo algoritmus. Tai tapo įmanoma po 2020 metais investuotų daugiau nei 1,5 mln. eurų automatizuojant procesus, juos skaitmenizavus, pradėjus gaminti individualizuotus produktus. Dabar realiu laikomu vykdomi tiek automatiniai atsargų užsakymai, tiek klientai gali stebėti savo užsakymo būklę. Vien pirmojo 2021 metų pusmečio rezultatai rodo, kad naujos galimybės leido apyvartą padvigubinti.

Publikos pasirinkimo kategorijoje simpatijas pelnė Klaipėdos rajone veikianti „Laminn“, kurioje įdiegta verslo valdymo sistema klientų užsakymus iš karto verčia gamybos planais, o integruotas gamybos planavimas automatiškai sudėlioja gamybos užduočių sąrašą kiekvienam darbo centrui. Gamybos valdymo modulis automatiškai pasiekia gamybos įrangą, kuri be žmogaus įsikišimo vykdo užduotis iki gaminio pagaminimo.

Pasak vertinimo komisijos pirmininko Kęstučio Kasakaičio, konkurse dalyvavusios įmonės – akivaizdus įrodymas, kad Lietuvos gamybos pramonė žengia koja kojon su naujausiais verslo automatizavimo sprendimais. Visi dalyviai nusipelnė pagyrimų, nes kiekviena dalyvavusi įmonė gali būti puikiu pavyzdžiu ir gyvu mokymų centru moksleiviams, studentams, o augančius pardavimus ir pelną skaičiuojantys įmonių vadovai – pelnytai gali save vadinti Lietuvos verslo lyderiais.

/by

Making Industry 4.0 Real 2021 konferencijos medžiaga

Šeštąjį kartą Lietuvoje rugsėjo 23 d. LITEXPO parodų rūmuose Vilniuje įvyko tarptautinė LINPRA, INFOBALT ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų AHK organizuojama konferencija „Making Industry 4.0 Real“.

Dėkojame publikai, dalyvavusiai konferencijoje gyvai, ir visiems, prisijungusiems stebėti internetu! Ačiū konferencijos partneriams ir rėmėjams.

Tiesioginės transliacijos įrašus ir programą galite rasti apsilankę konferencijos svetainėje www.industry40.lt arba:

Šiais metais „Pramonė 4.0 žvaigždė“ konkursui paraiškas apie savo pasiekimus pateikė 8 Lietuvos įmonės. Visus dalyvius aplankė ekspertų komanda ir atliko „Inovacinį auditą“ bei „Industry 4.0 auditą“ pagal Technologijų Centro Intechcentras sukurtas metodikas.

Konferencijos metu paskelbėme konkurso laimėtojas ir apdovanojome Pramonė 4.0 inovacijas pastaraisiais metais įdiegusias Lietuvos pramonės įmones. Laimėtojomis tapo:

  • Nestandartinę įrangą profesionalioms virtuvėms gaminanti Novameta – didelių įmonių kategorija.
  • Dirbtinio intelekto pagalba optikos lęšius gaminanti Bod Lenses – mažų ir vidutinių įmonių kategorija.
  • Pilnai automatizuota SBA grupė baldų komponentų gamykla „Laminn“ – publikos balsas.
/by