B2B segmente pesimizmo nėra, atvirkščiai, įdarbintų šimtus žmonių
- Inžinerinė pramonė apie prognozes pirmajam pusmečiui: būsime lokomotyvas.
- Sektorius pasiryžęs įdarbinti iš kitų įmonių atleidžiamus žmones.
- Kaip ateities perspektyvas vertina Kauno „Continental“.
Inžinerinės pramonės įmonės iškrenta iš bendro apdirbamosios gamybos konteksto ir kol kas nesusiduria su mažėjančiais užsakymais. O dirbantys automobilių pramonei pasiryžę įdarbinti iš kitų sektorių įmonių atleidžiamus žmones.
„Manau, kad inžinerinė pramonė 2023 m. bus vienas pagrindinių apdirbamąją pramonę vežančių lokomotyvų, nors augs ir ne tokiu tempu kaip 2022 m.“, – svarsto Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius.
Pirmas pusmetis, pasak jo, nuteikia pozityviai – B2B segmente dirbančioms įmonėms sekasi gerai, jos turi užsakymų ir prognozuoja augimą, nors ir mažesnį, negu buvo 2022 m. Tačiau dėl antrojo pusmečio rezultatų kol kas yra nemažai neapibrėžtumo.
Mažesnio augimo priežastis, anot D. Lasionio, ta, kad užsakovai pernai sukaupė didelius kiekius komponentų savo sandėliuose, todėl pirmiausia naudoja turimas atsargas. Be to, išaugusios bankų palūkanos, pabrangusios paskolos mažina įmonių norą rizikuoti investuojant į technologinį atsinaujinimą ir plėtrą, siekį įsigyti naujų produktų. Visa tai daro įtaką sprendimams ir sukuria prielaidų, kad augimas bus nuosaikesnis.
Beje, kai kurioms turi poveikį užsakymai iš kitų pramonės sektorių. Pavyzdžiui, baldų gamyba smuktelėjo ir tai paveikė, tiesa, nedidelį skaičių, inžinerinės pramonės įmonių, kurios gamina komponentus arba teikia paslaugas baldų gamintojams.
„Tačiau bendras pirmojo pusmečio vaizdas elektronikos komponentus, elektroninę įrangą, mašinų ir įrenginių, metalo konstrukcijų, automobilių komponentų gamybos įmonėse nuteikia teigiamai“, – patikina D. Lasionis.
Visgi jis įspėja, kad padėtis neapibrėžta ir įmonės turi išlikti lanksčios, kad per trumpą laiką gebėtų prisitaikyti prie greitai galinčios pasikeisti situacijos.
Liutauras Variakojis, vadovaujantis švediško kapitalo UAB „SLT Industrial Components“ Biržuose, sako, kad nuosmukio įmonė nejaučia, atvirkščiai – pajamos auga. Bendrovės veikla apima tris kryptis – saldumynų fasavimas, komponentai medicinos prietaisams ir automobilių pramonei. Daugiausia automobilių komponentų gamybos užsakymų Biržų įmonė gauna iš „Volvo“.
„Kai nuolat augame, tai nedidelis sulėtėjimas vienoje iš veiklos sričių nebūna skausmingas. Tarkim, pradėjom dirbti nebe trimis, o dviem pamainomis, o gavę daugiau užsakymų samdome papildomų žmonių“, – aiškina vadovas.
Kad padėtis nėra blogėjanti, rodo ir tai, kad „SLT Industrial Components“ iš „Šiaurės vilko“ perka buvusios alaus daryklos „Astravas“ pastatą ir dalį gamybos, saldumynų pakavimą, perkels į jį.
Įdarbins po kelis šimtus kasmet
„Mūsų klasterio įmonių prognozės gana teigiamos. Gal mažesnės bendrovės kalba apie nuosaikų augimą arba tai, kad sieks išlaikyti praėjusių metų apyvartą, tačiau stambesnės įmonės solidžiai investuoja į naujus produktus, paslaugas ir planuoja didinti gamybą“, – apibendrina Giedrius Valuckas, Baltijos automobilių detalių klasterio (BACC) valdybos pirmininkas.
Pasak jo, nors užsakymų amplitudė gali svyruoti, dažnai svarstyklės linksta į didesnę pusę. O kai kurios gamyklos yra priverstos atidėti ar visai atsisakyti dalies užsakymų, nes trūksta darbuotojų.
Pavyzdžiui, elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ ateities perspektyvas mato labai optimistiškai ir žada toliau didinti darbuotojų skaičių po kelis šimtus darbuotojų kasmet iki užsibrėžtų 1.500.
„Džiaugiuosi, kad daugiau nei pusę komandos jau turime surinkę. Toliau ieškosime žmonių daugiausia į gamybos pozicijas – operatorių, sandėlio darbuotojų, technikų. Tačiau visada reikia ir tikrai toliau samdysime kokybės, įrangos priežiūros, procesų ir testų inžinierių“, – ateities perspektyvas komentuoja Shayanas Ali, automobilių elektronikos komponentų gamybos „Continental“ generalinis direktorius.
Jam antrina kabelių pynių ir elektromechaninių sistemų gamintojos „AQ Wiring Systems“ įmonės atstovai, teigdami, jog augimas nesustos. Bendrovė, turinti 1.243 darbuotojus, per šiuos metus planuoja pasamdyti dar 150.
Automobilių dalių UAB „Hella Lithuania“ taip pat samdys mažiausiai 50 darbuotojų.
„Galime pasidžiaugti ne tik rekordiniais metais, bet ir didėjančia kandidatų motyvacija, sulaukiame vis daugiau kandidatų, jau turinčių patirties ir žinių automobilių pramonėje. Šiemet taip pat planuojame samdyti įvairių sričių inžinierių ir kokybės specialistų“, – pranešime cituojamas Maximas Zakletskiy, „Hella Lithuania“ vykdomasis direktorius.
Įmonės, gaminančios komponentus automobiliams, žemės ūkio ir statybos technikai, praėjusiais 2022 m. sukūrė daugiau nei 2.000 naujų darbo vietų.
G. Valucko manymu, užsakymų stygiumi Lietuvos įmonės negali skųstis tikriausiai dėl ankstesnio įdirbio, efektyvumo, skaitmenizavimo, talentų. Nes Europos automobilių pramonės nuotaikos permainingos, užsakymų kraitis mažesnis, vėlavimas didelis. O sutrūkinėjusios tiekimo grandinės vis dar nėra stabilios ar tvirtos.
„Tačiau didinamas dirbančiųjų skaičius rodo, kad Lietuvos įmonėms to pavyksta išvengti“, – pabrėžia pašnekovas.
BACC vienija 20 automobilių dalių, komponentų gamintojų, paslaugų teikėjų ir mokslo įstaigų.
