Inžinerinė pramonė demonstruoja atsparumą

VZ.lt 

2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos inžinerinės pramonės produktų eksportas, palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, didėjo 5,6%.

„Šio sektoriaus gaminami aukštųjų ir vidutinių-aukštųjų technologijų produktai yra mažai jautrūs paklausos svyravimams. O ir karo Europoje kontekste jų poreikis karo pramonėje, dažnai finansuojamoje viešojo sektoriaus, yra didelis“, –  komentuoja Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Agentūros analitikų vertinimu, vertinant bendrą eksportą, labai tikėtina, kad, atsižvelgiant į Europos ir viso pasaulio ekonominės raidos scenarijus 2023 m., mažėjančio prekių eksporto tendencijos išsilaikys iki šių metų pabaigos.

Smunkant užsakymams gamintojai gaudo naujas tendencijas, grąžos tikimasi kitąmet

Užsakymų sulėtėjimą pajutę elektronikos gamybininkai šiemet kiek žymesnio augimo neplanuoja ir pardavimų didinimo projektus kreipia į ateinančius metus. Viskas vyktų sparčiau, jeigu pagalių į ratus nekaišiotų bankai.

„Mes turime platų produktų portfelį ir nesame susikoncentravę nei vien į elektronikos prekes, nei vien į profesionalų techniką ar gyventojams skirtus gaminius. Tai gelbėja ir leidžia gana stabiliai dirbti. Žinoma, jaučiame ekonomikos ciklus, bet nėra taip, kad gaminame, gaminame ir vieną dieną viskas sustoja“, – aiškina Darius Gudačiauskas, AB „Vilma“ generalinis direktorius.

Jis neslepia, kad „Vilma“ šiuo metu kuria naujus produktus ir ruošiasi didesniems pardavimams. Šis ciklas ilgas, kai kurių produktų pardavimas nuo jų sukūrimo gali užtrukti ir metus. Todėl dabartinio gaminių projektavimo rezultatai gali pasirodyti tik ateinančių metų pabaigoje.

Kadangi „Vilma“ dalyvauja stambių koncernų konkursuose, todėl kol jie nelaimėti ir sutartys nepasirašytos, D. Gudačiauskas galimų užsakovų pavadinimų neatskleidžia. Tiktai užsimena, kad kuriamos ir naujos elektros instaliacijos, ir buitinės bei profesionalams skirtos valymo mašinos.

Vieni pagrindinių bendrovės užsakovų ankstesniais metais buvo „Alfred Karcher“ (Vokietija) ir „Dynniq Nederland“ (Nyderlandai). Gaminiai – šlavimo, langų valymo mašinos, laistymo įranga, spalvotųjų metalų liejiniai, šviesoforai.

„Mes labai jaučiame, kad gamintojai, kurie teikė užsakymus gaminti produkciją Azijos šalims, grįžta į Europą. Dideli koncernai stengiasi Europai skirtus produktus gaminti vietoje. Siekiame pataikyti į šią tendenciją, kurdami produktus ir siūlydami juos tiek seniems, tiek potencialiems klientams. Tai pagrindinis mūsų fokusas šiuo metu“, – neslepia D. Gudačiauskas.

Kalbėdamas apie šių metų finansinius rezultatus, vadovas prognozuoja, kad jie gali būti panašūs į pernykščius, nes investicijos yra nukreiptos į ateitį.

Barjeras – persidraudimo politika

Sigitas Gailiūnas, elektronikos bei elektros laidų ir kabelių AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius, padėtį matuoja pagal statybų ir automobilių pramonei skirtą produkciją. Jo teigimu, Europoje tam tikras sąstingis jaučiamas dėl Skandinavijoje ir Vokietijoje sulėtėjusių statybų. Tačiau transporto sektorius iki šiol veikia stabiliai: nors didelio augimo nėra, kritimo irgi.

„Lietkabelis“ apie 40% produkcijos realizuoja automobilių gamintojams, maždaug 60% parduoda statybininkams.

„Sulėtėjimas juntamas, tačiau skaičiai nėra tragiški. Tai nėra 2008–2009 m. krizė. Be to, gana stabili padėtis Didžiojoje Britanijoje. Ir, žinoma, gynybos pramonės sektorius sparčiai juda pirmyn. Yra NATO projektai, kuriuose dalyvaujame netiesiogiai, per užsakovus. Galvojame, kaip tiesiogiai įsiterpti į šią struktūrą ir gaminti NATO poreikiams. Tam yra įvairūs reikalavimai, kuriuos įgyvendiname“, – pasakoja verslininkas.

Planuojama, kad šių metų bendrovės „Lietkabelis“ finansiniai rezultatai turėtų būti panašūs į pernykščius.

S.Gailiūno nuomone, gamintojų rezultatai galėtų būti geresni, jeigu ne valstybės politika dėl dvigubos paskirties prekių ir bankų spaudžiami stabdžiai, dirbant su trečiosiomis šalimis.

„Pardavimus galėtume padidinti, dirbami su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip, tarkim, Serbija ar Sakartvelas. Tačiau su pinigų pervedimais iš šių šalių būna sudėtinga. Lietuvos banko reikalavimai įstumia komercinius bankus į kampą. Ilgi patikrinimai, trunkantys po pusę mėnesio, kiekvienas patikrinimas įmonei nemažai kainuoja, įšaldomos apyvartinės lėšos, kai jų labai reikia“, – apmaudo neslepia pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad tai jokiu būdu nesusiję su sankcijomis – pirkėjai aiškūs, nekeliantys įtarimų. Bet Vyriausybės ir Lietuvos banko persidraudimo politika dirbtinai stabdo gamybą ir eksportą.

Apie tai, kas galėtų pasotinti apyvartinių lėšų alkį, stabtelėjimą eksporto rinkose pajutusiai pramonei, ne kartą atkreipė dėmesį Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Anot jo, pinigų kaina pakilusi ir esminis dalykas, ko reikia pramonei šiuo metu, – tai apyvartinių lėšų. Jis primena dvi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) priemones, kurios kuo greičiau turėtų pradėti veikti. Tai suplanuoti 600–700 mln. Eur privačių įmonių energetikos projektams ir 900 mln. Eur paskolų investiciniams projektams su valstybės garantija. Manoma, kad tai leistų išvengti didesnio pramonės susitraukimo.

/by

LINPRA dalyvauja švietimo srities projekte „BuildSkills Academy“

2023 m. birželio 26-28 d. Sofijoje (Bulgarija) vyko projekto „Academy for Transitional Skills in the Built Environment” (BuildSkills Academy) įvadinis susitikimas. LINPRA yra viena iš projekto partnerių. Birželio 1 d. prasidėjęs projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos pagal „Erasmus+“ programą, ir jo bendras biudžetas – 3 938 490 eurų. Tris dienas trukusį įvadinį renginį organizavo pagrindiniai projekto ir konsorciumo partneriai – Cleantech Bulgaria Ltd. – Sofijoje įsikūrusi inovacijų paramos tinklo organizacija, aktyviai dirbanti inovacijų skatinimo ir įgūdžių ugdymo srityje. LINPRA projekte bus atsakinga ir atliks komunikacijos srities veiklas.

Konsorciumas vienija 17 partnerių iš 10 Europos šalių, kurie dirbs kartu, siekdami sukurti Europos šalims skirtą sertifikavimo ir žinių bei įgūdžių tobulinimo sistemą, pagal kurią būtų pereinama prie dvigubos pertvarkos – skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos (angl. Twin Trasition) – projekto rėmuose daugiausia dėmesio skiriant statybų sektoriui. Svarbus vaidmuo projekte tenka profesinį mokymą teikiančioms organizacijoms, kurių pagrindinė užduotis bus atnaujinti mokymo programas ir į jas įtraukti atsirandančius naujus reikalingus įgūdžius tvarumo ir skaitmeninimo srityje. Įgyvendinant projektą bus parengta „BuildEnrichedSkills“ metodika, skirta skatinti mokymų, susijusių su realiais darbo rinkos poreikiais, siūlymą, taikant „mokymosi visą gyvenimą“ metodą, įskaitant perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Taip pat bus parengta procedūra, skirta remti profesinio mokymo centrus, kad būtų skatinamas spartus darbo jėgos prisitaikymas prie dvigubos pertvarkos. Kitas svarbus tikslas – sukurti sertifikavimo sistemą, skirtą įgūdžiams ir kompetencijoms, atitinkančioms dvigubos pertvarkos poreikius, kuri taptų pasaulinio lygmens pavyzdžiu tobulinant ir sertifikuojant profesinio rengimo ir mokymo paslaugas.

Projekto metu bus įgyvendinta 12 bandomųjų mokymų 6 šalyse, kuriuose dalyvaus 300 mokinių ir kurie pasieks 100 profesinio mokymo teikėjų, 1 000 įmonių ir 20 Europos lygmens organizacijų statybos įgūdžių srityje, taip bus pasiekta bent 100 profesinio mokymo ir pramonės bendradarbiavimo rezultatų.

/by

Laivus projektuojanti inžinierė: profesijos pasirinkimą lemia ne lytis, o gebėjimai

Publikuota Lrytas.lt 

Nors XXI amžius dažnai vadinamas lygių galimybių amžiumi, tačiau vyrų ir moterų galimybėms vienodėjant, požiūris į profesijas kaip vyriškas arba moteriškas beveik nesikeičia. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, 2022 m. aukštosiose ir profesinėse mokyklose studijuoti inžineriją, gamybą, miškininkystę, architektūrą, informacijos bei ryšio technologijas vyrai rinkosi kelis kartus dažniau nei moterys, o sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, paslaugų asmenims, švietimo ir menų srityse situacija buvo priešinga.

Pasak psichologės Loretos Vaičaitytės, kad profesijos tebeskirstomos į vyriškas ir moteriškas, labiausiai lemia vaikų auklėjimas ir tai, kokius elgesio modelius jie mato šeimoje, žiniasklaidoje, mokykloje. Paaugliai ir jaunimas jautriai reaguoja į klasiokų, draugų pastabas, tėvų ir mokytojų nuomonę, kuri kartais būna labai konservatyvi.

„Pavyzdžiui, tėtis grįžta iš darbo ir piktinasi, kad jo kolegės nieko nesupranta, geriau eitų dirbti moteriškų darbų. Kai tai vyksta nuolat, vaikas padaro išvadą, kad darbai iš tiesų yra vyriški ir moteriški. Jei talentas ar noras labai stiprus ir vaikas pasitiki savimi, jis tiesiog daro, siekia tikslų ir nesvarbu, ką pasakys aplinkiniai. Bet retas turi tokių vidinių resursų. Pažįstu berniukų, kurie gėdijasi ar net meta muzikos mokyklą, nes tai „nekieta“, „nevyriška“, kaip ir mergaičių, norinčių lankyti futbolą ar robotiką, bet nelankančių, nes kaip gi tai atrodys?“, – sako „visipsichologai.lt“ psichologė L. Vaičaitytė.

Vienintelė mergina kurse

Laivų inžiniere projektuotoja Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėje dirbanti Laurita Rašinskė sako, kad mokyklos laikais neplanavo rinktis tokios specialybės, nes apie ją tiesiog nebuvo informacijos. Kadangi patiko informatika, matematika, mergina įstojo į informatikos inžineriją Klaipėdos universitete, bet pastudijavusi pusmetį suprato, kad ši sritis ne jai, ir pasirinko laivų inžineriją. Minčių, jog pasirinkta profesija yra vyriška, buvo kilę, ypač studijuojant.

„Pradėjusi studijuoti laivų inžineriją, buvau tarp kursiokų vienintelė mergina, tad natūraliai kildavo minčių, kad pakliuvau į vyrišką profesiją. Bet to nesureikšminau, tiesiog studijavau toliau, nes man patiko. O jau įsidarbinus pojūčio, kad ši profesija vyriška, iš viso neliko, nes kolektyve dirba apie 40 proc. moterų. Tiesa, daugelis jau vyresnio amžiaus – matyt, anksčiau ši sritis moterims atrodė patrauklesnė“, – svarsto pašnekovė.

LAMABPO duomenys rodo, kad 2022 m. inžineriją, gamybą ir statybą aukštosiose mokyklose rinkosi studijuoti apie 12 proc. vyrų ir apie 3 proc. moterų, profesinio mokymo įstaigose virš 80 proc. stojančiųjų į inžinerijos bei inžinerines profesijas yra vyrai. Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio, inžinerija išties dažnai laikoma labiau vyriška sritimi, nors realybėje inžinieriais sėkmingai dirba abiejų lyčių atstovai.

„Jei kalbėtume apie profesijas, kurios reikalauja itin sunkaus fizinio darbo, tuomet jas tikrai galime vadinti vyriškomis, nes vyrai natūraliai yra fiziškai stipresni. Bet ir čia matome pokyčių, nes sunkius darbus pakeičia automatizuoti, robotizuoti sprendimai, todėl vis mažiau lieka fizinio kontaktinio darbo. Tačiau inžinerija yra ne iš tokių sričių, šis darbas susijęs su protine veikla, tad lytis tikrai neturi jokios įtakos nei studijų, nei karjeros sėkmei. Matome, kad situacija pamažu keičiasi, merginos atranda tiksliuosius mokslus, tad yra vilčių, jog inžinerijai pavyks atsikratyti „vyriškos“ srities šleifo“, – sako LINPRA vadovas.

Psichologės L. Vaičaitytės teigimu, nors lygių galimybių srityje pasiekta daug, tačiau nederėtų pamiršti, kad dar visai neseniai moterų ir vyrų teisės ir pareigos buvo labai skirtingos: moterys neturėjo teisės balsuoti, studijuoti universitete, dirbti kvalifikuotą darbą, paveldėti turto. Iš vyro buvo tikimasi, kad jis dirbs, uždirbs arba perims tėvų ar uošvių verslą, o moteris turėjo būti gera žmona, auginti vaikus ir rūpintis namais. Šie stereotipai liko žmonių pasąmonėje ir „išlenda“ įvairiose situacijose, pavyzdžiui, renkantis profesiją.

„Atlikti tyrimai rodo, kad stereotipai, arba kitaip „proto vabalai“, formuojami nuo ankstyvos vaikystės. Mergaitės nesąmoningai ruošiamos būti rūpestingomis, geromis, turi būti ramesnės, nesavanaudės, atkreipti dėmesį į kitų jausmus, išklausyti, kai tuo tarpu berniukams yra suteikiama daugiau laisvės, daugiau leidžiama eksperimentuoti, jie mažiau kontroliuojami. Tėvai paprastai nepastebi juos veikiančių stereotipų, o kol to neįsisąmoniname, negalime pakeisti. Tik pradėdami klausti savęs, ar vienodai elgiamės tiek su sūnum, tiek su dukra, ar nesam vienam atlaidesni, o kitam griežtesni, galime pradėti stabdyti save ir keisti elgesį, o tuo pačiu – ir elgesio modelį vaikui“, – sako ji.

Stiprinti pasitikėjimą savimi

Paklausta, kaip atrodo laivų inžinierės projektuotojos darbas, L. Rašinskė pasakoja, kad dažniausiai dirba prie žvejybinių laivų iš Danijos arba Lenkijos. Gaunami preliminarūs viso laivo brėžiniai, pagal kuriuos 3D erdvėje yra modeliuojama atitinkama laivo korpuso dalis. Vėliau suderintas modelis perkeliamas į itin detalius brėžinius, kurie kartu su išsamiomis detalių pjovimo instrukcijomis keliauja laivų statybos specialistams. Visas procesas užtrunka apie porą mėnesių.

„Šis darbas nėra monotoniškas, nes nors laivai atrodo panašūs, jie išties skiriasi, todėl skirtingos ir jų dalys. Kartais tenka ieškoti sprendimų, kaip geriau atlikti gautą užduotį, todėl prireikia ir platesnio požiūrio, ir kūrybiškumo. Man patinka ir pats procesas, kai iš pradžių matai tik tuščią kompiuterio langą, o vėliau jame pamažu sukuri konkretų, apčiuopiamą dalyką. Kartais būna galimybė gyvai pamatyti laivo statybos procesą, tuomet pamatau ir savo kurtas dalis realybėje – apima pasididžiavimas savo darbu. Šioje srityje jaučiuosi atradusi save“, – sako ji.

Pasak L. Rašinskės, inžinerinių sričių studijos daugeliui atveria plačias galimybes, nes yra didelis specialistų poreikis, lengva susirasti darbą, daryti karjerą. Todėl jei tik yra noro ir gebėjimų, patinka tikslieji mokslai, ji pataria visiškai nekreipti dėmesio, ar esi mergina, ar vaikinas, nes inžinerinės specialybės vienodai tinka visiems. Be to, merginos turi ir privalumų – jos gali būti kruopštesnės ir atidesnės, o inžinerijoje šios savybės yra svarbios ir reikalingos.

Psichologė sako, kad rinkdamasis būsimą profesiją jaunas žmogus galėtų labiau atsilaikyti prieš visuomenės spaudimą ir stereotipus stiprindamas pasitikėjimą savimi ir atrasdamas savo talentus.

„Padėtų talentų atradimų, pasitikėjimo savimi stovyklos, patyriminiai kursai. Palaikymas, manau, galėtų ateiti ir per žiniasklaidą, pasakojant apie moteris, dirbančias robotikoje, informacinėse technologijose, inžinerijoje, ir vyrus, dirbančius mokytojais, socialiniais darbuotojais, aktoriais, šokėjais“, – įsitikinusi L. Vaičaitytė.

/by

Už nuopelnus šalies pramonei apdovanoti Lietuvos inžinieriai

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA trisdešimtmečiui skirto renginio metu už nuopelnus šalies inžinerijos pramonei apdovanoti Virgilijus Pamakštis („Axioma Metering“ technologijų skyriaus vadovas), Romaldas Antanavičius („Ekspla“ vyr. inžinierius konstruktorius) ir Giedrius Vaičiukynas („Novameta“ produkto vadovas). Specialus apdovanojimas skirtas ir bendrovei „Precizika Metrology“, kuri yra vienintelė asociacijos LINPRA narė nuo pat jos įsiteigimo 1993 metais.

Tą pačią dieną be LINPRA šventinio vakaro vyko ir konferencija „Making Industry 4.0 Real, organizuota kartu su digitech asociacija „Infobalt“ bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK. Rekordinius pardavimus 2022 metais skaičiavusios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, IT ir kitų gamybos sektorių, valdžios ir švietimo įstaigų atstovai konferencijos diskusijoje ieškojo sprendimų, kaip į vieną sparčiausiai šalyje augančių pramonės šakų pritraukti kuo daugiau šalies jaunimo.

„Trūkinėja tiekimo grandinės, tvyro neapibrėžtumas dėl žaliavų kainų, kas savaitę keičiasi užsakovų nuotaikos. Visa tai lengviau įveikė tos įmonės, kurios jau kone dešimtmetį dėmesį skiria gamybos ir pardavimų procesų skaitmeninimui, naujausių technologijų diegimui. Būtent tai leidžia lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir nepakliūti į uždarą stojančios gamybos, pilnų sandėlių ir išnykusių užsakymų ratą. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės gyvena jau naujoje realybėje ir yra tapusios patikimais partneriais užsakovams“, – sakė Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos gamyklos „Harju elekter“ direktorius.

Lanksčiai pasikeitęs ir prie krizės diktuojamų sąlygų prisitaikęs šalies inžinerijos veidas 2022 metais fiksavo rekordinę 6,8 mlrd. eurų apyvartą. Tuo pat metu sparčiai augantis sektorius vis dažniau susiduria su ribotos darbo jėgos pasiūla. Tą liudija ir specializuotų aukštųjų mokyklų programų studentų skaičius – šiandien jau akivaizdu, kad po kelerių metų darbo rinkoje naujų kvalifikuotų specialistų trūkumas bus kritinis. Kartu trūks ir aukštųjų technologijų uždavinius suprantančių vidutinio bei pagalbinio lygio techninių specialistų.

Tuo tarpu informacijos ir ryšių  (IRT) sektorius per 2022 metus Lietuvoje augo 13 proc., o šioje srityje dirba maždaug 50 tūkst. šalies gyventojų. Sparčiam IT sektoriaus augimui Lietuvoje įtakos turėjo skirtingi veiksniai, svarbiausi jų – IT paslaugų centrų atsiradimas, užsienio patirtis, kartų kaita ir esamo potencialo išnaudojimas. Tačiau teigti,  kad Lietuva yra sukūrusi idealią infrastruktūrą inovacijoms, kol kas dar per drąsu. To priežastis – įvairios ryšių infrastruktūros problemos: reguliavimas, administracinė našta, biurokratiniai barjerai.

„Šiandien skaitmeninių technologijų specialistų rinka išgyvena vadinamąjį „talentų karą“ – skirtingos verslo šakos nuolat kovoja dėl geriausių savo srities profesionalų, kurių kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje šiuo metu labai trūksta. Tačiau Lietuvos universitetuose absolventų skaičius nedidėja tiek, kiek kasmet auga verslas. Rinkos sektorius ypatingas tuo, kad vystosi labai greitai ir yra labai specializuotas. Jame ypač svarbu deramai investuoti į mokymus, stiprinti IT specialistų parengimą, sudaryti palankesnes sąlygas atvykti IT specialistams iš užsienio šalių“, – teigė „Infobalt“ direktorius Virgilijus Dirma.

LINPRA duomenimis, vien šiuo metu viešai deklaruoti Lietuvos inžinerijos pramonės lyderių planai apima daugiau nei 6 tūkst. naujų darbo vietų visoje Lietuvoje.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė pastebi, kad „Pramonė 4.0“ keičia ne tik gamybos procesus, darbo organizavimą, visą vertės grandinę, tačiau veikia ir švietimo sistemą, kuri privalo keistis. Jaunų žmonių ugdymo tikslas – įgalinti juos veikti savarankiškai, spręsti problemas itin į technologijas orientuotame, itin sudėtingame ir itin efektyviame darbo pasaulyje. Profesinis mokymas turi būti orientuojamas į procesus ir praktiką, o tokį požiūrį gali užtikrinti tik glaudus įmonių ir profesinio mokymo centrų bendradarbiavimas, leidžiantis daugiau jaunų žmonių pritraukti į inžineriją. Teorija išlieka tramplynu, leidžiančiu žinias taikyti realybėje, labiau motyvuoja mokytis, pritraukia daugiau jaunuolių.

Asociacijos „Infobalt“ direktorius Virginijus Dirma atkreipė dėmesį, kad sparti inovacijų revoliucija pateikė kitą švietimo modelį ateičiai ir šiandien kalbame apie „Švietimą 4.0“, kuris reikalauja naujo požiūrio į žmogiškųjų išteklių ugdymą, leidžiančio konkuruoti skaitmeniniame amžiuje. Todėl „Švietimas 4.0“ turi suderinti savo tikslus su „Pramonės 4.0“ tikslais, kad švietimo įstaigos ir įmonės galėtų bendradarbiauti, būtų kuriama mokinių ateitis.

Anot Tomo Prūso, globalūs sukrėtimai visiems inžinieriams garantavo bemieges naktis, tačiau tuo pat metu leido visam pasauliui parodyti, kad esame kūrybiškų ir darbo nesibaidančių profesionalų šalis. Vilniuje vykusioje konferencijoje šie savo profesijos lyderiai pristatė ir diskutavo, kaip šiandienos sėkmę galima būtų paversti ilgalaike Lietuvos vizitine kortele ir pasiekti, kad šūkis „Lietuva 2030 – inžinerijos šalis“ taptų realybe.

/by

Sėkmę jaunųjų inžinierių čempionate moksleiviams atnešė limonadas ir originaliai papasakotos istorijos

Publikuota 15min 

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad limonado gaminimas ir istorijų pasakojimas neturi nieko bendro su tiksliaisiais mokslais, mechanika bei inžinerija. Vis tik šiemet pirmą kartą Lietuvoje surengto STEAM TEAM nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato dalyviai įrodė, kad yra kitaip. Pasitelkę fantaziją ir tūkstančius skirtingų detalių, moksleiviai konstravo Goldbergo mašinas, galinčias ir gaminti limonadą, ir pasakoti istorijas. Originaliausi įrenginiai pergalę bei piniginius prizus atnešė gimnazistų komandai iš Vilniaus licėjaus ir moksleiviams iš Panevėžio robotikos centro.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA rengiamame čempionate dalyvavusios komandos turėjo sukonstruoti Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį mechaninį įrenginį, kai vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.

„Goldbergo mašinos konstravimas leidžia moksleiviams patiems kurti, pasitelkiant mokslo žinias ir fantaziją, bei iš karto išbandyti, kaip jų kūrinys veikia, taip pat supažindina su įvairiais inžinerijos principais. Tai, kaip įvairiai komandos atliko užduotis, kokių skirtingų mechanizmų sukūrė, kokius originalius tikslus sau išsikėlė, parodo, kad moksleiviai turi viską, ko reikia šiuolaikiniame pasaulyje – kūrybiškumą, analitinį mąstymą, žinias ir begalinę motyvaciją“, – sako LINPRA vadovas Darius Lasionis.

Čempionato finale Vilniuje dalyvavo 10 komandų – po penkias 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų kategorijose, laimėjusias pirmas vietas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje vykusiuose pusfinaliuose. Iš viso čempionate dalyvavo 46 komandos iš skirtingų šalies miestų ir miestelių.

Komandų užduotis buvo per kiek daugiau nei dvi valandas sukonstruoti veikiančias Goldbergo mašinas ir jas pristatyti komisijai, kuri išrinko po vieną nugalėtoją iš moksleivių ir gimnazistų kategorijų.

Moksleivių kategorijoje 1-ą vietą užėmė Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komanda „Zitrone“, o gimnazistų kategorijoje – Vilniaus licėjaus komanda „Mox fabrum“. Pirmų vietų nugalėtojai buvo apdovanoti 1000 eurų piniginiais prizais ir taurėmis. Taurės atiteko ir 2-3 vietų nugalėtojams, visi dalyviai gavo ir „STEAM TEAM“ kuprines.

Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komandos „Zitrone“ nariai Ignas ir Modestas sutaria, kad jiems padėjo laimėti išskirtinė idėja Goldbergo mašinos pagalba sukurti produktą – limonadą.

„Daug kas konstravo mašinas panašiu principu, kai paspaudžiamas mygtukas, pastumiama detalė. O mes norėjome sukurti konkretų produktą. Mūsų projektas buvo padarytas iš daugybės dalių, naudojant įvairiausias technologijas: ir medieną, ir 3D spausdinimą, ir paprasčiausiai kartoną, visaip derinant juos tarpusavyje“, – vienas per kitą pasakoja panevėžiečiai ir priduria, kad už laimėtą piniginį prizą planuoja įsigyti įvairių detalių naujiems projektams, taip pat galvoja apie droną.

Gimnazistų kategorijoje laimėjusią Vilniaus licėjaus komandą „Mox fabrum“ sudarė penki nariai Kristupas, Rūta, Domas, Rusnė ir Dovydas, o jų sukonstruota Goldbergo mašina veikdama pasakojo istoriją. Tam prireikė labai daug skirtingų medžiagų, detalių ir mechanizmų. Gimnazistai naudojo kartoną, medieną, viską nudažė, reikėjo ir daug varžtų, taip pat kelių mikrovaldiklių ARDUINO, mikrokompiuterių RASPBERRY PI, lempučių.

Komandos narių teigimu, norėjosi ne vien sukurti Goldbergo mašiną su riedančiu rutuliuku, bet kažką kitokio, kad visas įrenginio veikimo procesas tarsi pasakotų istoriją. Tam pasitarnavo ir tokie įkomponuoti elementai, kaip siūlų ar degtukų deginimas, suteikę kūriniui originalumo, o jo kūrėjams padovanoję pergalę.

Čempionato finalininkų darbus vertino komisija, kurios nariai buvo LINPRA direktorius D. Lasionis, UAB „Ekspla“ valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas, VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys ir VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. Renginį vedė TV laidų vedėjas Robertas Petrauskas.

/by

T. Prūsas: Trisdešimt nepriklausomos inžinerinės pramonės metų

Publikuota 15min.lt 

Net didelei daliai šių dienų Lietuvos verslo lyderių 1993-ieji jau uždengti prisiminimų rūku. Tai buvo permainų ir virsmų epocha, kai sovietinė pramonė virto, dalis buvo privatizuojama ir stengėsi keistis, dar kiti verslai startavo nuo nulio. Tačiau būtent tada, 1993-iųjų sausio 12 dieną, 8  organizacijos (tarp kurių valstybės ir verslo įmonės, universitetas) pasirašė steigimo sutartį, o tų pačių metų gegužės 13 dieną įregistravo Elektrotechnikos pramonės asociaciją, kuri ne kartą transformavosi iki šiandienės modernios LINPRA organizacijos, šį mėnesį mininčios trisdešimtmetį. Dabar Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė gali ne tik svajoti apie realiai pasiekiamą tikslą, kad 2030-aisiais metais Lietuva būtų inžinerijos šalimi. O tai buvo neįsivaizduojama atkūrus nepriklausomybę, kai kone kas penktas (17,8 proc.) gyventojas dirbo žemės ūkyje.

Kaip viskas keitėsi? Šiandien jau retas vilnietis galėtų pasakyti, kuo užsiėmė „Vilniaus Vingis“, legendose apipinta „Sigma“, tik pavadinimuose išlikusi „Vilniaus grąžtų gamykla“, kitus šalies regionus garsinusios Panevėžio „Ekranas“,  Šiaulių „Nuklonas“, Utenos laboratorinių elektros krosnių gamykla ir kitos.

Tie trys LINPRA istorijos dešimtmečiai gerai iliustruoja ir virsmus, kuriuos išgyveno šalies inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės. Pirmasis dešimtmetis iki pat Rusijos krizės 1998 metais pasižymėjo iš esmės sovietinio palikimo perdalijimu ir bandymu modernizuoti naujai realybei. Krizė iš dalies padėjo – nukirto dar likusias bambagysles su likusia post-sovietine pramone, teko neišvengiamai persiorientuoti į artėjančios narystės Europos Sąjungoje ritmą. Kartu šis laikotarpis iki 2004-ųjų tapo ir reikšmingų užsienio investicijų metais, kai privatizuotos sovietinės įmonės perėmė Vakarų technologijas, jų deleguoti vadybininkai privertė persikvalifikuoti ir su nauja kokybe dirbti dar sovietine patirtimi kvėpuojančius inžinierius.

ES narystė inžineriją ir technologijų pramonę privertė keistis iš esmės. Diegdama šiuolaikinius vadybos sprendimus, perimtus iš Skandinavijos, Vakarų Europos šalių, didindama našumą ir efektyvumą, koja kojon žengdama su technologijų kaita, skaitmeninimo, pramonės automatizavimo sprendimais Lietuva pradėjo niekuo nebenusileisti aukštąsias technologijas naudojančioms pasaulinėms lyderėms. O struktūrinė ES parama padėjo keisti visus pramonės sektorius. Ne tiek ES lėšos, kiek žinios, technologijos ir know-how  leido kokybiškai naują lygį pasiekti daugeliui įmonių. Tam padėjo ir naujos valstybės paskatos (finansiniai mechanizmai) investuoti. Atsivėrė galimybės, kurios jau niekuo nebebuvo susijusios su sovietiniu palikimu.

2007-2008 metų finansų krizė Lietuvos inžinieriams pasijautė savotiškai – pasaulyje pradėta ieškoti alternatyvių tvarų augimą galinčių užtikrinti partnerių, ir dirbti nebijantys lietuviai čia tapo rimtai svarstoma galimybe. Būtent krizės pamokos paskatino į Lietuvą pažvelgti tarptautiniams gigantams, kurie palengva pradėjo tikrinti mūsų personalo ir infrastruktūros potencialą. Šiuos procesus tik iš dalies pakeitė pastarųjų metų pandemija. Gal net priešingai, ankstesni svarstymai gyvai leido patikrinti ir įrodyti, kad Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė yra patikimas pasaulinių tiekimo grandinių partneris. Tuo pat metu dėl geografinės padėties ir geopolitinės situacijos gerokai patrauklesnis globalios rinkos lyderiams.

Būtent pandemijos metais pradėjo ryškėti naujas ne tik inžinerijos pramonės iššūkis – tai kvalifikuotos darbo jėgos išteklių ribotumas. Čia mintyse ne tik aukščiausios kvalifikacijos inžinieriai, ne ką mažiau svarbūs yra suvokimą ir patyrimą turintys meistrai, sugebantys valdyti aukštųjų technologijų įrangą, būti ta esmine dalimi tarp projektų ir idėjų brėžiniuose bei realių pjaustančių, lituojančių ar spaudžiančių įrengimų.

Rekordiniais 2022 metais Lietuvos inžinerinė pramonė pasiekė net 6,8 mlrd. eurų apyvartą (be PVM ir akcizų). Skaičiuojama, kad šalies eksporte inžinerijos ir technologijų dalis siekia apie penktadalį visų pardavimų. Galima prisiminti, kad po paskutinės 2007-ųjų krizės šio sektoriaus metinės pajamos tesiekė 2,55 mlrd. eurų.

Kur toliau ves Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės kelias?

Į atvirą klausimą atsakyti sudėtinga, nes antrus metus vykstantis karas Ukrainoje tėra tik akivaizdus ne ką mažiau intensyvių kovų pasaulinėje gamybos pramonės rinkoje pavyzdys. Joje nešaudo patrankos ir nežūsta kariai, tačiau verslai kovoja žūtbūtines išlikimo kovas. Lietuva gali džiaugtis savo šiandien turimais technologiniais pranašumais, Vakarų partnerių pasitikėjimu, leidžiančiu pirmiems pasinaudoti inovacijų vaisiais. Tačiau jau minėtas darbo jėgos trūkumas, vėl kylantys laisvos prekybos barjerai, žaliavų ir išteklių tiekimo sutrikimai prie visa to prideda ir nemažą klaustuką.

Pastaraisiais metais LINPRA daug dėmesio ir skiria dviem aktualiausioms kryptims. Pirma, prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą, taip užtikrinant inžinerinės pramonės ateitį. Antra, tai eksporto skatinimas ir eksporto barjerų naikinimas, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška.

Turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, iš kurių sąrašo karo metais tikrai nedingo ir ypatingo dėmesio vis dar reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius, ieškant naujų būdų motyvuoti ir rinktis inžinerijos įmonių siūlomą karjerą.

Per trisdešimt pokyčių metų LINPRA adaptavosi ir sustiprėjo, todėl toliau išliks bendrus Lietuvos inžinerinės pramonės interesus ginančiu stabilumo simboliu. Gegužės 25 dieną LINPRA kartu su partneriais organizuojamoje konferencijoje „Industry 4.0“ apie šių dienų pasirinkimus diskutuos visi šiandienos pramonės lyderiai. Esu tikras, kad visi kartu rasime tiesų kelią į užtikrintą inžinerinės pramonės ir Lietuvos ateitį.

/by

Moksleivių apsisprendimo metas artėja: kokį studijų ir profesijos kelią rinktis – lengvesnį ar perspektyvesnį?

Publikuota Delfi.lt 

Artėjant metui pasirinkti profesinį kelią ar studijas aukštosiose mokyklose, dauguma šalies moksleivių ir abiturientų svarsto, kokias studijų kryptis pasirinkti. Ne vienerius metus tarp pasirinkimų pirmauja socialiniai ir humanitariniai mokslai, o štai tikslieji lieka šešėlyje. Ekspertų teigimu, taip yra todėl, kad tikslieji mokslai yra kiek sudėtingesni už humanitarinius, o mokyklose vis dar trūksta mokytojų, kurie gebėtų mokinius ne tik gerai išmokyti, bet ir sudominti.

„Labai dažnai jaunų žmonių pasirinkimai būna nulemti ne objektyvių priežasčių, o emocijų – renkamasi studijuoti ne tai, ką galėtų, o kas atrodo paprasčiau. Toks požiūris pastebimas ir mokyklose – mokiniai vengia rinktis tiksliųjų mokslų mokymąsi aukštesniuoju lygiu, vis mažiau abiturientų renkasi laikyti fizikos, chemijos egzaminus, nes išmokti šias disciplinas reikia įdėti daugiau pastangų. Tad labai svarbi grandis yra mokytojai, išmanantys tiksliuosius mokslus, norintys perteikti žinias mokiniams, sudominti juos atskleidžiant, kad tikslieji mokslai gali būti pritaikomi ne vien kažkokioje labai siauroje srityje, bet ir mene, medicinoje, muzikoje“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis.

Jam antrina ir Rapolas Gražys, „Lava Drops“ gitarų, kuriomis groja garsiausi pasaulio muzikantai, kūrėjas. Jo teigimu, tikslieji mokslai su muzika visada yra ir buvo šalia, nes atmetus muzikos kuriamą jausmą, daug ką galima paaiškinti matematiniais dėsniais.

„Esu baigęs produkto dizaino studijas, o ši specialybė apjungia daug sričių – meninę, inžinerinę, kažkiek ir tiksliųjų mokslų. Šiandien labai svarbią mano veiklos dalį sudaro darbas su inžineriniu įrankiu – trimačio modeliavimo programa „Solidworks“. Ji yra naudojama ne tik muzikos industrijoje visame pasaulyje, bet ir projektuojant lėktuvus, automobilius, jachtas. Tai labai preciziška programa, bet dėl to ji ir yra naudinga, nes kiekvienas milimetras grojant su gitara yra labai svarbus tiek muzikanto patogumui, tiek garso skambesiui. Taigi, šalia muzikos visada rasime ir matematiką“, – sako R. Gražys.

Jungia nesujungiamas medžiagas

Anot R. Gražio, gitarų kūrimo ir gamybos procesas yra ilgas ir daugialypis. Pirmiausia būna kliento arba kūrėjo vizija, tuomet ateina eilė idėjos piešimui ir eskizavimui – tai reikia atlikti kruopščiai, apsvarstyti visas įmanomas galimybes ir technologijas. Vėliau visada projektas vizualizuojamas trimatėje erdvėje, tuomet pereinama prie testavimų ir bandymų, kuriems pavykus pradedama gamyba.

Visas šis procesas trunka nuo trijų iki penkių mėnesių, bet tai priklauso nuo projekto – pašnekovas sako, kad yra tekę gitarą gaminti ir daugiau nei metus.

Kūrėjas pasakoja, kad gitara nuo vaikystės buvo jo neatsiejamas palydovas, tad nebuvo sunku pastebėti, jog gitarų industrija ilgą laiką buvo perpildyta labai panašių gitarų, kurios taip pat atrodo, taip pat skamba. Taip gimė idėja pasitelkiant įvairių mokslų principus bei technologijas sujungti natūralias, kartais nesujungiamas medžiagas, panaudojant savitą dizaino kalbą ir taip atrasti naują kelią styginių instrumentų pasaulyje.

„Gitaras kuriu technologijų pagalba jungdamas skirtingas natūralias medžiagas, kurių masinė gamyba negali sau leisti. Pavyzdžiui, viename iš dizainų, kuris laimėjo prestižinį „Red Dot“ dizaino apdovanojimą, sujungiau kietmedį su lėktuvo aliuminiu. Kitas aspektas – instrumentų viduje inkrustuojame karbono juostas, kurios padeda išlaikyti instrumento stabilumą ir neišsikraipo skraidant, mat muzikantams dažnai nutinka, kad po ilgo skrydžio instrumentas dėl atmosferų skirtumo ir spaudimo pradeda išsilenkinėti. Taigi čia vėl įsijungia ir fizikos dėsniai, ir žinios apie medžiagų savybes“, – pasakoja R. Gražys.

Jo teigimu, yra gitarų, kurias pagaminus pačiam kilo nuostaba, kad pavyko. Viena tokių – gitara iš juodojo gintaro lydinio.

„Ji buvo pristatyta visame pasaulyje ir apkeliavo labai daug modernaus meno, muzikos, inovacijų, juvelyrikos ir dizaino parodų. Ja grojo labai daug pasaulinio lygio žvaigždžių, tarp kurių Steve Morse iš „Deep Purple“ ir Dominic Miller iš grupės „Sting“ bei daugelis kitų. Kitas projektas buvo bosinė penkiastygė gitara, kurios didžioji dalis buvo pagaminta naudojant kianito kristalą, taip pat gitara su meteorito inkrustacijomis“, – vardija pašnekovas.

Specialistų poreikis kasmet dvigubėja

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, 2022 m. šalies universitetai į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę priėmė studijuoti 1 033 asmenis (2021 m. – 1 178, 2020 m. – 1 043), kolegijos – 1 393 asmenis (2021 m. – 1 413, 2020 m. – 1 230).

Pirmuoju prioritetu inžinerijos mokslus nurodė 8,4 proc. stojančiųjų į universitetus ir šie mokslai liko penktoje vietoje po socialinių (18,2 proc.), sveikatos (14,2 proc.), verslo ir viešosios vadybos (12,1 proc.), informatikos mokslų (10,5 proc.). Tarp stojančiųjų į kolegijas inžineriją pirmuoju prioritetu nurodė 16 proc. ir tai yra trečia vieta po verslo ir viešosios vadybos (25,4 proc.) bei sveikatos mokslų (22,4 proc.).

Pasak D. Lasionio, vien iš skaičių situacija neatrodo labai prasta, tačiau žvelgiant plačiau akivaizdu, kad inžinerinių specialybių specialistų paklausa gerokai viršija pasiūlą, o nedidėjant šių specialybių studentų skaičiui, „žirklės“ tik plėsis.

LINPRA duomenimis, inžinerijos specialistų poreikis kasmet išauga 2-3 kartus, o iki 2025 m. inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų.

„Jau šiandien inžinerija yra perspektyvi ir gerai apmokama specialybė,  inžinerinės pramonės sektoriuose dirbantys žmonės vidutiniškai uždirba 10-15 proc. daugiau negu Lietuvos vidurkis, o gabūs studijuojantys jaunuoliai darbo pasiūlymų neretai sulaukia dar nebaigę aukštųjų mokyklų, darbdaviai juos graibstyte graibsto, siūlydami gerai apmokamas ir perspektyvias darbo vietas. Dėl to gaila, kad ne visi jauni žmonės, kurie galėtų studijuoti šiuos mokslus, renkasi tai daryti. Tokia situacija ne tik gilina jau dabar esančią specialistų trūkumo problemą, bet ir atima iš jaunų žmonių galimybę dirbti perspektyviose, konkurencingus atlyginimus ir profesinę karjerą siūlančiose srityse“, – sako LINPRA direktorius.

/by

„Hack4Restart“ renginyje – nuo verslo susitikimų iki ekspertų pranešimų aktualiomis temomis

Kovo pabaigoje daugiau nei 30-ies pramonės ir technologijų įmonių atstovai susibūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekoje, įsikūrusioje studentų miestelyje, kurioje vyko LINPRA ir KTU organizuotas renginys „Hack4ReStart | B2B Matchmaking”, skatinantis bendradarbiavimą tarp tradicinius metodus taikančių ir technologiškai pažangius sprendimus integruojančių, mažų ir vidutinių įmonių.

 

Dalyviams – unikali galimybė įsivertinti įmonės skaitmenizacijos pažangumą

 

„Hack4Restart“ renginys – tarptautinio projekto, inicijuoto Europos komisijos, „ReStartSMEs“ dalis. Tokio koncepto renginiai jau vyko ir projekto partnerių šalyse – Italijoje, Vokietijoje, o balandžio ir gegužės mėnesiais vyks ir Portugalijoje bei Rumunijoje.  Projekto partneriai, organizuodami verslo sinergijas skaitinanačius renginius, atvirai kviečiai registruotis įmones iš visos Europos, neapibrėždami tik vienos šalies, ir tokiu būdu išplėsdami galimybes verslo partnerystėms tarptautiniu mastu.

 

„Svarbu paminėti ir tai, kad projektas ne tik jungia pramonės įmones, tačiau ir plečia jų kompetencijas ir žinias. Projekto partneriai – technologiniai centrai „Eurecat“ ir „Imec“, kurių ekspertai konsultacijų metu suteikia galimybę įmonėms įsivertinti skaitmenizacijos lygį įmonės viduje, o paruošę gilesnes analizes, teikia rekomendacija, kurios vertingos tobulinant ir vystant įmonės skaitmenizaciją“, – projekto ekspertų naudas vardijo LINPRA vadovas Darius Lasionis.

 

Lietuvoje vykusiame renginyje apsilankė visas būrys projekto partnerių, tarp kurių ir minėtų technologinių centrų ekspertai, kurie „Hack4Restart“ metu konsultavo įmones.

 

Renginyje naujas „atvirkštinio prisistatymo“ formatas ir aktyvi dalyvių tinklaveika

 

„Renginio pradžioje buvo pristatytas gana naujas „atvirkštinio pristatymo“ (ang. Reverse pitch) formatas, kuriame, skirtingai nuo tradicinio, kuomet prisistato tik viena įmonė (dažniausiai startuolis), prisistatymus daro abu potencialūs verslo partneriai – tiek užsakovas, tiek galimas paslaugos tiekėjas. Toks formatas leidžia greitai susipažinti su dideliu skaičiumi įmonių per trumpą laiką ir surasti aktualiausius įmonei partnerius“, – apie pristatymų dalį kalbėjo vienas renginio organizatorių, projekto „ReStart SMEs“ vadovas Vidmantas Vaitulevičius.

 

Tiek atvykusieji į renginio vietą, tiek nuotoliniu būdu prisijungusių įmonių atstovai turėjo galimybę trumpai pristatyti savo įmonės veiklą, kuriamus produktus ir teikiamas paslaugas, kurios galėtų būti aktualios potencialiems verslo partneriams ir klientams. Renginyje dalyvavusios tradicinės pramonės įmonės savo pristatymuose akcentavo ir iššūkius, su kuriais jos susiduria savo kasdienėje gamybos veikloje.

 

„Pagrindinis renginio siekis – suteikti stipresnį impulsą inovacijų integracijai gamybos pramonėje, tad šiam tikslui buvo pasitelktas tinlaveikos skatinimo metodas, kurio metu įmonės bendravo individualaus „verslas-verslui“ susitikimo metu. Susipažinę su vieni kitų veiklomis, įmonių atstovai turėjo galimybę aptarti konkrečius klausimus ar problematikas tiesioginio susitikimo metu. Susitikimai buvo organizuojami  per specialiai renginiui modifikuotą susitikimų platformą – B2Match“,- kalbėjo organizatoriai.

 

Tinklaveikoje užsiregistravo dalyvauti 45 įmonių atstovai, tarp kurių ir užsienio partneriai. Aktyvi tinklaveika, trukusi bene 2 valandas, buvo finalizuota pažintine ekskursija į universitete įrengtas mokomąsias automatikos laboratorijas.

 

Antroji renginio dalis: ekspertų pranešimai apie aktualias energetikos, kibenertinio saugumo ir finansavimo temas

 

Antroji renginio dalis, kuri buvo transliuojama ir internetu, sulaukė didelio susidomėjimo – be susirinkusiųjų salėje renginį virtualiai stebėjo per 200 žiūrovų. Ši dalis, pavadinimu „TechTalks“, buvo dedikuota verslui itin aktualioms temoms – energetikai, kibernetiniam saugumui bei finansavimo priemonių pristatymui.

 

Pirmasis pranešimas, kurį pristatė „Ignitis grupės“ Energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė buvo nukreiptas į efektyvų energijos suvartojimą. Savo pranešimo metu, A. Vaitulevičė kalbėjo apie praktines priemones, kurios galėtų padėti sėkmingai įgyvendinti energetinio efektyvumo strategiją įmonės viduje, pabrėždama šios strategijos laikymosi ekonominę ir socialinę naudą.

 

Renginyje dalyvavusi „Inovacijų agentūros“ atstovė, Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vadovė Inga Lukošiūnaitė, kalbėjo apie finansavimo galimybes verslui: jau paskelbtus, atvirus kvietimus ir dar tik ateityje skelbsiamas finansavimo priemones. Pranešimo metu buvo detaliai aptariamos finansavimo priemonių panaudojimo sąlygos ir reikalavimai. Informacija apie finansavimo įrankius gali būti randama čia.

 

Renginį finalizavo pranešimas, kurio tema svarbi ne tik verslui, bet ir pavieniams asmenims – kibernetinis saugumas ir jo užtikrinimas. Pranešėjas Lukas Apynis, atstovaujantis „ESET Lietuva“  įmonei, konkrečiais pavyzdžiais iliustravo kibernetinių atakų keliamas grėsmes ir jų mastą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Lukas ne tik pristatė galimas grėsmes, tačiau ir aiškiai įvardijo praktines priemones, kurios padėtų mažoms ir vidutinėms įmonėms būti saugioms ir pasiruošusioms galimoms atakoms.

 

Renginiui pasibaigus, dalyviams buvo pristatyta galimybė pratęsti verslo susitikimus ir juos organizuoti virtualiu būdu, ieškant potencialių partnerių per platformą B2Match. B2Match platfomą galite rasti čia.

 

/by

Moksleiviai ruošiasi jaunųjų inžinierių čempionatui: kūriniams naudoja ir lego kaladėles, ir virtuvės reikmenis

Publikuota LRT.lt 

Balandį pirmą kartą Lietuvoje rengiamas STEAM TEAM nacionalinis jaunųjų inžinierių čempionatas. Likus mažiau nei mėnesiui iki jo pradžios, Lietuvos mokyklose vyksta intensyvus pasiruošimas – moksleiviai kuria Goldbergo mašinų, kurias turės konstruoti ir pristatyti čempionate, vizijas bei jų prototipus.

Šiuo metu dalyvauti čempionate yra užsiregistravusios 29 komandos iš 23 šalies mokyklų: Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilkijos. Vienos iš komandų vadovas, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytojas Algirdas Augustaitis sako, kad tokioje iniciatyvoje dalyvauti tiesiog būtina.

„Galimybė moksleiviams patiems kažką kurti, pasitelkiant mokslo žinias, bei iš karto išbandyti, kaip jų kūrinys veikia, suteikia motyvacijos. Be to, tai ugdo labai svarbius asmenybės įgūdžius: užsispyrimą siekti tikslo, idėjų generavimą, komandinį darbą. Vaikų įkalbinėti dalyvauti nereikėjo, juos sužavėjo ši galimybė“, – teigia A. Augustaitis.

Susitinka fantazija ir inžinerija

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA rengiamame čempionate dalyvausiančios komandos turės sukonstruoti ir komisijai pristatyti veikiančią Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį mechaninį įrenginį, kai vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.

Pasak A. Augustaičio, Goldbergo mašinos konstravimas leidžia įjungti beveik neribotą fantaziją ir supažindina su įvairiais inžinerijos principais.

„Su komanda jau pradėjome daryti atskirų galimų Goldbergo mašinos komponentų prototipus, turime kelis pavyzdžius. Mūsų Goldbergo mašinos vizija – kuo skirtingesnių įvairių elementų įkomponavimas: lego detalių, medžio, kartono, vamzdžių, knygų, žaislų, virtuvės reikmenų. Kūryboje deriname tiek individualų darbą namuose, tiek bendrą darbą kartu susitikus“, – sako jis.

Vilniaus Jėzuitų gimnazijai čempionate atstovaus penkių moksleivių, iš kurių daugiausiai besimokančių penktoje klasėje, komanda. Mokytojas teigia, kad konstravimas moksleiviams nėra naujiena, komanda kartu dalyvauja Lego robotikos čempionate „FIRST Lego league“, ir tikisi, jog darnus komandinis darbas ir jaunųjų inžinierių čempionate atneš sėkmę.

Stipresnė motyvacija mokytis

Dalyvavimui čempionate jau pasiruošę ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos III klasės gimnazistai. Pasak informacinių technologijų mokytojos Renatos Burbaitės, Goldbergo mašinos viziją penki komandos nariai jau turi, kaip ir nemažą ankstesnę robotikos bei konstravimo patirtį.

„Su mokiniais nuolat konstruojame ir programuojame robotus, dalyvaujame įvairiose varžybose. 9-10 klasių mokiniai, mokydamiesi technologijų, turi galimybę rinktis robotikos modulį, kuriame įgyja konstravimo, mikrovaldiklių programavimo pradmenis. Gimnazijoje turime robotikos komandą „JBG Robotics“, kuri dalyvauja daugelyje varžybų, tad su komandos nariais nusprendėme dalyvauti ir šiame čempionate. Gimnazistų įkalbinėti dalyvauti nereikėjo – priešingai, netgi susidarė konkurencija“, – sako ji.

Mokytoja įsitikinusi, kad galimybė vaikams patiems kurti ir išbandyti yra pats geriausias mokymosi būdas (angl. learning by doing), kuris ne tik stiprina mokymosi motyvaciją, bet ir ugdo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, moko bendradarbiauti ir planuoti laiką.

STEAM TEAM nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate dalyviai varžysis dviejų kategorijų komandose: 5-8 kl. ir 9-12 kl. moksleivių. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius.

Pusfinalių metu komandos turės per dvi valandas surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti komisijai. Geriausiai pasirodžiusios 5-8 kl. ir 9-12 kl. moksleivių komandos keliaus į finalą, vyksiantį gegužės antroje pusėje, kurio metu turės surinkti paruoštas naujas Goldbergo mašinų versijas. Po vieną geriausią kiekvienos komandų kategorijos projektą bus paskelbti nugalėtojais, o šioms komandoms atiteks po 1 tūkst. eurų.

Komandų registracija vyksta iki balandžio 7 d. Susipažinti su detalesne informacija ir registruotis dalyvauti čempionate kviečiame čia.

/by

LINPRA: Norint tapti inžinerine šalimi – prisidėti turi visi

Publikuota Technologijos.lt ir Elektronika.lt 

Augantis vakarų investitorių susidomėjimas šalimi, bet kasmet smunkantys moksleivių rezultatai bei per dešimtmetį, bene, tris kartus sumažėjęs norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją išsikelti ambicingą tikslą – 2030 Lietuva – inžinerinė šalis. Visgi, norint šį tikslą įgyvendinti, būtini pokyčiai visais lygmenimis.

Sektorius auga, bet turi didelių iššūkių

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio teigimu, niekam nekelia abejonių inžinerinio sektoriaus generuojama pridėtinė vertė. Būtent šiame sektoriuje atlyginimai yra 15-20% didesni nei šalies vidurkis. Tačiau sektorius negali augti arba auga per lėtai dėl jį spaudžiančių iššūkių.

„Šiandien inžinerinis sektorius nors ir labai ambicingas, tačiau susiduria su žmogiškųjų išteklių problema. Turime didelį potencialą. Tai profesija, kuri kuria sprendimus ir juos diegia. Šie sprendimai reikalingi visur: maisto pramonei, chemijai, baldams, tekstilei, energetikos ar viešajam sektoriui. Tačiau visur reikia žmonių. Žinoma, iššūkių turi ir kiti sektoriai. Visiems reikia specialistų, tiek darbininkiškoms profesijoms, tiek ir toms, kurios reikalauja aukštojo mokslo. Trūksta medikų, mokytojų, policininkų“, – sako jis.

Pasak LINPRA vadovo, Lietuva šiuo metu pasaulyje neturi stipraus savo identiteto, todėl galėtų išsiskirti kaip inžinerinė šalis.

„Mes turime viziją kaip dar labiau paskatinti mūsų sektoriaus augimą bei kurti gerovę visai šaliai ir jos ekonomikai. Inžinerinių gebėjimų turinčių specialistų reikia ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Manome, kad būtent šioje srityje galime išsiskirti.

Šiandien daugelis vakariečių nežino nieko apie Lietuvą. Neturime tokio stipraus identiteto kaip estai ar šveicarai. Tikime, kad turėdami inžinerinių kompetencijų ir pozicionuodami save kaip inžinerinė šalis tapsime lengvai atpažįstamais ir išskirtiniais“, – mano LINPRA vadovas.

Problema – mažėjantis studentų pasirinkimas

Vienydama ir sutelkdama savo narių potencialą, formuodama bendrą įvaizdį ir prisidėdama prie politikos formavimo LINPRA tikisi savo tikslą pasiekti iki 2030 metų. Visgi, didžiausią iššūkį asociacija mato profesiniame jaunų žmonių orientavime.

„Kasmet aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau vaikų, kurie renkasi inžinerines profesijas. Tai lemia keli veiksniai. Pirmoji – demografija. Antroji – vis didesnis procentas vaikų renkasi socialinius ir humanitarinius mokslus, o baigę studijas dažnai turi dirbti nekvalifikuotą darbą. Prieš dešimtmetį kolegijose studijavo virš 4000 būsimų inžinierių, o šiandien tik apie 1000.

Visi nori tapti nuomonės formuotojais, įtakos darytojais, dirbti socialiniuose tinkluose, reklamuoti vienus ar kitus produktas, testuoti žaidimus. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tačiau ar toks yra Lietuvos prioritetas?

Vaikai turi vis mažiau motyvacijos rinktis sudėtingesnius inžinerinius mokslus, kuriuose reikia studijuoti matematiką, fiziką, chemiją. Jauni žmonės nėra teisingai formuojami. Tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką renkantis profesiją daro tėvai ir mokytojai. Nebetinka metodai, kuriais motyvavo mane. Reikia prisitaikyti prie naujų laikų ir kitokių vaikų.

Pavyzdžiui, šiandien net 70% matematikos mokytojų yra vyresni nei 50 metų, o iš kurių 20% vyresni nei 65 metai. Technologiniai pokyčiai per 20-30 metų įvyko milžiniški, o mokydami ir motyvuodami vaikus dar daug ką darome taip pat. Čia reikia pasitempti visuose lygiuose – nuo bendrojo ugdymo mokyklų iki aukštųjų mokyklų“, – teigia D. Lasionis.

Prisidėti turi visi

LINPRA iniciatyvą palaiko ir jos vadovo idėjoms pritaria ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas. Jo nuomone, aukštosios mokyklos stengiasi pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, tačiau turi ribotą imtį.

„Daug metų dirbame tam, kad parodytume inžinerinių mokslų patrauklumą ir potencialą. Visgi, kasmet demografiškai mažėja studentų skaičius, o dalis moksleivių yra tiesiog nepasiruošę studijuoti aukštosiose mokyklose. Dėl to turime tikrai daug problemų. Labai smagu, kad problemas bendrajame ugdyme mato ir LINPRA, ir padės jas spręsti.

Vieninga visų žinutė turėtų kur kas platesnį pasiekiamumą ir paveikumą jauniems žmonėms. Šalia mokyklų esančios didelės Lietuvos ir pasaulio įmonės taip pat prideda daug vertės prie būsimo pasirinkimo. Taip pat kaip ir LINPRA matome poreikį didinti ir mergaičių inžinierių skaičių. Šiandiena, deja, vis dar seni stereotipai jas varžo nuo šio pasirinkimo. Tad dalis potencialo tikrai dar glūdi čia“, – mano N. Varnas.

LKDK direktoriaus teigimu, jau šiandien užsienio investuotojai negali plėstis taip, kaip norėtų ir investuoti į mūsų šalį dėl specialistų trūkumo.

„Turime labai daug potencialo. Inžinierių reikia visuose sektoriuose nuo aviacijos iki elektronikos ar energetikos. Pavyzdžiui, vieni mūsų partneriai plečia elektronikos gamyklą ir jiems reikia 500 specialistų. Tam, kad Kauno technikos kolegija su dabartiniais studentų skaičiais galėtų parengti tiek specialistų, reikėtų 15 metų. Kas tiek gali laukti? Taip pat reikia atsižvelgti, kad ir kolegija rengia ne vienai įmonei, o visam sektoriui, kuris dabar sprogsta.

Į Lietuvą ateidamos vakarų kompanijos visada klausia, kiek čia galės turėti aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai jiems svarbiausias kriterijus. Jei jų neužtenka – jie ieško šalies, kuri gali patenkinti jų poreikį“, – tikina N. Varnas.

Būtina sugrąžinti bent prieš 10-metį buvusius rezultatus

D. Lasionio teigimu, jei LINPRA asociacijai pavyks sugrąžinti stojimų rezultatus masiškumu į tą lygį, kuris buvo prieš 10-metį, tai bus puikus rezultatas.

„Tikime, kad kartu su visa bendruomene iki 2030 galime skleisti žinutę, kad Lietuva yra inžinerijos šalis, kartu skambėti garsiau ir pasiekti norimų rezultatų. Mūsų vizija, kad inžinierius gautų ne 20-30 eurų už valandą, o 60-80 eurų, kad studentų noras rinktis inžinerines specialybes išaugtų vėl bent tris kartus ir siektų 2012 metų rezultatus.

Matome daug potencialo elektronikos sektoriuje, kur jau šiandien yra trys pasauliniai gigantai ir dar eilė puikių Lietuvos įmonių. Auga energetikos sektorius, metalo apdirbimas, lazeriai, fotonika. Visose srityse galime būti konkurencingi ir tarp lyderių, jei sutelksime jėgas ir dirbsime kartu“, – prisidėti prie inžinerijos populiarinimo ragina LINPRA vadovas D. Lasionis.

Jam antrina ir LKDK direktorius, kuris pastebi, kad ir valstybė vis labiau atsisuka į inžinerinę pramonę.

„Neseniai gavome iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą, kad plečiamos trumposios studijos ir durys atveriamos plačiau šioms programoms: Automatinių sistemų mechatronika, Elektronikos gaminių gamybos meistras, Elektros  įrangos gamybos meistras, Metalo apdirbimo staklių operatorius. Tai taip pat yra indikatorius, kad valstybė mato potencialą stiprinti sektorių ir prisidėti prie greitesnio bei didesnio srauto specialistų parengimo“, – sako LKDK direktorius N. Varnas.

/by