Gamybos sektoriuje dirbančios moterys neigia mitą apie „vyrišką“ darbą: geras specialistas neturi lyties

Publikuota TV3.lt 

Gamyba tradiciškai laikoma „vyrišku“ sektoriumi, o tokiose įmonėse dirbančių moterų dalis sudaro apie trečdalį visų darbuotojų. Tai iš dalies lemia stereotipas, kad gamybinės profesijos netinka moterims, tačiau pačios šiame sektoriuje dirbančios specialistės yra kitokios nuomonės. Vienos baldų pramonės įmonės kokybės padaliniui vadovaujanti Milda Usavičiūtė įsitikinusi, kad šiuolaikinės moters karjeros pasirinkimas turėtų priklausyti ne nuo aplinkinių nuomonės, o tik nuo jos pačios norų ir pastangų. 

„Anksčiau yra tekę susidurti su aplinkinių priešiškumu dėl neva labai vyriškos specialybės pasirinkimo, tad galiu pasakyti, jog šiandien tokio skirstymo į vyriškus ir moteriškus darbus bei užsiėmimus yra mažiau. Manau, kad toks pokytis įvyko ne tik dėl lyčių lygybės akcentavimo viešojoje erdvėje ir darbo rinkoje, bet ir pačių moterų drąsos išeiti iš šešėlio. Moterys vis dažniau ne tik renkasi darbą gamyboje, bet ir siekia čia užimti vadovaujančias pareigas. Manau, kad geras specialistas ar lyderis neturi lyties, viskas priklauso nuo noro ir pastangų“, – sako M. Usavičiūtė.

Reikia ir technologinių, ir lyderystės žinių

Technologijomis pašnekovė sako susidomėjusi besimokydama mokykloje ir jau tada žinojo, kad dirbs, kaip pati sako, rimtą darbą. Kryptingai to siekusi studijų metais, ir karjerą ji pasirinko su technologijomis susijusioje srityje, o štai į gamybos sektorių pakliuvo neplanuotai.

„Turėjau puikius vadovus, kurie sudomino šia sritimi ir parodė plačias galimybes, tad jau šeštus metus dirbu kokybės srityje gamybos įmonėse, dabar vadovauju kokybės skyriui baldų furnitūros gamybos įmonėje“, – pasakoja M. Usavičiūtė.

Jos teigimu, dirbant vadovaujamą darbą tokioje stereotipiškai vyriška laikomoje srityje kaip gamyba būtina nuolat domėtis ne tik su darbo specifika susijusiomis naujovėmis, bet ir ugdyti lyderystės įgūdžius.

„Kadangi esu pakankamai „šviežia“ vadovė, nuolat ieškau informacijos, padedančios suprasti, kuo gyvena šiuolaikinis pramonės pasaulis, kaip ugdyti „minkštąsias“ savybes, nes šalia technologinių įgūdžių būtinos ir lyderystės žinios. Dėl to kaip ugdytinė (angl. mentee) pasirinkau dalyvauti tarptautiniame projekte „STRADA – moterys gamyboje“, nes jis siūlė visas aktualias temas – nuo lyderystės ir vadovavimo įgūdžių stiprinimo iki dirbtinio intelekto naudojimo gamyboje. Nauda buvo didelė, nes dirbau su man paskirta mentore, užimančia vadovaujančias pareigas gamybos įmonėse, o jos palaikymas ir patarimai leido nustatyti stipriąsias puses, dirbti su trūkumais ir sudaryti aiškų karjeros planą“, – sako pašnekovė.

„Recyclass“ auditorė, plastiko perdirbimo procesų ir jų gaminių sertifikavimo bei konsultavimo paslaugų įmonės „Ecogrant“ vadovė Živilė Ramoškienė, sukaupusi ilgametę vadovavimo patirtį gamybinėje įmonėje „Gerovė“, šiame projekte dalyvavo kaip mentorė, nes, kaip sako, nedažnai tenka susidurti su moterimis, dirbančiomis gamyboje.

„Vyrai, deja, dominuoja, tik klausimas, kodėl? Gal kartais moterys išsigąsta eiti į tokią pakankamai technišką sritį kaip gamyba, joms reikia paskatinimo iš šalies. Dėl to ir norėjosi prisijungti prie projekto ir paskatinti moteris nebijoti. Optimistiškai nuteikė tai, kad yra nemažai jaunų moterų, kurias domina gamyba, jos nori siekti lyderystės – projekte dalyvavo 42 ugdytinės iš Lietuvos. Tokio aktyvumo norisi dar daugiau, todėl turime visi suremti pečius, ypač moterys, ir kviesti merginas į šią sritį“, – teigia Ž. Ramoškienė.

Lietuvoje moterų lyderystės gamybos pramonėje projektą STRADA įgyvendinančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad vyrų dominavimas gamyboje atspindi visuomenėje susiklosčiusias normas, kurios dažnai neturi jokio pagrindo, tad reikia įvairių sričių atstovų susitelkimo ir įsitraukimo, kad situacija keistųsi.

„Šiandien gamyba jau nebėra tokia, kokia buvo prieš kelias dešimtis metų, čia beveik nebeliko sunkaus fizinio darbo, jį keičia skaitmenizuoti, automatizuoti ir robotizuoti sprendimai, tad nėra jokių priežasčių, kodėl moterys negalėtų būti inžinierėmis, dirbti gamyboje. Tai stereotipas, kurį siekiame keisti dalydamiesi patirtimi, kalbėdami apie inžinerines profesijas ir vienodas karjeros galimybes visiems“, – teigia jis.

Rekomenduoja pradėti nuo mokyklos

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti LAMABPO duomenys rodo, kad inžineriją, gamybą ir statybą renkasi studijuoti kelis kartus daugiau vyrų nei moterų. 2022 m. aukštosiose mokyklose šių sričių profesijas rinkosi apie 12 proc. vyrų ir apie 3 proc. moterų, profesinio mokymo įstaigose daugiau kaip 80 proc. stojančiųjų buvo vyrai.

Pasak Ž. Ramoškienės, specialybių skirstymas pagal stereotipą „vyriška-moteriška“ nėra geras, todėl reikėtų kompleksinių sprendimų, kaip tai keisti. Pašnekovė mano, kad pradėti reikėtų dar nuo mokyklos, kur visiems mokiniams turėtų būti pateikiama vienoda objektyvi informacija apie galimų profesijų pasirinkimus.

„Paimkime pavyzdį – tam tikros profesijos atstovo nuotrauka vadovėlyje, ir jei tai profesija iš gamybos srities, galima būtų rodyti, kad robotus gamyklose valdo ne tik vyrai, bet ir moterys. Kitas žingsnis būtų padėti jaunimui išsigryninti, kur yra jų stipriosios savybės ir kaip šias savybes galima realizuoti pasirenkant profesiją. Kartais, kai visuomenėje formuojamas tam tikras įvaizdis apie profesijas, jauna mergina gali bijoti būti pati sau atvira ir pasirinkti dirbti toje srityje, kuri jai patinka, bet visuotinai vadinama „vyriška“, ypač jei draugės keliauja į „moteriškas“ sritis. Per pavyzdžius, sėkmės istorijas taip pat galima pakeisti kartais gal nelabai teisingą tam tikros profesinės srities įvaizdį“, – įsitikinusi ji.

Lyderystės ugdymo programa „STRADA – moterys gamyboje“, finansuojama Europos Sąjungos projekto EIT Manufacturing lėšomis, yra skirta inžinerijos magistrantėms ir doktorantėms bei gamyboje dirbančioms moterims, siekiančioms įsitvirtinti ir plėtoti karjerą šiame sektoriuje. Programa šiemet pirmą kartą buvo įgyvendinta septyniose Europos šalyse: Lietuvoje, Ispanijoje, Italijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Airijoje. Joje šiemet iš viso dalyvavo 148 ugdytinės ir 104 mentoriai.

/by

Sveikiname 3D spausdinimo konkursą laimėjusias komandas!

,

Baigėsi LINPRA ir partnerių organizuotas 3D spausdinimo iššūkis-konkursas tvarumo tema, skirtas pradinių klasių mokytojų ir jų 8-12 m. amžiaus mokinių komandoms.

Konkursas kvietė pasitelkus 3D spausdinimo technologiją sukurti nenaudojamam daiktui naują paskirtį ar pratęsti nebefunkcionuojančio daikto gyvavimo laikotarpį – taip skatinant tvarumo idėjas ir ugdant technologinius įgūdžius.

Konkurse dalyvavo 12 komandų iš įvairių Lietuvos regionų, kurios pristatė kūrybiškus sprendimus ir su 3D technologija pačių pagamintus darbus. Juos įvertinusi, konkurso komisija išrinko keturias daugiausiai balsų gavusias komandas. Sveikiname ir dėkojame visiems dalyviams už kūrybiškumą, iniciatyvą, įsitraukimą bei šaunias idėjas. O laimėtojams įteikiame simbolines dovanėles, kurias įsteigė LINPRA nariai, UAB Eltechnika.

Laimėtojai:

  • Geriausio dizaino daikto gyvenimo pratęsimo kategorijoje: komanda „3D‘antrokai“, gaminusi šokdynės rankeną, VGTU Inžinerijos licėjus.
  • Geriausio dizaino daikto antro gyvenimo kategorijoje: komanda „Galingasis šešetas“, gaminusi Kalėdinį vandens fontaną, Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla.
  • Geriausios mokymosi kelionės daikto gyvenimo pratęsimo kategorijoje: komanda „3 D Restauratoriai“, gaminusi LEGO Education WeDo 2.0 detalę, Vilniaus „Vyturio” pradinė mokykla.
  • Geriausios mokymosi kelionės daikto antro gyvenimo kategorijoje: komanda „Jaunųjų STEAMerių klubas“, gaminusi 2 STEAM Kalėdų eglutes, Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centras.

Šis konkursas yra dalis projekto, kurį finansuoja Europos inovacijų ir technologijų institutas „EIT Manufacturing“: „Kuriant sveiką ateitį: 3D spausdinimas pradinių klasių mokytojams ir jų mokiniams“ (Manufacturing a Healthy Future. 3D Printing for Primary School Teachers and Their Pupils). Plačiau apie projektą ČIA.

#LINPRAprojektai #EITMteachers 

„3D‘antrokai“, VGTU Inžinerijos licėjus

 

„3 D Restauratoriai“, Vilniaus „Vyturio” pradinė mokykla

 

„3 D Restauratoriai“, Vilniaus „Vyturio” pradinė mokykla

 

„Jaunųjų STEAMerių klubas“, Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centras

 

/by

Making Industry 4.0 2024: kviečiame tapti rėmėjais / pranešėjais

Kartu su partneriais Vokietijos-Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) bei DigiTech asociacija INFOBALT organizuojame devintą kasmetinę tarptautinę konferenciją Making Industry 4.0 Real. Renginys vyks 2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos BALTTECHNIKA 2024 metu.

IŠSISAUGOKITE DATĄ KALENDORIUJE!

Registracija prasidės ir pirmieji konferencijos pranešėjų vardai bus skelbiami kiek vėliau naujų metų pradžioje. Informaciją sekite LINPRA kanaluose ir konferencijos svetainėje adresu www.industry40.lt.

TAPKITE KONFERENCIJOS PRANEŠĖJAIS / RĖMĖJAIS!

Į programą kviečiame gamybos įmonių atstovus ir pažangių technologinių sprendimų tiekėjus, norinčius pristatyti auditorijai savo patirtį skaitmeninimo ir inovacijų srityje. Tuo pačiu siūlome tapti konferencijos rėmėjais. Besidominčius rėmimo ir pranešimo pristatymo galimybėmis – kviečiame susisiekti arba trumpai prisistatyti ČIA.

Detalesnė informacija apie rėmimo / pranešimo sąlygas ČIA. 

Kontaktiniai asmenys: 

Devintojoje konferencijoje siekiame pristatyti ne tik lokalius pramonės transformacijos iššūkius, bet atkreipsime dėmesį ir į globalias ekonomikos ir gamybos raidos tendencijas bei vienus iš svarbiausių Europos politinės darbotvarkės prioritetų: Tvarumas ir aplinkosauga, gamybos sektoriaus skatinimas mažinti ekologinį poveikį, taikyti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Ypač kviečiame pranešėjus, kurie šiandienos geopolitiniame kontekste galėtų pasidalinti įžvalgomis ir pristatyti inovacijas gynybos technologijų srityje, pristatyti pavyzdžius ir patirtis tokiose srityse kaip gamybos efektyvumas ir konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, tiekimo grandinių valdymas, saugumas, duomenų apsauga ir kt.

Panelinė diskusija kvies pažvelgti į pačias pažangiausias ateities technologijas ir pasvarstyti – gal Lietuva jau pasirengusi ir Pramonė 5.0 erai? Šiomis įžvalgomis pasidalinti konferencijos pagrindinėje dalyje ir diskusijoje bus kviečiami Europos komisijos, pasaulinio lygio technologinių korporacijų atstovai ir Lietuvos pramonės bei viešojo sektoriaus lyderiai.

/by

Pramonės robotizacija Lietuvoje vyksta, bet nepakankamai sparčiai: trūksta kompleksinio požiūrio

Publikuota ve.lt 

Pastaruoju metu didžiosios pasaulio ir Europos industrinės valstybės vis aktyviau imasi pramonės robotizacijos ir automatizacijos, skirdamos tam daug dėmesio ir resursų. Lietuva šiame kontekste yra maža šalis, tačiau robotizacijos klausimai lygiai tokie pat aktualūs, kadangi jie stipriai susiję su šalies ir jos pramonės konkurencingumu. Ekspertai teigia, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Rytų Europos šalių, kol kas gerokai per mažai investuodama į šią sritį valstybės lygiu.

„Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir nesiekia 8 proc. Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – komentuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis.  

Finansavimo priemonės stipriai vėluoja

Lietuvoje vieni pirmųjų robotizuoti ir automatizuoti savo veiklą pradėjo sektoriai, vykdantys masinę gamybą – baldų, maisto pramonės.  Pastaruoju metu prie procesų robotizacijos pereina ir elektronikos produktų gamintojai, auga susidomėjimas ir poreikis iš mažų ir vidutinių įmonių, dirbančių metalo apdirbimo, mašinų įrengimų, plastiko ir kituose sektoriuose. Pasak pašnekovo, įmonės supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą ir pačios į tai investuoja nuolat, tačiau pasigendama kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) finansinių paskatos instrumentų.

„Tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms robotizuotis, šiandien parama ir finansavimas nėra prieinamas, nes tokių priemonių paprasčiausiai nėra. 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu buvo galimybė pasinaudoti fondų investicijų programos priemonėmis „Regio invest LT“, „Pramonės skaitmeninimas LT“, „Intelektas LT“ ir kitomis, orientuotomis į veiklos procesų skaitmeninimą, pramonės modernizavimą, inovatyvių produktų diegimą ir kūrimą. Tačiau šis finansavimo laikotarpis jau pasibaigęs, o naujajame, prasidėjusiame 2021 m., nėra nė vienos priemonės, kuri skatintų įmonių transformaciją automatizacijos, robotizacijos ar inovacijų kūrimo link“, – sako LINPRA vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu kalbama apie 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuvos“ planą, tik ši suma bus skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms.

„Verslui nelabai aišku, kam tokia priemonė reikalinga, jei rinkos sąlygomis paskolą galima gauti ir banke. Tokia priemonė greičiausiai bus neefektyvi ir neturės reikiamo poveikio. Nesinori kritikuoti, tačiau, viena vertus, kalbama apie žaliųjų, inovatyvių, skaitmeninių technologijų bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos ir eksporto  būtinybę, kita vertus – visur vėluojama ir nekuriamos jokios realios priemonės, leidžiančios investuoti čia ir dabar. Valdžia skelbia gražias deklaracijas, o skaitmeninimą, automatizaciją, robotizaciją kažkaip įgyvendinti paliekama verslui. Trūksta platesnio, kompleksinio požiūrio“, – kalba D. Lasionis.

Investuoti ne tik į įrangą, bet ir į žmones

Paklaustas, kokias priemones, skatinančias spartesnį pramonės skaitmeninimą ir robotizaciją, siūlytų pačios šioje srityje veikiančios įmonės, D. Lasionis pirmiausia akcentuoja tikslingumą ir kompleksiškumą.

„Vienas dalykas yra finansiniai instrumentai, kurie palengvintų verslo procesų robotizaciją ir automatizaciją, technologinės įrangos įsigijimą. Tačiau kita labai svarbi dedamoji yra žmonės, valdantys tuos automatizuotus įrenginius, turintys reikiamų kompetencijų. Tad lygiagrečiai turėtų būti dirbama ir su „sunkiąja“ dalimi, ir su specialistų pasiūlos užtikrinimu“, – teigia jis.

Kaip efektyviausią finansinį instrumentą, kaip teisingai įdarbinti žadamą 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą, pašnekovas įvardija dalines finansines valstybės subsidijas už įsipareigojimus. Jas skiriant, verslas įsipareigotų ne vien įsigyti naują, pvz. energetiškai efektyvią įrangą, skaitmenizuotis ir panašiai, bet ir tuo pačiu padidinti gamybos našumą, eksporto rodiklius, darbo užmokestį darbuotojams. Tokia priemonė būtų veiksminga, nes teiktų naudą ir visam pramonės sektoriui, ir jo darbuotojams, ir Lietuvos ekonomikai, visai regioninei ekosistemai.

„Finansiniai įrankiai galėtų būti skirti ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Įdiegus automatizuotus ir robotizuotus sprendimus, įmonės turi apmokyti savo darbuotojus. Efektyvus būdas tai padaryti būtų įgūdžių tobulinimas darbo vietoje. Pavyzdžiui, darbdavys susiranda vietinius ar užsienio konsultantus, kurie darbuotojus apmoko dirbti su įranga jų darbo vietoje, tad tokios žinios būtų ne teorinės, bet ir praktinės. Dalį investicijų į darbuotojų tobulėjimą skirtų pats darbdavys, dalį gautų iš specialių investicinių priemonių. Taip darbuotojas per trumpą laiką įgytų aukštesnę kompetenciją dirbti su naujausiais robotizuotais sprendimais“, – sako jis.

D. Lasionis pabrėžia, kad pačios įmonės skaitmenizavimo, robotizavimo ir automatizavimo klausimą laiko prioritetiniu ir ne tik investuoja į technologijas, bet ir ieško sprendimų, kaip visą procesą dar labiau „išjudinti“ šalies mastu. Tuo tikslu veikia LINPRA suburtas Robotikos ir pramonės automatizacijos paslaugas bei sprendimus teikiančių įmonių forumas, į kurį įsitraukė apie 80 proc. visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių robotikos sprendimus siūlančių įmonių.

„Robotikos forumas nekuria pramonės robotizavimo strategijos, už tai atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tačiau, matydami realią situaciją, šio forumo nariai planuoja veiksmus, kurie padėtų siekti užsibrėžtų tikslų. Aktualiausi šiai dienai uždaviniai yra sukurti kompetencijų ir paslaugų žemėlapį, maksimaliai skleisti informaciją apie robotizavimo naudą ne tik verslui, bet ir ekonomikai, atstovauti visai sektoriaus pozicijai susitikimuose su valdžios institucijomis“, – vardija LINPRA vadovas.

/by

Naujosios technologijos švietime – būtina, bet ar įmanoma?

Publikuota Lrytas.lt

Šiuolaikinių specialistų gebėjimas puikiai išmanyti naujausias technologijas – kelias į šviesesnį ir inovacijomis grįstą rytojų, turintį įtakos spartesnei šalies ekonomikos raidai, technologinei plėtrai ir daugeliui kitų procesų. Tarp mus supančių naujovių randasi ir tokių, kurios nemažai daliai yra puikiai atpažįstamos ar net išmėgintos, tačiau jų veikimo principai, panaudojimo galimybės – aiškios tik mažumai. Virtualios realybė technologija, padedanti mokyti, švietimo įstaigose – puikus to pavyzdys.

Virtuali realybė – vis dar naujovė?

Virtualios realybės įranga būsimuosius specialistus gali nukelti į aplinką, kuri įprastai nėra lengvai pasiekiama studentams ar moksleiviams. Tai – priemonė, leidžianti imituoti realų darbą su įvairiais prietaisais. Aptariamos įrangos panaudojimas švietime gali palengvinti mokančiųjų darbą ir prisidėti prie mokymosi kokybės gerinimo. Visgi, ši technologija mokymosi institucijose dar retas svečias. Pasak ekspertų, tam reikalingi ne tik atitinkami finansiniai kaštai, bet ir atnaujinta metodinė medžiaga, o visų svarbiausia – žinios, kaip mokant kitus realizuoti virtualios realybės technologiją. „Norint mokyti moksleivius, studentus, pirmiausia naujas kompetencijas, supratimą ir pasitikėjimą naujomis technologijomis turi įgyti mokytojai, dėstytojai“, – atsako Jūratė Gamulienė, LINPRA projektų vadovė.

Kauno kolegijos Pramonės inžinerijos ir robotikos katedros dėstytojų kolektyvas teigia, kad vienas mokymui skirtas robotas paskaitoje gali būti naudojamas tik dviejų studentų. Deja, tačiau Lietuvos aukštosios mokyklos neturi laboratorijų, turinčių bent po 10 praktikai skirtų robotų. Išbandę virtualios realybės įrangą ir robotų vizualizavimo programas, kurių kai kurios palaiko per 700 robotų, ekspertai mano, kad tai yra lūkesčius pranokstanti alternatyva. Inžinierių rengimui susiduriant su įvairiais iššūkiais, kurių vienas – mažėjantis susidomėjimas šia mokslų sritimi, tai – šviesos spindulys. Kaip ir projektas „VR-PLC: Train the Trainer“, kurio mokymai, šių metų rudenį subūrę Lietuvos universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir įmonių darbuotojus, atskleidė virtualios realybės pritaikymo ir panaudojimo būdus, siekiant apmokyti kitus kolegas bei, žinoma, studentus ir moksleivius.

Svarba suprantama daugeliui, tačiau veikimas – tik mažumai

Aukštųjų mokyklų ir verslo subjektų kuriamos sinergijos svarba, siekiant pritraukti geriausius talentus, kuriant skirtingų sektorių pažangą ar ugdant būsimuosius specialistus, užpildysiančius laisvas darbo vietas – nenuginčijama. Ši yra aktuali ir Pramonei 4.0 – ekonomikos raidos etapui, kuriam būdingas daiktų internetas, robotika, dirbtinis intelektas ir kt. Norint neatsilikti nuo skaitmeninės transformacijos, verslui ir švietimui svarbu ieškoti sinergijos, kaip tai teigia projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ vadovė Lietuvoje J.Gamulienė. Anot jos, švietimo įstaigoms ruošiant jaunuosius specialistus, verslui būtina aktyviai bendradarbiauti, kad mokymo centrai turėtų visą reikiamą informaciją apie realioje darbo aplinkoje vyraujančias tendencijas.

Pramonės 4.0 proveržiui reikalingi jaunieji protai, kurių turimos naujausios žinios, gebėjimas prisitaikyti ir ambicijos leistų įsiūbuoti šalies ekonomiką. Aktyvus domėjimasis technologijų pažanga turėtų būti vis dažniau pastebimas ne tik laisvalaikio veiklose, bet ir profesinėje aplinkoje. Pastariesiems aptariama ekonomikos revoliucija yra unikali galimybė, kuri, anot J.Gamulienės, leidžia įgyti naujausių įgūdžių, kurių neišvengiamai reikės veikiant ateities darbo rinkoje.

Kalbant iš praktinės pusės, pasak Kauno kolegijos Technologijų fakulteto tarptautinės veiklos koordinatorės Viktorijos Gudauskaitės, virtuali realybė – įrankis, leidžiantis su įvairiais procesais, įtaisais ir įranga susipažinti būnant norimoje vietoje patogiu laiku. Tokios technologijos vis dažniau tampa įvairių gyvenimo sričių, įskaitant ir švietimą, palydovėmis. Anot Kauno kolegijos dėstytojų, studentai greitai pamėgsta naujoves. Viena jų yra robotų programavimo aplinka – sukurta simuliacija veikti realioje darbo aplinkoje. Naudojantis kompiuteriu darbas tampa žymiai paprastesnis, o pasitelkus virtualios realybės akinius – ir gerokai praktiškesnis.

Virtuali realybė – naujovė švietime, bet tai turi keistis

Siekiant pramonės proveržio, judant koja kojon su naujausiomis technologijomis, įmones turi pasiekti aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie ne tik puikiai atliktų pavestas užduotis, bet ir kurtų inovacijoms neabejingą aplinką. Inžinerijos ir kitų sričių specialistų rengimo procesuose technologijos, kaip virtuali realybė, turėtų kuo skubiau atrasti savo vietą, be kurios tikimosi spurto galima būtų sulaukti žymiai vėliau. „Pasitelkę virtualios realybės technologiją mes galime kurti plačias ir lanksčias mokymosi galimybes įvairaus užimtumo studentams“, – inovatyvius sprendimus komentuoja V.Gudauskaitė. Kauno kolegija ir LINPRA, atstovaujanti Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus interesams, yra pagrindiniai tarptautinio projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ partneriai iš Lietuvos. Drauge su dalyviais iš Vokietijos ir Lenkijos yra siekiama apmokyti instruktorius, gebančius naudoti virtualią mokymosi aplinką mokymosi procese.

/by

Robotika Lietuvoje – kada būreliai virs pokyčiais pramonėje?

Publikuota DELFI 

Įvairių žaidybinių robotų konstravimas, jų veikimo programavimas yra viena daugiausia dėmesio sulaukiančių STEM krypties popamokinių veiklų Lietuvoje, tačiau Lietuvos pramonėje robotai diegiami lėtai – Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 procento įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.

Komentuodama padėtį Indrė Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, atkreipia dėmesį į oficialius palyginamuosius „Eurostat“ duomenis, kad Lietuvoje noriau investuojama į nekilnojamąjį turtą, nei į gamybos mašinas, įrengimus. Jeigu pirmu atveju investicijos sudaro apie 8% BVP, tai technologiniam atsinaujinimui buvo skirta tik apie 5% BVP suma.

Tą atspindi ir robotizacijos statistika. Ji skiriama į dvi grupes. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais pramoninius ir paslaugų robotus naudojo 3,8% įmonių, o 2,7% naudojosi robotinio procesų automatizavimo nauda. Tiesa, pastarasis pagal ES statistikos rinkimo metodiką nėra įtraukiamas į robotizacijos rodiklį. Palyginimui, ES šalių vidurkis sudaro 7% pramoninius robotus naudojančių įmonių.

Lietuvoje kol kas trūksta kelių masiniam pritaikymui

Pasaulinė robotų asociacija skaičiuoja, kad Lietuvoje 10-15 pramoninių robotų tenka 10 tūkst. pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis – 119 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis pripažįsta, kad robotizacijos ir automatizacijos lygis Lietuvoje stipriai atsilieka nuo tokių pasaulinių lyderių kaip Vokietija, Pietų Korėja ar Taivanas. Pirma, tai lėmė mūsų inžinerinės pramonės įmonių specifika, kai mūsų pramonė daugiausia buvo ir yra orientuota ne į masinę produktų gamybą, o į mažų ir vidutinių partijų komponentų ar vienetinės užsakomosios produkcijos gamybą, kuriai reikia daugiau rankų darbo. Tai buvo mūsų stiprybė ir išskirtinumas, kai Vakarų šalių gamintojai „perleisdavo“ gaminti mažų partijų produktus pigios darbo jėgos šalims, tokioms kaip Lietuva, o patys pasilikdavo gaminti masinius produktus. Nes robotas, tarkim, Vokietijoje kainuoja tiek pat ar net ir pigiau, o atsiperkamumas dėl darbo jėgos kaštų Vakaruose yra žymiai greitesnis.  Tačiau vis labiau brangstant darbo jėgai šis mūsų privalumas tampa nekonkurencingas. Kito kelio nėra. Tik diegiant inžinerinius, skaitmeninimo sprendimus, valdant gamybą ir procesus, robotizuojant ar automatizuojant gamybą (suprantama, kur įmanoma) galima pakelti našumą ir efektyvumą .

Pasak Manto Lekniaus, bendrovės „VMG Technics“ direktoriaus, robotizacija ir robotų diegimas, dirbtinio intelekto sprendimai pramonėje yra esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos, kitaip vadinamos „Pramonė 4.0“, judėjimo elementai. Kita vertus, Lietuvoje pramonės robotizacijos tempas galėtų būti daug greitesnis, jei ne nepagrįstos baimės, kilusios iš įsitikinimo, jog investicijos į technologijas neatsipirks arba pritrūks kompetencijų šias technologijas valdyti

Automatizacija – kelias į efektyvesnę ir pigesnę gamybą. O norint konkuruoti globalioje rinkoje būtina efektyvinti procesus ir technologijas. Pavyzdžiui, „VMG Technics“ vystomos ir kuriamos technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugos. Vertinant iš sektoriaus perspektyvos, akivaizdu, kad vystant aukštos pridėtinės vertės paslaugas, produktus bei inovacijas ir juos realizuojant rinkoje, užtikrinamas šių investicijų atsiperkamumas. Šį atsiperkamumą kompleksiškai papildo ir kitos automatizacijos naudos: užtikrinamas didesnis produktyvumas, robotai mažiau klysta, atlieka operacijas pavojingose darbo aplinkose ir kita. Todėl automatizacijos investicijų grąža didėja ir vis didės.

Mantas Leknius sako, kad orientuodamiesi į robotizacijos sprendimų kūrimą baldų, maisto, medienos apdirbimo ir kituose sektoriuose pastebi, kad potencialo automatizacijos sprendimų pritaikymui Lietuvos pramonės sektoriuje – apstu.  Sudėtingiausia dalis yra įtikinti, kad įmonėms to reikia, nors Lietuvoje jau kyla daug iššūkių dėl darbo jėgos trūkumo. Pastaruoju metu bendrovė vysto strateginio valstybės projekto statusą turintį pramonės inovacijų parko projektą „VMG Technics R&D Park“, kur bus sutelktas aukštos kvalifikacijos inžinerinis potencialas, vienysiantis kelis šimtus aukštos kvalifikacijos ir kompetencijų darbuotojų.  Turint tokią kompetencijų bazę ir moderniausią pramoninę infrastruktūrą,  bus užtikrintas vienos didžiausių Lietuvoje technologinių įrenginių gamybos, projektavimo ir automatizacijos paslaugų tiekėjų statusas.

2022 metų pasaulinėje ataskaitoje pastebėta Lenkija

Tarptautinė robotikos federacija, išleidusi 2022 metų Pasaulinę robotikos ataskaitą, pažymi, kad 2021 metais prasidėjo ryškus robotų panaudojimo augimas. Per vienerius metus pasaulyje įdiegta daugiau nei pusė milijono (517 tūkst.) pramoninių robotų. Europoje pramoninių robotų skaičius ūgtelėjo beveik ketvirčiu (24%) ir pasiekė 84 302 regione veikiančius pramoninius robotus. Pagrindinė paklausos dalis ir toliau siejama su automobilių pramone, nors augo ir tradicinė pramonė, kurioje įdiegtų mechanizmų skaičius padidėjo 51%. Vokietija, kuri yra tarp penkių didžiausių pramoninių robotų rinkų pasaulyje, turėjo 28% iš visų Europoje veikiančių robotų. Antra Italija su 17% ir trečia Prancūzija su 7%.

Tarp Lietuvos kaimynių išsiskiria Lenkija, kuri nuosekliai auga jau kone dešimtmetį. Skaičiuojama, kad per 2022 metus Lenkijoje įdiegta daugiau nei 3,1 tūkst. pramoninių robotų – tai tik neženkliai nusileido 2021 metais pasiektam rekordui, kai pramonėje pradėjo veikti 3,5 tūkst. robotų. Pagrindiniai robotus pasitelkiantys pramonės sektoriai – metalo apdirbimo ir įrengimų pramonė, taip pat automobilių gamybos grandinėje dirbančios įmonės.

Kokios perspektyvos ir galimybės Lietuvai?

Pasak Dariaus Lasionio, siekiant spartinti pramonės sektoriaus technologinį atsinaujinimą, robotizaciją ir automatizaciją, reikalingos kryptingos ir nuoseklios valdžios institucijų paskatos ir investicinės paramos priemonės pramonės įmonėms. Šiai dienai tokių investicinių, paramos priemonių ir projektų labai pasigendama ir tai nėra geras dalykas, lyginant, kaip kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių verslo įmonės investuoja į technologinį atsinaujinimą. „Roges ruošk vasarą“ – sako patarlė. Ir kai visa Europa kalba apie recesiją arba laikiną stagnaciją, pats laikas investuoti į technologijas.

Labai svarbu ir tai, jog be darbuotojų, turinčių reikalingas kompetencijas ir įgūdžius dirbti su naujomis technologijomis, jokia Pramonės 4.0 revoliucija, robotizacija ar skaitmenizacija neįmanoma. Tam reikalinga ir švietimo sistemos orientacija į technologijas ir inžineriją, kurių ugdymas turėtų prasidėti jau mokyklose nuo pradinių klasių.

/by

2023 pirmo pusmečio inžinerijos sektoriaus apžvalga

Lietuvos inžinerinė pramonė 1-ąjį 2023 metų pusmetį išlaikė pramonės lokomotyvo vaidmenį lyginant jos produkcijos dinamiką su bendrais apdirbamosios pramonės rezultatais (be Orlen įtakos). Savo augimu (+8,3 proc. to meto kainomis / +5,9 proc. palyginamosiomis kainomis) inžinerinė pramonė kompensavo tų pramonės šakų praradimus, kurios labiau priklauso nuo namų ūkių vartojimo ir elgsenos (pvz., baldai, mediena, tekstilė ir t.t.).

Išorinis kontekstas:

Lietuvos pramonės įmonės yra integravęsi į ES tiekimo grandines ir jautriai reaguoja ir kertinių rinkų Vakaruose tendencijas. Kol kas ES ekonominėse perspektyvose optimizmo nedaug. Nemenkos skolos ir itin išaugusios palūkanų normos vėsina rinkas ir mažina augimo galimybes. Įmonės susiduria su kritusia paklausa prekėms, sandėliuose susikaupę aukštų sąnaudų laikotarpiu pagaminta produkcija. O praūžusi infliacija paspartino darbo kaštų augimą ir tolesnio didėjimo lūkesčius.

Nors šie metai pramonės sektoriaus įmonėms yra sudėtingi, vis dėlto, reikia nepamiršti, kad iki 2023 m. gamintojai mėgavosi itin sėkminga rekordinių rezultatų atkarpa. Eksportuojančiai pramonei pavyko pasinaudoti dėl pandemijos atsivėrusiomis nišomis, sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, perimti dalį Tolimiesiems Rytams skirtų užsakymų. Vėliau, kertinėms eksporto rinkoms įveikus pandemiją, sekė staigus gamybos ir vartojimo atsigavimas, sulaistytas beprecedenčiais vyriausybių skatinimo planais. Tai suteikė papildomos energijos Lietuvos gamybos ir eksporto plėtrai.

Gamybos ir eksporto vystymasis išliko santykinai atsparus net ir pernai, nepaisant karo Ukrainoje, energetikos šoko, užsivėrusių patogių pigios žaliavos kanalų iš agresorių ir kitų sunkiai prognozuojamų iššūkių.

Tad nenuostabu, kad dabar aukštos palyginamosios bazės efektas veikia neigiamai – kardinaliai pasikeitus išorinėms aplinkybėms, neprarasti augimo pagreičio ir pranokti tokius puikius pastarųjų metų rezultatus sunku. Jautriausiai iš inžinerinės pramonės šakų į pasikeitusias aplinkybes reaguoja gumos ir plastikų bei metalų pramonės šakos. Tuo tarpu, likusios inžinerinės pramonės šakos šiemet išvengė metinio produkcijos apimčių nuosmukio ir išlieka vienu atsparesnių pramonės sektoriaus slankstelių.

Geri ankstesni metai leido gamintojams pasitikti šių metų išbandymus su solidžiomis finansinėmis atsargomis. O tai kol kas suteikia erdvės manevrui šioje iššūkių tiesiojoje ir padeda išsaugoti darbo vietas.

Vis dėlto, antra metų pusė nebus lengvesnė. Nors palūkanų normų didinimo ciklas ir baigėsi, vis dėlto, šiandienos finansų rinkų lūkesčiais, jos aukštumoje išliks bent iki kitų metų antrojo pusmečio. Tai neleis įsibėgėti vidaus paklausos atsigavimui. Įtampą didina ir geopolitiniai veiksniai bei energetikos nešėjų rinkos neapibrėžtumas.

/by

Inžinerinė pramonė demonstruoja atsparumą

VZ.lt 

2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos inžinerinės pramonės produktų eksportas, palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, didėjo 5,6%.

„Šio sektoriaus gaminami aukštųjų ir vidutinių-aukštųjų technologijų produktai yra mažai jautrūs paklausos svyravimams. O ir karo Europoje kontekste jų poreikis karo pramonėje, dažnai finansuojamoje viešojo sektoriaus, yra didelis“, –  komentuoja Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Agentūros analitikų vertinimu, vertinant bendrą eksportą, labai tikėtina, kad, atsižvelgiant į Europos ir viso pasaulio ekonominės raidos scenarijus 2023 m., mažėjančio prekių eksporto tendencijos išsilaikys iki šių metų pabaigos.

Smunkant užsakymams gamintojai gaudo naujas tendencijas, grąžos tikimasi kitąmet

Užsakymų sulėtėjimą pajutę elektronikos gamybininkai šiemet kiek žymesnio augimo neplanuoja ir pardavimų didinimo projektus kreipia į ateinančius metus. Viskas vyktų sparčiau, jeigu pagalių į ratus nekaišiotų bankai.

„Mes turime platų produktų portfelį ir nesame susikoncentravę nei vien į elektronikos prekes, nei vien į profesionalų techniką ar gyventojams skirtus gaminius. Tai gelbėja ir leidžia gana stabiliai dirbti. Žinoma, jaučiame ekonomikos ciklus, bet nėra taip, kad gaminame, gaminame ir vieną dieną viskas sustoja“, – aiškina Darius Gudačiauskas, AB „Vilma“ generalinis direktorius.

Jis neslepia, kad „Vilma“ šiuo metu kuria naujus produktus ir ruošiasi didesniems pardavimams. Šis ciklas ilgas, kai kurių produktų pardavimas nuo jų sukūrimo gali užtrukti ir metus. Todėl dabartinio gaminių projektavimo rezultatai gali pasirodyti tik ateinančių metų pabaigoje.

Kadangi „Vilma“ dalyvauja stambių koncernų konkursuose, todėl kol jie nelaimėti ir sutartys nepasirašytos, D. Gudačiauskas galimų užsakovų pavadinimų neatskleidžia. Tiktai užsimena, kad kuriamos ir naujos elektros instaliacijos, ir buitinės bei profesionalams skirtos valymo mašinos.

Vieni pagrindinių bendrovės užsakovų ankstesniais metais buvo „Alfred Karcher“ (Vokietija) ir „Dynniq Nederland“ (Nyderlandai). Gaminiai – šlavimo, langų valymo mašinos, laistymo įranga, spalvotųjų metalų liejiniai, šviesoforai.

„Mes labai jaučiame, kad gamintojai, kurie teikė užsakymus gaminti produkciją Azijos šalims, grįžta į Europą. Dideli koncernai stengiasi Europai skirtus produktus gaminti vietoje. Siekiame pataikyti į šią tendenciją, kurdami produktus ir siūlydami juos tiek seniems, tiek potencialiems klientams. Tai pagrindinis mūsų fokusas šiuo metu“, – neslepia D. Gudačiauskas.

Kalbėdamas apie šių metų finansinius rezultatus, vadovas prognozuoja, kad jie gali būti panašūs į pernykščius, nes investicijos yra nukreiptos į ateitį.

Barjeras – persidraudimo politika

Sigitas Gailiūnas, elektronikos bei elektros laidų ir kabelių AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius, padėtį matuoja pagal statybų ir automobilių pramonei skirtą produkciją. Jo teigimu, Europoje tam tikras sąstingis jaučiamas dėl Skandinavijoje ir Vokietijoje sulėtėjusių statybų. Tačiau transporto sektorius iki šiol veikia stabiliai: nors didelio augimo nėra, kritimo irgi.

„Lietkabelis“ apie 40% produkcijos realizuoja automobilių gamintojams, maždaug 60% parduoda statybininkams.

„Sulėtėjimas juntamas, tačiau skaičiai nėra tragiški. Tai nėra 2008–2009 m. krizė. Be to, gana stabili padėtis Didžiojoje Britanijoje. Ir, žinoma, gynybos pramonės sektorius sparčiai juda pirmyn. Yra NATO projektai, kuriuose dalyvaujame netiesiogiai, per užsakovus. Galvojame, kaip tiesiogiai įsiterpti į šią struktūrą ir gaminti NATO poreikiams. Tam yra įvairūs reikalavimai, kuriuos įgyvendiname“, – pasakoja verslininkas.

Planuojama, kad šių metų bendrovės „Lietkabelis“ finansiniai rezultatai turėtų būti panašūs į pernykščius.

S.Gailiūno nuomone, gamintojų rezultatai galėtų būti geresni, jeigu ne valstybės politika dėl dvigubos paskirties prekių ir bankų spaudžiami stabdžiai, dirbant su trečiosiomis šalimis.

„Pardavimus galėtume padidinti, dirbami su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip, tarkim, Serbija ar Sakartvelas. Tačiau su pinigų pervedimais iš šių šalių būna sudėtinga. Lietuvos banko reikalavimai įstumia komercinius bankus į kampą. Ilgi patikrinimai, trunkantys po pusę mėnesio, kiekvienas patikrinimas įmonei nemažai kainuoja, įšaldomos apyvartinės lėšos, kai jų labai reikia“, – apmaudo neslepia pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad tai jokiu būdu nesusiję su sankcijomis – pirkėjai aiškūs, nekeliantys įtarimų. Bet Vyriausybės ir Lietuvos banko persidraudimo politika dirbtinai stabdo gamybą ir eksportą.

Apie tai, kas galėtų pasotinti apyvartinių lėšų alkį, stabtelėjimą eksporto rinkose pajutusiai pramonei, ne kartą atkreipė dėmesį Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Anot jo, pinigų kaina pakilusi ir esminis dalykas, ko reikia pramonei šiuo metu, – tai apyvartinių lėšų. Jis primena dvi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) priemones, kurios kuo greičiau turėtų pradėti veikti. Tai suplanuoti 600–700 mln. Eur privačių įmonių energetikos projektams ir 900 mln. Eur paskolų investiciniams projektams su valstybės garantija. Manoma, kad tai leistų išvengti didesnio pramonės susitraukimo.

/by

LINPRA dalyvauja švietimo srities projekte „BuildSkills Academy“

2023 m. birželio 26-28 d. Sofijoje (Bulgarija) vyko projekto „Academy for Transitional Skills in the Built Environment” (BuildSkills Academy) įvadinis susitikimas. LINPRA yra viena iš projekto partnerių. Birželio 1 d. prasidėjęs projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos pagal „Erasmus+“ programą, ir jo bendras biudžetas – 3 938 490 eurų. Tris dienas trukusį įvadinį renginį organizavo pagrindiniai projekto ir konsorciumo partneriai – Cleantech Bulgaria Ltd. – Sofijoje įsikūrusi inovacijų paramos tinklo organizacija, aktyviai dirbanti inovacijų skatinimo ir įgūdžių ugdymo srityje. LINPRA projekte bus atsakinga ir atliks komunikacijos srities veiklas.

Konsorciumas vienija 17 partnerių iš 10 Europos šalių, kurie dirbs kartu, siekdami sukurti Europos šalims skirtą sertifikavimo ir žinių bei įgūdžių tobulinimo sistemą, pagal kurią būtų pereinama prie dvigubos pertvarkos – skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos (angl. Twin Trasition) – projekto rėmuose daugiausia dėmesio skiriant statybų sektoriui. Svarbus vaidmuo projekte tenka profesinį mokymą teikiančioms organizacijoms, kurių pagrindinė užduotis bus atnaujinti mokymo programas ir į jas įtraukti atsirandančius naujus reikalingus įgūdžius tvarumo ir skaitmeninimo srityje. Įgyvendinant projektą bus parengta „BuildEnrichedSkills“ metodika, skirta skatinti mokymų, susijusių su realiais darbo rinkos poreikiais, siūlymą, taikant „mokymosi visą gyvenimą“ metodą, įskaitant perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Taip pat bus parengta procedūra, skirta remti profesinio mokymo centrus, kad būtų skatinamas spartus darbo jėgos prisitaikymas prie dvigubos pertvarkos. Kitas svarbus tikslas – sukurti sertifikavimo sistemą, skirtą įgūdžiams ir kompetencijoms, atitinkančioms dvigubos pertvarkos poreikius, kuri taptų pasaulinio lygmens pavyzdžiu tobulinant ir sertifikuojant profesinio rengimo ir mokymo paslaugas.

Projekto metu bus įgyvendinta 12 bandomųjų mokymų 6 šalyse, kuriuose dalyvaus 300 mokinių ir kurie pasieks 100 profesinio mokymo teikėjų, 1 000 įmonių ir 20 Europos lygmens organizacijų statybos įgūdžių srityje, taip bus pasiekta bent 100 profesinio mokymo ir pramonės bendradarbiavimo rezultatų.

 

BuildSkills_Academy_logo

EU_logo_Annotation

/by

Laivus projektuojanti inžinierė: profesijos pasirinkimą lemia ne lytis, o gebėjimai

Publikuota Lrytas.lt 

Nors XXI amžius dažnai vadinamas lygių galimybių amžiumi, tačiau vyrų ir moterų galimybėms vienodėjant, požiūris į profesijas kaip vyriškas arba moteriškas beveik nesikeičia. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, 2022 m. aukštosiose ir profesinėse mokyklose studijuoti inžineriją, gamybą, miškininkystę, architektūrą, informacijos bei ryšio technologijas vyrai rinkosi kelis kartus dažniau nei moterys, o sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, paslaugų asmenims, švietimo ir menų srityse situacija buvo priešinga.

Pasak psichologės Loretos Vaičaitytės, kad profesijos tebeskirstomos į vyriškas ir moteriškas, labiausiai lemia vaikų auklėjimas ir tai, kokius elgesio modelius jie mato šeimoje, žiniasklaidoje, mokykloje. Paaugliai ir jaunimas jautriai reaguoja į klasiokų, draugų pastabas, tėvų ir mokytojų nuomonę, kuri kartais būna labai konservatyvi.

„Pavyzdžiui, tėtis grįžta iš darbo ir piktinasi, kad jo kolegės nieko nesupranta, geriau eitų dirbti moteriškų darbų. Kai tai vyksta nuolat, vaikas padaro išvadą, kad darbai iš tiesų yra vyriški ir moteriški. Jei talentas ar noras labai stiprus ir vaikas pasitiki savimi, jis tiesiog daro, siekia tikslų ir nesvarbu, ką pasakys aplinkiniai. Bet retas turi tokių vidinių resursų. Pažįstu berniukų, kurie gėdijasi ar net meta muzikos mokyklą, nes tai „nekieta“, „nevyriška“, kaip ir mergaičių, norinčių lankyti futbolą ar robotiką, bet nelankančių, nes kaip gi tai atrodys?“, – sako „visipsichologai.lt“ psichologė L. Vaičaitytė.

Vienintelė mergina kurse

Laivų inžiniere projektuotoja Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėje dirbanti Laurita Rašinskė sako, kad mokyklos laikais neplanavo rinktis tokios specialybės, nes apie ją tiesiog nebuvo informacijos. Kadangi patiko informatika, matematika, mergina įstojo į informatikos inžineriją Klaipėdos universitete, bet pastudijavusi pusmetį suprato, kad ši sritis ne jai, ir pasirinko laivų inžineriją. Minčių, jog pasirinkta profesija yra vyriška, buvo kilę, ypač studijuojant.

„Pradėjusi studijuoti laivų inžineriją, buvau tarp kursiokų vienintelė mergina, tad natūraliai kildavo minčių, kad pakliuvau į vyrišką profesiją. Bet to nesureikšminau, tiesiog studijavau toliau, nes man patiko. O jau įsidarbinus pojūčio, kad ši profesija vyriška, iš viso neliko, nes kolektyve dirba apie 40 proc. moterų. Tiesa, daugelis jau vyresnio amžiaus – matyt, anksčiau ši sritis moterims atrodė patrauklesnė“, – svarsto pašnekovė.

LAMABPO duomenys rodo, kad 2022 m. inžineriją, gamybą ir statybą aukštosiose mokyklose rinkosi studijuoti apie 12 proc. vyrų ir apie 3 proc. moterų, profesinio mokymo įstaigose virš 80 proc. stojančiųjų į inžinerijos bei inžinerines profesijas yra vyrai. Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio, inžinerija išties dažnai laikoma labiau vyriška sritimi, nors realybėje inžinieriais sėkmingai dirba abiejų lyčių atstovai.

„Jei kalbėtume apie profesijas, kurios reikalauja itin sunkaus fizinio darbo, tuomet jas tikrai galime vadinti vyriškomis, nes vyrai natūraliai yra fiziškai stipresni. Bet ir čia matome pokyčių, nes sunkius darbus pakeičia automatizuoti, robotizuoti sprendimai, todėl vis mažiau lieka fizinio kontaktinio darbo. Tačiau inžinerija yra ne iš tokių sričių, šis darbas susijęs su protine veikla, tad lytis tikrai neturi jokios įtakos nei studijų, nei karjeros sėkmei. Matome, kad situacija pamažu keičiasi, merginos atranda tiksliuosius mokslus, tad yra vilčių, jog inžinerijai pavyks atsikratyti „vyriškos“ srities šleifo“, – sako LINPRA vadovas.

Psichologės L. Vaičaitytės teigimu, nors lygių galimybių srityje pasiekta daug, tačiau nederėtų pamiršti, kad dar visai neseniai moterų ir vyrų teisės ir pareigos buvo labai skirtingos: moterys neturėjo teisės balsuoti, studijuoti universitete, dirbti kvalifikuotą darbą, paveldėti turto. Iš vyro buvo tikimasi, kad jis dirbs, uždirbs arba perims tėvų ar uošvių verslą, o moteris turėjo būti gera žmona, auginti vaikus ir rūpintis namais. Šie stereotipai liko žmonių pasąmonėje ir „išlenda“ įvairiose situacijose, pavyzdžiui, renkantis profesiją.

„Atlikti tyrimai rodo, kad stereotipai, arba kitaip „proto vabalai“, formuojami nuo ankstyvos vaikystės. Mergaitės nesąmoningai ruošiamos būti rūpestingomis, geromis, turi būti ramesnės, nesavanaudės, atkreipti dėmesį į kitų jausmus, išklausyti, kai tuo tarpu berniukams yra suteikiama daugiau laisvės, daugiau leidžiama eksperimentuoti, jie mažiau kontroliuojami. Tėvai paprastai nepastebi juos veikiančių stereotipų, o kol to neįsisąmoniname, negalime pakeisti. Tik pradėdami klausti savęs, ar vienodai elgiamės tiek su sūnum, tiek su dukra, ar nesam vienam atlaidesni, o kitam griežtesni, galime pradėti stabdyti save ir keisti elgesį, o tuo pačiu – ir elgesio modelį vaikui“, – sako ji.

Stiprinti pasitikėjimą savimi

Paklausta, kaip atrodo laivų inžinierės projektuotojos darbas, L. Rašinskė pasakoja, kad dažniausiai dirba prie žvejybinių laivų iš Danijos arba Lenkijos. Gaunami preliminarūs viso laivo brėžiniai, pagal kuriuos 3D erdvėje yra modeliuojama atitinkama laivo korpuso dalis. Vėliau suderintas modelis perkeliamas į itin detalius brėžinius, kurie kartu su išsamiomis detalių pjovimo instrukcijomis keliauja laivų statybos specialistams. Visas procesas užtrunka apie porą mėnesių.

„Šis darbas nėra monotoniškas, nes nors laivai atrodo panašūs, jie išties skiriasi, todėl skirtingos ir jų dalys. Kartais tenka ieškoti sprendimų, kaip geriau atlikti gautą užduotį, todėl prireikia ir platesnio požiūrio, ir kūrybiškumo. Man patinka ir pats procesas, kai iš pradžių matai tik tuščią kompiuterio langą, o vėliau jame pamažu sukuri konkretų, apčiuopiamą dalyką. Kartais būna galimybė gyvai pamatyti laivo statybos procesą, tuomet pamatau ir savo kurtas dalis realybėje – apima pasididžiavimas savo darbu. Šioje srityje jaučiuosi atradusi save“, – sako ji.

Pasak L. Rašinskės, inžinerinių sričių studijos daugeliui atveria plačias galimybes, nes yra didelis specialistų poreikis, lengva susirasti darbą, daryti karjerą. Todėl jei tik yra noro ir gebėjimų, patinka tikslieji mokslai, ji pataria visiškai nekreipti dėmesio, ar esi mergina, ar vaikinas, nes inžinerinės specialybės vienodai tinka visiems. Be to, merginos turi ir privalumų – jos gali būti kruopštesnės ir atidesnės, o inžinerijoje šios savybės yra svarbios ir reikalingos.

Psichologė sako, kad rinkdamasis būsimą profesiją jaunas žmogus galėtų labiau atsilaikyti prieš visuomenės spaudimą ir stereotipus stiprindamas pasitikėjimą savimi ir atrasdamas savo talentus.

„Padėtų talentų atradimų, pasitikėjimo savimi stovyklos, patyriminiai kursai. Palaikymas, manau, galėtų ateiti ir per žiniasklaidą, pasakojant apie moteris, dirbančias robotikoje, informacinėse technologijose, inžinerijoje, ir vyrus, dirbančius mokytojais, socialiniais darbuotojais, aktoriais, šokėjais“, – įsitikinusi L. Vaičaitytė.

/by