Išradingiems moksleiviams – puiki galimybė pažinti inžinieriaus profesiją ir pelnyti solidžią premiją

Publikuota DELFI 

Lietuvos 5-12 klasių moksleiviai kviečiami parodyti išradingumą ir dalyvauti nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate STEAM TEAM, kurio metu komandos rungsis kurdamos domino principu veikiančias Goldbergo mašinas. Nugalėtojai pelnys ne tik geriausių jaunųjų šalies inžinierių titulus, bet ir solidžius piniginius prizus, rašoma pranešime spaudai.

Čempionato dalyviai varžysis dviejų amžiaus kategorijų komandose: 5-8 klasių moksleivių ir 9-12 klasių gimnazistų. Komandos čempionato pusfinaliuose bei finale turės sukonstruoti veikiančias Goldbergo mašinas ir jas pristatyti komisijai. Dviem komandoms, tapusioms nugalėtojomis, bus skiriami piniginiai prizai – po 1 tūkst. eurų.

Čempionatą rengia LINPRA, vykdanti komunikacijos kampaniją „Aš – inžinierius!“, skirtą populiarinti inžinerines profesijas kaip patrauklią karjeros kryptį.

„Mokyklose vaikai mokosi gamtos mokslų, matematikos, menų, technologijų, o STEAM ugdymo modelis leidžia sujungti visus šiuos dalykus, kad įgytas žinias moksleiviai panaudotų kurdami ir ieškodami realių problemų sprendimų. Tad ir kviečiame moksleivių komandas pademonstruoti inžinerinį ir kūrybinį mąstymą, statant savo unikalias Goldbergo mašinas ir siekiant jaunųjų Lietuvos inžinierių titulo. Inžinerija yra labai reikalinga, įdomi ir didelę vertę kurianti sritis, kuri atveria jaunam žmogui plačias perspektyvas. Tikimės, kad šis čempionatas padės moksleiviams atrasti jos žavesį ir paskatins ateityje rinktis inžinerijos specialybę“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis.

Amerikiečių išradėjo, novatoriaus Rubo Goldbergo vardu pavadinta mašina – tai sudėtingas mechaninis įrenginys, veikiantis domino principu, kuomet vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.

Dalyvauti čempionate gali registruotis moksleivių komandos iš dešimties šalies apskričių. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius. Registruojantis komandos turi nurodyti, kurioje apskrityje rungsis.

Po to, kai užsiregistruos, komandos iki balandžio mėnesio galės kurti ir testuoti savo Goldbergo mašinos prototipus. Rekomenduojama visiškai pastatyti Goldbergo mašiną ir įsitikinti, kad ji veikia, prieš ją surenkant pusfinalių metu. Moksleiviai skatinami pasitelkti ne tik inžinerinį mąstymą, bet ir vaizduotę, bei sukurti kuo įdomesnį ir sudėtingesnį sprendimą.

Pusfinaliai vyks kiekvienos apskrities miestuose: Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Vilniuje. Jų metu komandos turės per dvi valandas surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti komisijai. Kiekvienoje apskrityje bus išrinkta po vieną laimėjusią 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų komandą, kurios keliaus į finalą.

Finalas vyks gegužės antroje pusėje, jo metu, kaip ir pusfinaliuose, komandos turės atvykti su savo paruoštomis naujomis Goldbergo mašinų versijomis, kurias surinks vietoje. Po vieną geriausią kiekvienos komandų kategorijos projektą bus paskelbti nugalėtojais, o šioms komandoms atiteks po 1 tūkst. eurų.

Komandų registracija vyksta iki balandžio 7 d. Vienoje apskrityje gali dalyvauti daugiausiai po septynias kiekvienos kategorijos (5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų) komandas. Pasiekus maksimalų komandų skaičių, registracija bus stabdoma.

/by

Tomas Prūsas: Kaip populiarinsime inžineriją?

Publikuota 15min.lt 

Gruodį, reaguodama į žurnalo „Reitingai“ paskelbtą Lietuvos mokyklas baigiančių moksleivių analizę, Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacija LINPRA pakvietė Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų atstovus į viešą forumą, kuriame būtų fiksuojami padėties rimtumą rodantys signalai ir ieškoma krypčių ir priemonių, kurių valstybė privalo imtis nedelsiant, jeigu norima gilėjančias problemas valdyti ir spręsti.

Temos: 2 Ugdymas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) Komentarai Forume buvo dalinamasi įvairiomis nuomonėmis ir siūlymais, tačiau dėl keleto idėjų sutarė bene visi dalyviai. Pirmiausia, tai būtinybė verslui įsitraukti į darbą su vaikais, kol jie dar nepadarė sprendimo rinktis vieną ar kitą profilį vėlesnėse mokyklos klasėse. O tai reiškia, kad vaikus supažindinti ir norą, lūkesčius suformuoti būtina dar jiems mokantis progimnazijose, ypač daug dėmesio skiriant 7-8 klasių moksleiviams.

Antra sritis – tai infrastruktūra ir mokymosi galimybės. Viena vertus, tai reiškia, kad kiekviename didesniame rajono centre turi būti bent viena gimnazija, kuri turėtų į inžinerines specialybes orientuotas klases. Būtent šiose gimnazijose turi būti buriama ir puoselėjama inžinerinėms specialybėms būtinų mokytojų komanda – fizikos, chemijos, biologijos, IT ir kitų STEAM šakų mokytojai turi būti tokių gimnazijų ilgalaikių tikslų pagrindas.

Šiose srityse itin reikšmingas yra vietos įmonių įsitraukimas. Verslo lyderiai turi aktyviai imtis įvairių būdų ir priemonių, kurios supažindintų ir formuotų vaikų norus bei tikslus, o mokytojams padėtų moksleivius supažindinant su realiais gamybiniais procesais, bazinių žinių ir technologijų pritaikymo praktikoje pavyzdžiais.

LINPRA jau artimiausiu metu planuoja imtis ir savo nariams pateiks rekomendacijas – kokio pobūdžio ir turinio praktines išvykas geriausiai organizuoti pradinių ir vyresnių klasių moksleiviams. Šios metodinės gairės bus integruotos su skirtingų klasių ugdymo programomis ir leis progimnazijų moksleiviams gyvai pamatyti, jog bazinės jų įgyjamos žinios turi tiesioginį pritaikymą labai realiuose darbuose. Nepamirštant ir paprastos tiesos, kad su šypsena ir įdomiai prisikviečiant moksleivius apsilankyti įmonėse, pasiūlant pažaisti įmonės „Kahoot“, pavaišinant pica ir kola – galima sudomint ir atverti net labai uždarų jaunuolių protus ir širdis.

Organizuotame forume Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė buvo atvira ir konstatavo pagrindinę inžinierių trūkumo problemą – tai demografinę šalies situaciją, kuri rodo, jog vaikų ir jaunuolių nuosekliai mažėja, o artimiausiu metu perspektyvų, kad situacija kardinaliai keisis, nematyti. Kitaip tariant, mažėjant vaikų, atitinkama dalimi mažės ir moksleivių, ir studentų, ir inžinierių skaičius. Ministrės teigimu, suplanuotos ir įgyvendinamos net kelios pertvarkos, kurios padėtį keis. Mokyklų tinklų pertvarka didins STEAM dalykų patrauklumą, šiuolaikiniams ugdymo iššūkiams jau pritaikytos bendrojo ugdymo programos. O ankstyva moksleivių orientacija į karjerą ir šiuolaikinis mokytojas sudarys sąlygas šiam turiniui pasiekti visų moksleivių protus. Pertvarka apima tris ugdymo erdves – mokyklą, mokytoją ir turinį.

Sunku vertinti, kiek greitai planuojamos pertvarkos iš esmės padės inžinerijos ir technologijų mokymui. Šios permainos neatsako į klausimus, ką daryti, kad moksleiviai rinktųsi tiksliuosius mokslus, kaip sukurti deramą ekosistemą mažesniuose rajonų centruose (ir rajonuose!), kad tiksliųjų mokslų mokytojai (fizikos, chemijos, IT) turėtų pakankamą krūvį, nebūtų iš karto perviliojami į verslo įmones. Mokyklų tinklo pertvarka teoriškai turėtų atsakyti į šį iššūkį, tačiau apie tinklo problemas kalbame jau kone du dešimtmečius, tačiau esminiai pokyčiai niekaip neįvyksta.

Akivaizdu, jog šalia valstybės pastangų modernizuoti švietimo sektorių svarbus, o gal net ir lemiantis yra pačių įmonių įsitraukimas. Verslas turi susikurti ir nuosekliai įgyvendinti bendravimo su vietos mokyklomis planus. Moksleivių apsilankymai įmonėse turi tapti labai lengvai pamatuojamu veiklos rodikliu. Kaip ir įmonių specialistų vizitai į mokyklas, kur jie pasakoja moksleiviams apie savo darbą. Būtent šios pastangos gali tapti esmine jungtimi, galinčia keisti jaunuolių lūkesčius, užmegzti naujus ryšius su kiek įmanoma daugiau vaikinų ir merginų, besimokančių čia, šalia kiekvieno iš mūsų. Ir tai netruks grįžti su kaupu.

/by