LINPRA PREZIDENTU IŠRINKTAS TOMAS PRŪSAS
LINPRA 2022 m. visuotinis narių susirinkimas Prezidentu išrinko Tomą Prūsą. Naujajam vadovui teks atstovauti sparčiai augančiai ir į eksportą orientuotai pramonės šakai sudėtingų tarptautinių iššūkių laikotarpiu.
Pasak naujai išrinkto LINPRA prezidento ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos įmonės „Harju Elekter“ direktoriaus Tomo Prūso, organizacija išlaikys veiklos tęstinumą, 2022-2023 metais skirdama daugiau dėmesio dviem šiuo metu aktualiausioms kryptims. Pirmiausia, tai sudėtingos geopolitinės situacijos iššūkiai inžinerinės ir technologijų pramonės įmonėms – įvairūs barjerai eksportui, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška. Kita prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą.
„Pandemijos metai daugeliui LINPRA narių buvo ir didžiulio sukrėtimo, ir netikėtai sėkmingų verslo rezultatų laikotarpis. Tačiau visa tai jau praeityje, turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, tarp kurių ypatingo dėmesio reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius“, – sakė Panevėžyje veikiančiai įmonei vadovaujantis naujasis LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.
Sveikindamas susirinkusius LINPRA narius, dvi kadencijas LINPRA Prezidento pareigas ėjęs „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius pažymėjo, kad LINPRA yra tapusi solidžiu reikšmingos Lietuvos verslo dalies balsu, todėl naujajai vadovų komandai tenka atsakomybė tęsti pradėtus projektus, o tuo pat metu – kūrybiškai ieškoti naujų erdvių ir sprendimų asociacijos narių uždaviniams.
LINPRA praėjusiais metais aktyviai dirbo su skirtingų Lietuvos regionų įmonėmis, įtraukė jas į diskusijų ciklą, kartu su asociacija „Infobalt“, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK organizavo specializuotą Pramonė 4.0 klausimams skirtą konferenciją. Narių dėmesio susilaukė ir kokybiniai veiklos pokyčiai, kai pirmą kartą nariai patvirtino asociacijos Etikos kodeksą, ėmėsi aktyviau bendradarbiauti su valstybės institucijomis.
Pasak LINPRA administracijos direktoriaus Dariaus Lasionio, po pandeminių metų šoko daugelis Lietuvos įmonių suprato, kad sisteminius pramonės pokyčius įmanoma pasiekti tik veikiant kartu. Todėl praktiškai išnyko skirtumai tarp Vilniaus ir regionų įmonių, mažėja takoskyrų tarp skirtingų pramonės sektorių atstovų. Visa tai leidžia išsigryninti bendrus asociacijos narių tikslus ir akivaizdžiai padeda sutelkti pajėgas bendrų interesų atstovavimui bei siekti kurti pridėtinę vertę nariams.
Suvažiavimo metu asociacijos nariai LINPRA viceprezidentais patvirtino Arnoldą Šileiką (Vakarų laivų gamykla), Andrių Vilkauską (KTU) ir Kęstuti Jasiūną (Ekspla). Prezidiumo nariais taip pat išrinkti Tomas Jaskelevičius (Arginta Engineering), Vytautas Jokužis (Elinta), Ernestas Zdaniauskis (Teltonika), Rimantas Damanskis (Pack Klaipėda), Justinas Gargasas (Vilnius Tech), Mantas Gudas (Metalistas), Edvardas Radzevičius (Altas Auto), Mindaugas Jonuškis (Novameta), Giedrius Valuckas (PBS), Gintautas Kvietkauskas (Arginta Group) ir Juozas Maksvytis (Terekas).
Šiuo metu LINPRA asociacijoje yra 128 nariai: Lietuvos gamybos ir paslaugų įmonės iš elektros įrangos, elektronikos, metalo apdirbimo, mašinų ir įrengimų, plastikų, technologijų, variklinių transporto priemonių, verslo konsultavimo sektorių, švietimo ir mokslo įstaigos, turinčios inžinerines ir technologijų mokymo programas. LINPRA vienijamų verslo įmonių – narių bendra apyvarta apytiksliai sudaro 36 % viso sektoriaus, darbuotojų skaičius – apie 33 %. Bendra Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės apyvarta 2021 metais sudarė apie 5,4 mlrd. eurų ir, palyginus su 2020 metų analogišku rezultatu, buvo net 20 proc. didesnė, eksportas taip pat ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 4,15 mlrd. Eurų, bendras sektoriaus darbuotojų skaičius pernai beveik pasiekė 54 tūkstančius.
