LINPRA – Orgalim valdyboje

Lapkričio 16-17 d. Ciuriche, Šveicarijoje, įvyko Europos lygiu technologijų pramonei atstovaujančios tarptautinės organizacijos Orgalim generalinė asamblėja, sukvietusi į aukšto lygio susitikimą savo narius, asociacijų vadovus iš visos Europos, tarp jų – ir LINPRA prezidentą Tomą Prūsą bei direktorių Darių Lasionį.

Generalinė asamblėja apsprendė tolesnes aukščiausių Orgalim valdymo organų kadencijas. Prezidentės pareigas iki 2023 m. pabaigos eis Rada Rodriguez, Signify GmbH generalinė direktorė. Ji toliau atstovaus Orgalim, palaikydama dialogą su Europos sprendimų priėmėjais, pirmininkaus Orgalim prezidentų valdybai, o kartu su Orgalim direktorių valdyba formuos asociacijos strateginę darbotvarkę.

Orgalim valdymo organuose veiklą tęs ir LINPRA – vieninteliai atstovai iš Rytų ir Centrinės Europos. Prezidentų taryboje dalyvauja LINPRA prezidentas Tomas Prūsas, o Direktorių valdyboje kadenciją tęsia LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Orgalim yra pirmaujanti Europos pramonės asociacija, dalyvaujanti svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų sprendime. 

Balttechnika 2022 parodoje apdovanoti STEAM konkurso laimėtojai

Balttechnika 2022 paroda traukė ne tik pramonės specialistus, bet ir moksleivius bei studentus. LINPRA stende apdovanojome vaikams skirto konkurso „Mano projektas STEAM klasėje“ laimėtojus.

7-8 klasių moksleiviams skirtame projekto LAB4STEM konkurse dalyvavo STEAM dalykais besidomintys vaikai, lankantys STEAM pamokas ar būrelius, turintys technologinių hobių. Jiems skirta kūrybinė užduotis – išradingai pristatyti savo mėgstamiausią STEAM srities veiklą, o gal net sukurtą gaminį. Sveikiname visus dalyvavusius mokinius, ateities inžinierius, ir jų STEAM mokytojus! Konkurso laimėtojais tapo:

  • Jonas Neseckas , 5A klasė, Utenos Vyturių progimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Šuniukas“.  Muzikos, IT ir robotikos mokytojas Linas Vaitiekėnas, „Steam Utena“.
  • Karolina Kvietkauskaitė, C klasė, Alytaus Likiškėlių progimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Išmanus namas“. STEAM mokytoja Danguolė Brindzienė.
  • Inesa Dvarionaitė, 8A klasė, Mosėdžio gimnazija. Konkursui pateiktas projektas „Dirvos ph įtaka raudonųjų burokėlių stiebų spalvos intensyvumui“. STEAM mokytoja Vilma Gailienė.

#AteitiesInžinieriai

Konkursas organizuojamas su Lietuvos, Latvijos ir  Estijos partneriais vykdant „Erasmus +“ projektą „Mobilios laboratorijos STEM žinių tobulinimui (LAB4STEM)“. Projektas skirtas sukurti interaktyvią, skaitmeninę mokymų medžiagą 7-8 klasių mokiniams, kuri padės vaikams geriau suprasti tiksliuosius mokslus, ypač inžineriją, technologija  s ir matematiką (STEM). 

Paskelbti modernios pramonės įmonių konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ laureatai

Publikuota 15min. 

Šiandien vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“ paskelbti modernios pramonės įmonių konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtojai.  Tai vienintelis tokio pobūdžio konkursas šalyje, kuriuo siekiama įvertinti pramonės skaitmeninimo ir transformacijos lyderius.

Šiemet konkurse laimėtojai buvo renkami naujose kategorijose. Nominacijoje „Gamyba 4.0“ buvo vertinami pačių gamybos įmonių vidiniai procesai ir jų transformacija. Kategorijoje „Produktas / paslauga 4.0“ buvo vertinamos bendrovės, kuriančios išmanius sprendimus gamybos įmonėms.

Nominacijos „Gamyba 4.0“ nugalėtoja tapo Kauno rajone įsikūrusi bendrovė „Axioma Metering“, vienintelė Baltijos šalyse gaminanti išmaniuosius vandens ir šilumos apskaitos prietaisus. Jos investicijos į skaitmenines technologijas atsipirko gerokai išaugusiais pardavimais ir eksporto verte.

„Per trejus metus į skaitmenines technologijas, tokias kaip elektronikos surinkimo, testavimo ir kitus robotizuotus sprendimus investavome 10 mln. eurų. Bendrovės gamyba yra didele dalimi automatizuota. Tai lėmė, kad per trejus metus įmonės pardavimai padidėjo 150 %, o eksportas 145 %. Sukuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui per tris metus padidėjo 23 tūkst. eurų“ – pasakoja Marius Balčiūnas, UAB „Axioma Metering“ gamybos departamento direktorius.

Bendrovės atstovas teigia, jog norint būti konkurencingiems pasauliniu mastu, į naujoves, automatizaciją ir efektyvumą svarbu investuoti ne kaip į atskirus vienetus, o kaip į bendrai veikiančią sistemą. Tokios investicijos galiausiai ne tik atsiperka, bet ir didina įmonės atsparumą bei tvarumą.

„Pradėję lieti įvairias detales supratome, kad brokuotas ar kitaip po naudojimo likusias medžiagas galime grąžinti atgal į procesą. Pusgaminius mes sumalame ir iš jų vėl gaminame produktą. Šį sprendimą, taip pat padėjo įgyvendinti investicijos į technologinę transformaciją. Atsinaujinimo naudą jaučiame ir dabartinėje rinkos situacijoje, kai apstu iššūkių ir reikia nuolat keisti savo planus. Automatizuoti sprendimai ir aukštas techninis resursų kiekis padeda lengviau suvaldyti skirtingus „pikinius momentus“, dinamiškiau naudoti resursus“ – pasakoja Marius Balčiūnas.

Jo teigimu, bendrovė siekia, kad tvarumas taptų įmonės „DNR“ – tam įpareigoja tiesioginė įmonės veikla. „Mūsų gaminami ultragarso technologija paremti produktai keičia milijonų vartotojų įpročius visame pasaulyje ir padeda klientams iki 20 procentų sumažinti sunaudojamo vandens kiekį. Tokiu būdu taupomi resursai, tausojami ir ateities kartoms saugojami gruntiniai vandenys” – sako įmonės atstovas.

Marius Balčiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinėje rinkoje veikiančios bendrovės negali delsti priimdamos sprendimus dėl atsinaujinimo: „Įmonės, dirbančios globalioje rinkoje, supranta, kad kol jos svarsto apie vieną ar kitą skaitmenizavimo, automatizavimo sprendimą, jų konkurentas, esantis kažkurioje kitoje pasaulio vietoje, jį jau įsidiegė. Negalime sau leisti stovėti vietoje, kitu atveju, „rytoj“ gali būti per vėlu. Nebūtina nerti į avantiūras, bet svarbu suprasti, kad sprendimo greitis yra labai svarbus“.

Konkurso kategorijoje „Produktas / paslauga 4.0“ laimėtoja paskelbta Kretingos įmonė „Terekas“ (veikianti prekės ženklu „Flexblow“). Bendrovė gamina lanksčiausią pasaulyje PET taros pūtimo įrangą, kuri 3 kartus sumažina taros gamybai reikiamų įrenginių skaičių, apie 40 % sumažina įrangai reikiamą plotą, leidžia produkciją pagaminti 30 kartų greičiau bei atveria galimybes išplėsti gaminamos produkcijos asortimentą.

„Tai yra mini autonominė PET butelių gamykla, kuri gali gaminti iki 55 mm kakliuko diametro bei iki 5 l talpos PET pakuotes. Įrenginys užima 50 % mažiau vietos nei įprastos tarai gaminti skirtos mašinos, o jį perderinti kitam gaminiui užtrunka tik pusvalandį. Be to, įrenginys leidžia sumažinti operatorių, kurių šiuo metu taip trūksta rinkoje, poreikį“ – pasakoja Gintautas Maksvytis, „FlexBlow“ verslo plėtros direktorius.

Bendrovės inovacija nustebino ne tik lietuvius, bet ir pasaulio kompanijas. „Esame pirmieji, sujungę taros gamybos, kokybės kontrolės bei paletavimo procesus į vieną. Išankstinio pristatymo metu daugeliui pakuočių gamintojų mūsų sprendimas atrodė per geras, kad būtų tiesa – jie delsė pateikti užsakymus ir prašė pademonstruoti, kai turėsime pagamintą įrenginį. Jį nuotolinės konferencijos metu pristatėme beveik 200 potencialių klientų iš viso pasaulio, nuo Australijos iki JAV“ – atskleidžia įmonės atstovas.

Jis pažymi, kad sukurtas sprendimas gali padėti ir įmonėms, veikiančioms įtemptos geopolitinės situacijos sąlygomis, sutrūkinėjus įprastoms tiekimo grandinėms. „Pavyzdžiui, nemažai JAV įmonių savo pakuotes pirkdavo iš Kinijos. Augant įtampai tarp šalių, didžioji dalis JAV klientų ieško alternatyvių sprendimų. Autonominė PET taros gamykla suteikia galimybę net neturintiems gamybos patirties klientams tai daryti be klaidų“ – sako Gintautas Maksvytis.

Be to, bendrovė ir pati taiko automatizavimo bei skaitmenizavimo sprendimus, siekdama didinti savo veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, metalo detalėms gaminti įmonėje pasitelkiami robotai, o skaitmeninės komercinės platformos leidžia pateikti pasiūlymus klientams per 5 minutes. Įmonės atstovas įsitikinęs, kad inovacijos yra pagrindinė priemonė, leidžianti laimėti konkurencinėje kovoje.

„Šiemet komisija rinkdama laimėtojus buvo kaip niekad vieninga. „Axioma Metering“ demonstruoja puikius veiklos rezultatus, o „FlexBlow“ sukurtas sprendimas išties unikalus ir inovatyvus. Abi šios įmonės – puikūs pavyzdžiai, kaip skaitmenizacija padeda didinti kuriamą pridėtinę vertę bei veiklos atsparumą ir tvarumą“ – sako Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atstovė Vilma Areškienė, atsakinga už konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ organizavimą.

Kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) apdovanojimus „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA bei asociacija INFOBALT. Partneriai – kartu su partneriais Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei technologijų centras „Intechcentras“.

Kas naujo SOLIDWORKS 2023?

LINPRAnariai IN RE UAB, jau 25-erius metus dirbantys ir diegiantys skaitmeninio projektavimo sistemas Lietuvos įmonėse, kviečia į savo tradicines rudens konferencijas “Kas naujo SOLIDWORKS 2023?”.

Artėjančių seminarų dalyviai turės galimybę susipažinti su naujausiais SOLIDWORKS2023 šeimos programinės įrangos atnaujinimais ir išgirsti rekomendacijas iš aukštos kvalifikacijos specialistų apie tai, kaip naudojant Solidworks sutaupyti laiko, atlikti projektavimo, gamybos ir / ar dizaino darbus daug greičiau

nei numatyta.

Seminaruose taip pat bus pristatyta:

☑️ Sparčiai auganti nauja inžinerinė debesijos platforma – 3DEXPERIENCE

☑️ Išmani CAM sistema darbui su CNC staklėmis CAMWorks & SOLIDWORKSCAM

☑️ Baldų gamybos ir medžio apdirbimo sprendimas SWOOD CAD/CAM.

Registracija į seminarus didžiausiuose Lietuvos miestuose (Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje, Kaune, Marijampolėje) jau prasidėjo, dalyvavimas yra NEMOKAMAS bei atviras visiems!

REGISTRACIJA ČIA.

 

Pramonė skuba į skaitmenizavimo traukinį

Publikuota Verslo žiniose 

Rugpjūčio mėnesį paskelbtais Eurostato duomenimis, 2021 metais 56 % ES įmonių pasiekė bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį. Šios bendrovės naudoja bent 4 skaitmeninius įrankius iš 12 galimų: nuo tokių elementarių kaip kompiuterizuotos ir prie spartaus interneto prijungtos darbo vietos, socialinė medija ir e-prekyba bei skaitmeninės verslo valdymo sistemos iki labiau sofistifikuotų – tokių kaip dirbtinio intelekto (AI) bei daiktų interneto (IoT) sprendimai bei didieji duomenys.

Lietuvoje bazinį lygį yra pasiekę 58 % įmonių. Visgi 36 % bendrovių skaitmeninis intensyvumas yra žemas (ES – 34 %) ir tik 18 % – aukštas (ES – 19 %), o 4 % – labai aukštas (ES – 3 %). Geriausiai pagal šį rodiklį atrodo Skandinavijos šalių ir Maltos įmonės.

Įdomu, kad bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį ES yra pasiekę tik 56 % SVV įmonių ir net 88 % didelių įmonių – jos pirmauja pagal visų skaitmeninių įrankių naudojimą. Pavyzdžiui, didžiuosius duomenis naudoja 34 % didelių ir tik 14 % SVV, dirbtinio intelekto sprendimus 29 % didelių ir tik 7 % SVV ES bendrovių.

Vertinant skirtingus ekonomikos sektorius, didžiuosius duomenis daugiausia naudoja turizmo bei leidybos sektorių bendrovės (po 28 %), o pramonės įmonės gerokai atsilieka (tik 10 %). Daugiausia dirbtinio intelekto sprendimų naudojama informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriaus bendrovėse (25 %), o pramonės įmonės vėlgi gerokai atsilieka (tik 7 %).

Europos Sąjungos priimtame „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodyje“ keliamas tikslas, kad per 90 % ES mažųjų ir vidutinių įmonių  turėtų pasiekti bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, o 75 % įmonių turėtų naudoti debesijos paslaugas, didžiuosius duomenis ir dirbtinį intelektą. Dokumente teigiama, kad bendrovių transformacija priklausys nuo jų gebėjimo naujas skaitmenines technologijas diegti greitai ir įvairiose srityse, įskaitant lėčiau skaitmenizuojamas pramonės ir paslaugų ekosistemas.

Taip pat akcentuojama, kad spartus skaitmeninių technologijų diegimas būtinas tam, kad būtų sudarytos sąlygos išteklius naudoti intensyviau ir veiksmingiau, o padidinus Europos medžiagų panaudojimo našumą sumažės gamybos sąnaudos ir pažeidžiamumas tiekimo sukrėtimų atveju. Taigi aiškiai pripažįstama skaitmenizacijos svarba siekiant užtikrinti bendrovių atsparumą bei didinti jų veiklos tvarumą.

Apie visa tai bus kalbama bei sprendimų, kaip paskatinti pramonės skaitmenizavimą, bus ieškoma spalio 19 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“, parodos „Balttechnika 2022“ metu vyksiančioje kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“. Šių metų renginio pagrindinė tema – „Kaip technologinė transformacija gali padėti didinti pramonės atsparumą ir judėti tvarumo link?“.

„Lietuvos inžinerijos ir technologijų sektoriaus apyvarta per kiek daugiau nei dešimtmetį išaugo dvigubai iki maždaug 5,4 mlrd. eurų. Tuo tarpu sektoriuje dirbančių asmenų skaičius per tą patį laikotarpį augo nedaug – tai reiškia, kad tie patys žmonės sukuria dvigubai didesnę vertę  Be to, didžioji dalis to, kas šiame sektoriuje pagaminama, yra eksportuojama (76 %) – kitos šalys vertina mūsų kompetencijas ir yra pasirengusios už jas mokėti“ – sako konferencijos organizatorių Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Jis atkreipia dėmesį, kad būtent skaitmenizacija ir robotizacija ypač svarbi siekiant ir ateityje didinti šio sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą. LINPRA prezidentui antrina ir pranešimą renginyje skaitysiantis Europos technologijų pramonės asociacijos „Orgalim“ generalinis direktorius Malte Lohan: „Pažangios gamybos įsisavinimas bus esminis dalykas, kuris padės įmonėms sumažinti išmetamų emisijų ir atliekų kiekį, skaitmenizuotis ir tapti atsparesnėmis itin nenuspėjamomis konkurencinės aplinkos sąlygomis. Tos įmonės ir ekonomikos, kurios įvaldys šią transformaciją, ateinančiais dešimtmečiais turės konkurencinį pranašumą.“

Konferencijoje savo patirtimi skaitmenizuojant, automatizuojant ir robotizuojant gamybą bei diegiant daiktų interneto ir kitus išmanios gamybos sprendimus pasidalins pažangių įmonių „Bod Lenses“, „ROL Lithuania“, „Pack Klaipėda“, „VMG Techics“, „Viking Malt“ ir kitų atstovai.

Renginio pabaigoje taip pat bus apdovanoti jau ketvirtą kartą rengiamų modernios pramonės įmonių apdovanojimų „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtojai. Šiemet jie renkami dviejose kategorijose: „Gamyba 4.0“ ir / arba „Produktas / paslauga 4.0“. Tai – šiuo metu vienintelis tokio pobūdžio konkursas šalyje.

Apdovanojimus ir tarptautinę konferenciją „Making Industry 4.0 real“ rengia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, asociacija INFOBALT, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK). Renginio programą galima rasti: https://www.industry40.lt/.

Sutapusios krizės grasina Lietuvos elektroninių ir optinių gaminių augimui?

Publikuota Delfi Login.LT

Nors karas Ukrainoje ir Lietuvos konfrontacija su Kinija bei Baltarusija gerokai apsunkino elektronikos ir elektrotechnikos pramonės verslo sąlygas, tačiau oficialioji 2022 metų pirmojo pusmečio verslo statistika rodo, kad ši pramonės šaka vis dar sugeba išlaikyti dviženklį augimą. Tam neturėtų daryti įtakos ir energetikos kaštų augimas, kuris tokioms energijai imlioms pramonės šakoms kaip plastikai ar metalo apdirbimas grasina net laikinu veiklos stabdymu.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktoriaus Dariaus Lasionio duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvos įmonių pardavimai kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje (C26 pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) siekė 574,6 mln. eurų (be PVM ir akcizų) ir buvo 11,1 proc. didesni nei per atitinkamą laikotarpį 2021 metais. Kaip žinia, praėjusieji metai šiam pramonės sektoriui buvo rekordiniai Lietuvos istorijoje – bendri pardavimai per metus siekė 939,4 mln. eurų. Ir daugiau nei 40 proc. viršijo 2019 metų rezultatą. Tikimasi, kad nors ir lėtesnį, bet augimą pavyks išlaikyti, ir metus pramonės sektorius baigs perkopęs simbolinį 1 mlrd. eurų lygį.

Tiekimo grandžių iššūkius keičia infliacija ir energetikos kainos

Tarp LINPRA vienijamų elektronikos įmonių išsiskiria vienos iš šio pramonės sektoriaus lyderių – „Teltonikos“ grupės įmonių rezultatai. Pasak „Teltonika IoT Group“ korporatyvinės rinkodaros vadovo Juliaus Švagždžio, per pirmąją šių metų pusę konsoliduoti „Teltonika IoT Group“ pardavimai, lyginant su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, augo 52 proc. iki 136,5 mln. eurų. Tokį šuolį pavyko pasiekti nepaisant pasaulinių tiekimo grandžių sutrikimų.

„Šiandien gerokai rimtesni nei trūkinėjančios tiekimo grandinės iššūkiai atsiranda dėl kylančios infliacijos ir energetikos kainų augimo. Juos galima įveikti tik didinant veiklos efektyvumą ir taip įgyjant esminį konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. „Teltonika“ tą bando spręsti spartindama gamybos automatizaciją ir į gamybos procesus integruodama naujausias technologijas. Be to, jau rudenį pradėsiantys veikti nauji gamybos pajėgumai Molėtuose naujajame „Teltonikos technologijų centre“ tampa dar vienu pranašumu tarptautinėse rinkose. Ir tai tik pirmasis iš per 10 metų numatytų 14 investicinių projektų“, – sakė Julius Švagždys.

Iššūkiai ne tik erzina, bet ir augina Lietuvos pramonės įmones

Martynas Čereška, UAB „Elgama-Elektronika“, gaminančios išmaniuosius elektros skaitiklius, direktorius, atkreipia dėmesį, jog šiais laikais verslas negali užsimerkti ir ignoruoti to, kas akivaizdu – iš esmės pasikeitusių Lietuvos santykių su šiandien vis dar pagrindiniu pasaulio fabriku – Kinija. Ar gali Lietuvos elektronikos pramonė dirbti ir uždirbti be Kinijos? Verslas norėtų būti tokiu optimistu, kuris galėtų išpūsti krūtinę ir deklaruoti, jog „galime!“. Tačiau verslas yra realistas, kuris kiekvieną dieną bendrauja su klientais, užsakovais, partneriais. Todėl realus atsakymas – pramonė privalo rasti būdus, kaip bendradarbiauti su didelę dalį elektronikos žaliavų gaminančiais partneriais Kinijoje.

Kita situacija su pardavimo rinkomis. Anot Martyno Čereškos, aukštos kvalifikacijos Lietuvos specialistai gali ir randa užsakovų naujose rinkose. Pavyzdžiui, įmonė Rusijoje nebedirba jau kone dešimtmetį, kai nusprendė, jog darbas joje reikalauja pernelyg daug kompromisų, o politinė rizika yra tokia didelė, kad jos ilgu laikotarpiu nepadengs joks trumpalaikis pelnas. Kita vertus, kiekviena verslo duobė turi ir likimo siūlomą progą. Štai metų pradžioje, dar iki karo pradžios, su Ukrainos elektros tinklais bendrovė pasirašė trejų metų išmaniųjų skaitiklių gamybos ir tiekimo sutartį. Ukrainos rinka – didžiulė. Dar iki karo buvo aišku, kad ji neišvengs didžiulių pokyčių, įrangos atnaujinimo. O juk 40 mln. gyventojų šalyje kas 12-16 metų reikia atnaujinti visus beveik 13 mln. elektros skaitiklių.

„Sunkumai, su kuriais susidūrė visa inžinerinė ir technologijų pramonė Lietuvoje, labai panašūs. Sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, kone šešiskart išaugę transporto kaštai, žaliavų trūkumas, lubas mušantys ir po 10 proc. per metus augantys darbo jėgos kaštai – tai bendros visų Lietuvos gamybinių įmonių godos pastaraisiais metais. Tačiau pirminė pandemijos duobė vėliau ne tik buvo „sulyginta“ pardavimų ūgtelėjimu, bet ir gerokai viršijo ankstesnių metų rezultatus. Tad šiandien jau aišku, kad tiek pandemija, tiek politinės įtampos , tiek karas Ukrainoje – tai iššūkiai, kurie verčia verslą keistis ir daro Lietuvos inžinerinę pramonę stipresne, leidžia lengviau atsisakyti dalykų, kurie tik varžė ir neleido augti“, – sakė Martynas Čereška.

Verslas kuria verslui: pirmasis „Hack4ReStart“ hakatonas kviečia spręsti gamybos pramonės iššūkius

Spalio 20-21 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks unikalaus formato renginys „Hack4ReStart“ – hakatonas, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), siekiančioms spręsti gamybos pramonėje kylančius iššūkius. Pirmąjį tokio tipo renginį, kuomet sprendimų tematiniams iššūkiams ieško ne iš pavienių asmenų sudarytos komandos, o startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės, organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, Kauno technologijos universiteto (KTU) startuolių inkubatorius „Startup Space“ bei tarptautiniai partneriai.

REGISTRACIJA 

Hakatonas „Hack4ReStart“ siekia skatinti bendradarbiavimą tarp tradicinius metodus taikančių ir technologiškai pažangius sprendimus integruojančių, mažų ir vidutinių įmonių. Tikimasi, jog hakatonas suteiks stipresnį impulsą inovacijų integracijai gamybos pramonėje, o jo metu bus ieškomi ir randami novatoriški sprendimai konkretiems iššūkiams spręsti.

Unikalaus formato renginys: sprendimus verslui kurs verslas

„Daugeliui pažįstamo hakatono (kūrybinių dirbtuvių) formatas šiame renginyje skirsis nuo įprastinio: čia dalyviais taps ne ką tik suburtos komandos iš pavienių asmenų, kurie yra tam tikros srities ekspertai, o iškeltus iššūkius imsis spręsti technologiškai pažangios mažos ir vidutinės įmonės. Iššūkiai šiame renginyje taipogi bus labai praktiški – juos pateiks tradicinio tipo gamybinės įmonės, norinčios surasti inovatyvius sprendimus ir modernizuoti įmonės gamybinius procesus“, – apie renginio „Hack4ReStart“ išskirtinumą kalbėjo renginio organizatoriai.

Bendradarbiavimas hakatono rėmuose veikia dviem būdais: pirmiausiai, tradicinės gamybos įmonės pateikia iššūkius, su kuriais susiduria savo veiklos kasdienybėje, o tuo tarpu technologinius sprendimus vystančios mažos ir vidutinės įmonės bei startuoliai – teikia galimus sprendimo būdus šioms įmonėms. Toks bendradarbiavimas vėlesniais etapais gali išaugti į komerciškai palankų modelį abiem pusėms.

Dvi dienas truksiančio hakatono metu, ieškodami technologinių sprendimų, dalyviai taip pat konsultuosis su ekspertais. O prieš hakatoną tiek pateikusieji iššūkius, tiek norintys juos spręsti turės galimybę pabendrauti iš anksto ir geriau išsiaiškinti lūkesčius, siekiant kuo kokybiškesnio rezultato.

Geopolitiniai ir energetikos iššūkiai – akstinas pramonei ieškoti ilgalaikių sprendimų

„Pagrindinis „Hack4ReStart“ tikslas – skatinti inovacijas ir tradicinių bei technologiškai pažangių MVĮ bendradarbiavimą. Dalyvaudamos hakatone, Europos gamybos MVĮ galės susipažinti su pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, robotika, skaitmeniniai dvyniai, didieji duomenys ir pan. Šios gamybos sektoriuje diegiamos technologijos padeda didinti našumą, sumažinti sąnaudas, kurti naujus skaitmeninius verslo modelius ir net palengvinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Toks bendradarbiavimas bei iš jo gimę rezultatai, šiandien aktualūs kaip niekad: susiduriant su geopolitinės, ekonominės ir energetinės krizės padariniais labai svarbu į juos reaguoti dinamiškai ir tuo pačiu ieškoti naujų, novatoriškų, ilgalaikėje perspektyvoje efektyvumą didinančių sprendimų“, – apie šiandienos pramonėje esančius iššūkius kalbėjo vienas pagrindinių renginio organizatorių, „RestartSMEs“ projekto vadovas Vidmantas Vaitulevičius.

Jau dabar įmonės yra kviečiamos registruotis ir ieškoti sinergijos: iki spalio pradžios tradicinės pramonės įmonės kviečiamos pateikti iššūkius, su kuriais jos susiduria savo darbo, gamybos rutinoje skaitmenizacijos, robotikos, sistemų sąveikos ir kitose srityse, registracijos formoje juos aprašant detaliau. Technologiniai startuoliai bei mažos ir vidutinės įmonės registracijos formoje gali pasirinkti, kurios iššūkių sritys juos domina. Su užsiregistravusiais dalyviais bus susiekta nurodytais kontaktais.

Planuojama, kad hakatonas vyks hibridiniu būdu: fizine forma Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO bei virtualiai, tad dalyvavimas galimas iš bet kokios Europos šalies. Hakatonas vyks gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos BALTTECHNIKA 2022 metu.

Inžinerinės pramonės skaitmeninė revoliucija – neišvengiama būtinybė

Publikuota DELFI

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis 

Energetikos krizė pramonės įmonėms ypač opi – Europos Sąjungoje šis sektorius sunaudoja daugiau nei ketvirtadalį visos elektros energijos. Įtempta geopolitinė situacija reikšmingai augino ir žaliavų kainas. Visgi brangstančių išteklių kontekste svarbu kalbėti ne tik apie operatyvias taupymo priemones, bet ir apie ilgalaikius efektyvumą didinančius pokyčius. Šį kartą – apie pokyčius inžinerinės pramonės įmonėse.

Kodėl būtent inžinerinės pramonės? Dažnai akcentuojama, kad ES turėtų išlikti technologijų, inovacijų ir pramonės garvežiu, jog būtų nepriklausoma ir atspari sukrėtimams – tokiems, kokius patiriame pastaraisiais metais. Inžinerinės pramonės svarbą akcentuoja ir Lietuva: Nacionaliniame pažangos plane yra išskiriamos trys šaliai strategiškai svarbios sritys – tai gyvybės mokslai, informacinės technologijos ir inžinerinė pramonė.

Pastaroji išsiskiria savo ekonominiais rodikliais. Inžinerinės pramonės sektoriaus eksportas sudaro penktadalį šalies eksporto – 4,1 mlrd. eurų, sektorius sukuria beveik 6 proc. Lietuvos BVP arba 5,4 mlrd. eurų (2021 metų duomenimis). Jame veikia 1800 įmonių su daugiau kaip 53 tūkstančiais darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis (bruto), remiantis Sodros duomenimis, šalies vidurkį viršija 14 proc. (2022 m. birželio mėn. duomenimis, 1810 eurų palyginus su 1583 eurų).

Tačiau ypač šiuo metu sektorius susiduria su iššūkiais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje gali reikšmingai mažinti Lietuvos inžinerinės pramonės konkurencingumą pasaulyje.

Pirmoji problema – tai darbuotojų trūkumas, aktualus visiems sektoriams be išimties. Visgi šiuo atveju kalbame ne tik apie fizinį darbuotojų trūkumą, bet ir apie specifinių įgūdžių bei kompetencijų, kurie būtini inžinerinei pramonei, stoką. Artimiausios ateities perspektyvos šiuo klausimu taip pat nenuteikia optimistiškai: daugelį metų stebimas stojančiųjų į inžinerines ir IT specialybes skaičiaus mažėjimas, kuris šiek tiek stabilizavosi tik pastaraisiais metais. Tai reiškia, kad kasmet į darbo rinką ateina vis mažiau jaunų specialistų.

Antroji problema – infliacija, ypač žaliavų ir energinių išteklių brangimas. Taigi, viena vertus, įmonės privalo peržiūrėti savo kaštų struktūrą ir kelti atlyginimus specialistams, kurių trūksta; kita vertus, negali pernelyg didinti atlyginimų, nes energinių išteklių ir žaliavų kaina jau pakankamai stipriai augina prekės savikainą bei mažina galimybes konkuruoti, o darbo našumo augimas atsilieka nuo atlyginimų augimo.

Kokių sprendimų gali imtis įmonės? Jų yra keletas. Vienas – samdyti darbuotojus iš kaimyninių šalių, kuriose atlyginimų vidurkis žemesnis. Deja, dėl nelanksčių ir griežtų darbuotojų – ypač žemesnės kvalifikacijos – atsivežimo iš Trečiųjų šalių sąlygų ši galimybė ribota. Lieka kitas kelias – ieškoti būdų, kaip su turimais resursais išgauti didesnį našumą ir padidinti savo pridėtinę vertę. Efektyviausias ir ilgalaikiškiausias būdas – tai procesų automatizacija, skaitmenizacija ir (ar) robotizacija, kitaip tariant – žmogaus darbo perdavimas technologijoms ten, kur galima tai padaryti.

Kad skaitmenizacija pasiteisina, galima matyti iš inžinerinės ir technologijų pramonės statistinių rodiklių. Per pastaruosius 15 metų sektoriaus apyvarta išaugo daugiau nei du kartus, o darbuotojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo vos keliais procentais. Net ir atsižvelgus į infliaciją, našumo ir sukuriamos pridėtinės vertės augimas akivaizdus.

Pramonės 4.0 keliu žengianti įmonė savo verslo ir gamybos dedamąsias – nuo tiekimo, kokybės užtikrinimo, pardavimų ir finansų valdymo iki gamybos mašinų ar robotų – yra sujungusi į vieną sistemą ir gali juos valdyti kelių mygtukų paspaudimu. Nebereikia nei šimtų Excel lentelių, nei mygtukus prie mašinų spaudinėjančių žmonių, nei sudėtingų kokybės kontrolės mechanizmų.

Be to, skaitmenizacija sukuria papildomų naudų. Įmonių veikla tampa efektyvesnė ir patikimesnė (pvz., automatizuotai stebima įrenginių būklė, skaitmenizavimas suteikia galimybę analizuoti ir geriau valdyti procesus bei užtikrinti kokybę), taip pat „žalesnė“ ir tvaresnė (ekonomiškiau naudojamos žaliavos, energijos ištekliai ir pan.).

Ne mažiau svarbūs ir socialiniai aspektai. Skaitmenizacija mažina fizinio krūvio mastą bei kitus mažai malonius darbo aspektus, tad darbuotojams sukuriama palankesnė aplinka dirbti. To pavyzdžiu galėtų būti ledus gaminančioje įmonėje sukurta robotizuota linija šaldiklyje. Taip pat darbuotojai mielai užleistų robotams darbo vietas, kuriose tenka kęsti triukšmą, dulkes ar didelę drėgmę.

Nors įmonės pačios vis labiau suvokia skaitmenizacijos naudą, viešoje erdvėje pastebiu ir nemažai abejonių, o dalis jų susiję su mitais. Pavyzdžiui, baiminamasi, kad skaitmenizacija mažina darbuotojų inžinerinės pramonės įmonėse skaičių.

Galėčiau drąsiai teigti, kad taip nėra. Atlikus LINPRA rengiamo konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė“ laureatų veiklos rodiklių analizę paaiškėjo, kad aštuoniose iš devynių įmonių darbuotojų skaičius net augo. Be to, šiuo atveju pastebimas ir neišvengiamas pozityvus „šalutinis poveikis“ – labiau skaitmenizuotos įmonės yra efektyvesnės, kuria didesnę pridėtinę vertę, todėl gali mokėti didesnius atlyginimus.

Realybė ta, kad į skaitmenizavimą nelinkęs investuoti verslas anksčiau ar vėliau pajunta, kad su efektyvesniais rinkos dalyviais konkuruoti tiek dėl darbuotojų, tiek dėl užsakymų tampa pernelyg sudėtinga. Tad ko reikia, kad skaitmenizacijos ir robotizacijos procesai Lietuvoje pagreitėtų?

Pirmiausia – verslo vadovų lyderystės. Įmonės turėtų suprasti, kad ilgalaikėje perspektyvoje remtis tik pigia darbo jėga nėra tvaru, todėl būtina investuoti į kompetencijas, įrangą ir technologijas. Kitas svarbus aspektas – švietimo sistema, kuri skatintų rinktis inžinerines studijas bei suteiktų galimybę persikvalifikuoti. Trečias, bet ne mažiau svarbus dalykas – efektyvi ir nukreipta į rezultatą ES struktūrinių fondų parama, kuri sumažina investicijų riziką ir paskatina įmones drąsiau priimti sprendimus dėl investicijų reikalaujančio atsinaujinimo. Galiausiai – svarbu kuo daugiau kalbėtis apie pramonės modernizavimą, dalintis patirtimi ir kitomis priemonėmis skatinti įmonių atsinaujinimą.

Mes, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA), skiriame daug dėmesio verslo bendruomenės edukacijai, rengiame patirties mainų forumus, konsultuojame, taip pat dalyvaujame įvairiose valstybės institucijų darbo grupėse ir teikiame pasiūlymus. Viena iš mūsų tradicinių iniciatyvų – konkursas „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“, kuris suteikia galimybę įmonėms atskleisti savo veiklos inovatyvumą ir pažangą, dalintis patirtimi bei gerosiomis praktikomis, tuo skatinant skaitmenizacijos ir robotizacijos procesus Lietuvoje.

Toks konkursas organizuojamas ir šiemet. Jo nugalėtojai bus apdovanoti 2022 m. spalio 19 dieną Vilniuje, jau septintus metus mūsų kartu su partneriais „Infobalt“ bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) rengiamoje nemokamoje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“, kurios pagrindinė tema šiemet – „Kaip technologinė transformacija gali padėti didinti pramonės atsparumą ir judėti tvarumo link?“

Kviečiu susitikti konferencijoje ir pratęsti šį pokalbį gyvai. O iki jos dar liko keli mėnesiai, per kuriuos raginu įsivertinti, kiek jūsų įmonė jau pažengusi skaitmenizacijos ir robotizacijos keliu bei galimybę diegti Pramonė 4.0 siūlomas inovacijas. Jos ne tik gali padidinti jūsų veiklos efektyvumą, bet ir padėti mažinti neigiamus išaugusių išteklių kainų padarinius veiklos pelningumui.

Pagrindinis Lietuvos ateities klausimas?

Publikuota 15min. 

Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas

Jeigu reikėtų pasirinkti vieną, ir tik vieną, problemą, kuri lems Lietuvos ateitį, tai būtų gana paprastai skambantis klausimas – kaip grąžinti šlovę inžinieriaus profesijai?

Paprastai skambantis iššūkis savyje talpina esminius visuomenės sąrangos, laikmečio prioritetų, net demografijos ir kultūrinės aplinkos klausimus. Kaip ir kur visuomenė paskirsto savo pastangas? Kokioje vietoje pasaulio bendrijoje Lietuva mato save? Ar mūsų lūkesčiais ir vizijos dera su realiais gimstamumo ir infrastruktūros skaičiais? Ar mes esame pasiruošę aukoti ar bent iš dalies atsisakyti kitų ne mažiau svarbių tikslų?

Inžinerijos, technologijų ir kitos pramonės šakos gali iki detalių gilintis į verslo aplinkos subtilybes, pirmauti ar net būti inovacijų lyderėmis, siūlyti konkurencingiausius sprendimus, tačiau visa tai neturės lemiančios reikšmės, jeigu trūks žmonių, kurie (a) norės; (b) sugebės dalyvauti šiuose procesuose ir kurs vertę visuomenei.

Deja, bet statistika yra pribloškianti – per pastarąjį dešimtmetį stojančiųjų į inžinerinės krypties specialybes sumažėjo tris (!) kartus. Ne tris ir ne trisdešimt procentų, o tris kartus. Jokia technologinė revoliucija, jokie robotizacijos ir skaitmeninimo tempai nesugebės padengti šio žmogiškųjų išteklių trūkumo.

Galime guostis, kad ne visi vaikai užaugę taps inžinieriais, ne visiems reikalingos matematikos, fizikos ar biologijos žinios, tačiau nepavyks apgauti nei dabar dirbančių įmonių, nei apie įsikūrimą Lietuvoje galvojančių investuotojų, jeigu visiems bus akivaizdu, jog inžinerija nedomina jaunuolių, jeigu domėjimasis šių specialybių karjeros galimybėmis išliks tokiame lygyje.

O nesiplėtojant aukštųjų technologijų pramonei Lietuva negali tikėtis proveržio gyvenimo kokybės srityje. Be aukštų technologijų ir jas naudojančių piliečių galimybė pasiekti geriausiai gyvenančių valstybių sąrašus – tik nepamatuota svaja.

Paradoksas, tačiau tuo pat metu Lietuva jau šiandien turi puikią ir augimui pakankamą technologinę bazę. Daugelis pramonės sektorių dabar naudoja moderniausias technologijas, gali pasigirti lyderyste regiono ar net visos Europos mastu. Mes gerokai lenkiame „senosios“ Europos pramonės kai kurių sektorių įmones, kurios į technologijas investavo prieš vieną ar pora dešimtmečių ir vis dar dirba, siekdamos investicijų į technologijas, robotiką, stakles, įrankius atsipirkimo.

Visgi, ši infrastruktūros pranašumo dedamoji – itin laikina. Taip, tiekimo grandinių problemos pastaruosius metus leidžia išlaikyti šį konkurencinį pranašumą, tačiau visiems suprantama, jog tai laikina ir palengva tai išnyks.

Kiek ilgesnio laikotarpio pranašumas – tai lietuviams vis dar būdingas požymis, jog esame alkani darbui ir uždarbiui. Lietuviai santykinai vis dar yra darbštūs ir nori konkuruoti, nori laimėti, nori perimti konkurentų užsakymus, nori augti ir plėstis. Ir tai jau gana aiškiai kontrastuoja su „senąja“ Europa, kur tikimasi, kad robotai, skaitmenizacija ar „išmanios“ staklės sugebės pakeisti darbuotojų tingulį.

Tačiau esminis Lietuvos ateities klausimas yra kitas – ar sugebėsime pakeisti mūsų švietimo sistemą, kad jaunimas grįžtų prie inžinerijos ir technologijų? Gamyklose priimdami pradinukus matome jų aistrą gaminti ir kurti, bet vėliau visa tai dingsta. Kur ir kodėl pradinėse ir vidurinėse mokyklose, gimnazijose vaikai praranda pažinimo ir kūrybos džiaugsmą? Kodėl programuotojas yra siekiamybė, o inžinierius – vos ne gyvenimo „nevykėlis“?

Lietuva privalo grįžti prie ištakų – vaikų norą meistrauti (tiek baldus, tiek lėktuvų modelius, tiek programuojamus robotus, tiek ir naujo modelio drabužius) palaikyti ir ugdyti. Privalome švietimo sistemą pakeisti į sugebančią „parduoti“ svajonę tuo gyventi visą gyvenimą.

Kad tai veikia, mes – suaugusieji – puikiai matome iš šiandienos statybininkų, kurių karjera yra gyvas pavyzdys, kad realus visuomenės įvertinimas rinkoje gali kartais skirtis nuo to, kuo abiturientai įtiki baigdami mokyklas ir gimnazijas. Per mažai ir per retai kalbame apie Panevėžyje, Mažeikiuose, Molėtuose ar Kretingoje kuriamus mažus inžinerijos stebuklus. Per retai rodome šviesias fabrikų sales, su ligoninių operacinėmis palygintinas darbo sąlygas gamybos linijose, puikias laisvalaikio ir poilsio erdves, įspūdingas tarptautinio augimo galimybes.

Sugrąžinta pagarba „inžinieriaus“ profesijai yra ne tik savanaudiškas inžinerijos ir technologijų pramonės tikslas. Tai ir visos visuomenės, kuri nori būti orientuota į ateitį ir augimą, problemų sprendinys. Neatsitiktinai jau šiandien šioje pramonės šakoje dirbantys yra tarp aukščiausius atlyginimus užsidirbančių specialistų.

Visas šias galimybes turime atverti ir papasakoti vaikams jau nuo pradinių klasių. Todėl vienas svarbiausių pastarųjų metų inžinerijos ir technologijos pramonės tikslų – aktyvus įsitraukimas į švietimo sistemos kaitą, papildant ir įtraukiant naujas, geriausiomis užsienio šalių praktikomis  paremtas praktinio ugdymo idėjas.

Atsinaujinęs konkursas „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“

Lietuvoje jau ketvirtą kartą rengiami modernios pramonės įmonių apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ – vienintelis tokio pobūdžio konkursas šalyje, kuriuo siekiama įvertinti pramonės skaitmeninimo ir transformacijos lyderius.

Šiemet konkursas dalyvius pasitinka atnaujintomis nominacijomis: „Gamyba 4.0“ ir  „Produktas / paslauga 4.0“. Paraiškas visos Lietuvoje registruotos ir joje veiklą vykdančios įmonės gali teikti iki liepos 31 dienos. Dalyvavimas konkurse nemokamas, o nugalėtojai bus paskelbti spalio 19 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“.

„Projektu siekiame įvertinti verslininkus už jų pasiekimus gamybos ir pramonės skaitmeninimo srityje. Atnaujintos nominacijos suteikia galimybę įmonėms atskleisti savo veiklos inovatyvumą ir pažangą, dalintis patirtimi ir gerosiomis praktikomis, tuo skatinant gamybos efektyvumo lygio augimą Lietuvoje. Produktų bei sprendimų kūrėjams šis konkursas atveria galimybes pristatyti realią skaitmeninimo naudą konkrečiose veiklos srityse – tokiu būdu siekiame skatinti inovacijų sklaidą“ – sako Kęstutis Kasakaitis, konkurso komisijos narys ir „SAP Lietuva“ pardavimo vadovas.

Varžytis nominacijoje „Gamyba 4.0“ kviečiamos įmonės, kurios jau yra pritaikiusios ar įsidiegusios išmanius sprendimus ir technologijas bei tokiu būdu pagerinusios gamybos ar veiklos procesus. Šioje kategorijoje vertinami pačios gamybinės įmonės vidiniai procesai ir jų transformacija.

Nominacija „Produktas / paslauga 4.0“ skirta bendrovėms, sukūrusioms išmanaus sprendimo ar technologijos produktą ar paslaugą, kuris jau yra pritaikytas pramonės įmonėse, ir kurį naudodami klientai pagerino gamybos ar veiklos procesus, reikšmingus rodiklius. Šioje kategorijoje vertinama produkto ir / ar paslaugos įtaka ir sukurta vertė kliento – gamybinės įmonės skaitmeninei transformacijai.

Konkursui pateiktas bendrovių paraiškas vertins komisijos nariai: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK), Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, asociacijos INFOBALT ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Technologijų centro „Intechcentras“ atstovai atliks konkurse dalyvaujančių įmonių pirminį vertinimą.

„Konkurse dalyvavome nuo 2019 metų, visus kartus patekdavome į finalinį etapą ir pritrūkdavo tik mažo žingsnelio norint nugalėti: jį pavyko žengti praėjusiais metais, kai konkursui pristatėme sprendimą, leidusį pradėti automatizuotai gaminti nestandartines unikalias detales bei vienetinius produktus. Taip sumažinome gamybos kaštus, ji tapo greitesnė, efektyvesnė ir modernesnė“ – sako 2021 metais didelių įmonių kategorijoje apdovanojimą „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ laimėjusios UAB „Novameta“ direktorius Mindaugas Jonuškis.

Pasak jo, šis įvertinimas svarbus tiek siekiant rezultatų ir tobulinant procesus, tiek ir žmonių motyvacijai – daugelis nori dirbti modernioje, šiuolaikiškoje ir gal net šiek tiek ateities gamykloje. „Pelnytą apdovanojimą laikome įsipareigojimu nesustoti ir toliau ieškoti naujų galimybių bei sprendimų ir būti pavyzdžiu visai bendruomenei“ – pasakoja bendrovės vadovas.

Įmonių paraiškos konkurse „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ vertinamos dviem etapais. „Pirminį vertinimą, pasitelkę tarptautines adaptuotas „Inovacinio audito“ ir „Industry 4.0 audito” metodikas bei įrankius atliekame mes: analizuojame bendrovių pateiktus skaitmeninimo / automatizavimo sprendimus, finansinius rodiklius. Atrinktas įmones-finalininkes kiekvienoje kategorijoje antrojo vertinimo etapo metu lanko komisija“ – pasakoja „Intechcentras“ vadovas Audrius Jasėnas.

Konkurse dalyvausiančioms įmonėms jis pataria akcentuoti, kaip sukurtas ar įdiegtas sprendimas pagerino gamybos, veiklos procesus bei kitus rodiklius, kokią naudą tai davė bendrovės veiklai, kokią vertę pajuto klientai. Jis pabrėžia, kad šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama ir įmonės tvarumui: kaip technologijos padeda bendrovei kurti tvarius produktus ar paslaugas, kaip pati įmonė suvokia savo tvarumą.

Konkurso  „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtojai bus apdovanoti jau septintus metus rengiamoje tarptautinėje konferencijoje pramonės skaitmeninimo tema. Šių metų konferencijos „Making Industry 4.0 real“ pagrindinė tema – kaip technologinė transformacija gali padėti didinti pramonės atsparumą ir judėti tvarumo link?. Renginys vyks 2022 m. spalio 19 dieną Vilniuje, LITEXPO parodų centre, parodos BALTTECHNIKA metu.

Apdovanojimus „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ ir tarptautinę konferenciją „Making Industry 4.0 real“ rengia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, asociacija INFOBALT, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) kartu su partneriais Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei technologijų centru „Intechcentras“.

Plačiau apie konkursą ir konferenciją ČIA.