Atsinaujinęs konkursas „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“

Lietuvoje jau ketvirtą kartą rengiami modernios pramonės įmonių apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ – vienintelis tokio pobūdžio konkursas šalyje, kuriuo siekiama įvertinti pramonės skaitmeninimo ir transformacijos lyderius.

Šiemet konkursas dalyvius pasitinka atnaujintomis nominacijomis: „Gamyba 4.0“ ir  „Produktas / paslauga 4.0“. Paraiškas visos Lietuvoje registruotos ir joje veiklą vykdančios įmonės gali teikti iki liepos 31 dienos. Dalyvavimas konkurse nemokamas, o nugalėtojai bus paskelbti spalio 19 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“.

„Projektu siekiame įvertinti verslininkus už jų pasiekimus gamybos ir pramonės skaitmeninimo srityje. Atnaujintos nominacijos suteikia galimybę įmonėms atskleisti savo veiklos inovatyvumą ir pažangą, dalintis patirtimi ir gerosiomis praktikomis, tuo skatinant gamybos efektyvumo lygio augimą Lietuvoje. Produktų bei sprendimų kūrėjams šis konkursas atveria galimybes pristatyti realią skaitmeninimo naudą konkrečiose veiklos srityse – tokiu būdu siekiame skatinti inovacijų sklaidą“ – sako Kęstutis Kasakaitis, konkurso komisijos narys ir „SAP Lietuva“ pardavimo vadovas.

Varžytis nominacijoje „Gamyba 4.0“ kviečiamos įmonės, kurios jau yra pritaikiusios ar įsidiegusios išmanius sprendimus ir technologijas bei tokiu būdu pagerinusios gamybos ar veiklos procesus. Šioje kategorijoje vertinami pačios gamybinės įmonės vidiniai procesai ir jų transformacija.

Nominacija „Produktas / paslauga 4.0“ skirta bendrovėms, sukūrusioms išmanaus sprendimo ar technologijos produktą ar paslaugą, kuris jau yra pritaikytas pramonės įmonėse, ir kurį naudodami klientai pagerino gamybos ar veiklos procesus, reikšmingus rodiklius. Šioje kategorijoje vertinama produkto ir / ar paslaugos įtaka ir sukurta vertė kliento – gamybinės įmonės skaitmeninei transformacijai.

Konkursui pateiktas bendrovių paraiškas vertins komisijos nariai: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK), Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA, asociacijos INFOBALT ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Technologijų centro „Intechcentras“ atstovai atliks konkurse dalyvaujančių įmonių pirminį vertinimą.

„Konkurse dalyvavome nuo 2019 metų, visus kartus patekdavome į finalinį etapą ir pritrūkdavo tik mažo žingsnelio norint nugalėti: jį pavyko žengti praėjusiais metais, kai konkursui pristatėme sprendimą, leidusį pradėti automatizuotai gaminti nestandartines unikalias detales bei vienetinius produktus. Taip sumažinome gamybos kaštus, ji tapo greitesnė, efektyvesnė ir modernesnė“ – sako 2021 metais didelių įmonių kategorijoje apdovanojimą „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ laimėjusios UAB „Novameta“ direktorius Mindaugas Jonuškis.

Pasak jo, šis įvertinimas svarbus tiek siekiant rezultatų ir tobulinant procesus, tiek ir žmonių motyvacijai – daugelis nori dirbti modernioje, šiuolaikiškoje ir gal net šiek tiek ateities gamykloje. „Pelnytą apdovanojimą laikome įsipareigojimu nesustoti ir toliau ieškoti naujų galimybių bei sprendimų ir būti pavyzdžiu visai bendruomenei“ – pasakoja bendrovės vadovas.

Įmonių paraiškos konkurse „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ vertinamos dviem etapais. „Pirminį vertinimą, pasitelkę tarptautines adaptuotas „Inovacinio audito“ ir „Industry 4.0 audito” metodikas bei įrankius atliekame mes: analizuojame bendrovių pateiktus skaitmeninimo / automatizavimo sprendimus, finansinius rodiklius. Atrinktas įmones-finalininkes kiekvienoje kategorijoje antrojo vertinimo etapo metu lanko komisija“ – pasakoja „Intechcentras“ vadovas Audrius Jasėnas.

Konkurse dalyvausiančioms įmonėms jis pataria akcentuoti, kaip sukurtas ar įdiegtas sprendimas pagerino gamybos, veiklos procesus bei kitus rodiklius, kokią naudą tai davė bendrovės veiklai, kokią vertę pajuto klientai. Jis pabrėžia, kad šiais metais daugiau dėmesio bus skiriama ir įmonės tvarumui: kaip technologijos padeda bendrovei kurti tvarius produktus ar paslaugas, kaip pati įmonė suvokia savo tvarumą.

Konkurso  „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtojai bus apdovanoti jau septintus metus rengiamoje tarptautinėje konferencijoje pramonės skaitmeninimo tema. Šių metų konferencijos „Making Industry 4.0 real“ pagrindinė tema – kaip technologinė transformacija gali padėti didinti pramonės atsparumą ir judėti tvarumo link?. Renginys vyks 2022 m. spalio 19 dieną Vilniuje, LITEXPO parodų centre, parodos BALTTECHNIKA metu.

Apdovanojimus „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ ir tarptautinę konferenciją „Making Industry 4.0 real“ rengia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, asociacija INFOBALT, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) kartu su partneriais Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei technologijų centru „Intechcentras“.

Plačiau apie konkursą ir konferenciją ČIA.

LINPRA PREZIDENTU IŠRINKTAS TOMAS PRŪSAS

,

Publikuota VŽ.

LINPRA 2022 m. visuotinis narių susirinkimas Prezidentu išrinko Tomą Prūsą. Naujajam vadovui teks atstovauti sparčiai augančiai ir į eksportą orientuotai pramonės šakai sudėtingų tarptautinių iššūkių laikotarpiu.

Pasak naujai išrinkto LINPRA prezidento ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos įmonės „Harju Elekter“ direktoriaus Tomo Prūso, organizacija išlaikys veiklos tęstinumą, 2022-2023 metais skirdama daugiau dėmesio dviem šiuo metu aktualiausioms kryptims. Pirmiausia, tai sudėtingos geopolitinės situacijos iššūkiai inžinerinės ir technologijų pramonės įmonėms – įvairūs barjerai eksportui, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška. Kita prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą.

„Pandemijos metai daugeliui LINPRA narių buvo ir didžiulio sukrėtimo, ir netikėtai sėkmingų verslo rezultatų laikotarpis. Tačiau visa tai jau praeityje, turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, tarp kurių ypatingo dėmesio reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius“, – sakė Panevėžyje veikiančiai įmonei vadovaujantis naujasis LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Sveikindamas susirinkusius LINPRA narius, dvi kadencijas LINPRA Prezidento pareigas ėjęs „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius pažymėjo, kad LINPRA yra tapusi solidžiu reikšmingos Lietuvos verslo dalies balsu, todėl naujajai vadovų komandai tenka atsakomybė tęsti pradėtus projektus, o tuo pat metu – kūrybiškai ieškoti naujų erdvių ir sprendimų asociacijos narių uždaviniams.

LINPRA praėjusiais metais aktyviai dirbo su skirtingų Lietuvos regionų įmonėmis, įtraukė jas į diskusijų ciklą, kartu su asociacija „Infobalt“, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK organizavo specializuotą Pramonė 4.0 klausimams skirtą konferenciją. Narių dėmesio susilaukė ir kokybiniai veiklos pokyčiai, kai pirmą kartą nariai patvirtino asociacijos Etikos kodeksą, ėmėsi aktyviau bendradarbiauti su valstybės institucijomis.

Pasak LINPRA administracijos direktoriaus Dariaus Lasionio, po pandeminių metų šoko daugelis Lietuvos įmonių suprato, kad sisteminius pramonės pokyčius įmanoma pasiekti tik veikiant kartu. Todėl praktiškai išnyko skirtumai tarp Vilniaus ir regionų įmonių, mažėja takoskyrų tarp skirtingų pramonės sektorių atstovų. Visa tai leidžia išsigryninti bendrus asociacijos narių tikslus ir akivaizdžiai padeda sutelkti pajėgas bendrų interesų atstovavimui bei siekti kurti pridėtinę vertę nariams.

Suvažiavimo metu asociacijos nariai LINPRA viceprezidentais patvirtino Arnoldą Šileiką (Vakarų laivų gamykla), Andrių Vilkauską (KTU) ir Kęstuti Jasiūną (Ekspla). Prezidiumo nariais taip pat išrinkti Tomas Jaskelevičius (Arginta Engineering), Vytautas Jokužis (Elinta), Ernestas Zdaniauskis (Teltonika), Rimantas Damanskis (Pack Klaipėda), Justinas Gargasas (Vilnius Tech), Mantas Gudas (Metalistas), Edvardas Radzevičius (Altas Auto), Mindaugas Jonuškis (Novameta), Giedrius Valuckas (PBS), Gintautas Kvietkauskas (Arginta Group) ir Juozas Maksvytis (Terekas).

Šiuo metu LINPRA asociacijoje yra 128 nariai: Lietuvos gamybos ir paslaugų įmonės iš elektros įrangos, elektronikos, metalo apdirbimo, mašinų ir įrengimų, plastikų, technologijų, variklinių transporto priemonių, verslo konsultavimo sektorių, švietimo ir mokslo įstaigos, turinčios inžinerines ir technologijų mokymo programas. LINPRA vienijamų verslo įmonių – narių bendra apyvarta apytiksliai sudaro 36 % viso sektoriaus, darbuotojų skaičius – apie 33 %.  Bendra Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės apyvarta 2021 metais sudarė apie 5,4 mlrd. eurų ir, palyginus su 2020 metų analogišku rezultatu, buvo net 20 proc. didesnė, eksportas taip pat ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 4,15 mlrd. Eurų, bendras sektoriaus darbuotojų skaičius pernai beveik pasiekė 54 tūkstančius.

LINPRA prezidiumo rinkimai 2022

,

2022 m. gegužės mėnesį baigsis 2020 m. patvirtinto Prezidiumo dviejų metų kadencija. Todėl iki sekančio LINPRA visuotinio narių susirinkimo 2022 m. gegužės 26 d. Prezidiumas renkamas iš naujo.

Paraiškas dalyvauti Prezidiumo rinkimuose pateikė 21 LINPRA narių atstovas.

Kviečiame kiekvieną LINPRA narį (vadovą arba įgaliotą įmonės / įstaigos atstovą) balsuoti už 15 kandidatų iš pilno sąrašo ir siūlyti savo Prezidiumo penkioliktuką. Balsavimas vyksta internetu, pažymint 15 balsų specialioje anketoje.

Pagal surinktų balsų skaičių išreitinguoti kandidatai pateks į naujo Prezidiumo sąrašą, kuris bus tvirtinamas Visuotinio susirinkimo metu narių balsavimu.

Patvirtinus naują prezidiumo sudėtį sekančiai dviejų metų kadencijai, iš karto bus pasiūlyti kandidatai į Prezidento ir 3-jų Viceprezidentų pozicijas, kurie taip pat bus tvirtinami narių balsavimu.

Balsavimo nuoroda siunčiama tiesiogiai visiems LINPRA nariams. 

Linpra_prezidiumo_kandidatai_2022-2024.

Ar sugebėsime „smartfonų“ kartą sudominti inžinerija?

,

Paskelbta DELFI Login

Andrius Vilkauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas, LINPRA prezidiumo narys 

Demografiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos aukštosios mokyklos, o jau rytoj pajus ir visa šalies pramonė, yra ilgalaikiai ir lengvai neįveikiami. Vaikų ir jaunuolių skaičiaus mažėjimas šiandien ir bent artimiausius 5-10 metų yra nepaneigiama aksioma, todėl turime tai priimti ir ieškoti sprendimų.

Šalies inžinerinės ir technologijų įmonės, susibūrusios į asociaciją LINPRA, jau kelintus metus iš eilės fiksuoja tik nežymiai augantį STEAM specialybes besirenkančių jaunuolių skaičių. Švietimo sistema, paremta moksleivių profiliavimu, aukštosioms mokykloms brėžia gana aiškią viršutinę ribą, kiek Lietuvoje galima tikėtis šios pakraipos studentų ir studenčių – tai suma abiturientų, pasirinkusių laikyti baigiamąjį fizikos ir/ar chemijos egzaminą. Ir tokių pasirinkimų mažėja net mažėjančiame jaunuolių sraute.

Ko turėtume imtis? Kaip galima būtų iš esmės spartinti dabartinę tendenciją?

Pradėčiau nuo stereotipų laužymo. Pirmasis iš jų – tai visuomenėje gajus mitas, kad inžinerija, technologijos yra „vyriška“ profesija ir joje nėra vietos merginoms. Tą patvirtina ir studijuojančiųjų duomenys, kuriuos skelbia „STEM Women“ – tarp pasirenkančių inžinerinės ir technologijų specialybes tik kas penkta yra mergina.

Tačiau šiandien, kai planšetes vaikai pradeda naudoti anksčiau negu vaikščioti, turime „versti stalą“ ir kelti klausimą – kodėl ir kur jaunuoliams užprogramuojame tokią klaidingą nuostatą? Šiandien inžinerinėse ir technologijų įmonėse sunkų fizinį darbą vis dažniau ir dažniau keičia išmanūs įrengimai, kompiuterizuotos sistemos, įvairiausi daiktų interneto įrenginiai. O valdyti aukštų technologijų įrenginius merginos dažnai turi netgi geresnius įgūdžius dėl įgimto kruopštumo ar didesnio dėmesio smulkmenoms.

Kita erdvė pokyčiams – tai galimybė jaunuoliams pasirinkti realų fizikos, chemijos, gamtos ar kitų STEAM sričių ugdymą. Turime pripažinti, kad viena iš švietimo sistemos profiliavimo pasekmių – tai didelėje dalyje šalies gimnazijų mažiau dėmesio sulaukianti fizikos, chemijos, gamtos mokslų infrastruktūra, mokytojai. Tai dėsninga, nes sukurti ir palaikyti, pavyzdžiui, modernų chemijos kabinetą – labai apčiuopiamų finansinių investicijų reikalaujantis iššūkis. Tuo tarpu daugeliui „minkštųjų“ dalykų pakanka deramai paruošto mokytojo ir kokybiškų vadovėlių.

Europos Sąjungos pinigais finansuojamas 10-ies STEAM centrų tinklo visoje Lietuvoje kūrimas – teisinga teorinė idėja, kurios įgyvendinimas vis dar stringa biurokratinėse kliūtyse. Dabar jau aišku, kad turėsime ieškoti naujų atsakymų, kaip šio tinklo infrastruktūros galimybes suderinti su realiomis Lietuvos regionų problemomis. Gal net drįsčiau kelti klausimą – kaip įrodysime, kad mažo provincijos rajono savivaldybė turėtų skirti pakankamą dėmesį (ir lėšas) savo vaikų STEAM dalykų ugdymui?

Juk turime pripažinti – tiek švietimo sistemoje, tiek savivaldybėje, tiek ir konkrečioje mokykloje vyksta vidinės konkurencijos procesai. Ministerija turi spręsti šimtus klausimų. Savivaldybė turi rinktis tarp „visiems patrauklaus baseino“ ir porai dešimčių moksleivių reikalingos fizikos bandymų įrangos. Ir net kiekvienoje mokykloje dienos pabaigoje administracija turi rinktis, į kurią pusę stoti – dviejų-trijų STEAM ar kelių dešimčių kitų dalykų mokytojų?

O tuo metu mūsų jaunuoliai išties imlūs, aktyviai domisi technologijomis – ir jiems tikrai rūpi ne tik žaidimai ar pramogos. Štai neseniai pasibaigusioje parodoje „Karjera & Studijos 2022“ LINPRA organizavo moksleivių Techninių gebėjimų varžybas. Tiek dalyvių gausa, tiek jų naudojamos priemonės, net aukštosioms mokykloms tinkamas užduočių sudėtingumas nuteikia tikrai optimistiškai.

Šiandien visi prisimename laikus, kai „vadybininkas“ ar „teisininkas“ buvo pati populiariausia mūsų jaunuolių ateities profesija. Kur tai veda, šiandien jau girdime iš pramonės įmonių, mokslo ir tyrimų institutų. Todėl kalbėdami apie Lietuvos kaip aukštųjų technologijų šalies ateitį, privalome grįžti prie nelengvo ir paprastų sprendimų neturinčio klausimo – kaip pasieksime, kad (a) STEAM dalykai neliks dalies išrinktųjų hobiu, o (b) tomis atveriamomis galimybėmis vis dažniau išdrįs naudotis mūsų merginos?

Inžinierinės pramonės eksporto rekordus temdo karo šešėliai

,

Paskelbta DELFI

Darius Lasionis, LINPRA direktorius

Statistika nemeluoja – 2021-ieji buvo puikūs Lietuvos inžinerijos pramonei. Bendra Lietuvos kilmės prekių eksporto suma pasiekė 4,15 mlrd. eurų, kas yra net 21,0 % daugiau negu per 2020 metus. Tokie rezultatai vienareikšmiškai yra teigiami, tačiau, jeigu tikimasi tokį pat augimo tempą išlaikyti ir 2022 metais, inžinerijos lyderiams kartu su kuruojančiomis valstybės institucijomis teks spręsti labai nemenkus verslo aplinkos iššūkius. Iš kurių didžiausias yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukurta geopolitinė situacija, dėl kurios sutrikęs žaliavų tiekimas, trūkinėja tiekimo grandinės, sparčiai didėja kainos.

Bet pirma reikia pradėti nuo čempionų. Sumine išraiška sparčiausiai ūgtelėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, kur Lietuvos įmonės pagamino ir pardavė už 691,5 mln. eurų – tai net 180,1 mln. eurų daugiau negu 2020 metais. Arba 35,2 proc. eksporto lygio augimas.

Nors galutinių duomenų įmonės dar nėra paskelbusios, tačiau jau dabar aišku, kad viena iš labiausiai augusių įmonių – „Teltonikos“ įmonių grupė. Tai pirmoji Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonė, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus, kurios apyvarta viršijo 200 mln. eurų. Kryptinga plėtra įvairiose elektronikos srityse leido lietuviškai įmonei tapti regiono lydere ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tvirtas plėtros pagrindas leidžia tikėtis, kad įmonės planai Lietuvoje sukurti puslaidininkių lustų ekosistemą (technologijų kūrimas, projektavimas ir gamyba) bus įgyvendinti.

Kitos reikšmingai ūgtelėjusios sritys – tai guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kur parduota už 140,2 mln. eurų daugiau (viso už 962,9 mln. eurų ir 17,0 proc. augimas), ir elektros įrangos gamyba, kur parduota už 112,0 mln. eurų daugiau (viso už 505,5 mln. eurų ir 28,4 proc. augimas).

Plastikų sektoriaus įmonių rezultatus galima priskirti sparčiai augusioms žaliavų kainoms (ir kartu produkcijai), tačiau tokie rezultatai nebūtų pasiekti ir be sėkmingų įmonių veiklos, kai sugebėta prisitaikyti prie trūkinėjusių tiekimo grandinių, pasinaudota sumaištimi tarptautinėse rinkose. Paranki Lietuvos geografinė padėtis leido įmonėms užimti iki šiol rečiau naudotas rinkos nišas.

Vertinant santykinę augimo spartą, išsiskiria ne variklinių transporto priemonių ir įrangos gamyba, kur Lietuvoje veikiančios įmonės eksportavo kone puse daugiau – augimas sudarė 42,5 proc. ir viršijo 200,1 mln. eurų.

Bendras Lietuvos inžinerijos pramonės įmonių eksporto augimas – 721,5 mln. eurų. Tokį rezultatą pavyko pasiekti tiek dėl pirmaisiais pandemijos metais nestojusių ekonominių veiklų, tiek ir sėkmingai Lietuvos įmonėms prisitaikius prie naujos ekonomikos realybės, kur lankstumas, investicijos į procesų efektyvinimą ir technologijų inovacijos leido perimti reikšmingą naujų užsakymų dalį.

Deja, bet Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vasarį pradėtas karas temdo šių metų perspektyvas. Karinis konfliktas kuria daug neapibrėžtumų – ardo tiekimo grandines (o naujoms užmegzti reikia laiko), dėl principinės vertybinės takoskyros (ar greta vykstančių karinių operacijų) iš potencialių tiekėjų sąrašo iškrito dešimtys inžinerinei pramonei svarbių žaliavų ir pirminių gaminių tiekėjų, keičiasi rizikos vertinimo reikalavimai, daugėja neapibrėžtumo ilgalaikių sutarčių atvejais, dalies kategorijų produktų užsakovai laikinai mažina, stabdo arba neterminuotai nukelia užsakymų vykdymą.

Pandemijos metu tiek paleistos centrinių bankų virtualios „pinigų spaustuvės“, tiek ir kitos ekonomikos priežastys jau pastebimai veikia infliacijos lygį. Todėl eksportas nominalia išraiška ir toliau, tikėtina, augs. Visgi, lieka neaišku, ar išaugusios infliacijos kontekste pramonei pavyks išlaikyti realaus eksporto augimo tempą.

Tad įspūdingi praėjusių metų eksporto rezultatai – geras ilgalaikio įdirbio ženklas. Norėdama tokį lygį išlaikyti ir toliau, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė jau šiandien ieško atsakymų į naujus iššūkius. Kai kuriems jų įveikti, panašu, reikės ir reikšmingo valstybės institucijų indėlio.

Kauno technologijos universitete veikia popieriaus produktų išplaušinimo tyrimų laboratorija

Didėjanti aplinkos tarša plastiku ir mikroplastiku, augantis aplinkai draugiškų medžiagų poreikis, nuo 2021 m. liepos 3 d. įsigaliojusi Direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo skatina plastikui alternatyvių medžiagų gamybą.

Rinkoje matome tendenciją pakeisti plastiko produktus popieriumi ar popieriaus kompozitais. Gamintojai, siekdami popieriui bei kartonui suteikti reikalingas mechanines ir barjerines savybes, gamybos proceso metu naudoja įvairius mineralinius užpildus, sintetinius priedus, dengia pakuotes įvairiomis dangomis – visa tai daro neigiamą įtaką popieriaus perdirbamumo savybėms, o draugiškesne aplinkai laikoma „popierinė“ plastiko alternatyva neretai tampa neperdirbama, nors ženklinama perdirbimo ženklu.

Reaguodamas į rinkoje susiklosčiusią situaciją KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras (PITC) įkūrė Popieriaus produktų išplaušinimo tyrimų laboratoriją, kurioje atliekami popieriaus bei kartono (tiek homogeninių, tiek kombinuotų medžiagų) pakuočių ir kitų gaminių išplaušinimo (perdirbamumo) galimybių tyrimai.

Tyrimai aktualūs gamintojams ir importuotojams, dirbantiems su lanksčiosiomis bei kietosiomis maisto / ne maisto produktų grupių pakuotėmis, kitais popieriaus ir kartono (įskaitant kompozitus) gaminiais, kuriuos siekiama atsakingai ženklinti perdirbamumo ženklu.

Laboratoriniai tyrimai atliekami vadovaujantis tarptautinio standarto „FBA popieriaus išplaušinimo ir perdirbimo standarto I dalimi – Išplaušinimas“ reikalavimais (ang. Voluntary Standard For Repulping and Recycling Corrugated Fiberboard Treated to Improve Its Performance in the Presence of Water and Water Vapor. Part 1 – Repulpability. Fibre Box Association).

Tyrimams naudojamas laboratorinės įrangos kompleksas, atitinkantis ISO 5263 / TAPPI T 205; TAPPI T 275 SP-98 standartus.

Išsami informacija:

KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras (PITC)
El. p. pitc@ktu.lt
Tel. +370 685 17113