Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksportas auga, tačiau po bendru rezultatu – ryškūs skirtumai
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksportas 2026 m. pirmąjį pusmetį išlaikė augimo kryptį, tačiau detalesnis duomenų pjūvis atskleidžia nevienodą situaciją: vieni subsektoriai demonstravo dviženklį augimą, kituose eksporto vertė mažėjo, o pagrindinėse užsienio rinkose ryškėjo skirtingos tendencijos. Be to, dalį eksporto vertės augimo lėmė didėjusios eksportuojamų produktų kainos.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės lietuviškos kilmės prekių eksportas per 2026 m. pirmą pusmetį pasiekė 3,092 mlrd. eurų – beveik 3 proc. daugiau nei prieš metus – ir sudarė 23,3 proc. visos šalies lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės.
„Bendras eksporto rezultatas išlieka teigiamas, tačiau jį reikėtų vertinti atsargiai. Beveik 3 proc. eksporto vertės augimas nereiškia tokio paties eksporto apimčių augimo – dalį rezultato lėmė didėjusios eksportuojamų produktų kainos“, – sako LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.
Eksporto augimą labiausiai skatino elektronikos ir optikos gaminiai
Didžiausią sektoriaus eksporto dalį pirmąjį pusmetį sudarė kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai (25,3 proc.) bei guminiai ir plastikiniai gaminiai (20,9 proc.). Kartu šios dvi produktų grupės generavo 46 proc. visos Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto vertės ir jau kelerius metus sudaro reikšmingą sektoriaus eksporto bazę.
Vertinant metinę dinamiką, sparčiausiai – 20,3 proc. – augo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių eksportas. Guminių ir plastikinių gaminių eksporto vertė padidėjo 8,2 proc., o niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos – 3,7 proc.
Tačiau augo ne visi subsektoriai. Elektros įrangos eksporto vertė sumažėjo 13,3 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 11 proc., metalinių gaminių, išskyrus mašinas ir įrangą, – 2,5 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos – 1,1 proc.
Pasak T. Prūso, tokiems skirtumams įtakos galėjo turėti geopolitinis ir ekonominis neapibrėžtumas, atsargesni Europos pramonės įmonių investiciniai sprendimai, stiprėjanti trečiųjų šalių konkurencija bei pokyčiai automobilių pramonėje ir jos tiekimo grandinėse.
Eksporto vertės rezultatams įtakos turėjo ir kainos. Pavyzdžiui, 2026 m. birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, guminių ir plastikinių eksportuotų gaminių kainos padidėjo 7,4 proc. Kainų augimą bent iš dalies galėjo sustiprinti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugusios energijos ir žaliavų kainos bei energetinių išteklių tiekimo rizikos.
Lenkijoje – augimas, JAV, Vokietijoje ir Norvegijoje – mažėjimas
Pagrindinės sektoriaus eksporto kryptys pirmąjį pusmetį išliko Vokietija, Švedija, Lenkija, Nyderlandai, JAV ir Norvegija, tačiau rezultatai šiose rinkose buvo nevienodi.
Ryškiausias teigiamas pokytis fiksuotas Lenkijoje – eksporto vertė per metus padidėjo 47,9 mln. eurų. Tuo metu eksportas į JAV sumažėjo 18,7 mln. eurų, į Vokietiją – 8,5 mln. eurų, o į Norvegiją – 4,7 mln. eurų. Bendrai šiose trijose rinkose eksporto vertė sumažėjo 31,9 mln. eurų.
Eksporto į JAV mažėjimui įtakos galėjo turėti pasikeitusi šalies prekybos politika ir padidėję importo muitai, silpninantys dalies Europos pramonės produkcijos kainų konkurencingumą. Rezultatams įtakos galėjo turėti ir aukšta 2025 m. pirmojo pusmečio palyginamoji bazė, kai dalis JAV įmonių, laukdamos naujų muitų, iš anksto didino importo apimtis.
Vokietijoje eksporto mažėjimas gali būti siejamas su vis dar silpna pramonės paklausa, ypač automobilių ir mašinų gamybos sektoriuose, o Norvegijoje – su atsargesnėmis įmonių investicijomis ir mažesne naujos įrangos bei kitų inžinerinių gaminių paklausa.
„Šių pokyčių kol kas nereikėtų vertinti kaip struktūrinio rinkų praradimo. Nors eksporto vertė į Vokietiją, Norvegiją ir JAV sumažėjo, kiekvienos iš šių šalių dalis bendroje sektoriaus eksporto struktūroje susitraukė maždaug po 1 procentinį punktą. Vis dėlto tai yra signalas, primenantis, kokia svarbi eksporto rezultatams yra stabili paklausa, prognozuojama verslo aplinka ir tarptautinės prekybos sąlygos pagrindinėse partnerių rinkose“, – pabrėžia T. Prūsas.
Eksporto žemėlapyje išsiskiria Vilniaus ir Utenos regionas
Regioniniu lygmeniu svarbiausi inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto generavimo šaltiniai pirmąjį pusmetį buvo Vilniaus, Šiaulių, Utenos, Panevėžio ir Kauno apskritys. Inžinerijos ir technologijų pramonės eksportas jose sudarė atitinkamai 42,5 proc., 37,2 proc., 34,8 proc., 33,4 proc. ir 32 proc. bendros tų apskričių pramonės eksporto vertės.
Šio pusmečio išskirtinumas – sustiprėjusios Vilniaus ir Utenos apskričių pozicijos inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto struktūroje. Vilniaus apskrities eksporto dalis išaugo nuo 36,8 proc. iki 42,5 proc., o eksporto vertė buvo 109 mln. eurų didesnė nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Tarp daugiausia šios pramonės eksporto generuojančių apskričių iškilo ir Utenos regionas. Jo pozicijų stiprėjimui įtakos turėjo 30,4 proc. išaugęs kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių eksportas, „Teltonikos“ įmonių grupės gamybos plėtra ir eksportas, taip pat santykinai lėtesnė kitų regionų pramonės šakų eksporto dinamika.
Augimas išlieka, tačiau atsargumo signalų daugėja
2026 m. pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės pozicijos eksporto rinkose išlieka gana tvirtos, tačiau bendras beveik 3 proc. augimas slepia reikšmingus subsektorių ir rinkų skirtumus.
Tolesnei sektoriaus eksporto plėtrai svarbus išliks gebėjimas diversifikuoti rinkas, išlaikyti konkurencingumą ir prisitaikyti prie besikeičiančios paklausos. Geopolitinis ir ekonominis neapibrėžtumas, tarptautinės prekybos politikos pokyčiai, atsargesnės Europos įmonių investicijos ir stiprėjanti konkurencija rodo, kad vien bendro eksporto augimo rodiklio sektoriaus būklei įvertinti nepakanka.
