Dr. Viktorija Tauraitė – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) Verslo aplinkos projektų vadovė

Versle finansiniai resursai ir jų tinkamas planavimas, paskirstymas bei kylančių rizikų valdymas yra labai svarbūs. Vis dėlto, be talentų, gebančių profesionaliai atlikti savo funkcijas, nei vienas verslas negalėtų efektyviai vykdyti veiklą. Paradoksalu, bet stipresniam Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės proveržiui mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) srityje trukdo talentų trūkumas. Apžvelkime šią temą, remiantis Valstybės duomenų agentūros naujausiais, t. y. 2024 m. (nurodoma, kad 2025 m. duomenys bus viešai prieinami rugsėjo antroje pusėje) duomenimis, ir verslo lyderių įžvalgomis.

Versle MTEP investicijos yra raktas į konkurencinio pranašumo stiprinimą

MTEP apima tris veiklos sritis: fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Lietuvoje nuo 2015 m. (beveik 51 mln. eurų) verslo įmonių sektorius nuosekliai didina MTEP investicijas į eksperimentinę plėtrą (2024 m. – apie 214 mln. eurų). Eksperimentinė plėtra, tai moksliniais tyrimais ir / arba praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas yra kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir / arba praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. 2024 m. verslo įmonių sektoriaus skirtos MTEP lėšos pagal sritis struktūriškai atrodė taip: eksperimentinei plėtrai – 64 proc., taikomiesiems tyrimams (eksperimentiniai ir / arba teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skirti specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti) – 32 proc., fundamentaliesiems tyrimams (eksperimentiniai ir / arba teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir / arba stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų) – 4 proc. Vis dėlto, „Eksplos“ Valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas pabrėžia, kad statistika apie MTEPI Lietuvoje nėra tiksli, nes nemažai verslų savo taikomuosius tyrimus ar eksperimentinę plėtrą nurašo tiesiai į sąnaudas ir niekur nedeklaruoja apie jas. Pelno mokesčio lengvata nesinaudoja ir niekur apie tai nedeklaruoja, dėl komplikuoto MTEPI apiforminimo ir nevienareikšmės VMI pozicijos ir dėl baimės, kad nesugebės VMI įrodyti, jog tai buvo MTEPI.

UAB „Brolis semiconductors“ vykdančioji direktorė Laima Juknevičiūtė pabrėžia, kad MTEP veiklos gamybinėse įmonėse pirmiausia siejasi su eksperimentine plėtra – procesų efektyvinimu, automatizavimu ir naujų produktų kūrimu, kurie tiesiogiai veikia darbo našumą. Pavyzdžiui, UAB „Brolis semiconductors“ nuosekliai investuoja į MTEP apie 5 proc. nuo uždirbamų pajamų. Tai reikšmingos investicijos mūsų dydžio įmonei, tačiau būtent jos leidžia tarptautinei rinkai pasiūlyti konkurencingus produktus ir užsitikrinti stabilų augimą. Praktikoje ne visada lengva pasirinkti, į kuriuos produktus ar procesus verta investuoti – technologijų kaita yra greita, rinkų dinamika didelė, o sprendimus dažnai tenka priimti iš anksto, dar neturint pilno aiškumo dėl jų grąžos. Didžiausias iššūkis išlieka kvalifikuotų specialistų trūkumas bei pakankamai ilgas inovacijų atsiperkamumo laikotarpis, ypač kai reikia derinti trumpalaikius gamybos tikslus su ilgalaikėmis investicijomis į produktų ir procesų tobulinimą.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis ir jų potencialas MTEP veiklose

Akivaizdu, kad sėkmingam MTEP realizavimui yra reikalingi atitinkamos srities profesionalai. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį (2015–2024 m.) inžinerijos ir technologijų pramonės verslo sektoriuje darbuotojų, dalyvaujančių MTEP veikloje, skaičius svyravo nuo 18 proc. iki 23 proc. bendrame verslo segmente. Pavyzdžiui, 2024 m. inžinerijos ir technologijų pramonės verslo sektoriuje dirbo 1804 darbuotojai, dalyvaujantys MTEP veikloje verslo sektoriuje ir tai sudarė 67 proc. darbuotojų, dalyvaujančių MTEP veikloje apdirbamosios gamybos kategorijoje. Pastarąjį dešimtmetį (2015–2024 m.) dominavo inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus darbuotojai, dalyvaujantys MTEP veikloje, apdirbamosios gamybos kategorijoje. Kitaip sakant, inžinerijos ir technologijų pramonės darbuotojai, dalyvaujantys MTEP veikloje, vidutiniškai sudarė apie 60 proc. apdirbamosios gamybos kategorijoje. Vadinasi, inžinerijos ir technologijų pramonės darbuotojai geba sėkmingai įsitraukti ir vykdyti veiklas, susijusias su MTEP.

Kita vertus, vienas pagrindinių iššūkių yra susijęs su talentais, tai pabrėžia „Altechnos“ techninis direktorius Deividas Buinovskis: „reikšminga problema – talentų trūkumas nišinėje industrijoje, todėl specialistų kompetencijos kryptingai ugdomos viduje“. Žmogiškųjų resursų poreikio svarbą akcentuoja ir „Eksplos“ Valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas: „Tam kad turėti technologinį pranašumą reikia, kad verslas kurtų savo technologinius sprendimus, reikalinga atitinkama kompetencija, reikia įmonėse turėti personalą galintį kurti technologinius sprendimus, ar netgi įsisavinti ir pritaikyti produktams iš kitų įsigytus“. Mokslo ir verslo partnerystė, bendradarbiavimas gali būti viena iš priemonių, siekiant efektyviausių rezultatų. Pasak Kęstučio Jasiūno, daug naudingiau ir efektyviau būtų verslui technologijas kurti kartu su mokslo ir studijų institucijų mokslininkais, deja, kyla nesutarimai dėl intelektinės nuosavybės, rezultatų publikavimo, o taip pat versle trūksta kompetencijos bendrauti mokslo kalba, kaip ir akademinėje bendruomenėje trūksta suvokimo apie verslo ypatumus.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje, vykdant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, vieni pagrindinių iššūkių yra susiję su talentais ir ilgalaikių inovacijų atsiperkamumu. Vadinasi, yra būtini valstybinio lygmens strateginiai sprendimai, susiję su inžinerinės pramonės potencialo stiprinimu ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Kaip vienas iš tokių strateginio lygmens dokumentų galėtų būti inžinerinės pramonės kelrodis – planas, ką daryti, kad Lietuvos inžinerijos pramonė išliktų konkurencinga nacionalinėje ir tarptautinėje arenoje bei spręsti pagrindines problemas, kurios jau šiuo metu stabo Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės potencialą ir perspektyvumą.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės lyderiai optimistiškai žvelgia į 2026 metus ir tikisi apyvartos augimo, orientuojantis į plėtrą esamose eksporto rinkose bei naujų eksporto rinkų plėtrą. Kita vertus, šiuos lūkesčius apriboja geopolitinis neapibrėžtumas, įtampa Hormūzo sąsiauryje, biurokratinė našta ir talentų stygius Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje.

Remiantis Užimtumo tarnybos 2025 m. lapkričio–gruodžio mėn. vykdyto darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, matome, kad 2026 m. bendrai Lietuvoje darbuotojų trūkumas (42 proc.) buvo priskiriamas prie vienų iš pagrindinių darbdavių laukiamų veiklos vystymo iššūkių. Pirmoje vietoje buvo nurodytas minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) augimas (47,2 proc.), o trečioje – žaliavų brangimas (34 proc.). Gamybos sektoriuje taip pat dominavo įvardinti trys pagrindiniai iššūkiai, tačiau jų eiliškumas išsidėstė kitokia tvarka: žaliavų brangimas (56,2 proc.), MMA augimas (53,4 proc.), darbuotojų trūkumas (47,9 proc.). Remiantis 2026 m. atliktos apklausos tarp Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (toliau – LINPRA) narių rezultatais, pagrindinės Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės stiprybės yra konkurencingumas ir lankstumas (57 proc.) bei kvalifikuota darbo jėga (31 proc.). Taigi akivaizdu, kad talentų pritraukimas ir jų išlaikymas šioje pramonėje yra itin svarbus ir aktualus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skaičiuojama, kad 2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje dirbo apie 63 tūkst. darbuotojų.

Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, 2026 m. Lietuvoje žmogiškųjų išteklių srityje kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (40,8 proc.) yra įvardinamas kaip opiausia problema, o apdirbamojoje gamyboje šis iššūkis yra dar aktualesnis (54,5 proc.). Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje talentų ir kompetencijų užtikrinimas yra glaudžiai susijęs su technologine pažanga, inovacijų diegimu. Remiantis LINPRA narių apklausa, išsiaiškinta, kad Vyriausybės parama / subsidijos (29 proc.), talentų ir kompetencijų užtikrinimas (25 proc.) ir geresnė verslo aplinka bei paskatos (25 proc.) yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys įmones investuoti į inovacijas. Vis dėlto, biurokratinė našta (39 proc.) ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius (20 proc.) yra vienos iš pagrindinių kliūčių, susijusių su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sėkmingos eksporto veiklos vykdymu. Žinoma, papildomai reikėtų išskirti geopolitinius neramumus bei įtampą Hormūzo sąsiauryje, kaip veiksnius, kurie kelia papildomus iššūkius dabartinėje ir ateities perspektyvoje.

Kaip žinome, pažanga inovacijų srityje yra svarbi šalies ekonomikos augimui. Naujos technologijos, pažangūs sprendimai ir moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra dažnu atveju didina įmonių produktyvumą, kuria aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir stiprina šalies konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Inovacijos taip pat skatina investicijų pritraukimą, eksporto augimą bei spartesnį ekonomikos prisitaikymą prie globalių pokyčių. Valstybės, kurios geba sėkmingai paversti inovacijas ekonomine verte, dažniausiai pasižymi spartesniu ekonomikos augimu ir aukštesniu gyventojų gyvenimo lygiu. Vis dėlto, sėkmingiems šių sprendimų rezultatams yra būtini talentai, ypač talentai inžinerijos ir technologijų pramonės srityje.

Taigi žmogiškųjų išteklių srityje darbdaviams ne retai iššūkiu tampa kvalifikuotų darbuotojų poreikis ne tik šiandien, bet ir ateityje. Ne išimtis ir inžinerijos ir technologijų pramonė. Todėl būtina priimti kompleksinius sprendimus šalies mastu, įskaitant integruotos inžinerinės programos įtraukimu į bendrąsias ugdymo programas, inžinerinio ugdymo, inžinerinių gimnazijų, STEAM centrų stiprinimu ir skatinimu įvairiomis formomis ir pan.

Publikuota LRT.lt, Lrytas.lt, Elektronika.lt ir kt. 

Gegužės 15 dieną Vilniaus LITEXPO parodų ir kongresų centre įvyko jau ketvirtojo kasmetinio Lietuvos jaunųjų inžinierių čempionato STEAM TEAM finalas. Dėl geriausiųjų vardo varžėsi 15 stipriausių komandų iš visos šalies. Nugalėtojais tapo Vilniaus „Ryto“ progimnazijos moksleivių komanda „Android“ ir gimnazistai iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, pasivadinę „JBG Robotics“.

Čempionatą STEAM TEAM jau ketvirtus metus iš eilės organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA. Jos vadovas Darius Lasionis pastebi, kad STEAM TEAM jau tapo rimtu ir kasmet nekantriai laukiamu inžinerinės pakraipos renginiu, skatinančiu vaikus ir jaunimą aktyviau domėtis šia sritimi, technologijomis ir kūryba.

„Inžinerija susidomėję moksleiviai mąsto, kuria, eksperimentuoja. STEAM TEAM čempionatas leidžia jiems ne tik pasivaržyti dėl geriausios kūrybinės ir techninės idėjos, bet ir suteikia itin vertingos patirties mokantis bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, operatyviai spręsti problemas. Ir, žinoma, daug džiaugsmo, savo idėjas pavertus realiai veikiančiais projektais“, – sako D. Lasionis.

Šių metų nugalėtojai – vilniečiai ir panevėžiečiai

Finale, vykusiame Vilniaus LITEXPO parodų ir kongresų centre, įspūdingiausias Goldbergo mašinas pademonstravo ir nugalėtojų laurus pelnė moksleiviai iš Vilniaus bei gimnazistai iš Panevėžio. 5–8 klasių kategorijoje pirmą vietą laimėjo Vilniaus „Ryto“ progimnazijos komanda „Android“. 9–12 klasių grupėje nugalėtojais tapo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos komanda „JBG Robotics“. Joms abiem buvo įteiktos pagrindinės, 1000 eurų dydžio premijos.

Antrąsias vietas iškovojo Kauno KTU inžinerijos licėjaus moksleivių komanda „IDĖJA“ ir Vilniaus VšĮ „Gravitas schola“ gimnazistai „Batman cult“. Jiems buvo įteiktos 500 eurų premijos. Trečiąsias vietas ir 300 eurų premijas laimėjo 5–8 klasių moksleivių komanda „Astro“ iš Kauno Palemono gimnazijos bei gimnazistai iš Šiaulių universitetinės gimnazijos „Chaoso meistrai“. Visoms finalo dalyvėms buvo įteikti ir papildomi konkurso rengėjų bei rėmėjų prizai.

Iš viso finale rungėsi 8 moksleivių ir 7 gimnazistų komandos iš Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Vilniaus ir Kauno rajonų mokyklų bei STEAM centrų. Į finalą jos pateko, laimėję vieną iš regioninių pusfinalių, kuriuose iš viso varžėsi daugiau nei 60 komandų.

Komandinis darbas ir varžybų džiaugsmas

Kaip ir kiekvienais metais, STEAM TEAM dalyviai turėjo sukurti veikiančią Goldbergo mašiną – sudėtingą mechaninių veiksmų grandinę, kurioje vienas procesas sklandžiai inicijuoja kitą. Tam prireikė mėnesių kruopštaus pasiruošimo, kūrybinių ieškojimų, bandymų ir komandinio darbo.

Toje pačioje Vilniaus „Ryto“ progimnazijos 8 klasėje besimokantis „Android“ komandos duetas – Gustė ir Andrius – STEAM TEAM finale dalyvavo ir pernai, laimėję antrąją vietą. Šiemet, sukonstravę Goldbergo mašiną, kurioje robotas pianinu atliko Europos himną, o pristatymo pabaigoje atidengtas senovinis radijas priminė apie 100 metų radijo sukaktį Lietuvoje, „Android“ tapo savo amžiaus grupės nugalėtojais.

„Ypač įsiminė komisijos reakcija ir šypsenos, kai Goldbergo mašinos pristatymo pabaigoje užsklanda atidengė senovinį radiją, simboliškai siejantį STEAM TEAM projektą su radijo šimtmečiu Lietuvoje“, – prisimena „Android“ vadovas ir mentorius Darius Užusenis.

Kalbėdami apie laimėjimą, „Android“ komandos nariai pripažįsta, kad tokiuose konkursuose svarbi ir sėkmė, tačiau neabejoja, kad daugiausiai lemia kruopštus pasiruošimas ir komandinis darbas. Tam pritaria ir kitos STEAM TEAM nugalėtojų komandos „JBG Robotics“ vadovė, mokytoja Renata Burbaitė.

„Nugalėti padėjo ramus, nuoseklus darbas, kruopštus techninis pasiruošimas bei itin stiprus tarpusavio ryšys – visi komandos nariai buvo labai atsakingi, tinkamai pasiskirstė darbus, vienas kitą entuziastingai palaikė tiek ruošdamiesi varžyboms, tiek finalo metu“, – pasakoja R. Burbaitė.

Pasak jos, dabartine sudėtimi – keturi dešimtokai ir viena vienuoliktokė – „JBG Robotics“ drauge kuria nuo praėjusių metų pavasario ir jau dalyvavo ne vienose robotikos varžybose. Keturiems dešimtokams vaikinams šis STEAM TEAM čempionatas buvo pirmasis, o vienintelė komandos mergina jame jau dalyvavo ir pernai – tiesa, tik pusfinalyje ir kitos komandos sudėtyje.

„Finalas paliko labai gerą įspūdį – ypač patiko tai, kad komandų sukonstruotų Goldbergo mašinų veikimą buvo galima stebėti ekranuose. Taip pat džiugino ir papildomos veiklos – pavyzdžiui, bendras „protmūšis“, sukūręs tikrą šventinę atmosferą“, – sako R. Burbaitė.

D. Užusenis priduria, jog jo kuruojamai komandai finalo atmosfera pasirodė pakili, bet kartu ir labai profesionali – „Android“ nariai išskyrė finalo vedėjo darbą, muziką ir pagrindinę sceną, kuri kūrė stipraus, įkvepiančio renginio jausmą.

Ne tik šventė, bet ir žinios bei patirtis

Čempionatą kasmet organizuojančios LINPRA vadovas D. Lasionis pabrėžia, kad svarbiausias STEAM TEAM tikslas yra ne vien išrinkti nugalėtojus, bet ir suteikti jaunimui galimybę praktiškai „pasimatuoti“ savo kūrinių, kuriuose naudojami inžineriniai principai, stiprumą, lyginant su kitais panašiais projektais.

„STEAM TEAM jau įrodė, kad jaunų žmonių kūrybiškumas ir technologinis smalsumas Lietuvoje yra labai didelis. Finale moksleiviai turi galimybę ne tik jį pademonstruoti ir parodyti savo kūrinius, bet ir pamatyti kitus panašius darbus iš visos Lietuvos, pasisemti idėjų. Vaikams tai leidžia ne tik dar kartą įsitikinti, kad inžinerija – tai ne vien teorija ar formulės, bet ir pasijusti didesnės inžinerinės bendruomenės dalimi. O tai gali tapti lemtingu argumentu ir renkantis gyvenimo po mokyklos kelią“, – įsitikinęs D. Lasionis.

Tam, kad tokie konkursai kaip STEAM TEAM gali turėti didelę įtaką jaunuolių profesiniam pasirinkimui ateityje, pritaria ir abiejų šiemetinių laimėtojų vadovai.

„Tokios varžybos iš tiesų labai motyvuoja vaikus, nes iš arti parodo, kad inžinieriaus profesija yra ne tik labai plati, bet ir prasminga, kūrybiška ir kupina galimybių“, – sako R. Burbaitė.

D. Užusenis priduria, jog tokie konkursai suteikia itin vertingos praktinės patirties – padeda ugdyti drąsą kalbant prieš auditoriją, stiprina pasitikėjimą savimi ir moko nepasimesti sudėtingose situacijose. Šią patirtį „Android“ komanda sėkmingai pritaiko tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose robotikos konkursuose – pavyzdžiui, viename didžiausių jaunimo renginių pasaulyje, „FIRST Tech Challenge“ pasaulio robotikos čempionate Hiustone. D. Užusenis pabrėžia, kad būtent tokios patirtys labiausiai augina ir motyvuoja rinktis inžinerijos kelią.

Darius Lasionis – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius

Europos komisija siūlo  Pramonės spartinimo aktą (PSA), kurio tikslas – stiprinti pramonę ir kurti darbo vietas Europoje. Tiksliau sakant, PSA nustatytas tikslas iki 2035 m. gamybai tenkančią ES BVP dalį padidinti iki 20 proc. Visgi, tikslas yra aukšto lygio politinė ambicija, strateginė kryptis, negarantuojanti rezultato. Genialumas slypi paprastume: konkurencingumo užtikrinimas yra pagrindinis raktas į sėkmę. Konkurencingumą lemia darbo našumas, žaliavų ir darbo kaštai. Tiek Kinijoje, tiek Azijos šalyse žaliavų ir darbo kaštai yra mažesni ir darbo trukmė yra ilgesnė nei Europoje. Vis dėlto, inžinerijos ir technologijų pramonė Lietuvoje išsiskiria darbo našumo kontekste.

Inžinerijos ir technologijų pramonėje dirbantis asmuo sukuria daugiau pridėtinės vertės

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. (už 2025 m. duomenų dar nėra) Lietuvoje darbo našumas siekė 47,2 tūkst. eurų, kai jis buvo vertinamas pridėtine verte, tenkančia vienam užimtajam to meto kainomis. Per metus darbo našumas padidėjo 4 proc., tačiau jis buvo mažiausias nuo 2021 m. Vadinasi, darbo našumas Lietuvoje didėja, tačiau augimo tempas „išsikvepia”. Aukštesnis perspektyvumo lygis yra pastebimas Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje. 2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės vidutinis darbo našumas siekė 50,2 tūkst. eurų ir tai buvo aukštesnis rodiklis nei šalies ūkyje ir apdirbamojoje gamyboje (45,1 tūkst. eurų). Tai rodo, kad Lietuvoje vienas dirbantis asmuo per metus vidutiniškai sukūrė šiek tiek daugiau pridėtinės vertės nei bendrai šalies ūkyje (pokytis: 3 tūkst. eurų) ir apdirbamojoje gamyboje (pokytis: 5,1 tūkst. eurų) dirbantis asmuo. O metinis augimo tempas siekė 6,9 proc. ir jis buvo didesnis nei šalies ūkyje bei apdirbamojoje gamyboje.

Ši situacija atspindi sąlyginai didesnį Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės konkurencingumą. Tam reikšmingos įtakos gali turėti diegtų inovacijų ir technologijų mastas įmonėse. Pavyzdžiui2022–2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje inovacinę veiklą vidutiniškai vykdė 68 proc. įmonių  ir tai buvo 6 proc. punktais daugiau nei apdirbamosios gamybos srityje bei 5 proc. punktais daugiau nei 2020–2022 m. inžinerijos ir technologijų pramonėje. Taigi matome, kad palaipsniui vis daugiau įmonių savo veikloje diegia naujus produktus, naujus technologinius ar veiklos organizavimo, rinkodaros procesus.

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius – darbo našumo lyderis

2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje išsiskyrė kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius, kuriame darbo našumas siekė 86,5 tūkst. eurų, kai jis yra vertinamas pridėtine verte, tenkančia vienam užimtajam to meto kainomis. Kitaip sakant, šiame subsektoriuje darbo našumas buvo 1,8 karto didesnis nei šalies ūkyje, 1,9 karto didesnis nei apdirbamojoje gamyboje ir 1,7 karto didesnis nei inžinerijos ir technologijų pramonėje. O metinis augimo tempas siekė net 22 proc. Šio sektoriaus aprėptyje kuriama moderni, aukštos pridėtinės vertės produkcija, konkurencinga ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Stiprėjantis Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės potencialas yra tyliai kaupiama ekonomikos galia, kuri šalies mastu naudą teikia ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Kitaip sakant, investicijos į aukštą pridėtinę vertę kuriančią inžinerijos ir technologijų pramonę yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti šalies ekonominį gerbūvį ne tik šiandienai, bet ir ateities kartoms.

LINPRA prezidentas Tomas Prūsas dalyvavo Orgalim tarybos aukšto lygio diskusijoje Hannover Messe 2026 metu, kurioje kartu su Europos Komisijos komisaru Valdis Dombrovskis aptartos ES reguliacinės politikos kryptys.

Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta reguliacinės aplinkos supaprastinimui ir jo poveikiui Europos technologijų pramonei. Pabrėžta, kad įmonės susiduria su persidengiančiais ir kartais prieštaringais reikalavimais – nuo skaitmeninio ir kibernetinio reguliavimo iki aplinkosaugos politikos, kurie didina administracinę naštą ir lėtina inovacijų diegimą.

Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pristatyti „geresnio reguliavimo ir įgyvendinimo“ komunikatą bei veiksmų planą, orientuotą į teisėkūros kokybės gerinimą, nuoseklumą ir perteklinių reikalavimų mažinimą. Taip pat numatyti konkretūs tikslai – administracinę naštą sumažinti 25 % visoms įmonėms ir 35 % mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Diskusijoje akcentuota, kad nepaisant pastaraisiais metais įgyvendintų iniciatyvų, bendras reguliacinis krūvis išlieka reikšmingas, todėl būtinas sisteminis požiūris ir struktūriniai pokyčiai. Tai ypač aktualu technologijų ir inžinerijos sektoriui, kuriame inovacijų tempas dažnai lenkia reguliavimo procesus.

Šie klausimai tiesiogiai svarbūs ir Lietuvos inžinerijos pramonei – aiški, proporcinga ir prognozuojama reguliacinė aplinka yra būtina sąlyga investicijoms, eksporto plėtrai ir konkurencingumui. LINPRA diskusijoje pristatė sektoriaus poziciją ir įžvalgas dėl reguliavimo supaprastinimo bei verslui palankesnės aplinkos kūrimo.