Inžinerijos studijų augimas yra proga suderinti švietimo ir ekonomikos ambicijas

Tomas Prūsas, LINPRA prezidentas

2026 m. į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupės programas universitetuose ir kolegijose priimti 3 663 studentai – 22,5 proc. daugiau nei pernai. Tai vienas ryškiausių šių metų priėmimo rezultatų ir svarbi žinia Lietuvos inžinerijos sektoriui. Augantį stojančiųjų susidomėjimą dabar turėtų atliepti sprendimai dėl valstybės finansuojamų studijų vietų.

LAMA BPO bendrojo priėmimo apžvalgos duomenimis, universitetuose priimtųjų skaičius išaugo nuo 1 507 iki 1 750, kolegijose – nuo 1 484 iki 1 913. Sustiprėjo ir inžinerijos mokslų pozicijos tarp visų studijų krypčių grupių. Universitetuose šiai grupei teko 12,13 proc. pasirašytų studijų sutarčių, palyginti su 11,18 proc. pernai. Pagal sutarčių dalį inžinerijos mokslai užėmė trečiąją vietą po socialinių ir sveikatos mokslų. Kolegijose inžinerijos mokslų dalis padidėjo nuo 18 iki 20,2 proc.; čia jie taip pat buvo trečioje vietoje, po sveikatos mokslų ir verslo bei viešosios vadybos. Daugėjo pasirinkusiųjų elektronikos inžineriją; universitetuose taip pat augo priėmimas į chemijos inžinerijos, bioinžinerijos ir elektros inžinerijos programas.

LINPRA šį pokytį vertina palankiai: asociacija ir jos nariai nuosekliai skatina moksleivius rinktis inžinerijos studijas, jas populiarina, bendradarbiauja su profesinėmis mokyklomis ir universitetais, įgyvendina STEAM bei profesinio orientavimo iniciatyvas, tarp jų Nacionalinį jaunųjų inžinierių čempionatą „STEAM TEAM“, rengia STEAM mokytojų apdovanojimus.

Čia ryškėja klausimas, kaip planuojamos valstybės finansuojamos studijų vietos – ar jos yra perskirstomos pakankamai lanksčiai? Kodėl mažiau populiarios finansuojamos vietos, į kurias nesusirenka stojančiųjų, negalėtų būti operatyviai perkeliamos į didesnės paklausos studijų kryptis, pavyzdžiui, inžineriją? Pagrindinio priėmimo metu inžinerijos ir technologijų mokslus pirmuoju pageidavimu pasirinko 2 105 stojantieji, o šiai finansavimo grupei buvo numatytos 1 248 valstybės finansuojamos vietos. Pernai pirmųjų pageidavimų buvo 1 721, o finansuojamų vietų – taip pat 1 248. Taigi šių rodiklių skirtumas per metus padidėjo nuo 473 iki 857. Tai nėra neįstojusiųjų skaičius: stojantieji gali rinktis kitus pageidavimus ar nefinansuojamas studijas. Vis dėlto auganti inžinerijos krypčių paklausa yra pagrindas peržiūrėti finansavimo apimtį ir planuojant 2027 m. priėmimą, inžinerijos ir technologijų mokslams skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičių padidinti bent iki 2 100.

Toks finansuojamų inžinerinių studijų vietų padidinimas yra svarbus platesnių valstybės tikslų kontekste. LINPRA pritaria Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planui „3i“, kuriame keliami tikslai, kad iki 2030 m. kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę; taip pat numatyta didinti darbo našumą, stiprinti inžinerinę pramonę ir investicijas į inovacijas. Šiems tikslams reikės ne vien kapitalo ir naujų technologijų, bet ir žmonių, gebančių kurti produktus, tobulinti procesus bei įgyvendinti technologinius pokyčius. Todėl stojančiųjų pasirinkimai yra reikšmingi svarstant, kaip įgyvendinti ekonomikos plėtros planus.

LINPRA siūlo į augančią inžinerinių studijų paklausą atsižvelgti rengiant kitų metų valstybės finansuojamų vietų planą. Taip pat verta numatyti galimybę lanksčiau perskirstyti vietas jau pagrindinio priėmimo metu, kai paaiškėja, į kurias kryptis stoja studijoms pasirengę jaunuoliai. Toks planavimas leistų geriau susieti stojančiųjų pasirinkimus su valstybės įvardytais ekonomikos prioritetais.

LINPRA narių bendruomenė ir toliau skatins jaunus žmones rinktis inžinerinę karjerą, o aukštųjų bei profesinių mokyklų ir įmonių bendradarbiavimas padės jų pasirinkimą paversti profesinėmis kompetencijomis. Valstybei dabar svarbu nepraleisti momento, kai stojančiųjų pasirinkimai atitinka jos deklaruojamą ekonomikos ambiciją ir pasirūpinti, kad augantis susidomėjimas inžinerija atsispindėtų ir studijų finansavimo sprendimuose. Tai svarbu ne tik pačiai inžinerinei pramonei, bet ir visai ekonomikai: nuo būsimos specialistų pasiūlos priklausys visos pramonės technologinis atsinaujinimas, produktyvumo augimas, skaitmeninių, dirbtinio intelekto sprendimų diegimas, taikymas ir šalies konkurencingumas.