Inžinerinė pramonė demonstruoja atsparumą
2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos inžinerinės pramonės produktų eksportas, palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, didėjo 5,6%.
„Šio sektoriaus gaminami aukštųjų ir vidutinių-aukštųjų technologijų produktai yra mažai jautrūs paklausos svyravimams. O ir karo Europoje kontekste jų poreikis karo pramonėje, dažnai finansuojamoje viešojo sektoriaus, yra didelis“, – komentuoja Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
Agentūros analitikų vertinimu, vertinant bendrą eksportą, labai tikėtina, kad, atsižvelgiant į Europos ir viso pasaulio ekonominės raidos scenarijus 2023 m., mažėjančio prekių eksporto tendencijos išsilaikys iki šių metų pabaigos.
Smunkant užsakymams gamintojai gaudo naujas tendencijas, grąžos tikimasi kitąmet
Užsakymų sulėtėjimą pajutę elektronikos gamybininkai šiemet kiek žymesnio augimo neplanuoja ir pardavimų didinimo projektus kreipia į ateinančius metus. Viskas vyktų sparčiau, jeigu pagalių į ratus nekaišiotų bankai.
„Mes turime platų produktų portfelį ir nesame susikoncentravę nei vien į elektronikos prekes, nei vien į profesionalų techniką ar gyventojams skirtus gaminius. Tai gelbėja ir leidžia gana stabiliai dirbti. Žinoma, jaučiame ekonomikos ciklus, bet nėra taip, kad gaminame, gaminame ir vieną dieną viskas sustoja“, – aiškina Darius Gudačiauskas, AB „Vilma“ generalinis direktorius.
Jis neslepia, kad „Vilma“ šiuo metu kuria naujus produktus ir ruošiasi didesniems pardavimams. Šis ciklas ilgas, kai kurių produktų pardavimas nuo jų sukūrimo gali užtrukti ir metus. Todėl dabartinio gaminių projektavimo rezultatai gali pasirodyti tik ateinančių metų pabaigoje.
Kadangi „Vilma“ dalyvauja stambių koncernų konkursuose, todėl kol jie nelaimėti ir sutartys nepasirašytos, D. Gudačiauskas galimų užsakovų pavadinimų neatskleidžia. Tiktai užsimena, kad kuriamos ir naujos elektros instaliacijos, ir buitinės bei profesionalams skirtos valymo mašinos.
Vieni pagrindinių bendrovės užsakovų ankstesniais metais buvo „Alfred Karcher“ (Vokietija) ir „Dynniq Nederland“ (Nyderlandai). Gaminiai – šlavimo, langų valymo mašinos, laistymo įranga, spalvotųjų metalų liejiniai, šviesoforai.
„Mes labai jaučiame, kad gamintojai, kurie teikė užsakymus gaminti produkciją Azijos šalims, grįžta į Europą. Dideli koncernai stengiasi Europai skirtus produktus gaminti vietoje. Siekiame pataikyti į šią tendenciją, kurdami produktus ir siūlydami juos tiek seniems, tiek potencialiems klientams. Tai pagrindinis mūsų fokusas šiuo metu“, – neslepia D. Gudačiauskas.
Kalbėdamas apie šių metų finansinius rezultatus, vadovas prognozuoja, kad jie gali būti panašūs į pernykščius, nes investicijos yra nukreiptos į ateitį.
Barjeras – persidraudimo politika
Sigitas Gailiūnas, elektronikos bei elektros laidų ir kabelių AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius, padėtį matuoja pagal statybų ir automobilių pramonei skirtą produkciją. Jo teigimu, Europoje tam tikras sąstingis jaučiamas dėl Skandinavijoje ir Vokietijoje sulėtėjusių statybų. Tačiau transporto sektorius iki šiol veikia stabiliai: nors didelio augimo nėra, kritimo irgi.
„Lietkabelis“ apie 40% produkcijos realizuoja automobilių gamintojams, maždaug 60% parduoda statybininkams.
„Sulėtėjimas juntamas, tačiau skaičiai nėra tragiški. Tai nėra 2008–2009 m. krizė. Be to, gana stabili padėtis Didžiojoje Britanijoje. Ir, žinoma, gynybos pramonės sektorius sparčiai juda pirmyn. Yra NATO projektai, kuriuose dalyvaujame netiesiogiai, per užsakovus. Galvojame, kaip tiesiogiai įsiterpti į šią struktūrą ir gaminti NATO poreikiams. Tam yra įvairūs reikalavimai, kuriuos įgyvendiname“, – pasakoja verslininkas.
Planuojama, kad šių metų bendrovės „Lietkabelis“ finansiniai rezultatai turėtų būti panašūs į pernykščius.
S.Gailiūno nuomone, gamintojų rezultatai galėtų būti geresni, jeigu ne valstybės politika dėl dvigubos paskirties prekių ir bankų spaudžiami stabdžiai, dirbant su trečiosiomis šalimis.
„Pardavimus galėtume padidinti, dirbami su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip, tarkim, Serbija ar Sakartvelas. Tačiau su pinigų pervedimais iš šių šalių būna sudėtinga. Lietuvos banko reikalavimai įstumia komercinius bankus į kampą. Ilgi patikrinimai, trunkantys po pusę mėnesio, kiekvienas patikrinimas įmonei nemažai kainuoja, įšaldomos apyvartinės lėšos, kai jų labai reikia“, – apmaudo neslepia pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad tai jokiu būdu nesusiję su sankcijomis – pirkėjai aiškūs, nekeliantys įtarimų. Bet Vyriausybės ir Lietuvos banko persidraudimo politika dirbtinai stabdo gamybą ir eksportą.
Apie tai, kas galėtų pasotinti apyvartinių lėšų alkį, stabtelėjimą eksporto rinkose pajutusiai pramonei, ne kartą atkreipė dėmesį Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Anot jo, pinigų kaina pakilusi ir esminis dalykas, ko reikia pramonei šiuo metu, – tai apyvartinių lėšų. Jis primena dvi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) priemones, kurios kuo greičiau turėtų pradėti veikti. Tai suplanuoti 600–700 mln. Eur privačių įmonių energetikos projektams ir 900 mln. Eur paskolų investiciniams projektams su valstybės garantija. Manoma, kad tai leistų išvengti didesnio pramonės susitraukimo.
