Inžinerinės pramonės skaitmeninė revoliucija – neišvengiama būtinybė
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis
Energetikos krizė pramonės įmonėms ypač opi – Europos Sąjungoje šis sektorius sunaudoja daugiau nei ketvirtadalį visos elektros energijos. Įtempta geopolitinė situacija reikšmingai augino ir žaliavų kainas. Visgi brangstančių išteklių kontekste svarbu kalbėti ne tik apie operatyvias taupymo priemones, bet ir apie ilgalaikius efektyvumą didinančius pokyčius. Šį kartą – apie pokyčius inžinerinės pramonės įmonėse.
Kodėl būtent inžinerinės pramonės? Dažnai akcentuojama, kad ES turėtų išlikti technologijų, inovacijų ir pramonės garvežiu, jog būtų nepriklausoma ir atspari sukrėtimams – tokiems, kokius patiriame pastaraisiais metais. Inžinerinės pramonės svarbą akcentuoja ir Lietuva: Nacionaliniame pažangos plane yra išskiriamos trys šaliai strategiškai svarbios sritys – tai gyvybės mokslai, informacinės technologijos ir inžinerinė pramonė.
Pastaroji išsiskiria savo ekonominiais rodikliais. Inžinerinės pramonės sektoriaus eksportas sudaro penktadalį šalies eksporto – 4,1 mlrd. eurų, sektorius sukuria beveik 6 proc. Lietuvos BVP arba 5,4 mlrd. eurų (2021 metų duomenimis). Jame veikia 1800 įmonių su daugiau kaip 53 tūkstančiais darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis (bruto), remiantis Sodros duomenimis, šalies vidurkį viršija 14 proc. (2022 m. birželio mėn. duomenimis, 1810 eurų palyginus su 1583 eurų).
Tačiau ypač šiuo metu sektorius susiduria su iššūkiais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje gali reikšmingai mažinti Lietuvos inžinerinės pramonės konkurencingumą pasaulyje.
Pirmoji problema – tai darbuotojų trūkumas, aktualus visiems sektoriams be išimties. Visgi šiuo atveju kalbame ne tik apie fizinį darbuotojų trūkumą, bet ir apie specifinių įgūdžių bei kompetencijų, kurie būtini inžinerinei pramonei, stoką. Artimiausios ateities perspektyvos šiuo klausimu taip pat nenuteikia optimistiškai: daugelį metų stebimas stojančiųjų į inžinerines ir IT specialybes skaičiaus mažėjimas, kuris šiek tiek stabilizavosi tik pastaraisiais metais. Tai reiškia, kad kasmet į darbo rinką ateina vis mažiau jaunų specialistų.
Antroji problema – infliacija, ypač žaliavų ir energinių išteklių brangimas. Taigi, viena vertus, įmonės privalo peržiūrėti savo kaštų struktūrą ir kelti atlyginimus specialistams, kurių trūksta; kita vertus, negali pernelyg didinti atlyginimų, nes energinių išteklių ir žaliavų kaina jau pakankamai stipriai augina prekės savikainą bei mažina galimybes konkuruoti, o darbo našumo augimas atsilieka nuo atlyginimų augimo.
Kokių sprendimų gali imtis įmonės? Jų yra keletas. Vienas – samdyti darbuotojus iš kaimyninių šalių, kuriose atlyginimų vidurkis žemesnis. Deja, dėl nelanksčių ir griežtų darbuotojų – ypač žemesnės kvalifikacijos – atsivežimo iš Trečiųjų šalių sąlygų ši galimybė ribota. Lieka kitas kelias – ieškoti būdų, kaip su turimais resursais išgauti didesnį našumą ir padidinti savo pridėtinę vertę. Efektyviausias ir ilgalaikiškiausias būdas – tai procesų automatizacija, skaitmenizacija ir (ar) robotizacija, kitaip tariant – žmogaus darbo perdavimas technologijoms ten, kur galima tai padaryti.
Kad skaitmenizacija pasiteisina, galima matyti iš inžinerinės ir technologijų pramonės statistinių rodiklių. Per pastaruosius 15 metų sektoriaus apyvarta išaugo daugiau nei du kartus, o darbuotojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo vos keliais procentais. Net ir atsižvelgus į infliaciją, našumo ir sukuriamos pridėtinės vertės augimas akivaizdus.
Pramonės 4.0 keliu žengianti įmonė savo verslo ir gamybos dedamąsias – nuo tiekimo, kokybės užtikrinimo, pardavimų ir finansų valdymo iki gamybos mašinų ar robotų – yra sujungusi į vieną sistemą ir gali juos valdyti kelių mygtukų paspaudimu. Nebereikia nei šimtų Excel lentelių, nei mygtukus prie mašinų spaudinėjančių žmonių, nei sudėtingų kokybės kontrolės mechanizmų.
Be to, skaitmenizacija sukuria papildomų naudų. Įmonių veikla tampa efektyvesnė ir patikimesnė (pvz., automatizuotai stebima įrenginių būklė, skaitmenizavimas suteikia galimybę analizuoti ir geriau valdyti procesus bei užtikrinti kokybę), taip pat „žalesnė“ ir tvaresnė (ekonomiškiau naudojamos žaliavos, energijos ištekliai ir pan.).
Ne mažiau svarbūs ir socialiniai aspektai. Skaitmenizacija mažina fizinio krūvio mastą bei kitus mažai malonius darbo aspektus, tad darbuotojams sukuriama palankesnė aplinka dirbti. To pavyzdžiu galėtų būti ledus gaminančioje įmonėje sukurta robotizuota linija šaldiklyje. Taip pat darbuotojai mielai užleistų robotams darbo vietas, kuriose tenka kęsti triukšmą, dulkes ar didelę drėgmę.
Nors įmonės pačios vis labiau suvokia skaitmenizacijos naudą, viešoje erdvėje pastebiu ir nemažai abejonių, o dalis jų susiję su mitais. Pavyzdžiui, baiminamasi, kad skaitmenizacija mažina darbuotojų inžinerinės pramonės įmonėse skaičių.
Galėčiau drąsiai teigti, kad taip nėra. Atlikus LINPRA rengiamo konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė“ laureatų veiklos rodiklių analizę paaiškėjo, kad aštuoniose iš devynių įmonių darbuotojų skaičius net augo. Be to, šiuo atveju pastebimas ir neišvengiamas pozityvus „šalutinis poveikis“ – labiau skaitmenizuotos įmonės yra efektyvesnės, kuria didesnę pridėtinę vertę, todėl gali mokėti didesnius atlyginimus.
Realybė ta, kad į skaitmenizavimą nelinkęs investuoti verslas anksčiau ar vėliau pajunta, kad su efektyvesniais rinkos dalyviais konkuruoti tiek dėl darbuotojų, tiek dėl užsakymų tampa pernelyg sudėtinga. Tad ko reikia, kad skaitmenizacijos ir robotizacijos procesai Lietuvoje pagreitėtų?
Pirmiausia – verslo vadovų lyderystės. Įmonės turėtų suprasti, kad ilgalaikėje perspektyvoje remtis tik pigia darbo jėga nėra tvaru, todėl būtina investuoti į kompetencijas, įrangą ir technologijas. Kitas svarbus aspektas – švietimo sistema, kuri skatintų rinktis inžinerines studijas bei suteiktų galimybę persikvalifikuoti. Trečias, bet ne mažiau svarbus dalykas – efektyvi ir nukreipta į rezultatą ES struktūrinių fondų parama, kuri sumažina investicijų riziką ir paskatina įmones drąsiau priimti sprendimus dėl investicijų reikalaujančio atsinaujinimo. Galiausiai – svarbu kuo daugiau kalbėtis apie pramonės modernizavimą, dalintis patirtimi ir kitomis priemonėmis skatinti įmonių atsinaujinimą.
Mes, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA), skiriame daug dėmesio verslo bendruomenės edukacijai, rengiame patirties mainų forumus, konsultuojame, taip pat dalyvaujame įvairiose valstybės institucijų darbo grupėse ir teikiame pasiūlymus. Viena iš mūsų tradicinių iniciatyvų – konkursas „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“, kuris suteikia galimybę įmonėms atskleisti savo veiklos inovatyvumą ir pažangą, dalintis patirtimi bei gerosiomis praktikomis, tuo skatinant skaitmenizacijos ir robotizacijos procesus Lietuvoje.
Toks konkursas organizuojamas ir šiemet. Jo nugalėtojai bus apdovanoti 2022 m. spalio 19 dieną Vilniuje, jau septintus metus mūsų kartu su partneriais „Infobalt“ bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) rengiamoje nemokamoje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“, kurios pagrindinė tema šiemet – „Kaip technologinė transformacija gali padėti didinti pramonės atsparumą ir judėti tvarumo link?“
Kviečiu susitikti konferencijoje ir pratęsti šį pokalbį gyvai. O iki jos dar liko keli mėnesiai, per kuriuos raginu įsivertinti, kiek jūsų įmonė jau pažengusi skaitmenizacijos ir robotizacijos keliu bei galimybę diegti Pramonė 4.0 siūlomas inovacijas. Jos ne tik gali padidinti jūsų veiklos efektyvumą, bet ir padėti mažinti neigiamus išaugusių išteklių kainų padarinius veiklos pelningumui.