Naujosios technologijos švietime – būtina, bet ar įmanoma?

Publikuota Lrytas.lt

Šiuolaikinių specialistų gebėjimas puikiai išmanyti naujausias technologijas – kelias į šviesesnį ir inovacijomis grįstą rytojų, turintį įtakos spartesnei šalies ekonomikos raidai, technologinei plėtrai ir daugeliui kitų procesų. Tarp mus supančių naujovių randasi ir tokių, kurios nemažai daliai yra puikiai atpažįstamos ar net išmėgintos, tačiau jų veikimo principai, panaudojimo galimybės – aiškios tik mažumai. Virtualios realybė technologija, padedanti mokyti, švietimo įstaigose – puikus to pavyzdys.

Virtuali realybė – vis dar naujovė?

Virtualios realybės įranga būsimuosius specialistus gali nukelti į aplinką, kuri įprastai nėra lengvai pasiekiama studentams ar moksleiviams. Tai – priemonė, leidžianti imituoti realų darbą su įvairiais prietaisais. Aptariamos įrangos panaudojimas švietime gali palengvinti mokančiųjų darbą ir prisidėti prie mokymosi kokybės gerinimo. Visgi, ši technologija mokymosi institucijose dar retas svečias. Pasak ekspertų, tam reikalingi ne tik atitinkami finansiniai kaštai, bet ir atnaujinta metodinė medžiaga, o visų svarbiausia – žinios, kaip mokant kitus realizuoti virtualios realybės technologiją. „Norint mokyti moksleivius, studentus, pirmiausia naujas kompetencijas, supratimą ir pasitikėjimą naujomis technologijomis turi įgyti mokytojai, dėstytojai“, – atsako Jūratė Gamulienė, LINPRA projektų vadovė.

Kauno kolegijos Pramonės inžinerijos ir robotikos katedros dėstytojų kolektyvas teigia, kad vienas mokymui skirtas robotas paskaitoje gali būti naudojamas tik dviejų studentų. Deja, tačiau Lietuvos aukštosios mokyklos neturi laboratorijų, turinčių bent po 10 praktikai skirtų robotų. Išbandę virtualios realybės įrangą ir robotų vizualizavimo programas, kurių kai kurios palaiko per 700 robotų, ekspertai mano, kad tai yra lūkesčius pranokstanti alternatyva. Inžinierių rengimui susiduriant su įvairiais iššūkiais, kurių vienas – mažėjantis susidomėjimas šia mokslų sritimi, tai – šviesos spindulys. Kaip ir projektas „VR-PLC: Train the Trainer“, kurio mokymai, šių metų rudenį subūrę Lietuvos universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir įmonių darbuotojus, atskleidė virtualios realybės pritaikymo ir panaudojimo būdus, siekiant apmokyti kitus kolegas bei, žinoma, studentus ir moksleivius.

Svarba suprantama daugeliui, tačiau veikimas – tik mažumai

Aukštųjų mokyklų ir verslo subjektų kuriamos sinergijos svarba, siekiant pritraukti geriausius talentus, kuriant skirtingų sektorių pažangą ar ugdant būsimuosius specialistus, užpildysiančius laisvas darbo vietas – nenuginčijama. Ši yra aktuali ir Pramonei 4.0 – ekonomikos raidos etapui, kuriam būdingas daiktų internetas, robotika, dirbtinis intelektas ir kt. Norint neatsilikti nuo skaitmeninės transformacijos, verslui ir švietimui svarbu ieškoti sinergijos, kaip tai teigia projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ vadovė Lietuvoje J.Gamulienė. Anot jos, švietimo įstaigoms ruošiant jaunuosius specialistus, verslui būtina aktyviai bendradarbiauti, kad mokymo centrai turėtų visą reikiamą informaciją apie realioje darbo aplinkoje vyraujančias tendencijas.

Pramonės 4.0 proveržiui reikalingi jaunieji protai, kurių turimos naujausios žinios, gebėjimas prisitaikyti ir ambicijos leistų įsiūbuoti šalies ekonomiką. Aktyvus domėjimasis technologijų pažanga turėtų būti vis dažniau pastebimas ne tik laisvalaikio veiklose, bet ir profesinėje aplinkoje. Pastariesiems aptariama ekonomikos revoliucija yra unikali galimybė, kuri, anot J.Gamulienės, leidžia įgyti naujausių įgūdžių, kurių neišvengiamai reikės veikiant ateities darbo rinkoje.

Kalbant iš praktinės pusės, pasak Kauno kolegijos Technologijų fakulteto tarptautinės veiklos koordinatorės Viktorijos Gudauskaitės, virtuali realybė – įrankis, leidžiantis su įvairiais procesais, įtaisais ir įranga susipažinti būnant norimoje vietoje patogiu laiku. Tokios technologijos vis dažniau tampa įvairių gyvenimo sričių, įskaitant ir švietimą, palydovėmis. Anot Kauno kolegijos dėstytojų, studentai greitai pamėgsta naujoves. Viena jų yra robotų programavimo aplinka – sukurta simuliacija veikti realioje darbo aplinkoje. Naudojantis kompiuteriu darbas tampa žymiai paprastesnis, o pasitelkus virtualios realybės akinius – ir gerokai praktiškesnis.

Virtuali realybė – naujovė švietime, bet tai turi keistis

Siekiant pramonės proveržio, judant koja kojon su naujausiomis technologijomis, įmones turi pasiekti aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie ne tik puikiai atliktų pavestas užduotis, bet ir kurtų inovacijoms neabejingą aplinką. Inžinerijos ir kitų sričių specialistų rengimo procesuose technologijos, kaip virtuali realybė, turėtų kuo skubiau atrasti savo vietą, be kurios tikimosi spurto galima būtų sulaukti žymiai vėliau. „Pasitelkę virtualios realybės technologiją mes galime kurti plačias ir lanksčias mokymosi galimybes įvairaus užimtumo studentams“, – inovatyvius sprendimus komentuoja V.Gudauskaitė. Kauno kolegija ir LINPRA, atstovaujanti Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus interesams, yra pagrindiniai tarptautinio projekto „VR-PLC: Train the Trainer“ partneriai iš Lietuvos. Drauge su dalyviais iš Vokietijos ir Lenkijos yra siekiama apmokyti instruktorius, gebančius naudoti virtualią mokymosi aplinką mokymosi procese.