Pažangios gamybos stiprinimas Europoje: pagrindinės Orgalim rekomendacijos

Šiandien ES išlaiko stiprias pozicijas tokiose srityse kaip pramoninis dirbtinis intelektas, aukštos pridėtinės vertės inžinerija ir tiksli gamyba. Tačiau JAV ir Kinija yra sparčiai augantys ir daug potencialo turintys konkurentai. Jei nebus imtasi skubių ir kryptingų veiksmų, Europos konkurencinis pranašumas artimiausiais metais smarkiai sumažės. Pažangi gamyba yra būtina Europos konkurencingumo kontekste. Pažangioji gamyba yra daugiau nei viena technologija – tai galinga, pagrindą sudaranti skirtingų metodų ir technologijų ekosistema, galinti sustiprinti kiekvieną pramonės sektorių – nuo automobilių ir aviacijos bei kosmoso pramonės iki farmacijos, maisto ir žemės ūkio, gynybos, žaliosios energetikos ir elektros tinklų technologijų.

Vis dėlto, dabartinės pramonės strategijos dažniau orientuojasi į tai, ką gaminame, o ne kaip gaminame. Be modernių, automatizuotų ir skaitmenizuotų gamybos sistemų Europa negalės pakankamai didinti produktyvumo, plėsti žaliųjų technologijų gamybos ir užtikrinti tvaraus augimo. Tam reikalingos stiprios ir integruotos vertės grandinės, apimančios visus pramonės dalyvius – nuo gamintojų iki tiekėjų, subrangovų bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Siekdama užtikrinti savo pramonės ateitį, Europa turi laikyti pažangią gamybą strateginiu prioritetu ir integruoti ją į visas susijusias ES pramonės politikos sritis.

Europos technologijų pramonei atstovaujanti Orgalim, kurios nariai yra ir LINPRA, palaiko idėją dėl pažangios gamybos kiekvienam Europos pramonės sektoriui. Reaguodama į didėjančius Europos pramonės konkurencingumo iššūkius, Orgalim parengė septynias rekomendacijas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pažangios gamybos plėtrai ir stiprinti Europos pramonės lyderystę:

1. Sudaryti geresnes sąlygas investicijoms į pažangią gamybą.

Atsižvelgiant į kylančius iššūkius, būtina skubiai vėl pritraukti ir didinti investicijas į pažangią gamybą Europoje. Tam yra būtina gerinti pagrindines sąlygas ES: patikimos ilgalaikės politikos sistemos, reikšmingai sumažinta reguliacinė našta, vienodas taisyklių aiškinimas visose valstybėse narėse, išliekančių vidaus kliūčių šalinimas ir geriau veikianti bendroji rinka. Siūloma 2028–2034 m. ES daugiametė finansinė programa šiuo požiūriu gali atlikti pagalbinį vaidmenį.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas MVĮ, sudarant joms palankesnes sąlygas diegti pažangias technologijas. Vietoj subsidijų rekomenduojama plačiau taikyti mokestines paskatas, mažinti reguliavimo sudėtingumą ir sudaryti galimybes įmonėms išbandyti inovacijas reguliacinėse smėliadėžėse. Taip pat siūloma pažangią gamybą įtraukti į pagrindines ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programas, siekiant spartinti technologijų diegimą visuose pramonės sektoriuose.

2. Naudoti viešuosius pirkimus, spartinant pažangios gamybos diegimą.

Viešieji pirkimai gali tapti svarbiu įrankiu, skatinančiu pažangios gamybos technologijų diegimą Europoje. Jie padeda mažinti investicijų riziką, ypač MVĮ, skatina inovacijų kūrimą ir jų diegimą pramonėje. Viešojo sektoriaus institucijos turėtų orientuotis ne į iš anksto apibrėžtų produktų pirkimą ar mažiausią kainą, bet į siekiamus rezultatus – inovacijas, dekarbonizaciją, veiklos efektyvumą ir atsparumą.

Rekomenduojama įtraukti pažangios gamybos kriterijus į ES viešųjų pirkimų politiką, supaprastinti MVĮ dalyvavimą konkursuose ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad būtų sparčiau diegiamos geriausios praktikos. Taip pat siūloma aktyviau taikyti inovatyvių sprendimų viešuosius pirkimus ir juos derinti su bendriems Europos interesams svarbiais projektais, taip didinant pasitikėjimą naujomis technologijomis ir mažinant jų diegimo riziką visoje tiekimo grandinėje. Viešasis sektorius turėtų atlikti aktyvų vaidmenį skatindamas inovacijų diegimą ir kurdamas paklausą pažangios gamybos sprendimams.

3. Sudaryti palankias sąlygas Europos gamintojams konkuruoti pasaulyje

Europos lyderystė pažangios gamybos srityje priklauso nuo gamintojų gebėjimo konkurencingai veikti tiek Europos, tiek pasaulio rinkose. Tačiau šiam konkurencingumui grėsmę kelia didėjančios gamybos sąnaudos, kurias gali lemti tokios ES priemonės kaip Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) ir nemokamų apyvartinių taršos leidimų atsisakymas. Atsižvelgiant į tai, yra raginama šias priemones įgyvendinti taip, kad būtų suderinti klimato tikslai ir Europos pramonės konkurencingumas.

Akcentuotina būtinybė spartinti laisvosios prekybos susitarimų sudarymą, stiprinti Europos tiekimo ir vertės grandines bei užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarptautinėse rinkose. Kartu pabrėžiama, kad ES priemonės turi apsaugoti visą pramonės ekosistemą – nuo žaliavų tiekėjų iki galutinių gamintojų – ir padėti Europos įmonėms išlikti konkurencingoms pasauliniu mastu.

4. Pripažinti struktūrinį elektrifikacijos ir pažangios gamybos ryšį

Europos sėkmė įgyvendinant elektrifikaciją priklauso ne tik nuo švarios elektros energijos tiekimo ir modernios elektros tinklų infrastruktūros, bet ir nuo gamintojų gebėjimo modernizuoti gamybos procesus diegiant pažangios gamybos technologijas. Šios technologijos leidžia kurti išmanias, automatizuotas ir duomenimis grįstas gamybos sistemas, kurios didina energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą. Elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvumas papildo vienas kitą: efektyvesnis energijos naudojimas mažina jos poreikį, o elektrifikacija padeda šį poreikį tenkinti mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pažangi gamyba spartina abu procesus, nes leidžia tradicinius iškastiniu kuru grindžiamus gamybos procesus pakeisti elektrifikuotais arba hibridiniais sprendimais.

ES elektrifikacijos veiksmų plane reikėtų skatinti integruotus sprendimus, jungiančius elektrifikaciją, pažangią gamybą, energijos vartojimo efektyvumą ir dirbtinio intelekto taikymą. Taip pat reikėtų remti pramonės tiekimo grandinių pertvarką ir darbuotojų perkvalifikavimą, kad pereinant prie naujų technologijų nebūtų prarasti pramonės pajėgumai ir konkurencingumas. Be to, po 2030 m. būtina stabili ir ilgalaikė ES energetikos reguliavimo sistema, sudaranti sąlygas įmonėms užtikrintai investuoti į elektrifikaciją ir pažangios gamybos sprendimus.

5. Skatinti pramoninio dirbtinio intelekto diegimą ir remti pramonės kuriamas duomenų erdves

Dirbtinis intelektas (DI) ir kokybiški pramoniniai duomenys yra vieni svarbiausių pažangios gamybos veiksnių. Siekiant paspartinti pramoninio DI diegimą, būtina supaprastinti duomenų reguliavimą, užtikrinti tinkamą komercinių paslapčių apsaugą ir sudaryti sąlygas įmonėms saugiai naudotis aukštos kokybės duomenimis. Duomenų teisės aktų, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, įgyvendinimas turėtų būti proporcingas, palankus inovacijoms ir nuosekliai taikomas visose ES valstybėse narėse.

Reikėtų skatinti pramonės kuriamų duomenų erdvių plėtrą. Patikimu valdymu ir sąveikumu grindžiamos duomenų erdvės sudaro sąlygas saugiai keistis duomenimis, padeda užtikrinti teisės aktų laikymąsi, didina tiekimo grandinių skaidrumą ir atveria naujas verslo galimybes. Tokios duomenų erdvės yra vienas iš kertinių pažangios gamybos elementų ir svarbi pramonės skaitmeninės transformacijos prielaida.

6. Pasitelkti pažangią gamybą pažangių medžiagų gamybai didinti

Pažangi gamyba ir pažangios medžiagos yra glaudžiai susijusios. Aukštos pridėtinės vertės medžiagų, tokių kaip pažangūs lydiniai, kompozitai, inovatyvių puslaidininkių medžiagos ar kietojo kūno baterijų komponentai, gamybai reikalingi pažangūs gamybos procesai, galintys užtikrinti reikiamą tikslumą, sudėtingumą ir efektyvumą. Tradicinės gamybos technologijos dažnai neatitinka šių reikalavimų, todėl pažangios gamybos diegimas yra būtina sąlyga didinti pažangių medžiagų gamybos pajėgumus Europoje.

Atsižvelgdama į tai, rengiamame ES Pažangiųjų medžiagų akte siūlytina, kad būtų aiškiai pripažintas strateginis pažangios gamybos vaidmuo kuriant ir gaminant pažangias medžiagas. Tai padėtų stiprinti Europos technologinį konkurencingumą ir užtikrinti pažangių medžiagų gamybos plėtrą.

7. Užtikrinti Europos standartų suderinamumą su tarptautiniais standartais

Europos konkurencingumas pažangios gamybos srityje priklauso nuo glaudaus Europos ir tarptautinių standartizacijos sistemų suderinamumo. Atviri, pramonės kuriami standartai užtikrina skaitmeniškai sujungtų ir tarpusavyje sąveikių gamybos sistemų veikimą, todėl ES turi išlaikyti aktyvų vaidmenį tarptautinėje standartizacijoje ir užtikrinti, kad Europos standartai būtų kuriami glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis.

Raginama peržiūrėti Europos standartizacijos reglamentą, kad būtų paspartintas harmonizuotų standartų rengimas ir jų prieinamumas, geriau koordinuojami strateginiai prioritetai bei užtikrinamas glaudus Europos ir tarptautinių standartų suderinamumas. Veiksminga standartizacijos sistema yra būtina sąlyga pažangios gamybos technologijų diegimui, inovacijų plėtrai ir Europos pramonės konkurencingumui pasaulinėje rinkoje.