Robotizacija ir automatizacija mažose ir vidutinėse įmonėse – misija (ne)įmanoma?

Dr. Viktorija Tauraitė – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) Verslo aplinkos projektų vadovė

Dažniausiai robotizacijos sprendimai susiduria su vienu iš didžiausiu iššūkių – finansiniai resursai, atsiperkamumo laikotarpis ir pan. Neretai dėl masinės gamybos apimčių ir sąlyginai didesnių investicinių galimybių robotizacijos sprendimus diegia ir įgyvendina didelės įmonės. Nors poreikis yra ir mažose ar vidutinėse įmonėse, tačiau riboti finansiniai resursai sukuria papildomus barjerus įmonėms realizuoti šiuos sprendimus.

Valstybės duomenų agentūra dar 2022 m. nurodė, kad viena iš priežasčių turėjusių įtakos sprendimui įmonėse naudoti robotus buvo susijusi su mokesčių ar kitos valdžios sektoriaus paskatomis. O skatinti Lietuvoje diegti robotus yra būtina, nes nors palaipsniui, įmonių, naudojančių pramoninius ir paslaugų robotus / kobotus skaičius didėja nuo 3,2 proc. (2018 m.) iki 4,8 proc. (2022 m.; naujausi statistiniai duomenys). Kita vertus, remiantis Eurostato duomenimis, ES kontekste esame tik 18-oje vietoje iš 27 ES šalių, kurios 2022 m. naudojo pramoninius ir paslaugų robotus / kobotus. Lyderės yra tokios šalys kaip Danija (11,6 proc.), Belgija (10,2 proc.) ir Suomija (8,9 proc.). Tai didžiąja dalimi yra dėl to, kad šiose šalyse yra brangi darbo jėga, todėl įmonėms ekonomiškai apsimoka automatizuoti procesus. Be to, ypač Danijoje yra stipri inovacijų ir technologijų ekosistema, apimanti robotikos įmones ir klasterius, universitetų, verslo ir valstybės bendradarbiavimą, naujų technologijų kūrimą ir komercializavimą.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje daugiau yra naudojami pramoniniai ir paslaugų robotai / kobotai didelėse įmonėse (2022 m.: 26,2 proc.) nei vidutinėse (10,3 proc.) ar mažose (2,8 proc.) įmonėse. Analogiško pobūdžio tendencija yra pastebima ir vertinant įmones, naudojusias dirbtinio intelekto technologijas. Pavyzdžiui, 2025 m. dominavo didelės įmonės, naudojusios dirbtinio intelekto technologijas (51,8 proc.), toliau galėtume išskirti vidutines (30,4 proc.) ir mažas (18,1 proc.) įmones. Dinaminiame kontekste 2025 m. bendrai Lietuvoje net 12,5 proc. punktų išaugo dirbtinio intelekto technologijų naudojimas, lyginant su 2024 m.

Akivaizdu, kad, norint pasiekti LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos išsikeltą ambicingą tikslą, kad iki 2030 m. kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę, yra būtina didesnį dėmesį skirti robotizacijai, automatizacijai ir skaitmeninimui valstybiniu lygiu. Vieni iš sprendimų galėtų būti susiję su mokesčių lengvatomis ar kitomis  finansinėmis  paskatomis, subsidijomis, nukreiptomis į našumo didinimą, pridėtinės vertės auginimą, ypač vidutinėms ir mažoms įmonėms. Tokiu būdu galėtume ne tik didinti inžinerinį ir technologinį potencialą šalies viduje, bet ir stiprinti šalies įvaizdį bei konkurencingumą tarptautinėje erdvėje, robotizacijos srityje.