„3i“ planas sveikintinas, tačiau verslas mato kelias kritines spragas

VŽ straipsnis 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planas „3i“ – inovacijoms, investicijoms ir modernioms institucijoms – kelia ambicingą tikslą: iki 2030 m. Lietuvoje kas antra darbo vieta turėtų kurti aukštą pridėtinę vertę. Kryptis vertinama pozityviai, tačiau verslas įžvelgia aiškias rizikas – pervertintus terminus, per silpną talentų politiką ir nepakankamai apibrėžtus rodiklius, kurie gali paversti planą dar viena vizija be realių rezultatų.

Talentų ir švietimo spraga – svarbiausias barjeras 

LINPRA vadovas Darius Lasionis akcentuoja, kad aukštos pridėtinės vertės proveržiui neužtenka deklaracijų – tam būtina ilgalaikė, nuosekli talentų politika.
Jis kelia du esminius klausimus:

  • Ar įmanoma pasiekti tokį proveržį vos per dešimtmetį, kai naujų produktų kūrimo ciklai trunka metus, o kvalifikuotų specialistų trūkumas – struktūrinė problema?

  • Kaip planas suderina aukštos pridėtinės vertės siekį su švietimo pokyčiais, kur siūloma lengvinti stojimo reikalavimus?

D. Lasionio teigimu, be aiškių rodiklių ir realistiškų terminų plane lieka per daug abstrakcijų. Pavyzdžiui, mažinti administracinę naštą „35 %“ nepakanka – būtina aiškiai apibrėžti, kaip tai bus pamatuota.

LEZ plėtra: ar tikrai reikia naujų zonų? 

Lietuvos LEZ asociacijos vadovas Giedrius Valuckas kritiškai vertina plano siekį steigti tris naujas LEZ.

Jo argumentai:

  • Šiandien veikiančiose zonose jau yra šimtai hektarų parengtų sklypų – jų išnaudojimas turėtų būti prioritetas.

  • Naujos zonos pareikalautų papildomų finansinių ir žmogiškųjų resursų, kurių šiuo metu trūksta.

  • Valstybė linkusi žiūrėti į plėtrą per principą „daugiau ir greičiau“, tačiau žymiai efektyvesnis kelias – keli strategiškai sutvarkyti, konkurencingi teritorijų klasteriai.

Pasak G. Valucko, valstybės bei regionų politika turi būti orientuota ne tik į aukštą, bet ir į vidutinę pridėtinę vertę – kai kurios industrijos tiesiog negali būti pilnai automatizuotos.

IRT sektoriaus galimybės neįvertintos 

„Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas mato pozityvų tęstinumą inovacijų ir skaitmenizacijos srityse, tačiau pabrėžia esminį neatitikimą tarp ambicijų ir realių priemonių:

  • Aukštos pridėtinės vertės eksporto skatinimui skiriama vos 0,05 % nuo sektoriaus generuojamos vertės – „lašas jūroje“.

  • Strategijoje numatytas tikslas IRT sektoriui pasiekti 5,1 % BVP iki 2030 m. jau dabar viršytas – 2024 m. rodiklis siekė 5,4 %. Tai reiškia, kad tikroji ambicija yra per žema.

  • Neįgyvendinami tarpinstituciniai susitarimai stabdo tarptautinio Lietuvos technologinio pozicionavimo stiprinimą, nors 2027 m. Lietuva pirmininkaus ES Tarybai – tai didžiausia galimybė matomumui.

Regionai – tarp ambicijos ir realybės

Planas numato, kad 30 % investicijų turi keliauti į regionus, tačiau šiandien regionų plėtros trukdžiai akivaizdūs:
trūksta parengtų didelių sklypų, infrastruktūros, kompetentingos darbo jėgos, o LEZ plėtra stringa dėl praktinių kliūčių.

Verslo išvada: kryptis teisinga, bet trūksta pamato

Verslas vieningai sutaria – „3i“ planas kelia reikiamas ambicijas, tačiau šiandien tai daugiau strateginė vizija nei įgyvendinamas planas.
Stokojama aiškių ir pamatuojamų rodiklių, finansavimo pagrindimo, realistiškų terminų, kompleksinės talentų politikos, regionų infrastruktūros pasirengimo.

Jeigu šie aspektai liks neapibrėžti, rizika aiški – ambicija „aukštos pridėtinės vertės ekonomikai“ gali likti deklaracija, o ne pokyčiai pramonėje, technologijų sektoriuje ir regionuose.