Plastiko ir pakuočių sektorius kryžkelėje: „Think Circular 2025“ forume išryškėjo esminiai pokyčiai ir verslui kylantys iššūkiai
Lapkričio 26 d. Vilniuje vykusiame forume „Think Circular 2025“, kurį organizavo LINPRA ir Lietuvos Plastikų klasteris, plastiko ir pakuočių sektoriaus įmonės, politikos formuotojai, mokslo atstovai ir tarptautiniai ekspertai aptarė, kaip naujieji ES reikalavimai, tvarumo standartai ir globalios tendencijos keičia visos industrijos kryptį. Renginys atskleidė aiškią sektoriaus nuostatą: žiedinės ekonomikos principai tampa neišvengiamu, tačiau kartu ir konkurencingumą ribojančiu veiksniu, o transformacijos tempas dažnai pranoksta sektoriaus pasirengimą ir šiandieninę rinkos realybę.
Didžiausią įtampą diskusijose kėlė naujasis Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR). Aplinkos ministerijos atstovė Greta Česnaitytė pristatė, kaip reglamentas iš esmės pertvarkys pakuočių projektavimo, ženklinimo ir perdirbamumo sistemą, reikalaus didesnio atsakomybės lygio ir keis dabartinį tvarkymo modelį. Įmonėms teks užtikrinti žymiai didesnį antrinių žaliavų panaudojimą, standartizuoti pakuotes pagal perdirbamumo principus ir investuoti į technologinius pokyčius. Diskusijoje dalyviai pabrėžė, kad šiuo metu reglamentai dažnai yra pertekliniai ir gali riboti Europos įmonių konkurencingumą, ypač palyginti su importu iš Azijos šalių, kurios tokios naštos nepatiria. Kaip diskusijos metu teigė „Doloop“ vadovas Dovydas Stulpinas – „būsime žali, bet mirę“ – akcentuodamas, kad tvarumo tikslai turi būti suderinti su realiu verslo konkurencingumu.
Atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį, kad pakuočių perdirbimo rezultatus lemia tai, kaip sklandžiai tarpusavyje veikia visa grandinė – nuo gamintojų iki perdirbėjų. „Ekobazės“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė pabrėžė, kad skirtingų medžiagų perdirbimo praktikos nuolat kinta, o realūs sprendimai neretai priklauso nuo rinkoje susiformuojančių srautų ir technologinių procesų, prie kurių sektorius nuosekliai prisitaiko. Bendradarbiavimas tarp gamintojų, ženklintojų ir perdirbėjų išlieka vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių gerinti pakuočių tvarkymo procesus ir žingsnis po žingsnio stiprinti žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą Lietuvoje.
Praktinius sektoriaus iššūkius pristatė ir įmonių atstovai: „FlexBlow“ dalijosi pažangiomis PET pakuočių lengvinimo ir dizaino inovacijomis, o „Intersurgical“ atkreipė dėmesį į medicininių gaminių specifiką, kur saugumo ir higienos reikalavimai riboja kai kurių cirkuliarumo sprendimų taikymą. Renginyje akcentuota, kad tikslas yra investuoti į inovatyvių sprendimų kūrimą ir kurti didžiausią pridėtinę vertę, užtikrinant konkurencingumą esamoje situacijoje, o ne tik formalų „tvarumą“.
Forume daug dėmesio skirta ir finansinei naštai, su kuria verslas susidurs jau nuo 2026 metų. „Intechcentro“ direktorius Audrius Jasėnas akcentavo, kad augsiantys plastiko pakuočių mokesčiai, nauji energijos efektyvumo reikalavimai ir CO₂ mažinimo rodikliai ženkliai didins įmonių sąnaudas. Tai ypač aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios turės ieškoti sprendimų, kaip atsakingai ir strategiškai planuoti investicijas, išlaikant konkurencingus gamybos kaštus. Diskusijoje ne kartą minėta, kad būtinos aiškesnės valstybės gairės, praktinė konsultacinė pagalba ir nuoseklus dialogas, kad šie pokyčiai nevirstų nepakeliama našta.
Tarptautiniai pranešėjai, tarp jų AIMPLAS atstovė Rosa González ir ABB ekspertė Sanna-Mari Kaakinen, pristatė pasaulines tvarumo ir žiedinės ekonomikos tendencijas. Jų įžvalgos sustiprino bendrą forumo toną: tarptautinė rinka sparčiai pereina prie Zero Waste to Landfill modelių, tvarumas tampa vienu svarbiausių pirkimų kriterijų, o įmonės, nesugebančios pateikti skaidrių ir verifikuojamų duomenų, praranda rinkas. Šios žinutės Lietuvos įmonėms svarbios kaip aiškus signalas, kad prisitaikyti reikia ne tik prie vietinių ar europinių reikalavimų, bet ir prie globaliai kintančių žaidimo taisyklių.
LINPRA direktorius Darius Lasionis, pristatydamas Lietuvos plastikų pramonės apžvalgą, pabrėžė, kad šalies įmonės turi tvirtą technologinį pagrindą ir didelį eksporto potencialą: „Turime puikių sėkmės istorijų, tačiau pokyčių tempas, pertekliniai reguliavimai daro įtaką Europos ir Lietuvos įmonių konkurencingumui, išaugina kaštus. Kai žaliavos ir produktai tampa vis brangesni, vartotojai linksta prie pigesnių ir nebūtinai tvaresnių produktų iš Azijos šalių. Todėl į „žalumą“ ir jo poveikį reikėtų žiūrėti plačiau, nes verslo tvarumas, jo konkurencingumas turi išlikti vienu iš lemiamų veiksnių ir mūsų politikos krypčių. Norint išlaikyti konkurencingumą, būtinos inovacijos, skaitmenizacijos sprendimai ir stipresnė nacionalinė koordinacija“.
Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad artimiausi dveji metai taps lemiamu laikotarpiu sektoriaus transformacijai. Auganti reguliacinė našta ir spaudimas įgyvendinti naujus reglamentus riboja įmonių galimybes veikti efektyviai bei didina kaštus, kelia realią grėsmę Europos ir Lietuvos verslo konkurencingumui, ypač lyginant su Azijos gamintojais, kuriems tokie apribojimai netaikomi. Nors naujieji reikalavimai yra neišvengiami ir būtini tvarumo tikslams, šiandien pagrindinis iššūkis – kaip juos įgyvendinti nepakenkiant sektoriaus konkurencingumui.
Renginio fotoalbumas [Fotografas Saulius Čirba]
Renginio skaidrės:
