LINPRA nariai VMG Technics 

Inžinerijos kryptis Lietuvoje tampa vis aktualesnė, tačiau duomenys atskleidžia įdomų paradoksą – nors bendras stojančiųjų skaičius auga, regionuose kvalifikuotų inžinierių trūkumas tik gilėja. Verslo atstovai sako, kad ši situacija kelia rimtą iššūkį: regionai praranda specialistus, todėl įmonės priverstos ieškoti naujų būdų, kaip sudominti jaunimą, užtikrinti darbo vietų patrauklumą ir paskatinti kurti ateitį Lietuvoje, o ne svetur.

Augimas akivaizdus, bet iššūkių netrūksta

Lietuvos aukštosios mokyklos fiksuoja reikšmingą inžinerijos studijų augimą. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, 2025 metais universitetuose į šią sritį priimta 11 proc. daugiau studentų nei 2024-aisiais. Kolegijose per metus inžinerijos mokslų studentų padaugėjo 3 proc.

Ekspertų teigimu, jaunuoliai vis dažniau mato inžineriją kaip stabilų ir perspektyvų karjeros kelią, tačiau konkurencingas priėmimas rodo, kad vietų pasiūla dar atsilieka nuo paklausos.

Vis dėlto, nors bendros tendencijos džiugina, išlieka reikšminga disproporcija pagal lytį. Į inžinerijos kryptis stoja dvigubai daugiau vyrų nei moterų – atitinkamai 8 proc. ir 4 proc. bendro visų stojančiųjų skaičiaus. Europos Sąjungos mastu šis skirtumas yra labai panašus – 11 ir 5 proc.

Pramonės automatizacijos, robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios tarptautinės investicinės VMG grupės įmonės „VMG Technics“ Mokymų ir ugdymo projektų vadovo Mindaugo Gudelio įsitikinimu, tokia situacija gali apriboti moterų karjeros galimybes inžinerijos srityje, o kartu ir mažina sektoriaus potencialą.

„Kol kas vis dar gyvas stereotipas, kad inžinerija – vyriška sritis. Tačiau praktika rodo ką kita: merginos, pasirinkusios inžineriją, dažnai demonstruoja itin aukštus pasiekimus, ypač disciplinose, susijusiose su tikslumu, projektų valdymu ir inovacijų kūrimu“, – pastebi M. Gudelis, pridurdamas, kad ši tendencija skatina verslą aktyviau įtraukti moteris į technologijų sektorių.

Jaunimui regionuose – papildomos galimybės

Nepaisant augančio studentų skaičiaus ir didėjančio inžinerijos patrauklumo, realybė rodo, kad galimybės įgyti praktinės patirties ir pasirinkti inžinerijos studijas skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Pavyzdžiui, Prienų rajone net 15,7 proc. abiturientų pasirinko inžinerijos studijas, Kauno rajone ir Ignalinoje – po 15,2 proc., Palangoje – 14,8 proc., tuo metu Kalvarijoje – vos 2 proc., Rietave – 2,2 proc., Zarasuose – 3,1 proc.

Tokią disproporciją, anot „GEEC Education“ vadovo Pauliaus Jakuičio, lemia prieinamumo skirtumai ir pačių mokymo įstaigų galimybės pasiūlyti inovatyvų ir naujausiais tyrimais bei technologijomis paremtą mokymą.

„Didmiesčių universitetai ir kolegijos turi pažangiausias laboratorijas, išvystytus technologijų centrus. Ten studentai turi galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose, konkursuose ar praktikose, kurios padeda įgyti realių įgūdžių. Regionuose tokių išteklių paprasčiausiai nėra, todėl čia jaunuoliai renkasi tradicines studijas – teisę, mediciną, vadybą“, – sako pašnekovas.

Jis priduria, kad švietimo prieinamumo klausimas išlieka viena pagrindinių karjeros pasirinkimus lemiančių priežasčių.

Pasak „VMG Technics“ atstovo, šiuo metu labiausiai jaučiamas automatikos, robotizacijos, mechanikos ir elektros inžinerijos specialistų trūkumas.

„Patyrusių specialistų praktiškai nebėra. Jaunus talentus turime rasti patys ir jiems pristatyti, kokias galimybes darbuotojai turi mūsų įmonėje. Tai visiškai kitokia situacija nei prieš dešimtmetį, kai darbdaviai rinkdavosi iš kandidatų“, – pastebi M. Gudelis.

Tačiau jis priduria, kad įmonės jau pradėjo ieškoti kūrybiškų būdų, kaip pritraukti specialistus į regionus. Tarp svarbiausių strateginių verslo prioritetų – sukurti kuo patrauklesnes darbo vietas jaunimui, kad kuo mažiau protų nutekėtų į užsienį.

„Siūlome hibridinius darbo modelius, lankstų grafiką, net paramą būstui ar perkraustymui. Regionuose gyvenimas gali būti patrauklus – čia daugiau erdvės, mažiau spūsčių, o gamta – visai šalia. Be to, regionuose jau kuriami modernūs gamybos centrai, kuriuose jaunimas gali įgyti patirties ir prisidėti prie pažangiausių technologijų diegimo“, – sako M. Gudelis.

Siekiant, kad regionų jaunuoliai turėtų realią galimybę pažinti šiuolaikinę inžineriją, VMG grupė kartu su „GEEC Education“ įgyvendina projektą „VMG Inžinerijos kodas“. Per paskaitas, praktines užduotis ir ekskursijas į „VMG Technics“ gamyklą 10-12 kl. moksleiviai gali iš arti susipažinti su robotika, dirbtiniu intelektu ir produktų kūrimu, įgyjant patirties, kuri padeda kurti karjeros pagrindą ir įsitraukti į regionų technologinę plėtrą. Projekto įgyvendintojų teigimu, taip siekiama suteikti jaunimui praktinės patirties, motyvuoti rinktis inžineriją kaip prasmingą karjeros kelią Lietuvoje ir taip užpildyti regionų bei darbo rinkos poreikių spragas.

Darbo rinka lenkia universitetų galimybes

Augant stojančiųjų skaičiui, galima tikėtis, kad darbo rinkos spaudimas mažės. Prognozuojama, kad iki 2025 metų sektoriuje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų.

Pasak „GEEC Education“ vadovo Pauliaus Jakuičio, Europos mastu jaunimą labiausiai traukia žaliosios transformacijos kryptys: elektronikos ir elektros inžinerija, mechatronika, dirbtinis intelektas, energetikos bei tvariosios inžinerijos studijos.

„Tokios studijos dažnai siejamos su garantuotomis darbo vietomis ir aukštesnėmis pajamomis, todėl jų populiarumas tik augs. Be to, Europos Sąjungos fondų investicijos ir inovacijų programos daro tokias specialybes patrauklias tiek karjeros, tiek finansine prasme“, – sako P. Jakuitis.

LINPRA nariai AB Vakarų laivų gamykla – pažangios jūrinės inžinerijos pavyzdys. 

Jūrinės inžinerijos sektorius išgyvena spartų virsmą – jį keičia technologinė pažanga, tvarumo principai ir inovacijos. Didžiausia šio sektoriaus bendrovė Lietuvoje – AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, jungianti net 20 skirtingos specializacijos įmonių, kurios drauge įgyvendina pažangiausius laivų projektavimo ir statybos sprendimus.

Laivo sukūrimui prireikia daugiau nei 100 skirtingų profesijų specialistų – nuo suvirintojo iki IT sistemų architekto. Kaip teigia grupės generalinis direktorius, LINPRA viceprezidentas Arnoldas Šileika, šiandien sėkmei nebeužtenka tik inžinerinių žinių – būtinas tarpdiscipliniškumas, tvarumo išmanymas ir skaitmeninės kompetencijos.

Grupė aktyviai investuoja į darbuotojų mokymus, bendradarbiauja su mokslo įstaigomis Lietuvoje ir užsienyje, taip formuodama naujos kartos jūrinės inžinerijos profesionalus.

Šiuolaikiniai laivai – tai aukštųjų technologijų rezultatas, kuriame svarbus kiekvienas kompetentingas žmogus.

Plačiau apie Vakarų laivų gamyklos veiklą ir jūrinės inžinerijos pramonę – Delfi straipsnyje.

Paskelbta DELFI; 15min; Verslo žinios

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) 2025 m. birželio 16 d. vykusiame prezidiumo posėdyje priėmė sprendimą nutraukti narystę Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK). Šis žingsnis žymi kryptingą LINPRA strategijos įgyvendinimą – stiprinti sektoriaus savarankiškumą, lyderystę ir tikslingą atstovavimą inžinerinės pramonės interesams nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.

„Šį sprendimą lėmė ilgalaikė diskusija ir vertinimas, kaip efektyviausiai galime siekti savo tikslų bei atliepti narių lūkesčius. Mūsų veiklos prioritetas – tikslingas, kryptingas ir matomas atstovavimas inžinerijos ir technologijų sektoriui, kurį, vertinant dabartinį kontekstą, galime užtikrinti savarankiškai. Tai augimo pastūmėtas žingsnis į priekį, laikantis mūsų ilgalaikės strategijos“, – sako LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Pasak T. Prūso, LINPRA pozicija išlieka konstruktyvi ir atvira bendradarbiavimui. „Vertiname bendrą patirtį su LPK, esame dėkingi už iki šiol kartu vykdytą veiklą, įgyvendintus projektus ir įdirbį stiprinant inžinerijos sektorių Lietuvoje, matome galimybes ir toliau dirbti išvien, sprendžiant sektoriui aktualius klausimus. Tuo pačiu turime poreikį veikti lanksčiau, kad galėtume operatyviai ir tiesiogiai reaguoti į sektoriaus iššūkius bei stiprinti inžinerinės bendruomenės balsą“, – teigia jis.

Diskusijose tarp prezidiumo narių buvo išsakytos įvairios įžvalgos, kurios padėjo formuoti bendrą sprendimą. Akcentuota, jog LINPRA turi stiprius ryšius ir konstruktyvų bendradarbiavimą su valdžios institucijomis, aktyviai dalyvauja darbo grupėse ir komitetuose, tarptautiniuose tinkluose, o organizacijos nariai tikisi dar labiau įsitraukti į sektoriaus politikos formavimą bei būti girdimi tiesioginiuose dialoguose.

„Narystė LPK mums suteikė vertingų patirčių ir kontaktų, tačiau šiandien svarbiausia – aiškumas, kryptingumas ir veiksmo laisvė. Mūsų bendruomenė pasirengusi aktyviai atstovauti būtent inžinerinei pramonei tiesiogiai, telkti partnerystes bei kurti ilgalaikę sektoriaus viziją“, – sako LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Prezidiumo nariai sutarė, kad bendradarbiavimo galimybės su LPK išliks ir ateityje. Pasak D. Lasionio, „kiekvienas pokytis atveria ir naujų galimybių – šiandien renkamės kelią, kuris, tikime, leis mums veikti efektyviau, siekiant stiprinti inžinerijos sektorių, atliekantį ypatingai reikšmingą vaidmenį Lietuvos ekonomikoje. Jei ateityje matysime poreikį grįžti prie bendros partnerystės su LPK, siekiant šio tikslo – taip ir padarysime.“

LINPRA ir toliau sieks kurti stiprią, konkurencingą, inovatyvią inžinerinės pramonės ekosistemą, telkdama savo narius, bendradarbiaudama su kitomis verslo asociacijomis, plėtodama tarptautinius ryšius ir aktyviai įsitraukdama į sprendimų priėmimo procesus.

Publikuota LRT.lt 

STEAM ugdymas, integruojantis mokslą, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, pamažu skinasi kelią Lietuvos švietimo sistemoje. 2021 m. mūsų šalyje buvo atidaryti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, o užpernai LR švietimo ministerija pristatė STEAM ugdymo stiprinimui skirtą strategiją. Srities ekspertai sako, kad pradžia sveikintina, tačiau pabrėžia, kad galime – ir turime – padaryti daugiau.

2023 m. rugsėjį Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė strategiją, kuria buvo siekiama mūsų šalies mokyklose stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics – STEAM) ugdymą.

Dar pora metų prieš tai, 2021-aisiais, Lietuvoje buvo įsteigti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, veikiantys Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Du metodiniai STEAM centrai taip pat veikia Klaipėdoje ir Kaune, o dar vienas yra kuriamas Vilniuje. Kiekviename regioniniame STEAM centre įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos ar robotikos-IT laboratorijos, taip pat po specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į konkretaus regiono poreikius.

Pasak srities ekspertų, pradžia sveikintina, tačiau STEAM populiarinimo procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip galėtų – kai kurios iniciatyvos arba visiškai sustojo, arba skirtinguose Lietuvos regionuose vyksta labai nevienodu tempu.

Kur stringame?

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) vadovas Darius Lasionis atkreipia dėmesį, kad mūsų švietimo sistema vis dar nepakankamai orientuota į praktinius įgūdžius, o norint paruošti ateities specialistus, technologinį raštingumą būtina pradėti formuoti jau nuo mažens.

Šiai nuomonei pritaria ir Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, dr. Lina Girdauskienė, pastebinti tam tikrą STEAM ugdymo progresą, tačiau pabrėžianti, kad sisteminio proveržio dar neturime.

„Akivaizdžiausi pokyčiai matomi infrastruktūros lygmenyje: atsiranda nauja įranga, modernesnė tampa ugdymo aplinka, didėja atskirų iniciatyvų skaičius. Tačiau metodologinio ir pedagoginio lygmens pažanga vyksta lėčiau – mokytojams ir dėstytojams dažnai trūksta įrankių, kaip STEAM principus į kasdienį ugdymą integruoti praktiškai. Tarpdisciplininis darbas, projektinė veikla ar meno integravimas vis dar dažniausiai remiasi tik pavienių entuziastų pastangomis, o ne aiškia, suprantama ir palaikoma strategija“, – sako L. Girdauskienė.

Ekspertė pastebi, kad nors STEAM samprata grindžiama būtent tarpdisciplininiais ryšiais ir kompleksiniu pasaulio pažinimu, praktikoje ugdymo procesas Lietuvoje vis dar dažnai remiasi tradiciniu, dalykiniu modeliu. Dėl to, pasak jos, mokiniams sunku suvokti, kaip skirtingi mokomieji dalykai siejasi tarpusavyje ir kaip žinios gali būti taikomos realiose gyvenimo situacijose.

Kauno kolegijos informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto dekanas dr. Tomas Makaveckas priduria, kad STEAM plėtrą gali stabdyti ir tokios vidurinio ugdymo sisteminės problemos kaip tiksliųjų mokslų pedagogų trūkumas, nesubalansuotas pedagoginis krūvis ar egzaminų sistemos nenuoseklumas. Kadangi šių problemų sprendimai yra pakankamai imlūs laikui, apie tai reikėtų pradėti galvoti jau dabar.

Pasak T. Makavecko, ankstyvojo mokymo fragmentacija vėliau gali tapti kliūtimi ir jaunuoliams bandant įsilieti į darbo rinką, nes darbdaviai tikisi ne vien siaurų profesinių įgūdžių, bet ir gebėjimo suprasti sudėtingesnius procesus ir sklandžiai bendradarbiauti su įvairių sričių atstovais.

„Šiandieninė darbo rinka vertina ne tik technines žinias, bet ir gebėjimą taikyti jas praktiškai, dirbti komandoje, kūrybiškai spręsti problemas, greitai prisitaikyti prie naujų technologijų – būtent tai ir ugdo STEAM principais paremtas mokymas. Šiais principais paremtas mąstymas gali tapti natūraliu tiltu tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos, nes kuo jis tvirtesnis, tuo lengviau studentams bus įsilieti į profesinį gyvenimą“, – įsitikinęs T. Makaveckas.

STEAM ateitis Lietuvoje: kur reikia didžiausio dėmesio?

Srities ekspertai sutaria, kad jau visai netolimoje ateityje didžiausią svarbą įgaus būtent technologijų ir inžinerijos kryptys, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu, automatizacija, duomenų analize ir tvarumu.

„Lietuvoje skaitmeninėms kompetencijoms skiriama vis daugiau dėmesio, todėl tikėtina, kad per artimiausius 5-10 metų matysime proveržį IT, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto sprendimų kūrimo srityse, taip pat – žaliųjų technologijų vystymo kryptimi, kur jungiasi inžinerija, gamtos mokslai ir tvarumo principai“, – prognozuoja T. Makaveckas.

L. Girdauskienė išskiria pramonės skaitmeninimą, automatizaciją ir robotiką bei pabrėžia, kad būtent skaitmeninė transformacija tampa kertiniu ekonomikos augimo veiksniu. Pasak jos, atitinkamai sparčiai auga inžinierių, gebančių dirbti su išmaniosiomis gamybos sistemomis, automatizuotomis linijomis, valdymo algoritmais bei pramoniniais robotais, poreikis.

„Dirbtinis intelektas, duomenų analizė ir skaitmeninis raštingumas transformuoja ne tik pramonę, bet ir sveikatos apsaugą, transportą bei daugybę kitų gyvenimo sričių. Gebėjimas analizuoti duomenis, juos vizualizuoti ir spręsti problemas, pasitelkiant algoritmus, tampa universalia kompetencija visose STEAM srityse“, – sako Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė.

T. Makaveckas tikisi, kad jei STEAM ugdymas ir toliau bus stiprinamas per glaudesnį švietimo ir verslo bendradarbiavimą, praktinių veiklų plėtrą ir mokytojų bei dėstytojų kompetencijų augimą ir jei pavyks išlaikyti būtent šią augimo kryptį, per artimiausią dešimtmetį tikrai galime tapti konkurencinga ir inovatyvia valstybe, kurioje STEAM ugdymas svariai prisidės prie darbo rinkai reikalingų specialistų formavimo.

Pasak jo, Lietuvoje turime daug potencialo, o švietimo sistema jau žengė pirmuosius žingsnius STEAM ugdymo link. Vis dėlto, norint, kad mūsų mokyklos taptų tvirtomis ateities inžinierių kalvėmis, dar reikia daug nuoseklaus ir sistemingo darbo.