Auganti inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA traukiasi iš LPK

Paskelbta DELFI; 15min; Verslo žinios

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) 2025 m. birželio 16 d. vykusiame prezidiumo posėdyje priėmė sprendimą nutraukti narystę Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK). Šis žingsnis žymi kryptingą LINPRA strategijos įgyvendinimą – stiprinti sektoriaus savarankiškumą, lyderystę ir tikslingą atstovavimą inžinerinės pramonės interesams nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.

„Šį sprendimą lėmė ilgalaikė diskusija ir vertinimas, kaip efektyviausiai galime siekti savo tikslų bei atliepti narių lūkesčius. Mūsų veiklos prioritetas – tikslingas, kryptingas ir matomas atstovavimas inžinerijos ir technologijų sektoriui, kurį, vertinant dabartinį kontekstą, galime užtikrinti savarankiškai. Tai augimo pastūmėtas žingsnis į priekį, laikantis mūsų ilgalaikės strategijos“, – sako LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Pasak T. Prūso, LINPRA pozicija išlieka konstruktyvi ir atvira bendradarbiavimui. „Vertiname bendrą patirtį su LPK, esame dėkingi už iki šiol kartu vykdytą veiklą, įgyvendintus projektus ir įdirbį stiprinant inžinerijos sektorių Lietuvoje, matome galimybes ir toliau dirbti išvien, sprendžiant sektoriui aktualius klausimus. Tuo pačiu turime poreikį veikti lanksčiau, kad galėtume operatyviai ir tiesiogiai reaguoti į sektoriaus iššūkius bei stiprinti inžinerinės bendruomenės balsą“, – teigia jis.

Diskusijose tarp prezidiumo narių buvo išsakytos įvairios įžvalgos, kurios padėjo formuoti bendrą sprendimą. Akcentuota, jog LINPRA turi stiprius ryšius ir konstruktyvų bendradarbiavimą su valdžios institucijomis, aktyviai dalyvauja darbo grupėse ir komitetuose, tarptautiniuose tinkluose, o organizacijos nariai tikisi dar labiau įsitraukti į sektoriaus politikos formavimą bei būti girdimi tiesioginiuose dialoguose.

„Narystė LPK mums suteikė vertingų patirčių ir kontaktų, tačiau šiandien svarbiausia – aiškumas, kryptingumas ir veiksmo laisvė. Mūsų bendruomenė pasirengusi aktyviai atstovauti būtent inžinerinei pramonei tiesiogiai, telkti partnerystes bei kurti ilgalaikę sektoriaus viziją“, – sako LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Prezidiumo nariai sutarė, kad bendradarbiavimo galimybės su LPK išliks ir ateityje. Pasak D. Lasionio, „kiekvienas pokytis atveria ir naujų galimybių – šiandien renkamės kelią, kuris, tikime, leis mums veikti efektyviau, siekiant stiprinti inžinerijos sektorių, atliekantį ypatingai reikšmingą vaidmenį Lietuvos ekonomikoje. Jei ateityje matysime poreikį grįžti prie bendros partnerystės su LPK, siekiant šio tikslo – taip ir padarysime.“

LINPRA ir toliau sieks kurti stiprią, konkurencingą, inovatyvią inžinerinės pramonės ekosistemą, telkdama savo narius, bendradarbiaudama su kitomis verslo asociacijomis, plėtodama tarptautinius ryšius ir aktyviai įsitraukdama į sprendimų priėmimo procesus.

„ELINTA Robotics“ vadovas: „Singapūro ar Pietų Korėjos sėkmės istorijos – strategijos klausimas. Kurios Lietuvoje, deja, neturime“

Publikuota Lrytas.lt 

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni. Deja, panašu, kad inžinierių Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau trūks.

Nors pernai inžinerines studijas mūsų šalyje pasirinko daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, šis skaičius vis dar nepakankamas, kad patenkintų sparčiai modernėjančios pramonės poreikius. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad šioje srityje būtini pokyčiai.

„Vaikų ir jaunimo susidomėjimas tiksliaisiais mokslais vis dar pernelyg menkas, o profiliavimo sistema mokyklose neskatina jaunimo rinktis technologines specialybes. Siekiant proveržio šioje srityje, būtinas ir politinis sprendimas – kad inžinerijai, inovacijoms ir naujoms technologijoms būtų suteiktas prioritetas“, – įsitikinęs D. Lasionis.

Jam pritaria ir UAB „ELINTA Robotics“ direktorius Aurelijus Beleckis, akcentuojantis, kad Lietuvai būtina turėti aiškią valstybinę strategiją, orientuotą į inžinerijos ir technologijų vystymą.

Pasak jo, viena svarbiausių problemų – kad mūsų švietimo sistema vis dar nepakankamai orientuota į praktinius įgūdžius, o norint paruošti ateities specialistus, technologinį raštingumą būtina pradėti formuoti nuo mažens.

Inžinierių vaidmuo tampa strateginis

Šiuolaikinis inžinierius privalo išmanyti daugybę sričių – nuo mechanikos ir elektronikos iki programavimo.

„Dabar viskas persipynę – mechatronika, automatika, skaitmeninės valdymo sistemos. Be programavimo, be duomenų analizės, be plataus technologinio mąstymo niekur nepajudėsi“, – teigia A. Beleckis.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius keliolika metų gamybos pramonėje įvyko esminis lūžis. Šiandien vien automatizacijos jau nebeužtenka – diegiamos išmaniosios, duomenimis paremtos sistemos, įmonės pradeda naudoti dirbtinio intelekto modelius, kurie gali realiuoju laiku analizuoti procesus, optimizuoti gamybą ir netgi prognozuoti įrenginių gedimus.

„Robotizėjantis pasaulis“: ar Lietuva neatsiliks?

Pramoninių robotų pasaulyje plėtrą stebinčios tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, pernai pasaulyje buvo 4,3 mln. pramoninių robotų. Palyginti su 2023-aisiais, šis skaičius išaugo dešimtadaliu.

„Lietuvoje šiuo metu 10-čiai tūkstančių pramonės srityje dirbančių žmonių tenka maždaug 50 pramoninių robotų. Tai nėra blogai, nes vos prieš dešimt metų šis skaičius mūsų šalyje nesiekė ir dešimties. Iš kitos pusės – Europos vidurkis šiuo metu yra apie 130 robotų, Vokietijoje – arti 400, o, pavyzdžiui, Singapūre – netgi virš tūkstančio. Tad turime ne tik erdvės augti, bet ir būtinybę tai daryti“, – įsitikinęs A. Beleckis, labiausiai nuogąstaujantis dėl Kinijos.

„Kinija jau seniai nebėra vien pigios darbo jėgos šalis. Dabar tai – tikras technologijų monstras, besivystantis sunkiai suvokiamais greičiais. Kartu su gamybos robotizacija Kinijoje sparčiai vystosi ir daiktų internetas, duomenų centrai bei dirbtinis intelektas. Lietuvai tai – raudonas signalas, kad būtina skubiai investuoti į šią sritį“, – perspėja ekspertas, pabrėžiantis, kad jei niekas nesikeis, jau per artimiausius keliolika metų Lietuva ir netgi visa Europa, kurios dalimi esame, gali tapti visiškai priklausoma nuo Kinijos technologijų ir jos ekonominės įtakos.

Išeitis yra

A. Beleckis taip pat atkreipia dėmesį, jog analizuojant turtingiausias ir labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes, galima pamatyti, kad jos iš esmės yra arba turtingos gamtiniais resursais – nafta, dujomis, retaisiais metalais (Norvegija, Arabijos pusiasalio šalys, Rusija) – arba investuoja į švietimą, inovacijų kūrimą bei vystymą (Japonija, Pietų Korėja, Vokietija).

„Skurdžiausios pasaulio valstybės neturi nė vieno iš šių požymių, o turtingiausios turi arba viena, arba kita. Kažkokio trečiojo kelio į valstybės klestėjimą tiesiog nėra. Lietuvai pirmasis variantas neaktualus, tačiau antrąjį tikrai galime susikurti“, – įsitikinęs A. Beleckis.

Pripažindamas, kad situacija sudėtinga, ekspertas neabejoja, kad tai galime pakeisti.

„Nuosekli ir vizionieriška valstybės politika gali paversti technologijų stokojančią šalį globaliu inovacijų centru. Mes, kaip valstybė, šiuo metu stovime kryžkelėje ir turime apsispręsti – ar būsime inovacijų kūrėjai, ar tik jų vartotojai. Inžinerija gali tapti mūsų strateginiu keliu į pažangią, konkurencingą ekonomiką, bet tam reikia politinių sprendimų ir bendros valstybės strategijos, kurios, deja, Lietuvoje mes ir neturime“, – sako A. Beleckis.  

STEAM ugdymas Lietuvoje: pradžia gera, bet proveržio dar nėra

Publikuota LRT.lt 

STEAM ugdymas, integruojantis mokslą, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, pamažu skinasi kelią Lietuvos švietimo sistemoje. 2021 m. mūsų šalyje buvo atidaryti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, o užpernai LR švietimo ministerija pristatė STEAM ugdymo stiprinimui skirtą strategiją. Srities ekspertai sako, kad pradžia sveikintina, tačiau pabrėžia, kad galime – ir turime – padaryti daugiau.

2023 m. rugsėjį Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė strategiją, kuria buvo siekiama mūsų šalies mokyklose stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics – STEAM) ugdymą.

Dar pora metų prieš tai, 2021-aisiais, Lietuvoje buvo įsteigti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, veikiantys Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Du metodiniai STEAM centrai taip pat veikia Klaipėdoje ir Kaune, o dar vienas yra kuriamas Vilniuje. Kiekviename regioniniame STEAM centre įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos ar robotikos-IT laboratorijos, taip pat po specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į konkretaus regiono poreikius.

Pasak srities ekspertų, pradžia sveikintina, tačiau STEAM populiarinimo procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip galėtų – kai kurios iniciatyvos arba visiškai sustojo, arba skirtinguose Lietuvos regionuose vyksta labai nevienodu tempu.

Kur stringame?

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) vadovas Darius Lasionis atkreipia dėmesį, kad mūsų švietimo sistema vis dar nepakankamai orientuota į praktinius įgūdžius, o norint paruošti ateities specialistus, technologinį raštingumą būtina pradėti formuoti jau nuo mažens.

Šiai nuomonei pritaria ir Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, dr. Lina Girdauskienė, pastebinti tam tikrą STEAM ugdymo progresą, tačiau pabrėžianti, kad sisteminio proveržio dar neturime.

„Akivaizdžiausi pokyčiai matomi infrastruktūros lygmenyje: atsiranda nauja įranga, modernesnė tampa ugdymo aplinka, didėja atskirų iniciatyvų skaičius. Tačiau metodologinio ir pedagoginio lygmens pažanga vyksta lėčiau – mokytojams ir dėstytojams dažnai trūksta įrankių, kaip STEAM principus į kasdienį ugdymą integruoti praktiškai. Tarpdisciplininis darbas, projektinė veikla ar meno integravimas vis dar dažniausiai remiasi tik pavienių entuziastų pastangomis, o ne aiškia, suprantama ir palaikoma strategija“, – sako L. Girdauskienė.

Ekspertė pastebi, kad nors STEAM samprata grindžiama būtent tarpdisciplininiais ryšiais ir kompleksiniu pasaulio pažinimu, praktikoje ugdymo procesas Lietuvoje vis dar dažnai remiasi tradiciniu, dalykiniu modeliu. Dėl to, pasak jos, mokiniams sunku suvokti, kaip skirtingi mokomieji dalykai siejasi tarpusavyje ir kaip žinios gali būti taikomos realiose gyvenimo situacijose.

Kauno kolegijos informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto dekanas dr. Tomas Makaveckas priduria, kad STEAM plėtrą gali stabdyti ir tokios vidurinio ugdymo sisteminės problemos kaip tiksliųjų mokslų pedagogų trūkumas, nesubalansuotas pedagoginis krūvis ar egzaminų sistemos nenuoseklumas. Kadangi šių problemų sprendimai yra pakankamai imlūs laikui, apie tai reikėtų pradėti galvoti jau dabar.

Pasak T. Makavecko, ankstyvojo mokymo fragmentacija vėliau gali tapti kliūtimi ir jaunuoliams bandant įsilieti į darbo rinką, nes darbdaviai tikisi ne vien siaurų profesinių įgūdžių, bet ir gebėjimo suprasti sudėtingesnius procesus ir sklandžiai bendradarbiauti su įvairių sričių atstovais.

„Šiandieninė darbo rinka vertina ne tik technines žinias, bet ir gebėjimą taikyti jas praktiškai, dirbti komandoje, kūrybiškai spręsti problemas, greitai prisitaikyti prie naujų technologijų – būtent tai ir ugdo STEAM principais paremtas mokymas. Šiais principais paremtas mąstymas gali tapti natūraliu tiltu tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos, nes kuo jis tvirtesnis, tuo lengviau studentams bus įsilieti į profesinį gyvenimą“, – įsitikinęs T. Makaveckas.

STEAM ateitis Lietuvoje: kur reikia didžiausio dėmesio?

Srities ekspertai sutaria, kad jau visai netolimoje ateityje didžiausią svarbą įgaus būtent technologijų ir inžinerijos kryptys, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu, automatizacija, duomenų analize ir tvarumu.

„Lietuvoje skaitmeninėms kompetencijoms skiriama vis daugiau dėmesio, todėl tikėtina, kad per artimiausius 5-10 metų matysime proveržį IT, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto sprendimų kūrimo srityse, taip pat – žaliųjų technologijų vystymo kryptimi, kur jungiasi inžinerija, gamtos mokslai ir tvarumo principai“, – prognozuoja T. Makaveckas.

L. Girdauskienė išskiria pramonės skaitmeninimą, automatizaciją ir robotiką bei pabrėžia, kad būtent skaitmeninė transformacija tampa kertiniu ekonomikos augimo veiksniu. Pasak jos, atitinkamai sparčiai auga inžinierių, gebančių dirbti su išmaniosiomis gamybos sistemomis, automatizuotomis linijomis, valdymo algoritmais bei pramoniniais robotais, poreikis.

„Dirbtinis intelektas, duomenų analizė ir skaitmeninis raštingumas transformuoja ne tik pramonę, bet ir sveikatos apsaugą, transportą bei daugybę kitų gyvenimo sričių. Gebėjimas analizuoti duomenis, juos vizualizuoti ir spręsti problemas, pasitelkiant algoritmus, tampa universalia kompetencija visose STEAM srityse“, – sako Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė.

T. Makaveckas tikisi, kad jei STEAM ugdymas ir toliau bus stiprinamas per glaudesnį švietimo ir verslo bendradarbiavimą, praktinių veiklų plėtrą ir mokytojų bei dėstytojų kompetencijų augimą ir jei pavyks išlaikyti būtent šią augimo kryptį, per artimiausią dešimtmetį tikrai galime tapti konkurencinga ir inovatyvia valstybe, kurioje STEAM ugdymas svariai prisidės prie darbo rinkai reikalingų specialistų formavimo.

Pasak jo, Lietuvoje turime daug potencialo, o švietimo sistema jau žengė pirmuosius žingsnius STEAM ugdymo link. Vis dėlto, norint, kad mūsų mokyklos taptų tvirtomis ateities inžinierių kalvėmis, dar reikia daug nuoseklaus ir sistemingo darbo. 

Pradinių klasių mokiniai kūrė tvarius sprendimus su 3D spausdintuvu: konkurso nugalėtojai apdovanoti įranga mokykloms

,

Lietuvos pradinių klasių mokiniai ir jų mokytojai buvo pakviesti pasitelkti kūrybiškumą, technologijas ir inžinerinį mąstymą 3D spausdinimo konkurse, įgyvendinant projektą „Manufacturing A Healthy Future“. Iššūkį priėmė ir konkurse dalyvavo 31 komanda iš įvairių šalies miestų ir miestelių: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Kupiškio, Biržų, Klaipėdos, Joniškio, Kretingos, Jurbarko ir kt. Toks aktyvumas džiugina ir rodo, kad inžinerinis ugdymas ir šiuolaikinės technologijos vis labiau integruojamos į įvairių regionų mokyklų veiklą.

Įvykęs konkursas – tai EIT Manufacturing iniciatyvos dalis, kurią Lietuvoje įgyvendina LINPRA. Projektu siekiama stiprinti pradinių klasių mokytojų ir mokinių gebėjimus pažinti, taikyti ir kūrybiškai naudoti 3D spausdinimo technologiją ugdymo procese.

Kūryba, technologijos ir tvarumo idėjos

Konkurso dalyviai – pradinių klasių mokinių komandos su mokytojais – turėjo sukurti tvarius, inovatyvius gaminius, kurie moko apie ekologiją, skatina atnaujinimo kultūrą ar prikelia daiktus naujam gyvenimui. Projektai buvo kuriami pasitelkus 3D spausdinimo technologiją ir varžėsi dviejose teminėse kategorijose – „Tvarumo guru“ ir „Meistras-inžinierius“.

Visi darbai buvo pateikti su trumpu vaizdo įrašu, kuriame komandos pristatė savo idėją, kūrimo procesą bei galutinį rezultatą. Vertinimo komisija projektus vertino pagal kūrybiškumą, technologinį pritaikymą, funkcionalumą, komandų bendradarbiavimą ir iniciatyvumą.

Trys nugalėtojų komandos – su 3D spausdintuvais

Konkurso finale buvo apdovanotos trys aukščiausiai įvertintos komandos. Kiekvienai jų skirta po 3D spausdintuvą mokyklai – tai paskata toliau ugdyti mokinių technologinius gebėjimus praktikoje.

  • Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos komanda „Išmaniukai“ – sukūrė kūrybišką sprendimą klasės aplinkai: „Telefonų viešbutį“, skirtą tvarkingam mobiliųjų įrenginių laikymui.
  • Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos komanda „KPG“ – pristatė edukacinį žaidimą „Ateities sprendimai“: 3D atspausdintus kauliukus, skatinančius kurti istorijas apie tvarius išradimus.
  • Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos komanda „SuperRobo“ – antram gyvenimui prikėlė seną plaukų džiovintuvą, pavertę jį oro srauto mašina eksperimentams.

Dėkojame visiems dalyviams

Visos konkurse dalyvavusios komandos demonstravo išskirtinį kūrybiškumą, sumanumą ir motyvaciją. Tokie projektai parodo, kaip svarbu ugdyti technologinį raštingumą nuo ankstyvojo ugdymo etapo ir kiek daug potencialo slypi jaunųjų inžinierių darbuose.

Projektas „Manufacturing A Healthy Future: 3D Printing for Primary School Teachers and Their Pupils“ įgyvendinamas pagal EIT Manufacturing iniciatyvą, kurią finansuoja Europos Sąjunga.

Inžinerija ir technologijų pramonė: Europoje stagnavo, Lietuvoje – augo

Nors Europos inžinerijos ir technologijų pramonė susiduria su iššūkiais, Lietuvoje ji ir toliau demonstruoja augimą. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mūsų šalyje 2024 m. šios pramonės produkcija (be PVM ir akcizo) to meto kainomis sudarė 7,33 mlrd. eurų ir, palyginti su 2023-aisiais, augo 4 proc., nuo 7,05 mlrd. eurų, kai visa apdirbamoji pramonė augo 1,2 proc.  Tuo tarpu Europoje šis rodiklis mažėja jau antri metai iš eilės: 2023 m. realioji apyvarta smuktelėjo 0,5 proc., o pernai – net 4,8 proc.

2024-aisiais Lietuvoje didėjo ir kiti inžinerijos bei technologijų pramonės pagrindiniai rodikliai – bendras darbuotojų ir įmonių skaičius bei eksporto apimtys.

„Faktiniai rezultatai netgi viršijo pernykštes prognozes – tuomet ekspertai skaičiavo, kad inžinerijos ir technologijų pramonės gamybos metinis augimas 2024-aisiais Lietuvoje sudarys apie 3 proc. Džiugu, kad sudėtingoje pasaulinėje situacijoje mūsų šios srities įmonės ir toliau suranda išradingų būdų, kaip gerinti savo, o tuo pačiu – ir visos šalies rezultatus“, – džiaugiasi LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Didžiausią augimą, palyginti su 2023 m., pernai demonstravo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektorius, didėjęs beveik ketvirtadaliu, 24 proc. Pernai taip pat pastebimai augo ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba (11 proc.) bei guminių ir plastikinių gaminių gamyba (7,7 proc.).

„Didžiausi inžinerinės pramonės sektoriai – pavyzdžiui, guminių ir plastikinių gaminių bei metalo gaminių ir konstrukcijų gamyba – po susitraukimo 2023 m. vėl „atšoko“. Tai rodo mūsų įmonių gebėjimą prisitaikyti prie esamos neapibrėžtos geopolitinės situacijos, rasti naujų užsakovų ir išlikti konkurencingiems“, – mano D. Lasionis.

Iššūkiai Europoje ir pasaulyje

Europos technologijų pramonės asociacija „Orgalim“ konstatuoja, kad prie pernykščio nuosmukio prisidėjo ne tik natūralūs pasaulio ekonomikos svyravimai, bet ir politiniai sprendimai. Praėjusių metų pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje asociacija išskiria pernelyg griežtą srities reguliavimą, dideles energijos kainos ir struktūrines darbo jėgos problemas. Ataskaitoje konstatuojama, kad, jei politikos formuotojai nesiims ryžtingų veiksmų, tikėtina, kad 2025-aisiais Europos inžinerijos ir technologijų pramonė su gamybos nuosmukiu gali susidurti ir trečius metus iš eilės.

„Kaip kontrastas šioms nuotaikoms, Lietuvos inžinerijos ir technologijų įmonės stiprina savo pozicijas, ieško naujų rinkų ir plečia prekybinius ryšius. Pavyzdžiui, Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“, šalia to, kad 2024-aisiais tęsė 50 ha ploto technologijų parko vystymą Vilniuje, į kurį per metus investavo beveik 100 mln. eurų, taip pat įsteigė penkias naujas atstovybes skirtinguose pasaulio regionuose: Jungtinėse Valstijose, Italijoje, Lenkijoje, Japonijoje ir Didžiojoje Britanijoje“, – pavyzdį pateikia D. Lasionis.

LINPRA direktorius taip pat pastebi, kad niūrios nuotaikos dėl stagnuojančios pramonės dominuoja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Negana to, kad pramonės gamybos apimtys pernai traukėsi didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių, gana chaotiški naujosios Jungtinių Valstijų muitų politikos sprendimai dalį ekspertų privertė prabilti ir apie stagnacijos didžiausioje pasaulio ekonomikoje galimybę.

„Gana stipriai neramina tai, kad pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, t. y., Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse vis dar nematome aiškių ekonomikos atsigavimo ženklų, taip pat didžiulis netikrumas tvyro Amerikos ekonominiuose sprendimuose, kurie potencialiai turės įtakos visam pasauliui. Tad mūsų gamintojams neišvengiamai reikės siūlyti papildomas naudas ir vertes bei stiprinti naujų užsakovų ir klientų paiešką,“, – konstatuoja LINPRA direktorius.

Daugiausiai eksportuojame į Europą

Šiuo metu daugiau nei du trečdaliai, arba 70,5 proc. visos Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis. Į Jungtines Valstijas parduodame dešimt kartų mažiau – vos 7 proc. Visam likusiam pasauliui tenka likusieji 22,5 proc. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto.

„Iš viso 2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė eksportavo prekių ir paslaugų už 5,4 mlrd. eurų – tai sudarė daugiau nei ketvirtadalį, arba maždaug 22 proc. visos Lietuviškos kilmės eksportuotos produkcijos. Palyginti su 2023-aisiais, mūsų pramonės srities eksporto apimtys augo beveik 4,4% , nuo 5,2 mlrd. eurų“, – skaičiuoja LINPRA direktorius.  

Didžioji dalis eksporto – beveik už milijardą – teko Vokietijai, į kurią pernai buvo eksportuota prekių ir paslaugų už 928 mln. eurų. Antroje vietoje buvo Švedija (beveik 525 mln.), toliau rikiavosi Nyderlandai (382 mln.), JAV (362 mln.) ir Lenkija (348 mln. eurų).

Visa Lietuvos pramonė pernai eksportavo prekių ir paslaugų beveik už 24,5 mlrd. eurų, o inžinerijos ir technologijų pramonės dalis sudarė 22,3 proc.

„Verta paminėti, kad inžinerijos pramonės eksporto dalis, nors ir pamažu, bet nuosekliai auga. Pavyzdžiui, 2012-aisiais inžinerijos pramonės dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte sudarė vos 12 proc.“, – atkreipia dėmesį D. Lasionis.

LINPRA direktorius tiki , kad ši dalis didės ir toliau, o mūsų šalies inžinerija ir toliau ieškos bei ras kūrybiškų, nestandartinių sprendimų spręsti visoms iškylančioms ar potencialiai galinčioms iškilti problemoms.

Išrinkti nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato STEAM TEAM 2025 laimėtojai

Publikuota LRT.lt

Gegužės 16 dieną Vilniaus LITEXPO parodų centre finišavo trečiasis nacionalinis jaunųjų inžinierių čempionatas STEAM TEAM 2025, organizuotas Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA. Jo metu į komandas susibūrę moksleiviai ir gimnazistai turėjo pademonstruoti inžinerinius sugebėjimus ir, pasiremdami STEAM principais, sukurti unikalią Goldbergo mašiną.

Čempionatas, kuriame rungėsi beveik 300 vaikų, startavo balandžio 1 d. sostinėje, Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje vykusiu pusfinaliu. Iš viso iki balandžio 16-os dienos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje įvyko aštuoni pusfinaliai, kuriuose iš 68 dalyvavusių komandų buvo išaiškinta 16 finalininkių.

„Dalyvių skaičius kiekvienais metais didėja, tad manau, jog jau galime tvirtai pasakyti, kad idėja organizuoti šį čempionatą buvo sėkminga. Tikimės ateityje sulaukti vis didesnio moksleivių ir gimnazistų susidomėjimo bei įsitraukimo, atrandant patrauklią, įdomią ir begalę galimybių atveriančią inžinerinę sritį“, – sako čempionato organizatorės LINPRA vadovas Darius Lasionis.

Nugalėtojai – iš Kaišiadorių ir Vilniaus

Finalo metu LITEXPO parodų centre susigrūmė regioninių pusfinalių nugalėtojai – 16 komandų iš visos Lietuvos. Atskirose amžiaus kategorijose varžęsi 5–8 klasių moksleiviai ir 9–12 kl. gimnazistai turėjo sukurti veikiančią Goldbergo mašiną, integruodami į ją inžinerinius, STEAM principais paremtus, sprendimus.

Pademonstravę neeilinį kūrybiškumą, nugalėtojais buvo pripažinti Kaišiadoryse įsikūrusios mokyklos be sienų „Laisvi vaikai“ komanda „Pelėdiniai Ančiasnapiai“ (moksleivių grupėje) ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos atstovai „Jėzuitų jaučiai“ (gimnazistų grupėje). Abi laureatų komandos apdovanotos 1000 eurų prizu.

Antrosios vietos laimėtojams – Jungtinei mokyklų komandai „android“ ir gimnazistams „STEAMgineers“ iš KTU inžinerijos licėjaus – atiteko 500 eurų dydžio premijos, o trečiąją vietą laimėję moksleiviai iš Kauno Palemono gimnazijos „Piliečiai“ bei VšĮ Gravitas schola atstovavę „Dragon Cult“ gimnazistai pasidalijo po 300 eurų.

Pasibaigus finalui, nugalėtojai neslėpė džiaugsmo, tačiau pripažino, kad konstruojant Goldbergo mašiną, streso buvo daug. „Jėzuitų jaučių“ narys Dainius pasakoja, kad sunkiausia buvo sugalvoti, kaip visas mašinos grandines sujungti tarpusavyje bei sukurti tokius modulius, kuriuos būtų galima ir greitai išardyti bei transportuoti, ir vėliau greitai sujungti taip, kad viskas patikimai veiktų.

„Patikimumas šiose varžybose itin svarbus. Jei grandinė veikia nepatikimai – praktiškai visas darbas šuniui ant uodegos. Be to, apsišarvuoti kantrybe reikėjo ir konstruojant Goldbergo mašinos karkasą“, – prisimena vaikinas.

Su įvairiais iššūkiais sakosi susidūrę ir „Pelėdinių Ančiasnapių“ nariai.

„Sunkumų buvo visur: daug diskusijų, analizių, nepavykusių atspausdintų 3D modelių. Sudeginom tuziną motoriukų, sunaudojome apie 5 kg spausdinimo plastiko, išardėme du akumuliatorinius suktukus, iššovėme daugybę konfeti bei kitų įvairių medžiagų, bet pagaliau gavome norimą rezultatą“, – džiaugiasi vaikinai.

Į klausimą, kiek jų sukonstruotoje mašinoje yra tokių detalių, kurios, net ir neveikiančios, atrodo įspūdingai, „Pelėdiniai Ančiasnapiai“ vienu balsu nusikvatoja – „Visos“.

Ne tik gerai praleistas laikas, bet ir naudingi įgūdžiai

Tai, kad finalo dalyviai patyrė tam tikrų sunkumų, pastebėjo ir vertinimo komisijos nariai. Vienas jų, „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys sako, kad dėl nenumatytų techninių nesklandumų toli gražu ne visiems finalistams pavyko iki galo pademonstruoti Goldbergo mašinos veikimą.

„Kadangi visi finalo dalyviai į LITEXPO atvažiavo jau laimėję savo pusfinalius, manau, jog čia kur kas svarbiau buvo tiesiog dalyvauti ir pasidžiaugti šios finalinės kūrybinės šventės atmosfera“, – sako J. Purlys.

Be pirmųjų trijų vietų laureatų, finale taip pat dalyvavo moksleivių komandos iš Šiaulių, Alytaus, Klaipėdos bei Vilniaus miestų ir Panevėžio rajono. Gimnazistų kategorijoje, be jau paminėtų laimėtojų, taip pat varžėsi jaunuoliai iš Druskininkų, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų ir Kauno rajono.

Jų darbus finale vertinęs J. Purlys sako, kad smagiausia buvo pamatyti įdomiai sugalvotas ir itin nestandartines tam tikrų Goldbergo mašinos dalių realizacijas, kurios buvo sukonstruotos  su lakia fantazija ir netgi su humoru.

„Rinkdami nugalėtojus, vertinome ne tik idėjos originalumą, bet ir jos techninį išpildymą, nes pati idėja, be realizacijos galimybės, nėra vertinga. Mano nuomone, visa inžinerija pirmiausiai yra grįsta idėjomis. Bet tam, kad jos būtų realizuotos, reikalingi įgūdžiai, padedantys pirminę mintį paversti nepriekaištingai funkcionuojančiu technologiniu objektu“, – sako J. Purlys.

Tiek idėjų, tiek noro jas realizuoti jaunųjų inžinierių čempionato STEAM TEAM 2025 dalyviams tikrai netrūksta, o didžioji dalis jų savo ateitį sieja būtent su inžinerija. Pasak jaunuolių, šis čempionatas ir panašūs konkursai padeda ne tik smagiai, kūrybingai praleisti laiką, bet ir pasisemti pačių įvairiausių žinių, tikrai praversiančių juos dominančioje veikloje.

LINPRA vadovas D. Lasionis sutinka, kad STEAM TEAM čempionate dalyvaujantys jaunuoliai ne tik įgyja techninių inžinerijos srities žinių ir lavina gebėjimą jas taikyti praktikoje, bet ir mokosi sklandžiai dirbti komandoje bei kūrybiškai spręsti netikėtai iškylančias problemas. Jis įsitikinęs, kad šie įgūdžiai bus naudingi ne tik būsimiems inžinieriams, bet absoliučiai visiems jaunuoliams – nepriklausomai nuo pasirinktos profesijos ar gyvenimo situacijos.

Lietuva stokoja inžinerinių profesijų atstovų: nykstantis pasirinkimas grasina šalies konkurencingumui

Nors inžinerines studijas Lietuvoje pernai rudenį pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, šis skaičius vis dar nepakankamas, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai. Srities ekspertai atkreipia dėmesį į mokyklų profiliavimo sistemą, nepakankamai skatinančią mokinius rinktis tiksliuosius mokslus, taip pat sako, kad inžinerinių studijų patrauklumą didintų praktinio mokymo galimybės ir didesnis bendradarbiavimas su verslo atstovais.

Praėjusių metų rudenį inžinerines studijas Lietuvoje pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų – virš 2 tūkst. universitetuose ir kolegijose bei 4,5 tūkst. profesinėse mokymo įstaigose. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2023-aisiais, tačiau augimą demonstruoja tik procentinis padidėjimas, bet ne absoliutūs skaičiai. Mat nors pernai į aukštąsias mokyklas iš viso įstojo beveik 19 tūkstančių jaunuolių, tai buvo beveik 8 proc. mažiau nei 2023-aisiais, kai įstojusiųjų skaičius siekė 20,5 tūkst.

Į šią problemą dėmesį atkreipia ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) vadovas Darius Lasionis, pabrėžiantis, kad iki 2024-ųjų inžinerijos specialybę besirenkančių jaunuolių skaičius mūsų šalyje nuosekliai mažėjo bent 15 metų.

„Turint omenyje prastėjančią demografinę situaciją, šios tendencijos neramina. Kadangi viena perspektyviausių ateities profesijų vadinama inžinerija Lietuvoje vis dar nėra pakankamai populiari, galima daryti išvadą, kad ateityje dėl to gali imti mažėti ir mūsų šalies ekonominis potencialas bei konkurencingumas“, – perspėja D. Lasionis.

Jam pritaria ir įmonės „Teltonika“ atstovas dirbantis kaip nepriklausomas lektorius aukštosiose mokyklose Julius Purlys, pateikdamas konkretų pavyzdį.

„Jau šiemet mūsų įmonėje ims veikti spausdintinio montažo ir elektronikos surinkimo gamyklos, dabartines gamybos apimtis leisiančios padidinti maždaug penkis kartus. Bet norint išlaikyti tokias gamybos apimtis, reikės imtis visiškai naujų gaminių projektavimo bei gamybos, o tam reikės ir papildomų, naujų inžinerijos specialistų“, – pasakoja J. Purlys.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus elektronikos inžinerijos studentų skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu.

Ar įmanoma padidinti inžinerijos populiarumą?

Ekspertai sako, jog didinant vaikų ir jaunuolių susidomėjimą inžinerija, reikėtų stiprinti ankstyvąjį ugdymą, didinti švietimo ir verslo bendradarbiavimą, stiprinti profesijos įvaizdžio kampanijas ir labiau pritaikyti studijų programas prie rinkos poreikių, įtraukiant naujas technologijas bei inovacijas.

J. Purlys sako suprantantis, kad tiek aukštosios, tiek profesinės mokyklos deda didžiules pastangas, siekdamos pritraukti inžinerinės pakraipos studentus, tačiau priduria, jog to nepakanka.

„Inžinerinių specialybių patrauklumą jaunam žmogui geriausiai gali parodyti švietėjiška veikla. Ko gero, daugiausiai informacijos perteikia ir didžiausią įtaką vaikams bei jaunimui turi mokytojai ir socialiniai tinklai. Tad reikėtų siekti, kad tiek mokytojai, tiek socialiniai tinklai apie tai kalbėtų garsiau“, – įsitikinęs J. Purlys.

LINPRA vadovas D. Lasionis taip pat pritaria, kad inžinerijos įvaizdis galėtų būti geresnis. Tam, pasak jo, reikia didinti profesijos prestižą, akcentuoti jos perspektyvumą ir pabrėžti dideles karjeros galimybes.

„Įvaizdžio svarba ypač išryškėja, kalbant apie profesines mokyklas. Apie šį pasirinkimą neretai kalbama šiek tiek pašaipiai, kaip apie antrarūšį. Realybė yra visiškai priešinga, nes būtent profesinėje mokykloje galima kur kas greičiau išmokti naudingos profesijos ir pradėti pilnavertišką savarankišką gyvenimą“, – sako jis, pasidžiaugdamas, kad pernai rudenį profesinių mokyklų pirmakursiai daugiausiai rinkosi būtent inžineriją: tokių buvo daugiau nei penktadalis, arba 4,5 tūkst. visų įstojusiųjų.

Inžinerijos perspektyvos – didžiulės

Abu pašnekovai sutaria, kad skatinti vaikus domėtis inžinerija reikia pradėti kuo anksčiau, į mokymo programas integruojant praktinius užsiėmimus bei projektinį mokymą.​ J. Purlys pabrėžia, kad svarbiausias – pirminis vaiko ar jaunuolio sudominimas šia profesija.

„Tie, kurie „užsikabina“ ir pasirenka inžinerinę specialybę, labai greitai pajunta, kad yra reikalingi. Supranta, kad tai, ką jie daro, turi prasmę. Motyvacijos prideda ir tai, kad inžinerijos specialistai įvairių darbdavių yra geidžiami visame pasaulyje, o inžinerijos specialybės yra vienos geriausiai apmokamų darbo rinkoje “, – pasakoja J. Purlys.

Inžinerijos specialybių potencialu bei perspektyva neabejoja ir D. Lasionis.

„Jau dabar matome, kad ateityje labiausiai reikės būtent inžinerinės pakraipos specialistų – pradedant elektros, energetikos ar žemės ūkio inžinerijos, baigiant mechanikos ir bioinžinerijos sritimis. Technologijoms sparčiai vystantis, verslo konkuravimas dėl kvalifikuotų inžinerijos specialistų tik augs, o tai reiškia, kad būtent šios profesijos atstovai ateities pasaulyje galės jaustis saugiausiai tiek dėl savo darbo vietos, tiek dėl gyvenimo kokybės“, – pabrėžia LINPRA vadovas.

Lietuvai kritiškai trūksta inžinierių

Straipsnį parengė 15min.lt

Lietuvoje inžinerijos specialistų trūkumas tampa vis opesne problema, turinčia įtakos tiek pramonės plėtrai, tiek šalies ekonomikai. Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis, inžinerinių sričių specialistų poreikis iki 2030 m. tik didės, tačiau Lietuvoje jų jau dabar trūksta.

Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas, akcentuoja: „Pasakysiu taip – pasaulį dabar ir ateityje valdys tos šalys ar sąjungos, kurios kurs, gamins ir aptarnaus technologijas. Pažiūrėkite, kodėl JAV taip gina, saugo Taivaną? Yra ir geopolitinių priežasčių, bet jiems taip pat reikia to, ką turi Taivanas. O jis turi visą puslaidininkių pramonę, kuri labai svarbi. Tai jei mes turėsime žinių, technologinių sprendimų, kurie bus kam nors reikalingi, mes būsime vertingi, žinomi.“

Vilnius Tech, kuris yra LINPRA narys, taip pat atkreipia dėmesį į problemą – inžinerijos specialistų poreikis tik auga, tačiau mokyklose trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, todėl mažėja abiturientų, pasiruošusių inžinerinėms studijoms. „Kuo mažiau mokyklose bus tiksliųjų mokslų mokytojų, tuo dažniau mokiniams bus siūloma matematiką mokytis B lygiu. Tai reiškia, kad mokiniai turės mažiau matematikos pamokų ir bus mažiau pasirengę studijuoti inžineriją. Be to, didėja lengvesnių darbų ir socialinių mokslų populiarumas, nors įsidarbinimo ir aukštesnio atlyginimo galimybės inžinerijos sektoriuose yra kur kas didesnės“, – pabrėžia Vilnius Tech studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Vienas didžiausių iššūkių – per mažas jaunimo susidomėjimas inžinerijos studijomis. LINPRA kartu su verslo įmonėmis imasi įvairių iniciatyvų: organizuoja jaunųjų inžinierių čempionatus, robotikos užsiėmimus, skiria stipendijas, vykdo edukacines ekskursijas į gamyklas.

„Tada jie pamato, kad darbas gamykloje nėra tik tepaluotos, murzinos rankos. Yra daug vietų, kur dirbama švariose patalpose su chalatais, kaip ligoninėje. Tai pamato ir mokytojai. Reikia edukuoti ir juos, pasakoti ir parodyti, kas yra inžinerija, kad jie skatintų tai rinktis, nes jei žmogus apie tai nieko nežino, nesupranta šito darbo naudos ir vertės, jis nekalbins vaikų rinktis šios profesijos“, – pabrėžia D. Lasionis.

Įdarbinimo agentūros „GoDoJob“ vadovė Irena Šiurkė pabrėžia, kad inžinerijos specialistų trūkumas tampa rimta problema ir gynybos sektoriui. „Šiandien kalbama apie tai, kad valstybės galėtų investuoti į savo gynybą skatindamos ginklų, amunicijos gamybą. Natūraliai kyla klausimas – kas juos gamintų Lietuvoje? Ar turime tam pakankamai specialistų ir kitų išteklių?“ – svarsto ji.

Ekspertų teigimu, būtinos kryptingos švietimo ir verslo pastangos, kad inžinerijos specialybės taptų patrauklesnės jaunimui ir būtų užtikrintas būsimų specialistų rengimas. „Mes apskritai komunikuojame, kad inžinierius yra kūrėjas. Jis kuria daiktus, sprendimus, daro visų gyvenimą geresnį. Taip suprasti, kas yra inžinierius, daug paprasčiau“, – apibendrina D. Lasionis.

Lietuvoje trečią kartą vyks nacionalinis jaunųjų inžinierių čempionatas STEAM TEAM

Publikuota Lrytas.lt

LINPRA kviečia 5–12 klasių mokinius dalyvauti trečiajame Nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate STEAM TEAM. Čempionato dalyvių laukia ne tik geriausių jaunųjų šalies inžinierių titulai, bet ir solidūs piniginiai prizai.

Nuo 2023 metų Lietuvoje organizuojamas jaunųjų inžinierių čempionatas STEAM TEAM sulaukia nemažo moksleivių dėmesio – per dvejus metus šiame čempionate jau sudalyvavo 89 komandos iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet čempionato dalyviai varžysis konstruodami Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį sudėtingą įrenginį, kuomet vienas procesas inicijuoja kitą ir visa tai tęsiasi iki numatytos veiksmų pabaigos.

„Inžinerija mokiniams nėra svetimas dalykas. Jie jau mokyklose mokosi STEAM pagrindų, kurie leidžia sujungti skirtingas disciplinas – gamtos mokslus, matematiką, menus, technologijas ir inžineriją – ieškant realių problemų sprendimų. Per ankstesnius jaunųjų inžinierių čempionatus stebėjome išties išradingas Goldbergo mašinas, tad tikime, kad ir šiais metais moksleiviai mus maloniai nustebins. Norint laimėti, prireikia ne vien gero komandinio darbo, bet ir kūrybinio mąstymo. Svarbu ne laimėti, o dalyvauti. Nes įgyta patirtis bus naudinga visą likusį gyvenimą“, – sako LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Pasak jau dvi nugalėtojų komandas į čempionatą lydėjusios „RoboLabas“ informatikos mokytojos Lauros Kuchalskienės, į pergalę jos auklėtinius atvedė didelė meilė robotikai.

„Nėra jokios sėkmės paslapties – tik darbas. Abiejų laimėjusių komandų vaikai domisi robotika nuo pirmųjų klasių, yra įsitraukę ir itin motyvuoti – jei jau susitarėme daryti kokį projektą, gali net iki vėlumos darbuotis, kol pabaigs. Jų smalsumas ir noras ieškoti naujų sprendimų padeda ne tik varžybose, bet ir ugdo svarbiausias XXI amžiaus kompetencijas – kūrybiškumą, kritinį ir problemų sprendimo mąstymą bei komandinio darbo įgūdžius“, – teigia L. Kuchalskienė.

Mokytoja džiaugiasi, kad mokiniai noriai dalyvavo čempionate tiek planuojant, tiek tobulinant jau sukurtą Goldbergo mašiną.

„Entuziazmas buvo toks, kad teko moksleivius pristabdyti – praėjusiais metais sukurta konstrukcija pasiekė net 35 metrus, o kiekvienas jos segmentas veikė tarsi nepriekaištingai suderintas mechanizmas. Tokiai atvežti į čempionatą prireikė sugalvoti ypatingą logistikos planą – konstrukciją ardėme dalimis, transportavimui prireikė vilkiko, o kiekvienos dalies pakrovimą reikėjo atsakingai suplanuoti, kad viskas saugiai pasiektų čempionatą“, – įspūdžiais dalijasi L. Kuchalskienė.

Varžysis didžiuosiuose miestuose

STEAM TEAM čempionate moksleiviai iš visos Lietuvos varžysis dviejose kategorijose – 5–8 klasių mokinių ir 9–12 klasių gimnazistų.

Šiemet vyks 8 čempionato pusfinaliai – pirmasis pusfinalis vyks balandžio 1 ir 3 dieną Vilniuje, kiti vyks balandžio 7 d. Panevėžyje, balandžio 8–9 d. Kaune, balandžio 10 d. Klaipėdoje, balandžio 15 d. Šiauliuose ir balandžio 16 d. Marijampolėje arba Alytuje.

Kiekviename pusfinalyje išrinktos geriausios 2 komandos – viena iš 5–8 klasių ir viena iš 9–12 klasių kategorijoje – bus apdovanotos 200 eurų ir kelialapiu į nacionalinį finalą, kuris vyks gegužės 16 d. Vilniuje, parodos „Balttechnika 2025“ metu.

Finale dėl geriausiųjų jaunųjų inžinierių titulų besivaržančios komandos pretenduoja ir į piniginius prizus: pirmąją vietą užėmusios komandos gaus po 1000 eurų, antrąją – po 500 eurų, trečiąją – po 300 eurų. Be pagrindinių apdovanojimų, dalyvių lauks ir papildomi prizai.

Registracija į čempionatą vyksta iki kovo 24 d. Kiekvieną komandą turi sudaryti nuo 2 iki 5 moksleivių bei juos lydintis mokytojas-mentorius, kuris atliks registraciją ir koordinuos pasirengimą varžyboms.

Automatizacijos perspektyvos Lietuvoje – ar robotai kompensuos darbuotojų trūkumą?

Ar automatizavimas gali tapti efektyviu atsaku į esamą ir būsimą pramonės darbuotojų trūkumą? Kaip automatizuoti sprendimai galėtų pakeisti Lietuvos darbo rinką? Būtent į šiuos klausimus vasario 20 d. atsakymo ieškos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susirinkę ekspertai ir ekspertės.

Renginio organizatorė „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Viktorija Štarevičiūtė ir diskusijos moderatorius, Lietuvos inžinerijos pramonės asociacijos (LINPRA) verslo aplinkos vadovas Tomas Dovydaitis įsitikinę, kad automatizacija galėtų išspręsti dalį demografinių pokyčių keliamų iššūkių.

Amžėjimas – priežastis inovuoti pramonę

V. Štarevičiūtė, išanalizavusi robotizacijos tendencijas, atkreipia dėmesį, kad visuomenės amžėjimas ir spartėjanti gamybos automatizacija yra susiję, ypač ši sąsaja ryški ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. 2021 metais atliktas Masačusetso technologijos instituto ir Bostono universiteto mokslininkų tyrimas tai aiškina tuo, jog tokiose visuomenėse pradeda trūkti vidutinio amžiaus darbuotojų, kurie specializuotųsi atlikti rankines gamybos užduotis.

Lietuva šiame kontekste – ne išimtis. Pasak T. Dovydaičio, mažėjantis dirbančiųjų skaičius – augantis šalies gamybos įmonių iššūkis, skatinantis pasitelkti technologijomis grįstus sprendimus. „Pramonės sektoriai ieško inovatyvių būdų, kaip kompensuoti mažėjantį darbuotojų skaičių tuo pačiu didinant gamybos apimtis, gerinant kokybę ir mažinant sąnaudas“, – sako jis.

V. Štarevičiūtė mano, kad visuomenei amžėjant, reikės atliepti ne tik darbo jėgos trūkumo, bet ir kitus iššūkius. „Privalėsime užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą, gerai veikiančią pensijų sistemą, tinkamą infrastruktūrą. Technologijos šias problemas galės išspręsti tik iš dalies. Visgi, turime automatizuoti tai, kas automatizuojama. Pramonės robotizacija, šiuo atveju, turi didelį potencialą auginti darbo našumą, kuris padėtų sparčiau vystytis ekonomikai“, – sako V. Štarevičiūtė.

Robotų įtaka darbo rinkai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad apie 9–11 proc. darbų Lietuvoje galėtų būti automatizuojami. Ką tokie skaičiai reiškia praktiškai?

V. Štarevičiūtės teigimu, statistika rodo, kad automatizacija keičia (ar, Lietuvos atveju, turi potencialo keisti) darbo rinkos struktūrą robotams ne pakeičiant žmonių darbą, bet jį papildant. „Nors automatizavimas išstumią dalį darbo vietų, tyrimai rodo, kad jis kartu ir kuria naujas pozicijas. Žmogaus darbas paprastai nėra tiesiog užduočių rinkinys – automatizuotas sprendimas asmenį gali pakeisti tik itin pasikartojančių, rutininių darbų sferoje“, – pastebi „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

T. Dovydaitis automatizacijos lemiamus pokyčius vertina teigiamai, nes jie suteikia galimybę Lietuvai tapti stipresne ekonomika. „Keičiasi darbo pobūdis, o ne darbo vietų skaičius. Atsiranda daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, tokių kaip IT specialistai, inžinieriai, duomenų analitikai. Automatizavimas taip pat sukuria galimybes darbuotojams įgyti naujų įgūdžių, o tai padeda stiprinti šalies konkurencingumą. Įmonės, kurios diegia inovacijas, ilgainiui tampa konkurencingesnės ir kuria naujas, gerai apmokamas darbo vietas“, – sako jis.

Įgyvendindama savo projektą „Mažėjančios darbo jėgos kompensavimas naujosiomis technologijomis“, V. Štarevičiūtė rėmėsi Vokietijos, vienos iš automatizuotos pramonės lyderių, patirtimi. Ši praktika rodo, kad automatizavimas, nors ir didina našumą ir kuria papildomą ekonominę vertę, gali sukelti įtampą darbo rinkoje – priešprieša gali kilti tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų. „Automatizavimas, klasikine prasme, mažina žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų poreikį. Todėl itin svarbiu dėmeniu tampa darbuotojų rengimas – tiek kalbant apie aukštojo mokslo ar profesinio rengimo, tiek persikvalifikavimo politiką“, – teigia V. Štarevičiūtė.

„Man patinka Švedijos užimtumo ministerijos pozicija. Šioje šalyje nebijoma naujų technologijų, veikiau, priešingai, seni ir neefektyvūs procesai laikomi grėsme. Prioritetas teikiamas ne darbo vietų išlaikymui, bet investicijoms į žmonių kvalifikacijos kėlimą dirbti naujus darbus“, – pasakoja „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

Automatizacija Lietuvoje: yra, kur tobulėti

Abu pašnekovai sutinka, kad gamybos automatizacija turi daug privalumų – ji padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, didina efektyvumą, mažina sąnaudas, kuria saugesnę darbo aplinką. Visgi, automatizacijos lydere Lietuvos nepavadinsi. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metų pradžioje tik 3,6 proc. šalies įmonių naudojo pramoninius robotus, todėl Lietuva turi dar daug galimybių tobulėti šioje srityje ir stiprinti savo konkurencingumą pasaulio rinkose.

„Priežastys, kodėl Lietuvos automatizacijos lygis yra žemesnis nei kitų šalių, T. Dovydaičio nuomone, yra kompleksiškos. Pirma, ne visi gaminiai suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva pritaikyti robotizuotiems procesams. Antra, kai kurios įmonės baiminasi dėl ilgalaikių investicijų atsiperkamumo, nors ilgainiui automatizavimas gali suteikti reikšmingų ekonominių privalumų.“
„Nors robotizacija gali pareikalauti pradinių išlaidų, ilgalaikės naudos, tokios kaip padidėjusi gamybos kokybė, sumažėjusios klaidos ir geresnė našumo kontrolė, dažnai neatsveriamos iki galo“, – teigia jis. LINPRA verslo aplinkos vadovas taip pat pastebi, kad vis dar trūksta informacijos apie sėkmingas patirtis, paplitę klaidingi įsitikinimai, kad automatizacija tinkama tik didelėms įmonėms. „Realybėje daugelis mažų ir vidutinių įmonių sėkmingai diegia robotizacijos sprendimus“, – sako T. Dovydaitis.

Įmonėms, svarstančioms diegti automatizuotus sprendimus, T. Dovydaitis siūlo atkreipti dėmesį į įvairias galimybės ir paramos priemones. Pavyzdžiui, viešai prieinamas įrankis „Pasiruošimas automatizuotai gamybai. Pagrindinių naudų ir rizikų rinkinys“ suteikia įmonėms galimybę įvertinti galimus automatizacijos kaštus ir vertės kūrimą. Tai – „Kurk Lietuvai“ komandos ir LINPRA bendradarbiavimo rezultatas, kuris gali padėti įmonėms priimti informuotus sprendimus ir efektyviau investuoti į naujas technologijas.“

Be to, šalyje veikia Lietuvos robotikos ir automatikos klasteris, teikiantis papildomą pagalbą įmonėms, siekiančioms įsidiegti pažangias technologijas. „Klasteris ne tik padeda užtikrinti, kad investicijos į automatizavimą būtų kuo efektyvesnės, bet ir teikia praktinę pagalbą skatindamas technologijų mainus tarp įmonių. Klasteris  taip pat turi narių ir kompetencijų duomenų bazę, galinčią pasiūlyti tinkamus partnerius ar tiekėjus pagal specifinius automatizavimo poreikius“, – apibendrina T. Dovydaitis.