LINPRA renginyje verslo ir valdžios atstovai sutarė stiprinti bendradarbiavimą vystant inžinerijos ir technologijų sektorių

Lietuvos inžinerijos pramonės lyderiai, politikai ir ekspertai sausio 29 d. susirinko į tradicinį metinį LINPRA renginį Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje, kurio metu aptarė sektoriaus iššūkius, galimybes ir bendradarbiavimo perspektyvas. Renginys tapo svarbia diskusijų platforma, siekiant stiprinti pramonės, valdžios, mokslo ir švietimo sinergiją bei užtikrinti sektoriaus konkurencingumą globalioje rinkoje.

LINPRA renginį atidarė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, savo sveikinimo kalboje pabrėžęs inžinerijos pramonės reikšmę Lietuvos ekonomikai: „Nuoširdžiai tikiuosi, jog mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas tęsis, jog teisinis reguliavimas keisis ir didinsime greitį, akceleruosime tuos projektus, tas idėjas, kurios iki šiol strigdavo dėl įvairiausių, keisčiausių priežasčių, tą tarpžinybinį suinteresuotumą ir egoizmą pavyks išrauti su šaknimis, nauji sektoriai arba naujos pramonės rūšys, kurios Lietuvoje atsiranda arba vystomos, taip pat sulauks ir mūsų pramonės indėlio, o ne tik technologinio žinojimo iš kitų šalių. Ir tikiu, jog mus visus lydės sėkmė. Dėl to reikės pasistengti, tačiau tikiu, jog tos pastangos duos vaisių kiekvienam iš jūsų ir Lietuvai“, – kalbėjo Ministras pirmininkas.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas inžinerinės pramonės auditorijai pristatė Lietuvos ekonomikos transformacijos planą „START“. Ministras akcentavo verslui vienodų sąlygų svarbą, valdžios ir verslo glaudesnio dialogo stiprinimą, biurokratijos mažinimą ir investicijų pritraukimą. L. Savickas pabrėžė gynybos pramonės vystymą, pelno reinvestavimą į pažangiąsias technologijas bei talentų pritraukimą. Inžinerijos sektoriui aktualūs sprendimai – finansinės paskatos pramonei, pelno mokesčio lengvatos investicijoms į technologijas, ES „lustų klubo“ iniciatyvos ir skaitmeninės ekonomikos plėtra – sudarys sąlygas didinti sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Įžvalgomis apie politines aktualijas ir inovatyviąją Lietuvos pramonę žiniasklaidos veidrodyje pasidalijo komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus savo pranešime „Technologijų ir dirbtinio intelekto įtaka visuomenės komunikacijai ir politikai: kaip inžinerijos sektorius gali prisitaikyti prie naujų iššūkių“.

Renginio oficialioji dalis baigėsi paneline diskusija, dar kartą patvirtinusi, kad kertinis sektoriaus stiprinimo elementas – pramonės ir valdžios dialogas. Apie tai, ar pramonė, švietimas, mokslas ir politika juda viena kryptimi ir kaip pasiekti viziją Lietuva 2030 – inžinerijos šalis, diskutavo Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, LINPRA prezidentas Tomas Prūsas, komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus. Diskusiją moderavo LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Renginio metu LINPRA tradiciškai įteikė Garbės ženklus sektoriui nusipelniusiems asmenims, kurie prisidėjo prie Lietuvos inžinerijos pramonės augimo ir inovacijų diegimo. Taip pat svečiai turėjo galimybę sudalyvauti Tesla šou, ekskursijoje po Lietuvos energetikos ir technikos muziejų bei megzti ryšius neformalaus bendravimo metu.

*** 

Inžinerijos bei technologijų pramonė – nuosekliai augantis sektorius, kuris ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. Šiandien tai sektorius, generuojantis 21 % lietuviškos kilmės eksporto, 5–6 % BVP ir kuriantis aukštos pridėtinės vertės produktus. LINPRA prognozuoja, kad per 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. eurų ir 2023-ųjų rezultatą viršys maždaug 3 proc. 

***

Renginio nuotraukų albumas ČIA: LINPRA Facebook.

Priešingai europinėms tendencijoms, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonei 2024-ieji buvo geri metai

Publikuota DELFI 

Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. eurų ir 2023-ųjų rezultatą viršys maždaug 3 proc.

Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktoriaus Dariaus Lasionio, tai tikrai puikus pasiekimas, nes bendrai Europos Sąjungoje (ES) inžinerijos pramonės produkcijos gamybos apimtys 2024 m. keliais procentais traukėsi.

„Gana niūrios nuotaikos dėl stagnuojančios pramonės dominuoja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pramonės gamybos apimtys 2024-aisiais traukėsi ne tik didžiausioje Europos ekonomikoje – Vokietijoje, bet ir kitose ES šalyse: Austrijoje, Švedijoje,  Suomijoje ir t. t. Tuo tarpu Lietuva demonstruoja priešingas tendencijas – augo ne tik inžinerijos ir technologijų pramonė, bet ir visa šalies pramonė“, – džiaugiasi D. Lasionis, pabrėždamas, kad, nors 2024-aisiais pasitaikė ir prastesnių momentų, jie nepakeitė bendros augimo tendencijos.

Inžinerinės pramonės geriausieji

Pasak LINPRA vadovo, apžvelgiant atskirus inžinerinės ir technologijų pramonės sektorius, 2024 m. maloniai nustebino Lietuvos variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba.

Nepaisant vienos pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų – Vokietijos – automobilių pramonės nuosmukio, šios srities augimas Lietuvoje 2024-aisiais, palyginti su 2023 m., turėtų siekti maždaug penktadalį, arba 20 proc. Vien per 10 pirmųjų 2024 m. mėnesių šio sektoriaus įmonės Lietuvoje pagamino produkcijos už 793 mln. eurų – daugiau nei per visus 2023-uosius, kai bendra produkcijos suma siekė 756 mln. eurų.

„Tai rodo, kad mūsų inžinerinės (angl. automotive) pramonės įmonės yra konkurencingos tiek kainos, tiek kokybės aspektais, tiek jų santykiu, taip pat geba greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, operatyviai reaguoti į rinkos bangavimus ir yra pakankamai atsparios neigiamoms pasaulio ekonomikos tendencijoms“, – įsitikinęs D. Lasionis.

Išskirdamas dar ir plastiko, gumos bei metalo gaminių ir konstrukcijų gamybą, kuri po nežymaus kritimo 2023-aisiais, turėtų augti maždaug 7-8 proc., LINPRA vadovas pripažįsta, kad nedidelis kritimas 2024 m. planuojamas mašinų ir įrangos gamybos bei elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose – jie turėtų trauktis atitinkamai 5 ir 3 proc. Nors 2024 m. laukiama gana ženklaus, iki 20 proc. elektros įrangos gamybos sektoriaus susitraukimo, tai nutiks po 30 proc. siekusio šio sektoriaus augimo 2023-aisiais.

Ką žada Naujieji metai?

Žvelgdamas į 2025 m., D. Lasionis sako, kad iššūkių tikrai netrūks. Pasak jo, bene labiausiai neramina tai, kad pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, t. y., Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse ženklaus atsigavimo ar netgi atsargaus optimizmo naujaisiais metais kol kas nežadama. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos įmonėms, norint ir siekiant augti bei didinti gamybos apimtis, reikės stiprinti naujų užsakovų ir klientų paiešką tiek esamose, tiek naujose rinkose bei siūlyti papildomas naudas ir vertes.

„Visų pirma tai – produktų ir paslaugų kokybė, konkurencinga kaina, greitas reagavimas į klientų poreikius bei paklausimus, inovatyvių technologinių sprendimų ir naujų produktų kūrimas bei diegimas, taip pat investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją“, – vardija LINPRA direktorius.

Pasak jo, mes jau senokai nebesame mažų kainų ir pigių kaštų šalis, tad Lietuvai tenka konkuruoti ne tik su Kinijos ir kitų Azijos šalių, bet ir su Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos bei kitų rytų Europos šalių gamintojais.

„Iš kitos pusės – kol vieni kalba apie krizę, kiti mato naujas galimybes. Tad kol Europos pramonė stagnuoja, Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė aktyviai naudojasi naujai atsirandančiomis galimybėmis ir jau susikurtu konkurenciniu pranašumu“, – pastebi LINPRA vadovas.

2025-ųjų prioritetai

D. Lasionio nuomone, svarbiausi 2025-ųjų prioritetai bus investicijos į technologijas, skaitmeninimą, automatizaciją ir robotizaciją; darbuotojų įgūdžių ugdymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas; investicijos į inovatyvių sprendimų bei produktų kūrimą ir diegimą; konkurencingos verslo aplinkos kūrimas ir puoselėjimas, ypatingą dėmesį skiriant būtent didelę pridėtinę vertę kuriančiai inžinerinei ir technologijų pramonei.

Atkreipdamas dėmesį, kad prie šių prioritetų įgyvendinimo turėtų aktyviai prisidėti ne tik pačios inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, bet ir ką tik naujai išrinktos valdžios atstovai, D. Lasionis į ateitį žvelgia optimistiškai.

„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos inžinerija generuoja apie 5-6 proc. viso šalies BVP, arba nuo penktadalio iki ketvirtadalio visos Lietuvos pramonės produkcijos, neabejoju, kad šiai sričiai deramą dėmesį ir aukštą vietą prioritetų sąraše skirs dauguma politikų bei įstatymų priėmėjų, nepriklausomai nuo savo partijos atstovaujamos politinės krypties“, – įsitikinęs LINPRA vadovas.

LINPRA 2024 sektoriaus prognozė