Straipsnį parengė 15min.lt

Lietuvoje inžinerijos specialistų trūkumas tampa vis opesne problema, turinčia įtakos tiek pramonės plėtrai, tiek šalies ekonomikai. Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis, inžinerinių sričių specialistų poreikis iki 2030 m. tik didės, tačiau Lietuvoje jų jau dabar trūksta.

Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas, akcentuoja: „Pasakysiu taip – pasaulį dabar ir ateityje valdys tos šalys ar sąjungos, kurios kurs, gamins ir aptarnaus technologijas. Pažiūrėkite, kodėl JAV taip gina, saugo Taivaną? Yra ir geopolitinių priežasčių, bet jiems taip pat reikia to, ką turi Taivanas. O jis turi visą puslaidininkių pramonę, kuri labai svarbi. Tai jei mes turėsime žinių, technologinių sprendimų, kurie bus kam nors reikalingi, mes būsime vertingi, žinomi.“

Vilnius Tech, kuris yra LINPRA narys, taip pat atkreipia dėmesį į problemą – inžinerijos specialistų poreikis tik auga, tačiau mokyklose trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, todėl mažėja abiturientų, pasiruošusių inžinerinėms studijoms. „Kuo mažiau mokyklose bus tiksliųjų mokslų mokytojų, tuo dažniau mokiniams bus siūloma matematiką mokytis B lygiu. Tai reiškia, kad mokiniai turės mažiau matematikos pamokų ir bus mažiau pasirengę studijuoti inžineriją. Be to, didėja lengvesnių darbų ir socialinių mokslų populiarumas, nors įsidarbinimo ir aukštesnio atlyginimo galimybės inžinerijos sektoriuose yra kur kas didesnės“, – pabrėžia Vilnius Tech studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Vienas didžiausių iššūkių – per mažas jaunimo susidomėjimas inžinerijos studijomis. LINPRA kartu su verslo įmonėmis imasi įvairių iniciatyvų: organizuoja jaunųjų inžinierių čempionatus, robotikos užsiėmimus, skiria stipendijas, vykdo edukacines ekskursijas į gamyklas.

„Tada jie pamato, kad darbas gamykloje nėra tik tepaluotos, murzinos rankos. Yra daug vietų, kur dirbama švariose patalpose su chalatais, kaip ligoninėje. Tai pamato ir mokytojai. Reikia edukuoti ir juos, pasakoti ir parodyti, kas yra inžinerija, kad jie skatintų tai rinktis, nes jei žmogus apie tai nieko nežino, nesupranta šito darbo naudos ir vertės, jis nekalbins vaikų rinktis šios profesijos“, – pabrėžia D. Lasionis.

Įdarbinimo agentūros „GoDoJob“ vadovė Irena Šiurkė pabrėžia, kad inžinerijos specialistų trūkumas tampa rimta problema ir gynybos sektoriui. „Šiandien kalbama apie tai, kad valstybės galėtų investuoti į savo gynybą skatindamos ginklų, amunicijos gamybą. Natūraliai kyla klausimas – kas juos gamintų Lietuvoje? Ar turime tam pakankamai specialistų ir kitų išteklių?“ – svarsto ji.

Ekspertų teigimu, būtinos kryptingos švietimo ir verslo pastangos, kad inžinerijos specialybės taptų patrauklesnės jaunimui ir būtų užtikrintas būsimų specialistų rengimas. „Mes apskritai komunikuojame, kad inžinierius yra kūrėjas. Jis kuria daiktus, sprendimus, daro visų gyvenimą geresnį. Taip suprasti, kas yra inžinierius, daug paprasčiau“, – apibendrina D. Lasionis.

Ar automatizavimas gali tapti efektyviu atsaku į esamą ir būsimą pramonės darbuotojų trūkumą? Kaip automatizuoti sprendimai galėtų pakeisti Lietuvos darbo rinką? Būtent į šiuos klausimus vasario 20 d. atsakymo ieškos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susirinkę ekspertai ir ekspertės.

Renginio organizatorė „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Viktorija Štarevičiūtė ir diskusijos moderatorius, Lietuvos inžinerijos pramonės asociacijos (LINPRA) verslo aplinkos vadovas Tomas Dovydaitis įsitikinę, kad automatizacija galėtų išspręsti dalį demografinių pokyčių keliamų iššūkių.

Amžėjimas – priežastis inovuoti pramonę

V. Štarevičiūtė, išanalizavusi robotizacijos tendencijas, atkreipia dėmesį, kad visuomenės amžėjimas ir spartėjanti gamybos automatizacija yra susiję, ypač ši sąsaja ryški ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. 2021 metais atliktas Masačusetso technologijos instituto ir Bostono universiteto mokslininkų tyrimas tai aiškina tuo, jog tokiose visuomenėse pradeda trūkti vidutinio amžiaus darbuotojų, kurie specializuotųsi atlikti rankines gamybos užduotis.

Lietuva šiame kontekste – ne išimtis. Pasak T. Dovydaičio, mažėjantis dirbančiųjų skaičius – augantis šalies gamybos įmonių iššūkis, skatinantis pasitelkti technologijomis grįstus sprendimus. „Pramonės sektoriai ieško inovatyvių būdų, kaip kompensuoti mažėjantį darbuotojų skaičių tuo pačiu didinant gamybos apimtis, gerinant kokybę ir mažinant sąnaudas“, – sako jis.

V. Štarevičiūtė mano, kad visuomenei amžėjant, reikės atliepti ne tik darbo jėgos trūkumo, bet ir kitus iššūkius. „Privalėsime užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą, gerai veikiančią pensijų sistemą, tinkamą infrastruktūrą. Technologijos šias problemas galės išspręsti tik iš dalies. Visgi, turime automatizuoti tai, kas automatizuojama. Pramonės robotizacija, šiuo atveju, turi didelį potencialą auginti darbo našumą, kuris padėtų sparčiau vystytis ekonomikai“, – sako V. Štarevičiūtė.

Robotų įtaka darbo rinkai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad apie 9–11 proc. darbų Lietuvoje galėtų būti automatizuojami. Ką tokie skaičiai reiškia praktiškai?

V. Štarevičiūtės teigimu, statistika rodo, kad automatizacija keičia (ar, Lietuvos atveju, turi potencialo keisti) darbo rinkos struktūrą robotams ne pakeičiant žmonių darbą, bet jį papildant. „Nors automatizavimas išstumią dalį darbo vietų, tyrimai rodo, kad jis kartu ir kuria naujas pozicijas. Žmogaus darbas paprastai nėra tiesiog užduočių rinkinys – automatizuotas sprendimas asmenį gali pakeisti tik itin pasikartojančių, rutininių darbų sferoje“, – pastebi „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

T. Dovydaitis automatizacijos lemiamus pokyčius vertina teigiamai, nes jie suteikia galimybę Lietuvai tapti stipresne ekonomika. „Keičiasi darbo pobūdis, o ne darbo vietų skaičius. Atsiranda daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, tokių kaip IT specialistai, inžinieriai, duomenų analitikai. Automatizavimas taip pat sukuria galimybes darbuotojams įgyti naujų įgūdžių, o tai padeda stiprinti šalies konkurencingumą. Įmonės, kurios diegia inovacijas, ilgainiui tampa konkurencingesnės ir kuria naujas, gerai apmokamas darbo vietas“, – sako jis.

Įgyvendindama savo projektą „Mažėjančios darbo jėgos kompensavimas naujosiomis technologijomis“, V. Štarevičiūtė rėmėsi Vokietijos, vienos iš automatizuotos pramonės lyderių, patirtimi. Ši praktika rodo, kad automatizavimas, nors ir didina našumą ir kuria papildomą ekonominę vertę, gali sukelti įtampą darbo rinkoje – priešprieša gali kilti tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų. „Automatizavimas, klasikine prasme, mažina žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų poreikį. Todėl itin svarbiu dėmeniu tampa darbuotojų rengimas – tiek kalbant apie aukštojo mokslo ar profesinio rengimo, tiek persikvalifikavimo politiką“, – teigia V. Štarevičiūtė.

„Man patinka Švedijos užimtumo ministerijos pozicija. Šioje šalyje nebijoma naujų technologijų, veikiau, priešingai, seni ir neefektyvūs procesai laikomi grėsme. Prioritetas teikiamas ne darbo vietų išlaikymui, bet investicijoms į žmonių kvalifikacijos kėlimą dirbti naujus darbus“, – pasakoja „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.

Automatizacija Lietuvoje: yra, kur tobulėti

Abu pašnekovai sutinka, kad gamybos automatizacija turi daug privalumų – ji padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, didina efektyvumą, mažina sąnaudas, kuria saugesnę darbo aplinką. Visgi, automatizacijos lydere Lietuvos nepavadinsi. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metų pradžioje tik 3,6 proc. šalies įmonių naudojo pramoninius robotus, todėl Lietuva turi dar daug galimybių tobulėti šioje srityje ir stiprinti savo konkurencingumą pasaulio rinkose.

„Priežastys, kodėl Lietuvos automatizacijos lygis yra žemesnis nei kitų šalių, T. Dovydaičio nuomone, yra kompleksiškos. Pirma, ne visi gaminiai suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva pritaikyti robotizuotiems procesams. Antra, kai kurios įmonės baiminasi dėl ilgalaikių investicijų atsiperkamumo, nors ilgainiui automatizavimas gali suteikti reikšmingų ekonominių privalumų.“
„Nors robotizacija gali pareikalauti pradinių išlaidų, ilgalaikės naudos, tokios kaip padidėjusi gamybos kokybė, sumažėjusios klaidos ir geresnė našumo kontrolė, dažnai neatsveriamos iki galo“, – teigia jis. LINPRA verslo aplinkos vadovas taip pat pastebi, kad vis dar trūksta informacijos apie sėkmingas patirtis, paplitę klaidingi įsitikinimai, kad automatizacija tinkama tik didelėms įmonėms. „Realybėje daugelis mažų ir vidutinių įmonių sėkmingai diegia robotizacijos sprendimus“, – sako T. Dovydaitis.

Įmonėms, svarstančioms diegti automatizuotus sprendimus, T. Dovydaitis siūlo atkreipti dėmesį į įvairias galimybės ir paramos priemones. Pavyzdžiui, viešai prieinamas įrankis „Pasiruošimas automatizuotai gamybai. Pagrindinių naudų ir rizikų rinkinys“ suteikia įmonėms galimybę įvertinti galimus automatizacijos kaštus ir vertės kūrimą. Tai – „Kurk Lietuvai“ komandos ir LINPRA bendradarbiavimo rezultatas, kuris gali padėti įmonėms priimti informuotus sprendimus ir efektyviau investuoti į naujas technologijas.“

Be to, šalyje veikia Lietuvos robotikos ir automatikos klasteris, teikiantis papildomą pagalbą įmonėms, siekiančioms įsidiegti pažangias technologijas. „Klasteris ne tik padeda užtikrinti, kad investicijos į automatizavimą būtų kuo efektyvesnės, bet ir teikia praktinę pagalbą skatindamas technologijų mainus tarp įmonių. Klasteris  taip pat turi narių ir kompetencijų duomenų bazę, galinčią pasiūlyti tinkamus partnerius ar tiekėjus pagal specifinius automatizavimo poreikius“, – apibendrina T. Dovydaitis.

Lietuvos inžinerijos pramonės lyderiai, politikai ir ekspertai sausio 29 d. susirinko į tradicinį metinį LINPRA renginį Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje, kurio metu aptarė sektoriaus iššūkius, galimybes ir bendradarbiavimo perspektyvas. Renginys tapo svarbia diskusijų platforma, siekiant stiprinti pramonės, valdžios, mokslo ir švietimo sinergiją bei užtikrinti sektoriaus konkurencingumą globalioje rinkoje.

LINPRA renginį atidarė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, savo sveikinimo kalboje pabrėžęs inžinerijos pramonės reikšmę Lietuvos ekonomikai: „Nuoširdžiai tikiuosi, jog mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas tęsis, jog teisinis reguliavimas keisis ir didinsime greitį, akceleruosime tuos projektus, tas idėjas, kurios iki šiol strigdavo dėl įvairiausių, keisčiausių priežasčių, tą tarpžinybinį suinteresuotumą ir egoizmą pavyks išrauti su šaknimis, nauji sektoriai arba naujos pramonės rūšys, kurios Lietuvoje atsiranda arba vystomos, taip pat sulauks ir mūsų pramonės indėlio, o ne tik technologinio žinojimo iš kitų šalių. Ir tikiu, jog mus visus lydės sėkmė. Dėl to reikės pasistengti, tačiau tikiu, jog tos pastangos duos vaisių kiekvienam iš jūsų ir Lietuvai“, – kalbėjo Ministras pirmininkas.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas inžinerinės pramonės auditorijai pristatė Lietuvos ekonomikos transformacijos planą „START“. Ministras akcentavo verslui vienodų sąlygų svarbą, valdžios ir verslo glaudesnio dialogo stiprinimą, biurokratijos mažinimą ir investicijų pritraukimą. L. Savickas pabrėžė gynybos pramonės vystymą, pelno reinvestavimą į pažangiąsias technologijas bei talentų pritraukimą. Inžinerijos sektoriui aktualūs sprendimai – finansinės paskatos pramonei, pelno mokesčio lengvatos investicijoms į technologijas, ES „lustų klubo“ iniciatyvos ir skaitmeninės ekonomikos plėtra – sudarys sąlygas didinti sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Įžvalgomis apie politines aktualijas ir inovatyviąją Lietuvos pramonę žiniasklaidos veidrodyje pasidalijo komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus savo pranešime „Technologijų ir dirbtinio intelekto įtaka visuomenės komunikacijai ir politikai: kaip inžinerijos sektorius gali prisitaikyti prie naujų iššūkių“.

Renginio oficialioji dalis baigėsi paneline diskusija, dar kartą patvirtinusi, kad kertinis sektoriaus stiprinimo elementas – pramonės ir valdžios dialogas. Apie tai, ar pramonė, švietimas, mokslas ir politika juda viena kryptimi ir kaip pasiekti viziją Lietuva 2030 – inžinerijos šalis, diskutavo Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, LINPRA prezidentas Tomas Prūsas, komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus. Diskusiją moderavo LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Renginio metu LINPRA tradiciškai įteikė Garbės ženklus sektoriui nusipelniusiems asmenims, kurie prisidėjo prie Lietuvos inžinerijos pramonės augimo ir inovacijų diegimo. Taip pat svečiai turėjo galimybę sudalyvauti Tesla šou, ekskursijoje po Lietuvos energetikos ir technikos muziejų bei megzti ryšius neformalaus bendravimo metu.

*** 

Inžinerijos bei technologijų pramonė – nuosekliai augantis sektorius, kuris ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. Šiandien tai sektorius, generuojantis 21 % lietuviškos kilmės eksporto, 5–6 % BVP ir kuriantis aukštos pridėtinės vertės produktus. LINPRA prognozuoja, kad per 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. eurų ir 2023-ųjų rezultatą viršys maždaug 3 proc. 

***

Renginio nuotraukų albumas ČIA: LINPRA Facebook.