Pirmuosiuose nacionaliniuose STEAM mokytojų apdovanojimuose „Ateities kūrėjai 2025“ įvertinta 18 pedagogų

Publikuota DELFI

Antradienį Kaune, Lietuvos inžinerijos kolegijoje, įvyko pirmą kartą Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) kartu su Baltijos automobilių detalių klasteriu (BACC) ir Lietuvos inžinerijos kolegija organizuoti nacionaliniai STEAM mokytojų apdovanojimai „Ateities kūrėjai 2025“. Iškilmingoje ceremonijoje buvo pagerbti mokytojai, reikšmingai prisidedantys prie jaunimo technologinio, inžinerinio ir kūrybinio ugdymo visoje Lietuvoje.

„Šiandieninė darbo rinka keičiasi itin sparčiai – technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas ir tvarumo iššūkiai reikalauja naujų kompetencijų. Tačiau viskas prasideda mokykloje. Mokytojas yra tas žmogus, kuris padeda jaunam žmogui atrasti smalsumą, kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiais apdovanojimais norime pasakyti aiškiai – STEAM mokytojai yra strateginiai Lietuvos ateities kūrėjai“, – renginyje sakė LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Šia iniciatyva siekiama stiprinti dialogą tarp švietimo ir pramonės, atkreipti dėmesį į STEAM dalykų svarbą bei įvertinti pedagogus, kurie kasdien kuria modernią, eksperimentams atvirą mokymosi aplinką. Konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – paraiškas teikė matematikos, fizikos, chemijos, informatikos, technologijų mokytojai ir STEAM centrų pedagogai iš visos šalies.

Konkurso laureatai buvo apdovanoti šešiose kategorijose: matematikos, fizikos, chemijos, informatikos, technologijų ir STEAM centrų srityse. I ir II vietų laimėtojams įteiktos pažintinės kelionės į technologijų ir inovacijų centrus Vokietijoje, III vietų nugalėtojams – simbolinės paskatinimo dovanos. Iš viso apdovanota 18 laureatų.

Chemijos srityje apdovanotos:

  • Sigita Žilinskienė (Plungės „Saulės“ gimnazija, I vieta)
  • Daiva Ivaškevičienė (Kėdainių Šviesioji gimnazija, II vieta) 
  • Miglė Parachnevičienė (Vilniaus Žirmūnų gimnazija, III vieta)

Fizikos srityje:

  • Rigonda Skorulskienė (Kauno jėzuitų gimnazija, I vieta)
  • Stasys Kirdeikis (Utenos Adolfo Šapokos gimnazija, II vieta)
  • Violeta Čibinskienė (Šiaulių universitetinė gimnazija, III vieta)

Informatikos srityje:

  • Ramunė Šimkuvienė (Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija, I vieta)
  • Kristina Juodeikienė (Šiaulių Dainų progimnazija, II vieta)
  • Virgilija Markevičienė (Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla, III vieta)

Matematikos srityje:

  • Ilona Tulabienė (Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, I vieta)
  • Ingrida Žurauskė (Šiaulių Salduvės progimnazija, II vieta)
  • Paulina Jacynė (Kauno Martyno Mažvydo progimnazija, III vieta)

STEAM centrų mokytojų srityje:

  • Ilona Kerienė (Šiaulių STEAM centras, I vieta)
  • Birutė Rakauskienė (Alytaus STEAM centras, II vieta)
  • Algirdas Veversis (Panevėžio STEAM centras, III vieta)

Technologijų srityje:

  • Albertas Juškauskas (Kauno jėzuitų gimnazija, I vieta)
  • Žilvinas Zigmas Tarvydas (KTU inžinerijos licėjus, II vieta)
  • Jolita Stapurevičiūtė (VGTU inžinerijos licėjus, III vieta)

Ceremonijoje dalyvavo mokytojai, mokyklų ir STEAM centrų vadovai, švietimo institucijų atstovai, verslo ir pramonės lyderiai. Renginio metu pabrėžta, kad glaudus švietimo ir pramonės bendradarbiavimas yra būtinas siekiant ugdyti ateities talentus ir stiprinti šalies inovacijų ekosistemą.

Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorės dr. Linos Girdauskienės teigimu, tokie renginiai ir bendruomenės pastangos supažindinti mokinius su kūrybiška, dinamiška ir įvairiapusiška inžinerijos sritimi jau duoda teigiamų rezultatų.

„Lietuva, kaip ir visas pasaulis, susiduria su inžinierių stoka, o moksleivių, pasirengusių studijuoti inžinerinius mokslus, taip pat vis dar yra per mažai. Visgi neabejojame, kad švietimas ir komunikacija prisideda prie inžinerijos populiarinimo, mitų laužymo. Džiaugiamės paskutinių metų rezultatais, kurie atskleidžia, kad inžinerines studijų programas renkasi ir vis daugiau merginų“, – sakė dr. L. Girdauskienė.

Renginio metu taip pat vyko kviestinio svečio pranešimas apie ugdymą kaip santykį, muzikinis pasirodymas bei neformali tinklaveika, suteikusi galimybę mokytojams, švietimo ir pramonės atstovams užmegzti naujus ryšius.

STEAM mokytojų apdovanojimus „Ateities kūrėjai 2025“ organizavo LINPRA ir BACC, bendradarbiaujant su švietimo institucijomis ir iniciatyvą palaikančiais verslo partneriais. Organizatoriai tikisi, kad ši iniciatyva taps kasmetine ir toliau stiprins STEAM ugdymo prestižą Lietuvoje.

Lietuvos jūrų gynybos pramonės dienose – „Naval Group“ sprendimas šalies gynybai ir pramonei

Publikuota DELFI

Praėjusią savaitę Vilniuje atidarytose Lietuvos jūrų gynybos pramonės dienose tarptautinė karinių laivų statybos bendrovė „Naval Group“ subūrė apie 120 dalyvių iš šalies institucijų, pramonės lyderių, mažųjų ir vidutinių įmonių bei mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. R&D) organizacijų, siekiant skatinti ilgalaikį pramoninį bendradarbiavimą. Šių pramonės dienų ašimi tapo „Naval Group“ siūlomas daugiafunkcis jūrinis patrulinis laivas (MP-OPV) – pažangus sprendimas Lietuvos karinio jūrų laivyno įsigijimų programai. Tiek pats laivas, tiek jau pradėtas bendradarbiavimas su Lietuvos įmonėmis žymi svarbų žingsnį stiprinant viso regiono gynybinius pajėgumus

„Šio renginio tikslas – skatinti ilgalaikį Lietuvos, Belgijos ir Prancūzijos pramonės bendradarbiavimą. Mūsų ambicijos siekia daugiau nei laivo pristatymas. Norime prisidėti prie Lietuvos karinių jūrų pajėgumų stiprinimo, taip remdami ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos gynybos pajėgumus bei NATO strateginius tikslus“, – kalba Guillaume Weisrockas, „Naval Group“ pardavimų ir plėtros viceprezidentas Europai ir Šiaurės Amerikai.

Flagmanas, skirtas jūrinės gynybos stiprinimui

Renginio, kurį kartu su „Naval Group“ ir Belgijos bendrove „Belgium Naval & Robotics“ (BNR) – „Naval Group“ ir „Exail“ konsorciumu – organizavo Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, kulminacija tapo Lietuvai skirto daugiafunkcio jūrinio patrulinio laivo (MP-OPV) pristatymas. Planuojama, kad laivas bent iš dalies bus statomas Lietuvoje, o Lietuvos įmonės dalyvaus jo įrengime.

„Naval Group“ siūlomas MP-OPV – tai naujos kartos, jau jūroje išbandyta platforma, kurios analogai neseniai perduoti Belgijos kariniam jūrų laivynui, o netrukus bus perduoti ir Nyderlandams. Šie laivai, skirti minų paieškos ir neutralizavimo operacijoms, bus pirmieji, galintys gabenti, paleisti, valdyti ir perkonfigūruoti „Exail Robotics Belgium“ tiekiamų dronų sistemas. Laivas atitinka Lietuvos operacinius poreikius – yra suderinamas su NATO, parengtas kovai, pažangus minų paieškos srityje ir užtikrinantis plataus spektro daugiafunkcį panaudojimą.

„Šiandien mūsų svarbiausias uždavinys – gebėti nuolat ir patikimai operuoti itin įtemptoje Baltijos jūros aplinkoje, saugoti kritinę infrastruktūrą ir prisidėti prie visų ginkluotųjų pajėgų. Tam reikalingos modernesnės, didesnės platformos, galinčios vienu metu atlikti kelias misijas – nuo jūrų saugumo, oro gynybos ir elektroninės kovos iki minų paieškos ar dujovežių palydos. Todėl žvelgiame į naujos kartos daugiafunkcius laivus. Bendradarbiavimas su tokiais partneriais kaip „Naval Group“ mums svarbus ne tik dėl pajėgumų, kuriuos galime įsigyti, bet ir dėl galimybės kurti laivų statybos kompetencijas Lietuvoje – kad ateityje šiuos laivus ne tik eksploatuotume, bet ir statytume bei remontuotume savo šalyje“, – sako Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Tadas Jablonskis.

Naujos galimybės Lietuvos pramonei

Lietuvos jūrų gynybos pramonės dienos taip pat žymi svarbų žingsnį formuojant šalies jūrinės gynybos ekosistemą. „Naval Group“ jau pasirašė ketinimų protokolus dėl partnerystės su keliomis inovatyviomis Lietuvos įmonėmis – „Astrolight“, „Aktyvus Photonics“, „Unmanned Defense Systems“, „Granta Autonomy“, „IT Logika“ ir „Frankenburg Technologies“. Šios įmonės unikaliomis technologinėmis kompetencijomis prisidės prie būsimų jūrinių sistemų, vystomų pagal Lietuvos Jūros skydo iniciatyvą.

Svarbiu renginio momentu tapo ir ketinimų protokolo pasirašymo ceremonija tarp „Naval Group“ ir bendrovės „Vakarų laivų gamykla“. Šis susitarimas įtvirtina bendrą viziją ateityje daugiafunkcius jūrinius patrulinius laivus statyti Klaipėdoje, sujungiant pažangiausią Lietuvos laivų statybos kompetenciją su „Naval Group“ pasauline karinės laivybos inžinerijos patirtimi.

LINPRA direktorius Darius Lasionis sako, kad didžiausia organizuoto renginio nauda yra tai, kad Lietuvos pramonės ir technologijų įmonės iš arčiau pamatė, ko reikia jūrų gynybos pramonei, užmezgė naudingus kontaktus, tad yra tikimybė, kad prie laivo statybų prisijungs ir daugiau įmonių, kurios vėliau veiklą galės plėtoti visame pasaulyje.

„Lietuva pasaulio gynybos pramonei jau žinoma kaip puiki lazerių sistemų, elektronikos priemonių, dronų gamintoja. Šis projektas leis mūsų šalies verslui ne tik pamatyti, ko reikia jūrų karo pramonės kompleksui, bet ir dalyvauti projekte, parodyti ką geba, o ateityje, galbūt, dalyvauti įgyvendinant kitų šalių projektus“, – sako D. Lasionis.

Šia proga „Naval Group“ taip pat pristatė Lietuvos mokslinių tyrimų ir plėtros bendradarbiavimo laboratoriją SHIELD (angl. Scientific Hub for the Innovation Ecosystem of Lithuanian Defense Lab). Šios iniciatyvos tikslas – skatinti jūrines inovacijas Baltijos šalyse, vystyti Lietuvos ir Prancūzijos bendrus mokslinius projektus bei kurti pridėtinę vertę Lietuvoje, įtraukiant akademinę bendruomenę ir pagrindinius pramonės partnerius.

Lietuvos pramonei keičiantis, ekspertų patarimai verslui: pasyviu stebėtoju būti neužteks

Publikuota DELFI

Lietuvos pramonėje – permainų metas. Automatizacija, skaitmeninimas ir tvarumo reikalavimai keičia gamybos įmonių veikimo principus ir kelia joms naujus iššūkius. Ekspertai pabrėžia, kad norėdamos išlikti konkurencingos, įmonės turi aktyviai ugdyti technologinę brandą, inicijuoti pokyčius ir semtis gerųjų pavyzdžių, vieningai kurdamos vieną perspektyviausių šalies sektorių. 

Pokyčių kryžkelėje 

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis teigia, kad permainas lemia tiek pasaulinės tendencijos, ekonominės aplinkybės, tiek šalies ambicijos. 

„Pokyčiai pastebimi daugelyje sričių – nuo gamybos automatizavimo iki naujų tiekimo grandinių taisyklių ir tvarumo standartų. Šiandien įmonėms neužtenka tiesiog stebėti, kas vyksta aplink. Reikia aktyviai investuoti į technologijas, kompetencijas ir partnerystes, kurios padeda greičiau adaptuotis. Kuo anksčiau verslai supras, kad pokyčiai tampa nuolatine būsena, tuo lengviau jie išnaudos atsiveriančias galimybes“, – kalba D. Lasionis. 

Panašias įžvalgas pateikia ir Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius Simonas Černiauskas, pabrėžiantis, kad elektrotechnikos, elektronikos, fotonikos, lazerių, biotechnologijų ir kitose aukštos pridėtinės vertės srityse veikiančios šalies įmonės jau pasižymi technologine branda, leidžiančia joms konkuruoti tarptautinėse rinkose. Visgi, nemaža dalis pramonės vis dar turi didelį augimo potencialą. 

„Atsižvelgiant į demografijos iššūkius ir konkurencinę aplinką, investicijos į technologinę brandą yra vienas pagrindinių kelių tvariam konkurencingumui tarptautinėse rinkose ir netgi – išlikimui“, – pastebi S. Černiauskas. 

Nuo technologinio raštingumo iki strateginių inovacijų tinklų 

Pasak S. Černiausko, vienas iš svarbiausių konkurencingumą didinančių veiksnių šiandien – nuoseklus skaitmeninio raštingumo stiprinimas. 

„Technologinis raštingumas nėra tik mokėjimas naudotis įrankiais. Tai gebėjimas suprasti, kaip technologijos keičia verslo modelį ir konkurencinį pranašumą. Svarbu judėti nuo fragmentiškų epizodinių mokymų link nuolatinio mokymosi kultūros – tai turi tapti kiekvienos įmonės DNR dalimi. Tik realiais įmonių duomenimis, įranga ir projektais grįsti mokymai atneša tikrą naudą“, – sako S. Černiauskas, kurio atstovaujama organizacija kartu su LINPRA ir kitais partneriais padeda įmonėms auginti technologines kompetencijas. 

Jis taip pat pastebi, kad norint, jog technologijos virstų apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu, įmonėms neužtenka tobulėti tik viduje – būtina jungtis į platesnius žinių ir inovacijų tinklus. 

„Net ir turint stiprią vidinę kompetenciją, įmonėms sudėtinga judėti visiškai izoliuotai. Skaitmeninimo tempas spartus, o informacijos – dar daugiau, todėl įmonėms ypač svarbūs patikimi orientyrai. Asociacijos padeda atsirinkti, kas iš tiesų aktualu, dalijasi gerosiomis praktikomis, leidžia įvertinti formuojamas politikas ir patiems prie jų prisidėti“, – pabrėžia S. Černiauskas. 

Vertė – ir realiuose sektoriaus rodikliuose

Asociacijos tampa vis svarbesne verslo ekosistemos dalimi, užtikrinančia žinių mainus, partnerystes ir dialogą su valstybe. 

„Asociacijos suteikia verslams tokį matymą ir informaciją, kokią pavieniui būtų sunku pasiekti. Jos padeda suprasti, kokie sprendimai formuojami valstybės lygiu, kokios galimybės atsiveria sektoriuje. Per tokias platformas verslas tampa ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu dalyviu. Tai leidžia geriau pasiruošti pokyčiams ir kartais net juos inicijuoti“, – teigia asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas. 

Pasak jo, bendradarbiavimas dažnai virsta ir konkrečia nauda. 

„Visai neseniai turėjome atvejį, kai vienas mūsų asociacijos narys ieškojo investicijų į gynybos pramonę Baltijos šalyse. Operatyviai suvedėme jį su tinkamais partneriais, kurie tuo metu ieškojo investuotojų. Būtent taip kuriama pridėtinė vertė ir inicijuojami svarbūs procesai, kuriuose laimi visi“, – pasakoja V. Šilinskas. 

LINPRA direktorius D. Lasionis pabrėžia, kad asociacijų kuriama vertė atsispindi ir sektoriaus rodikliuose. 

„Asociacijos narių darbuotojų vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia 2 837 eurus, tai yra 611 eurų daugiau nei šalies vidurkis. Per metus darbuotojų skaičius narių įmonėse augo 3,37 procento, kai visos Lietuvos rodiklis siekia tik 0,5 procento. Nuosavo kapitalo grąža taip pat beveik tris kartus viršija kitų pramonės įmonių vidurkį“, – akcentuoja D. Lasionis. 

Anot jo, šie duomenys patvirtina, kad aktyvus įsitraukimas, investicijos į inovacijas ir tvarus bendradarbiavimas tampa nebe papildomu privalumu, o natūralia sėkmingo pramonės verslo dalimi. 

Lietuvos jūrinės gynybos pramonės dienos: naujas etapas kuriant Lietuvos karinio jūrų laivyno ir pramonės ateitį

Gruodžio 3 d. Vilniuje įvykusi konferencija „Lithuanian Naval Defence Industry Days“ pažymėjo svarbų žingsnį Lietuvos jūrų gynybos ekosistemos formavime ir šalies pramonės tarptautinio bendradarbiavimo stiprinime. Renginį organizavo Naval Group kartu su LINPRA, suburdami Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų gynybos pramonės, verslo, mokslo ir valdžios institucijų atstovus.

[Renginio nuotraukos LINPRA Facebook]

Strateginis dialogas dėl Lietuvos jūrų gynybos ateities

Konferenciją atidarė LINPRA prezidentas Tomas Prūsas, pabrėžęs, kad Lietuvos inžinerinė pramonė jau šiandien kuria nišinius, bet globaliai reikšmingus sprendimus ir yra pasirengusi prisidėti prie būsimos jūrų gynybos ekosistemos kūrimo. Jo žodžiais, Lietuvos įmonės „jau dabar daro mažus, bet pasauliui svarbius darbus“.

Sveikinimo žodį taip pat tarė Ekonomikos ir inovacijų vice Ministras Paulius Petrauskas, akcentuodamas tarptautinio bendradarbiavimo svarbą geopolitinės įtampos kontekste: „Lietuva yra maža, bet labai greita, lanksti ir inovacijomis paremta ekonomika. Šio renginio metu galime rasti iniciatyvų, kurios ne tik suteiks naudos šalims-partnerėms, bet ir padės kurti saugesnę Europą.“

Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas, jūrų kpt. Tadas Jablonskis, kalbėjo apie naujos kartos platformų būtinybę: „Norime gebėti patikimai veikti itin įtemptoje Baltijos jūros aplinkoje. Mums reikia modernesnių, didesnių laivų, galinčių atlikti kelias misijas vienu metu – nuo jūrų saugumo iki minų paieškos ir oro gynybos.“

Daugiafunkcis patrulinis laivas Lietuvai – daugiau nei platforma

Pagrindinis renginio akcentas – daugiafunkcis jūrinis patrulinis laivas (MP-OPV), kurį „Naval Group“ siūlo Lietuvai. Tai naujos kartos, jau Belgijos laivynui pristatyta ir Nyderlandams ruošiama platforma, pritaikyta įvairioms operacijoms: nuo jūrų saugumo, paieškos ir gelbėjimo, dronų integracijos iki minų paieškos, povandeninės erdvės stebėsenos bei specialiųjų operacijų. „Naval Group“ atstovai pabrėžė, kad projektas apima ne tik laivo įsigijimą, bet ir platesnę partnerystės viziją – technologijų perdavimą, gamybos pajėgumų stiprinimą Lietuvoje ir pramonės įtraukimą į tarptautinius tiekimo tinklus.

Tarptautinė partnerystė ir Lietuvos pramonės įsitraukimas

Konferencijos metu pristatyta plati Lietuvos įmonių įtrauktis: „Naval Group“ jau yra pasirašiusi ketinimų protokolus su „Astrolight“, „Aktyvus Photonics“, „Unmanned Defense Systems“, „Granta Autonomy“, „RSI Europe“, „IT logika“, „Frankenburg Technologies“, su kuriomis planuojama bendradarbiauti kuriant ateities jūrų gynybos technologijas.

Svarbus konferencijos momentas – „Naval Group“ ir „Vakarų laivų gamyklos“ pasirašytas ketinimų protokolas įgyvendinti Lietuvos karinio laivyno atnaujinimo programą. Ceremonijoje dalyvavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius ir LINPRA viceprezidentas Arnoldas Šileika bei Naval Group Belgium vadovas Nicolas Gaspard. Šis susitarimas įtvirtino bendrą viziją Klaipėdoje statyti dalį būsimųjų laivų bei vystyti nacionalines laivų statybos kompetencijas:

„Tikiu, kad šis žingsnis taps tvirtu pagrindu ilgalaikiam bendradarbiavimui ir leis mums kartu pasiekti puikių rezultatų stiprinant mūsų šalies ir regiono saugumą. Šis susitarimas – tai dviejų šalių bendradarbiavimo katalizatorius saugumo ir gynybos pramonės srityje, atveriantis naujas galimybes kompetencijų stiprinimui, technologijų plėtrai ir bendrų sprendimų kūrimui“, – akcentavo Arnoldas Šileika.

LINPRA direktorius Darius Lasionis pabrėžė: „Lietuva jau yra žinoma kaip lazerių, elektronikos ir dronų sprendimų kūrėja. Šis projektas atveria kelią mūsų verslui prisijungti prie naujos srities – jūrų karo pramonės. Įmonės gali ne tik dalyvauti šiame projekte, bet ir įgyti patirties, kuri atvers duris į tarptautinius rinkos segmentus.“

Žingsnis link brandesnės gynybos pramonės Lietuvoje

„Naval Industry Days“ konferencija patvirtino, kad Lietuva turi realų potencialą tapti reikšminga Europos jūrų gynybos pramonės dalimi. Diskusijos, įžvalgos ir B2B susitikimai atskleidė tiek technologinį, tiek ekonominį bendradarbiavimo potencialą.

LINPRA, aktyviai tarpininkaudama tarp Lietuvos įmonių ir tarptautinių gynybos pramonės partnerių, toliau sieks, kad Lietuvos inžinerijos ir technologijų sektorius taptų lygiaverte šios ekosistemos dalimi – prisidedančia prie šalies saugumo, Europos gynybos savarankiškumo ir pažangių technologijų plėtros.

Plastiko ir pakuočių sektorius kryžkelėje: „Think Circular 2025“ forume išryškėjo esminiai pokyčiai ir verslui kylantys iššūkiai

Lapkričio 26 d. Vilniuje vykusiame forume „Think Circular 2025“, kurį organizavo LINPRA ir Lietuvos Plastikų klasteris, plastiko ir pakuočių sektoriaus įmonės, politikos formuotojai, mokslo atstovai ir tarptautiniai ekspertai aptarė, kaip naujieji ES reikalavimai, tvarumo standartai ir globalios tendencijos keičia visos industrijos kryptį. Renginys atskleidė aiškią sektoriaus nuostatą: žiedinės ekonomikos principai tampa neišvengiamu, tačiau kartu ir konkurencingumą ribojančiu veiksniu, o transformacijos tempas dažnai pranoksta sektoriaus pasirengimą ir šiandieninę rinkos realybę.

Didžiausią įtampą diskusijose kėlė naujasis Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR). Aplinkos ministerijos atstovė Greta Česnaitytė pristatė, kaip reglamentas iš esmės pertvarkys pakuočių projektavimo, ženklinimo ir perdirbamumo sistemą, reikalaus didesnio atsakomybės lygio ir keis dabartinį tvarkymo modelį. Įmonėms teks užtikrinti žymiai didesnį antrinių žaliavų panaudojimą, standartizuoti pakuotes pagal perdirbamumo principus ir investuoti į technologinius pokyčius. Diskusijoje dalyviai pabrėžė, kad šiuo metu reglamentai dažnai yra pertekliniai ir gali riboti Europos įmonių konkurencingumą, ypač palyginti su importu iš Azijos šalių, kurios tokios naštos nepatiria. Kaip diskusijos metu teigė „Doloop“ vadovas Dovydas Stulpinas – „būsime žali, bet mirę“ – akcentuodamas, kad tvarumo tikslai turi būti suderinti su realiu verslo konkurencingumu.

Atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį, kad pakuočių perdirbimo rezultatus lemia tai, kaip sklandžiai tarpusavyje veikia visa grandinė – nuo gamintojų iki perdirbėjų. „Ekobazės“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė pabrėžė, kad skirtingų medžiagų perdirbimo praktikos nuolat kinta, o realūs sprendimai neretai priklauso nuo rinkoje susiformuojančių srautų ir technologinių procesų, prie kurių sektorius nuosekliai prisitaiko. Bendradarbiavimas tarp gamintojų, ženklintojų ir perdirbėjų išlieka vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių gerinti pakuočių tvarkymo procesus ir žingsnis po žingsnio stiprinti žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą Lietuvoje.

Praktinius sektoriaus iššūkius pristatė ir įmonių atstovai: „FlexBlow“ dalijosi pažangiomis PET pakuočių lengvinimo ir dizaino inovacijomis, o „Intersurgical“ atkreipė dėmesį į medicininių gaminių specifiką, kur saugumo ir higienos reikalavimai riboja kai kurių cirkuliarumo sprendimų taikymą. Renginyje akcentuota, kad tikslas yra investuoti į inovatyvių sprendimų kūrimą ir kurti didžiausią pridėtinę vertę, užtikrinant konkurencingumą esamoje situacijoje, o ne tik formalų „tvarumą“.

Forume daug dėmesio skirta ir finansinei naštai, su kuria verslas susidurs jau nuo 2026 metų. „Intechcentro“ direktorius Audrius Jasėnas akcentavo, kad augsiantys plastiko pakuočių mokesčiai, nauji energijos efektyvumo reikalavimai ir CO₂ mažinimo rodikliai ženkliai didins įmonių sąnaudas. Tai ypač aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios turės ieškoti sprendimų, kaip atsakingai ir strategiškai planuoti investicijas, išlaikant konkurencingus gamybos kaštus. Diskusijoje ne kartą minėta, kad būtinos aiškesnės valstybės gairės, praktinė konsultacinė pagalba ir nuoseklus dialogas, kad šie pokyčiai nevirstų nepakeliama našta.

Tarptautiniai pranešėjai, tarp jų AIMPLAS atstovė Rosa González ir ABB ekspertė Sanna-Mari Kaakinen, pristatė pasaulines tvarumo ir žiedinės ekonomikos tendencijas. Jų įžvalgos sustiprino bendrą forumo toną: tarptautinė rinka sparčiai pereina prie Zero Waste to Landfill modelių, tvarumas tampa vienu svarbiausių pirkimų kriterijų, o įmonės, nesugebančios pateikti skaidrių ir verifikuojamų duomenų, praranda rinkas. Šios žinutės Lietuvos įmonėms svarbios kaip aiškus signalas, kad prisitaikyti reikia ne tik prie vietinių ar europinių reikalavimų, bet ir prie globaliai kintančių žaidimo taisyklių.

LINPRA direktorius Darius Lasionis, pristatydamas Lietuvos plastikų pramonės apžvalgą, pabrėžė, kad šalies įmonės turi tvirtą technologinį pagrindą ir didelį eksporto potencialą: „Turime puikių sėkmės istorijų, tačiau pokyčių tempas, pertekliniai reguliavimai daro įtaką Europos ir Lietuvos įmonių konkurencingumui, išaugina kaštus. Kai žaliavos ir produktai tampa vis brangesni, vartotojai linksta prie pigesnių ir nebūtinai tvaresnių produktų iš Azijos šalių. Todėl į „žalumą“ ir jo poveikį reikėtų žiūrėti plačiau, nes verslo tvarumas, jo konkurencingumas turi išlikti vienu iš lemiamų veiksnių ir mūsų politikos krypčių. Norint išlaikyti konkurencingumą, būtinos inovacijos, skaitmenizacijos sprendimai ir stipresnė nacionalinė koordinacija“.

Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad artimiausi dveji metai taps lemiamu laikotarpiu sektoriaus transformacijai. Auganti reguliacinė našta ir spaudimas įgyvendinti naujus reglamentus riboja įmonių galimybes veikti efektyviai bei didina kaštus, kelia realią grėsmę Europos ir Lietuvos verslo konkurencingumui, ypač lyginant su Azijos gamintojais, kuriems tokie apribojimai netaikomi. Nors naujieji reikalavimai yra neišvengiami ir būtini tvarumo tikslams, šiandien pagrindinis iššūkis – kaip juos įgyvendinti nepakenkiant sektoriaus konkurencingumui.

Renginio fotoalbumas [Fotografas Saulius Čirba]

Renginio skaidrės: 

„3i“ planas sveikintinas, tačiau verslas mato kelias kritines spragas

VŽ straipsnis 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planas „3i“ – inovacijoms, investicijoms ir modernioms institucijoms – kelia ambicingą tikslą: iki 2030 m. Lietuvoje kas antra darbo vieta turėtų kurti aukštą pridėtinę vertę. Kryptis vertinama pozityviai, tačiau verslas įžvelgia aiškias rizikas – pervertintus terminus, per silpną talentų politiką ir nepakankamai apibrėžtus rodiklius, kurie gali paversti planą dar viena vizija be realių rezultatų.

Talentų ir švietimo spraga – svarbiausias barjeras 

LINPRA vadovas Darius Lasionis akcentuoja, kad aukštos pridėtinės vertės proveržiui neužtenka deklaracijų – tam būtina ilgalaikė, nuosekli talentų politika.
Jis kelia du esminius klausimus:

  • Ar įmanoma pasiekti tokį proveržį vos per dešimtmetį, kai naujų produktų kūrimo ciklai trunka metus, o kvalifikuotų specialistų trūkumas – struktūrinė problema?

  • Kaip planas suderina aukštos pridėtinės vertės siekį su švietimo pokyčiais, kur siūloma lengvinti stojimo reikalavimus?

D. Lasionio teigimu, be aiškių rodiklių ir realistiškų terminų plane lieka per daug abstrakcijų. Pavyzdžiui, mažinti administracinę naštą „35 %“ nepakanka – būtina aiškiai apibrėžti, kaip tai bus pamatuota.

LEZ plėtra: ar tikrai reikia naujų zonų? 

Lietuvos LEZ asociacijos vadovas Giedrius Valuckas kritiškai vertina plano siekį steigti tris naujas LEZ.

Jo argumentai:

  • Šiandien veikiančiose zonose jau yra šimtai hektarų parengtų sklypų – jų išnaudojimas turėtų būti prioritetas.

  • Naujos zonos pareikalautų papildomų finansinių ir žmogiškųjų resursų, kurių šiuo metu trūksta.

  • Valstybė linkusi žiūrėti į plėtrą per principą „daugiau ir greičiau“, tačiau žymiai efektyvesnis kelias – keli strategiškai sutvarkyti, konkurencingi teritorijų klasteriai.

Pasak G. Valucko, valstybės bei regionų politika turi būti orientuota ne tik į aukštą, bet ir į vidutinę pridėtinę vertę – kai kurios industrijos tiesiog negali būti pilnai automatizuotos.

IRT sektoriaus galimybės neįvertintos 

„Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas mato pozityvų tęstinumą inovacijų ir skaitmenizacijos srityse, tačiau pabrėžia esminį neatitikimą tarp ambicijų ir realių priemonių:

  • Aukštos pridėtinės vertės eksporto skatinimui skiriama vos 0,05 % nuo sektoriaus generuojamos vertės – „lašas jūroje“.

  • Strategijoje numatytas tikslas IRT sektoriui pasiekti 5,1 % BVP iki 2030 m. jau dabar viršytas – 2024 m. rodiklis siekė 5,4 %. Tai reiškia, kad tikroji ambicija yra per žema.

  • Neįgyvendinami tarpinstituciniai susitarimai stabdo tarptautinio Lietuvos technologinio pozicionavimo stiprinimą, nors 2027 m. Lietuva pirmininkaus ES Tarybai – tai didžiausia galimybė matomumui.

Regionai – tarp ambicijos ir realybės

Planas numato, kad 30 % investicijų turi keliauti į regionus, tačiau šiandien regionų plėtros trukdžiai akivaizdūs:
trūksta parengtų didelių sklypų, infrastruktūros, kompetentingos darbo jėgos, o LEZ plėtra stringa dėl praktinių kliūčių.

Verslo išvada: kryptis teisinga, bet trūksta pamato

Verslas vieningai sutaria – „3i“ planas kelia reikiamas ambicijas, tačiau šiandien tai daugiau strateginė vizija nei įgyvendinamas planas.
Stokojama aiškių ir pamatuojamų rodiklių, finansavimo pagrindimo, realistiškų terminų, kompleksinės talentų politikos, regionų infrastruktūros pasirengimo.

Jeigu šie aspektai liks neapibrėžti, rizika aiški – ambicija „aukštos pridėtinės vertės ekonomikai“ gali likti deklaracija, o ne pokyčiai pramonėje, technologijų sektoriuje ir regionuose.

Šiuos specialistus vadina „aukso fondu“: didžiausią jų stygių jaučia regionai

LINPRA nariai VMG Technics 

Inžinerijos kryptis Lietuvoje tampa vis aktualesnė, tačiau duomenys atskleidžia įdomų paradoksą – nors bendras stojančiųjų skaičius auga, regionuose kvalifikuotų inžinierių trūkumas tik gilėja. Verslo atstovai sako, kad ši situacija kelia rimtą iššūkį: regionai praranda specialistus, todėl įmonės priverstos ieškoti naujų būdų, kaip sudominti jaunimą, užtikrinti darbo vietų patrauklumą ir paskatinti kurti ateitį Lietuvoje, o ne svetur.

Augimas akivaizdus, bet iššūkių netrūksta

Lietuvos aukštosios mokyklos fiksuoja reikšmingą inžinerijos studijų augimą. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, 2025 metais universitetuose į šią sritį priimta 11 proc. daugiau studentų nei 2024-aisiais. Kolegijose per metus inžinerijos mokslų studentų padaugėjo 3 proc.

Ekspertų teigimu, jaunuoliai vis dažniau mato inžineriją kaip stabilų ir perspektyvų karjeros kelią, tačiau konkurencingas priėmimas rodo, kad vietų pasiūla dar atsilieka nuo paklausos.

Vis dėlto, nors bendros tendencijos džiugina, išlieka reikšminga disproporcija pagal lytį. Į inžinerijos kryptis stoja dvigubai daugiau vyrų nei moterų – atitinkamai 8 proc. ir 4 proc. bendro visų stojančiųjų skaičiaus. Europos Sąjungos mastu šis skirtumas yra labai panašus – 11 ir 5 proc.

Pramonės automatizacijos, robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios tarptautinės investicinės VMG grupės įmonės „VMG Technics“ Mokymų ir ugdymo projektų vadovo Mindaugo Gudelio įsitikinimu, tokia situacija gali apriboti moterų karjeros galimybes inžinerijos srityje, o kartu ir mažina sektoriaus potencialą.

„Kol kas vis dar gyvas stereotipas, kad inžinerija – vyriška sritis. Tačiau praktika rodo ką kita: merginos, pasirinkusios inžineriją, dažnai demonstruoja itin aukštus pasiekimus, ypač disciplinose, susijusiose su tikslumu, projektų valdymu ir inovacijų kūrimu“, – pastebi M. Gudelis, pridurdamas, kad ši tendencija skatina verslą aktyviau įtraukti moteris į technologijų sektorių.

Jaunimui regionuose – papildomos galimybės

Nepaisant augančio studentų skaičiaus ir didėjančio inžinerijos patrauklumo, realybė rodo, kad galimybės įgyti praktinės patirties ir pasirinkti inžinerijos studijas skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Pavyzdžiui, Prienų rajone net 15,7 proc. abiturientų pasirinko inžinerijos studijas, Kauno rajone ir Ignalinoje – po 15,2 proc., Palangoje – 14,8 proc., tuo metu Kalvarijoje – vos 2 proc., Rietave – 2,2 proc., Zarasuose – 3,1 proc.

Tokią disproporciją, anot „GEEC Education“ vadovo Pauliaus Jakuičio, lemia prieinamumo skirtumai ir pačių mokymo įstaigų galimybės pasiūlyti inovatyvų ir naujausiais tyrimais bei technologijomis paremtą mokymą.

„Didmiesčių universitetai ir kolegijos turi pažangiausias laboratorijas, išvystytus technologijų centrus. Ten studentai turi galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose, konkursuose ar praktikose, kurios padeda įgyti realių įgūdžių. Regionuose tokių išteklių paprasčiausiai nėra, todėl čia jaunuoliai renkasi tradicines studijas – teisę, mediciną, vadybą“, – sako pašnekovas.

Jis priduria, kad švietimo prieinamumo klausimas išlieka viena pagrindinių karjeros pasirinkimus lemiančių priežasčių.

Pasak „VMG Technics“ atstovo, šiuo metu labiausiai jaučiamas automatikos, robotizacijos, mechanikos ir elektros inžinerijos specialistų trūkumas.

„Patyrusių specialistų praktiškai nebėra. Jaunus talentus turime rasti patys ir jiems pristatyti, kokias galimybes darbuotojai turi mūsų įmonėje. Tai visiškai kitokia situacija nei prieš dešimtmetį, kai darbdaviai rinkdavosi iš kandidatų“, – pastebi M. Gudelis.

Tačiau jis priduria, kad įmonės jau pradėjo ieškoti kūrybiškų būdų, kaip pritraukti specialistus į regionus. Tarp svarbiausių strateginių verslo prioritetų – sukurti kuo patrauklesnes darbo vietas jaunimui, kad kuo mažiau protų nutekėtų į užsienį.

„Siūlome hibridinius darbo modelius, lankstų grafiką, net paramą būstui ar perkraustymui. Regionuose gyvenimas gali būti patrauklus – čia daugiau erdvės, mažiau spūsčių, o gamta – visai šalia. Be to, regionuose jau kuriami modernūs gamybos centrai, kuriuose jaunimas gali įgyti patirties ir prisidėti prie pažangiausių technologijų diegimo“, – sako M. Gudelis.

Siekiant, kad regionų jaunuoliai turėtų realią galimybę pažinti šiuolaikinę inžineriją, VMG grupė kartu su „GEEC Education“ įgyvendina projektą „VMG Inžinerijos kodas“. Per paskaitas, praktines užduotis ir ekskursijas į „VMG Technics“ gamyklą 10-12 kl. moksleiviai gali iš arti susipažinti su robotika, dirbtiniu intelektu ir produktų kūrimu, įgyjant patirties, kuri padeda kurti karjeros pagrindą ir įsitraukti į regionų technologinę plėtrą. Projekto įgyvendintojų teigimu, taip siekiama suteikti jaunimui praktinės patirties, motyvuoti rinktis inžineriją kaip prasmingą karjeros kelią Lietuvoje ir taip užpildyti regionų bei darbo rinkos poreikių spragas.

Darbo rinka lenkia universitetų galimybes

Augant stojančiųjų skaičiui, galima tikėtis, kad darbo rinkos spaudimas mažės. Prognozuojama, kad iki 2025 metų sektoriuje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų.

Pasak „GEEC Education“ vadovo Pauliaus Jakuičio, Europos mastu jaunimą labiausiai traukia žaliosios transformacijos kryptys: elektronikos ir elektros inžinerija, mechatronika, dirbtinis intelektas, energetikos bei tvariosios inžinerijos studijos.

„Tokios studijos dažnai siejamos su garantuotomis darbo vietomis ir aukštesnėmis pajamomis, todėl jų populiarumas tik augs. Be to, Europos Sąjungos fondų investicijos ir inovacijų programos daro tokias specialybes patrauklias tiek karjeros, tiek finansine prasme“, – sako P. Jakuitis.

LINPRA nariai – sektoriaus lyderiai

LINPRA misija – padėti įmonėms veikti efektyviau ir parduoti daugiau. Vienijame inovatyvias, motyvuotas ir į ateitį orientuotas įmones, kurios kartu kuria Lietuvos inžinerinės pramonės progresą.
Narystė LINPRA – tai tinklaveika, bendrystė, patirties mainai ir prestižas priklausyti pažangiausiųjų ratui. Tai patvirtina faktai:
  • Darbuotojų atlyginimai – LINPRA narių darbuotojai vidutiniškai uždirba 2 837 EUR (2025 m. liepos mėn.), t. y. net 611 EUR daugiau nei Lietuvos vidurkis.
  • Augantis užimtumas – per metus LINPRA narių įmonėse darbuotojų skaičius augo +3,37 %, kai visos Lietuvos rodiklis siekia vos +0,5 %.
  • Pelningumas – LINPRA narių įmonių nuosavo kapitalo grąža (ROE) yra beveik 3 kartus didesnė nei kitų pramonės įmonių.
LINPRA nariai – lyderiai, kurie kuria didesnę vertę savo darbuotojams ir klientams bei stiprina visos Lietuvos ekonominį stuburą.
* Šaltinis: Verslo duomenų analitikos aplikacija Day Q Analytics

Atidarytos keturios naujos „Teltonikos“ gamyklos

Teltonika – LINPRA nariai, kuriantys reikšmingą proveržį Lietuvos inžinerijos sektoriuje. 
Rugsėjo 18 d. Vilniuje oficialiai atidarytos net keturios naujos „Teltonikos“ gamyklos, veikiančios „High-Tech Hill“ technologijų parke.
Čia įsikūrė spausdintinių plokščių, plastikų ir mechanikos, elektronikos surinkimo bei elektroninių komponentų gamyklos. Tai pirmasis svarbus žingsnis įgyvendinant „High-Tech Hill“ viziją – projektą, kurio bendra investicijų suma jau viršija 320 mln. eurų.
Šis proveržis leis Lietuvoje gaminti daugiau nei 30 mln. elektronikos prietaisų per metus, stiprins tiekimo grandinės atsparumą ir suteiks visą vertės kūrimo grandinę – nuo PCB gamybos iki galutinio produkto surinkimo – vienoje vietoje.
„Teltonikos“ indėlis žymi ne tik reikšmingą plėtrą pačiai įmonei, bet ir atveria naujas galimybes visam Lietuvos inžinerijos sektoriui, didina šalies konkurencingumą bei technologinę nepriklausomybę Europos kontekste.
Sveikiname LINPRA narį „Teltoniką“ su šiuo istoriniu žingsniu!

Lietuvos inžinerinės pramonės eksportuotojai į JAV naujus muitus pasitinka ramiai

Nuo rugpjūčio 1 d. JAV įvestas 15 % muitų tarifas palietė ir LINPRA narius, eksportuojančius technologinę produkciją į JAV rinką – LINPRA narių „Terekas“ (FlexBlow) ir EKSPLA vadovai akcentuoja, kad aiškumas leidžia planuoti ir prisitaikyti.

Kretingos PET įrenginių ir PET taros gamybos UAB „Terekas“ į JAV eksportuoja apie 50 % technologijų, kurias sudaro PET gamybos įrenginys, pakavimo įranga bei kompresoriaus linija. Kaip sako Juozas Maksvytis, „Tereko“ vadovas, LINPRA Prezidiumo narys, aiškumas yra geriau, o 15 % šalys galės arba dalintis, arba viena jų muitą prisiims ant savo pečių.

Kęstutis Jasiūnas, optikos įrenginius gaminančios įmonės „Ekspla“ vadovas, LINPRA Prezidiumo narys, taip pat sako, kad 15 % geriau nei 30. Tačiau neapibrėžtumas įmonę šiek tiek pristabdė – laukia, kol situacija išsigrynins.

Plačiau Verslo žinių straipsnyje.