Pandemijos iššūkius lengviau įveikia Pramonės 4.0 įmonės

Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius, publikuota Delfi

Vienas iš sektinų pavyzdžių niūrioje karantino realybėje – tai lietuviška inžinerijos ir technologijų pramonė. Prasidėjus karantinui daug sektoriaus įmonių pateko į neplanuotas situacijas, kai kurios turėjo skelbti pilnas ar dalines prastovas, sumažėjo užsakymai, sutriko logistika. Tačiau vėliau jos sugebėjo atsitiesti ir per antrąją 2020-ųjų pusę net keliais procentiniais punktais viršyti 2019 metų rezultatą. Tai lėmė kelios priežastys, tačiau pagrindinė – verslo įmonių lankstumas, kurį užtikrino nuosekliai diegiami Pramonės 4.0 principai.

Karantino metu daugelis verslo sektorių susidūrė su labai sparčiai besikeičiančia verslo ir reguliacinės aplinkos situacija. Keitėsi tiek veiklos sąlygos (kas ir kada galima), tiek pasiūla ir paklausa Europoje ir pasaulyje, tiek ir darbo jėgos bei kapitalo savininkų lūkesčiai.

Tokioje situacijoje Pramonė 4.0 principai sudaro sąlygas ne tik sparčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, bet keičia net ir patį požiūrį. Pavyzdžiui, gamybos procesų automatizavimas ir/ar skaitmeninimas tampa neatsiejamas nuo realaus laiko duomenų integravimo į gamybos procesą, todėl rinkose pasikeitus esminiams parametrams (pavyzdžiui, žaliavų kainoms ar dėl tiekimo grandinės problemų iškilus žaliavų trūkumui) sprendimai priimami čia ir dabar, o ne po savaitės ar mėnesio.

Sakysite, mokslinė fantastika? Sveiki atvykę į Lietuvos inžinerinės pramonės kasdienybę.

Štai Šiauliuose veikianti dviračių gamykla „Baltik vairas“ jau iš esmės niekuo nebeprimena sovietiniais laikais čia veikusios „Ereliukų“ surinkimo linijos. Įmonės vadovai pasakoja, kad eilinio užsakymo surinkimas kartais prasideda po kelių minučių nuo jo gavimo elektroninės prekybos sistemoje. O šioje užsakymą galite suformuoti tik tada, kai patvirtinsite, jog pristatymo terminas jus tenkina, tam reikalingos žaliavos guli sandėlyje arba jame atsiras kaip tik tinkamu metu.

Kitas lietuviškas pavyzdys – tai Kaune įsikūrusi „Ortho Baltic“, kurios pagrindinė veikla – 3D spausdintuvais kurti individualiai pagal kliento poreikius pritaikytus implantus, protezus, ortopedinę avalynę. Bene kiekvienas įmonės gaminys (pavyzdžiui, žandikaulio ir galvos implantai) yra unikalus, o naujų produktų ir technologijų kūrimas remiasi duomenimis, gautais iš nuasmenintų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, trimačių skenavimo vaizdų ir kitų klinikinių tyrimų. Tuo pat metu pagamintuose produktuose diegiami davikliai, kurie padeda gydytojams stebėti įvairių implantų veikimą, leidžia užsiimti ne tik sveikatos sutrikimų gydymu, bet ir jų prevencija. Ir visa tai vyksta maksimaliai automatizuojant procesus.

Kad tai nėra pavieniai atvejai, o masinis virsmas, patvirtina kasmet vis daugiau dalyvių sulaukianti LINPRA kartu su partneriais organizuojama tarptautinė Pramonė 4.0 temoms skirta konferencija „Making Industry 4.0 Real“. Tarp jos pranešėjų šį rugsėjį – tiek vis nauji lietuviškos inžinerijos vardai, tiek ir regioniniai („Teltonika“) ar pasauliniai („Siemens“) savo sričių lyderiai.

Visa tai nėra tik noras vaikytis madingas verslo tendencijas. Priešingai – tai praktikoje pasitvirtinantys kaštų taupymo ir pelno maksimizavimo sprendimai. Tiekimo grandinių valdymas leidžia tinkamai planuoti pardavimo procesus, gerina klientų patirtį – tai tampa reikšmingais konkurenciniais pranašumais. Efektyvesnis turto valdymas sumažina apyvartinių lėšų poreikį, didina pelno grąžos rodiklius. Ką jau kalbėti, kad skaitmenizuoti, automatizuoti ar robotizuoti gamybos procesai leidžia ramiau miegoti ir dėmesį sutelkti į galimų incidentų prognozę bei prevenciją, o ne rankiniu būdu gesinamus „laužus“ ar veiklos tęstinumo užtikrinimą.

Lietuvoje dažnai klystama, kai galvojama, kad Pramonė 4.0 yra „kažkur ten“. Karantino metu kaip niekad greitai išryškėjo, jog rėmimasis vien pigia darbo jėga – tai trumpo laikotarpio žaidimas. Tada bet koks rimtesnis sukrėtimas – ir laukite sprendimo nutraukti gamybą pirmiausia, žinoma, ten, kur gaminama nekokybiškai, kad ir pigiai…

Kartu tai priminimas, kad skaitmeninimas, automatizacija, robotizacija ir toliau spaus vien pigia darbo jėga besiremiančius gamintojus. Globalioje rinkoje konkurentais gali būti tiek gretimame mieste, tiek ir kitoje pasaulio pusėje veikianti įmonė.

Tad sėkmingai krizę įveikiančių inžinerinės pramonės įmonių patirtis rodo, jog Pramonės 4.0 principų diegimas yra neišvengiama dabartis ir ateitis. Naujo požiūrio privalumai ypač išryškėja, kai dirbama su keliais ar labai daug tiekėjų. Pandemija kaip tik atveria visiškai kitokias galimybes – gaminti lanksčiai, sparčiai plėsti klientų ratą visame pasaulyje (o ypač Europoje), maksimizuoti ne gamybos kiekius, o pelną. Lietuvos įmonėms tai leidžia tapti rimtais žaidėjais net sudėtingose situacijose, ką rodo paskutiniai mūsų inžinerijos ir technologijų pramonės rezultatai.

/by

ES Taksonomija: žaliųjų investicijų srautai – tik tvarioms veikloms ir projektams

Neseniai vykusiame Orgalim Prezidentų tarybos susitikime, kuriame dalyvavo ir LINPRA Prezidentas Tomas Jaskelevičius, buvo pristatyta ir diskutuota dar mažai pažįstama, bet netrukus ypač aktuali tapsianti sąvoka ir jos reikšmė verslui – Taksonomija. Europos Komisija praėjusių metų liepą patvirtino ir šiemet jau pradėjo taikyti priemonių rinkinį, vadinamą ES Taksonomija, kurio tikslas – nukreipti lėšas į tvarias veiklas, padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į ekologiškus ir tvarius projektus.

Tai reiškia, kad verslas bus klasifikuojamas pagal kriterijus, nurodančius, kaip bendrovės geba įgyvendinti ES žaliuosius tikslus. Idėja tokia, kad ES tvarios veiklos klasifikavimo sistema, t. y. ES Taksonomija, padėtų investuotojams, verslui ir valdžios atstovams-sprendimų priėmėjams identifikuoti ekonomines veiklas, kurios yra iš tiesų tvarios (o ne apsimestinės) aplinkosaugos aspektu, didinti tokių veiklų žinomumą, o kapitalo srautai būtų nukreipiami tik į tvarias investicijas, tvarias veiklas bei projektus.

Visa tai daroma siekiant Europos žaliojo kurso ir kitų ES įsipareigojimų pasaulio mastu vykdyti klimato politikos veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą – neutralizuoti ES poveikį klimatui iki 2050.

Pagal Taksonomijos reglamentą ne finansų įmonės turės naudoti tris pagrindinius KPI: apyvartos, kapitalo išlaidų (CapEx) ir veiklos išlaidų (OpEx), susijusius su aplinką tausojančia veikla. Iki 2021 m. birželio 1 d. EK turi priimti deleguotąjį aktą apie tai, kaip įmonės turės pateikti finansinę ir nefinansinę informaciją – kaip turės būti atskleidžiamas jos turinys, kokia bus taikoma rengimo metodika ir kaip ji turės būti pateikiama. Šios finansinės ir nefinansinės informacijos bus reikalaujama iš didelių įmonių jau šiais metais.

Orgalim ES Taksonomijos klausimu Europos komisijoje atstovauja inžinerijos / technologijų pramonės interesams ir siekia užtikrinti, kad šių pramonės šakų ekonominė veikla būtų laikoma tvaria, o pereinamuoju laikotarpiu ir toliau galėtų pritraukti investicijas palankiomis sąlygomis.

Šaltiniai:

/by

Pandemijos pasekmės: trūksta žaliavų, todėl kyla plastiko gaminių kainos

Rimantas Damanskis, LINPRA prezidiumo narys, UAB „Pack Klaipėda“ vykdomasis direktorius, publikuota 15min 

Išaugus COVID-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Lietuvos plastikų sektorius rodo pavyzdį, kad šalies pramonė atlaiko pandemijos iššūkius – valdome COVID-19 rizikas, tačiau pandemijos sukelta logistikos krizė ženkliai didina žaliavų ir produkcijos kainas. Šiuo metu itin trūksta konteinerių, kuriuos laivai galėtų plukdyti į Europą, o tuo pat metu didelė žaliavų dalis buvo skirta COVID-19 valdymo priemonių gamybai. Visa tai kartais padidino žaliavos kainas, bet net ir šiame kainų lygyje tiekimas lieka sudėtingas – trūksta konteinerių, žaliavų tiekėjai vis dažniau remiasi force majeure išlygomis“, – sakė Rimantas Damanskis, LINPRA prezidiumo narys, atstovas žiedinės ekonomikos srityje ir plastikų-gumos gaminių gamybos sektoriui.

Europos plastikų perdirbimo pramonės asociacija EuPC, kurios nare yra ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, neseniai kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen dėl galimybės skirti tikslinę finansinę paramą iš Europos Atsigavimo fondo, kuri leistų užtikrinti esminių produktų gamybą ir apsaugotų darbo vietas.

Siūlomos trumpo laikotarpio priemonės apimtų polimerams ir/ar jų priedams taikomų ES importo mokesčių sumažinimą toms įmonėms, kurios priverstos stabdyti gamybą dėl žaliavos trūkumo. Ilgalaikiai sprendimai būtų mažinti ES priklausomybę nuo žaliavinių medžiagų importo ir galimybė peržiūrėti šiuo metu Europoje galiojančias force majeure išlygų taisykles.

Lietuvoje plastikų ir gumos pramonėje dirbančiose įmonėse dirba apie 9,5 tūkst. darbuotojų, per metus jos pagamina produkcijos už 1,14 mlrd. eurų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metais guminių ir plastikinių gaminių eksportas siekė 808 mln. eurų ir buvo 2,9 proc. didesnis nei 2019 metais.

/by

D. Lasionis: ką rodo ir pandemijos metu augęs inžinerijos eksportas?

Darius Lasionis, LINPRA direktorius, publikuota 15min

Lietuvos inžinerinės pramonės eksportas per pandeminius 2020 metus paaugo 1,4 proc. ir siekė 3,40 mlrd. eurų. Tarp aštuonių inžinerinės pramonės sektorių sparčiausiai užsienio valstybėse augo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių eksporto pajamos. Jos ūgtelėjo nuo 418 mln. eurų 2019 metais iki 511 mln. praėjusiais metais, ir tai sudarė daugiau nei 22,4 proc. augimą.

Po sėkmingos praėjusių metų pradžios kovo mėnesį prasidėjęs pirmasis karantinas iš esmės visą pramonę buvo pasiuntęs į nokdauną, tačiau per keletą mėnesių inžinerinės pramonės įmonės sugebėjo persigrupuoti, prisitaikyti prie naujos realybės ir fiksuoti gerus pardavimų rezultatus antrąjį metų pusmetį. Vertinant suminius metų rezultatus galima pasidžiaugti, jog pandemija tik sumažino augimo tempus. Lanksčiai dirbančios lietuviškos inžinerinės pramonės įmonės sugebėjo greitai pakeisti darbo organizavimo principus, sprendžia sutrikusių tiekimo grandinių iššūkius, ir tai leidžia pasinaudoti netikėtai pandemijos metu atsivėrusiomis naujomis eksporto galimybėmis, išnaudoti ilgalaikį įdirbį skaitmeninimo, veiklos efektyvinimo srityse.

Sparčiausiai tarp Lietuvos inžinerinės pramonės sektorių per 2020 metus augo „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių“ eksporto pajamos, kurios pasiekė 511 mln. eurų (22,4 proc. augimas). Kur praėjusiais metais geriausius rezultatus rodžiusio elektronikos sektoriaus sėkmės pagrindas? Kaip sako vienam iš sektoriaus lyderiui „Kitron“ vadovaujantis Mindaugas Šeštokas, tai savalaikė reakcija ir lankstus prisitaikymas prie pasaulinių pokyčių. Ir pirmiausia tai – technologijų kaitos sparta bei mastas. Visuose pramonės sektoriuose stebimi tie patys pokyčiai – tai įrangos modernizavimas, vis didesnio masto automatizavimas ir „žmogiškojo“ faktoriaus mažėjimas. O Lietuva visa tai gali pasiūlyti. Kitas sėkmės dėmuo – tai gamybos regionalizacija, kuriai Lietuvos geografinė ir žmogiškųjų išteklių padėtis yra ideali.

Apie 5 proc. augimą fiksavo „Pagrindinių metalų gamybos“, „Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos“ ir „Kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos“ sektoriai. Stipriausiai pandemijos smūgius pajuto variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonės, kurių eksportas susitraukė beveik penktadaliu nuo 437 iki 360 mln. eurų.

Pandemija niekur nedingo, ji veiks visą Lietuvos ekonomiką ir inžinerinę pramonę dar ilgus metus, tačiau ką pirmieji 2021-ųjų metų mėnesiai žada Lietuvos inžinerinei pramonei? Intensyvėjanti skiepijimo kampanija, panašu, tampa ir atsigaunančios pasaulinės paklausos pagrindu. Preliminariai skaičiuojama, kad per šių metų sausio-vasario mėnesius gamybos apimtys padidėjo 5,5 proc. Tai lemia palanki situacija Vakarų Europos ir Šiaurės šalių rinkose, kur fiksuojamas didžiausias gamybos aktyvumas per pastaruosius keletą metų, o Lietuva tampa konkurencinga alternatyva performuojant tiekimo grandines.

Visgi, pramonės įmonių prognozuojamas atsigavimas ir gamybos augimas 2021 metais yra pakankamai trapus dėl pandemijos sukeltų pasekmių. Išaugę logistikos/transportavimo kaštai (pavyzdžiui, konteinerio nuoma dėl jų trūkumo pabrango 2-3 kartus), brangstančios žaliavos (metalas, plastikas), atskiri komponentai, tiekimo sutrikimai ir vėlavimas – visa tai gali ženkliai pakoreguoti optimistines prognozes. Tikimės, kad šie nesklandumai bus laikini, ilgai netruks ir jau trečią metų ketvirtį situacija normalizuosis.

/by

Žilvinas Dubosas: Kas skatintų augti regionų inžinerinę pramonę? Šiaulių pamokos

Žilvinas Dubosas, LINPRA prezidiumo narys, „Baltik vairas“ gen. direktorius, publikuota 15min 

Praėjusio šimtmečio pokštas apie pakeliui link jūros pravažiuojamą miestą buvo taikytas Kaunui. Atrodytų, dar sudėtingesnė dalia skirta Šiauliams, kurių net pravažiuoti (o kartu ir pastebėti) nebereikia. Visgi, Žemaitijos vidury įsikūrę Šiauliai išlieka rimtu pramonės centru.

Galima skaičiuoti vien pastaraisiais metais čia besikuriančias naujas įmones. Daugelis jų gali pasigirti aukščiausios kokybės produktais, naudojamomis naujausiomis gamybos technologijomis, aukšta darbuotojų kvalifikacija. Šiaulių pramonės virsmą gerai iliustruoja oro uostas – buvęs pusiau slaptas sovietinės kariuomenės objektas šiandien yra tapęs ne tik moderniausiu NATO centru, bet ir sėkmingai plėtoja komercinę veiklą.

Kokias pamokas verta išmokti ir kitiems šalies regionams?

Pandemijos metai privertė sunerimti daugelį regiono verslo įmonių ir inžinerinė pramonė buvo viena iš tokių. Dabar jau su šypsniu galima prisiminti pirmojo karantino istorijas, kai iš pradžių teko teoriškai mokytis, kas tas koronavirusas, o paskui jau susidurti asmeniškai akis į akį. Tačiau sprendimus visada galima rasti, o inžinerinėje pramonėje jie visada spartesni, nes čia viskas, kiek įmanoma, skaitmenizuota ir automatizuota. Pavyzdžiui, šiuo metu „Baltik vairas“ dirba penkios gamybos linijos, buvo imtasi visų prevencinių priemonių, bet tik nuolatinis darbuotojų testavimas padėjo suvaldyti viruso protrūkį. Neabejotinai tai yra raktas, užtikrinantis darbuotojų saugumą ir įmonės stabilumą.

Praėję metai Lietuvos inžinerinei pramonei buvo iš esmės sėkmingi – eksportas, nepaisant pirmojo karantino pauzės, augo 1,4% ir pasiekė 3,40 mlrd. eurų. Šiauliuose įsikūrusioms įmonėms rezultatai skirtingi. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos statistikos departamento kaupiamus šalies duomenis metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrengimus) eksportas augo netgi sparčiau – ūgtelėjo 5,6 proc. Tačiau mašinų ir įrangos, variklių, priekabų ir puspriekabių eksportas menko dešimtadaliu. Pridėję plastiko gaminius, kurių eksportas augo 2,9 proc., gausime pagrindines inžinerinės pramonės kryptis Šiaulių mieste.

Žadamos naujos investicijos nėra atsitiktinumas – štai neseniai Šiaulių pramoniniame parke pasirašyta investicijų sutartis su viena inžinerinės pramonės įmone dėl plėtros, taip pat sudarytos dar kelios sutartys dėl naujų investicijų. Jau anksčiau skelbta, kad plėtrą planuoja ir Šiauliuose veikiančios plastiko, metalo apdirbimo įmonės.

Nuosekli pramonės įmonių plėtra būtų neįmanoma be deramo savivaldybės įsitraukimo. Dar 2019 metais parengta Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija daug dėmesio skiria išmaniajai pramonei, robotizacijai, aukščiausiems gamybos standartams. Kodėl tai naudinga miestui? Lyginant darbuotojų darbo užmokestį, tai inžinerinės pramonės įmonėse jis tikrai didesnis, nei vidutinis. O kur dar įmonių mokami mokesčiai, išlaidos infrastruktūros plėtrai, parama įvairioms bendruomenių iniciatyvoms.

Jeigu šių metų pradžioje išnuomotas paskutinis sklypas Šiaulių pramoniniame parke, tai laisvų sklypų lengvatinėmis sąlygomis dar yra laisvojoje ekonominėje zonoje. Oro uosto teritorijoje kaip tik kuriamas ekonominės veiklos centras, jo galimybes jau nagrinėja keli potencialūs investuotojai.

Tačiau sklypai ir infrastruktūra – tik pirmasis lygties kintamasis. Ne ką mažiau svarbus yra žmogiškųjų išteklių klausimas. Ir jeigu sovietinis palikimas Šiauliams iki šiol leidžia siūlyti aukščiausios kompetencijos darbuotojus, tai inžinerinių jaunimo žinių ugdymas yra naujas šių dienų iššūkis. Skaičiuojama, jog trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų sąraše inžinierinės profesijos sudaro daugiau kaip 40 proc. Kaip padengti šį trūkumą? Juk dėl darbuotojų tenka konkuruoti ne tik Šiauliuose, gal net dažniau – su Kauno, Klaipėdos ir net Vilniaus įmonėmis.

Inžinerinė pramonė aktyviai dalyvauja prisidėdama prie vieno iš tokių sprendimų. Tai šalia buvusio Šiaulių universiteto, o dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos besikuriantis STEAM projektų centras. Moksleiviams ir ne tik jiems skirtas tiksliųjų mokslų centras leis ieškoti naujų būtų sudominti Šiaulių regiono moksleivius inžinerijos galimybėmis, susipažinti ir įtraukti į iš esmės neribotų galimybių inžinerijos pramonę.

/by

#MoterysInžinierės: Novameta

#LINPRAnariai #MoterysInžinierės 

Trys inžinierės trys skirtingų grandžių vadovės, trys moterys, kurios savo gyvenimą pasuko ir karjerą plėtoja mėgstamoje gamybos srityje

Nuo žmonių „remonto“ iki gaminių reklamos

Kviečiame susipažinti su trimis, Kaune įsikūrusios ir nerūdijančio plieno nestandartinę įrangą profesionalioms virtuvėms gaminančios „Novametos“, specialistėmis, kurios tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui norinčių realizuoti save inžinerinėje sferoje.

Pirmoji iš jų – „Novametos“ marketingo direktorė Reda Šakurskienė, kuri kompanijoje dirba beveik dešimtmetį. Reda juokauja, kad vaikystėje svajojo tapti odontologe, tačiau likimas ją nuvedė visiškai kitur.

„Vaikystėje, įkvėpta dantų pastos reklamos, nusprendžiau būti odontologe. Tačiau pirmo apsilankymo pas „būsimą kolegą“ metu iš baimės nualpau, ir supratau, kad man reikia naujo plano. Taip nusprendžiau, kad užaugusi noriu remontuoti ne žmones, bet mašinas ir traktorius.

Kadangi mokykloje labai mėgau tiksliuosius mokslus ir užsienio kalbas – dar aštuntoje klasėje nusprendžiau studijuoti mechanikos inžineriją anglų kalba ir taip derinti abu pomėgius“, – pasakoja Reda.

Studijomis universitete Reda nenusivylė, turėjo daug įdomios ir įtraukiančios veiklos bei galimybę pusmetį savo žinias gilinti Švedijoje. Galiausiai tai tapo laikotarpiu, per kurį Reda pamilo Kauną ir nusprendė, kad dirbti ir gyventi nori būtent čia.

„Po trečio studijų kurso  pradėjau dirbti konstruktore „Novametoje“. Po kurio laiko perėjau į pardavimų skyrių, kur bendraujant su klientais pravertė ne tik mano techninės užsienio kalbos žinios, bet ir inžinerijos bei konstravimo patirtis.

Tuo pačiu tęsiau studijas gamybos inžinerijos magistrantūros programoje. O šiandien vadovauju marketingo skyriui, kur kartu su komanda analizuojame rinkas, kuriame naujus produktus, rūpinamės reklama ir komunikacija.

Ir nors pareigos įmonėje per praleistus metus keitėsi net keletą kartų, dirbant gamybinėje įmonėje inžinerinės žinios praverčia visur – padeda suprasti tiek produktą, tiek įmonės procesus“, – sako ji.

Pasirinkimu niekada neabejojo

Redos teigimu, ji niekada nesuabejojo ir nesudvejojo dėl savo karjeros pasirinkimo, o laikas mylimoje sferoje tiesiog praskrieja.

„Esu tikra, kad ir kokia būtų Jūsų sritis, svarbiausia dirbti mėgstamą darbą. Užsiimdami mums įdomia veikla, mes esame smalsūs, motyvuoti, skiriame jai daugiau dėmesio, o laikas, praleistas vykdant užduotis, tiesiog dingsta. O tai dažnai mus veda į gerą rezultatą.

Šiandien kasdieniame darbe mane motyvuoja nesustojantis kitimas, nauji projektai, naujos technologijos, įrenginiai. Taip pat galimybė kurti produktus ar sprendimus, nuolatinis tobulėjimas ir tobulinimas.

O dirbdami gamyboje turime dar ir džiaugsmą prisiliesti prie to, kam skiriame savo laiką ir idėjas – galime matyti, kaip gimsta produktai, juos „pačiupinėti“, sutikti projektuose – geriausių pasaulio restoranų, barų, viešbučių virtuvėse“, – savo požiūrį atskleidžia „Novametos“ marketingo skyriaus direktorė.

Dar vaikystėje inžinerija patraukė ir kitą „Novametos“ specialistę, konstravimo grupės vadovę Editą Puodžiūnaitę.

„Mano abu tėvai yra baigę radiotechnikos studijas, tad nuo pat vaikystėje augau inžinierių apsuptyje. Teko ir su tėčiu padirbėti. Taip turbūt pamažu ir formavosi mano noras tapti inžiniere.

Žinoma, mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai. Visada mėgau ir mėgstu ieškoti sprendimų paprastuose dalykuose: jei kažkas sulūžta – sutaisyti, kažką patobulinti. Visada norėjosi kažką kurti.

Galiausiai universitete pasirinkusi inžinerinę sritį supratau, kad tikrai esu ten, kur ir turiu bei noriu būti“, – savo karjeros pradžią pristato Edita.

Editos teigimu, inžinerinis kelias tikrai nėra lengviausias, čia laukia daug iššūkių, bet rinktis verta, jei turi tam ugnelę ir pasiryžimą tobulėti.

„Žvelgiant į inžinerijos sritį, visada pamatysime, kad ji reikalauja tikslumo, konkretumo ir tuo pačiu lakios fantazijos. Kadangi kasdieniame darbe reikia ieškoti naujų idėjų, sprendimo būdų, kaip atliepti kliento individualius poreikius – tam reikalingas ir inžinerinis mąstymas, kuris leidžia apie gaminį galvoti detaliau – iš ko, kaip, kodėl būtent taip pagamintas ir kam skirtas produktas, kaip galima jį patobulinti.

O svarbiausias dalykas – būtina norėti mokytis visą laiką, kol planuoji dirbti šioje sferoje. Konstruktoriai ir inžinieriai kurdami naujus gaminius nuolat ieško naujų galimybių, ir kasdien turi pranokti save, sužinoti kažką naujo ir tapti dar geresniais specialistais.

Kalbant apie asmeninius iššūkius, išskirčiau tai, kad baigus studijas turi pakeisti mąstymą ir suprasti, kad dar tu labai daug ko nežinai, nors įsivaizduoji, kad moki labai daug. Tad reikėjo suprasti, jog mokslai dar tikrai nėra baigti ir dar labai daug ko privalau išmokti. Turėjau įsigilinti į procesus, gaminių projektavimą, gamybą ir jos galimybes.

Tapus konstravimo grupės vadove laukė jau nauji iššūkiai, rizikuoti, priimti sprendimus, suprasti žmones ir jų problemas, rasti būdą, kaip prie jų prieiti ir jiems padėti, perduodant savo žinias“, – įveiktus iššūkius vardina Edita.

Motyvuoja galimybė realizuoti idėjas ir augti

Edita kaip pagrindinį darbo motyvatorių išskiria galimybę pamatyti, kaip tavo idėja virsta realiu produktu, kuris kasdien iškeliauja pas klientus į visą pasaulį.

„Dirbant konstruktore, labiausiai motyvuodavo, kad tai, ką tu suprojektuoji tampa realybe. Tai nepaprastas jausmas, pamatyti tai, kaip tavo mintys realizuojasi. Tapusi konstravimo komandos vadove pradėjau matyti kitus dalykus. Dabar labai smagu, kai auga ir tobulėja komanda. Kai atrodytų neįveikiami sprendimai susėdus keliems kolegoms kartu yra išsprendžiami, kai atsiranda nauji gaminiai ir naujos galimybės kompanijai.

Žinoma, labai motyvuoja ir tai, kad aplinkui yra puikūs profesionalai, bet kartu ir žmonės, su kuriais gali padiskutuoti visais klausimais“, – džiaugiasi Edita.

„Novametos“ gamybos padalinyje dirbanti ir vienos iš komandų vadove esanti Gitana Daunorienė, pritaria kolegėms ir pabrėžia, kad inžinerijoje šalia techninių dalykų, gaminių ir robotų nemažiau svarbus yra draugiškas ir palaikantis kolektyvas.

Ir nors moters karjera prasidėjo nuo siuvimo, Gitana šiandien džiaugiasi atradusi save gamyboje.

„Mano karjera prasidėjo visiškai kitaip. Pagal specialybę turėjau dirbti siuvėja, tačiau taip susiklostė, kad daugiau ar mažiau prie gamybinių sričių vis tekdavo prisiliesti. Teko dirbti renkant šaldytuvus bei langus, kol atsidūriau čia.

Kompanijoje įsidarbinome kartu su vyru. Aš buvau priimta į logistės pareigas. Man buvo suprantami gamybiniai procesai, brėžinių skaitymas ir kita, tad pritapau lengvai ir greitai, o mano kruopštų ir atsakingai atliekamą darbą pastebėjo gamybos vadovai ir pasiūlė tapti naujai buriamos komandos vadove.

Žinoma, pradžioje buvo nedrąsu, bet įveikiau visus iššūkius. Labai padėjo kolegų bei vadovų palaikymas, kurie vertina tave kaip specialistą“, – pasakoja Gitana.

Komandos vadovės teigimu, kasdieniame darbe ją žavi galimybė rizikuoti ir įkvėpti kitus.

„Tiesą pasakius, niekada savęs neįsivaizdavau šioje karjeros kryptyje, tačiau šiandien esu be galo laiminga. Mane žavi, suteikta atsakomybė ir pasitikėjimas, galimybė priimti sprendimus ir rizikuoti, įveikti naujus iššūkius – pritaikyti gamybai naujus gaminių modelius, padėti išspręsti konstrukcines problemas, augti kartu su mano turima komandą, kurioje, beje, yra dar trys moterys.

Džiaugiuosi, kad mano komanda pateisina visus lūkesčius, dirba labai atsakingai. Esame savo srities specialistai, suprantame gamybos procesus, kaip naudoti įrangą ir įrankius, kaip spręsti problemas ir organizuoti darbą.

Žinoma, įvairių iššūkių būna visada, ypač atsirandant naujiems produktams, tačiau, jei kažko nežinai, visada gali paklausti aplink esančių ir dar niekada nebuvo, kad man nepadėtų, nepatartų ar nepaaiškintų. Tikrai malonu dirbti tokiame kolektyve ir smagu matyti, kad jame moterų kasdien vis daugiau“, – džiaugiasi ir rinktis gamybos sritį ragina Gitana Daunorienė.

/by

Tomas Jaskelevičius. Inžinerinė pramonė turi aktyviau pasitelkti moterų ir merginų sugebėjimus

Kaip Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Prezidentas ne tik sveikinu visas Lietuvos moteris Tarptautinės Moters dienos proga, bet ir raginu savo asociacijos nares aktyviau atverti įmonių duris darbuotojoms moterims, kurios turi daug vertingo potencialo vystant Lietuvos inžinerinės pramonės sektorių.

Verslo įmonės jau dabar pastebi darbuotojų struktūros pokyčius, tačiau greitesnė kaita leistų paspartinti plėtrą – gabios inžinerija besidominčios moterys realizuodamos save inžinerinėje pramonėje sustiprintų ir visą sektorių.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad vos 9 proc. aukštojo išsilavinimo siekiančių merginų STEM srities (angl. science, techology, engineering, maths) studijas nurodo pirmuoju pageidavimu, o vaikinų susidomėjimas STEM yra kur kas didesnis – prioritetą šios srities studijoms teikia 49 proc. vaikinų.

Tokių skaičių fone galima pasidžiaugti, kad jaunosios kartos merginų susidomėjimas technologijomis ir inžinerija auga, ir tai pradeda matytis iš skaičių dinamikos – STEM besirenkančių merginų dalis didėja. Tai lemia solidžios ir stabiliai dirbančios įmonės, gerokai didesni už šalies vidurkį atlyginimai, puikios darbo sąlygos ir karjeros galimybės. Pokyčiai pradeda jaustis ir darbo rinkoje, tačiau inžinerinės pramonės įmonės reaguoja per lėtai – Lietuva neturi prabangos delsti ir neišnaudoti šių galimybių. Pavyzdžiui, LINPRA narės turėtų daugiau dėmesio skirti perkvalifikavimui ir aktyviai į inžinerinę pramonę įtraukti ne tik merginas, bet ir vidutinio amžiaus moteris, net veiklias senjores.

Apie neišnaudotas galimybes signalizuoja ir objektyvūs duomenys – jaunuolių sprendimai renkantis profesiją galimai nedera su gebėjimais. Štai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamo 15-mečių gebėjimų vertinimo (PISA tyrimo) rezultatai rodo, kad Lietuvos mergaičių vidutiniai gebėjimai gyvybės moksluose ir matematikoje netgi lenkia berniukų gebėjimus.

Nepaisant to, pavyzdžiui, gyvybės mokslų, matematikos ir kompiuterių mokslų studijose vaikinai sudaro daugiau nei 60 proc. studentų, o inžinerijoje – beveik 90 procentų. Panaši situacija atsispindi ir darbo rinkoje – aukštųjų technologijų sektoriuje apie 60 proc. darbuotojų sudaro vyrai, o informacijos ir ryšių technologijų sektorius kol kas yra įdarbinęs tik penktadalį moterų iš viso savo darbuotojų skaičiaus.

Europos Sąjungos iniciatyvos skatina visus jaunuolius – tiek vaikinus, tiek merginas – aktyviai domėtis STEM sričių (mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos) atveriamomis galimybėmis. Pastaraisiais metais analizuojant stojančiųjų sudėtį, jau pastebimas didesnis susidomėjimas STEM pakraipos studijų programomis, panašūs procesai vyksta ir mokslo darbuotojų bei tyrėjų tikslinėse grupėse. Šie pokyčiai labai greitai duoda vaisių, Lietuvoje auga gabių merginų įsitraukimas, jos aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, vykdo savo nepriklausomus tyrimus, jungiasi ir plėtoja įvairius komercinius projektus.

Kita vertus, šie pokyčiai tikrai galėtų būti spartesni. LINPRA kviečia moteris aktyviau dalyvauti inžinerinės pramonės darbo rinkoje, o sektoriaus įmones skatina keistis sparčiau, ieškoti naujų būdų, kaip motyvuoti, skatinti ir pritraukti moteris bei merginas į inžinerijos ir technologijų sritį. Jos turi didžiulį ir vertingą potencialą.

LINPRA šiuo metu jungia daugiau nei 120 narių. Tai gamybinės įmonės, veikiančios metalo, plastiko, elektronikos ir elektrotechnikos, lazerių, automobilių pramonės ir kitose srityse, taip pat technologinių paslaugų teikėjai, švietimo ir mokslo įstaigos ir kitos suinteresuotos organizacijos. Jose iš viso dirba daugiau nei 11 tūkst. darbuotojų, iš kurių tik kas ketvirta-penkta yra moteris.

Publikuota LRT.lt. 

/by

Pandemija gali tapti regionų inžinerinės pramonės varikliu

Mantas Gudas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Prezidiumo narys, atstovas Panevėžio regione 

Žvelgiant atgal jau galima teigti, kad praėję metai tiek Lietuvos, tiek pasaulio inžinerinei pramonei buvo ne tiek sunkūs, kiek pilni iššūkių, unikalūs ir įdomūs. Tai turbulentiškas, didelio kritimo ir dar greitesnio „atšokimo“ laikotarpis, tarsi kas visus būtų sukišęs į skalbimo mašiną ir įjungęs kelias programas iš karto.

Planų atšaukimai, užsakymų stagnacija, projektų atidėliojimai, vėl grįžimas prie jų įgyvendinimo – visa tai sutrikdė globalias tiekimo grandines. O tai lėmė rekordiškai išaugusias metalų, plastikų, kitų žaliavų, jūrinio transporto kainas, elektros ir naftos produktų sąnaudas. Šis laikotarpis tikrai nesibaigė, nors Lietuvos inžinerinė pramonė visai sėkmingai įveikė pirmąsias negandas. Kartu tai ir unikali patirtis bei galimybė, nes pasinaudoję savo lankstumu ir sparta galime pasiekti naują didelį augimo šuolį.

Lietuvos atveju svarbu, kad inžinerinė pramonė nėra susikoncentravusi viename taške, o gana nuosekliai pasiskirsčiusi visuose šalies regionuose. Tą lemia vietos savivaldos pastangos, kai net riboti ištekliai naudojami vietinių verslų skatinimui. Tai ne tik mokestinės paskatos – pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir NT mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietų įmonėms, o atskiru sprendimu mokesčiai gali būti mažinami, atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas ir kitoms įmonėms.

Dažnai gerokai daugiau padeda aiški moralinė parama, solidarumas bei sprendimai, padėję geriau suvaldyti visuomenės sveikatos iššūkius šiuo sudėtingu laikotarpiu. Ir tai grįžta su kaupu. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės produkcijos eksportas Panevėžio regione sudaro 36,8 % (2019 metų duomenys), ir tai vienas didžiausių rodiklių Lietuvoje.

Paradoksas, tačiau pandemija gali tapti nauju varikliu regionų pramonei. Pastarieji metai ne tik grąžina namo toli užsienyje užsibuvusius kraštiečius, tačiau skatina ir vietinius emigrantus, iki šiol judėjusius tik iš regionų į sostinę, permąstyti savo ilgalaikius planus. Pramonės įmonės regionuose tikrai jaučia, kad auga jaunų ir vidutinio amžiaus specialistų susidomėjimas sėkmingomis inžinerijos įmonėmis ne tik sostinėje ar uoste.

Iki šiol šis – kvalifikuotos darbo jėgos – klausimas buvo vienas sudėtingiausių planuojant inžinerinės pramonės ilgalaikę ateitį regionuose. Juk inžinerinė pramonė turi galimybes suteikti jaunam specialistui dirbti įdomų, kūrybingą, globalų, gerai apmokamą darbą. Tačiau nemažiau svarbu, o gal ir net svarbiau, kad jaunas žmogui turėtų laisvę ir erdvę tą gerą atlygį kokybiškai ir naudingai išleisti. Pandemija leido jaunoms šeimoms naujai ir kompleksiškai pažvelgti į savo ateitį. Regionų pasiūlymai gerokai patrauklesni, jeigu vertinamos visos aplinkybės – saugi, tvari, ekologiška, kultūringa erdvė, kokybiškos ugdymo įstaigos vaikams, profesionali sveikatos apsauga, geras ir patogus susisiekimas. Tai tikrai išnaudoja progresyvūs ir galimybes matantys vietos savivaldos lyderiai. O inžinerinė pramonė tampa sudėtine šio paveikslo dalimi.

Kiekviena krizė atneša ne tik iššūkius, tačiau ir naujas galimybes. Krizės barjerams atsparūs verslai (tokie kaip IT, namų paslaugos, siuntos ir pan.) pasikeitusias sąlygas pavertė neregėtais verslo plėtros rezultatais, pritraukė daug naujų klientų. Visame šiame procese aktyviai dalyvauja ir Lietuvos elektronikos pramonė, kurianti ir gaminanti namų įrenginius, paštomatus. Pakuotes gaminančios įmonės taip pat pajuto teigiamą pokyčių naudą.

Priešingai nuo paslaugų sektoriaus, inžinerinė pramonė, kaip ir kitos pramonės šakos, pasižymi tuo, kad jos yra gerąja prasme inertiškos. Jos sunkiai kuriasi, sąlyginai lėtai, bet nuosekliai auga, yra orientuotos į didesnes nei vietinė Lietuvos rinka. Šis inertiškumas padeda tokiais nestabiliais laikais, nes inžinerinės įmonės ir jų kuriama vertė kur kas ilgiau (lyginant, pavyzdžiui, su paslaugomis) išlieka – toliau vykdoma veikla, mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai savivaldybių ir valstybės biudžetams.

Ar šias galimybes vienodai sėkmingai išnaudoja labai įvairūs savo galimybėmis Lietuvos regionai? Tikrai ne! Bet apie tai, kur slepiasi lengviausiai pasiekiami vaisiai – kitą kartą.

/by