Pandemija gali tapti regionų inžinerinės pramonės varikliu

,

Mantas Gudas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Prezidiumo narys, atstovas Panevėžio regione 

Žvelgiant atgal jau galima teigti, kad praėję metai tiek Lietuvos, tiek pasaulio inžinerinei pramonei buvo ne tiek sunkūs, kiek pilni iššūkių, unikalūs ir įdomūs. Tai turbulentiškas, didelio kritimo ir dar greitesnio „atšokimo“ laikotarpis, tarsi kas visus būtų sukišęs į skalbimo mašiną ir įjungęs kelias programas iš karto.

Planų atšaukimai, užsakymų stagnacija, projektų atidėliojimai, vėl grįžimas prie jų įgyvendinimo – visa tai sutrikdė globalias tiekimo grandines. O tai lėmė rekordiškai išaugusias metalų, plastikų, kitų žaliavų, jūrinio transporto kainas, elektros ir naftos produktų sąnaudas. Šis laikotarpis tikrai nesibaigė, nors Lietuvos inžinerinė pramonė visai sėkmingai įveikė pirmąsias negandas. Kartu tai ir unikali patirtis bei galimybė, nes pasinaudoję savo lankstumu ir sparta galime pasiekti naują didelį augimo šuolį.

Lietuvos atveju svarbu, kad inžinerinė pramonė nėra susikoncentravusi viename taške, o gana nuosekliai pasiskirsčiusi visuose šalies regionuose. Tą lemia vietos savivaldos pastangos, kai net riboti ištekliai naudojami vietinių verslų skatinimui. Tai ne tik mokestinės paskatos – pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir NT mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietų įmonėms, o atskiru sprendimu mokesčiai gali būti mažinami, atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas ir kitoms įmonėms.

Dažnai gerokai daugiau padeda aiški moralinė parama, solidarumas bei sprendimai, padėję geriau suvaldyti visuomenės sveikatos iššūkius šiuo sudėtingu laikotarpiu. Ir tai grįžta su kaupu. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės produkcijos eksportas Panevėžio regione sudaro 36,8 % (2019 metų duomenys), ir tai vienas didžiausių rodiklių Lietuvoje.

Paradoksas, tačiau pandemija gali tapti nauju varikliu regionų pramonei. Pastarieji metai ne tik grąžina namo toli užsienyje užsibuvusius kraštiečius, tačiau skatina ir vietinius emigrantus, iki šiol judėjusius tik iš regionų į sostinę, permąstyti savo ilgalaikius planus. Pramonės įmonės regionuose tikrai jaučia, kad auga jaunų ir vidutinio amžiaus specialistų susidomėjimas sėkmingomis inžinerijos įmonėmis ne tik sostinėje ar uoste.

Iki šiol šis – kvalifikuotos darbo jėgos – klausimas buvo vienas sudėtingiausių planuojant inžinerinės pramonės ilgalaikę ateitį regionuose. Juk inžinerinė pramonė turi galimybes suteikti jaunam specialistui dirbti įdomų, kūrybingą, globalų, gerai apmokamą darbą. Tačiau nemažiau svarbu, o gal ir net svarbiau, kad jaunas žmogui turėtų laisvę ir erdvę tą gerą atlygį kokybiškai ir naudingai išleisti. Pandemija leido jaunoms šeimoms naujai ir kompleksiškai pažvelgti į savo ateitį. Regionų pasiūlymai gerokai patrauklesni, jeigu vertinamos visos aplinkybės – saugi, tvari, ekologiška, kultūringa erdvė, kokybiškos ugdymo įstaigos vaikams, profesionali sveikatos apsauga, geras ir patogus susisiekimas. Tai tikrai išnaudoja progresyvūs ir galimybes matantys vietos savivaldos lyderiai. O inžinerinė pramonė tampa sudėtine šio paveikslo dalimi.

Kiekviena krizė atneša ne tik iššūkius, tačiau ir naujas galimybes. Krizės barjerams atsparūs verslai (tokie kaip IT, namų paslaugos, siuntos ir pan.) pasikeitusias sąlygas pavertė neregėtais verslo plėtros rezultatais, pritraukė daug naujų klientų. Visame šiame procese aktyviai dalyvauja ir Lietuvos elektronikos pramonė, kurianti ir gaminanti namų įrenginius, paštomatus. Pakuotes gaminančios įmonės taip pat pajuto teigiamą pokyčių naudą.

Priešingai nuo paslaugų sektoriaus, inžinerinė pramonė, kaip ir kitos pramonės šakos, pasižymi tuo, kad jos yra gerąja prasme inertiškos. Jos sunkiai kuriasi, sąlyginai lėtai, bet nuosekliai auga, yra orientuotos į didesnes nei vietinė Lietuvos rinka. Šis inertiškumas padeda tokiais nestabiliais laikais, nes inžinerinės įmonės ir jų kuriama vertė kur kas ilgiau (lyginant, pavyzdžiui, su paslaugomis) išlieka – toliau vykdoma veikla, mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai savivaldybių ir valstybės biudžetams.

Ar šias galimybes vienodai sėkmingai išnaudoja labai įvairūs savo galimybėmis Lietuvos regionai? Tikrai ne! Bet apie tai, kur slepiasi lengviausiai pasiekiami vaisiai – kitą kartą.