Dabar yra geriausias laikas investuoti į inžinerijos ir technologijų pramonės mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą

Dr. Viktorija Tauraitė – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) Verslo aplinkos projektų vadovė

Darbo našumas yra vienas iš kertinių elementų, užtikrinančių konkurencingumą nacionalinėje ir tarptautinėje rinkoje. Norint užtikrinti tvarų ir ilgalaikį darbo produktyvumo didėjimą, akivaizdu, kad yra reikalingos kryptingos ir nuoseklios investicijos. Šiame kontekste sutelkime dėmesį į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP), kuri apima sistemingą kūrybinę gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veiklą ir jos rezultatų panaudojimą, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje, remiantis Valstybės duomenų agentūros naujausiais, t. y. 2024 m. (nurodoma, kad 2025 m. duomenys bus viešai prieinami rugsėjo antroje pusėje), ir Eurostato duomenimis bei verslo lyderių įžvalgomis.

MTEP didinimas turi būti valstybės strateginio lygmens tikslas

Verslas reikšmingai prisideda prie MTEP investicijų. Pavyzdžiui, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2020–2024 m. laikotarpiu Lietuvos verslo sektoriaus investicijos svyravo nuo 41 proc. iki 50 proc. struktūriškai vertinant Lietuvos MTEP išlaidų dalį, pagal finansavimo šaltinį. Kita vertus, remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvoje bendra MTEP išlaidų dalis nuo BVP pastaruosius penkerius metus mažėja nuo 1,12 proc. (2020 m.) iki 1,04 proc. (2024 m.). 2024 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) kontekste lenkėme latvius (0,92 proc.), bet atsilikome nuo estų (1,99 proc.) bei nesiekėme ES vidurkio (2,24 proc.). Taigi pagal šį rodiklį mes ne artėjame prie Vakarų, bet nuo jų tolstame. Kita vertus, šią problemą identifikuoja ir viešasis sektorius. LR ekonomikos ir inovacijų ministerija strateginiame subalansuotos ekonomikos plane „3i“ (inovacijos, investicijos ir modernios institucijos) yra keliamas ambicingas tikslas: iki 2030 m. Lietuvoje kas antra darbo vieta turėtų kurti aukštą pridėtinę vertę. Vieni iš nurodytų siektinų rezultatų yra Lietuvos darbo našumo bei MTEP išlaidų dalies nuo BVP (iki 2,2 proc.) didinimas iki 2030 metų. Nors ši kryptis yra sveikintina, bet kyla rimtų abejonių, ar tokie rezultatai bus pasiekti sąlyginai per trumpą laiką.

Vis dėlto, išsikelto tikslo realizavimui palankias sąlygas sudarytų MTEP mokestinės lengvatos. UAB „Brolis semiconductors“ vykdančioji direktorė Laima Juknevičiūtė akcentuoja, kad ši priemonė skatina įmones aktyviau investuoti į inovacijas. O jos yra būtinos, siekiant technologinio pranašumo, kaip pabrėžia „Eksplos“ Valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas: „Lietuva kaip maža šalis neturi pakankamo savos rinkos dydžio, tad pramonė taip pat ir inžinierinė turi konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Konkuruoti galima arba mažais kaštais arba technologiniu pranašumu“. Kita vertus, jis nurodo ir kitus būdus, kaip būtų galima didinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (toliau – MTEPI): „Valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti verslo MTEPI skatinimui, suteikiant daugiau pasitikėjimo kreditų verslui, mažinant biurokratinius reikalavimus, suteikiant galimybes ir motyvuojant tam mokslo ir studijų institucijas industrinei doktorantūrai, tam kad auginti verslo kompetencijas, bei labiau motyvuoti tiek mokslo ir studijų institucijas, tiek ir pramonę bendriems MTEPI projektams.“

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė nuosekliai investuoja į MTEP

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė yra viena perspektyviausių ir gebanti tikslingai realizuoti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo tikslą. Pavyzdžiui, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės produkcija (be PVM ir akcizo to meto kainomis) siekė 7,82 mlrd. eurų ir per metus paaugo 6,6 proc. 2024 m. šioje pramonėje dirbo apie 63 tūkst. darbuotojų, o įmonių skaičius siekė 2416. Akivaizdu, kad būtina rūpintis ne tik trumpojo, bet ir ilgojo laikotarpio darbo našumo didinimu. Ir tai puikiai atspindi išlaidos MTEP. Išlaidos MTEP inžinerijos ir technologijų pramonės verslo sektoriuje 2024 m. Lietuvoje siekė apie 79 mln. eurų ir per metus padidėjo beveik 12 proc. Tai sudarė apie 24 proc. Lietuvos išlaidų MTEP verslo sektoriuje, o nuo 2017 m. šio sektoriaus skiriamos lėšos MTEP sudarė ne mažiau nei 55 proc. apdirbamosios gamybos sektoriuje verslo segmente (2024 m. – 63 proc.).

2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus skiriamos lėšos MTEP verslo segmente didėjo ir atskiruose sebsektoriuose. Pavyzdžiui, išlaidos MTEP kitų transporto priemonių ir įrangos gamybai augo 3,4 karto, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybai – 2,1 karto, guminių ir plastikinių gaminių gamybai – 1,5 karto, elektros įrangos gamybai – 1,2 karto, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybai – 1,1 karto, lyginant su 2023 m. Per dešimtmetį (nuo 2015 m. iki 2024 m.) išlaidos MTEP inžinerijos ir technologijų pramonės verslo sektoriuje Lietuvoje išaugo 4,5 karto, o per penkmetį (nuo 2020 m. iki 2024 m.) – 2 kartus. Visa tai rodo Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės inovatyvumą, augantį potencialą ir veržlumą, didinant Lietuvos ekonominį, technologinį ir konkurencinį pranašumą tarptautinėje arenoje. Kita vertus, kaip pabrėžia „Eksplos“ Valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas, Lietuvos pramonei, taip pat ir inžinierinei dar vis trūksta savų technologinių sprendimų, savo prekinio ženklo, kad galėtų į pasaulines rinkas išeiti su didesne pridėtine verte.

„Altechnos“ techninis direktorius Deividas Buinovskis dalinasi praktinio pobūdžio įžvalgomis apie MTEP: „Įmonėje vykdomos tiek vidinėmis iniciatyvomis, tiek išoriniais projektais paremtos MTEP veiklos, orientuotos į naujų produktų kūrimą ir esamų produktų bei jų gamybos technologijų tobulinimą. MTEP kryptys formuojamos remiantis įmonės strategija ir „key account“ požiūriu, siekiant kurti sprendimus, aktualiausius pagrindiniams klientams. Projektai vystomi gynybos, medicinos ir puslaidininkių pramonės segmentuose, ypatingą dėmesį skiriant optinių komponentų atsparumo didinimui aukštos galios lazerinei spinduliuotei. Taip pat vykdomi ES finansuojami MTEP projektai, kurie ne tik padeda pasiekti konkrečius projekto tikslus, bet ir sukuria reikšmingą „know-how“, pritaikomą kitų produktų vystymui bei komercinei gamybai. Projektų atranka ir valdymas vykdomi pagal Stage-Gate metodiką, leidžiančią koncentruotis į didžiausią potencialą ir poveikį įmonės rezultatams turinčius sprendimus. Pagrindiniai iššūkiai susiję su tiekimo grandinės apribojimais, kai tam tikrų žaliavų ilgi pristatymo terminai gali ženkliai prailginti projektų trukmę“.

„Axioma Metering“ technologijų skyriaus vadovas Virgilijus Pamakštis taip pat dalinasi sėkmės istorija. UAB „Axioma Metering“ yra vienas ryškiausių pavyzdžių Lietuvoje, kaip tikslinga MTEP veikla gali transformuoti įmonę iš vietinio žaidėjo į pasaulinį lyderį. MTEP investicijos „Axioma Metering“ leido ne tik sukurti konkurencingą produktą, bet ir iš esmės pakeisti gamybos mastą bei verslo modelį:

• Inovatyvių produktų sukūrimas: vykdydama MTEP veiklą  ir bendradarbiaudama su mokslo įstaigomis, įmonė sukūrė analogų neturintį išmanųjį ultragarsinį vandens skaitiklį „Qalcosonic W1“. Šis skaitiklis tapo proveržiu, nes sujungė išmaniojo skaitiklio koncepciją, įvairius bevielius duomenų perdavimo protokolus, aukštą tikslumą, ilgaamžiškumą ir masinei rinkai prieinamą kainą.
• Gamybos robotizacija ir automatizacija: MTEP apėmė ne tik patį produktą, bet ir unikalių gamybos procesų kūrimą. Įmonė investavo virš 20 mln. eurų į pilnai robotizuotas linijas. Tai leido sutrumpinti vieno skaitiklio gamybos ciklą iki kelių sekundžių ir pasiekti masinę gamybą, kuri yra kritinė konkuruojant globaliai.
• Pasaulinė plėtra: dėka MTEP sukurtų technologijų, produkto konkurentabilumo, įmonė eksportuoja produkciją į daugiau nei 80 šalių. Sukurtos technologijos leidžia siekti įmonei ambicingų tikslų – patekti į pasaulinį penketuką savo kategorijoje.

Taigi, norint pasiekti ir įgyvendinti ambicingus tikslus, reikia veikti jau dabar. Kaip pabrėžia UAB „Brolis semiconductors“ vykdančioji direktorė Laima Juknevičiūtė, ilgalaikėje perspektyvoje būtent nuoseklios investicijos į MTEP tampa esminiu veiksniu, leidžiančiu didinti konkurencingumą ir kurti aukštą pridėtinę vertę, todėl verslui svarbu drąsiai išnaudoti šias galimybes kaip strateginį augimo įrankį. Inžinerijos ir technologijų pramonė yra gerasis pavyzdys, kaip nuosekliai ir strategiškai yra investuojama į MTEP, siekiant ilgalaikių proveržio tikslų.