Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės teigiamus 2026-ųjų lūkesčius riboja talentų stygius

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės lyderiai optimistiškai žvelgia į 2026 metus ir tikisi apyvartos augimo, orientuojantis į plėtrą esamose eksporto rinkose bei naujų eksporto rinkų plėtrą. Kita vertus, šiuos lūkesčius apriboja geopolitinis neapibrėžtumas, įtampa Hormūzo sąsiauryje, biurokratinė našta ir talentų stygius Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje.

Remiantis Užimtumo tarnybos 2025 m. lapkričio–gruodžio mėn. vykdyto darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, matome, kad 2026 m. bendrai Lietuvoje darbuotojų trūkumas (42 proc.) buvo priskiriamas prie vienų iš pagrindinių darbdavių laukiamų veiklos vystymo iššūkių. Pirmoje vietoje buvo nurodytas minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) augimas (47,2 proc.), o trečioje – žaliavų brangimas (34 proc.). Gamybos sektoriuje taip pat dominavo įvardinti trys pagrindiniai iššūkiai, tačiau jų eiliškumas išsidėstė kitokia tvarka: žaliavų brangimas (56,2 proc.), MMA augimas (53,4 proc.), darbuotojų trūkumas (47,9 proc.). Remiantis 2026 m. atliktos apklausos tarp Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (toliau – LINPRA) narių rezultatais, pagrindinės Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės stiprybės yra konkurencingumas ir lankstumas (57 proc.) bei kvalifikuota darbo jėga (31 proc.). Taigi akivaizdu, kad talentų pritraukimas ir jų išlaikymas šioje pramonėje yra itin svarbus ir aktualus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skaičiuojama, kad 2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje dirbo apie 63 tūkst. darbuotojų.

Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, 2026 m. Lietuvoje žmogiškųjų išteklių srityje kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (40,8 proc.) yra įvardinamas kaip opiausia problema, o apdirbamojoje gamyboje šis iššūkis yra dar aktualesnis (54,5 proc.). Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje talentų ir kompetencijų užtikrinimas yra glaudžiai susijęs su technologine pažanga, inovacijų diegimu. Remiantis LINPRA narių apklausa, išsiaiškinta, kad Vyriausybės parama / subsidijos (29 proc.), talentų ir kompetencijų užtikrinimas (25 proc.) ir geresnė verslo aplinka bei paskatos (25 proc.) yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys įmones investuoti į inovacijas. Vis dėlto, biurokratinė našta (39 proc.) ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius (20 proc.) yra vienos iš pagrindinių kliūčių, susijusių su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sėkmingos eksporto veiklos vykdymu. Žinoma, papildomai reikėtų išskirti geopolitinius neramumus bei įtampą Hormūzo sąsiauryje, kaip veiksnius, kurie kelia papildomus iššūkius dabartinėje ir ateities perspektyvoje.

Kaip žinome, pažanga inovacijų srityje yra svarbi šalies ekonomikos augimui. Naujos technologijos, pažangūs sprendimai ir moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra dažnu atveju didina įmonių produktyvumą, kuria aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir stiprina šalies konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Inovacijos taip pat skatina investicijų pritraukimą, eksporto augimą bei spartesnį ekonomikos prisitaikymą prie globalių pokyčių. Valstybės, kurios geba sėkmingai paversti inovacijas ekonomine verte, dažniausiai pasižymi spartesniu ekonomikos augimu ir aukštesniu gyventojų gyvenimo lygiu. Vis dėlto, sėkmingiems šių sprendimų rezultatams yra būtini talentai, ypač talentai inžinerijos ir technologijų pramonės srityje.

Taigi žmogiškųjų išteklių srityje darbdaviams ne retai iššūkiu tampa kvalifikuotų darbuotojų poreikis ne tik šiandien, bet ir ateityje. Ne išimtis ir inžinerijos ir technologijų pramonė. Todėl būtina priimti kompleksinius sprendimus šalies mastu, įskaitant integruotos inžinerinės programos įtraukimu į bendrąsias ugdymo programas, inžinerinio ugdymo, inžinerinių gimnazijų, STEAM centrų stiprinimu ir skatinimu įvairiomis formomis ir pan.