Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės darbdaviai pozityviai žvelgia į ateitį

Geopolitinis neapibrėžtumas ir iš to kylančios negatyvios pasekmės tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikai, dažnu atveju susijusios su energijos išteklių pasiūla ir jos kainomis, laikinai įneša niūrių atspalvių į prognozuotą šviesų rytojų. Kita vertus, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė sąlyginai stabiliai ir be panikos žvelgia bei vertina esamą situaciją ir ateities perspektyvas.

2026 m. Lietuvos ekonomikai neabejotinai turės įtakos šalyje įgyvendinamos reformos, įskaitant atsiradusią galimybę atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos, didėjančios valdžios sektoriaus išlaidos (pvz., gynybos sričiai) bei neramumai tarptautinėje erdvėje. Atsižvelgiant į šias ir kitas aplinkybes, LR finansų ministerija (kovo mėn.) ir Lietuvos bankas (balandžio mėn.) prognozuoja, kad 2026 m. Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,1 proc., t. y. šiek tiek daugiau nei 2025 m. (2,9 proc.). Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (sausio mėn.) duomenimis, prognozuojama, kad ES BVP augimas bus mažesnis ir sieks 1,5 proc., kaip ir 2025 m. Lietuvoje prognozuojama, kad infliacija viršys normalų metinį augimo tempą ir gali siekti nuo 3,7 proc. (LR finansų ministerija) iki 5,1 proc. (Lietuvos bankas). O padėtis darbo rinkoje vis dar turėtų išlikti palanki darbuotojams, kai nedarbo lygis turėtų svyruoti nuo 6,7 proc. (Lietuvos bankas) iki 6,8 proc. (LR finansų ministerija).

Atsižvelgiant į vykstančius pokyčius politiniame ir ekonominiame kontekste, atitinkamai reaguoja ir Lietuvos darbdaviai. Remiantis Užimtumo tarnybos 2025 m. lapkričio–gruodžio mėn. vykdyto darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, matome, kad darbdavių lūkesčiai dėl 2026 metų yra santūresni nei prieš metus. Visgi didžioji dalis darbdavių planuoja, kad 2026 m. gamybos ir / arba paslaugų apimtys nesikeis (65,5 proc.), darbuotojų skaičius išliks stabilus (70,5 proc.), lėšos technologijoms (65,7 proc.) ir darbuotojų mokymams (74,7 proc.) nekis, lyginant su 2025 m. Kita vertus, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė, kuri 2025 m. per metus paaugo 6,6 proc., o eksporto apimčių augimas siekė net 8,9 proc., pozityviai prognozuoja 2026 m. Kitaip sakant, 2026 m. sausio pabaigoje buvo atlikta apklausa tarp Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (toliau – LINPRA) narių ir išsiaiškinta, kad didžioji dalis (75 proc.) darbdavių tikisi, kad 2026 m. atitinkamos įmonės apyvarta didės.

Vis dėlto, prognozuojama, kad 2026 m. Lietuvoje užsienio paklausa, kuri 2025 m. didžiąja dalimi buvo nulemta suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, turėtų augti mažiau. Taigi prognozuojama, kad 2026 m. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas turėtų svyruoti nuo 2 proc. (Lietuvos bankas) iki 2,7 proc. (LR finansų ministerija), kai 2025 m. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas augo 4,2 proc. Nuosaikesnės darbdavių plėtros prognozės atsispindi ir Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonių tyrimo rezultatuose: 2026 m. 21,3 proc. darbdavių planuoja plėtrą Lietuvoje ir / ar užsienyje, kai 2025 m. plėtrą planavo 24,6 proc. darbdavių.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonei eksportas yra itin svarbus, nes didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama į tokias šalis kaip Vokietija, Švedija, Lenkija, Nyderlandai, JAV, Norvegija. Be to, LINPRA nariai apklausoje dažniausiai nurodė, kad 2026 m. pagrindinis įmonės tikslas yra susijęs su plėtra esamose eksporto rinkose (45 proc.) arba naujų eksporto rinkų paieška (27 proc.). Vis dėlto, biurokratinė našta (39 proc.) ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius (20 proc.) yra vienos iš pagrindinių kliūčių, susijusių su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sėkmingos eksporto veiklos vykdymu.

Kita vertus, 2026 m. išaugę neramumai Irane bei įtampa Hormūzo sąsiauryje didina neapibrėžtumą pasaulio rinkose. Galimi energijos išteklių tiekimo trikdžiai, naftos kainų svyravimai, augančios logistikos sąnaudos gali neigiamai paveikti infliacijos, eksporto, investicijų bei ekonomikos augimo prognozes tiek makroekonominiame, tiek mikroekonominiame lygmenyje. Todėl dalis LINPRA darbdavių lūkesčių gali būti realizuoti mažesne apimtimi, atsižvelgiant į geopolitinės situacijos raidą ir jos poveikį tarptautinei prekybai bei tiekimo grandinėms.

Taigi 2026-aisiais pagrindiniai iššūkiai turėtų būti susiję su spartesniu kainų augimo tempu ir galimu eksporto apimčių susitraukimu, lyginant su 2025 m. Kita vertus, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė, sutelkusi talentingus ir perspektyvius darbuotojus bei inovatyvius, racionalius ir strategiškai mąstančius vadovus, kurie geba sėkmingai konkuruoti tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje arenoje optimistiškai žvelgia į 2026 m. ir tikisi apyvartos augimo, orientuojantis į plėtrą esamose eksporto rinkose bei naujų eksporto rinkų plėtrą.