Plastikų sektorius: skaitmeninė revoliucija neįvyks be tam pasiruošusių žmonių

Technologiniai pokyčiai daro pramonę vis pažangesne, o tuo pačiu ima reikalauti ir daugiau kompetencijų iš joje dirbančių žmonių. Ar jie turi reikiamus skaitmeninius ir technologinius įgūdžius? Deja, kol kas atsakymas į šį klausimą dažniausiai yra neigiamas. Visoje Europos plastiko perdirbimo pramonėje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Būtent šiai problemai spręsti yra vykdomas projektas UPSKILL. Šį projektą įgyvendinantys partneriai rengia specialią mokymo programą, mokytojo knygą ir mokinio vadovėlį darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Unikalios mokymo programos ir medžiagos (mokytojo knygos bei mokinio vadovėlio) pristatymas vyks projekto baigiamojoje konferencijoje balandžio 15 d. Konferencijos programa ir registracija ČIA. 

Skaitmeninimas, robotizavimas, automatizavimas – ne visi plastiko srities specialistai yra susidūrę su šiomis technologijomis. Tačiau įvairios įrangos, gamybos procesų ir bendrai organizacijų skaitmeninimas, dar vadinamas Išmaniąja gamyba arba Pramonė 4.0, tampa vis reikšmingesnis. Išmanioje, skaitmeninėje gamykloje gamybos įrenginiai yra susieti ir tarpusavyje gali „komunikuoti“. Tokiu būdu visuomet yra prieinama informacija, kas iš tikrųjų vyksta gamyboje čia ir dabar.  O turint šiuos duomenis, procesus galima optimizuoti. Tai sukuria galimybę trumpinti užsakymo laiką ir didinti gamybos efektyvumą.

Vis daugiau pramonės įmonių Europoje žengia šiuo keliu. „Skaitmeninimas ir robotizacija vystosi žaibo greičiu taip pat ir plastikų sektoriuje“, – teigia Europos plastikų pramonės asociacijos EuPC vadovas Alexandre Dangis. Jis taip pat pabrėžia Pramonė 4.0 naudą. Mažėja sąnaudos, greitėja gamybos procesai, kas ypač aktualu gaminant smulkias plastikines detales ar gaminius. Ateities gamykloje visi gamybos proceso elementai bus optimizuoti pasitelkus skaitmenizaciją ir robotizaciją.

Pasak A. Dangis, vertinant globaliame kontekste, plastikų gamybos pramonei šiose srityse sekasi gana neblogai. Nesame prastesni ir lygiuojamės į kitus pasaulio regionus – Aziją ir Ameriką. Tačiau negalime atsilikti ir turime nuolat stiprinti savo pozicijas, kad išliktume konkurencingi. Daugelis Europos gamyklų yra senesnės už gamyklas Azijoje. Tad įdiegti naujus gamybos metodus jose prireiks daugiau laiko. Visgi kai kuriose mažesnėse gamybos įmonėse Covid-19 sukelti iiššūkiai šį procesą netgi pagreitino. Kad išgyventų, įmonės yra priverstos prisitaikyti.

Įvairios problemos

Keistis turi ir gamybos darbuotojai. Pavyzdžiui, įrengimų operatoriai turi gebėti per skaitmeninę programėlę valdyti su ja susietus gamybos įrenginius, kurie taip pat turi sąsajas visoje bendroje gamybos valdymo sistemoje. Vis aktualesni tampa vadinamieji „žalieji“ gebėjimai ir žinios, ypač tose įmonėse, kurios vadovaujasi tvarios gamybos principais ir siekia taupyti energiją. Deja, profesinio mokymo programos, šiuo metu prieinamos Europoje, kol kas yra nepakankamos ir neatnaujintos taip, kad suteiktų reikiamas skaitmenines bei technines žinias ir įgūdžius. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA apžvelgė situaciją šioje srityje ir atkreipė dėmesį, kad žinių bei įgūdžių trūkumas jaučiamas visoje Europos gamybos pramonėje. O įmonės dėl to susiduria su įvairiais iššūkiais: reikiamų darbuotojų trūkumas, klaidos gamybos procese, žaliavų švaistymas, ilgas gaminių pristatymo laikas.

„Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jaučiamas visoje inžinerinėje pramonėje, taip pat ir plastikų sektoriuje“, – sako LINPRA projektų vadovė Gražina Žardalevičienė. Būna atvejų, kuomet įmonėje dirbantys mašinų operatoriai neturi gebėjimų dirbti su plastikų liejimo mašinomis, o šios srities mokymų taip pat nėra. O kartais įmonėse apskritai trūksta bet kokių darbuotojų, ir darbo vietos yra neužimtos. Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir aktualių kompetencijų poreikis. Darbuotojas turi būti lankstus, turėti daugiau įvairių gebėjimų ir supratimą, kaip prisitaikyti bei dirbti su automatine, skaitmenine gamybos įranga. Todėl be pagrindinių funkcijų, tokių kaip įprastų įrenginių valdymas, darbuotojas dabar jau turi sugebėti atlikti veiksmus, kurių pagrindas yra IT technologijos, skaitmeninės ir žiedinės gamybos principai.

Mokymo programa

Siekiant sustiprinti pramonę ir išspręsti darbuotojų kvalifikacijos trūkumo problemą, LINPRA kartu su EuPC inicijavo UPSKILL projektą, kurio esmė – suteikti įgūdžius skaitmeninei plastikų pramonės įmonių ateičiai. Vykdant projektą, kuriama mokymo programa, pagrįsta dabartiniais darbo rinkos poreikiais: žiniomis ir įgūdžiais skaitmeninimo, robotikos, gamybos technologijų, „lean“ ir žiedinės gamybos srityse. Mokymo programa tinkama įvairiose situacijose ir besimokančiųjų amžiui: studentams ir mokytojams, norintiems persikvalifikuoti, darbuotojams, kurie galbūt dalyvauja pameistrystės programoje ir kitais atvejais. Programa tinkama apmokyti ir naujus įmonių darbuotojus, ir jau dirbančius. Šios programos suteikiamos žinios pravers tiek jau seniau dirbantiems, tiek ir ką tik į plastikų srities darbo rinką žengiantiems naujiems darbuotojams.

„Mokymų organizavimui įmonės viduje reikia gana nemažai resursų. Samdyti išorės mokytojus taip pat yra brangu. UPSKILL projekte sukurta mokymo medžiaga bus naudinga abiem atvejais: tiek ir norint įmonėje periodiškai kelti esamų darbuotojų kvalifikaciją, tiek ir ugdant naujus specialistus mokymo įstaigose, pagal atnaujintą metodiką, naudojant šiuolaikines mokymo priemones ir metodus“, – komentuoja G. Žardalevičienė.

A. Dangis projekto įgyvendinimo eigą vertina teigiamai: „Plastikų pramonės sėkmei reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, o geras mokymas yra to pagrindas. UPSKILL projektas yra puikus pavyzdys, kaip pramonės verslas (įmonės) gali bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir pasiekti abiem pusėms naudingų rezultatų“.

Pasak G. Žardalevičienės, svarbu pasiekti vienodą išsilavinimo lygį Europoje: „Šiuo metu kai kurių Europos šalių švietimo sistema savo lygiu ir kokybe atsilieka nuo kitų geriau išsivysčiusių Europos šalių. Tarptautiniai projektai, tokie kaip UPSKILL, skatina bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi, o tai leidžia nuosekliai pagerinti bendrą Europos švietimo sistemą. Didžiosios gamybos įmonės iš Vakarų, Centrinė ir Šiaurės Europa užsako plastikinių komponentų gamybas iš tiekėjų visame pasaulyje. Taigi kuo pažangesni bus Europos tiekėjai, tuo daugiau pridėtinės vertės jie sukurs visai Europai. Stipri Europos pramonė išliks konkurencinga globaliame pramonės kontekste“.

Nemokamai prieinama nuo gegužės mėnesio

Mokymo medžiagą kuria tarptautinė ekspertų komanda iš Suomijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Šią komandą sudaro švietimo įstaigų, verslo bendruomenės ir EuPC atstovai. Mokymo medžiaga (mokytojo ir mokinio knyga) anglų kalba bus galima nemokamai naudotis nuo 2021 m. gegužės mėn. O vėliau ši medžiaga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Medžiaga yra sistemiškai parengta, kad mokiniai ir mokytojai galėtų susidaryti mokymo(si) programą pagal savo poreikius. Vadovėlio medžiagą ir žinias gali pritaikyti tiek gamybos personalo darbuotojai, tiek darbuotojų komandų / pamainų vadovai ir administracijoje dirbantys vadovai. Pasak projekte dalyvaujančių partnerių, medžiagą galima pritaikyti įvairių suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, profesinių mokyklų ir pramonės asociacijų, poreikiams. Medžiagą ateityje bus galima papildyti ir tobulinti.

Baigiamojo konferencija ir mokymo medžiagos pristatymas

Oficiali virtuali projekto baigiamoji konferencija vyks balandžio 15 d., kur bus pristatyti projekto rezultatai, sukurta mokymo programa ir medžiaga (mokytojo knyga ir mokinio vadovėlis), jos svarba ir nauda sektoriui. Konferencijoje pristatomi rezultatai aktualūs plastikų sektoriaus verslo atstovams ir švietimo bendruomenei. Registracija ir daugiau informacijos ČIA.