Skaidriau skirstyti ar net panaikinti kvotas inžinerinių specialybių studijoms?

,

Paskelbta lrt.lt

Gintautas Kvietkauskas, LINPRA prezidiumo narys ir atstovas švietimo, mokymo ir studijų veikloje, „Arginta Group“ direktorius

Pastaraisiais metais kryptingas Vyriausybės, profesinio ugdymo mokyklų, LINPRA ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbas skatinant jaunuolius rinktis inžinerijos ir technologijų studijas duoda vaisių – kasmet sulaukiame vis daugiau norinčių. Tačiau šios pastangos susiduria su netikėta kliūtimi – sulaukiame signalų, jog naudojamas „atskirų specialybių kvotų“ modelis tampa dirbtiniu barjeru, dėl kurio dalis mokymo įstaigų atsisako priimti norinčius mokytis.

Pavyzdžiui, žiemą vykusio priėmimo metu dalis profesinių mokyklų jau nebegalėjo priimti visų norinčiųjų, nors turėjo deramą mokymų bazę. Priežastis – viršytos formalios kvotos, kurios deramu laiku nebuvo pakeistos ir liko neaišku, kokiu pagrindu jos skirstomos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų aiškiai deklaruoti, kad bus priimti visi norintys į šias perspektyvias specialybes. Tai būtų ženklas, jog valstybė nusiteikusi ne tik žodžiais, bet ir kryptingais darbais skatinti inžinerinės ir technologijų pakraipų studijas. Tai naikintų neefektyvius ribojimus norintiems mokytis, sumažintų darbo jėgos trūkumą sparčiai besiplečiančioje Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje.

Dar 2019 metais paskelbtoje tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ tyrimo „Inžinerinės pramonės specialistai Lietuvoje“ ataskaitoje konstatuota, jog buvusi stabili inžinerinės pramonės specialistų paklausa artimiausiu metu pastebimai išaugs. Prognozuota, kad per artimiausius 4–5 metus vien šiose įmonėse bus sukurta apie 3,3 tūkst. naujų darbo vietų įvairaus pobūdžio inžinieriams bei su inžinerija susijusių profesijų atstovams. Šiandien padėtis rinkoje tik patvirtina, kad paklausa auga net greičiau, nei prognozuota. Surasti aukštos kvalifikacijos specialistą Vilniaus regione tampa sunkiau kiekvieną mėnesį, panaši tendencija pradeda ryškėti ir regionuose.

Be to, aiški valstybės pozicija dėl kvotų ir profesines mokyklas labiau skatintų aktyviau kalbėti apie savo siūlomas ugdymo programas, su jomis supažindinti jaunuolius, kartu su pramonės įmonėmis vykdyti aktyvesnes skatinimo rinktis šias perspektyvias profesijas kampanijas.

Dabar dažnu atveju ministerijoje priimami sprendimai menkai dera su konkrečių mokymo įstaigų (ypač, dirbančių regione) faktine situacija, vietos verslo įmonių poreikiu, norinčių mokytis pasirinkimais. Reikia spręsti ir minimalios 12 vietų studijų grupės problemą. Nei verslas, nei profesinio ugdymo įstaigos dabar negali ieškoti lanksčių būdų padengti trūkstamas lėšas, nors tikrai dažnai trūkumą, pavyzdžiui, sutiktų padengti vietos įmonėms. Tačiau dabartinė nelanksti tvarka nubraukia visų „iki brūkšnio“ likusiųjų, o ir vietos verslo planus.

Lankstus požiūris ir skaidriau skirstomos kvotos atitiktų ir šiais metais pristatytas EBPO Įgūdžių strategijos rekomendacijas Lietuvai. 1.12 ir 1.13 punktuose tiesiogiai siūloma užtikrinti, kad profesinio rengimo ir mokymo bei aukštojo mokslo finansavimo ir priėmimo studijuoti politika skatintų studentus prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių. Tai gali tiek priemonės, padedančios iš nepalankios socialinės ir ekonominės padėties kilusiems studentams patekti į valstybės finansuojamas vietas srityse, kuriose trūksta kvalifikuotų specialistų, tiek tikslingas studentų krepšelių subsidijų skirstymas.

Ministerija dar turi laiko pakeisti ankstesnę praktiką – šiuo metu vyksta pirmasis priėmimo į mokymo įstaigas etapas, jis baigsis rugpjūčio 11 dieną. Pagal senąją tvarką po šio termino ministerija turės „perskirstyti“ kvotas, tačiau, LINPRA vertinimu, gerokai efektyviau būtų priimti politinį sprendimą ir kvotas inžinerinės bei technologijų pramonės specialybėms panaikinti iš viso.