Tomas Prūsas: 2022-ųjų pramonės paradoksas – neapibrėžtumams tik didėjant investicijų planai nestojo
Jeigu reikėtų keliais žodžiais apibūdinti, kaip 2022-aisiais metais gyvavo Lietuvos inžinerijos pramonė, tai tarp jų tikrai būtų „vėluojame“, „tiekimas“, „lankstumas“. Tačiau negalima pamiršti ir tokių svarbių raktažodžių kaip „investicijos“ ir „augimas“. Kaip visa tai dera metais, kuriuos prisiminsime kaip pandemijos pabaigą ir Ukrainos karą?
Pradėkime nuo statistikos:
Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad inžinerijos ir technologijų pramonės produkcija (pagal klasifikatorių kodai C22 ir C24-C30) 2022 metais vėl mušė rekordus ir per dešimt mėnesių siekė 5,573 mlrd. eurų. Jeigu lapkričio-gruodžio mėnesiai pakartos spalio rezultatus, tai per 2022 metus šio sektoriaus Lietuvos inžinerijos pramonės įmonės bus pagaminusios produkcijos už 6,773 mlrd. eurų (vertė be PVM ir akcizų). Tai 21,9 proc. daugiau, nei 2021 metais.
Beje, teigiami pokyčiai lydi ne tik šios pramonės šakos veiklą. Ekonomistas Žygimantas Mauricas, neseniai trijų Baltijos valstybių šių metų III ketvirčio rezultatus lyginęs su ikipandeminiais 2019-aisiais, konstatavo, jog Lietuvos pramonė demonstravo solidų 6,4 proc. metinį augimą, kuris šalies BVP pakėlė 1,5 p.p. Tokį augimą lemia pastaraisiais metais reikšmingai išaugusios investicijos į naujų fabrikų statybą, kur, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, svarbų vaidmenį atlieka ne sostinės regionas. Lietuvos pramonė taip pat pademonstravo didelį lankstumą ir pasinaudojo sutrūkinėjusiomis pasaulio gamybos grandinėms COVID-19 pandemijos metu – gamybos modeliui keičiantis iš „just in time“ į „just in case“” Lietuvos įmonės sugebėjo reikšmingai padidinti eksporto rinkos dalį.
Tai, kad Lietuvos inžinerijos pramonės įmonės susiduria su vis didesniais sunkumais, rodo ir LINPRA narių duomenys – pilnai ir laiku įvykdytų užsakymu dalis nuosekliai mažėja visus šiuos metus. Šiandien galima „džiaugtis“, jeigu bent du užsakymai iš trijų įvykdomi laiku. Tokia situacija kelia didžiules įtampas tiek pirkimų, tiek pardavimų srityse, tačiau visiems tampa aišku, jog tai naujoji realybė, su kuria tenka susitaikyti.
Šiek tiek vilties teikia ir natūrali rinkos reakcija. Štai INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, jog lėtėjančios Vakarų ekonomikos apsukos, prastėjantys įmonių lūkesčiai ir griežta Kinijos politika valdant Covid-19 padėjo normalizuoti žaliavų kainas: jau gerokai atpigę pramoniniai metalai, panašios tendencijos jaučiasi ir pervežimų rinkose. Pavyzdžiui, jūrinio transporto atveju kainos nuo 2021-ųjų rekordų dabar yra sumažėjusios kone dukart. Tiesa, vartotojų šie signalai kol kas dar nepasiekia.
Paradoksalu, tačiau didelė infliacija Lietuvos atveju yra dar viena paskata nestabdyti investicinių projektų. Pigaus finansinio kapitalo laikais sukaupti rezervai daugelį Lietuvos įmonių verčia investuoti nelaukiant rinkų neapibrėžtumo pabaigos net ir santykinai smarkiai išaugusių statybos darbų sąlygomis. Delsimas vykdyti investicinius projektus, laukiant geresnių kainų ir aiškumo rinkose, daugeliui potencialių projektų gali virsti gerokai didesniais praradimais dėl nuvertėjančio finansinio kapitalo. Žinoma, visiškai kitoje situacijoje yra tie investuotojai, kurie projektus finansuoja didesne skolintų lėšų dalimi.
Ar šios priežastys gali lemti pramonės rezultatų lėtėjimą ar net susitraukimą? Čia Lietuva gali tapti malonia išimtimi. Lygindami LINPRA narių duomenis su inžinerijos ir technologijų europinės asociacijos „Orgalim“ duomenimis matom, kad Europos lygiu jau 2022-aisiais fiksuotas neigiamas rezultatas (bendri metiniai pardavimai krito 0,7 proc.). Dviženklis Lietuvos įmonių augimas, tikėtina, didele dalimi sietinas su infliacija, o ne produkcijos apimties augimu, todėl tai gali būti signalas, kad prarandamas konkurencingumas, kai kaštų prasme sparčiai artėjama Vakarų valstybių link.
Kita vertus, 2022-uosius pasitikę su dvejomis pandemijos ir Rusijos/Kinijos/Baltarusijos santykių krizėmis, šiuos metus baigiam pandemijai dar tebedarant reikšmingą įtaką, o santykiams su Rusija/Baltarusija tik aštrėjant tebesitęsiančio Ukrainos karo fone. Uždarant 2022-uosius galima tik pasidžiaugti, kad didžiulius verslo aplinkos virsmus Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė įveikia ir juda į priekį. Tegul 2023 būna kupini kompetencijų ir sėkmės!
