Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės teigiamus 2026-ųjų lūkesčius riboja talentų stygius

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės lyderiai optimistiškai žvelgia į 2026 metus ir tikisi apyvartos augimo, orientuojantis į plėtrą esamose eksporto rinkose bei naujų eksporto rinkų plėtrą. Kita vertus, šiuos lūkesčius apriboja geopolitinis neapibrėžtumas, įtampa Hormūzo sąsiauryje, biurokratinė našta ir talentų stygius Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje.

Remiantis Užimtumo tarnybos 2025 m. lapkričio–gruodžio mėn. vykdyto darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, matome, kad 2026 m. bendrai Lietuvoje darbuotojų trūkumas (42 proc.) buvo priskiriamas prie vienų iš pagrindinių darbdavių laukiamų veiklos vystymo iššūkių. Pirmoje vietoje buvo nurodytas minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) augimas (47,2 proc.), o trečioje – žaliavų brangimas (34 proc.). Gamybos sektoriuje taip pat dominavo įvardinti trys pagrindiniai iššūkiai, tačiau jų eiliškumas išsidėstė kitokia tvarka: žaliavų brangimas (56,2 proc.), MMA augimas (53,4 proc.), darbuotojų trūkumas (47,9 proc.). Remiantis 2026 m. atliktos apklausos tarp Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (toliau – LINPRA) narių rezultatais, pagrindinės Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės stiprybės yra konkurencingumas ir lankstumas (57 proc.) bei kvalifikuota darbo jėga (31 proc.). Taigi akivaizdu, kad talentų pritraukimas ir jų išlaikymas šioje pramonėje yra itin svarbus ir aktualus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skaičiuojama, kad 2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje dirbo apie 63 tūkst. darbuotojų.

Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, 2026 m. Lietuvoje žmogiškųjų išteklių srityje kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (40,8 proc.) yra įvardinamas kaip opiausia problema, o apdirbamojoje gamyboje šis iššūkis yra dar aktualesnis (54,5 proc.). Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje talentų ir kompetencijų užtikrinimas yra glaudžiai susijęs su technologine pažanga, inovacijų diegimu. Remiantis LINPRA narių apklausa, išsiaiškinta, kad Vyriausybės parama / subsidijos (29 proc.), talentų ir kompetencijų užtikrinimas (25 proc.) ir geresnė verslo aplinka bei paskatos (25 proc.) yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys įmones investuoti į inovacijas. Vis dėlto, biurokratinė našta (39 proc.) ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius (20 proc.) yra vienos iš pagrindinių kliūčių, susijusių su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sėkmingos eksporto veiklos vykdymu. Žinoma, papildomai reikėtų išskirti geopolitinius neramumus bei įtampą Hormūzo sąsiauryje, kaip veiksnius, kurie kelia papildomus iššūkius dabartinėje ir ateities perspektyvoje.

Kaip žinome, pažanga inovacijų srityje yra svarbi šalies ekonomikos augimui. Naujos technologijos, pažangūs sprendimai ir moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra dažnu atveju didina įmonių produktyvumą, kuria aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir stiprina šalies konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Inovacijos taip pat skatina investicijų pritraukimą, eksporto augimą bei spartesnį ekonomikos prisitaikymą prie globalių pokyčių. Valstybės, kurios geba sėkmingai paversti inovacijas ekonomine verte, dažniausiai pasižymi spartesniu ekonomikos augimu ir aukštesniu gyventojų gyvenimo lygiu. Vis dėlto, sėkmingiems šių sprendimų rezultatams yra būtini talentai, ypač talentai inžinerijos ir technologijų pramonės srityje.

Taigi žmogiškųjų išteklių srityje darbdaviams ne retai iššūkiu tampa kvalifikuotų darbuotojų poreikis ne tik šiandien, bet ir ateityje. Ne išimtis ir inžinerijos ir technologijų pramonė. Todėl būtina priimti kompleksinius sprendimus šalies mastu, įskaitant integruotos inžinerinės programos įtraukimu į bendrąsias ugdymo programas, inžinerinio ugdymo, inžinerinių gimnazijų, STEAM centrų stiprinimu ir skatinimu įvairiomis formomis ir pan.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės darbdaviai pozityviai žvelgia į ateitį

Geopolitinis neapibrėžtumas ir iš to kylančios negatyvios pasekmės tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikai, dažnu atveju susijusios su energijos išteklių pasiūla ir jos kainomis, laikinai įneša niūrių atspalvių į prognozuotą šviesų rytojų. Kita vertus, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė sąlyginai stabiliai ir be panikos žvelgia bei vertina esamą situaciją ir ateities perspektyvas.

2026 m. Lietuvos ekonomikai neabejotinai turės įtakos šalyje įgyvendinamos reformos, įskaitant atsiradusią galimybę atsiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos, didėjančios valdžios sektoriaus išlaidos (pvz., gynybos sričiai) bei neramumai tarptautinėje erdvėje. Atsižvelgiant į šias ir kitas aplinkybes, LR finansų ministerija (kovo mėn.) ir Lietuvos bankas (balandžio mėn.) prognozuoja, kad 2026 m. Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,1 proc., t. y. šiek tiek daugiau nei 2025 m. (2,9 proc.). Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (sausio mėn.) duomenimis, prognozuojama, kad ES BVP augimas bus mažesnis ir sieks 1,5 proc., kaip ir 2025 m. Lietuvoje prognozuojama, kad infliacija viršys normalų metinį augimo tempą ir gali siekti nuo 3,7 proc. (LR finansų ministerija) iki 5,1 proc. (Lietuvos bankas). O padėtis darbo rinkoje vis dar turėtų išlikti palanki darbuotojams, kai nedarbo lygis turėtų svyruoti nuo 6,7 proc. (Lietuvos bankas) iki 6,8 proc. (LR finansų ministerija).

Atsižvelgiant į vykstančius pokyčius politiniame ir ekonominiame kontekste, atitinkamai reaguoja ir Lietuvos darbdaviai. Remiantis Užimtumo tarnybos 2025 m. lapkričio–gruodžio mėn. vykdyto darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, matome, kad darbdavių lūkesčiai dėl 2026 metų yra santūresni nei prieš metus. Visgi didžioji dalis darbdavių planuoja, kad 2026 m. gamybos ir / arba paslaugų apimtys nesikeis (65,5 proc.), darbuotojų skaičius išliks stabilus (70,5 proc.), lėšos technologijoms (65,7 proc.) ir darbuotojų mokymams (74,7 proc.) nekis, lyginant su 2025 m. Kita vertus, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė, kuri 2025 m. per metus paaugo 6,6 proc., o eksporto apimčių augimas siekė net 8,9 proc., pozityviai prognozuoja 2026 m. Kitaip sakant, 2026 m. sausio pabaigoje buvo atlikta apklausa tarp Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (toliau – LINPRA) narių ir išsiaiškinta, kad didžioji dalis (75 proc.) darbdavių tikisi, kad 2026 m. atitinkamos įmonės apyvarta didės.

Vis dėlto, prognozuojama, kad 2026 m. Lietuvoje užsienio paklausa, kuri 2025 m. didžiąja dalimi buvo nulemta suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, turėtų augti mažiau. Taigi prognozuojama, kad 2026 m. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas turėtų svyruoti nuo 2 proc. (Lietuvos bankas) iki 2,7 proc. (LR finansų ministerija), kai 2025 m. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas augo 4,2 proc. Nuosaikesnės darbdavių plėtros prognozės atsispindi ir Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonių tyrimo rezultatuose: 2026 m. 21,3 proc. darbdavių planuoja plėtrą Lietuvoje ir / ar užsienyje, kai 2025 m. plėtrą planavo 24,6 proc. darbdavių.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonei eksportas yra itin svarbus, nes didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama į tokias šalis kaip Vokietija, Švedija, Lenkija, Nyderlandai, JAV, Norvegija. Be to, LINPRA nariai apklausoje dažniausiai nurodė, kad 2026 m. pagrindinis įmonės tikslas yra susijęs su plėtra esamose eksporto rinkose (45 proc.) arba naujų eksporto rinkų paieška (27 proc.). Vis dėlto, biurokratinė našta (39 proc.) ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius (20 proc.) yra vienos iš pagrindinių kliūčių, susijusių su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sėkmingos eksporto veiklos vykdymu.

Kita vertus, 2026 m. išaugę neramumai Irane bei įtampa Hormūzo sąsiauryje didina neapibrėžtumą pasaulio rinkose. Galimi energijos išteklių tiekimo trikdžiai, naftos kainų svyravimai, augančios logistikos sąnaudos gali neigiamai paveikti infliacijos, eksporto, investicijų bei ekonomikos augimo prognozes tiek makroekonominiame, tiek mikroekonominiame lygmenyje. Todėl dalis LINPRA darbdavių lūkesčių gali būti realizuoti mažesne apimtimi, atsižvelgiant į geopolitinės situacijos raidą ir jos poveikį tarptautinei prekybai bei tiekimo grandinėms.

Taigi 2026-aisiais pagrindiniai iššūkiai turėtų būti susiję su spartesniu kainų augimo tempu ir galimu eksporto apimčių susitraukimu, lyginant su 2025 m. Kita vertus, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė, sutelkusi talentingus ir perspektyvius darbuotojus bei inovatyvius, racionalius ir strategiškai mąstančius vadovus, kurie geba sėkmingai konkuruoti tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje arenoje optimistiškai žvelgia į 2026 m. ir tikisi apyvartos augimo, orientuojantis į plėtrą esamose eksporto rinkose bei naujų eksporto rinkų plėtrą.

Ketvirtojo STEAM TEAM čempionato nugalėtojai – moksleiviai iš Vilniaus ir gimnazistai iš Panevėžio

Publikuota LRT.lt, Lrytas.lt, Elektronika.lt ir kt. 

Gegužės 15 dieną Vilniaus LITEXPO parodų ir kongresų centre įvyko jau ketvirtojo kasmetinio Lietuvos jaunųjų inžinierių čempionato STEAM TEAM finalas. Dėl geriausiųjų vardo varžėsi 15 stipriausių komandų iš visos šalies. Nugalėtojais tapo Vilniaus „Ryto“ progimnazijos moksleivių komanda „Android“ ir gimnazistai iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, pasivadinę „JBG Robotics“.

Čempionatą STEAM TEAM jau ketvirtus metus iš eilės organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA. Jos vadovas Darius Lasionis pastebi, kad STEAM TEAM jau tapo rimtu ir kasmet nekantriai laukiamu inžinerinės pakraipos renginiu, skatinančiu vaikus ir jaunimą aktyviau domėtis šia sritimi, technologijomis ir kūryba.

„Inžinerija susidomėję moksleiviai mąsto, kuria, eksperimentuoja. STEAM TEAM čempionatas leidžia jiems ne tik pasivaržyti dėl geriausios kūrybinės ir techninės idėjos, bet ir suteikia itin vertingos patirties mokantis bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, operatyviai spręsti problemas. Ir, žinoma, daug džiaugsmo, savo idėjas pavertus realiai veikiančiais projektais“, – sako D. Lasionis.

Šių metų nugalėtojai – vilniečiai ir panevėžiečiai

Finale, vykusiame Vilniaus LITEXPO parodų ir kongresų centre, įspūdingiausias Goldbergo mašinas pademonstravo ir nugalėtojų laurus pelnė moksleiviai iš Vilniaus bei gimnazistai iš Panevėžio. 5–8 klasių kategorijoje pirmą vietą laimėjo Vilniaus „Ryto“ progimnazijos komanda „Android“. 9–12 klasių grupėje nugalėtojais tapo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos komanda „JBG Robotics“. Joms abiem buvo įteiktos pagrindinės, 1000 eurų dydžio premijos.

Antrąsias vietas iškovojo Kauno KTU inžinerijos licėjaus moksleivių komanda „IDĖJA“ ir Vilniaus VšĮ „Gravitas schola“ gimnazistai „Batman cult“. Jiems buvo įteiktos 500 eurų premijos. Trečiąsias vietas ir 300 eurų premijas laimėjo 5–8 klasių moksleivių komanda „Astro“ iš Kauno Palemono gimnazijos bei gimnazistai iš Šiaulių universitetinės gimnazijos „Chaoso meistrai“. Visoms finalo dalyvėms buvo įteikti ir papildomi konkurso rengėjų bei rėmėjų prizai.

Iš viso finale rungėsi 8 moksleivių ir 7 gimnazistų komandos iš Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Vilniaus ir Kauno rajonų mokyklų bei STEAM centrų. Į finalą jos pateko, laimėję vieną iš regioninių pusfinalių, kuriuose iš viso varžėsi daugiau nei 60 komandų.

Komandinis darbas ir varžybų džiaugsmas

Kaip ir kiekvienais metais, STEAM TEAM dalyviai turėjo sukurti veikiančią Goldbergo mašiną – sudėtingą mechaninių veiksmų grandinę, kurioje vienas procesas sklandžiai inicijuoja kitą. Tam prireikė mėnesių kruopštaus pasiruošimo, kūrybinių ieškojimų, bandymų ir komandinio darbo.

Toje pačioje Vilniaus „Ryto“ progimnazijos 8 klasėje besimokantis „Android“ komandos duetas – Gustė ir Andrius – STEAM TEAM finale dalyvavo ir pernai, laimėję antrąją vietą. Šiemet, sukonstravę Goldbergo mašiną, kurioje robotas pianinu atliko Europos himną, o pristatymo pabaigoje atidengtas senovinis radijas priminė apie 100 metų radijo sukaktį Lietuvoje, „Android“ tapo savo amžiaus grupės nugalėtojais.

„Ypač įsiminė komisijos reakcija ir šypsenos, kai Goldbergo mašinos pristatymo pabaigoje užsklanda atidengė senovinį radiją, simboliškai siejantį STEAM TEAM projektą su radijo šimtmečiu Lietuvoje“, – prisimena „Android“ vadovas ir mentorius Darius Užusenis.

Kalbėdami apie laimėjimą, „Android“ komandos nariai pripažįsta, kad tokiuose konkursuose svarbi ir sėkmė, tačiau neabejoja, kad daugiausiai lemia kruopštus pasiruošimas ir komandinis darbas. Tam pritaria ir kitos STEAM TEAM nugalėtojų komandos „JBG Robotics“ vadovė, mokytoja Renata Burbaitė.

„Nugalėti padėjo ramus, nuoseklus darbas, kruopštus techninis pasiruošimas bei itin stiprus tarpusavio ryšys – visi komandos nariai buvo labai atsakingi, tinkamai pasiskirstė darbus, vienas kitą entuziastingai palaikė tiek ruošdamiesi varžyboms, tiek finalo metu“, – pasakoja R. Burbaitė.

Pasak jos, dabartine sudėtimi – keturi dešimtokai ir viena vienuoliktokė – „JBG Robotics“ drauge kuria nuo praėjusių metų pavasario ir jau dalyvavo ne vienose robotikos varžybose. Keturiems dešimtokams vaikinams šis STEAM TEAM čempionatas buvo pirmasis, o vienintelė komandos mergina jame jau dalyvavo ir pernai – tiesa, tik pusfinalyje ir kitos komandos sudėtyje.

„Finalas paliko labai gerą įspūdį – ypač patiko tai, kad komandų sukonstruotų Goldbergo mašinų veikimą buvo galima stebėti ekranuose. Taip pat džiugino ir papildomos veiklos – pavyzdžiui, bendras „protmūšis“, sukūręs tikrą šventinę atmosferą“, – sako R. Burbaitė.

D. Užusenis priduria, jog jo kuruojamai komandai finalo atmosfera pasirodė pakili, bet kartu ir labai profesionali – „Android“ nariai išskyrė finalo vedėjo darbą, muziką ir pagrindinę sceną, kuri kūrė stipraus, įkvepiančio renginio jausmą.

Ne tik šventė, bet ir žinios bei patirtis

Čempionatą kasmet organizuojančios LINPRA vadovas D. Lasionis pabrėžia, kad svarbiausias STEAM TEAM tikslas yra ne vien išrinkti nugalėtojus, bet ir suteikti jaunimui galimybę praktiškai „pasimatuoti“ savo kūrinių, kuriuose naudojami inžineriniai principai, stiprumą, lyginant su kitais panašiais projektais.

„STEAM TEAM jau įrodė, kad jaunų žmonių kūrybiškumas ir technologinis smalsumas Lietuvoje yra labai didelis. Finale moksleiviai turi galimybę ne tik jį pademonstruoti ir parodyti savo kūrinius, bet ir pamatyti kitus panašius darbus iš visos Lietuvos, pasisemti idėjų. Vaikams tai leidžia ne tik dar kartą įsitikinti, kad inžinerija – tai ne vien teorija ar formulės, bet ir pasijusti didesnės inžinerinės bendruomenės dalimi. O tai gali tapti lemtingu argumentu ir renkantis gyvenimo po mokyklos kelią“, – įsitikinęs D. Lasionis.

Tam, kad tokie konkursai kaip STEAM TEAM gali turėti didelę įtaką jaunuolių profesiniam pasirinkimui ateityje, pritaria ir abiejų šiemetinių laimėtojų vadovai.

„Tokios varžybos iš tiesų labai motyvuoja vaikus, nes iš arti parodo, kad inžinieriaus profesija yra ne tik labai plati, bet ir prasminga, kūrybiška ir kupina galimybių“, – sako R. Burbaitė.

D. Užusenis priduria, jog tokie konkursai suteikia itin vertingos praktinės patirties – padeda ugdyti drąsą kalbant prieš auditoriją, stiprina pasitikėjimą savimi ir moko nepasimesti sudėtingose situacijose. Šią patirtį „Android“ komanda sėkmingai pritaiko tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose robotikos konkursuose – pavyzdžiui, viename didžiausių jaunimo renginių pasaulyje, „FIRST Tech Challenge“ pasaulio robotikos čempionate Hiustone. D. Užusenis pabrėžia, kad būtent tokios patirtys labiausiai augina ir motyvuoja rinktis inžinerijos kelią.

LINPRA išsirinko naują vadovybę ketverių metų kadencijai

Publikuota: VŽ, DELFI, LRT.lt, 15min

Visuotiniame Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA narių suvažiavime patvirtinta nauja LINPRA prezidiumo sudėtis ir išrinktas asociacijos prezidentas bei trys viceprezidentai.

Penktadienį, gegužės 15 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO įvyko visuotinis Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA narių susirinkimas. Jo metu asociacijos prezidentu dar vienai kadencijai buvo patvirtintas Tomas Prūsas, Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos įmonės „Harju Elekter“ direktorius.

Taip pat patvirtinta nauja 2026–2030 m. LINPRA prezidiumo sudėtis ir trys asociacijos viceprezidentai. Jais tapo jau anksčiau viceprezidento pareigas ėjęs Arnoldas Šileika (AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius), ilgametis prezidiumo narys ir pirmą kartą viceprezidentu paskirtas Giedrius Valuckas (UAB „Progressive Business Solutions“ ir BAMC vadovas) bei pirmą kartą į prezidiumą išrinktas Ignas Vosylius (UAB „Axioma Metering“ vadovas).

Pristatydamas naująjį prezidiumą, LINPRA administracijos direktorius Darius Lasionis pažymėjo, kad asociacija pastaraisiais metais reikšmingai augo ir stiprino savo vaidmenį, atstovaudama sektoriaus interesams.

„LINPRA šiandien vienija ne tik lyderiaujančias šalies inžinerinės pramonės įmones, bet ir aktyviai augančius regioninius verslus, technologijų bendroves ir mokslo bei švietimo institucijas. Per pastaruosius metus matėme augantį narių įsitraukimą, aktyvų dalyvavimą patirties mainų forumuose, projektuose ir tarptautinėse iniciatyvose. Neabejoju, kad naujasis prezidiumas tęs šią kryptį ir prisidės prie dar didesnės vertės visam inžinerijos sektoriui kūrimo“, – sako D. Lasionis.

Be jau minėtų prezidento ir trijų viceprezidentų, į naująjį LINPRA prezidiumą išrinkti Aurelijus Beleckis („Elinta Robotics“), Andrius Vilkauskas (KTU), Kęstutis Jasiūnas („Ekspla“), Edvardas Radzevičius („Altas Auto“), Juozas Maksvytis („Terekas“), Jurga Martinaitytė („Battec“), Justinas Gargasas („Vilnius Tech“), Gintaras Vilda („Pažangios inovacijos“), Justinas Berneckis („ROL Lithuania“), Vytautas Petkūnas („Visaginas TECH“) ir Rimantas Damanskis („Circleplast“, „R&R IDEAS“).

Darbuosis ketverius metus

Pasak trečiąją LINPRA prezidento kadenciją pradedančio T. Prūso, asociacijos prioritetai artimiausiais metais ir toliau bus orientuoti į švietimą, talentų ugdymą bei jaunimo skatinimą rinktis inžinerinės pakraipos studijas ir profesinį kelią.

„Jei norime, kad Lietuva išliktų konkurencinga ir augtų per inovacijas bei aukštą pridėtinę vertę kuriančią pramonę, turime pradėti nuo pačių pagrindų – švietimo sistemos stiprinimo. Susidomėjimą inžinerija reikia ugdyti ne tik tarp abiturientų, bet gerokai anksčiau – dar mokykloje. Turime užtikrinti, kad jauni žmonės visoje Lietuvoje turėtų galimybę pažinti technologijų ir inžinerijos pasaulį, atrasti savo talentus ir įgyti ateities darbo rinkai reikalingų kompetencijų“, – sako T. Prūsas.

Minčiai, kad inžinerija turi milžinišką potencialą, prisidedant prie visų šalies gyventojų gerovės, pritaria ir vienas naujai išrinktų LINPRA viceprezidentų I. Vosylius.

„Tikiu, kad Lietuvos inžinerinė pramonė gali įspūdingai augti ne vien Baltijos valstybių ar Europos regione, bet ir visame pasaulyje. Manau, jog kartais mums tiesiog pritrūksta drąsos ir sveiko pasitikėjimo savimi. Sieksiu, kad LINPRA nuolat aktyviai palaikytų mūsų šalies įmones ir skatintų jas kurti globalius prekinius ženklus, produktus bei inovacijas. Tokių pavyzdžių turime jau dabar ir neabejoju, kad jų gali būti kur kas daugiau“, – kalba I. Vosylius.

Paraiškas dalyvauti naujojo prezidiumo rinkimuose pateikė 25 LINPRA narių atstovai. Už 15 savo pasirinktų kandidatų galėjo balsuoti visi LINPRA nariai – įmonių vadovai arba jų įgalioti atstovai. Balsavimas vyko internetu, o jame dalyvavo 136 LINPRA priklausančių organizacijų atstovai, arba 76 proc. visų balso teisę turinčių asociacijos narių.

15 daugiausiai balsų surinkusių kandidatų pateko į naujojo prezidiumo sudėtį, kuri visuotinio susirinkimo metu buvo patvirtinta artimiausių ketverių metų kadencijai.

Daugiau nei 30-ies metų istoriją skaičiuojanti LINPRA 2025 m. pabaigoje vienijo 175 narius – 14 daugiau nei metais anksčiau. Didžioji jų dalis, 124, yra gamybinės įmonės, 25 atstovauja švietimo ir mokslo sektoriui, dar 26 veikia paslaugų sektoriuje.

Lietuvoje kaupiama ekonomikos galia

Darius Lasionis – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius

Europos komisija siūlo  Pramonės spartinimo aktą (PSA), kurio tikslas – stiprinti pramonę ir kurti darbo vietas Europoje. Tiksliau sakant, PSA nustatytas tikslas iki 2035 m. gamybai tenkančią ES BVP dalį padidinti iki 20 proc. Visgi, tikslas yra aukšto lygio politinė ambicija, strateginė kryptis, negarantuojanti rezultato. Genialumas slypi paprastume: konkurencingumo užtikrinimas yra pagrindinis raktas į sėkmę. Konkurencingumą lemia darbo našumas, žaliavų ir darbo kaštai. Tiek Kinijoje, tiek Azijos šalyse žaliavų ir darbo kaštai yra mažesni ir darbo trukmė yra ilgesnė nei Europoje. Vis dėlto, inžinerijos ir technologijų pramonė Lietuvoje išsiskiria darbo našumo kontekste.

Inžinerijos ir technologijų pramonėje dirbantis asmuo sukuria daugiau pridėtinės vertės

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. (už 2025 m. duomenų dar nėra) Lietuvoje darbo našumas siekė 47,2 tūkst. eurų, kai jis buvo vertinamas pridėtine verte, tenkančia vienam užimtajam to meto kainomis. Per metus darbo našumas padidėjo 4 proc., tačiau jis buvo mažiausias nuo 2021 m. Vadinasi, darbo našumas Lietuvoje didėja, tačiau augimo tempas „išsikvepia”. Aukštesnis perspektyvumo lygis yra pastebimas Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje. 2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės vidutinis darbo našumas siekė 50,2 tūkst. eurų ir tai buvo aukštesnis rodiklis nei šalies ūkyje ir apdirbamojoje gamyboje (45,1 tūkst. eurų). Tai rodo, kad Lietuvoje vienas dirbantis asmuo per metus vidutiniškai sukūrė šiek tiek daugiau pridėtinės vertės nei bendrai šalies ūkyje (pokytis: 3 tūkst. eurų) ir apdirbamojoje gamyboje (pokytis: 5,1 tūkst. eurų) dirbantis asmuo. O metinis augimo tempas siekė 6,9 proc. ir jis buvo didesnis nei šalies ūkyje bei apdirbamojoje gamyboje.

Ši situacija atspindi sąlyginai didesnį Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės konkurencingumą. Tam reikšmingos įtakos gali turėti diegtų inovacijų ir technologijų mastas įmonėse. Pavyzdžiui2022–2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje inovacinę veiklą vidutiniškai vykdė 68 proc. įmonių  ir tai buvo 6 proc. punktais daugiau nei apdirbamosios gamybos srityje bei 5 proc. punktais daugiau nei 2020–2022 m. inžinerijos ir technologijų pramonėje. Taigi matome, kad palaipsniui vis daugiau įmonių savo veikloje diegia naujus produktus, naujus technologinius ar veiklos organizavimo, rinkodaros procesus.

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius – darbo našumo lyderis

2024 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje išsiskyrė kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius, kuriame darbo našumas siekė 86,5 tūkst. eurų, kai jis yra vertinamas pridėtine verte, tenkančia vienam užimtajam to meto kainomis. Kitaip sakant, šiame subsektoriuje darbo našumas buvo 1,8 karto didesnis nei šalies ūkyje, 1,9 karto didesnis nei apdirbamojoje gamyboje ir 1,7 karto didesnis nei inžinerijos ir technologijų pramonėje. O metinis augimo tempas siekė net 22 proc. Šio sektoriaus aprėptyje kuriama moderni, aukštos pridėtinės vertės produkcija, konkurencinga ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Stiprėjantis Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės potencialas yra tyliai kaupiama ekonomikos galia, kuri šalies mastu naudą teikia ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Kitaip sakant, investicijos į aukštą pridėtinę vertę kuriančią inžinerijos ir technologijų pramonę yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti šalies ekonominį gerbūvį ne tik šiandienai, bet ir ateities kartoms.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto proveržis

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė, sutelkusi talentingus ir perspektyvius darbuotojus bei inovatyvius, racionalius ir strategiškai mąstančius vadovus, taikant aukšto lygio technologinius sprendimus, geba efektyviai konkuruoti ne tik nacionalinėje erdvėje, bet ir tarptautinėje arenoje. Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksportas siekė 5,94 mlrd. eurų ir per metus išaugo 8,9 proc. Nors eksporto apimčių prognozė buvo kuklesnė, o ir pastaruosius dvejus metus metinis augimo tempas svyravo apie 4 proc. Struktūriškai sąlyginai daugiausiai buvo eksportuojama kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių (22,5 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (19,3 proc.), elektros įrangos (16,2 proc.) lietuviškos kilmės prekių. LINPRA prezidentas Tomas Prūsas pabrėžia, kad esantys neramumai tarptautinėje arenoje nepakenkė Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonei, priešingai – ją sustiprino. Galiausiai šis inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto proveržis yra svarbus šalies mastu: Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė generavo net 23,5 proc. Lietuvos eksporto apimties.

2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės pagrindinės eksporto kryptys buvo Vokietija, Švedija, Lenkija, Nyderlandai, JAV ir Norvegija. Šioje pramonėje sąlyginai didžiausiu metiniu eksporto augimo tempu išsiskyrė kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių subsektorius (22,9 proc.). Tomas Prūsas komentuoja, kad tokio pobūdžio situacija nestebina, nes kasdienybėje kiekvienas iš mūsų naudojame elektronikos įrenginius, o jų poreikis apima vis platesnį spektrą ir natūraliai didėja jų komponentų poreikis. Be viso to, prekybos karų tarp JAV ir Kinijos bei augančios priklausomybės nuo kiniškų komponentų rizika keičia tiekimo grandinių sprendimus – įmonės vis dažniau baiminasi galimų tiekimo blokadų, kibernetinių ar nacionalinio saugumo grėsmių. Atsižvelgiant į tai, pastebime, kad vis dažniau europiečiai yra linkę užsakyti prekes iš europiečių, amerikiečių ar kitų patikimų šalių gamintojų, o ne iš Azijos valstybių, kurios gali kelti saugumo klausimų. Ypač tai aktualu kalbant apie dvigubos paskirties su gynyba susijusius produktus.

2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto kontekste išsiskiria Vilniaus (37,2 proc.), Šiaulių (33,9 proc.), Kauno (32,5 proc.) ir Panevėžio (31 proc.) apskritys, kuriose atitinkamai inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto dalis bendroje Lietuvos pramonės eksporto apimtyje viršija 30 proc. Kitaip sakant, šias apskritis galima įvardinti kaip pagrindiniu Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto generavimo šaltiniu.

Taigi Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė yra konkurencinga ne tik nacionalinėje aplinkoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Visa tai prisideda ne tik prie dabarties ekonominio gerbūvio kūrimo ir stiprinimo, bet ir prie veržlios bei perspektyvios Lietuvos ateities paveikslo kūrimo.

ES reguliavimo kryptys – dėmesio centre: Tomas Prūsas dalyvavo Orgalim tarybos diskusijoje su komisaru Valdis Dombrovskis

LINPRA prezidentas Tomas Prūsas dalyvavo Orgalim tarybos aukšto lygio diskusijoje Hannover Messe 2026 metu, kurioje kartu su Europos Komisijos komisaru Valdis Dombrovskis aptartos ES reguliacinės politikos kryptys.

Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta reguliacinės aplinkos supaprastinimui ir jo poveikiui Europos technologijų pramonei. Pabrėžta, kad įmonės susiduria su persidengiančiais ir kartais prieštaringais reikalavimais – nuo skaitmeninio ir kibernetinio reguliavimo iki aplinkosaugos politikos, kurie didina administracinę naštą ir lėtina inovacijų diegimą.

Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pristatyti „geresnio reguliavimo ir įgyvendinimo“ komunikatą bei veiksmų planą, orientuotą į teisėkūros kokybės gerinimą, nuoseklumą ir perteklinių reikalavimų mažinimą. Taip pat numatyti konkretūs tikslai – administracinę naštą sumažinti 25 % visoms įmonėms ir 35 % mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Diskusijoje akcentuota, kad nepaisant pastaraisiais metais įgyvendintų iniciatyvų, bendras reguliacinis krūvis išlieka reikšmingas, todėl būtinas sisteminis požiūris ir struktūriniai pokyčiai. Tai ypač aktualu technologijų ir inžinerijos sektoriui, kuriame inovacijų tempas dažnai lenkia reguliavimo procesus.

Šie klausimai tiesiogiai svarbūs ir Lietuvos inžinerijos pramonei – aiški, proporcinga ir prognozuojama reguliacinė aplinka yra būtina sąlyga investicijoms, eksporto plėtrai ir konkurencingumui. LINPRA diskusijoje pristatė sektoriaus poziciją ir įžvalgas dėl reguliavimo supaprastinimo bei verslui palankesnės aplinkos kūrimo.

Lietuvos pramonės pasirinkimas artimiausiam dešimtmečiui – inovacijos ar stagnacija?

Nuotrauka © EKSPLA
Publikuota DELFI 

Nors absoliučiais skaičiais Lietuvos pramonė auga, jos santykinis svoris šalies ekonomikoje pastaraisiais metais mažėja. Vis dėlto yra ir gerų žinių – inžinerijos ir technologijų sektorius toliau stiprina pozicijas. Per 2025 metus šios srities eksportas išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. eurų. Tai sudaro beveik ketvirtadalį (23,4 proc.) viso lietuviškos kilmės eksporto ir yra geriausias rezultatas nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

Išnaudotos dar ne visos pramonės galimybės

Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovas Justinas Didika sako, kad, nepaisant gerų rezultatų, Lietuvos pramonė vis dar neišnaudoja viso savo potencialo.

„Inovacijų kiekis ir tempas labai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus. Elektronikos, optikos, elektrotechnikos, mašinų ir įrangos gamyba aktyviai diegia pažangius sprendimus ir plečiasi užsienio rinkose, tačiau kai kurios tradicinės pramonės šakos vis dar atsilieka. Ten, kur skaitmenizacija ir modernizacija vyksta lėčiau, proveržis yra būtinas norint išlikti konkurencingiems“, – teigia J. Didika.

Pasak jo, nors pramonės apimtys auga, jos dalis šalies ekonomikoje mažėja. Per pastarąjį dešimtmetį apdirbamosios gamybos dalis BVP sumažėjo nuo maždaug 19 proc. iki kiek daugiau nei 15 proc.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje situacija taip pat nevienareikšmė. 2024 m. investicijos į MTEP Lietuvoje pasiekė rekordinę 825 mln. eurų sumą, tačiau jų dalis BVP sudaro vos kiek daugiau nei 1 proc. ir pastaraisiais metais beveik neauga.

„Trumpalaikio atsipirkimo siekis dažnai tampa kliūtimi investuoti į proveržio technologijas. Lėšos dažniau skiriamos energijos efektyvinimui ar įrangos atnaujinimui – tai saugesnės, bet mažesnę pridėtinę vertę kuriančios investicijos“, – sako J. Didika.

Turime kuo didžiuotis, bet sustoti negalime

Inovacijų agentūros ekspertas pastebi, kad nepaisant iššūkių, Lietuvos pramonė turi ir stipriųjų pusių.

„Debesų kompiuterijos, daiktų interneto, išmaniųjų jutiklių naudojimas Lietuvoje jau siekia ar net šiek tiek viršija Europos Sąjungos vidurkį. Inovacijų diegimas ypač spartus chemijos, plastiko, elektronikos, optikos, mašinų ir įrangos gamybos sektoriuose“, – vardija J. Didika.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad šiandien klausimas, ar inovacijos reikalingos, jau nebeaktualus – dabar svarbu, kaip greitai jos bus diegiamos.

„Dirbtinio intelekto srityje matėme, kaip Europa ilgai diskutavo ir bandė apibrėžti reguliavimo gaires, o JAV ir Kinija tuo metu užėmė lyderio pozicijas. Dabar nauji europietiški sprendimai dažnai nebegali konkuruoti masinėje rinkoje ir lieka aktualūs tik nišinėse srityse“, – teigia D. Lasionis.

Ekspertai sutaria, kad vien finansinių paskatų nepakaks – reikalingi struktūriniai pokyčiai.

„Per artimiausius 3–5 metus turime didinti produktyvumą ir iki 2030 metų pasiekti bent 90 proc. ES vidurkio. Šiuo metu esame apie 80 proc. lygyje“, – sako J. Didika.

Pasak jo, tai galima pasiekti modernizuojant regioninę pramonę, didinant robotizaciją ir investuojant į proveržio technologijas – kosmoso, gynybos, elektronikos, optikos, lazerių, žaliųjų technologijų ir kitas aukštos pridėtinės vertės sritis.

Reikia aiškios strategijos, kuri nesikeistų kas kelerius metus

D. Lasionis pabrėžia, kad svarbiausia – nuosekli valstybės kryptis.

„Turime turėti aiškią bent dešimties metų strategiją, kuri nepriklausytų nuo politinių ciklų. Joje turi būti konkretūs tikslai, investicijų priemonės, nuolatinė pažangos analizė ir atsakomybė už rezultatus“, – sako LINPRA vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu rengiamos Nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos gairės ir Inžinerinės pramonės kelrodis, kurie turėtų sustiprinti kompetencijas, skatinti DI diegimą pramonėje, didinti našumą ir konkurencingumą bei aiškiai apibrėžti tolesnę Lietuvos pramonės kryptį.

„Švietimo sistema turi atliepti inžinerijos ir technologijų poreikius, o finansavimas turi būti siejamas su pasiektais rezultatais. Taip pat būtina identifikuoti didžiausią potencialą turinčias sritis ir įmones bei kryptingai jas stiprinti“, – teigia D. Lasionis.

Lietuva maža, bet galimybių turi daug

Pasak LINPRA vadovo, mažas šalies dydis nėra kliūtis augimui, nes Lietuva yra bendros Europos rinkos dalis. Tačiau norint išlikti konkurencingiems, būtina veikti kartu.

„Bendradarbiavimas leidžia greičiau diegti inovacijas, dalintis patirtimi ir matyti realią rinkos situaciją. Užsidarius savo burbule lengva prarasti tempą, o būtent tempas šiandien ir lemia konkurencingumą“, – sako D. Lasionis.

Jis pabrėžia, kad šiandien Lietuva yra kryžkelėje ir privalo kuo skubiau pasirinkti.

„Arba sąmoningai investuosime į modernizaciją, proveržio technologijas ir žmonių kompetencijas, arba turėsime susitaikyti su toliau mažėjančia pramonės dalimi šalies ekonomikoje. Delsimas tampa neleistina prabanga“, – įsitikinęs D. Lasionis.

Išradingiausi šalies moksleiviai vėl susirungs „Steam Team“ čempionate

Publikuota DELFI

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) jau ketvirtus metus iš eilės 5–12 klasių mokinius kviečia dalyvauti Nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate „Steam Team“. Per pirmuosius trejus metus šiame čempionate jau sudalyvavo daugiau nei pusantro šimto komandų ir gerokai virš pusės tūkstančio jaunųjų išradėjų.

Nuo 2023 metų organizuojamas jaunųjų inžinierių čempionatas kasmet sulaukia vis didesnio moksleivių susidomėjimo – vien pernai jame jau varžėsi beveik 300 vaikų ir jaunuolių.

„Lietuvoje vis daugiau mokinių susipažįsta su STEAM principais, apjungiančiais skirtingas disciplinas – nuo gamtos mokslų ir matematikos iki technologijų, inžinerijos bei kūrybinių sprendimų. Tokie čempionatai kaip „Steam Team“ šias žinias vaikams leidžia pritaikyti praktiškai. Ankstesniais metais matėme labai išradingų ir techniškai sudėtingų Goldbergo mašinų, todėl neabejoju, kad ir šiemet moksleiviai nustebins savo idėjomis“, – sako LINPRA direktorius Darius Lasionis.  

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet „Steam Team“ čempionato dalyviai vėl varžysis, konstruodami Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį sudėtingą įrenginį, kuriame vienas mechaninis veiksmas inicijuoja kitą ir taip sukuria visą nuoseklią veiksmų grandinę iki galutinio rezultato.

Ugdo ir technologinius įgūdžius, ir fantaziją

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas, Vilniaus universiteto metodinio STEAM ugdymo centro Inžinerijos laboratorijos kuratorius Marius Narvilas „Steam Team“ čempionate dalyvaus jau trečius metus iš eilės. Jo kuruojama Vilniaus Jėzuitų gimnazijos komanda „Jėzuitų jaučiai“ pernai tapo čempionato nugalėtojais, o 2024 m. savo amžiaus grupėje užėmė antrąją vietą.

M. Narvilas pastebi, kad techninių ir inžinerinių konkursų Lietuvoje moksleiviams vis dar trūksta, nors jie būtų labai naudingi, kadangi atveria visiškai kitokias galimybes nei įprastos, plačiau paplitusios mokyklinės veiklos.

„Mokiniai gali dalyvauti daugelyje konkursų, tačiau dažniausiai tai būna meniniai arba sportiniai renginiai. Tuo tarpu techninių varžybų – kur kas mažiau. „Steam Team“ išsiskiria tuo, kad leidžia vaikams kūrybiškai spręsti užduotis, pasitelkiant įvairias strategijas ir naudojant gana paprastas priemones. Tai padeda mokiniams ugdyti inžinerinį mąstymą, išbandyti skirtingus sprendimus tobulėti ir tiesiog labiau pasitikėti savimi“, – įsitikinęs technologijų mokytojas.

Pasak M. Narvilo, kadangi šiose varžybose svarbūs ne tik techniniai sprendimai, bet ir komandos gebėjimas bendradarbiauti bei mąstyti kūrybiškai, dalyvavimas „Steam Team“ itin teigiamai veikia ir gimnazistų požiūrį į iššūkius bei komandinius sprendimus.

„Vienas ryškiausių pokyčių, kuriuos pastebėjau per pastaruosius dvejus metus – mokinių noras rinktis vis sudėtingesnius sprendimus. Natūralu, kad su patirtimi atsiranda daugiau pasitikėjimo ir drąsos eksperimentuoti. Kartais net ir pats nerimauju, ar viską spėsime, ar pasirinkome tinkamą sprendimą, o mokiniai tuomet mane ramina ir sako, kad viskas pavyks“, – pasakoja M. Narvilas.

Patirtis, praversianti ir gyvenime

Be techninio pasiruošimo etapo, kuomet mokiniai ieško sprendimų, kaip sukonstruoti kuo įdomesnę Goldbergo mašiną, Jėzuitų mokytojas išskiria ir varžybų azartą.

„Atvykus į varžybas, matai, kaip idėjos pamažu virsta veikiančia konstrukcija – ne vien tavo mokinių, bet ir kitų dalyvių – ir norom nenorom imi sirgti už savo komandos sėkmę. Pralaimėjimas, žinoma, gali būti kartus, tačiau tuo pat metu jis suteikia didžiulį impulsą bei motyvaciją tobulėti ir kitais metais pasirodyti dar geriau“, – pasakoja M. Narvilas.  

Technologijų mokytojas pabrėžia, jog tokie konkursai svarbūs ne tik tiems mokiniams, kurie jau dabar planuoja inžinerinę karjerą.

„Steam Team“ ugdo kur kas platesnius įgūdžius – jaunuoliai mokosi dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, susidoroti su nesėkmėmis ir greitai reaguoti į netikėtas situacijas. Pamokose dažnai viskas būna nuspėjama – mokiniai žino, ko tikėtis. O varžybose viskas kitaip: gali būti, kad namuose Goldbergo mašina veikė idealiai, o atvykus į varžybas kažkas ima ir sustoja. Tada tenka greitai ieškoti sprendimų ir improvizuoti. Tokia patirtis labai vertinga ir gyvenime“, – įsitikinęs M. Narvilas.

Registracija jau vyksta

Komandų registracija į ketvirtąjį „Steam Team“ čempionatą jau vyksta LINPRA interneto svetainėje, iki kovo 31 dienos imtinai. Kaip ir ankstesniais metais, moksleiviai iš visos Lietuvos varžysis dviejose kategorijose: 5–8 klasių mokinių ir 9–12 klasių gimnazistų.

Kiekvienoje komandoje turi būti ne mažiau dviejų ir ne daugiau penkių moksleivių, juos privalo lydėti mokytojas mentorius, koordinuojantis komandos pasirengimą varžyboms.

Iš viso numatyti aštuoni čempionato pusfinaliai, kurių pirmasis įvyks Vilniuje balandžio 13 d., o paskutinis – balandžio 29 d. Alytuje. Pilną pusfinalių vietų ir datų sąrašą galima rasti toje pačioje LINPRA svetainėje. Pusfinalių nugalėtojai gegužės 15 d. susikaus „Steam Team“ finale, kuris įvyks Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Čempionato laimėtojos – moksleivių ir gimnazistų komandos – bus apdovanotos 1000 eurų prizu. Antrąją vietą užėmusioms komandoms atiteks 500 eurų dydžio premijos, o trečiąsias vietas laimėjusios komandos gaus po 300 eurų. Papildomi prizai laukia ir kitų puikiai pasirodžiusių „Steam Team“ čempionato dalyvių.

Progresas be lūžio: ką iš tiesų reiškia 10% aukštųjų technologijų eksporte

Straipsnis VŽ

Lietuva per dešimtmetį trigubai padidino aukštos pridėtinės vertės prekių dalį eksporte, tačiau 10% riba kol kas neleidžia kalbėti apie ekonomikos transformaciją – šalies ekonomika tebėra stipriai paremta tradicine pramone.

Eurostato duomenimis, aukštos pridėtinės vertės prekės Lietuvos eksporto krepšelyje 2015 m. sudarė 3,4%, o 2024 m. – jau 10,4%. Kad augimas tęstųsi, visų pirma, reikia kvalifikuotų darbuotojų, sako verslas. Pasigendama ir investicijų į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP).

Į Eurostato aukštos pridėtinės vertės prekių kategoriją patenka šios pramonės šakos: aviacijos ir kosmoso, kompiuterių ir biuro įrangos, elektronikos ir telekomunikacijų, farmacijos, mokslinių instrumentų, elektros įrenginių, chemijos, neelektrinės įrangos ir ginkluotės.

Nors nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio (15,2%) Lietuva dar atsilieka, progresas, pasak Aleksandro Izgorodino, „Citadele“ banko ekonomisto, yra reikšmingas ir vienas sparčiausių Europoje.

Pasak jo, pokytį lėmė trys veiksniai.

Pirma, dėl augančių darbo kaštų įmonės mato, kad vien iš kontraktinės gamybos paslaugų teikimo išgyventi nebepakanka, todėl pradeda investuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą ir pardavimą.

Antra, pasak A. Izgorodino, Lietuvos inžinerinė pramonė kompetencijų požiūriu yra viena stipriausių Europoje, o būtent šis sektorius labiausiai ir matomas aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto rodikliuose.

„Ir aš sakyčiau, kad dar vienas argumentas yra tas – gal tai skambės paradoksaliai, – jog aukštos pridėtinės vertės eksporto augimą iš dalies lemia ir Vokietijos pramonės recesija. Mūsų inžinerinės įmonės sugebėjo iš rinkos išstumti vokiškus konkurentus“, – teigia ekonomistas.

VŽ rašė, kad Vokietijos pramonė artimiausiais mėnesiais reikšmingo atsigavimo nerodys – net ir pavasarį gamybos apimtis išliks arti COVID-19 karantino piko metu fiksuotų žemumų.

A. Izgorodino vertinimu, matyti ir Vyriausybės vykdomos skatinimo politikos rezultatai.

Išskirtiniai ir prieš vakarus

A. Izgorodinui pritaria ir Arūnas Vizgaitis, elektronikos gamybos paslaugų UAB „Selteka“ vadovas. Jis sako, kad, net ir palyginti su vakariečiais, Lietuvos įmonės išsiskiria inžinerinėmis kompetencijomis.

„Partneriai ypač vertina mūsų technologinius sprendimus, gebėjimą kurti nestandartinę įrangą ir su tuo susijusius sprendimus. Efektyvus darbas yra mūsų stiprybė“, – sako A. Vizgaitis.

Jis sutinka, kad svarbų vaidmenį vaidina ir kaštų lygis. Anot jo, partneriai Skandinavijoje inžinerinius bei technologinius sprendimus vertina kaip itin brangius, todėl prieš pradėdami naujus projektus kruopščiai skaičiuoja atsiperkamumą.

Visgi, Lietuvoje sąnaudos dar išlieka mažesnės, sako verslininkas.

Optika ir elektronika augo sparčiausiai

Pasak Dariaus Lasionio, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktoriaus, analizuojant atskirus aukštos pridėtinės vertės gamybos sektorius, didžiausią proveržį Lietuvoje pastaruoju metu demonstravo elektronikos ir optikos gaminiai.

„Praėjusiais metais elektronikos ir optikos gaminių eksportas augo apie 30%. Tai dar negalutiniai, 11 mėnesių duomenys, tačiau reikšmingo nuokrypio nesitikime“, – sako pašnekovas. Jis priduria, kad šiems metams minėtos įmonės planuoja dar 10–20% augimą.

Anot D. Lasionio, paklausos augimą lemia keli veiksniai. Pirma, kasdienybėje vis plačiau naudojami elektronikos įrenginiai, todėl natūraliai didėja jų komponentų poreikis. Antra, prekybos karai tarp JAV ir Kinijos bei auganti priklausomybės nuo kiniškų komponentų rizika keičia tiekimo grandinių sprendimus – įmonės vis dažniau baiminasi galimų tiekimo blokadų, kibernetinių ar nacionalinio saugumo grėsmių.

„Iš įmonių girdime, kad europiečiai yra linkę užsakyti prekes iš europiečių, amerikiečių ar kitų patikimų šalių gamintojų, o ne iš Azijos valstybių, kurios gali kelti saugumo klausimų“, – sako pašnekovas.

Ypač tai aktualu kalbant apie dvigubos paskirties su gynyba susijusius produktus.

„Dalis užsakovų tiesiog nepripažįsta galimybės naudoti Kinijoje pagamintus komponentus savo produktuose. Tokiu atveju alternatyva tampa ir Lietuva“, – teigia jis.

LINPRA prognozuoja, kad Lietuvos inžinerinės pramonės sektorius 2025 m. pagamino produkcijos už 7,8 mlrd. Eur (be PVM ir akcizų), o 40% jos – aukštos pridėtinės vertės. 80% inžinerinės pramonės produkcijos eksportuojama į Europos šalis, o apskritai dvi didžiausios eksporto kryptys – Vokietija ir JAV.

„Tiesa, matome reikšmingą augimą Lenkijoje, Čekijoje ir Vidurio bei Rytų Europos valstybėse. Tai nestebina, nes Vidurio ir Rytų Europa tapo savotišku Europos gamybos hub’u. Didieji Vakarų gamintojai – Vokietijos, Prancūzijos koncernai – pastaraisiais dešimtmečiais daug gamyklų perkėlė ar pastatė Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje“, – sako jis.

Investuokime į MTEP

Anot Eglės Stonkutės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistės, norint išlaikyti aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto augimą būtinos didesnės investicijos į MTEP bei inovacijas, taip pat reikia mažinti investicijų administravimo kaštus ir užtikrinti prieigą prie aukštos pridėtinės vertės kompetencijų ir rizikos kapitalo.

„Šiuo metu Lietuvos MTEP išlaidos vis dar siekia tik apie 1% BVP – dvigubai mažiau nei ES vidurkis, kuris nuo 2011 m. yra apie 2% ir palaipsniui auga. Estijoje po trumpo smukimo 2024 m. rodiklis vėl beveik pasiekė 2% BVP. Latvijoje MTEP išlaidos nesiekia 1%, Lenkijoje – iki 1,5% BVP“, – statistiką pateikia E. Stonkutė.

Faktiškai yra geriau, nei rodo statistika

Pasak A. Izgorodino, „Citadele“ banko ekonomisto, jei į Eurostato aukštos pridėtinės vertės prekių statistiką būtų įtraukti ir tradicinės pramonės inovatyvūs pasiekimai, Lietuvos rodikliai būtų dar aukštesni.

„Tarp sektorių, kurie nepatenka į aukštesnės pridėtinės vertės kategoriją, Lietuvoje tikrai yra dėmesio vertų įmonių. Kad ir maisto pramonė – tokios bendrovės kaip Vilkyškių pieninė, „Pieno žvaigždės“ gamina aukštesnės pridėtinės vertės produktus, diegia naujas technologijas ir inovacijas, tačiau pagal šią metodiką į aukštųjų technologijų statistiką jos nepatenka“, – į metodologijos ribotumą atkreipia dėmesį A. Izgorodinas.

Vis dėlto, „žvelgiant fundamentaliai“, aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto mastas dar nėra toks, kuris iš esmės pakeistų Lietuvos eksporto struktūrą, priduria jis.

„10% rodo progresą, tačiau galutinis rezultatas, kad vis dar esame gana stipriai priklausomi nuo žemos ir vidutinės pridėtinės vertės produktų gamybos“, – vertina „Citadele“ ekonomistas.

Tradicinė pramonė tebėra darbo vietų, gamybos ir bendrojo vidaus produkto lokomotyvas, sako jis.

„Net jei aukštos pridėtinės vertės prekių eksportas išaugtų 20–30%, tai padėtų ekonomikai, bet nesukurtų fundamentalaus proveržio“, – teigia ekonomistas.

Todėl valstybei koncentruotis vien į aukštos pridėtinės vertės sektorius būtų klaidinga strategija, mano A. Izgorodinas.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, siekiant skatinti aukštos pridėtinės vertės prekių eksportą, įgyvendinama nemažai priemonių. Tarp jų – teikiamos konsultacijos ir eksporto diagnostika, organizuojami mokymai bei eksporto kompetencijų stiprinimo programos, vykdomi rinkodaros ir šalies ekonominio potencialo viešinimo veiksmai, rengiamos tarptautinės verslo misijos ir nacionaliniai stendai parodose, taip pat skatinamas produktų sertifikavimas ir mažų bei vidutinių įmonių klasterizacija.

„Aukštos pridėtinės vertės produktų eksporto skatinimas – vienas pagrindinių Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų“, – komentare VŽ rašo ministerija.

Ko trūksta, kad toliau augtume

A. Izgorodinas pažymi, kad tarptautiniu mastu Lietuvos įmonės dar nėra pakankamai žinomos kaip aukštesnės pridėtinės vertės gamintojos, išskyrus pavienius atvejus, pavyzdžiui, „Teltonika“, lazerių sektorius ar kiti. Viena priežasčių, jo teigimu, – nepakankamos investicijos į rinkodarą užsienyje.

„Ir įmonės, ir valdžia per mažai investuoja į savo matomumą ir rinkodarą užsienyje. Veiksmai vyksta, bet būtų galima įjungti aukštesnę pavarą“, – sako jis.

Tuo tarpu D. Lasionis, LINPRA vadovas, kalba, kad proveržiui reikia ne tik misijų ar konsultacijų, bet ir struktūrinių pokyčių. Proveržiui pirmiausia reikia „perkrauti švietimo sistemą“.

„Iš įmonių vadovų girdime: norėtume automatizuoti, robotizuoti, skaitmenizuoti, bet kyla klausimas – iš kur paimti žmonių, gebančių dirbti su ta įranga?“ – sako jis.

Švietimo problemą kaip opią įvardija ir verslininkai.

Vytautas Jokužis, elektronikos UAB „Elinta“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad vis didesnį nerimą kelia krentantis išsilavinimo lygis, ypač tiksliųjų mokslų srityje.

Glumina ne tik jaunosios kartos žinios, bet ir motyvacija.

„Darbuotojai, kurie su mumis yra vidutiniškai 15 metų, yra veiklos pagrindas ir stuburas. Iš ruošiamų jaunų darbuotojų šiek tiek sunkiau rasti žmonių, turinčių motyvacijos. Tai, kad jie kartais negauna visų reikalingų įgūdžių universitetuose, ne bėda – jų išmokstama. Bet motyvacijos pasigendu“, – sako A. Vizgaitis.

Skirtumai tarp Baltijos šalių

Žvelgiant į Baltijos šalių kontekstą, išsiskiria Estijos statistikos lūžis 2009–2011 m. Pasak E. Stonkutės, tuo metu vyko dalies Skandinavijos kapitalo įmonių, ypač susijusių su telekomunikacijų tiekimo grandinėmis, gamybos perkėlimas į Estiją.

„Net vieno ar kelių didelių eksportuotojų apimčių augimas stipriai keičia visos mažos ekonomikos eksporto struktūrą“, – teigia LPK ekonomistė.

Pasak jos, Estija jau nuo 2000 m. sistemingai investavo į skaitmeninę infrastruktūrą ir kompetencijas, taip kurdama palankią aplinką aukštos pridėtinės vertės įmonėms.

O štai Lietuvos 2017 m. įsibėgėjusį augimą lėmė, anot E. Stonkutės, šie veiksniai: „ES struktūrinių fondų investicijos į MTEP infrastruktūrą 2014–2020 m. laikotarpiu, užsienio tiesioginių investicijų plėtra gamybos ir gyvybės mokslų sektoriuose, eksporto diversifikacija į JAV ir Vakarų Europą bei spartus darbo našumo augimas aukštos kvalifikacijos segmentuose.“

A. Izgorodinas, vertindamas Baltijos šalių kontekstą, pažymi, kad Estijos rezultatai nestebina.

„Estijos ekonomikos struktūra pažangesnė, ypač stipriai išvystytas IT sektorius, o kartu su juo ir kiti aukštųjų technologijų sektoriai. Tačiau ar tai aiškiai atsispindi ekonomikos cikle? Tik iš dalies. Lietuva, turėdama mažesnę aukštųjų technologijų eksporto dalį, per pastaruosius penkerius metus augo sparčiai tuo metu, kai Estija dvejus metus buvo recesijoje ir tik dabar pradeda ryškiau atsigauti“, – sako jis.

Eurostato duomenimis, Estijos BVP 2023 m. mažėjo 3%, 2024 m. – 0,3%. O Lietuvos augo 0,3% ir 2,8%.

Pasak A. Izgorodino, apskritai teisinga teigti, kad aukštos pridėtinės vertės produktais grindžiama ekonomika yra atsparesnė. Jei į rinką tiekiama prekė, kuriai reikia aukštos kompetencijos arba kuri yra nišinė ir sunkiai pakeičiama, iš rinkos ją išstumti sudėtinga. Tokiu atveju parduodamos ne pigios darbo valandos, o žinios ir kompetencijos.

„Tačiau yra ir kontrargumentas. Šiuo metu stebime de facto Vokietijos pramonės recesiją, bet Lietuvos pramonė iš to laimėjo. Siūlydama žemesnės pridėtinės vertės kontraktinės gamybos paslaugas ji išliko konkurencinga ir, Vokietijos pramonei neaugant, sugebėjo iš rinkos išstumti tuos pačius vokiečius. Sakyčiau, kad aukštesnė pridėtinė vertė yra atsparesnė krizėms, tačiau ir žemesnė pridėtinė vertė, tinkamai „įpakuota“, gali būti atspari“, – sako ekonomistas.