Lietuvos pramonės pasirinkimas artimiausiam dešimtmečiui – inovacijos ar stagnacija?

Nuotrauka © EKSPLA
Publikuota DELFI 

Nors absoliučiais skaičiais Lietuvos pramonė auga, jos santykinis svoris šalies ekonomikoje pastaraisiais metais mažėja. Vis dėlto yra ir gerų žinių – inžinerijos ir technologijų sektorius toliau stiprina pozicijas. Per 2025 metus šios srities eksportas išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. eurų. Tai sudaro beveik ketvirtadalį (23,4 proc.) viso lietuviškos kilmės eksporto ir yra geriausias rezultatas nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

Išnaudotos dar ne visos pramonės galimybės

Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovas Justinas Didika sako, kad, nepaisant gerų rezultatų, Lietuvos pramonė vis dar neišnaudoja viso savo potencialo.

„Inovacijų kiekis ir tempas labai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus. Elektronikos, optikos, elektrotechnikos, mašinų ir įrangos gamyba aktyviai diegia pažangius sprendimus ir plečiasi užsienio rinkose, tačiau kai kurios tradicinės pramonės šakos vis dar atsilieka. Ten, kur skaitmenizacija ir modernizacija vyksta lėčiau, proveržis yra būtinas norint išlikti konkurencingiems“, – teigia J. Didika.

Pasak jo, nors pramonės apimtys auga, jos dalis šalies ekonomikoje mažėja. Per pastarąjį dešimtmetį apdirbamosios gamybos dalis BVP sumažėjo nuo maždaug 19 proc. iki kiek daugiau nei 15 proc.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje situacija taip pat nevienareikšmė. 2024 m. investicijos į MTEP Lietuvoje pasiekė rekordinę 825 mln. eurų sumą, tačiau jų dalis BVP sudaro vos kiek daugiau nei 1 proc. ir pastaraisiais metais beveik neauga.

„Trumpalaikio atsipirkimo siekis dažnai tampa kliūtimi investuoti į proveržio technologijas. Lėšos dažniau skiriamos energijos efektyvinimui ar įrangos atnaujinimui – tai saugesnės, bet mažesnę pridėtinę vertę kuriančios investicijos“, – sako J. Didika.

Turime kuo didžiuotis, bet sustoti negalime

Inovacijų agentūros ekspertas pastebi, kad nepaisant iššūkių, Lietuvos pramonė turi ir stipriųjų pusių.

„Debesų kompiuterijos, daiktų interneto, išmaniųjų jutiklių naudojimas Lietuvoje jau siekia ar net šiek tiek viršija Europos Sąjungos vidurkį. Inovacijų diegimas ypač spartus chemijos, plastiko, elektronikos, optikos, mašinų ir įrangos gamybos sektoriuose“, – vardija J. Didika.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad šiandien klausimas, ar inovacijos reikalingos, jau nebeaktualus – dabar svarbu, kaip greitai jos bus diegiamos.

„Dirbtinio intelekto srityje matėme, kaip Europa ilgai diskutavo ir bandė apibrėžti reguliavimo gaires, o JAV ir Kinija tuo metu užėmė lyderio pozicijas. Dabar nauji europietiški sprendimai dažnai nebegali konkuruoti masinėje rinkoje ir lieka aktualūs tik nišinėse srityse“, – teigia D. Lasionis.

Ekspertai sutaria, kad vien finansinių paskatų nepakaks – reikalingi struktūriniai pokyčiai.

„Per artimiausius 3–5 metus turime didinti produktyvumą ir iki 2030 metų pasiekti bent 90 proc. ES vidurkio. Šiuo metu esame apie 80 proc. lygyje“, – sako J. Didika.

Pasak jo, tai galima pasiekti modernizuojant regioninę pramonę, didinant robotizaciją ir investuojant į proveržio technologijas – kosmoso, gynybos, elektronikos, optikos, lazerių, žaliųjų technologijų ir kitas aukštos pridėtinės vertės sritis.

Reikia aiškios strategijos, kuri nesikeistų kas kelerius metus

D. Lasionis pabrėžia, kad svarbiausia – nuosekli valstybės kryptis.

„Turime turėti aiškią bent dešimties metų strategiją, kuri nepriklausytų nuo politinių ciklų. Joje turi būti konkretūs tikslai, investicijų priemonės, nuolatinė pažangos analizė ir atsakomybė už rezultatus“, – sako LINPRA vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu rengiamos Nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos gairės ir Inžinerinės pramonės kelrodis, kurie turėtų sustiprinti kompetencijas, skatinti DI diegimą pramonėje, didinti našumą ir konkurencingumą bei aiškiai apibrėžti tolesnę Lietuvos pramonės kryptį.

„Švietimo sistema turi atliepti inžinerijos ir technologijų poreikius, o finansavimas turi būti siejamas su pasiektais rezultatais. Taip pat būtina identifikuoti didžiausią potencialą turinčias sritis ir įmones bei kryptingai jas stiprinti“, – teigia D. Lasionis.

Lietuva maža, bet galimybių turi daug

Pasak LINPRA vadovo, mažas šalies dydis nėra kliūtis augimui, nes Lietuva yra bendros Europos rinkos dalis. Tačiau norint išlikti konkurencingiems, būtina veikti kartu.

„Bendradarbiavimas leidžia greičiau diegti inovacijas, dalintis patirtimi ir matyti realią rinkos situaciją. Užsidarius savo burbule lengva prarasti tempą, o būtent tempas šiandien ir lemia konkurencingumą“, – sako D. Lasionis.

Jis pabrėžia, kad šiandien Lietuva yra kryžkelėje ir privalo kuo skubiau pasirinkti.

„Arba sąmoningai investuosime į modernizaciją, proveržio technologijas ir žmonių kompetencijas, arba turėsime susitaikyti su toliau mažėjančia pramonės dalimi šalies ekonomikoje. Delsimas tampa neleistina prabanga“, – įsitikinęs D. Lasionis.

Išradingiausi šalies moksleiviai vėl susirungs „Steam Team“ čempionate

Publikuota DELFI

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) jau ketvirtus metus iš eilės 5–12 klasių mokinius kviečia dalyvauti Nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate „Steam Team“. Per pirmuosius trejus metus šiame čempionate jau sudalyvavo daugiau nei pusantro šimto komandų ir gerokai virš pusės tūkstančio jaunųjų išradėjų.

Nuo 2023 metų organizuojamas jaunųjų inžinierių čempionatas kasmet sulaukia vis didesnio moksleivių susidomėjimo – vien pernai jame jau varžėsi beveik 300 vaikų ir jaunuolių.

„Lietuvoje vis daugiau mokinių susipažįsta su STEAM principais, apjungiančiais skirtingas disciplinas – nuo gamtos mokslų ir matematikos iki technologijų, inžinerijos bei kūrybinių sprendimų. Tokie čempionatai kaip „Steam Team“ šias žinias vaikams leidžia pritaikyti praktiškai. Ankstesniais metais matėme labai išradingų ir techniškai sudėtingų Goldbergo mašinų, todėl neabejoju, kad ir šiemet moksleiviai nustebins savo idėjomis“, – sako LINPRA direktorius Darius Lasionis.  

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet „Steam Team“ čempionato dalyviai vėl varžysis, konstruodami Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį sudėtingą įrenginį, kuriame vienas mechaninis veiksmas inicijuoja kitą ir taip sukuria visą nuoseklią veiksmų grandinę iki galutinio rezultato.

Ugdo ir technologinius įgūdžius, ir fantaziją

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas, Vilniaus universiteto metodinio STEAM ugdymo centro Inžinerijos laboratorijos kuratorius Marius Narvilas „Steam Team“ čempionate dalyvaus jau trečius metus iš eilės. Jo kuruojama Vilniaus Jėzuitų gimnazijos komanda „Jėzuitų jaučiai“ pernai tapo čempionato nugalėtojais, o 2024 m. savo amžiaus grupėje užėmė antrąją vietą.

M. Narvilas pastebi, kad techninių ir inžinerinių konkursų Lietuvoje moksleiviams vis dar trūksta, nors jie būtų labai naudingi, kadangi atveria visiškai kitokias galimybes nei įprastos, plačiau paplitusios mokyklinės veiklos.

„Mokiniai gali dalyvauti daugelyje konkursų, tačiau dažniausiai tai būna meniniai arba sportiniai renginiai. Tuo tarpu techninių varžybų – kur kas mažiau. „Steam Team“ išsiskiria tuo, kad leidžia vaikams kūrybiškai spręsti užduotis, pasitelkiant įvairias strategijas ir naudojant gana paprastas priemones. Tai padeda mokiniams ugdyti inžinerinį mąstymą, išbandyti skirtingus sprendimus tobulėti ir tiesiog labiau pasitikėti savimi“, – įsitikinęs technologijų mokytojas.

Pasak M. Narvilo, kadangi šiose varžybose svarbūs ne tik techniniai sprendimai, bet ir komandos gebėjimas bendradarbiauti bei mąstyti kūrybiškai, dalyvavimas „Steam Team“ itin teigiamai veikia ir gimnazistų požiūrį į iššūkius bei komandinius sprendimus.

„Vienas ryškiausių pokyčių, kuriuos pastebėjau per pastaruosius dvejus metus – mokinių noras rinktis vis sudėtingesnius sprendimus. Natūralu, kad su patirtimi atsiranda daugiau pasitikėjimo ir drąsos eksperimentuoti. Kartais net ir pats nerimauju, ar viską spėsime, ar pasirinkome tinkamą sprendimą, o mokiniai tuomet mane ramina ir sako, kad viskas pavyks“, – pasakoja M. Narvilas.

Patirtis, praversianti ir gyvenime

Be techninio pasiruošimo etapo, kuomet mokiniai ieško sprendimų, kaip sukonstruoti kuo įdomesnę Goldbergo mašiną, Jėzuitų mokytojas išskiria ir varžybų azartą.

„Atvykus į varžybas, matai, kaip idėjos pamažu virsta veikiančia konstrukcija – ne vien tavo mokinių, bet ir kitų dalyvių – ir norom nenorom imi sirgti už savo komandos sėkmę. Pralaimėjimas, žinoma, gali būti kartus, tačiau tuo pat metu jis suteikia didžiulį impulsą bei motyvaciją tobulėti ir kitais metais pasirodyti dar geriau“, – pasakoja M. Narvilas.  

Technologijų mokytojas pabrėžia, jog tokie konkursai svarbūs ne tik tiems mokiniams, kurie jau dabar planuoja inžinerinę karjerą.

„Steam Team“ ugdo kur kas platesnius įgūdžius – jaunuoliai mokosi dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, susidoroti su nesėkmėmis ir greitai reaguoti į netikėtas situacijas. Pamokose dažnai viskas būna nuspėjama – mokiniai žino, ko tikėtis. O varžybose viskas kitaip: gali būti, kad namuose Goldbergo mašina veikė idealiai, o atvykus į varžybas kažkas ima ir sustoja. Tada tenka greitai ieškoti sprendimų ir improvizuoti. Tokia patirtis labai vertinga ir gyvenime“, – įsitikinęs M. Narvilas.

Registracija jau vyksta

Komandų registracija į ketvirtąjį „Steam Team“ čempionatą jau vyksta LINPRA interneto svetainėje, iki kovo 31 dienos imtinai. Kaip ir ankstesniais metais, moksleiviai iš visos Lietuvos varžysis dviejose kategorijose: 5–8 klasių mokinių ir 9–12 klasių gimnazistų.

Kiekvienoje komandoje turi būti ne mažiau dviejų ir ne daugiau penkių moksleivių, juos privalo lydėti mokytojas mentorius, koordinuojantis komandos pasirengimą varžyboms.

Iš viso numatyti aštuoni čempionato pusfinaliai, kurių pirmasis įvyks Vilniuje balandžio 13 d., o paskutinis – balandžio 29 d. Alytuje. Pilną pusfinalių vietų ir datų sąrašą galima rasti toje pačioje LINPRA svetainėje. Pusfinalių nugalėtojai gegužės 15 d. susikaus „Steam Team“ finale, kuris įvyks Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Čempionato laimėtojos – moksleivių ir gimnazistų komandos – bus apdovanotos 1000 eurų prizu. Antrąją vietą užėmusioms komandoms atiteks 500 eurų dydžio premijos, o trečiąsias vietas laimėjusios komandos gaus po 300 eurų. Papildomi prizai laukia ir kitų puikiai pasirodžiusių „Steam Team“ čempionato dalyvių.

Progresas be lūžio: ką iš tiesų reiškia 10% aukštųjų technologijų eksporte

Straipsnis VŽ

Lietuva per dešimtmetį trigubai padidino aukštos pridėtinės vertės prekių dalį eksporte, tačiau 10% riba kol kas neleidžia kalbėti apie ekonomikos transformaciją – šalies ekonomika tebėra stipriai paremta tradicine pramone.

Eurostato duomenimis, aukštos pridėtinės vertės prekės Lietuvos eksporto krepšelyje 2015 m. sudarė 3,4%, o 2024 m. – jau 10,4%. Kad augimas tęstųsi, visų pirma, reikia kvalifikuotų darbuotojų, sako verslas. Pasigendama ir investicijų į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP).

Į Eurostato aukštos pridėtinės vertės prekių kategoriją patenka šios pramonės šakos: aviacijos ir kosmoso, kompiuterių ir biuro įrangos, elektronikos ir telekomunikacijų, farmacijos, mokslinių instrumentų, elektros įrenginių, chemijos, neelektrinės įrangos ir ginkluotės.

Nors nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio (15,2%) Lietuva dar atsilieka, progresas, pasak Aleksandro Izgorodino, „Citadele“ banko ekonomisto, yra reikšmingas ir vienas sparčiausių Europoje.

Pasak jo, pokytį lėmė trys veiksniai.

Pirma, dėl augančių darbo kaštų įmonės mato, kad vien iš kontraktinės gamybos paslaugų teikimo išgyventi nebepakanka, todėl pradeda investuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą ir pardavimą.

Antra, pasak A. Izgorodino, Lietuvos inžinerinė pramonė kompetencijų požiūriu yra viena stipriausių Europoje, o būtent šis sektorius labiausiai ir matomas aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto rodikliuose.

„Ir aš sakyčiau, kad dar vienas argumentas yra tas – gal tai skambės paradoksaliai, – jog aukštos pridėtinės vertės eksporto augimą iš dalies lemia ir Vokietijos pramonės recesija. Mūsų inžinerinės įmonės sugebėjo iš rinkos išstumti vokiškus konkurentus“, – teigia ekonomistas.

VŽ rašė, kad Vokietijos pramonė artimiausiais mėnesiais reikšmingo atsigavimo nerodys – net ir pavasarį gamybos apimtis išliks arti COVID-19 karantino piko metu fiksuotų žemumų.

A. Izgorodino vertinimu, matyti ir Vyriausybės vykdomos skatinimo politikos rezultatai.

Išskirtiniai ir prieš vakarus

A. Izgorodinui pritaria ir Arūnas Vizgaitis, elektronikos gamybos paslaugų UAB „Selteka“ vadovas. Jis sako, kad, net ir palyginti su vakariečiais, Lietuvos įmonės išsiskiria inžinerinėmis kompetencijomis.

„Partneriai ypač vertina mūsų technologinius sprendimus, gebėjimą kurti nestandartinę įrangą ir su tuo susijusius sprendimus. Efektyvus darbas yra mūsų stiprybė“, – sako A. Vizgaitis.

Jis sutinka, kad svarbų vaidmenį vaidina ir kaštų lygis. Anot jo, partneriai Skandinavijoje inžinerinius bei technologinius sprendimus vertina kaip itin brangius, todėl prieš pradėdami naujus projektus kruopščiai skaičiuoja atsiperkamumą.

Visgi, Lietuvoje sąnaudos dar išlieka mažesnės, sako verslininkas.

Optika ir elektronika augo sparčiausiai

Pasak Dariaus Lasionio, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktoriaus, analizuojant atskirus aukštos pridėtinės vertės gamybos sektorius, didžiausią proveržį Lietuvoje pastaruoju metu demonstravo elektronikos ir optikos gaminiai.

„Praėjusiais metais elektronikos ir optikos gaminių eksportas augo apie 30%. Tai dar negalutiniai, 11 mėnesių duomenys, tačiau reikšmingo nuokrypio nesitikime“, – sako pašnekovas. Jis priduria, kad šiems metams minėtos įmonės planuoja dar 10–20% augimą.

Anot D. Lasionio, paklausos augimą lemia keli veiksniai. Pirma, kasdienybėje vis plačiau naudojami elektronikos įrenginiai, todėl natūraliai didėja jų komponentų poreikis. Antra, prekybos karai tarp JAV ir Kinijos bei auganti priklausomybės nuo kiniškų komponentų rizika keičia tiekimo grandinių sprendimus – įmonės vis dažniau baiminasi galimų tiekimo blokadų, kibernetinių ar nacionalinio saugumo grėsmių.

„Iš įmonių girdime, kad europiečiai yra linkę užsakyti prekes iš europiečių, amerikiečių ar kitų patikimų šalių gamintojų, o ne iš Azijos valstybių, kurios gali kelti saugumo klausimų“, – sako pašnekovas.

Ypač tai aktualu kalbant apie dvigubos paskirties su gynyba susijusius produktus.

„Dalis užsakovų tiesiog nepripažįsta galimybės naudoti Kinijoje pagamintus komponentus savo produktuose. Tokiu atveju alternatyva tampa ir Lietuva“, – teigia jis.

LINPRA prognozuoja, kad Lietuvos inžinerinės pramonės sektorius 2025 m. pagamino produkcijos už 7,8 mlrd. Eur (be PVM ir akcizų), o 40% jos – aukštos pridėtinės vertės. 80% inžinerinės pramonės produkcijos eksportuojama į Europos šalis, o apskritai dvi didžiausios eksporto kryptys – Vokietija ir JAV.

„Tiesa, matome reikšmingą augimą Lenkijoje, Čekijoje ir Vidurio bei Rytų Europos valstybėse. Tai nestebina, nes Vidurio ir Rytų Europa tapo savotišku Europos gamybos hub’u. Didieji Vakarų gamintojai – Vokietijos, Prancūzijos koncernai – pastaraisiais dešimtmečiais daug gamyklų perkėlė ar pastatė Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje“, – sako jis.

Investuokime į MTEP

Anot Eglės Stonkutės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistės, norint išlaikyti aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto augimą būtinos didesnės investicijos į MTEP bei inovacijas, taip pat reikia mažinti investicijų administravimo kaštus ir užtikrinti prieigą prie aukštos pridėtinės vertės kompetencijų ir rizikos kapitalo.

„Šiuo metu Lietuvos MTEP išlaidos vis dar siekia tik apie 1% BVP – dvigubai mažiau nei ES vidurkis, kuris nuo 2011 m. yra apie 2% ir palaipsniui auga. Estijoje po trumpo smukimo 2024 m. rodiklis vėl beveik pasiekė 2% BVP. Latvijoje MTEP išlaidos nesiekia 1%, Lenkijoje – iki 1,5% BVP“, – statistiką pateikia E. Stonkutė.

Faktiškai yra geriau, nei rodo statistika

Pasak A. Izgorodino, „Citadele“ banko ekonomisto, jei į Eurostato aukštos pridėtinės vertės prekių statistiką būtų įtraukti ir tradicinės pramonės inovatyvūs pasiekimai, Lietuvos rodikliai būtų dar aukštesni.

„Tarp sektorių, kurie nepatenka į aukštesnės pridėtinės vertės kategoriją, Lietuvoje tikrai yra dėmesio vertų įmonių. Kad ir maisto pramonė – tokios bendrovės kaip Vilkyškių pieninė, „Pieno žvaigždės“ gamina aukštesnės pridėtinės vertės produktus, diegia naujas technologijas ir inovacijas, tačiau pagal šią metodiką į aukštųjų technologijų statistiką jos nepatenka“, – į metodologijos ribotumą atkreipia dėmesį A. Izgorodinas.

Vis dėlto, „žvelgiant fundamentaliai“, aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto mastas dar nėra toks, kuris iš esmės pakeistų Lietuvos eksporto struktūrą, priduria jis.

„10% rodo progresą, tačiau galutinis rezultatas, kad vis dar esame gana stipriai priklausomi nuo žemos ir vidutinės pridėtinės vertės produktų gamybos“, – vertina „Citadele“ ekonomistas.

Tradicinė pramonė tebėra darbo vietų, gamybos ir bendrojo vidaus produkto lokomotyvas, sako jis.

„Net jei aukštos pridėtinės vertės prekių eksportas išaugtų 20–30%, tai padėtų ekonomikai, bet nesukurtų fundamentalaus proveržio“, – teigia ekonomistas.

Todėl valstybei koncentruotis vien į aukštos pridėtinės vertės sektorius būtų klaidinga strategija, mano A. Izgorodinas.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, siekiant skatinti aukštos pridėtinės vertės prekių eksportą, įgyvendinama nemažai priemonių. Tarp jų – teikiamos konsultacijos ir eksporto diagnostika, organizuojami mokymai bei eksporto kompetencijų stiprinimo programos, vykdomi rinkodaros ir šalies ekonominio potencialo viešinimo veiksmai, rengiamos tarptautinės verslo misijos ir nacionaliniai stendai parodose, taip pat skatinamas produktų sertifikavimas ir mažų bei vidutinių įmonių klasterizacija.

„Aukštos pridėtinės vertės produktų eksporto skatinimas – vienas pagrindinių Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų“, – komentare VŽ rašo ministerija.

Ko trūksta, kad toliau augtume

A. Izgorodinas pažymi, kad tarptautiniu mastu Lietuvos įmonės dar nėra pakankamai žinomos kaip aukštesnės pridėtinės vertės gamintojos, išskyrus pavienius atvejus, pavyzdžiui, „Teltonika“, lazerių sektorius ar kiti. Viena priežasčių, jo teigimu, – nepakankamos investicijos į rinkodarą užsienyje.

„Ir įmonės, ir valdžia per mažai investuoja į savo matomumą ir rinkodarą užsienyje. Veiksmai vyksta, bet būtų galima įjungti aukštesnę pavarą“, – sako jis.

Tuo tarpu D. Lasionis, LINPRA vadovas, kalba, kad proveržiui reikia ne tik misijų ar konsultacijų, bet ir struktūrinių pokyčių. Proveržiui pirmiausia reikia „perkrauti švietimo sistemą“.

„Iš įmonių vadovų girdime: norėtume automatizuoti, robotizuoti, skaitmenizuoti, bet kyla klausimas – iš kur paimti žmonių, gebančių dirbti su ta įranga?“ – sako jis.

Švietimo problemą kaip opią įvardija ir verslininkai.

Vytautas Jokužis, elektronikos UAB „Elinta“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad vis didesnį nerimą kelia krentantis išsilavinimo lygis, ypač tiksliųjų mokslų srityje.

Glumina ne tik jaunosios kartos žinios, bet ir motyvacija.

„Darbuotojai, kurie su mumis yra vidutiniškai 15 metų, yra veiklos pagrindas ir stuburas. Iš ruošiamų jaunų darbuotojų šiek tiek sunkiau rasti žmonių, turinčių motyvacijos. Tai, kad jie kartais negauna visų reikalingų įgūdžių universitetuose, ne bėda – jų išmokstama. Bet motyvacijos pasigendu“, – sako A. Vizgaitis.

Skirtumai tarp Baltijos šalių

Žvelgiant į Baltijos šalių kontekstą, išsiskiria Estijos statistikos lūžis 2009–2011 m. Pasak E. Stonkutės, tuo metu vyko dalies Skandinavijos kapitalo įmonių, ypač susijusių su telekomunikacijų tiekimo grandinėmis, gamybos perkėlimas į Estiją.

„Net vieno ar kelių didelių eksportuotojų apimčių augimas stipriai keičia visos mažos ekonomikos eksporto struktūrą“, – teigia LPK ekonomistė.

Pasak jos, Estija jau nuo 2000 m. sistemingai investavo į skaitmeninę infrastruktūrą ir kompetencijas, taip kurdama palankią aplinką aukštos pridėtinės vertės įmonėms.

O štai Lietuvos 2017 m. įsibėgėjusį augimą lėmė, anot E. Stonkutės, šie veiksniai: „ES struktūrinių fondų investicijos į MTEP infrastruktūrą 2014–2020 m. laikotarpiu, užsienio tiesioginių investicijų plėtra gamybos ir gyvybės mokslų sektoriuose, eksporto diversifikacija į JAV ir Vakarų Europą bei spartus darbo našumo augimas aukštos kvalifikacijos segmentuose.“

A. Izgorodinas, vertindamas Baltijos šalių kontekstą, pažymi, kad Estijos rezultatai nestebina.

„Estijos ekonomikos struktūra pažangesnė, ypač stipriai išvystytas IT sektorius, o kartu su juo ir kiti aukštųjų technologijų sektoriai. Tačiau ar tai aiškiai atsispindi ekonomikos cikle? Tik iš dalies. Lietuva, turėdama mažesnę aukštųjų technologijų eksporto dalį, per pastaruosius penkerius metus augo sparčiai tuo metu, kai Estija dvejus metus buvo recesijoje ir tik dabar pradeda ryškiau atsigauti“, – sako jis.

Eurostato duomenimis, Estijos BVP 2023 m. mažėjo 3%, 2024 m. – 0,3%. O Lietuvos augo 0,3% ir 2,8%.

Pasak A. Izgorodino, apskritai teisinga teigti, kad aukštos pridėtinės vertės produktais grindžiama ekonomika yra atsparesnė. Jei į rinką tiekiama prekė, kuriai reikia aukštos kompetencijos arba kuri yra nišinė ir sunkiai pakeičiama, iš rinkos ją išstumti sudėtinga. Tokiu atveju parduodamos ne pigios darbo valandos, o žinios ir kompetencijos.

„Tačiau yra ir kontrargumentas. Šiuo metu stebime de facto Vokietijos pramonės recesiją, bet Lietuvos pramonė iš to laimėjo. Siūlydama žemesnės pridėtinės vertės kontraktinės gamybos paslaugas ji išliko konkurencinga ir, Vokietijos pramonei neaugant, sugebėjo iš rinkos išstumti tuos pačius vokiečius. Sakyčiau, kad aukštesnė pridėtinė vertė yra atsparesnė krizėms, tačiau ir žemesnė pridėtinė vertė, tinkamai „įpakuota“, gali būti atspari“, – sako ekonomistas.

Regionai grįžta į žaidimą: stiprėja pramonė, bet darbdaviams prireiks daugiau nei atlyginimo

Publikuota AINA.lt

Remiantis CVbankas.lt darbo rinkos apžvalga už III metų ketvirtį, Panevėžyje darbdaviai jau siūlo 16 proc. didesnius atlyginimus, nei tikisi kandidatai, ir šiuo rodikliu lenkia net Kauną, o Šiauliuose auga tiek atlygio lūkesčiai, tiek konkurencija dėl talentų. Rodikliai aiškūs: regionų rinka bręsta, atlyginimai kyla, darbo sąlygos gerėja. Tačiau didžiausias klausimas išlieka tas pats – ar užteks žmonių? Inžinerinės pramonės atstovai vieningai sutaria, kad kvalifikuotų technikų ir inžinierių trūkumas šiandien yra ne tik iššūkis, bet ir struktūrinė kliūtis augimui.

Trūkumas ryškiausias ten, kur potencialas didžiausias

„Darbuotojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje, bet regionuose, iš kurių jaunimas dažniau išvyksta mokytis ar dirbti į didmiesčius ar užsienį, trūkumas dar ryškesnis“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis.

Pasak jo, šią situaciją lemia ne vienas, o keli paraleliai veikiantys veiksniai: senstanti darbo jėga, jaunimo migracija į didmiesčius ar užsienį, inertiška švietimo sistema ir dar nepakankamai stiprus technologinių profesijų įvaizdis. Tačiau viskas nėra taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak D. Lasionio, rinkoje šmėžuoja teigiamų pokyčių:

„Vis daugiau įmonių supranta, kad vien laukti, kol kažkas „atves“ naujus specialistus, nebepakanka. Jos pačios imasi iniciatyvos: bendradarbiauja su profesinio mokymo centrais, kuria savo mokymo programas, steigia mokymo akademijas, įrenginėja mokyklose technologines klases. Šis požiūrio pokytis – nuo pasyvumo prie veikimo – tampa vis labiau matomas ir, svarbiausia, duoda rezultatų“, – teigia D. Lasionis.

Tam pritaria ir pats verslas. Vienos didžiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje „Iremas“ vadovas Edmundas Damaševičius sako, kad nors kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka, situacija po truputį gerėja – jauni žmonės vis dažniau atsigręžia į inžinerines kryptis kaip į stabilias ir perspektyvias karjeras.

Verslas iš laukiančio tampa kuriančiu

„Mes patys perėjome prie kryptingo, nuoseklaus darbo su jaunimu. Šiuo metu bendradarbiaujame su KTU, profesinėmis mokyklomis ir vietos gimnazijomis, kuriame aiškią praktikos programą, kuri leistų studentams gauti tikrą patirtį, o mums – įvertinti būsimus talentus, aktyviau rodome įmonės kasdienybę, modernius projektus ir realias karjeros istorijas, stipriname darbdavio identiteto komunikaciją, nes jauni specialistai šiandien renkasi ne tik vietą dirbti, bet ir kultūrą, kurioje nori būti“, – sako E. Damaševičius.

Visos šios kryptys, kaip tikina „Iremas“ vadovas, yra nuosekliai integruotos į jų darbdavio komunikacijos strategiją, orientuotą keisti jaunų žmonių požiūrį į inžinerines profesijas regionuose. Būtent jaunieji specialistai, pasak E. Damaševičiaus, renkasi dirbti ten, kur jaučiasi matomi, girdimi ir reikalingi, o ne tik priimti į darbą. Tai dera su sektoriaus tendencijomis, kurias stebi darbdavio identiteto agentūros „DID Moons“ partnerė ir strategė Justina Darulytė. Ji tikina, kad būtent šis perėjimas nuo deklaracijų prie veikimo yra brandžiausia darbdavio identiteto forma:

„Regionai šiandien daro labai teisingus žingsnius – investuoja į patrauklų darbdavio identitetą, kuris keičia darbuotojų požiūrį į tai, kas yra gera darbo vieta. Atlyginimas yra bazinė sąlyga, tačiau sprendimą dažniau lemia karjeros perspektyvos, darbo kultūra, vadovų požiūris, galimybė matyti savo darbo prasmingumą. O ir pati rinka seniausiai pasikeitė – verslas nebegali sėdėti rankų sudėjęs ir laukti, kol švietimo sektorius pats vienas suformuos kompetentingus ir noru trykštančius specialistus – dalis, gavę kvalifikaciją, išeis į didmiesčius, o kita pusė gal net nesirinks profesinio kelio, jei jis jiems neatrodys perspektyvus ir patrauklus“, – teigia J. Darulytė.

Paklausta, ar, jos nuomone, švietimo sektorius turi tikėtis verslo pagalbos, ar visgi tai yra papildomos iniciatyvos reikalaujantis žingsnis iš verslų pusės, J. Darulytė neslepia – tai nebe papildoma iniciatyva, o strateginė būtinybė.

„Sunku pasakyti, kaip šie santykiai turėtų vystytis utopijoje, bet galime matyti tai, kas vyksta dabar: švietimui reikia ne rėmėjų, o partnerių. Šis bendradarbiavimas padeda kurti būsimiems inžinieriams praktines patirtis dar mokymosi metu: praktika, mentorystė, projektai, kuriuose studentai sprendžia realius verslo iššūkius… Visa tai tampa galinga darbdavio identiteto priemone, leidžiančia regionų verslams nebesivaržyti vien atlygiu, o kryptingai laimėti konkurencinę kovą dėl talentų“, – kalba „DID Moons“ partnerė ir strategė.

Kas iš tikrųjų traukia jaunus žmones?

Brandaus darbdavio identiteto svarbą pabrėžia ir LINPRA vadovas. Jo teigimu, neužtenka įmonei turėti gražų logotipą, norint, kad čia įsidarbintų jaunimas. Šiandien darbdavio identitetą apibrėžia tai, kaip organizacija ugdo žmones visais jų karjeros etapais. Talentų auginimas, kompetencijų stiprinimas ir ilgalaikio ryšio su darbuotojais kūrimas tampa ne papildoma veikla, o tiesiogine investicija į organizacijos ateitį.

„Įmonės, kurios investuoja į darbuotojų ugdymą, dalyvauja švietimo iniciatyvose, formuoja savo sektoriaus įvaizdį, tampa ne tik patraukliais darbdaviais, bet ir svarbiais regioninės ekosistemos kūrėjais“, – teigia D. Lasionis.

Stiprėjantis regionų darbo užmokestis ir gerėjanti infrastruktūra atveria galimybes, tačiau tik darbdavio identitetas gali šias galimybes paversti realiai užpildytomis darbo vietomis. Visi trys pašnekovai sutaria, kad verslai turi siekti kurti bendruomenę, kurioje darbuotojas matytų prasmę likti ir augti. Ir tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis tiek investicijų, tiek resursų.

Marškinėliai Trust me – I’m an Engineer!

LINPRA kviečia narius, inžinerines įmones ir inžinerijos entuziastus atrasti išskirtinį produktą – specialaus dizaino marškinėlius su užrašu „Trust me – I’m an Engineer!“. Tai ne tik stilingas ir smagus drabužis kasdienai ar renginiams, bet ir žinutė, skatinanti pasitikėjimą inžinerija bei stiprinanti inžinieriaus profesijos įvaizdį.

Šie marškinėliai skirti inžinieriams ir techninių profesijų atstovams, inžinerinėms įmonėms ir jų komandoms, visiems, kurie nori prisidėti prie inžinerijos populiarinimo.

Įmonės turi galimybę užsakyti marškinėlius su savo logotipu, taip pritaikydamos juos vidinei komunikacijai, renginiams, parodoms ar darbuotojų atributikai, reprezentacijai renginiuose, inžinerijos idėjos sklaidai.

Kviečiame užsisakyti sau ar savo komandai ir kartu prisidėti prie inžinerijos prestižo stiprinimo!

 

Kainodara priklauso nuo užsakomo kiekio (nuo 10 vnt. siuntimas nemokamai):

Originalūs su LINPRA logo: Su savo logo:
Iki 10 vnt. 25 Eur / vnt. (+ siuntimo kaštai)
10+ vnt. 22 Eur / vnt. 10+ vnt. 25 Eur / vnt.
30+ vnt. 19 Eur / vnt. 30+ vnt. 22 Eur / vnt.
50+ vnt. 16 Eur / vnt. 50+ vnt. 19 Eur / vnt.
100+ vnt. 13 Eur / vnt. 100+ vnt. 16 Eur / vnt.

Norėdami užsisakyti, parašykite mums, pateikdami šią informaciją:

  • Kiek vienetų norite užsisakyti?
  • Kokių dydžių?
  • Originalius ar su savo logotipu?

Užsisakyti: info@linpra.lt. 

Įteikti LINPRA Garbės ženklai inžinerijos talentams

Sausio 27 d. vykusiame kasmetiniame LINPRA Naujametiniame renginyje tradiciškai buvo įteikti LINPRA Garbės ženklai – apdovanojimai asmenims, reikšmingai prisidedantiems prie Lietuvos inžinerijos pramonės stiprinimo.

LINPRA Garbės ženklas, įsteigtas 2012 m., kasmet skiriamas įmonių, švietimo ir mokslo įstaigų vadovams bei darbuotojams, pasižymintiems inovatyvumu, produktyvumu, pasiekusiems reikšmingų mokslo ir verslo integracijos rezultatų, garsinantiems savo organizacijų ar viso inžinerijos sektoriaus vardą Lietuvoje ir už jos ribų bei kitais būdais prisidedantiems prie sektoriaus konkurencingumo augimo.

Sveikiname laureatus ir dėkojame už indėlį į Lietuvos inžinerijos pramonės pažangą, inovacijas ir tarptautinį matomumą.

Visas Garbės ženklais apdovanotųjų sąrašas skelbiamas ČIA. 

LINPRA Garbės ženklų laureatai:

ALEKSANDR VAGAICEV, UAB „Elinta Robotics“ inžinierius
Už mentorytę išugdant mechanikos ir automatikos srities aukštos kvalifikacijos inžinierius nuo studento iki inžinieriaus ne tik UAB ,,Elinta Robotics“ komandai, bet ir Lietuvos bei užsienio pramonei.  

MINDAUGAS MILEVIČIUS, UAB „LZT“ direktorius
Už nuoseklią lyderystę, inžinerinę kompetenciją ir inovacijų diegimą, kryptingai stiprinant įmonės technologinį konkurencingumą, skatinant naujų aukštos pridėtinės vertės sprendimų kūrimą, mokslo ir pramonės bendradarbiavimą bei indėlį į Lietuvos inžinerinės pramonės pažangą ir tarptautinį matomumą.

ARTŪRAS ALEKSYNAS, Lietuvos inžinerijos kolegijos Inžinerinės pramonės ir technologijų fakulteto dekanas
Už ilgametę profesinę veiklą, reikšmingą indėlį kuriant modernią inžinerinių studijų infrastruktūrą, aktyvų bendradarbiavimą su pramonės partneriais ir nuoseklų darbą stiprinant Lietuvos inžinerijos ir technologijų sektorių.                                

VYTAUTAS BUTVILAS, UAB „Pack Klaipėda“ generalinis direktorius
Už ilgametį ir nuoseklų indėlį vystant ir stiprinant inžinerinės pramonės įmonę, inovatyvių sprendimų ir pažangių technologijų diegimą, įmonės konkurencingumo ir eksporto augimą, tvarių verslo principų taikymą bei atsakingą lyderystę, ugdant darbuotojus ir formuojant stiprią komandą.

GRAŽVYDAS JUODIŠIUS, Marijampolės profesinio rengimo centro direktorius
Už indėlį į inžinerinių specialybių populiarinimą ir stiprinimą Lietuvoje, kryptingą profesinio mokymo infrastruktūros plėtrą, glaudų bendradarbiavimą su pramonės partneriais bei nuoseklų darbą rengiant inžinerinius talentus ir profesinio švietimo orientavimą į verslo ir pramonės poreikius.

DAINIUS RAILA, UAB „TPA“ technikos direktorius
Už daugiau nei 30 metų nuoseklaus ir išskirtinio darbo pramonės automatizavimo srityje – aukščiausios techninės kokybės sprendimų kūrimą, išskirtinę kompetenciją, Lietuvos inžinerinės pramonės vardo stiprinimą tarptautinėje maisto pramonės automatizavimo rinkoje.

EVALDAS SAPELIAUSKAS, Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojas mokslui ir plėtrai
Už nuoseklų taikomosios mokslinės veiklos vystymą, glaudų bendradarbiavimą su verslo ir pramonės partneriais bei inovatyvių ir tvarių sprendimų diegimą, stiprinant mokslo ir pramonės sąveiką.

Dr. NERIJUS STRIŪGAS, Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas
Už reikšmingą ir ilgalaikį indėlį į inžinerinę pramonę – mokslinių tyrimų ir taikomosios plėtros veiklas, kuriant ir diegiant pažangias, efektyvias ir aplinkai draugiškas šiluminės energijos gamybos technologijas, stiprinančias Lietuvos energetikos ir pramonės konkurencingumą.

Dr. ANDRIUS TAMOŠIŪNAS, Lietuvos energetikos instituto Plazminių technologijų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas
Už reikšmingą indėlį į inžinerinę pramonę – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas kuriant pažangias plazminių technologijų sistemas, skirtas atliekų ir organinių medžiagų konversijai į energetinius išteklius, taršos mažinimui bei tarptautinį Lietuvos inžinerijos konkurencingumo stiprinimą.

Doc. dr. DAIVA MAKUTĖNIENĖ, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inžinerinės grafikos katedros vedėja
Už ilgalaikį ir reikšmingą indėlį į inžinerinį ugdymą Lietuvoje – jaunimo motyvacijos rinktis inžinerines profesijas stiprinimą, inžinerijos prestižo didinimą, švietimo ir pramonės bendradarbiavimo plėtrą bei nuoseklų talentų ugdymą nuo ankstyvojo ugdymo iki aukštojo mokslo.

Dr. LINAS KRŪGELIS, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studijų prodekanas
Už ilgalaikį indėlį į Lietuvos inžinerijos ir kūrybinių industrijų plėtrą – reikšmingus architektūros ir dizaino darbus, inovatyvių produktų kūrimą, aktyvią akademinę veiklą bei nuoseklų STEAM karjeros populiarinimą, jungiantį švietimą, kūrybą ir pramonę.

VIDA DAUKŠIENĖ, UAB „Plamika“ vyriausioji finansininkė
Už ilgametį, išskirtinai atsakingą ir precizišką darbą finansų srityje, užtikrinant įmonės finansinį stabilumą, skaidrią veiklą ir patikimą inžinerinės pramonės įmonės augimo bei plėtros pagrindą.

PAULIUS LEŠČINSKAS, UAB „Selteka“ IT padalinio vadovas
Už reikšmingą indėlį į inžinerinės pramonės skaitmenizavimą ir procesų efektyvinimą – inicijuotus ir įgyvendintus pažangius IT sprendimus, sėkmingą daugiaprojektinę veiklą bei unikalios gamybos procesų efektyvumo vizualizavimo sistemos sukūrimą, sustiprinusį įmonės konkurencingumą ir EMS sektoriaus kokybės standartus.

VYTAUTAS PAULAUSKAS, Klaipėdos universiteto habilituotas daktaras, profesorius
Už išskirtinę ilgametę pedagoginę, mokslinę ir visuomeninę veiklą, reikšmingą indėlį į jūrų transporto, uostų ir žaliosios laivybos mokslo plėtrą bei jo taikymą praktikoje, mokslo ir pramonės integraciją, transporto politikos formavimą ir aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistų rengimą Lietuvoje.

SERGEJUS LEBEDEVAS, Klaipėdos universiteto profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas
Už reikšmingą indėlį į inžinerijos ir transporto srities mokslinius tyrimus, fundamentinių ir taikomųjų MTEP sprendimų derinimą prie pramonės poreikių, alternatyviosios energetikos technologijų plėtrą, taip pat už ilgametę akademinę ir pedagoginę veiklą, rengiant aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistus Lietuvoje.

KRISTIJONAS VIZBARAS, UAB „Brolis semiconductors“ vadovas ir įkūrėjas
Už inovatyvių gynybai skirtų produktų kūrimą, gamybą, sparčią eksporto plėtrą ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

LINPRA Naujametinė konferencija 2026

Sausio 27 d. Kaune, Mokslo saloje, įvyko LINPRA Naujametinis renginys, skirtas apžvelgti inžinerijos ir gamybos pramonės sektoriaus 2025 metų rezultatus, įvardyti pagrindinius iššūkius ir aptarti ateities kryptis.

Renginio metu buvo pristatyta sektoriaus apžvalga, LINPRA veiklos prioritetai, įteikti LINPRA Garbės ženklai sektoriui nusipelniusiems asmenims, vyko prezidiumo rinkimų kandidatų pristatymas bei kviestinio svečio pranešimas. Oficialiąją dalį užbaigė diskusija apie inžinerinės pramonės vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką, inovacijas ir saugumą.

Diskusijose daug dėmesio skirta eksporto rinkų diversifikacijai, užsienio investicijų pritraukimui, Lietuvos įmonių tarpusavio bendradarbiavimui bei gynybos pramonės potencialui. Taip pat akcentuotas švietimo sistemos vaidmuo – nuo mokytojų trūkumo ir atlyginimų iki būtinybės modernizuoti inžinerines gimnazijas ir profesinių mokyklų laboratorijas.

Bendra diskusijų kryptis atskleidė aiškų bendrą vardiklį – stipri, inovatyvi ir tarptautiškai konkurencinga inžinerijos pramonė yra neatsiejama nuo šalies ekonominio atsparumo, saugumo ir ilgalaikio augimo. Tam būtinas nuoseklus valstybės, verslo ir švietimo institucijų bendradarbiavimas.

Dėkojame visiems pranešėjams, diskusijų dalyviams ir bendruomenės nariams už įžvalgas, dialogą ir prasmingą metų pradžią inžinerijos pramonei.

  • Kęstutis Budrys, Užsienio reikalų ministras
  • Guoda Burokienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė
  • Vitalija Zumerienė, Krašto apsaugos viceministrė
  • Jonas Petkevičius, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras
  • Taurimas Valys, Užsienio reikalų viceministras
  • Vida Staskonienė, Investuok Lietuvoje Investicijų plėtros departamento direktorė
  • Martynas Survilas, Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius
  • Aidas Puklevičius, „Fabula Rud Pedersen Group” kūrybinio rašymo vadovas
  • Tomas Prūsas, LINPRA prezidentas
  • Darius Lasionis, LINPRA direktorius

Nuotraukų albumas: LINPRA Facebook [Fotografas Artūras Žukas]

LINPRA skaidrės: ČIA. 

Robotizacija ir automatizacija mažose ir vidutinėse įmonėse – misija (ne)įmanoma?

Dr. Viktorija Tauraitė – Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) Verslo aplinkos projektų vadovė

Dažniausiai robotizacijos sprendimai susiduria su vienu iš didžiausiu iššūkių – finansiniai resursai, atsiperkamumo laikotarpis ir pan. Neretai dėl masinės gamybos apimčių ir sąlyginai didesnių investicinių galimybių robotizacijos sprendimus diegia ir įgyvendina didelės įmonės. Nors poreikis yra ir mažose ar vidutinėse įmonėse, tačiau riboti finansiniai resursai sukuria papildomus barjerus įmonėms realizuoti šiuos sprendimus.

Valstybės duomenų agentūra dar 2022 m. nurodė, kad viena iš priežasčių turėjusių įtakos sprendimui įmonėse naudoti robotus buvo susijusi su mokesčių ar kitos valdžios sektoriaus paskatomis. O skatinti Lietuvoje diegti robotus yra būtina, nes nors palaipsniui, įmonių, naudojančių pramoninius ir paslaugų robotus / kobotus skaičius didėja nuo 3,2 proc. (2018 m.) iki 4,8 proc. (2022 m.; naujausi statistiniai duomenys). Kita vertus, remiantis Eurostato duomenimis, ES kontekste esame tik 18-oje vietoje iš 27 ES šalių, kurios 2022 m. naudojo pramoninius ir paslaugų robotus / kobotus. Lyderės yra tokios šalys kaip Danija (11,6 proc.), Belgija (10,2 proc.) ir Suomija (8,9 proc.). Tai didžiąja dalimi yra dėl to, kad šiose šalyse yra brangi darbo jėga, todėl įmonėms ekonomiškai apsimoka automatizuoti procesus. Be to, ypač Danijoje yra stipri inovacijų ir technologijų ekosistema, apimanti robotikos įmones ir klasterius, universitetų, verslo ir valstybės bendradarbiavimą, naujų technologijų kūrimą ir komercializavimą.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje daugiau yra naudojami pramoniniai ir paslaugų robotai / kobotai didelėse įmonėse (2022 m.: 26,2 proc.) nei vidutinėse (10,3 proc.) ar mažose (2,8 proc.) įmonėse. Analogiško pobūdžio tendencija yra pastebima ir vertinant įmones, naudojusias dirbtinio intelekto technologijas. Pavyzdžiui, 2025 m. dominavo didelės įmonės, naudojusios dirbtinio intelekto technologijas (51,8 proc.), toliau galėtume išskirti vidutines (30,4 proc.) ir mažas (18,1 proc.) įmones. Dinaminiame kontekste 2025 m. bendrai Lietuvoje net 12,5 proc. punktų išaugo dirbtinio intelekto technologijų naudojimas, lyginant su 2024 m.

Akivaizdu, kad, norint pasiekti LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos išsikeltą ambicingą tikslą, kad iki 2030 m. kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę, yra būtina didesnį dėmesį skirti robotizacijai, automatizacijai ir skaitmeninimui valstybiniu lygiu. Vieni iš sprendimų galėtų būti susiję su mokesčių lengvatomis ar kitomis  finansinėmis  paskatomis, subsidijomis, nukreiptomis į našumo didinimą, pridėtinės vertės auginimą, ypač vidutinėms ir mažoms įmonėms. Tokiu būdu galėtume ne tik didinti inžinerinį ir technologinį potencialą šalies viduje, bet ir stiprinti šalies įvaizdį bei konkurencingumą tarptautinėje erdvėje, robotizacijos srityje.

Aktualūs finansavimo kvietimai verslui: DI, robotika, gynybos inovacijos, MTEP ir žaliosios technologijos

  1. Finansinės paskatos startuoliams ir atžalinėms įmonėms kurti DI, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus.

Finansuojamos veiklos: finansinės paskatos startuoliams ir atžalinėms įmonėms kurti DI, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus.

Galimi pareiškėjai: startuoliai ir atžalinės įmonės, kuriančios arba ketinančios kurti dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir (arba) sprendimus ir turinčios labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės (MVĮ) statusą. Tikslinė grupė: startuoliai ir atžalinės įmonės, veikiančios ne trumpiau nei 2 metus.

Finansavimo suma: 3 mln. eurų.

Didžiausia suma vienam projektui: 100 tūkst. eurų (finansuojamoji dalis: 90 proc., nuosavo įnašo dalis: 10 proc.).

Teikiama: nuo 2026 m. birželio 9 d. iki liepos 31 d.

Daugiau informacijos. 

  1. Tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra

Finansuojamos veiklos: tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra.

Galimi pareiškėjai: atliekų tvarkytojai. Tikslinė grupė: gyventojai ir kiti atliekų turėtojai, savivaldybių administracijos, atliekų tvarkytojai, pramonės įmonės.

Finansavimo suma: 6,2718 mln. eurų.

Didžiausia suma vienam projektui: 4 mln. eurų (didžiausia finansuojama dalis 45-75 proc., atsižvelgiant į valstybės pagalbos gavėjo statusą).

Teikiama: nuo 2026 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 17 d.

Daugiau informacijos.

  1. Gynybos inovaciniai čekiai 3

Finansuojamos veiklos: mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros ir (arba) inovacijų veiklų vykdymas (MTEPI); MTEPI paslaugų, reikalingų jau pradėtam kurti ir vystyti įmonės gynybos srities produktui, technologijai ar paslaugai, įsigijimas iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijos (MSI) ar brandžiojo inovatoriaus.

Galimi pareiškėjai: privatus juridinis asmuo, registruotas Lietuvoje, atitinkantis labai mažos įmonės, mažos įmonės ar vidutinės įmonės statusą; pareiškėjo pardavimo pajamos per paskutinius finansinius metus (iki paraiškos pateikimo) yra ne mažesnės kaip 10 000,00 (dešimt tūkstančių) eurų. Jei įmonė veikia trumpiau nei vienus metus, pareiškėjo pardavimo pajamos turi būti ne mažesnės kaip 10 000,00 (dešimt tūkstančių) eurų nuo įsteigimo dienos iki paraiškos pateikimo Inovacijų agentūrai dienos; galintys gauti de minimis pagalbą; atitinkantis kitus  Aprašo III skyriaus reikalavimus. Reikalingi partneriai: ne.

Finansavimo suma: 1 mln. eurų.

Didžiausia suma vienam projektui: 125000 eurų (didžiausia galima finansuojamoji dalis iki 80 %).

Teikiama: nuo 2026 m. birželio 3 d. iki liepos 3 d.

Daugiau informacijos.

  1. ILTE verslo paramos programos kartu su „EMBank”

Finansuojamos veiklos ir kitos sąlygos: individualios garantijos teikiamos konkrečiai kiekvienai paskolai atskirai ir gali padengti tam tikrą paskolos sumos dalį (dažnai reikšmingą – iki 80 %). Ši priemonė padeda įmonėms gauti finansavimą, ypač tais atvejais, kai nepakanka tradicinių užtikrinimo priemonių. Finansavimas skirtas:

  • banko garantijoms (kai bankas turi laiduoti už jūsų įsipareigojimų vykdymą) bei su tuo susijusioms kredito linijoms.
  • investicijoms į ilgalaikį turtą (įrangą, technologijas) arba apyvartinėms lėšoms (kasdienėms išlaidoms).

Kitos sąlygos:

  • finansavimas gali būti skiriamas padengti investicijoms, kurias įmonė atliko savo lėšomis (ne anksčiau kaip per 6 mėnesius iki paraiškos ILTE garantijai gauti pateikimo).
  • įmonė turi padengti bent 20 proc. projekto vertės nuosavomis lėšomis.
  • sutarčių skaičius vienai įmonei (grupės mastu) neribojamas, jei neviršijama De minimis pagalbos riba.

Galimi pareiškėjai:

  • smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – t. y. labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės bei verslininkai.
  • įmonės, imančios investicines paskolas arba lizingą, kai palūkanų kompensavimas pradedamas taikyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.
  • įmonės, kurių investicinės paskolos bent 71 proc. sumos skiriama investicijoms į ilgalaikį turtą, o likusi dalis – apyvartinėms lėšoms.

ILTE garantijos dydis:

  • iki 80 proc. paskolos sumos arba garantijos limito.
  • įsigyjant nekilnojamąjį turtą – garantija suteikiama iki 50 proc. sumos.

Daugiau informacijos. 

PLANUOJAMI KVIETIMAI:

  1. INVEST MTEP

Finansuojamos veiklos ir galimi pareiškėjai:

  • skatinti aukštos pridėtinės vertės (APV) tiesiogines užsienio investicijas: MTEP vykdymą ir bendradarbiavimą bei technologijų perdavimą tarp didelių įmonių ir MVĮ technologijų ir inovacijų srityse (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas). Galimi pareiškėjai: užsienio investuotojas (MVĮ, didelės įmonės, kai jos bendradarbiauja su MVĮ).
  • investuoti į naujų APV produktų kūrimo veiklas ir sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas). Galimi pareiškėjai: užsienio investuotojas (MVĮ, didelės įmonės, kai jos bendradarbiauja su MVĮ).

Regionas: Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas.

Finansavimo suma: 19 355 701 eurų.

Didžiausia suma vienam projektui: 2 mln. eurų (60 proc. – finansuojamoji dalis; 40 proc. – nuosavo įnašo dydis).

Teikiama: nuo 2026 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos. 

  1. STEP kaupiamasis finansavimas

Finansuojamos veiklos:

  • skiriant kaupiamąjį finansavimą, sudaryti sąlygas įmonių investicijoms į Europos strateginių technologijų platformos (STEP) technologijų kūrimą (Sostinės regionas);
  • skiriant kaupiamąjį finansavimą, sudaryti sąlygas įmonių investicijoms į STEP technologijų kūrimą (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas).

Galimi pareiškėjai: įmonės.

Finansavimo suma: 5 mln. eurų.

Teikiama: nuo 2026 m. rugsėjo 30 d. iki lapkričio 30 d.

Daugiau informacijos. 

  1. Žaliasis eksperimentas+ Ecoinovacijos

Finansuojamos veiklos ir galimi pareiškėjai:

  • skatinti inovatyvių aplinkai draugiškų, t. y. tvarių produktų gamybą skatinančių, technologijų kūrimą, demonstravimą pramonės MVĮ (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas). Galimi pareiškėjai: pramonės VMĮ. Didžiausia suma vienam projektui: 500 tūkst. eurų.
  • aplinkos apsaugos vadybos sistemos (AVS) pagal tarptautinių standartų reikalavimus diegimas ir (ar) gamybos technologinių auditų atlikimas; ekologinis projektavimas, ekologinis ženklinimas, sertifikavimas (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas). Galimi pareiškėjai: MVĮ pramonės įmonės. Didžiausia suma vienam projektui: 65 tūkst. eurų.

Finansavimo suma: 10 178 547 eurų.

Teikiama: nuo 2026 m. spalio 30 d. iki 2027 m. vasario 26 d.

Daugiau informacijos. 

  1. Dirbtinio intelekto sprendimų vystymas

Finansuojamos veiklos: skatinti MVĮ vystyti DI sprendimus.

Galimi pareiškėjai: labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės.

Finansuojama suma: 5 mln. eurų.

Didžiausia suma vienam projektui: 138 tūkst. eurų.

Teikiama: nuo 2026 m. spalio 30 d. iki gruodžio 30 d.

Daugiau informacijos.

  1. Dirbtinio intelekto sprendimų diegimas

Finansuojamos veiklos:

  • skatinti MVĮ diegtis skaitmenines technologijas, prioritetą teikiant dirbtinio intelekto sprendimams.
  • skatinti MVĮ diegtis skaitmenines technologijas, prioritetą teikiant dirbtinio intelekto sprendimams.

Galimi pareiškėjai: labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ).

Finansuojama suma: 3,75 mln. eurų.

Didžiausia suma vienam projektui: 70 tūkst. eurų.

Teikiama: 2027 m. sausio 29 d. iki balandžio 29 d.

Daugiau informacijos.