Naujas etapas profesinio mokymo sistemoje

,

Profesinis mokymas yra tiesiogiai susijęs su pramone ir jos vystymusi, todėl pokyčių profesinio mokymo sistemoje laukėme ir juos inicijavome jau seniai, o Prezidentės dėmesys, skatinant reikšmingus sprendimus švietime, yra labai svarbus ženklas visiems – ir Švietimo ir mokslo ministerijai, ir profesinių mokyklų vadovams, ir profesijos mokytojams bei mums, verslo bendruomenei.

Esame vieni iš tų, kurie vienu balsu tvirtiname, kad pertvarka profesinio mokymo sistemoje skubiai reikalinga dėl kelių priežasčių. Pirma – ketvirtosios pramonės revoliucijos banga – atvilnijo į Lietuvos pramonę, skatindama skaitmenizuoti gamyklas. Įvertinant tai, kad labai trūksta kvalifikuotų specialistų, skaitmeninimas yra vienintelis kelias, jei norime išlikti konkurencingi Europos rinkose. Antra – besikeičiančiose pramonės įmonėse žmonės, turintys skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, tampa didele vertybe. Tačiau kol kas pramonės sektoriuje įprastai dirbančių ir skaitmeninių įgūdžių neįgijusių žmonių yra daugiau nei 50 %, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra labai svarbus jau šiandien. Jiems, kaip ir naujai į pramonę žengiantiems jauniems žmonėms, būtina įgyti naujų, tinkamų kompetencijų arba keisti / tobulinti jau turimą kvalifikaciją. Europos Komisija išskiria keturias kritines profesijas, kurioms skubiai būtini skaitmeniniai įgūdžiai: tai pramonės mašinų operatoriai, gydytojai, žemės ūkio darbuotojai ir profesijos mokytojai. Skaičiuojama, kad Europoje 37 % arba 80 mln. dirbančiųjų neturi pakankamai bendrųjų skaitmeninių įgūdžių. Iš jų 26 mln. žmonių neturi skaitmeninių įgūdžių apskritai. Todėl pirmiausiai turi pasikeisti pati profesinio mokymo sistema – kad pajėgtų atlikti savo funkciją pagal XXI amžiaus diktuojamas taisykles ir lokalias mūsų ūkio, socialinės bei darbo aplinkos realijas.

Lietuvos žmonėms norint išlikti konkurencingiems Europoje reiškia didinti savo darbo našumą, o įmonėms daugiau eksportuoti. Vienas apdirbamosios gamybos darbuotojas Lietuvoje per metus sukuria atitinkamai 1,9 ir 2,2 karto mažesnę pridėtinę vertę nei Europos Sąjungos zonoje vidutiniškai. 2016 m. Lietuvos vieno dirbančiojo sukurta pridėtinė vertė sudarė 31 tūkst. eurų, tuo tarpu ES zonos vidurkis buvo 69 tūkst. eurų. Gausesnės eksporto apimtys, spartesnė gamyba – reiškia daugiau darbo vietų ir gerokai didesnį poreikį dirbančių žmonių, specialistų. O turėti daugiau kvalifikuotų darbuotojų dabar ir ateityje – reiškia suteikti reikiamas ir patrauklias sąlygas jiems tokiais tapti ir užtikrinti, kad pasirinkus profesinį išsilavinimą, vėliau jiems netektų priimti sprendimo emigruoti, nerandant galimybės Lietuvoje realizuoti įgytas nebeaktualias kompetencijas. Jeigu įgytos profesijos žinios ir toliau nesuteiks jauniems žmonėms pasitikėjimo savimi, kas juos motyvuos likti su mumis ir prisidėti prie šalies konkurencingumo stiprinimo? Šiame besisukančiame užburtame rate pagaliau atsirado proveržio vieta, priėmus ryžtingus sprendimus valstybės lygmeniu.

Prezidentės dėmesį profesinio švietimo pertvarkai jaučiame jau nuo pirmojo jos apsilankymo „Arginta Engineering“ gamykloje 2013 m. rugsėjį. Tuomet po diskusijos gamykloje valstybės vadovės dėmesys paskatino veikti ir Švietimo bei Ūkio ministerijas. Pavyko pasiekti, kad „sistema pasuktų galvą į klientą“ ir sutelktų pastangas mokyklų tinklo atnaujinimui bei pameistrystės sąvokos įteisinimui. 2015 m. į Prezidentės paraginimus reformuotis dėmesį atkreipė ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius – jo suformuota speciali darbo grupė parengė 4 pameistrystei duris atveriančius aprašus. Labai džiugina šiais metais įvesta centralizuoto priėmimo į profesines mokyklas tvarka.

Siūloma Profesinio mokymo įstatymo redakcija žymi naują Lietuvos profesinio mokymo sistemos etapą. Numatyti pakeitimai atriša rankas ir įgalina efektyviai dirbti toliau: tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, reguliuojant ir tobulinant visą sistemą, tiek ir verslui bei jam atstovaujančioms organizacijoms, galinčioms teikti praktiškai pamatuotus siūlymus ir tinkama linkme nukreipti tolesnę profesinio mokymo sistemos raidą.

Straipsnis žiniasklaidoje.

/by

Infomobilis Lietuvos miestuose

,

Inžinerinių profesijų įdomybes ir pramonės grožį pristatantis Infomobilis keliauja per Lietuvos miestus bei renginius. Rugpjūtis ir rugsėjis ypač aktyvus – apsilankyti mobilioje laboratorijoje galite savo mieste!

Plačiau Infomobilio svetainėje.

/by

Lietuvos pramonės įmonės sieks skaitmenizuoti procesus

,

Šiandien niekas neabejoja, kad skaitmeninė transformacija gamybinius procesus padarys skaidresnius, lengvai valdomus ir optimizuojamus. Taip pat sudarys sąlygas pramonei akivaizdžiai padidinti produktyvumą ir sumažinti išteklių naudojimą visuose vertės kūrimo grandinės etapuose. Jau dabar skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Todėl neabejotinai formuos ir ateities rinkas bei verslo modelius.

Procesų skaitmenizavimas: verslas jaučia poreikį, bet stokoja patirties

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su partneriais ir LR Ūkio ministerija dar 2016 m. pavasarį pradėjo veiksmus, siekiant derintis prie Europoje vykstančių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų ir taip didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą. Būtent todėl buvo įsteigta nacionalinė platforma „Pramonė 4.0“, kurios pirmininku tapo Ūkio ministras, ir jau šių metų rugsėjį savo darbą pradės platformos koordinacinė darbo grupė. Jos darbo kryptys – įmonių technologinė parengtis, inovacijų ekosistema, kibernetinė sauga, standartizavimas, darbuotojų kompetencijų ugdymas ir profesinis mokymas.

Lietuvos įmonės jau senokai puikiai supranta skaitmenizavimosi būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kokias naujas technologijas įsigyti. Taip pat įmonėms trūksta praktinės patirties jas įdiegiant, reikia rekomendacijų, kaip skaitmeninti verslą, gamybos procesus, produktus ir paslaugas, trūksta žinių norint išmokyti darbuotojus. Nereta problema įmonėms ir lėšų stygius. 

Skaitmeninių technologijų centrų potencialas

Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik dokumentuose, įmonėms reikia padėti persitvarkyti. Šią misiją gali atlikti diegiami skaitmeninių technologijų centrai, suprantantys mažų ir vidutinių įmonių poreikius, verslo modelius ir pokyčius.

Vieną pirmųjų pažangios gamybos technologijų centrų 2012 m. yra įsteigusi LINPRA. Kartu su partneriais iš Lietuvos lazerių ir robotikos asociacijų, Fizinių ir technologijos mokslų centro, asociacijos „Infobalt“, akademinės visuomenės ir valstybės institucijų atstovais LINPRA šiuo metu plėtoja strategiją, kaip efektyviai teikti pagalbą įmonėms ir įsilieti į tokių technologinių centrų tinklą Europoje. Centre jau dabar teikiamos konsultavimo ir mokymo paslaugos diegiant šiuolaikines skaitmenines technologijas tradicinės Lietuvos pramonės įmonėse.

Skaitmenizavimo procesų diegimas itin aktualus skaitmeninės gamybos, išmaniųjų technologijų, skaitmeninės fotonikos, didžiųjų duomenų, pramoninio interneto, robotikos sektoriams. LINPRA įsteigtas centras padeda koordinuotai įgyvendinti pramonės skaitmeninimo iniciatyvas visuose sektoriuose ir kryptingai panaudoti Europos Sąjungos investicijas.

Lietuva turi stiprų potencialą ir reikiamas žinias vystyti ne vieną skaitmeninių technologijų centrą, veikiantį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo principu. Tačiau kartu reikia skatinti švietimo ir perkvalifikavimo sistemų pertvarką, atsižvelgiant į pramonės sektoriaus skaitmeninimo poreikius. Taip pat tinkamai pasinaudoti Europos fondų parama skaitmeninimo programoms ir palengvinti Lietuvos įmonėms galimybę gauti tikslinį finansavimą skaitmeninei transformacijai. 

Naujiena žiniasklaidoje.

/by

Teigiami pokyčiai profesinėse mokyklose: mažiau „mirusių sielų“, skaidresnė ir efektyvesnė sistema

,

Po rugpjūčio 22 d. vykusios spaudos konferencijos, kurioje Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė šių metų stojimo į profesinio mokymo įstaigas rezultatus, atkreipiame dėmesį į akivaizdžiai matomus teigiamus pokyčius, kurių ilgą laiką trūko. Šiuos pokyčius nulėmė pirmą kartą vykęs centralizuotas mokinių priėmimas į profesinio mokymo mokyklas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti skirtą sistemą (LAMA BPO). Nuo pat pradžių tokiai LR Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytai priėmimo tvarkai pritarė ne visos profesinio mokymo srityje veikiančios šalys, tačiau šio sprendimo pirmuosius rezultatus po pirmojo priėmimo etapo jau galima apčiuopti ir įvertinti teigiamai. Savotiška technologinė revoliucija ir įvestas vieno langelio principas išryškino už profesinio mokymo širmos slypėjusias problemas.

Dėl profesinio mokymo stebėsenos nebuvimo sudėtinga lyginti šių metų skaičius su 2015 m. ir 2016 m. stojimo rezultatais, tačiau matome tendenciją, jog šiais metais stojančiųjų kreivė gerokai krenta žemyn. Tačiau tai pagaliau parodo Lietuvos profesinio mokymo sistemos skaidrėjimą, vertinant iki šiol profesinėse mokyklose realiai ir fiktyviai besimokiusiųjų moksleivių santykį. Ne kartą viešojoje erdvėje yra nuskambėjęs terminas „mirusios sielos“ – deja, tam tikras procentas moksleivių mokėsi fiktyviai – buvo įtraukti į sąrašus, nors niekada nesimokė ir neketino to daryti. Todėl Švietimo ir mokslo ministrės sprendimas reguliuoti priėmimo procesą pagaliau užtikrina skaidrumą: informacinėje sistemoje dabar matomi visi realūs mokiniai; visiems jiems sudaromos lygios teisės ir galimybės įstoti; užkertamas kelias fiktyvių moksleivių priėmimui. Tokiu būdu taupomos valstybės lėšos, o profesinio mokymo sistemos reguliavimas tampa efektyvesnis.

Ypač džiugina akivaizdžiai matomas pramonės sričiai priskiriamų specialybių (inžinerinių profesijų bei gamybos ir perdirbimo) populiarumas – jos šiais metais atsidūrė mokinių pasirinkimų sąrašo viršuje. Į populiariausių mokyklų penketuką patenka ir 2 LINPRA narės: Alytaus profesinio rengimo centras bei Kauno technikos profesinio mokymo centras. Pramonės kryptį renkasi 8396 moksleiviai, kas sudaro 26,43 proc. visų stojančiųjų pasirinkimų. Esame tikri, jog šį inžinerinių specialybių populiarumą nulėmė ir ilgametis kryptingas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos darbas jas populiarinant, tam kad progresuojanti pramonė dabar ir ateityje turėtų jai reikalingų kvalifikuotų darbuotojų visuose regionuose. Svarbu toliau skatinti profesinių mokyklų bendradarbiavimą tarpusavyje ir įsiklausymą į verslo poreikius, kad būtų tikslingiau atliepiami darbo rinkos poreikiai ir užtikrinamos darbo vietas maksimaliam skaičiui profesines specialybes įgijusių žmonių.

Po Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės spaudos konferencijos akivaizdu, kad pirmieji svarbūs žingsniai siekiant tobulinti profesinio mokymo sistemą jau yra žengti. LINPRA, siekdama ir toliau reikšmingai prisidėti prie profesinio mokymo kokybės gerinimo, aktyviai vysto kompetencijos centrų modelį ir pilotinį inžinerinės pramonės sektoriaus kompetencijų centro projektą. Panašu, kad tebesančios kitos įsisenėjusios problemos taip pat bus sprendžiamos iš esmės, siekiant modernizuoti profesinio mokymo įstaigų teikiamų mokymo paslaugų kokybę ir valdymą, pertvarkyti mokyklų tinklą. Toks Švietimo ir mokslo ministerijos ryžtas yra sveikintinas ne vien iš inžinerinės pramonės perspektyvų. Kuo skaidresnė sistema, tuo sveikiau visai visuomenei: besimokantiesiems, verslui ir valstybei.

Naujiena žiniasklaidoje.

/by

Didžiausias Baltijos šalyse dokas pagaliau pasiekė kelionės tikslą

Įveikęs beveik 4000 jūrmylių (t.y. apie 7500 km), po beveik 14 parų trukusios kelionės iš Juodkalnijos, kurią vainikavo sudėtinga ir unikali, apie 9 valandas trukusi buksyravimo operacija, Panamax tipo laivų remontui skirtas, didžiausias Baltijos šalyse dokas, pagaliau pasiekė kelionės tikslą ir saugiai prišvartuotas „Vakarų Baltijos laivų statykloje“.

Šio doko įsigijimas yra ilgalaikės, net du dešimtmečius brandintos, AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupės strategijos dalis, kurios realizavimas tapo įmanomu pradėjus vykdyti Malkų įlankos rekonstrukcijos projektą. „Išsipildė ilgai brandinta svajonė, tapusi įmonės istorijos, menančios beveik 50-metį, dalimi“, – džiugiomis žiniomis dalinosi VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Šio doko įsigijimas, neabejotinai, taps didelių investicijų generatoriumi, atveriančiu galimybes kurti ne tik naujas darbo vietas, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai.

235 m ilgio ir 45 m pločio, 11.000 t sveriantis plaukiojantis milžinas buvo nupirktas iš bankrutavusios įmonės „Adriatic Shipyard Bijela“, įsikūrusios Juodkalnijoje. Siekiant doką parsigabenti į Klaipėdą, teko susidurti su nemenkais iššūkiais: tiek vykdant doko konvertacijos darbus, bankrutavusioje įmonėje, tiek ir nugalint Juodkalnijos biurokratinius formalumus, gaunant leidimus doko vilkimui, buksyravimui bei pačiai transportavimo operacijai.

Tačiau doko įsigijimas ir pargabenimas – tai tik nedidelė nuveiktų darbų, susijusių su Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektu, dalis. VLG įmonių grupės laukia dar nemaži iššūkiai – doko atstatymo ir modernizavimo darbai, paverčiant jį šiuolaikišku ir maksimaliai automatizuotu įrankiu, efektyviam, didelių apimčių laivų remonto darbų, įgyvendinimui. „Pradėjus operuoti šiuo doku, pereisime į visai kitą konkurencinį lygį. Turėsime galimybę konkuruoti su geriausiomis Vakarų Europos įmonėmis, didelių laivų remonto ir modernizavimo segmente. Todėl labai tikimės, kad Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcija dės visas pastangas, kad doko pastatymui tinkama infrastruktūra būtų sukurta kiek įmanoma trumpiausiais terminais“, – ambicingų planų neslėpė p. A. Šileika.

Papildoma informacija:

Naująjį doką, Panamax tipo laivų remontui naudos AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmonė „Vakarų laivų remontas“. UAB „Vakarų laivų remontas“ yra viena iš trijų koncernui BLRT Grupp priklausančių laivų remonto įmonių. Kartu su „Tallinn Shipyard“ ir „Turku Repair Yard“ ši laivų remonto įmonių grupė tapo Baltijos jūros regiono lydere laivų remonto bei modernizacijos srityje. Visos trys laivų remonto įmonės šiuo metu operuoja vienu sausuoju doku ir 8 plaukiojančiais dokais. Naujas pirkinys tapo devintuoju ir didžiausiu doku.

/by

LINPRA – diskusijų festivalyje „Būtent!“

,

Jau rugsėjo 8–9 dienomis, Birštone pirmąkart Lietuvoje organizuojamame diskusijų festivalyje „Būtent!“ dalyvaus apie 200 pranešėjų ir diskusijų dalyvių. Festivalio organizatoriai žada dvi intensyvias dienas skirtingiausių interesų lankytojams – atvirame ir nemokamame renginyje bus diskutuojama apie nacionalinio aukštojo mokslo identitetą, robotizacijos ir dirbtinio intelekto kuriamus iššūkius, politiką keičiančias technologijas, bus ieškoma skandinaviškos laimės formulės ir galimybių ją pritaikyti Lietuvoje, kalbama apie socialines inovacijas ir socialinį verslą. Iš viso per dvi festivalio dienas vyks apie 70 renginių.

LINPRA yra vienas iš daugiau nei 20 festivalio turinio partnerių, ir jame inicijuojame vieną iš globalių šiandienos temų, aktualių ne tik inžinerinei pramonei – Industry 4.0. Ketvirtoji pramonės revoliucija palies ne tik gamybos procesus, bet ir kitas visuomenės gyvenimo sritis. Lietuvai svarbu neatsilikti nuo Europos tendencijų, todėl progresui turi susivienyti ir valdžios, ir verslo, ir švietimo atstovai. „Ar ketvirtoji pramonės revoliucija – iššūkis Lietuvai?“ – apie tai diskutuos Raimundas Slavinskas, LINPRA prezidiumo narys, Gintaras Valušis, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius, Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, Giedrius Viliūnas, Švietimo ir mokslo viceministras. Diskusiją moderuos Tadas Langaitis, Seimo Ekonomikos komiteto narys. Kviečiame dalyvauti kartu su LINPRA rugsėjo 9 d. 11 val.

Tarp kitų festivalio dalyvių – „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos karininkas Linas Idzelis, žurnalistai Aurimas Perednis, Olegas Jerofejevas, Vytautas Bruveris, istorikai Liudas Mažylis, Alfredas Bumblauskas, ekonomistai Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė ir daugybė kitų. Renginyje taip pat dalyvaus kviestiniai svečiai iš svetur.

Diskusijų festivalis – tai visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas. Renginį inicijuoja viešoji įstaiga „Visos idėjos“, organizuoja neseniai veiklą atnaujinęs Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, bankas „Swedbank“, festivalio partneriai – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Temas festivaliui ruošia daugiau nei 20 skirtingų organizacijų. Į diskusijų festivalio organizavimą taip pat įsitraukė strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“ bei renginių organizatoriai „Propeller“.

Diskusijų dienų iniciatoriai įkvėpimo semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio ir kasmet apie 30 tūkst. žmonių pritraukiančio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, taip pat sėkmingų pavyzdžių Danijoje, Suomijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje. Tikimasi, kad diskusijų festivalyje „Būtent!“ šiemet apsilankys iki 3 tūkst. lankytojų ir jis taps kasmetine tradicija, padedančia puoselėti diskusijų kultūrą ir gerinti priimamų sprendimų kokybę Lietuvoje.

Festivalio programa skelbiama festivalio svetainėje ir Facebook puslapyje.

/by

Pajamas augina kelionės pas klientus

Solidžios investicijos į naują įrangą ir laboratoriją PET ruošinių UAB „Putokšnis” leidžia tikėtis šiemet 25% didesnių pardavimo pajamų. Dviženklis pirmojo pusmečio augimas įrodė, kad tai įmanoma.

Pirmąjį pusmetį įmonės apyvarta išaugo 22%, iki 22 mln. Eur, o birželį buvo pasiektas rekordinis pardavimo rezultatas įmonės istorijoje. Siekiant tokių rezultatų, nuo 2015 m. su europine parama į naujos kartos gamybos įrangą investuota beveik 10 mln. Eur. Jau suplanuoti ir kitų metų pirkiniai.

„Nauja ruošinių liejimo mašina pajėgia per metus pagaminti apie 300-350 mln. ruošinių, kai visas įmonės gamybos pajėgumas siekia 1,2 mlrd. Per šiuos metus tikimės padidinti ruošinių skaičių iki 1,5 mlrd. vienetų. Investicija į naujausią įrangą buvo planuota kelerius metus ir paremta klientų poreikiais – maža talpa ir lengvas buteliukas”, – aiškina Dovydas Stulpinas, UAB „Putokšnis” valdybos narys ir pardavimo vadovas.

Anot jo, vartotojų įpročiai keičiasi: pietinėje Europos dalyje seniai įprasta gatvėse matyti žmones su nedideliais vandens buteliukais rankose, tokį įprotį pamažu perima ir Vidurio bei Rytų Europos gyventojai. Trumpo vartojimo, kai išgeri vandenį ir buteliuką priduodi įsigydamas naują, augimas yra juntamas.

Beje, pasak p. Stulpino, daugelis laukia, kada depozito sistemą estų ir lietuvių pavyzdžiu įsives Lenkija. Tai duotų postūmį rinkai ir atvertų platesnes galimybes geriau panaudoti antrinę žaliavą.

Lenkijoje „Putokšnis” realizuoja maždaug 15% gaminių ir mano, kad galimybės dar toli gražu neišnaudotos. „Putokšnio” ruošiniai daugiausia tiekiami vandens ir gaiviųjų gėrimų gamintojams, o pagrindinė eksporto rinka, į kurią iškeliauja apie 45% visos produkcijos, – Vokietija.


Apie tendencijas iš klientų

Orientuodamasi į klientų poreikį rugsėjį PET ruošinių gamintoja atidaro ir nuosavą laboratoriją. Ponas Stulpinas patikina, kad į ją jau gabenama pati pažangiausia įranga, kuri padės užtikrinti žaliavos ir gaminių kokybę, atlikti įvairiausius bandymus. To reikalauja didieji produkcijos pirkėjai – tarptautinės korporacijos.

Kad galėtų kuo geriau pažinti pirkėjus, sužinoti, ko jiems trūksta, ko jie pageidautų ir kur link krypsta vartojimas, „Putokšnio” pardavimo vadybininkai nuolat keliauja. Sprendimas kuo dažniau lankytis pas klientus, anot p. Stulpino, duoda vaisių – tai rodo ir pajamų augimas.
Bendravimas išryškina naujausias tendencijas ir leidžia planuoti ateitį. Juolab kad rinkoje vyksta ryški koncentracija. Pavyzdžiui, viena didžiausių PET ruošinių gamintojų pasaulyje Austrijos „Alpra” birželį nusipirko italų „Propack Srl” ir JAV įmonę „Gehl Food”, vasarį įsigijo rumunų „Star East Pet” ir šiuo metu veikia 43 šalyse, turi 160 gamyklų ir tiekia plastiko pakuotes gėrimų, maisto, kosmetikos ir buitinės chemijos pramonei. Panašių koncentracijos pavyzdžių yra daugiau.

Tačiau, pasak p. Stulpino, pirkėjai nenori tapti priklausomi nuo vieno tiekėjo ir neretai turi jų po 2-3 ar daugiau. Tai leidžia išlikti ir smulkesniems žaidėjams.

„Klientai vertina galimybę pasiūlyti jiems įvairų asortimentą, ir dabar mes tai galime. Nors vyraujanti tendencija yra mažesnis plastiko kiekis pakuotėje, vieni klientai staigiai stengiasi pereiti prie tokios pakuotės, kiti – nuosekliai. Klientai nori, kad tiekėjas jiems galėtų pasiūlyti visą portfelį gaminių – nuo lengviausių iki sunkiausių, kad turėtų galimybę rinktis”, – teigia pardavimo vadovas.
• Didesnio pelno priežastis – aktyvus dėmesys aplinkai
• „Terekas” su prigijusiu verslo modeliu žengia į Daniją
• „Putokšnis”: valdymo pertvarkos pasiteisina

Neatsisako ir butelių

Šie metai įmonei išskirtiniai ir tuo, kad iš dviejų vietų Šiaulių mieste persikelta į vieną gamyklą. Sezono pikui buvo pasigaminta daugiau ruošinių atsargų, kurios jau baigiamos realizuoti. Nors Baltijos šalyse pusė vasaros buvo vėsi, kai kuriuos Vokietijos regionus alino karštis, o tokiu oru vandens ir gaiviųjų gėrimų nuperkama daugiau.

Apie dešimtadalį „Putokšnio” apyvartos sudaro buteliai, ir šis verslas, anot p. Stulpino, taip pat svarbus, nors iki šiol jam nebuvo skiriama dėmesio. Pavyzdžiui, neseniai buvo pasirašyta sutartis su vienu Islandijos užsakovu – į plastiko buteliukus bus pilstoma degtinė. Greta senų užsakovų atsiranda ir naujų klientų iš Skandinavijos.

„Turime pajėgumų, turime naują pūtimo mašiną ir šiam verslui taip pat numatome augimą. Tai – pranašumas, kai pagaminęs bandomąjį ruošinį gali čia pat jį išpūsti ir parodyti klientui. Žinoma, tai dažniausiai būna nišiniai, išskirtiniai projektai”, – pabrėžia pardavimo vadovas.
Bendrovės konkurencingumą didins ir atsinaujinančios energijos panaudojimas – ant bendrovės stogo įrengiama saulės jėgainė sumažins elektros energijos savikainą. Skaičiuojama, kad saulės jėgainė leistų sutaupyti iki dešimtadalio įmonės sunaudojamos energijos – per metus įmonė sunaudoja 23,2 mln. kWh elektros.

Plačiau „Verslo žiniose”.

/by

Lietuva – Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvų žemėlapyje

,

Lietuva – Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvų žemėlapyje!

Su ketvirtąja pramonės revoliucija susijusias visų šalių iniciatyvas fiksuoja Europos inžinerinės pramonės asociacija Orgalime, progresą stebi ir informaciją nuolat atnaujina ir Europos komisija.

Būti šiame žemėlapyje Lietuvai ypač svarbu: siekiame išlikti konkurencinga šalimi, būti matomi tarp tų, kurie panaudoja savo potencialą ir savo darbu sutelktai kuria Europą. Tam Lietuvoje veikia nacionalinė platforma „Pramonė 4.0″, vis aktyviau vystome Pažangios gamybos technologijų centro (Digital Innovation Hub) veiklas. Jų misija – telkti Lietuvos intelektinį potencialą ir ekosistemos dalyvius bei skatinti tradicinės pramonės virsmą į aukštomis skaitmeninėmis technologijomis pagrįstą pramonę, gebančią kurti aukštos pridėtinės vertės produktus.

Kartu su Ūkio ministerija, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Infobalt ir kitais partneriais pasiekėme, kad būtume pastebimi ir Europoje, ir užtikrintai kviestume šia kryptimi žengti Lietuvos įmones.

 

/by