UPSKILL plastikų liejimo mašinų derintojo mokymo programa ir mokymo vadovėliai netrukus bus išleisti

,

LINPRA koordinuojamas švietimo srities tarptautinis projektas UPSKILL užbaigė svarbų etapą – buvo baigta testuoti plastikų liejimo mašinų derintojo mokymo medžiaga ir pradėti paskutiniai, korekciniai mokymo medžiagos darbai.

UPSKILL projektas orientuotas į plastikų liejimo mašinų derintojo profesiją. Vertinant dabartines ekonomines ir demografines tendencijas, specialistų įgūdžių trūkumas ir reikiamų kompetencijų ugdymas yra aktualus iššūkis daugelyje Lietuvos ir Europos plastikų pramonės įmonių, visos Europos plastikų sektoriuje šių specialistų itin trūksta. UPSKILL projektas siekia susieti Europos profesinio mokymo sistemas su darbo rinkos poreikiais ir sukurti bei diegti inovatyvų šių specialistų ugdymo turinį. Įgyvendinant šį projektą ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių, robotikos bei kitų pažangios gamybos technologijų įgūdžių vystymui, taip pat aplinkosaugos ir verslumo kompetencijų ugdymui.

Nuo 2018 m. įgyvendinamo projekto mokymo medžiagą rengė tarptautinė ekspertų komanda iš Suomijos, Prancūzijos, Lietuvos: kompetentingi švietimo įstaigų, verslo ir Europinės plastikų sektoriaus asociacijos EuPC atstovai. Parengtos medžiagos pritaikymo (pilotavimo) etapas vyko paskutinius keturis 2020 m. mėnesius Lietuvos (Visagino profesinėje mokykloje ir Alytaus profesinio rengimo centre), Suomijos (TREDU) ir Prancūzijos (ISPA) profesinio mokymo įstaigose. Medžiagos pilotavime dalyvavę mokytojai ir mokiniai mokėsi teorijos remdamiesi projekte parengta Mokytojo knyga ir Mokinio vadovėliu, o knygose nurodytas praktines užduotis išbandė ir savo mokyklose, ir plastikų liejimo gamyklose.

Projekte dalyvaujančios Visagino profesinės mokyklos direktorius, LINPRA prezidiumo narys Vytautas Petkūnas tikisi veiksmingų šio projekto rezultatų ir apčiuopiamos naudos sektoriui: „UPSKILL projektu siekiame užpildyti esančią spragą – pateikti mokymo įstaigoms plastikų srities mokymo medžiagą, kurios dabar nėra, ir suteikti reikiamus gebėjimus būsimiems šio sektoriaus darbuotojams, kurių šiuo metu trūksta. Projekto pilotavimo etapas buvo sėkmingas, o parengta medžiaga pasiteisino – tiek mokytojai, tiek mokiniai aktyviai ją testavo ir teoriją pritaikė praktikoje“.

V. Petkūnui pritaria vienas iš projekto ekspertų, UAB „Intersurgical“ Ekstruzijos proceso vadovas Laimonas Bačkys: „Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti UPSKILL projekte bei pasidalinti savo sukauptomis žiniomis mokomosios programos rengime. Dėka kompetentingos ekspertų komandos, darnios veiklos programos rengimo etapuose, manau, tikrai pavyko parengti puikią mokymo programą, skirtą plastikų liejimo mašinų derintojų profesijai. Būsimi darbuotojai, įgiję šias žinias, galės ženkliai greičiau įsilieti į Lietuvos ar Europos plastikų liejimo įmonių veiklą, o pačioms įmonėms sumažės išlaidos darbuotojų kvalifikacijos mokymams“.

Į projekto pilotavimą siekiant dar aktyviau įtraukti studentus, buvo organizuojami jų tarptautiniai virtualūs susitikimai, kurių metu jie pristatė ir demonstravo, kaip vyksta pilotavimas mokyklose. Mokytojai džiaugėsi, kad ši veikla ypač patiko mokiniams, ir juos motyvavo galimybė matyti, kaip UPSKILL medžiaga pritaikoma ir kaip sekasi mokytis kitų šalių mokiniams.

Pasibaigus vadovėlių ir mokymo programos testavimui, projekto dalyviai parengė pilotavimo ataskaitas ir pasiūlymus mokymo medžiagos patobulinimui. Artimiausius kelis mėnesius vyks medžiagos korekcijos, o 2021 m. gegužės pradžioje Lietuvoje bus pirmą kartą prieinama mokymo medžiaga (programa, mokytojo knyga ir mokinio vadovėlis), skirta ruošti plastikų liejimo mašinų derintojus. Mokymo medžiaga bus laisvai prieinama visiems ir galės būti naudojama tiek profesinio mokymo mokyklose, tiek ir plastikų gamyklose.

Projekto pabaigoje balandžio mėnesį bus organizuojama virtuali tarptautinė UPSKILL rezultatų pristatymo konferencija, į kurią kviečiami visi plastikų sektoriaus atstovai – Europos švietimo įstaigų bendruomenės, plastikų sektoriaus verslo įmonės, būsimieji darbdaviai ir darbuotojai.

 

 

 

 

Orgalim Generalinė Asamblėja atnaujino valdybą: kadenciją pratęs Darius Lasionis

Praėjusią savaitę įvyko Orgalim Generalinė Asamblėja (GA). Nežinios ir ekonominių sunkumų laikotarpiu Asamblėjos dalyviai, Europos inžinerinės pramonės atstovai, priėmė svarbius sprendimus dėl šios organizacijos veiklos ateityje.

Orgalim prezidentė Rada Rodriguez pristatė Europos politikos iniciatyvas ir savo programą, skirtą sustiprinti bendrus Europos pramonės veiksmus aukščiausiu politiniu lygmeniu, kurią padės įgyvendinti ir naujai išplėsta sektoriaus Prezidentų valdyba. Joje Lietuvai (ir tuo pačiu Rytų Europai / Baltijos šalims) atstovauja LINPRA prezidentas Tomas Jaskelevičius.

Šiek tiek keitėsi Orgalim Direktorių valdyba, GA metu buvo nubalsuota ir patvirtinta nauja sudėtis. Direktorių valdybos pirmininku paskirtas Jaakko Hirvola, „Technology Industries of Finland“ generalinis direktorius, o pirmininko pavaduotoju – Šveicarijos asociacijos „Swissmem“ generalinis direktorius Stefan Brupbacher.

Sekančius dvejus metus kadenciją Direktorių valdyboje pratęs LINPRA direktorius Darius Lasionis, kuris bus atsakingas už esamų asociacijos narių įsitraukimą į veiklą ir naujų pritraukimą. Orgalim Direktorių valdybą iš viso sudaro 11 narių iš skirtingų Europos valstybių, visą sąrašą galima pamatyti ČIA.

GA taip pat patvirtino pristatytą Orgalim biudžetą, mokesčių tvarką 2021 m. ir ilgalaikės perspektyvos finansinį planą. Šiuo precedento neturinčiu metu ir nepaisant Covid-19 padarinių, Orgalim nariai pritarė ir toliau įsipareigojo išlaikyti organizacijos veiklos apimtis ES lygiu. Tuo pačiu buvo aptarta, kaip toliau stiprinti paslaugų portfelį asociacijos nariams.

Pasitvirtinusi 2021 m. Darbo programą, Orgalim ketina dar labiau sustiprinti bendravimą su Europos institucijomis.

Apie GA Orgalim puslapyje ČIA.

WEBinaro medžiaga: eksportas į Šiaurės Europos šalis

,

Spalio 20 d. susitikime komercijos atašė Šiaurės Europos šalyse apžvelgė šių metų trijų ketvirčių šalių ekonomiką ir papasakojo, kokia ekonominė situacija šiuo metu vyrauja ten, kaip pandemija paveikė pramonę. Ką svarbu žinoti eksportuojančioms įmonėms: verslo apribojimai, galimybės vykdyti veiklą, judėjimo laisvė, verslo kelionių sąlygos, tiekimo grandinių problemos, galimybės ir iššūkiai su šiomis šalimis dirbančioms Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms.

WEBinaro medžiaga:

WEBinaro video įrašas:

Making Industry 4.0 Real konferencijos medžiaga

Penktąjį kartą Lietuvoje spalio 27 d. Žalgirio arenoje Kaune įvyko tarptautinė LINPRA, INFOBALT ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai AHK organizuojama konferencija Making Industry 4.0 Real.

Dėkojame publikai, dalyvavusiai konferencijoje gyvai ir visiems, prisijungusiems stebėti internetu! Taip pat konferencijos partneriams ir rėmėjams. Tiesioginės transliacijos įrašus, visų pranešėjų pristatymus, galite peržiūrėti čia:

Renginio nuotraukų albumas ČIA.

Prezentacijomis sutikusių pasidalinti pranešėjų medžiagą paskelbsime artimiausiu metu šiame puslapyje. Ieškokite po kelių dienų:

  • Malte Lohan, Europos technologijų pramonės asociacijos ORGALIM direktorius | Europos technologijų pramonė: vizija 2030
  • Paul Peeters, Belgijos technologijų pramonės asociacijos AGORIA Vyriausiasis pažangios gamybos srities ekspertas | Kaip gamybos įmonėms transformuotis į ateities gamyklas
  • Gediminas Kostkevičius, Ortho Baltic generalinis direktorius | Gamybos verslo perkėlimas į interneto technologijomis paremtą platformą: kaip tai padarė Ortho Baltic?
  • John Robinson, SAP Strateginio verslo vystymo Gamybos ir Pramonės 4.0 sektoriuose vadovas | Išgyventi (ir klestėti?) naudojant „Industry 4.0“ technologijas tiekimo grandinėje
  • Virginijus Valevičius, Phoenix Contact Pramonės valdymo ir automatizavimo verslo vadovas | Išmanieji sprendimai tvariems pastatams
  • Lukas Baur, TeamViewer IoT padalinio viceprezidentas | Aukštesni standartai naujos kartos industrinės įrangos stebėjime ir valdyme
  • Laurynas Suodaitis, Mikron Kaunas verslo plėtros vadovas | Gamybos automatizavimas ir pramonės skaitmenizavimas: naujos galimybės Lietuvos gamintojams
  • Fredrik Nygren, NetApp Sprendimų inžinerijos vadovas | NetApp dirbtinio intelekto panaudojimo atvejai pramonėje, nuo duomenų šaltinio iki duomenų centro iki debesų kompiuterijos
  • Giedrius Gervelis, TEXDAN LTP projektų vadovas | Senoji ERP vs. naujoji ERP. Kur kuriama vertė?
  • Rasa Mulevičienė, HARJU ELEKTER Verslo plėtros direktorė | HARJU ELEKTER – kodėl mes privalome augti?
  • Jaroslav Suchocki, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Projekto vadovas | VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija: kelias į skaitmenizavimą
  • Andrej Jarmolajev, INRE Plėtros direktorius | Išmanioji gamybos paruošimo ekosistema Pramonei 4.0

 

Making Industry 4.0 Real konferencijoje apdovanotos išmaniųjų pramonės sprendimų diegimo lyderės

Penktąjį kartą Lietuvoje spalio 27 d. įvyko tarptautinė LINPRA, Infobalt ir AHK organizuojama konferencija „Making Industry 4.0 Real“. Konferencijos kulminacija – „Pramonė 4.0 žvaigždė Lietuvoje“ konkurso finalas, kurio metu pasveikinome įmones finalistes ir apdovanojome laimėtojas – ketvirtosios pramonės kartos technologijas pastaraisiais metais adaptavusias bendroves.

Didžiųjų įmonių kategorijoje „Pramonė 4.0 žvaigžde“ buvo pripažinta telekomunikacijų ir daiktų interneto sprendimų bendrovė „Teltonika“, tarp vidutiniųjų ir mažųjų – informacinių technologijų įmonė „Baltic Amadeus“, o publikos nominacija atiteko trimačio skenavimo ir spausdinimo sprendimus teikiančiai „3D Creative“.

Greta jų į konkurso finalą šiais metais taip pat pateko „Axioma Metering“, „Western Baltic Engineering“ ir „Novameta“.

„Teltonika“: nuo gamybos automatizavimo ir procesų skaitmeninimo iki inovatyvių produktų

Didžiųjų įmonių kategorijoje laimėjusi „Teltonika“ pastaruosius metus intensyviai skaitmenino ir automatizavo savo procesus ir gamybą. Buvo įdiegta automatizuotos paviršinio montažo plokščių profilaktikos priežiūros sistema, dviejų gaminių šeimų automatizuoto surinkimo sistemos su 9 robotais, produktų žymėjime naudota tampografija ir modulių lipdukai pakeisti lazerinio graviravimo technologijomis.

Greta to – įdiegtas automatizuotas savikainų formavimas, skaitmenizuotas kainų kontrolės įrankis, sukurta ir įdiegta atsargų valdymo sistema, leidžianti operatyviau bei tiksliau planuoti bei kontroliuoti atsargų užsakymus ir jų poreikį.

„Teltonika“ taip pat sukūrė ir išleido naujų, daiktų internetui skirtų TRM modemų liniją. Šios linijos gaminiai užtikrina prieigą prie interneto naudojant trijų tipų telekomunikacijos technologijas, kas leis be papildomų investicijų ir nekeičiant įrangos, persijungti prie naujos kartos mobiliojo ryšio tinklų. Be to, šie „Teltonikos“ gaminiai vartoja mažai elektros energijos ir efektyviai naudoja tinklo resursus.

„Baltic Amadeus“ sprendimai – išmaniai medicininės įrangos gamybai

Vidutinio dydžio ir mažųjų įmonių kategorijoje laurus pelniusi „Baltic Amadeus“ per paskutiniuosius metus sukūrė ir pažangiųjų medicinos technologijų bendrovei „Viltechmeda“, priklausančiai tarptautinei grupei MOOG, įdiegė išmaniosios priežiūros ir gamybos, darbo vietų skaitmeninimo sprendimus.

Sukurta programinė įranga medicinos įrangos surinkimo linijai yra konfigūruojama pagal gamintojo poreikius ir paprastai integruojama su išmaniaisiais įrenginiais – įvairiomis mašinomis, gaminančiomis medicinines technologijas.

Toks sprendimas padeda optimaliai valdyti išteklius, didina gamybos proceso skaidrumą, panaudotų produkto gamyboje detalių atsekamumą, kuris yra labai aktualus, nustačius gaminio trūkumus. Taip pat padeda gamybos linijoje dirbančiam operatoriui – žmogus yra tarsi „laikomas už rankos“ – jam pateikiama sistemos informacija ekrane, nurodoma, ką kada daryti, taip pat, ar gerai atlikta užduotis ir kita su gamyba susijusi informacija.

„3D Creative“ inovacija odontologijai

Publikos nominacija atiteko kitai finalininkei iš mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių kategorijos – „3D Creative“, kuri kartu su Odontologijos klinika ir Vilniaus universiteto mokslininkais sukūrė personalizuoto anizotropinio bioaktyvaus 3D kaulo regeneracijos sprendimą odontologams.

Šis pasaulinėje rinkoje unikalus sprendimas palengvins odontologines procedūras, tokias kaip kaulų augmentacija, atliekama prieš protezų implantaciją. Tai suteiks pacientams visiškai naują kokybės, komforto ir gerovės lygį.

„3D Creative“ taip pat pastaraisiais metais įgyvendino visą 3D profesionalių inžinerijos paslaugų vertės grandinę, įkurdama 3D inžinerijos skaitmenizacijos centrą. Jis gali atlikti visus uždavinius – nuo trimačio skenavimo ir modeliavimo ar atvirkštinės inžinerijos, iki spausdinimo bei gaminių galutinio dažymo.

Dalyvavo 24 bendrovės

„Pramonės skaitmeninimas ir automatizavimas, padedantis didinti efektyvumą ir mažinantis gamybos poveikį aplinkai, pastaruoju metu dėl COVID-19 pandemijos tapo dar aktualesnis, kaip būdas didinti atsparumą, užtikrinti nenutrūkstančią veiklą.

Džiaugiamės, kad Lietuvos įmonės ne tik aktyviai kuria ir diegia šiuolaikinius sprendimus, bet ir dalinasi savo patirtimi su rinka“, – teigia „Pramonė 4.0“ konferencijos organizatoriai Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), informacinių ir ryšių technologijų asociacija „Infobalt“.

„Pramonė 4.0 žvaigždės“ konkurse šiais metais dalyvavo 21 Lietuvos bendrovė, kurios pritaikė išmaniuosius sprendimus ir technologijas gamybos procesuose, jų pagalba pagerinusios gamybos, veiklos procesus, sukūrusios inovatyvius produktus.

Jos buvo vertinamos pagal aštuonis kriterijus, tokius kaip įdiegtais išmaniaisiais sprendimais pasiektą naudą, sukurtus produktus, finansinių ir veiklos rodiklių augimą, gebėjimą pristatyti savo produktus.

 

„Pramonė 4.0“ konferencijoje – sprendimai ir pavyzdžiai pramonės išgyvenimui ir augimui naujoje realybėje

Penktąjį kartą Lietuvoje spalio 27 dieną vyksianti tarptautinė „Pramonė 4.0“ konferencija koronaviruso kontekste tampa dar aktualesnė. Pasaulio vyriausybėms kovojant su pandemija, pramonės įmonės susiduria dar didesniu ir naujo pobūdžio poreikiu didinti atsparumą. Kaip vykdyti gamybą, bet laikantis infekcinių ligų prevencijos, kaip užtikrinti veiklos tęstinumą, jeigu reikšminga dalis darbuotojų turėtų izoliuotis arba ima trūkinėti tiekimo grandinės.

Greta to išlieka visi kiti iššūkiai – poreikis dinamiškai reaguoti į kintančią paklausą ir adaptuoti skirtingiems klientų poreikiams, mažinti CO2 išmetimą savo vertės grandinėje.

Konferencijoje, kuri šiais metais vyks „Žalgirio“ arenoje Kaune ir bus tiesiogiai transliuojama internetu, ekspertai ir praktikai iš Lietuvos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Nyderlandų, Švedijos dalinsis įžvalgomis, patarimais bei patirtimi pereinant prie ketvirtosios pramonės kartos technologijų. Bus aptariami ir Europos Sąjungos naujieji strateginiai tikslai, kur susiduriama su iššūkiais jų siekiant ir kaip neprisidaryti naujų kliūčių.

Tuo pačiu bus įteiktos ir „Pramonė 4.0 žvaigždės“ pažangiausioms 2020 metų įmonėms, adaptuojančioms skaitmenizacijos, automatizavimo sprendimus, sukūrusioms inovatyvius produktus.

Europos ateitį formuos ir verslo pozicija

„Politiniai spredimai, kurie daromi ir bus padaryti Europos Sąjungos lygiu per kitus 12 mėnesių, formuos mūsų žemyną artimiausius dešimtmečius. „Žaliasis susitarimas“, stipresnė ir skaitmeniniam amžiui adaptuota vieninga rinka, taip pat ypatingai didelis dėmesys mūsų konkurencingumui ir atsparumui turi būti pagrindiniais Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimo ramsčiais“, – teigia „Pramonė 4.0“ konferencijoje kalbėsiantis Malte Lohanas, „Orgalim“ generalinis direktorius. „Orgalim“ atstovauja Europos technologijų pramonės sektoriams, apimantiems iš viso 770 tūkstančių įmonių.

„Todėl šiuo metu yra kaip niekada svarbu Europos technologijų pramonei suformuoti ir išsakyti savo poziciją“, – sako M. Lohanas. Savo pranešime jis ketina daugiausia dėmesio skirti ES lygmeniu vykstantiems politiniams procesams ir daromiems sprendimams, kurie turės įtakos tiek pramonės įmonėms, tiek tam, kaip ateityje gyvens ES piliečiai.

Anot jo, „Orgalim“ palaiko ES tikslus mažinant poveikį klimatui – iki 2050 metų tapti klimatui poveikio nedarančia ekonomika. Kad ES pasiektų savo tikslus, būtinas reguliacinis stabilumas, atvira vieninga rinka, technologinis neutralumas, pažangi švietimo sistema ir reikšmingos investicijos į technologijas, tyrimus.

Skaitmeninė „Ortho Baltic“ istorija

Vienas pavyzdžių, kaip skaitmeninės technologijos, duomenys padeda atverti naujas pramonės nišas, optimaliai išnaudoti resursus, didinti konkurencingumą ir kurti naujus produktus – Lietuvos medicininių priemonių gamintoja „Ortho Baltic“.

Įsikūrusi 2001 metais, kai Europoje vyravo rankinis pacientui pritaikytų vienetinių medicinos produktų projektavimas ir gamyba, įmonė nuo pat pradžių savo verslą grindė skaitmenizacija ir pažangiomis automatizacijos technologijomis.

„Tikslas buvo sukurti įmonę, apginkluotą naujomis technologijomis, kuri galėtų internetu priimti užsakymus iš viso pasaulio ir pagaminti užsakytus produktus naudodama šiuolaikines technologijas, – pasakoja „Ortho Baltic“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Gediminas Kostkevičius, kuris konferencijoje papasakos, kaip įmonei sekėsi perkelti gamybos verslą į interneto technologijomis pagrįstą platformą.

Pradėjusi nuo internetu užsakomų individualių ortopedinių produktų, bendrovė dabar yra beveik visiškai skaitmenizavusi produktų tiekimo grandines, kas leidžia pasiekti itin aukštą – 95 procentų gamybos resursų išnaudojimo lygį, sutrumpinti gamybos terminus ir įgyvendinti „just-in-time“ gamybos procesą.

Šiandien „Ortho Baltic“ naujų produktų ir technologijų kūrimą grindžia duomenimis, gautais iš nuasmenintų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, trimačių skenavimo vaizdų ir kitų klinikinių tyrimų, taip pat iš produktuose įdiegtų daviklių, kurie padeda gydytojams stebėti įvairių implantų veikimą. Viena naujausių įmonės eksperimentinės veiklos krypčių – automatizuoti rizikos grupių pacientų nuotolinės stebėsenos sprendimai, veikiantys dirbtinio intelekto pagrindu.

„Mūsų verslo modelis yra unikalus ir remiasi gamybos ir duomenų inžinerijos simbioze. Mes specializuojamės personalizuotų medicinos priemonių, skirtų retiems ir sunkiems klinikiniams atvejams, projektavime ir gamyboje“, – sako G. Kostkevičius.

Naujųjų technologijų raktas į tvarumą

Konferencijoje pranešimą skaitysiantis UAB PHOENIX CONTACT Pramonės valdymo ir automatikos skyriaus vadovas Dr. Virginijus Valevičius, pasiremdamas PHOENIX CONTACT biurų ir gamybinių pastatų Bad Pyrmonto mieste Vokietijoje pavyzdžiu, pristatys kitą tendenciją – tvarumo užtikrinimą per skaitmenines ir pažangiąsias energijos bei pastatų valdymo technologijas.

PHOENIX CONTACT įmonės elektronikos gamybos ir administracijos centras Bad Pyrmonte yra vienas labiausiai skaitmenizuotų pastatų Europoje. Keturi gamybos, administracijos pastatai, yra sujungti į vieną kompleksą, kurį prižiūri išmanioji pastatų valdymo sistema.

Viena vertus, ji padeda valdyti aprūpinimą energija, sujungdama dvi kogeneracines jėgaines, visas komplekso šildymo ir vėsinimo bei energijos kaupimo sistemas į vieną visumą, taip subalansuodama apkrovas ir pasiekdama aukštą komplekso energetinį efektyvumą.

„Tuo pačiu ji integruoja ir leidžia kontroliuoti visas kitas, pastatui eksploatuoti ir aptarnauti, reikalingas sistemas. Pavyzdžiui, pastatų ir įrangos techninei priežiūrai naudojami išplėstinės realybės sprendimai padeda pastatų priežiūros specialistams užtikrinti savalaikį įrenginių aptarnavimą ir konfigūravimą, bei trikdžių ar gedimų šalinimą“, – aiškina V. Valevičius.

PHOENIX CONTACT patirtis rodo, kad skaitmenines technologijas galima sėkmingai ir efektyviai naudoti ne tik realizuojant naujus projektus, bet ir esamų pastatų sistemas pritaikant išmaniesiems sprendimams, – teigia UAB PHOENIX CONTACT Pramonės valdymo ir automatikos skyriaus vadovas. – Turint omenyje naujausias tendencijas kuriant jutiklius, spartų daiktų interneto ir 5G technologijų vystymąsi, tikėtina, kad tai dar labiau spartins skaitmeninių sprendimų poreikį ir didins naudą pastatų valdytojams“.

Skirtingais greičiais judanti pramonės revoliucija

Vokietijos IT kompanijos SAP strateginio verslo plėtros gamybos ir ketvirtosios kartos pramonės sektoriuje vadovas Johnas Robinsonas, „Pramonė 4.0“ konferencijoje Kaune planuoja aptarti pasikeitusią realybę ir išmoktas pamokas, poreikį iš esmės keisti santykius tarp gamintojų, jų tiekimo ekosistemos ir vartotojų ekosistemos. O taip pat – kodėl transformacija į ketvirtosios kartos pramonę vis dar vietomis sunkiai įsibėgėja ir kokie žingsniai reikalingi, kad šie pokyčiai vyktų.

J. Robinsonas pabrėžia, kad kalbant apie ketvirtosios kartos pramonę svarbu nesusikoncentruoti tik į gamybą, o žvelgti į visą vertės grandinę: nuo užsakymų, projektavimo iki gamybos, logistikos ir vartojimo.

„Kiekvienoje proceso srityje gali būti naudojamos naujausios technologijos tokios, kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, 3D spausdinimas, papildyta ir virtuali realybė, blokų grandinė ir mobiliosios technologijos, – sako SAP astovas J. Robinsonas. – Tinkamiausios technologijos pasirinkimas priklauso nuo kliento brandos kiekvienoje proceso srityje, o dažnu atveju prireikia patobulinti „senąsias“ technologijas, kol klientai tampa pasirengę ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimams“.

Anot jo, keletas tyrimų parodė, kad ketvirtosios kartos pramonės technologijos, kurios yra „ant bangos“, yra specifinės kiekviename pramonės sektoriuje.

Pavyzdžiui, išplėstąją realybę labai lengva pritaikyti ten, kur vykdomi sudėtingi gamybos procesai, kaip  laivų statyba. Kitas pavyzdys – stambių objektų, kaip vėjo jėgainių, transformatorinių ar gamybos įrenginių valdymas, kuomet kuriamas  skaitmeninis įrenginio dvynys – fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus.

„Tačiau tai nėra taip lengvai pritaikoma įprastoje plataus vartojimo prekių pakavimo linijoje, kur naudojama daug originalios įrangos gamintojų įrangos, o jos tiekėjas nenori dalytis savo įrangos surenkamais ar generuojamais duomenimis. Dėl to pirma keliama užduotis yra turėti galimybę maksimaliai rinkti duomenis visame gamybos cikle, toliau užduotis yra šiuos duomenis apdoroti ir galiausiai teikti įžvalgas sprendimų priėmėjams“, – dėsto J. Robinsonas.

Mažieji gali padėti rinkai, bet reikės naujų įgūdžių

Belgijos technologijų įmonių asociacijos „Agoria“ pažangiosios gamybos vyresnysis ekspertas Paulas Peetersas, konferencijoje kalbėsiantis apie gamybos įmonių transformaciją į ateities gamyklas.

„70 proc. Europos mažų ir vidutinių gamintojų teigia atidedantys investicijas, nes neranda žmonių su tinkamais įgūdžiais, – sako P. Peetersas. – Tik 17 proc. ES pramonės sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) yra sėkmingai integravę skaitmenines technologijas į savo verslą, kai didžiųjų kompanijų tarpe tokių yra 54 proc.“

Kvalifikacijos kėlimas yra būtinas ne tik gamyklų darbuotojams, bet ir MVĮ vadovams. „Mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis – vien per artimiausius 5 metus 120 mln. europiečių turės tobulinti savo įgūdžius arba apskritai persikvalifikuoti“.

„Gausėjančios gretos jaunų, technologiškai išprususių MVĮ  gali padėti didesnėms pramonės įmonėms adaptuoti savo verslo modelius ir išplėtoti naujus, pritaikytus skaitmeniniam amžiui“, – aiškina „Agoria“ ekspertas P. Peetersas.

Todėl MVĮ inovacijos turi būti skatinamos ir remiamos, nes jos atneš naujas idėjas į rinką. Pasak jo, skaitmeniniai inovacijų centrai, kurie taps vieno langelio principu veikiančiomis technologijų ekspertizės ir testavimo platformomis, yra geras pavyzdys, nuo kurio reikia pradėti.

 

WEB seminaras: eksportas į Šiaurės šalis

,

LINPRA kviečia eksportuojančias įmones į internetinį seminarą – susitikimą su komercijos atašė Šiaurės šalyse apžvelgti šių metų trijų ketvirčių šalių ekonomiką ir pakalbėti apie eksporto perspektyvas Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms šiose šalyse.

Spalio 20 d. 10:00–11:30 val.

  • Norvegija: Darius Budrys
  • Švedija: Aleksandras Laurinavičius
  • Suomija: Audrius Masiulionis

Komercijos atašė Šiaurės šalyse papasakos, kokia ekonominė situacija šiuo metu vyrauja ten, kaip pandemija paveikė pramonę. Ką svarbu žinoti eksportuojančioms įmonėms: verslo apribojimai, galimybės vykdyti veiklą, judėjimo laisvė, verslo kelionių sąlygos, tiekimo grandinių problemos, galimybės ir iššūkiai su šiomis šalimis dirbančioms Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms.

SUSIRINKIMO „Online“ prisijungimas:

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į Šiaurės šalis 2020 10 20 d. 10 val.

Įvyko EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvės

#EIT #EITmanufacturing #regionalinnovationscheme #RIS

Šią savaitę įvyko LINPRA ir KTU organizuotos EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvės, siekiant paskatinti Lietuvos įmones, švietimo įstaigas, startuolius inicijuoti ir vystyti pramonei aktualius projektus, ieškoti partnerių ir užmegzti ryšius EIT Manufacturing bendruomenėje. Trijose skirtingų sričių sesijose buvo pristatytos organizacijų idėjos, aptartos tolesnės perspektyvos ir galimybės.

Daugiausiai dėmesio sulaukė INNOVATION srities dirbtuvės, kuriose sudalyvavo 8 įmonės su savo inovatyviomis technologijų idėjomis.

EDUCATION sesijoje buvo detaliau pristatytos švietimo srities EIT Manufacturing programos ir remiamos veiklos. Kartu su Robotikos mokykla atstovu Paulius Briedis buvo aptartos galimų projektų idėjos: 1) ugdyti gamybos įmonių operatorius – perkvalifikuoti, mokyti darbo vietoje – naudojant realius ir virtualios realybės maketus; 2) ugdyti kūrybiškumą darbo vietoje organizuojant hakatonus įmonėse ir tarp profesinių mokyklų, taip pat tarp moksleivių. Idėjos bus vystomos, siekiant jas paversti realiais projektais.

BUSINESS CREATION sesijoje LINPRA, Startup Lithuania ir Katalista Ventures atstovai aptarė projektų, kurie būtų maksimaliai naudingi Lietuvos startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, temas. Įvardintas vienas iš pagrindinių projektų tikslų – skatinti mažas ir vidutines gamybines įmones nebijoti diegti naujoves ir bendradarbiauti su startuoliais, kuriančiais inovatyvias technologijas gamybos ir kitų procesų optimizavimui.

Visų trijų sesijų video įrašus galima rasti LINPRA FB. O besidominčius EIT Manufacturing veikla kviečiame susisiekti!

Lietuvos skaitmeninių technologijų lyderiai sutelkė jėgas bendram tikslui

Technologijų lyderiai vienija jėgas! Valstybių pažangą ir gerovę vis labiau lemia skaitmenizacija versle ir viešajame sektoriuje. Lietuva kol kas atsilieka nuo pažangiausių skaitmenizacijoje ES šalių pagal robotizacijos, duomenų bazių, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo diegimo apimtis. Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus.  Tai viena iš priežasčių lemiančių, kad Lietuvoje darbo našumas daugiau kaip dvigubai mažesnis nei ES šalyse, lyderiaujančiose skaitmeninimo srityje. Atotrūkis toliau sparčiai didėja būtent dėl nepakankamo technologijų naudojimo.

Šią situaciją pasiryžo pakeisti 16 susivienijusių Lietuvos organizacijų: šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai. Visi jie turi patirties skaitmenizavimo projektuose ir įsteigė Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono Europinį skaitmeninių inovacijų centrą (ESIC).

Tokie centrai kuriami visoje Europoje bei jungiami į bendrą tinklą, siekiant stiprinti šalių ir bendrai visos Europos konkurencingumą. ESIC sieks padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

ESIC veiks vieno langelio principu ir teiks inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugas įmonėms ir viešosioms institucijoms.

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų. Prieš investuodamos bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertins jų našumą.

ESIC sudaro 16 organizacijų, veikiančių visoje Lietuvoje ir reprezentuojančių skirtingas kompetencijų bei patirties sritis. 

Mokslo ir studijų institucijos: 

  • Kauno Technologijos Universitetas
  • ISM vadybos ir ekonomikos universitetas
  • Mykolo Romerio universitetas
  • Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE
  • Klaipėdos universitetas
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Asociacijos ir verslo įmonės: 

  • Asociacija INFOBALT
  • Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA
  • Technologijų centras „Intechcentras“
  • UAB „Uosto verslo centras“
  • Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“
  • Vilniaus pramonės ir verslo asociacija
  • UAB „Pažangios inovacijos“
  • UAB „Columbus Lietuva“
  • UAB „NRD CS“
  • UAB „Blue Bridge Code“

Šią savaitę suburto konsorciumo 12 partnerių MITAI (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai) pateikė paraišką, siekiant gauti ES finansavimą ESIC veiklai. ESIC koordinatorius ir veiklų administratorius – Kauno Technologijos universitetas.

EIT MANUFACTURING INOVACIJŲ DIRBTUVĖS: PROGRAMA | 2020 09 29 | KTU

,

LINPRA ir KTU organizuoja renginį – EIT Manufacturing inovacijų dirbtuves. Renginys vyks gyvai, KTU „Santakos“ slėnyje, ir internetu ZOOM platformoje. Kviečiame dalyvauti įmonių idėjų pristatyme jums patogiu būdu – atvykti į KTU arba prisijungti nuotoliniu būdu (nuorodas žr. žemiau).

Abiem atvejais prašytume užsiregistruoti ČIA: https://forms.gle/uj6yeSrYRsAD1kC46

RENGINIO DETALĖS

⏱ Rugsėjo 29 d. 10:00–13:15 val.

📍 KTU „Santakos“ slėnis, II aukštas, salė A228, K. Baršausko g. 59, Kaunas

🔗 Būtina REGISTRACIJA

👉 ZOOM prisijungimai ir paralelinių dirbtuvių salės:  

 

📋 Renginio programa:

10:00 (A228) EIT Manufacturing bendrijos pristatymas. Darius Lasionis, LINPRA direktorius

10:15 (A228) EIT Manufacturing projektų sritys, finansavimo mechanizmai ir pavyzdžiai:

  • INNOVATION: Predictive Maintenance for SMEs. Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius
  • EDUCATION: ManuLearn. Marius Kvedaravičius, Intechcentro inovacijų ekspertas
  • BUSINESS CREATION: Gazelle Accellerator. Gražina Žardalevičienė, LINPRA projektų vadovė

11:00 (A228) Q&A

11:15 Kavos pertrauka

11:30 Inovacijų dirbtuvės trijose paralelinėse sesijose

  • (A228) INNOVATION: moderuoja Audrius Jasėnas, Intechcentras
  • (A225) EDUCATION: moderuoja Andrius Vilkauskas, KTU
  • (A226) BUSINESS CREATION: moderuoja Darius Lasionis, LINPRA

13:00 (A228) Visų dirbtuvių apibendrinimas pagrindinėje salėje

13:15 (A228) Pabaiga

 

***

Apie idėjų paraiškų teikimą:

Organizacijas, turinčias inovatyvių idėjų (produktas / technologija / verslo modelis) – kviečiame dalyvauti LINPRA ir KTU organizuojamose EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvėse. Kviečiame atsiliepti tuos, kurie su savo idėja norėtų inicijuoti projektą EIT Manufacturing kontekste, rasti aktualius tarptautinius partnerius ir gauti finansavimą projekto įgyvendinimui.

Ką reikia padaryti:

  • Trumpai pristatykite savo inovacijos idėją, pasiūlymą ar iššūkį, kuriam ieškote sprendimo ar partnerių (panaudokite prisegtą PPT šabloną).
  • Atsiųskite savo idėją-paraišką iki rugsėjo 25 d. 12 val. lina.giedraite@linpra.lt.
  • Laukite kvietimo į idėjų pristatymo renginį – EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuves.

Visos gautos idėjos-dalyvavimo paraiškos bus apsvarstytos, atsižvelgiant į EIT Manufacturing bendrijos reikalavimus projektams. Aktualių, patvirtintų idėjų atstovus pakviesime dalyvauti renginyje-inovacijų dirbtuvėse ir idėją pristatyti (2 min. pitch). Pristatytos idėjos bus aptariamos ir išgryninamos su ekspertais. Atrinktos idėjos bus pateikiamos EIT Manufacturing bendruomenei 2021 m. pradžioje, siekiant gauti finansavimą projektams. Esminiai kriterijai idėjoms: inovatyvumas, kuriama vertė Lietuvos (ir Europos) pramonės įmonėms, EIT Manufacturing reikalavimų atitikimas*.

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti EIT Manufacturing potencialu: finansavimo ir solidžių tarptautinių partnerių bendradarbiavimo galimybėmis!

* Esminiai EIT Manufacturing kriterijai:

Idėja orientuota į vieną iš 4 prioritetinių sričių (flagships):

  • People and Robots for Sustainable Work
  • Additive Manufacturing for Full Flexibility
  • Waste-free Manufacturing for a Circular Economy
  • Platforms for Digitalised Value Networks

Idėja atitinka vieną iš trijų veiklos programų ir jose esančių pakopų (programmes):

  • Education: “Empower”, “Connect” and “Engage” talents and workforce
  • Innovation: “Launch”, “Develop” and “Grow” innovations
  • Business Creation: “Create”, “Accelerate” and “Transform” businesses

Plačiau apie EIT Manufacturing veiklos programas: https://eitmanufacturing.eu/activities/