„Pramonė 4.0“ konferencijoje – sprendimai ir pavyzdžiai pramonės išgyvenimui ir augimui naujoje realybėje

Penktąjį kartą Lietuvoje spalio 27 dieną vyksianti tarptautinė „Pramonė 4.0“ konferencija koronaviruso kontekste tampa dar aktualesnė. Pasaulio vyriausybėms kovojant su pandemija, pramonės įmonės susiduria dar didesniu ir naujo pobūdžio poreikiu didinti atsparumą. Kaip vykdyti gamybą, bet laikantis infekcinių ligų prevencijos, kaip užtikrinti veiklos tęstinumą, jeigu reikšminga dalis darbuotojų turėtų izoliuotis arba ima trūkinėti tiekimo grandinės.

Greta to išlieka visi kiti iššūkiai – poreikis dinamiškai reaguoti į kintančią paklausą ir adaptuoti skirtingiems klientų poreikiams, mažinti CO2 išmetimą savo vertės grandinėje.

Konferencijoje, kuri šiais metais vyks „Žalgirio“ arenoje Kaune ir bus tiesiogiai transliuojama internetu, ekspertai ir praktikai iš Lietuvos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Nyderlandų, Švedijos dalinsis įžvalgomis, patarimais bei patirtimi pereinant prie ketvirtosios pramonės kartos technologijų. Bus aptariami ir Europos Sąjungos naujieji strateginiai tikslai, kur susiduriama su iššūkiais jų siekiant ir kaip neprisidaryti naujų kliūčių.

Tuo pačiu bus įteiktos ir „Pramonė 4.0 žvaigždės“ pažangiausioms 2020 metų įmonėms, adaptuojančioms skaitmenizacijos, automatizavimo sprendimus, sukūrusioms inovatyvius produktus.

Europos ateitį formuos ir verslo pozicija

„Politiniai spredimai, kurie daromi ir bus padaryti Europos Sąjungos lygiu per kitus 12 mėnesių, formuos mūsų žemyną artimiausius dešimtmečius. „Žaliasis susitarimas“, stipresnė ir skaitmeniniam amžiui adaptuota vieninga rinka, taip pat ypatingai didelis dėmesys mūsų konkurencingumui ir atsparumui turi būti pagrindiniais Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimo ramsčiais“, – teigia „Pramonė 4.0“ konferencijoje kalbėsiantis Malte Lohanas, „Orgalim“ generalinis direktorius. „Orgalim“ atstovauja Europos technologijų pramonės sektoriams, apimantiems iš viso 770 tūkstančių įmonių.

„Todėl šiuo metu yra kaip niekada svarbu Europos technologijų pramonei suformuoti ir išsakyti savo poziciją“, – sako M. Lohanas. Savo pranešime jis ketina daugiausia dėmesio skirti ES lygmeniu vykstantiems politiniams procesams ir daromiems sprendimams, kurie turės įtakos tiek pramonės įmonėms, tiek tam, kaip ateityje gyvens ES piliečiai.

Anot jo, „Orgalim“ palaiko ES tikslus mažinant poveikį klimatui – iki 2050 metų tapti klimatui poveikio nedarančia ekonomika. Kad ES pasiektų savo tikslus, būtinas reguliacinis stabilumas, atvira vieninga rinka, technologinis neutralumas, pažangi švietimo sistema ir reikšmingos investicijos į technologijas, tyrimus.

Skaitmeninė „Ortho Baltic“ istorija

Vienas pavyzdžių, kaip skaitmeninės technologijos, duomenys padeda atverti naujas pramonės nišas, optimaliai išnaudoti resursus, didinti konkurencingumą ir kurti naujus produktus – Lietuvos medicininių priemonių gamintoja „Ortho Baltic“.

Įsikūrusi 2001 metais, kai Europoje vyravo rankinis pacientui pritaikytų vienetinių medicinos produktų projektavimas ir gamyba, įmonė nuo pat pradžių savo verslą grindė skaitmenizacija ir pažangiomis automatizacijos technologijomis.

„Tikslas buvo sukurti įmonę, apginkluotą naujomis technologijomis, kuri galėtų internetu priimti užsakymus iš viso pasaulio ir pagaminti užsakytus produktus naudodama šiuolaikines technologijas, – pasakoja „Ortho Baltic“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Gediminas Kostkevičius, kuris konferencijoje papasakos, kaip įmonei sekėsi perkelti gamybos verslą į interneto technologijomis pagrįstą platformą.

Pradėjusi nuo internetu užsakomų individualių ortopedinių produktų, bendrovė dabar yra beveik visiškai skaitmenizavusi produktų tiekimo grandines, kas leidžia pasiekti itin aukštą – 95 procentų gamybos resursų išnaudojimo lygį, sutrumpinti gamybos terminus ir įgyvendinti „just-in-time“ gamybos procesą.

Šiandien „Ortho Baltic“ naujų produktų ir technologijų kūrimą grindžia duomenimis, gautais iš nuasmenintų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, trimačių skenavimo vaizdų ir kitų klinikinių tyrimų, taip pat iš produktuose įdiegtų daviklių, kurie padeda gydytojams stebėti įvairių implantų veikimą. Viena naujausių įmonės eksperimentinės veiklos krypčių – automatizuoti rizikos grupių pacientų nuotolinės stebėsenos sprendimai, veikiantys dirbtinio intelekto pagrindu.

„Mūsų verslo modelis yra unikalus ir remiasi gamybos ir duomenų inžinerijos simbioze. Mes specializuojamės personalizuotų medicinos priemonių, skirtų retiems ir sunkiems klinikiniams atvejams, projektavime ir gamyboje“, – sako G. Kostkevičius.

Naujųjų technologijų raktas į tvarumą

Konferencijoje pranešimą skaitysiantis UAB PHOENIX CONTACT Pramonės valdymo ir automatikos skyriaus vadovas Dr. Virginijus Valevičius, pasiremdamas PHOENIX CONTACT biurų ir gamybinių pastatų Bad Pyrmonto mieste Vokietijoje pavyzdžiu, pristatys kitą tendenciją – tvarumo užtikrinimą per skaitmenines ir pažangiąsias energijos bei pastatų valdymo technologijas.

PHOENIX CONTACT įmonės elektronikos gamybos ir administracijos centras Bad Pyrmonte yra vienas labiausiai skaitmenizuotų pastatų Europoje. Keturi gamybos, administracijos pastatai, yra sujungti į vieną kompleksą, kurį prižiūri išmanioji pastatų valdymo sistema.

Viena vertus, ji padeda valdyti aprūpinimą energija, sujungdama dvi kogeneracines jėgaines, visas komplekso šildymo ir vėsinimo bei energijos kaupimo sistemas į vieną visumą, taip subalansuodama apkrovas ir pasiekdama aukštą komplekso energetinį efektyvumą.

„Tuo pačiu ji integruoja ir leidžia kontroliuoti visas kitas, pastatui eksploatuoti ir aptarnauti, reikalingas sistemas. Pavyzdžiui, pastatų ir įrangos techninei priežiūrai naudojami išplėstinės realybės sprendimai padeda pastatų priežiūros specialistams užtikrinti savalaikį įrenginių aptarnavimą ir konfigūravimą, bei trikdžių ar gedimų šalinimą“, – aiškina V. Valevičius.

PHOENIX CONTACT patirtis rodo, kad skaitmenines technologijas galima sėkmingai ir efektyviai naudoti ne tik realizuojant naujus projektus, bet ir esamų pastatų sistemas pritaikant išmaniesiems sprendimams, – teigia UAB PHOENIX CONTACT Pramonės valdymo ir automatikos skyriaus vadovas. – Turint omenyje naujausias tendencijas kuriant jutiklius, spartų daiktų interneto ir 5G technologijų vystymąsi, tikėtina, kad tai dar labiau spartins skaitmeninių sprendimų poreikį ir didins naudą pastatų valdytojams“.

Skirtingais greičiais judanti pramonės revoliucija

Vokietijos IT kompanijos SAP strateginio verslo plėtros gamybos ir ketvirtosios kartos pramonės sektoriuje vadovas Johnas Robinsonas, „Pramonė 4.0“ konferencijoje Kaune planuoja aptarti pasikeitusią realybę ir išmoktas pamokas, poreikį iš esmės keisti santykius tarp gamintojų, jų tiekimo ekosistemos ir vartotojų ekosistemos. O taip pat – kodėl transformacija į ketvirtosios kartos pramonę vis dar vietomis sunkiai įsibėgėja ir kokie žingsniai reikalingi, kad šie pokyčiai vyktų.

J. Robinsonas pabrėžia, kad kalbant apie ketvirtosios kartos pramonę svarbu nesusikoncentruoti tik į gamybą, o žvelgti į visą vertės grandinę: nuo užsakymų, projektavimo iki gamybos, logistikos ir vartojimo.

„Kiekvienoje proceso srityje gali būti naudojamos naujausios technologijos tokios, kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, 3D spausdinimas, papildyta ir virtuali realybė, blokų grandinė ir mobiliosios technologijos, – sako SAP astovas J. Robinsonas. – Tinkamiausios technologijos pasirinkimas priklauso nuo kliento brandos kiekvienoje proceso srityje, o dažnu atveju prireikia patobulinti „senąsias“ technologijas, kol klientai tampa pasirengę ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimams“.

Anot jo, keletas tyrimų parodė, kad ketvirtosios kartos pramonės technologijos, kurios yra „ant bangos“, yra specifinės kiekviename pramonės sektoriuje.

Pavyzdžiui, išplėstąją realybę labai lengva pritaikyti ten, kur vykdomi sudėtingi gamybos procesai, kaip  laivų statyba. Kitas pavyzdys – stambių objektų, kaip vėjo jėgainių, transformatorinių ar gamybos įrenginių valdymas, kuomet kuriamas  skaitmeninis įrenginio dvynys – fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus.

„Tačiau tai nėra taip lengvai pritaikoma įprastoje plataus vartojimo prekių pakavimo linijoje, kur naudojama daug originalios įrangos gamintojų įrangos, o jos tiekėjas nenori dalytis savo įrangos surenkamais ar generuojamais duomenimis. Dėl to pirma keliama užduotis yra turėti galimybę maksimaliai rinkti duomenis visame gamybos cikle, toliau užduotis yra šiuos duomenis apdoroti ir galiausiai teikti įžvalgas sprendimų priėmėjams“, – dėsto J. Robinsonas.

Mažieji gali padėti rinkai, bet reikės naujų įgūdžių

Belgijos technologijų įmonių asociacijos „Agoria“ pažangiosios gamybos vyresnysis ekspertas Paulas Peetersas, konferencijoje kalbėsiantis apie gamybos įmonių transformaciją į ateities gamyklas.

„70 proc. Europos mažų ir vidutinių gamintojų teigia atidedantys investicijas, nes neranda žmonių su tinkamais įgūdžiais, – sako P. Peetersas. – Tik 17 proc. ES pramonės sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) yra sėkmingai integravę skaitmenines technologijas į savo verslą, kai didžiųjų kompanijų tarpe tokių yra 54 proc.“

Kvalifikacijos kėlimas yra būtinas ne tik gamyklų darbuotojams, bet ir MVĮ vadovams. „Mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis – vien per artimiausius 5 metus 120 mln. europiečių turės tobulinti savo įgūdžius arba apskritai persikvalifikuoti“.

„Gausėjančios gretos jaunų, technologiškai išprususių MVĮ  gali padėti didesnėms pramonės įmonėms adaptuoti savo verslo modelius ir išplėtoti naujus, pritaikytus skaitmeniniam amžiui“, – aiškina „Agoria“ ekspertas P. Peetersas.

Todėl MVĮ inovacijos turi būti skatinamos ir remiamos, nes jos atneš naujas idėjas į rinką. Pasak jo, skaitmeniniai inovacijų centrai, kurie taps vieno langelio principu veikiančiomis technologijų ekspertizės ir testavimo platformomis, yra geras pavyzdys, nuo kurio reikia pradėti.

 

WEB seminaras: eksportas į Šiaurės šalis

,

LINPRA kviečia eksportuojančias įmones į internetinį seminarą – susitikimą su komercijos atašė Šiaurės šalyse apžvelgti šių metų trijų ketvirčių šalių ekonomiką ir pakalbėti apie eksporto perspektyvas Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms šiose šalyse.

Spalio 20 d. 10:00–11:30 val.

  • Norvegija: Darius Budrys
  • Švedija: Aleksandras Laurinavičius
  • Suomija: Audrius Masiulionis

Komercijos atašė Šiaurės šalyse papasakos, kokia ekonominė situacija šiuo metu vyrauja ten, kaip pandemija paveikė pramonę. Ką svarbu žinoti eksportuojančioms įmonėms: verslo apribojimai, galimybės vykdyti veiklą, judėjimo laisvė, verslo kelionių sąlygos, tiekimo grandinių problemos, galimybės ir iššūkiai su šiomis šalimis dirbančioms Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms.

SUSIRINKIMO „Online“ prisijungimas:

LINPRA WEB SEMINARAS: Eksportas į Šiaurės šalis 2020 10 20 d. 10 val.

Įvyko EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvės

#EIT #EITmanufacturing #regionalinnovationscheme #RIS

Šią savaitę įvyko LINPRA ir KTU organizuotos EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvės, siekiant paskatinti Lietuvos įmones, švietimo įstaigas, startuolius inicijuoti ir vystyti pramonei aktualius projektus, ieškoti partnerių ir užmegzti ryšius EIT Manufacturing bendruomenėje. Trijose skirtingų sričių sesijose buvo pristatytos organizacijų idėjos, aptartos tolesnės perspektyvos ir galimybės.

Daugiausiai dėmesio sulaukė INNOVATION srities dirbtuvės, kuriose sudalyvavo 8 įmonės su savo inovatyviomis technologijų idėjomis.

EDUCATION sesijoje buvo detaliau pristatytos švietimo srities EIT Manufacturing programos ir remiamos veiklos. Kartu su Robotikos mokykla atstovu Paulius Briedis buvo aptartos galimų projektų idėjos: 1) ugdyti gamybos įmonių operatorius – perkvalifikuoti, mokyti darbo vietoje – naudojant realius ir virtualios realybės maketus; 2) ugdyti kūrybiškumą darbo vietoje organizuojant hakatonus įmonėse ir tarp profesinių mokyklų, taip pat tarp moksleivių. Idėjos bus vystomos, siekiant jas paversti realiais projektais.

BUSINESS CREATION sesijoje LINPRA, Startup Lithuania ir Katalista Ventures atstovai aptarė projektų, kurie būtų maksimaliai naudingi Lietuvos startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, temas. Įvardintas vienas iš pagrindinių projektų tikslų – skatinti mažas ir vidutines gamybines įmones nebijoti diegti naujoves ir bendradarbiauti su startuoliais, kuriančiais inovatyvias technologijas gamybos ir kitų procesų optimizavimui.

Visų trijų sesijų video įrašus galima rasti LINPRA FB. O besidominčius EIT Manufacturing veikla kviečiame susisiekti!

Lietuvos skaitmeninių technologijų lyderiai sutelkė jėgas bendram tikslui

Technologijų lyderiai vienija jėgas! Valstybių pažangą ir gerovę vis labiau lemia skaitmenizacija versle ir viešajame sektoriuje. Lietuva kol kas atsilieka nuo pažangiausių skaitmenizacijoje ES šalių pagal robotizacijos, duomenų bazių, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo diegimo apimtis. Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus.  Tai viena iš priežasčių lemiančių, kad Lietuvoje darbo našumas daugiau kaip dvigubai mažesnis nei ES šalyse, lyderiaujančiose skaitmeninimo srityje. Atotrūkis toliau sparčiai didėja būtent dėl nepakankamo technologijų naudojimo.

Šią situaciją pasiryžo pakeisti 16 susivienijusių Lietuvos organizacijų: šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai. Visi jie turi patirties skaitmenizavimo projektuose ir įsteigė Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono Europinį skaitmeninių inovacijų centrą (ESIC).

Tokie centrai kuriami visoje Europoje bei jungiami į bendrą tinklą, siekiant stiprinti šalių ir bendrai visos Europos konkurencingumą. ESIC sieks padėti įmonėms pereiti į naujos kartos skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

ESIC veiks vieno langelio principu ir teiks inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugas įmonėms ir viešosioms institucijoms.

Planuojama, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC pagelbės daugiau kaip pusei tūkstančio įmonių, bus suskaitmeninta daugiau nei 1000 procesų, su skaitmeninėmis technologijomis dirbti bus apmokyta daugiau nei 5000 specialistų. Prieš investuodamos bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertins jų našumą.

ESIC sudaro 16 organizacijų, veikiančių visoje Lietuvoje ir reprezentuojančių skirtingas kompetencijų bei patirties sritis. 

Mokslo ir studijų institucijos: 

  • Kauno Technologijos Universitetas
  • ISM vadybos ir ekonomikos universitetas
  • Mykolo Romerio universitetas
  • Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE
  • Klaipėdos universitetas
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Asociacijos ir verslo įmonės: 

  • Asociacija INFOBALT
  • Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA
  • Technologijų centras „Intechcentras“
  • UAB „Uosto verslo centras“
  • Kompetencijų centras VšĮ „Baltijos technologijų parkas“
  • Vilniaus pramonės ir verslo asociacija
  • UAB „Pažangios inovacijos“
  • UAB „Columbus Lietuva“
  • UAB „NRD CS“
  • UAB „Blue Bridge Code“

Šią savaitę suburto konsorciumo 12 partnerių MITAI (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai) pateikė paraišką, siekiant gauti ES finansavimą ESIC veiklai. ESIC koordinatorius ir veiklų administratorius – Kauno Technologijos universitetas.

EIT MANUFACTURING INOVACIJŲ DIRBTUVĖS: PROGRAMA | 2020 09 29 | KTU

,

LINPRA ir KTU organizuoja renginį – EIT Manufacturing inovacijų dirbtuves. Renginys vyks gyvai, KTU „Santakos“ slėnyje, ir internetu ZOOM platformoje. Kviečiame dalyvauti įmonių idėjų pristatyme jums patogiu būdu – atvykti į KTU arba prisijungti nuotoliniu būdu (nuorodas žr. žemiau).

Abiem atvejais prašytume užsiregistruoti ČIA: https://forms.gle/uj6yeSrYRsAD1kC46

RENGINIO DETALĖS

⏱ Rugsėjo 29 d. 10:00–13:15 val.

📍 KTU „Santakos“ slėnis, II aukštas, salė A228, K. Baršausko g. 59, Kaunas

🔗 Būtina REGISTRACIJA

👉 ZOOM prisijungimai ir paralelinių dirbtuvių salės:  

 

📋 Renginio programa:

10:00 (A228) EIT Manufacturing bendrijos pristatymas. Darius Lasionis, LINPRA direktorius

10:15 (A228) EIT Manufacturing projektų sritys, finansavimo mechanizmai ir pavyzdžiai:

  • INNOVATION: Predictive Maintenance for SMEs. Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius
  • EDUCATION: ManuLearn. Marius Kvedaravičius, Intechcentro inovacijų ekspertas
  • BUSINESS CREATION: Gazelle Accellerator. Gražina Žardalevičienė, LINPRA projektų vadovė

11:00 (A228) Q&A

11:15 Kavos pertrauka

11:30 Inovacijų dirbtuvės trijose paralelinėse sesijose

  • (A228) INNOVATION: moderuoja Audrius Jasėnas, Intechcentras
  • (A225) EDUCATION: moderuoja Andrius Vilkauskas, KTU
  • (A226) BUSINESS CREATION: moderuoja Darius Lasionis, LINPRA

13:00 (A228) Visų dirbtuvių apibendrinimas pagrindinėje salėje

13:15 (A228) Pabaiga

 

***

Apie idėjų paraiškų teikimą:

Organizacijas, turinčias inovatyvių idėjų (produktas / technologija / verslo modelis) – kviečiame dalyvauti LINPRA ir KTU organizuojamose EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvėse. Kviečiame atsiliepti tuos, kurie su savo idėja norėtų inicijuoti projektą EIT Manufacturing kontekste, rasti aktualius tarptautinius partnerius ir gauti finansavimą projekto įgyvendinimui.

Ką reikia padaryti:

  • Trumpai pristatykite savo inovacijos idėją, pasiūlymą ar iššūkį, kuriam ieškote sprendimo ar partnerių (panaudokite prisegtą PPT šabloną).
  • Atsiųskite savo idėją-paraišką iki rugsėjo 25 d. 12 val. lina.giedraite@linpra.lt.
  • Laukite kvietimo į idėjų pristatymo renginį – EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuves.

Visos gautos idėjos-dalyvavimo paraiškos bus apsvarstytos, atsižvelgiant į EIT Manufacturing bendrijos reikalavimus projektams. Aktualių, patvirtintų idėjų atstovus pakviesime dalyvauti renginyje-inovacijų dirbtuvėse ir idėją pristatyti (2 min. pitch). Pristatytos idėjos bus aptariamos ir išgryninamos su ekspertais. Atrinktos idėjos bus pateikiamos EIT Manufacturing bendruomenei 2021 m. pradžioje, siekiant gauti finansavimą projektams. Esminiai kriterijai idėjoms: inovatyvumas, kuriama vertė Lietuvos (ir Europos) pramonės įmonėms, EIT Manufacturing reikalavimų atitikimas*.

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti EIT Manufacturing potencialu: finansavimo ir solidžių tarptautinių partnerių bendradarbiavimo galimybėmis!

* Esminiai EIT Manufacturing kriterijai:

Idėja orientuota į vieną iš 4 prioritetinių sričių (flagships):

  • People and Robots for Sustainable Work
  • Additive Manufacturing for Full Flexibility
  • Waste-free Manufacturing for a Circular Economy
  • Platforms for Digitalised Value Networks

Idėja atitinka vieną iš trijų veiklos programų ir jose esančių pakopų (programmes):

  • Education: “Empower”, “Connect” and “Engage” talents and workforce
  • Innovation: “Launch”, “Develop” and “Grow” innovations
  • Business Creation: “Create”, “Accelerate” and “Transform” businesses

Plačiau apie EIT Manufacturing veiklos programas: https://eitmanufacturing.eu/activities/

EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuvės: siūlykite idėjas ir poreikį projektams | 2020 09 29 | KTU

,

Įmones, turinčias inovatyvių idėjų (produktas / technologija / verslo modelis) – kviečiame dalyvauti LINPRA ir KTU organizuojamose EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvėse. Kviečiame atsiliepti tuos, kurie su savo idėja norėtų inicijuoti projektą EIT Manufacturing kontekste, rasti aktualius tarptautinius partnerius ir gauti finansavimą projekto įgyvendinimui.

Ką reikia padaryti:

  • Trumpai pristatykite savo inovacijos idėją, pasiūlymą ar iššūkį, kuriam ieškote sprendimo ar partnerių (panaudokite prisegtą PPT šabloną).
  • Atsiųskite savo idėją-paraišką iki rugsėjo 25 d. 12 val. lina.giedraite@linpra.lt.
  • Laukite kvietimo į idėjų pristatymo renginį – EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuves.

Visos gautos idėjos-dalyvavimo paraiškos bus apsvarstytos, atsižvelgiant į EIT Manufacturing bendrijos reikalavimus projektams. Aktualių, patvirtintų idėjų atstovus pakviesime dalyvauti renginyje-inovacijų dirbtuvėse ir idėją pristatyti (2 min. pitch). Pristatytos idėjos bus aptariamos ir išgryninamos su ekspertais. Atrinktos idėjos bus pateikiamos EIT Manufacturing bendruomenei 2021 m. pradžioje, siekiant gauti finansavimą projektams. Esminiai kriterijai idėjoms: inovatyvumas, kuriama vertė Lietuvos (ir Europos) pramonės įmonėms, EIT Manufacturing reikalavimų atitikimas*.

Renginys-inovacijų dirbtuvės vyks 2020 m. rugsėjo 29 d. gyvai KTU ir internetu ZOOM platformoje.

Renginio programa:

10:00 EIT Manufacturing bendrijos pristatymas. Darius Lasionis, LINPRA direktorius

10:15 EIT MAnufacturing projektų sritys, finansavimo mechanizmai ir pavyzdžiai

  • BUSINESS CREATION: Gazelle Accellerator. Gražina Žardalevičienė, LINPRA projektų vadovė
  • EDUCATION: ManuLearn. Marius Kvedaravičius, Intechcentro inovacijų ekspertas
  • INNOVATION: Predictive Maintenance for SMEs. Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius

11:00 Q&A

11:15 Kavos pertrauka

11:30 Inovacijų dirbtuvės trijose paralelinėse sesijose

  • BUSINESS CREATION: moderuoja Darius Lasionis, LINPRA
  • EDUCATION: moderuoja Andrius Vilkauskas, KTU
  • INNOVATION: moderuoja Audrius Jasėnas, Intechcentras

13:00 Visų dirbtuvių apibendrinimas pagrindinėje salėje

13:15 Pabaiga

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti EIT Manufacturing potencialu: finansavimo ir solidžių tarptautinių partnerių bendradarbiavimo galimybėmis!

 

* Esminiai EIT Manufacturing kriterijai:

Idėja orientuota į vieną iš 4 prioritetinių sričių (flagships):

  • People and Robots for Sustainable Work
  • Additive Manufacturing for Full Flexibility
  • Waste-free Manufacturing for a Circular Economy
  • Platforms for Digitalised Value Networks

Idėja atitinka vieną iš trijų veiklos programų ir jose esančių pakopų (programmes):

  • Education: “Empower”, “Connect” and “Engage” talents and workforce
  • Innovation: “Launch”, “Develop” and “Grow” innovations
  • Business Creation: “Create”, “Accelerate” and “Transform” businesses

Plačiau apie EIT Manufacturing veiklos programas: https://eitmanufacturing.eu/activities/

EIT Manufacturing verslo kūrimo konkursas „BoostUp 2020!“

,

EIT Manufacturing organizuoja Verslo kūrimo konkursą „BoostUp 2020!“, kuris skirtas startuoliams, mažoms bei vidutinėms įmonėms. Konkurso dalyviai turės galimybę pristatyti savo veiklą ir vystomas technologijas plačiai EIT Manufacturing bendruomenei, pasirodyti tarptautiniu mastu bei laimėti piniginius prizus – 15 000 eurų! Bendras biudžetas konkurso nugalėtojams – 120 000 eur. Paraiškų dalyvauti laukiama iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 

Priklausomai nuo įmonės pobūdžio dalyvauti kviečiama vienoje iš trijų kategorijų:

  • CREATE – pradedantiesiems verslininkams, kurie kuria inovatyvius produktus šiose srityse:
    • Žalios/Tvarios gamybos, paremtos “zero-waste” ir žiedinės ekonomikos principais;
    • Atsparios gamybos (ang. Resilient Manufacturing).

Daugiau informacijos ČIA.

  • ACCELERATE – startuoliams, kurie jau pakankamai pasiruošę ieškoti naujų klientų, plėsti savo veiklą kitose šalyse bei dirba šiose srityse:
  • Gamybos operacijų automatika ( pvz.: robotika);
  • Lanksti, greitai prisitaikanti ir atspari tiekimo grandinė;
  • Procesų ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimas;
  • Paklausos, pasiūlos ir atsargų prognozavimas (pvz.: nuspėjama priežiūra/ „predictive maintenance“);
  • Skaitmeninės platformos (pvz.: AI ir IoT aplikacijos);
  • Kiti su gamyba susiję sprendimai.

Daugiau informacijos ČIA.

  • TRANSFORM – mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios identifikavo naujų technologijų ar verslo modelių patobulinimo poreikius ir prisideda prie:
  • Tvarios/žalios gamybos ir žiedinės ekonomikos;
  • Atsparios gamybos (ang. Resilient manufacturing);
  • Lanksčios gamybos (ang. Flexible and agile manufacturing).

Daugiau informacijos ČIA.

Ką reikia padaryti, norint dalyvauti?

Du paprasti žingsniai:

  1. Užpildyti paraišką
  2. Nufilmuoti trumpą filmuką apie savo įmonę ir kuriamą technologiją

Su visa informacija apie dalyvavimo konkurse sąlygas ir tolesnę atranką kviečiame susipažinti ČIA.

Vilniaus Molėtų plente – naujas technologinis centras

Vilniaus Molėtų plente planuojama statyti naują Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centrą (PG SIC / Centras). Šio, kaip ir kitų panašių, visoje Europoje steigiamų centrų tikslas ir paskirtis – skatinti pramonės įmones ir kitas viešas organizacijas investuoti į skaitmenines inovacijas, suteikiant joms naujausią informaciją, ekspertinę pagalbą, sudarant galimybę naudotis infrastruktūra ir technologijomis, atlikti skaitmeninių inovacijų bandymus su įmonės produktais, procesais ar verslo modeliais.

Šiame steigiamame Centre veiks įvairios 200-300 kv. m. gamybinės laboratorijos, tokios kaip elektrotechnikos ir automatikos, pridėtinės gamybos, aplinkos kontroliavimo, mechaninio apdirbimo, robotikos ir integruotų automatinių sistemų, kokybės kontrolės ir kitos. Teikiamos paslaugos apims automatizavimo, robotizavimo, 3D prototipavimo, projektavimo ir testavimo, skaitmeninimo konsultavimo ir daugybę kitų su skaitmeninimu susijusių paslaugų. Pasak PG SIC veiklą koordinuojančio LINPRA įsteigto Technologijų centro „Intechcentras“ direktoriaus Audriaus Jasėno, tai bus vienas moderniausių Lietuvoje mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų centrų.

Centro laboratorijų infrastruktūra, inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugomis bus kviečiamos naudotis visos Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonės, kurios kuria ar diegiasi skaitmenines technologijas arba produktus. Centras iš esmės skiriasi nuo klasterių ar atviros prieigos centrų veiklos, nes sudaro sąlygas visoms sektoriaus įmonėms tiesiogiai kreiptis į PG SIC , kad galėtų pasinaudoti teikiamomis paslaugomis ir de minimis valstybės pagalba atgauti iki 50 proc. lėšų, panaudotų skaitmeninių paslaugų pirkimui ar diegimui.

Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centro projektas bus dalinai finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonę „Skaitmeninių inovacijų centrai“, o kartu į naujo Centro įrenginius bei technologinę infrastruktūrą ketina investuoti Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA nariai, inovacijų grupės partneriai: UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „BaltLed“, UAB „Aedilis“, UAB „Elinta“, UAB „Proftools“, UAB „Vakarų centrinė laboratorija“.

Šia 9,7 mln. Eur verslo ir valstybės bendra investicija siekiama, kad PG SIC sugebėtų gamybos įmonėms teikti pilną aptarnavimo paslaugų spektrą (angl. One Stop Shop). PG SIC planuoja, jog per projekto laikotarpį technologine infrastruktūra, inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugomis pasinaudos daugiau nei 200 Lietuvos įmonių bei organizacijų. Paslaugų teikimas nėra apibrėžiamas tik Lietuvos rinkos potencialu, yra numatoma, jog klientų ratas turėtų augti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Vienas iš šio projekto inovacijų grupės partnerių, UAB „Elinta“ grupės generalinis direktorius dr. Vytautas Jokužis teigia, kad toks centras padės visai Lietuvos pramonei kur kas sparčiau skaitmenizuotis: „Šiuo metu įmonėms, kuriančioms naujų gaminių prototipus, iškyla sunkiai įveikiamos kliūtys, trukdančios greitai ir gerai pagaminti kuriamo gaminio ar skaitmeninės-robotinės sistemos prototipą. Serijinę produkciją gaminančios įmonės labai nenoriai imasi vienetinių užsakymų, o jeigu imasi, tai jų gamyba būna labai brangi, užtrunka kelias savaites, ir gaunamas ne geriausios kokybės gaminys. Norint paspartinti naujų gaminių sukūrimą, toks centras su šiuolaikiška integruota skaitmeninių technologijų kūrimo MTEP infrastruktūra yra gyvybiškai reikalingas“.

Jam pritaria ir UAB „BaltLed“ direktorius Mindaugas Jasiulevičius: „Įmonėms, kuriančioms naujus inovatyvius sprendimus ir produktus, darosi vis sunkiau neatsilikti nuo didelių rinkos žaidėjų, kurie tokią infrastruktūrą yra jau sukaupę per ilgus metus. Greitas produktų kūrimas yra labai svarbus, norint išlikti konkurencingiems ne tik darbo jėga, bet ir savo sukurtomis inovacijomis. Tokiame centre kurti, išbandyti, tobulinti ir testuoti naujus skaitmeninius sprendimus bus žymiai greičiau dėl centre esančios infrastruktūros ir bendrai kaupiamos produktų kūrimo-vystymo kompetencijos“.

Pirmasis 2020 m. pusmetis: LINPRA narių situacija

LINPRA nariai – inžinerinės pramonės gamybinės įmonės – I pusmetį gana sėkmingai atsilaikė prieš COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, žiūri į ateitį optimistiškai ir dar šiais metais nemaža dalis planuoja darbinti naujus darbuotojus bei plėstis, o  47 % įmonių planuoja didesnę apyvartą negu buvo 2019 m.

Praėjus krizę sukėlusiai pirmajai pandemijos bangai ir karantinui, LINPRA nariai – gamybinės įmonės – buvo pakviestos atsakyti į trumpą apklausą apie įmonių patirtus sunkumus, sprendimus ir dabartinę situaciją. LINPRA įmonių apklausa iš dalies atspindi bendrą Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus dabartinę situaciją ir lūkesčius. Iš viso apklausoje sudalyvavo daugiau nei pusė LINPRA narių iš skirtingų inžinerinės pramonės subsektorių.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusėje į apklausą atsakiusių LINPRA įmonių narių karantino metu prastovos arba dalinės prastovos nebuvo skelbtos, o darbuotojų skaičių dėl karantino teko sumažinti tik penktadaliui (18 %) įmonių. Vos 4 % apklaustųjų pripažįsta, kad dar teks sumažinti darbuotojų skaičių įmonėje artimiausiu metu. Tačiau beveik 50 % įmonių turi planų ir ketinimų darbinti naujus darbuotojus ir plėstis dar šiais metais.

Kalbant apie apyvartas, COVID-19 lėmė apyvartos sumažėjimą I pusmetį beveik pusėje (47 %) apklaustų įmonių. 14 % respondentų didelių apyvartos svyravimų nepajuto. O 39 % įmonių atskleidė, kad apyvarta per 2020 m. pirmą pusmetį net augo. Įmonių prognozės dėl metinės apyvartos, lyginant 2020 su 2019 m., yra gana optimistiškos, nors visos pripažįsta, kad yra labai daug neapibrėžtumų ir nežinios dėl galimos antros COVID-19 bangos, kuri gali paveikti gamybos užsakymų skaičių. Mažiau negu pusė (41 %) įmonių planuoja, kad  2020 m. bendra apyvarta bus mažesnė nei 2019 m.,  12 % tikisi, kad apyvarta išliks panaši, o 47 % įmonių planuoja didesnę apyvartą lyginant su 2019 m., iš kurių net 29 % prognozuoja, kad apyvarta augs daugiau kaip 10 %.

LINPRA direktorius Darius Lasionis pateikia šias paklausos rezultatų išvadas:

„Apklausa parodė, kad tik trumpalaikes paramos priemones, tokias kaip subsidijos prastovų metu arba mokesčių atidėjimas, verslas pripažįsta veiksmingą valstybės parama. Nerimą kelia tai, kad pasibaigus trumpalaikėms skatinimo priemonėms šiais metais, rinkoje nebus realiai veikiančių veiksmingų ilgalaikių skatinimo / paramos priemonių, padėsiančių įmonėms „atsistoti ant kojų“ ir toliau augti, tada įmonės susidurs su likvidumo problema. Stipriai atsiliekame nuo kitų išsivysčiusių Europos ir pasaulio šalių, kuriose efektyviai veikia eksporto kredito garantijų sistema, o bankai ir valstybė yra pasiryžusi prisiimti didesnę riziką teikiant lengvatines paskolas, faktoringus, overdraftą. Jeigu artimiausiu metu valdžios institucijos nepasiūlys ilgalaikių veiksmingų priemonių, optimizmas greitai išblės, atsigavimas užtruks, susidūrus nelygioje konkurencinėje kovoje su kitų šalių verslo įmonėmis, kurios turės daugiau galimybių ir valdžios paramos negu Lietuvos verslas“.

Pasak D. Lasionio, Lietuvos apdirbamoji pramonė ir Lietuvos inžinerinė pramonė yra lokomotyvas, kuris generuoja penktadalį Lietuvos BVP ir kuris padėjo šaliai atsilaikyti prieš COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, esame tarp lyderių Europoje, kurios BVP per 2020 m. II ketvirtį susitraukė mažiausiai. Turime galimybę greičiau atsigauti po krizės, jeigu laiku ir greitai bus įgyvendinamos ilgalaikės verslo paramos priemonės.

Daugiau duomenų apie LINPRA narių – gamybinių įmonių – situaciją pirmąjį 2020 m. pusmetį – infografikuose.

ĮVYKO VISUOTINIS LINPRA NARIŲ SUSIRINKIMAS

2020 m. gegužės 14 d. įvyko kasmetinis visuotinis LINPRA narių susirinkimas – video konferencija nuotoliniu būdu, internetu. Kartu su susirinkimu oficialiai baigėsi 2018 m. išrinkto LINPRA prezidiumo kadencija ir buvo patvirtinta nauja prezidiumo sudėtis 2020–2022 metams.

Į virtualų susirinkimą prisijungė beveik 70 LINPRA narių atstovų. Iki susirinkimo visais darbotvarkės klausimais buvo balsuota iš anksto, kiekvienam nariui užpildant nuotolinio balsavimo biuletenį. Iš viso kvorumą sudarė 83 nariai.

Balsavimu buvo patvirtinta:

  • Asociacijos 2019 m. veiklos ataskaita (82 už, 1 susilaikė)
  • Asociacijos 2019 m. finansinės atskaitomybės ataskaita (82 už, 1 susilaikė)
  • Revizijos komisijos 2019 m. darbo ataskaita (82 už, 1 susilaikė)
  • LINPRA naujos revizijos komisijos sudėtis (82 už, 1 susilaikė)
  • LINPRA naujo prezidiumo sudėtis (80 už, 3 susilaikė)
  • LINPRA naujo prezidiumo prezidento, viceprezidentų ir kitų prezidiumo narių atsakomybės (79 už, 4 susilaikė)
  • Technologijų centro „Intechcentras“ valdybos sudėtis (82 už, 1 susilaikė)

Naujo LINPRA prezidiumo narių sąrašas, atsakomybės ir kontaktai skelbiami ČIA.

LINPRA asociacijos veiklos pristatymą galima rasti ČIA.

Dėkojame po oficialiosios dalies pranešimus skaičiusiems ekspertams: