,

Kovo 5 d. | 8:15–10:30 val. | AB mašinų gamykla „Astra“ salė, Ulonų g. 33

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Alytaus regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, metų pradžioje apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvų eksportą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki kovo 1 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:15 Registracija, kava.
08:30 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Andrius Vilkauskas (KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas).
08:50 Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius), Rokas Bekeris (LINPRA eksporto vystymo projektų vadovas).
09:10 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
09:35 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Lukas Baškys („SME Finance“ pardavimų vadovas).
10:00 Kaip ženkliai padidinti pardavimus eksporto rinkose? Mindaugas Voldemaras (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
10:30 Pabaiga.

Parodoje „Studijos 2019“ – dėmesys profesiniam mokymui

,

Vasario 7–9 d. Litexpo vykusioje parodoje „Studijos 2019“ inžinerinės pramonės sektoriui atstovavo ir karjeros galimybes pristatė LINPRA nariai. Kartu su partneriais Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras ir Robotikos mokykla pristatėme projektą 4Change: Industry 4.0 Challange: Empowering Metalworkers For Smart Factories Of The Future! Projekto stende vyko konsultacijos, 3D spausdinimo įrangos ir robotų pristatymas. Projekto vadovas Gintaras Rimša savo pranešime Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2019 akcentavo inžinerinių kompetencijų, skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimo prisitaikyti kintančioje aplinkoje svarbą. Tai – ateities profesijų pagrindas.

Projektas 4Change – viena iš priemonių, siekianti stiprinti pramonės darbuotojų įgūdžius. Šiuo projektu yra formuojamos ir atnaujinamos mokymo programos, kurios padės besimokantiems įgyti aktualias skaitmenines, verslo žinias ir pritaikyti jas modernioje darbo rinkoje. Į projekto partnerių susitikimą susirinkę kolegos iš Latvijos, Estijos ir Vokietijos apsilankė Studijų parodoje ir aptarė paskutinio projekto etapo eigą.

4Change projektas jau baigiamas įgyvendinti. Šiuo metu vyksta jo pilotavimo etapas. Gavus pilotavime dalyvavusiųjų grįžtamąjį ryšį, bus atlikti paskutiniai projekto medžiagos, vadovėlio, mokomųjų testų atnaujinimai. Galutinis rezultatas bus pristatytas baigiamojoje projekto konferencijoje, kuri įvyks spalio 17 d. Vilniuje.

Projekto pristatymo „Studijos 2019“ parodoje foto albumas – LINPRA FB puslapyje.

 

LINPRA įmonės investuoja į inovacijas, bendri sektoriaus rodikliai nuosekliai auga

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos inžinerinė pramonė nuosekliai stiprina konkurencingumą, taip pat kaip visoje Europoje neatsilieka nuo Pramonė 4.0 tendencijų ir išlieka vienu svarbiausių sektorių auginant šalies ekonomiką. Nors inžinerinės įmonės susiduria su įvairiais iššūkiais (kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, švietimo sistemos pertvarkos būtinybė, skaitmeninių transformacijų svarba etc.), jos geba išlaikyti efektyvumą ir augimą. Net ir su sąlyginai panašiu darbuotojų skaičiumi, įmonės pagamina, parduoda ir eksportuoja vis daugiau.

2018 m. metų pabaigoje LINPRA kompetencijų centras VšĮ „Intechcentras“ inicijavo ir atliko apdirbamosios gamybos ir siauresnio inžinerinės pramonės sektoriaus penkerių metų laikotarpio veiklos tyrimą, kuris rodo augimo tendencijas daugelyje sričių, tarp jų – didėjančias investicijas į įmonių modernizavimą, skaitmenines transformacijas.

INVESTICIJOS Į MODERNIZAVIMĄ IR INOVACIJAS  

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje kasmet auga investicijų į modernizavimą, atsinaujinimą dydis, tiek bendrai Lietuvos apdirbamojoje gamyboje, tiek ir konkrečiai LINPRA asociacijoje veikiančiose įmonėse. LINPRA įmonės modernizavimui skiria vis daugiau finansinių išteklių, skaičiuojant nuo apyvartos – per paskutinius 5 metus investicijos į atnaujinimą įmonėse vidutiniškai padidėjo daugiau nei dvigubai.

LINPRA narių investicijos į modernizavimą / atnaujinimą, % nuo apyvartos

Maždaug du kartus išaugo ir LINPRA įmonių investicijos į MTEP – 2013 m. jos sudarė 2,42 % nuo apyvartos, o 2017 m. pasiekė 4,88 %. Tyrimas parodė, kad praktiškai kiekvienais metais visos LINPRA įmonės investuoja į inovacinę veiklą: produktų kūrimą/tobulinimą, technologijų diegimą, organizacinių inovacijų diegimą. Investuodamos į inovacijas, įmonės daugiausiai dėmesio skiria produktų kūrimui / tobulinimui.

PROCESŲ SKAITMENINIMAS

Ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje LINPRA įmonės savo pasirengimą ir dabartinį lygį kol kas dar vertina vidutiniškai ir gana kritiškai, tačiau vienareikšmiškai akcentuoja skaitmeninimo procesų svarbą. Ateityje įmonės planuoja didinti savo konkurencingumą tikslingai investuodamos į šias pagrindines kryptis:

  • Skaitmeninių technologijų diegimą.
  • Darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Tarp skaitmeninių technologijų, kurias įmonėms diegti aktualiausia, yra šios:

  • Gamybos procesų įranga
  • Įmonės išteklių valdymo sistema
  • Operatyvaus gamybos valdymo sistema
  • Išmanieji sensoriai
  • Automatika ir automatizavimo technologijos ir kt.

ATLYGINIMAI

Vertinant darbo užmokestį, inžinerinė pramonė yra viena iš patraukliausių sričių. Vien tarp LINPRA narių per paskutinius 5 metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 30 proc. – apie 300 EUR, kas yra ganėtinai reikšmingas pokytis, lyginant su vidurkiu Lietuvoje. Fiksuojama, jog LINPRA narių mokami atlyginimai yra ženkliai didesni lyginant su Lietuvos ūkiu. 2013 m. vidutinė alga Lietuvos ūkyje buvo 646,3 Eur, kai tuo tarpu tarp LINPRA narių atlyginimai siekė 900,39 Eur. 2017 m. visoje Lietuvoje šis rodiklis buvo 840,8 Eur, kai LINPRA narės mokėjo 1199,40 Eur.

Atlyginimų augimas LINPRA narių įmonėse

APYVARTA

Per 2017 m. Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus apyvarta ženkliai išaugo:

  • Tarp TOP 5 didžiausią apyvartą generuojančių sektorių apdirbamoji gamyba užima antrą vietą.
  • Inžinerinės pramonės sektorius bendrame apdirbamosios gamybos sektoriuje generuoja 16,51 % apyvartos per pastaruosius penkerius metus.
  • 2017 m. inžinerinės pramonės apyvarta pasiekė 3,9 mlrd. Eur.

Inžinerinės pramonės apyvartų suma, mln. Eur

EKSPORTAS

Apdirbamosios gamybos eksporto apimčių dinamika 2013–2016 m. buvo nestabili, ženklus augimas įvyko tik per 2017 m. Tuo tarpu inžinerinės pramonės eksporto mastai didėjo stabiliai ir 2017 m. sudarė ~2,9 mlrd. Eur.

Inžinerinės pramonės eksporto apimtys C22, C24-C30 sektoriuose, mln. Eur

DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Apdirbamosios gamybos sektorius ir toliau išlieka vienas iš daugiausiai darbuotojų įdarbinančių sektorių Lietuvoje. Išskiriant inžinerinės pramonės sričių įmones, vyrauja panaši augimo dinamika kaip ir bendrai apdirbamojoje gamyboje. 2013 m. sektoriuose, kurie apima LINPRA narių veiklos sritis, buvo įdarbinta 38 514 darbuotojų, o 2017 m. vidutiniškai dirbo jau 49 240 darbuotojų.

***

Apibendrinant, pastaruosius penkis metus apdirbamosios gamybos pramonės kuriama pridėtinė vertė auga. Augimas yra pastebimas ir inžinerinės pramonės srityje. Kalbant apie LINPRA nares, per paskutinius 5 metus padidėjo jos narių indėlis į bendrą apdirbamosios gamybos ir inžinerinės pramonės kuriamą pridėtinę vertę: pridėtinės vertės dalies augimas visoje apdirbamojoje gamyboje siekia 5,5 %, o inžinerinėje pramonėje šios dalies augimas yra dar didesnis – 19 %.

 

Užsakovų iš užsienio vizitai į LINPRA įmones dažnės

Sausio mėnesį Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėse „Karbonas“, „Iremas“, „Rokiškio mašinų gamykla“, „Arginta Engineering“ LINPRA kvietimu lankėsi svečiai iš Suomijos: kompanijos „Eastworks“ bei Suomijos ir Lietuvos Pramonės ir prekybos rūmų atstovai. Pagrindinis vizito tikslas – specialiam projektui rasti partnerius, kurių patirtis ir techniniai pajėgumai leistų gaminti arktiniam šalčiui atsparius metalo gaminius.

Suomių teigimu, jų krašto inžinerinės įmonės, iki šiol daugiausiai dirbusios su Kinijos tiekėjais, dabar vis dažniau žvalgosi Baltijos šalyse. Pastebima tendencija, kad Kinijoje metalo žaliavų ir darbo jėgos kainos yra nestabilios, nuolat kyla. O Baltijos šalys konkuruoja savo privalumais – lankstumu ir logistika. Iš čia gaminiai pasiekia Suomiją per 2-3 dienas, kai dirbant su Kinija, transportavimas gali užtrukti 6 savaites ir ilgiau. Arčiau esančios šalys suomių užsakovams yra patrauklesnės, nes užsakymai įvykdomi sparčiai, ir užsakymų apimtys gali būti mažesnės, pagal poreikį.

Pasak Suomijos užsakovų, aplankytos Lietuvos įmonės yra konkurencingos, jų profilis, kokybė ir pajėgumai puikiai atitinka konkretaus gamybinio projekto poreikius, tad neatmeta galimybės su Lietuvos gamintojais stiprinti ryšius ir vystyti ilgalaikes partnerystes.

Tarptautiniai B2B susitikimai – kovo 21 d. Kaune

,

Kaunas, Park Inn Hotel, K. Donelaičio g. 27 | 2019 m. kovo 21 d.
Tarptautinių B2B susitikimų sesija 

Inžinerinės pramonės įmonių atstovai kviečiami į nemokamą tarptautinį B2B / kontaktų mainų renginį, dvišalius susitikimus su lyderiaujančių Europos inžinerinės pramonės įmonių atstovais, pirkimų srities vadovais ir vadybininkais. LINPRA ir „Verslios Lietuvos“ organizuojama B2B sesija vyks Kaune 2019 m. kovo 21 d. kaip antroji tarptautinės konferencijos „Pramonė 4.0“ dalis.

Į kontaktų mainų renginį kviečiami registruotis Lietuvos, Skandinavijos šalių, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Čekijos ir kitų šalių inžinerinės pramonės įmones iš šių sektorių:

  • metalo apdirbimas
  • plastiko ir gumos gaminių gamyba
  • elektros įrangos ir kitų mechanizmų gamyba
  • automatizavimo, robotikos ir lazerinių technologijų vystymas

Būtina registracija ČIA

Daugiau informacijos ČIA.

Ketvirtoji tarptautinė konferencija Pramonė 4.0 – kovo 20 d. Kaune

,

Ketvirtoji tarptautinė pramonės revoliucijai dedikuota konferencija
Kaunas, Park Inn Hotel, K. Donelaičio g. 27 | 2019 m. kovo 20 d.
Making Industry 4.0 real 

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija INFOBALT ketvirtą kartą organizuoja tarptautinę konferenciją pramonės skaitmeninimo tema: „Making Industry 4.0 real“.

PROGRAMA IR REGISTRACIJA

Atliepiant pramonės atstovų poreikį gilintis ir dalintis gerąja įmonių patirtimi žengiant transformacijų keliu, konferencija labiausiai orientuojama į praktinę pusę. Didžioji dalis programos pranešimų pristatys realius pavyzdžius iš įmonių ir organizacijų veiklos: su kokiais iššūkiais susidūrė, kaip keitėsi, kiek resursų investavo ir kokią grąžą atgavo arba turi lūkesčius atgauti perspektyvoje įmonės, kurios siekia prisitaikyti ir neatsilikti nuo ketvirtosios pramonės revoliucijos raidos. Kita konferencijos pusė – tarptautinis aspektas, siekiant pasisemti gerosios patirties iš šios srities Europos šalių lyderių, tokių kaip Vokietija, ir iš Baltijos kaimynių. Savo įžvalgomis pasidalins Vokietijos viešojo sektoriaus ir pramonės ekspertai, diskusijoje taip pat dalyvaus verslo ir valdžios atstovai iš Latvijos ir Estijos.

 


Antra renginio dalis – kontaktų mainų diena 
Kaunas, Park Inn Hotel, K. Donelaičio g. 27 | 2019 m. kovo 21 d.
Tarptautinių B2B susitikimų sesija 

Po konferencijos kitą dieną inžinerinės pramonės įmonių atstovai kviečiami į nemokamą tarptautinį B2B / kontaktų mainų renginį, dvišalius susitikimus su lyderiaujančių Europos inžinerinės pramonės įmonių atstovais, pirkimų srities vadovais ir vadybininkais. LINPRA ir „Verslios Lietuvos“ organizuojama B2B sesija vyks Kaune 2019 m. kovo 21 d. kaip antroji tarptautinės konferencijos „Pramonė 4.0“ dalis.

Į kontaktų mainų renginį kviečiami registruotis Lietuvos, Skandinavijos šalių, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Čekijos ir kitų šalių inžinerinės pramonės įmones iš šių sektorių:

  • metalo apdirbimas
  • plastiko ir gumos gaminių gamyba
  • elektros įrangos ir kitų mechanizmų gamyba
  • automatizavimo, robotikos ir lazerinių technologijų vystymas

Būtina registracija ČIA

Daugiau informacijos ČIA.

LINPRA pristato antrą K. Swabo knygą

LINPRA kartu su partneriais inicijavo jau antros profesoriaus Klauso Schwabo knygos lietuvišką leidimą. 2017 m. rudenį pasirodė pirmoji dalis „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ (angl. “The Fourth Industrial Revolution“), o 2018 m. pabaigoje LINPRA pristato antrą lietuviškai išleistą K. Schwabo knygą „Ketvirtosios pramonės revoliucijos valdymas“ (angl. “Shaping the Fourth Industrial Revolution“).

Antrojoje knygoje vokiečių ekonomistas, World Economic Forum įkūrėjas profesorius Klausas Schwabas toliau plėtoja ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius: žmogiškųjų vertybių, žmogaus teisių ir technologijų sandūrą, blokų grandinės technologijų (“blockchain“), daiktų interneto reikšmę, etinius duomenų dalijimosi klausimus, kibernetinę saugą, dirbtinio interneto, neurotechnologijų, multidimensinio spausdinimo, virtualios realybės temas, atkreipia dėmesį į meno bei kultūros santykį su vykstančiomis technologinėmis permainomis ir aptaria daugybę kitų įdomių aspektų.

Pirmoji knyga:  Antroji knyga:

LINPRA Prezidiumas

Lyderiaujančios Lietuvos pramonės įmonės į skaitmeninės transformacijos būtinybę žvelgia pakankamai rimtai ir imasi atitinkamų veiksmų: investuoja į inovacijas ir diegia modernius verslo modelius. Vienareikšmiškai pripažįstame, kad Lietuvos ekonomikos tvarumas ir augimas, visos valstybės konkurencingumas Europos bendrijoje priklauso nuo to, kaip sugebėsime priimti ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius ir neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Tačiau tai svarbu ne tik pramonės lygmenyje. Transformacija pirmiausiai turi prasidėti kiekvieno žmogaus sąmonėje, suvokiant, kaip ir kuriose srityse mus palies technologiniai pokyčiai, ir gebant juos priimti. Klauso Schwabo knyga – plačiajai visuomenei skirtas žinynas, atvirai ir įtaigiai atskleidžiantis, kaip technologinis virsmas atsiliepia kasdieniam gyvenimui, ir kiek reikšmės tame turi žmogiškosios vertybės.

Žilvinas Dubosas, UAB „Baltik vairas“ generalinis direktorius

Jau yra raškomi pirmieji ketvirtosios pramonės revoliucijos vaisiai. Niekas iki galo nežino, kur ji mus nuves –matome tik aibę technologinių pokyčių, kurie sujungia skaitmeninį, fizinį ir biologinį pasaulius. Kaip vartotojai, laimėsime visi, tačiau laukia ir daug iššūkių. Deja, ne visi suspės eiti koja kojon su technologine pažanga. Nugalėtojais taps greiti, lankstūs, sparčiai prisitaikantys prie pokyčių, nuolat tobulėjantys ir bendradarbiaujantys. Verta paimti šią Klauso Schwabo knygą į rankas, norint geriau orientuotis ketvirtosios pramonės revoliucijos kelyje.

Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs Verslo Sprendimai“ direktorius

Gyvename išskirtiniu laiku – technologinių pokyčių verpete, kuris vystosi vis didesniu pagreičiu. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės visuomet pasižymėjo dinamiškumu ir inovacijomis. Tikiu, kad mūsų įmonės, taikydamos ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimus, bus ne besivejančiųjų, o lyderių pozicijose. Linkiu šioje knygoje rasti naujų idėjų ir drąsiai jas taikyti savo versluose.

Knygos partneriai ir rėmėjai: 

          

Plastikinė pakuotė VS popierinė žiedinėje grandinėje

#LINPRAekspertai

Eglės Markevičienės straipsniai „Verslo žiniose“: Straipsnis I, Straipsnis II


Rimanto Damanskio, LINPRA prezidiumo nario, Plastikų–gumos gaminių gamybos sektoriaus eksperto komentaras: 

Dėl žinių stokos apie plastikų pramonę kyla daugiausiai spekuliacijų kritikuojant plastiką ir kaip alternatyvą bandant iškelti daugkartinių pakuočių idėją arba popierių kaip pranašesnį. Vienareikšmiškos tiesos nėra, tačiau lyginant plastikinio ir popierinio maišelio pagaminimo, panaudojimo ir perdirbimo faktorius, galima įvertinti, kas labiau teršia, sunaudoja daugiau energijos gamybos procese, sukelia didesnę CO2 emisiją aplinkai („carbon footprint“), o kurios pakuočių rūšys yra draugiškesnės aplinkai ir lengviau perdirbamos.

Interneto amžiuje mažėjant popierinės spaudos poreikiui, stipriai smuko ir popieriaus vartojimas, popieriaus pramonės apimtys. Dėl to įvairiomis spekuliacijomis bandoma įrodinėti popieriaus pakuočių privalumus, bet popierius anaiptol nėra pranašesnis už plastiką.

Mitas, kad popierinis maišelis arba puodelis suyra greičiau negu plastikinis. Bet tiesa, kad popierinis maišelis užima 3–4 kartus daugiau vietos sąvartyne ir yra iki 10 kartų sunkesnis už analoginio tūrio plastikinę pakuotę. Popieriaus, kaip žaliavos, gamybos ir perdirbimo procesas yra žymiai sudėtingesnis nei plastiko. Popieriaus gamybos ir perdirbimo  metu energijos sąnaudos yra 4 kartus didesnės nei plastiko pakuotės gamyboje, nekalbant apie vandens taršą antrinio perdirbimo metu, paverčiant makulatūrą popieriaus mase. Popierinių vienkartinių kavos puodelių popierius nėra perdirbamas. Jie dažniausiai yra dengti polietilenu, kad skystis neprasiskverbtų, todėl po naudojimo šių medžiagų atskirti viena nuo kitos neįmanoma.

Plastiko maišelių perdirbimas – labai paprastas ir nereikalauja didelių energijos sąnaudų, proceso metu neteršiamas vanduo. Plastikinio maišelio svoris yra keliais kartais mažesnis nei popieriaus, todėl atliekų apimtys (tonažai) taip pat yra mažesni. Plastikiniai maišeliai, pagaminti tam tikru būdu, gali būti biologiškai suyrantys („biodegradable“), todėl jų net nesurenkant, jie gali suirti greičiau nei popierius.

Šiandien antrinis plastikas, pavyzdžiui, iš žemo tankio polietileno (LDPE) ir aukšto tankio polietileno (HDPE) gaminami maišeliai yra superkami. Įmonės, gaminančios šiukšlių maišus, šiandien sėkmingai naudoja antrines žaliavas. Apskritai, plastikų pramonė sparčiai žengia į priekį aplinkosaugos atžvilgiu: atsiranda priedai ar medžiagos, kurios biodegraduoja natūralioje aplinkoje, net jei gaminiai nesurenkami.

Kaip Lietuva pasirengusi / nepasirengusi griežtinamai tvarkai dėl plastiko?

Nereiktų skubėti įvesti draudimų prieš tai nepasigilinus. Viena vertus, Lietuva jungiasi prie ES memorandumo dėl žiedinės ekonomikos, skatinančios tvarią plėtrą ir antrinės medžiagos panaudojimą gaminiuose, taip siekiant mažinti aplinkos taršą. Iš kitos pusės, skubama įvesti draudimus, skatinančius pereiti prie alternatyvių popieriaus pakuočių. Tačiau popieriaus pramonė turi savo neigiamą poveikį: ji tiesiogiai susijusi su miškų kirtimu, popieriaus perdirbimas daro 3–4 kartus žalingesnį poveikį aplinkai, popieriaus gamybai reikalingos didesnės energijos sąnaudos, o tai reiškia didesnį CO2 pėdsaką, popierius yra sunkesnis, dėl to atliekų tūris namų ūkiuose didėja.

Vietoj draudimų įvedimo daug daugiau naudos duotų efektyvesnių surinkimo priemonių diegimas. Šiandien Lietuvos pakuočių gamintojai sėkmingai naudoja antrinį plastiką, tačiau dėl menko surinkimo jo netgi trūksta, antrinės pakuočių žaliavos perkamos iš kitų šalių, nes vietinės antrinės žaliavos nėra pakankamai. Perdirbėjai žaliavos taip pat galėtų pagaminti daugiau, tačiau ir jiems trūksta atliekų, jie taip pat sėkmingai parduoda perdirbtą plastiko žaliavą užsienio šalims. Plastiko pakuočių privalumai yra įrodyti. Todėl reiktų spręsti plastiko surinkimo problemą, o ne jo draudimą.

Lietuvoje yra visos sąlygos vystyti žiedinę ekonomiką, daug veiksmų jau yra daroma ir sprendžiama:

  • Antrinės žaliavos naudojimas HDPE ir LDPE pakuočių gamyboje;
  • Biodegradacinių priedų naudojimas maišelių gamyboje, kad pakuotė suirtų natūraliose sąlygose;
  • Vartotojų atliekų ir industrinių atliekų supirkimas ir perdirbimas į granules ir panaudojimas pakuotės gamyboje;
  • PET pakuočių problema Lietuvoje yra išspręsta – sėkmingai veikia depozito sistema;
  • Smulkių plastiko gaminių, tokių kaip šiaudeliai, vatos pagaliukai ir pan., gamintojų Lietuvoje nėra arba jie yra nežymūs, jų pagaminami tonažai neturi didelės reikšmės Europos kontekste;
  • Nesunkiai įgyvendinama ir vertėtų skatinti aktyviau: Eko ženklinimą bei vartotojų pasirinkimą naudoti mažesnio svorio pakuotes su antrinėmis medžiagomis ir biodegradaciniais priedais;
  • Ką svarbu spręsti: kokybiškos antrinės žaliavos, kurios papildomi kiekiai importuojami iš svetur, trūkumą Lietuvoje.
  • Vengti iš kelių medžiagų pagamintų (multi-material) pakuočių, nes lengviau perdirbama yra vienalytė medžiaga HDPE, PP, PC, PET, LDPE, o ne popierius su PE (kavos puodeliai), kartonas su PE ir aliuminiu – sulčių pakuotės.

Ką planuoja daryti Lietuvos verslas, plastiko įmonės šiuo klausimu?

Planuojami įvesti draudimai palies tik tam tikras įmones, kurios užsiima maišelių ir plastikinių pakuočių gamyba. Didelių vienkartinių indų gamintojų Lietuvos rinkoje nėra arba jie yra maži. Su PET tara, į kurią pilstomi gėrimai, esminės problemos nėra, nes sėkmingai veikia depozito sistema. Visa surinkta tara sėkmingai perdirbama atgal į butelius. Didžiausias iššūkis tenka įmonėms, ekstruzijos būdu gaminančioms LDPE ir HDPE pakuotę, maišelius. Reiktų skatinti ir didinti jų surinkimo bei rūšiavimo apimtis.

Šiandien didžioji dauguma maišelių papuola į bendrą plastiko atliekų konteinerį prie namų ūkių. Tuo tarpu perdirbimo įmonės juos superka ir šios antrinės žaliavos jiems trūksta. Daugelis stambesnių plastiko pakuočių gamintojų šiandien naudoja antrinę žaliavą, investuoja į perdirbimo įrangą arba jungiasi į klasterius, kad galėtų užtikrinti žiedinės ekonomikos iniciatyvą ir padidinti antrinių medžiagų naudojimą. Lietuvos plastikų klasteris yra prisijungęs prie ES memorandumo „Zero Plastics on Landfill by 2025“.

Rūpinantis aplinka, geriausia naudoti daugkartinio naudojimo maišelį. Tačiau kad atsvertų daugkartinio maišelio pagaminimo poveikį aplinkai, jį reiktų panaudoti nuo 11 iki 80 kartų ir vėliau pasirūpinti tekstilės ar tvirtesnio poliesterio pluošto utilizacija.

Turbūt jau sunku įsivaizduoti, kad į greito maisto kavinę atsineštume keramikos puodelį iš namų, kad vienkartines popierines nosinaites pakeistume senovinėmis tekstilinėmis, o kavinėje naudotume daugkartinius metalinius šiaudelius arba daugkartinio naudojimo higieninius vatos pagaliukus. Vienkartinė pakuotė yra reikalinga ir neišvengiama higieniniu ir vartotojų saugumo požiūriu, tačiau siekiant gerovės aplinkai, reikia skatinti jos efektyvesnį surinkimą ir perdirbimą kaip žiedinės ekonomikos dalį.

Šiandieną fokusas turėtų būti į surinkimo bei perdirbimo sprendimus, bet ne į draudimus arba iliuziją, kurioje įvertinami tik paviršutiniai poveikio aplinkai aspektai, o ne visos grandinės pakuočių perdirbamumas, energijos sąnaudos ir su tuo susijusi tarša.

EIT pasipildė nauju KIC – LINPRA tapo jo dalimi!

LINPRA sulaukė aukšto įvertinimo Europos mastu, kuris atveria didžiules galimybes. 50-ies Europos partnerių konsorciumas, kuriame Lietuvai atstovauja LINPRA, oficialiai tapo nauja žinių ir inovacijų bendrija (KIC – Knowledge and Innovation Community) Manufacturing srityje. Siekiant Europos konkurencingumo didinimo, šią ir panašias Europos inovacijų bendrijas telkia Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT).

Tapęs naujuoju Manufacturing KIC‘u, šis 17 Europos šalių, 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Projektas bus finansuojamas iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020.

LINPRA, viena iš konsorciumo partnerių, KIC ekosistemoje atstovaus Baltijos šalių regiono verslo interesams. Artimiausiuose konsorciumo planuose – partnerių susitikimas gruodžio 19 d. konsorciumo būstinėje Paryžiuje, kur bus aptariamas projekto „Made by Europe“ pirmasis įgyvendinimo etapas.

 

Apie EIT ir KIC

Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.

EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą.

EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos (KIC – Knowledge and Innovation Community). Plačiau apie EIT.

Žinių ir inovacijų bendrijos kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.

Iki šiol EIT turėjo subūrusi 6 KIC:

  • EIT Climate-KIC
  • EIT Digital
  • EIT Food
  • EIT Health
  • EIT InnoEnergy
  • EIT Raw Materials

2018 m. EIT inicijavo dvi naujas bendrijas:  

  • EIT Manufacturing
  • EIT Urban Mobility

Konsorciumas, tapęs EIT Manufacturing bendrija, įgyvendins projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti.

Plačiau apie EIT Manufacturing KIC.

 

 

Naujos galimybės

,

Projektas NAUJOS GALIMYBĖS
Projekto Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-03-0014

Šiuo projektu siekiama skatinti Lietuvos inžinerinės pramonės labai mažas, mažas ir vidutines įmones lietuviškos kilmės produkcijai ieškoti naujų užsienio rinkų ir plėsti esamas. Projektą numatyta įgyvendinti per dvejus metus ir su projekte dalyvaujančiomis įmonėmis išvykti į 8 verslo misijas ir tarptautines pramonės parodas užsienio šalyse. Projekte dalyvauja 18 Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių.

  • Projekto pradžia: 2018 m. rugpjūčio 9 d.
  • Projekto pabaiga: 2020 m. rugpjūčio 9 d.

Projektas apima šias verslo misijas ir tarptautines parodas:

  • „Alihankinta“ (Tampere, Suomija), 2018.09.25-27;
  • „Elmia Subcontractor“ (Jönköping, Švedija), 2018.11.13-16;
  • „Hannover Messe“ (Hanoveris, Vokietija), 2019.04.01-05;
  • „Alihankinta“ (Tampere, Suomija), 2019.09.24-26;
  • „Elmia Subcontractor“ (Jönköping, Švedija), 2019.11.12-15;
  • „Hannover Messe“ (Hanoveris, Vokietija), 2020.04.01-05;
  • Verslo misija į Jungtinę Karalystę, 2019 m.;
  • Verslo misija į Jungtinę Karalystę, 2020 m..

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Bendra projekto finansuojama ir dalyvių veikloms skirta suma: 406 683,08 Eur.