ĮVYKO VISUOTINIS LINPRA NARIŲ SUSIRINKIMAS

2020 m. gegužės 14 d. įvyko kasmetinis visuotinis LINPRA narių susirinkimas – video konferencija nuotoliniu būdu, internetu. Kartu su susirinkimu oficialiai baigėsi 2018 m. išrinkto LINPRA prezidiumo kadencija ir buvo patvirtinta nauja prezidiumo sudėtis 2020–2022 metams.

Į virtualų susirinkimą prisijungė beveik 70 LINPRA narių atstovų. Iki susirinkimo visais darbotvarkės klausimais buvo balsuota iš anksto, kiekvienam nariui užpildant nuotolinio balsavimo biuletenį. Iš viso kvorumą sudarė 83 nariai.

Balsavimu buvo patvirtinta:

  • Asociacijos 2019 m. veiklos ataskaita (82 už, 1 susilaikė)
  • Asociacijos 2019 m. finansinės atskaitomybės ataskaita (82 už, 1 susilaikė)
  • Revizijos komisijos 2019 m. darbo ataskaita (82 už, 1 susilaikė)
  • LINPRA naujos revizijos komisijos sudėtis (82 už, 1 susilaikė)
  • LINPRA naujo prezidiumo sudėtis (80 už, 3 susilaikė)
  • LINPRA naujo prezidiumo prezidento, viceprezidentų ir kitų prezidiumo narių atsakomybės (79 už, 4 susilaikė)
  • Technologijų centro „Intechcentras“ valdybos sudėtis (82 už, 1 susilaikė)

Naujo LINPRA prezidiumo narių sąrašas, atsakomybės ir kontaktai skelbiami ČIA.

LINPRA asociacijos veiklos pristatymą galima rasti ČIA.

Dėkojame po oficialiosios dalies pranešimus skaičiusiems ekspertams:

 

Kvietimas teikti paraišką inovacijų srityje: Response to COVID-19 Crisis

EIT Manufacturing konsorciumas, kuriam priklauso ir LINPRA, paskelbė atvirą kvietimą įmonėms teikti paraiškas gauti finansavimą inovacijų srityje: Response to COVID-19 Crisis. Finansavimo suma – iki 500 tūkst. Eur. Paraiškų terminas – iki gegužės 25 d.

Kviečiame jus susipažinti su kvietimo sąlygomis ir įvertinti – gal turite inovatyvių idėjų, ir būtų gera proga jas įgyvendinti su EIT Manufacturing parama.

Trumpai apie kvietimo sritį:

EIT Manufacturing finansuos inovacijų projektus, kurie atitiks šiuos ir panašius kriterijus:

Sparčiai įgyvendinami projektai, turintys didelį poveikį kovoje su pandemija. Laukiamas rezultatas – apčiuopiamas produktas, paslauga ar sprendimas, kurį būtų galima realizuoti rinkoje iki 2020 m. pabaigos.

Išsamus sąlygų aprašymas ČIA

EIT Manufacturing kvietimo informacija ČIA

Pastaba. Pagal EIT Manufacturing sąlygas, dalyvauti norinčios įmonės turi aplikuoti kartu su viena iš konsorciumui priklausančių organizacijų. Tai yra, konsorciumui Lietuvoje atstovauja LINPRA.

Kontaktai dėl daugiau informacijos:
Lina Giedraitė

Vyriausioji projektų vadovė, +370 680 32177, lina.giedraite@linpra.lt

 

Startuolių atranka į „Gazzelle Accelerator“ programą

LINPRA dalyvauja EIT Manufacturing „Gazelle Accelerator“ projekte, kuris skirtas sustiprinti inovatyvias technologijas kuriančias mažas ir vidutinio dydžio įmones bei startuolius. Projektu siekiama suteikti šioms įmonėms produktų / paslaugų vystymo, pardavimo ir finansinių žinių, padėti joms surasti užsienio investuotojus ir taip skatinti inovacijų kūrimą visoje Europoje.

LINPRA kviečia mažas ir vidutinio dydžio įmones bei startuolius dalyvauti atrankoje ir pasinaudoti galimybe surasti investuotojų. Šiuo metu kviečiamos įmonės, kuriančios technologijas gamybos sektoriui šiose srityse:

  • Dirbtinis intelektas;
  • Daiktų internetas;
  • Simuliacija ir virtuali realybė;
  • Tvari gamyba.

Atrinktos įmonės dalyvaus projekto „Gazelle Accelerator“ programoje, kurioje bus teikiamos ekspertinės verslo konsultacijos, aptariamos finansavimo galimybės, patekimo į rinką būdai, įmonės bus konsultuojamos visais aktualiais klausimais. Artimiausias renginys vyks birželio pabaigoje nuotoliniu būdu. Startuolių ir potencialių Europos investuotojų susitikimo metu bus siekiama „suvesti“ startuolius su investuotojais, bus teikiamos verslo vystymo konsultacijos.

Atranka vyks iki gegužės 25 d., todėl labai kviečiame neatidėlioti ir teikti užpildytas paraiškas kuo skubiau, o birželio pabaigoje savo technologijas pristatyti užsienio investuotojams!

Informaciją paraiškų teikėjams ir paraiškos formą rasite ČIA.

LINPRA kontaktinis asmuo: projekto vadovė Gražina Žardalevičienė, grazina.zardaleviciene@linpra.lt, +370 6746 1978.

Mikron Automation gamina apsauginių kaukių gamybos liniją

LINPRA narės ir Lietuvoje automatizuotos pramoninės įrangos gamyklą turinčios Šveicarijos kompanijos Mikron Automation inžinieriai sukūrė mobilią apsauginių kaukių gamybos liniją. Įranga, kuri telpa į jūrinį konteinerį, gali pagaminti iki 50 kaukių per minutę ir nereikalauja specialios vietos bei kvalifikuoto operatoriaus. Tai leidžia gaminti kaukes prie pat ligoninių ar kitų institucijų, kur yra kaukių poreikis.

Linijos, kurias Mikron planuoja pagaminti per 6 savaites nuo užsakymo patvirtinimo, bus gaminamos Lietuvoje, todėl užsakovai nepatirs nepatogumų pristatymo laiko ar techninio aptarnavimo atžvilgiu dėl uždarytų sienų.

Pirmąją liniją Mikron Automation pristatė klientams Vokietijoje, kurie siekia autonomiškai valdyti apsauginių priemonių tiekimą ir apsirūpinti apsauginėmis priemonėmis sklandžiai, išvengiant kokybės, logistikos ir kitų trikdžių.

Daugiau informacijos apie šias linijas: Laurynas Suodaitis, +370 614 02 405, laurynas.suodaitis@mikron.com.

Šaukiamas visuotinis 2020 m. LINPRA narių susirinkimas ir balsavimas nuotoliniu būdu

NUOTOLINIS SUSIRINKIMAS 

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA visuotinis narių susirinkimas šiais metais šaukiamas gegužės 14 d. 14:00–16:30 val. Esant visuotinei pandemijai ir siekiant išvengti minimaliausios rizikos bei grėsmės sveikatai, susirinkimas vyks elektroninėmis ryšių priemonėmis, jungiantis į vaizdo konferenciją Microsoft Teams platformoje. Nuoroda prisijungimui siunčiama kiekvienam asociacijos nariui el. paštu. Susirinkimo metu bus pristatomi balsavimo raštu rezultatai, LINPRA pranešimas ir kviestinių svečių – M. Skuodžio bei A. Izgorodino – pranešimai (pilną susirinkimo programą žr. žemiau).


BALSAVIMAS IŠ ANKSTO 

Kadangi susirinkimas vyks nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšių priemonėmis, galimybė balsuoti pačio susirinkimo metu sudaroma nebus. Todėl asociacijos nariai kviečiami pasinaudoti teise LINPRA visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimais balsuoti iš anksto iki gegužės 14 d. 12 val., pateikiant LINPRA administracijai tinkamai užpildytus bendruosius balsavimo biuletenius. Kaip ir visuotiniame narių susirinkime, taip ir balsuojant iš anksto, sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys susirinkime turi vieną balsą. Balsavimo teisę turi organizacijos vadovas arba raštiškai vadovo įgaliotas kitas organizacijos atstovas.


BALSAVIMO KLAUSIMAI 

Balsavimo biuletenis kiekvienam asociacijos nariui siunčiamas el. paštu. Klausimai, kuriais kviečiame balsuoti raštu (UŽ / PRIEŠ / SUSILAIKAU) yra šie:

  • Darbotvarkės patvirtinimas;
  • LINPRA 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas;
  • LINPRA 2019 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimas;
  • LINPRA naujo prezidiumo sudėties bei narių atsakomybių patvirtinimas;
  • LINPRA įsteigtos VšĮ „Intechcentras“ valdybos sudėties patvirtinimas;
  • Revizijos komisijos 2019 m. darbo ataskaitos patvirtinimas;

TINKAMI BALSAVIMO BŪDAI

Užpildyti bendruosius balsavimo biuletenius ir pateikti savo balsus galima dviem būdais:

Būdas Nr. 1:

LINPRA nario atstovas – organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo – turėtų užpildyti balsavimo raštu biuletenį ir pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tinkamai užpildytą ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą balsavimo raštu biuletenį siųsti LINPRA administracijai el. paštu info@linpra.lt iki 2020 gegužės 14 d. 12 val. (Jeigu balsuoja įgaliotas asmuo, kartu turi būti siunčiamas ir organizacijos vadovo elektroniniu parašu pasirašytas įgaliojimas).

Biuletenio pasirašymui su kvalifikuotu parašu tinka bet kuri speciali pasirašymo platforma; LINPRA administracija rekomenduoja naudoti „GoSign“. Pasirašant „GoSign“ platformoje, tuščius laukus prašome užpildyti taip:

  • Paskirtis: LINPRA
  • Pasirašymo vieta: Vilnius
  • Kontaktinė informacija: pasirašančio asmens el. pašto adresas
  • Parašo atvaizdo vieta: Pradžioje dešinėje

Būdas Nr. 2:

LINPRA nario atstovas – organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo – turėtų atsispausdinti, užpildyti, pasirašyti balsavimo raštu biuletenį, biuletenio originalą išsiųsti registruotu ar paprastuoju paštu adresu Savanorių pr. 176C–803, 03154 Vilnius, o nuskanuotą biuletenį atsiųsti LINPRA administracijai el. paštu (info@linpra.lt). Tinkamai užpildyti balsavimo raštu biuleteniai originalai gali būti siunčiami tiek registruotu, tiek paprastuoju paštu. Jeigu balsuoja ne organizacijos vadovas, o jo įgaliotas asmuo, kartu su biuleteniu turi būti išsiunčiamas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas (įgaliojimas). Galiojančiais bus laikomi tie tinkamai užpildyti balsavimo biuleteniai, kurie bus gauti iki 2020 gegužės 14 d. 12 val.


NUOTOLINIO SUSIRINKIMO PROGRAMA 

Visi balsavimo rezultatai bus suskaičiuoti iki nuotolinio susirinkimo ir paskelbti susirinkimo metu.

Susirinkimo programa:

  • 14:00 LINPRA 2019 m. veiklos, finansinės atskaitomybės pristatymas. Balsavimo rezultatai.
  • 14:30 Revizijos komisijos 2019 m. darbo ataskaitos pristatymas. Naujos revizijos komisijos pristatymas. Balsavimo rezultatai.
  • 14:35 LINPRA naujo prezidiumo narių, viceprezidentų ir prezidento pristatymas. Balsavimo rezultatai.
  • 14:45 Technologijų centro „Intechcentras“ valdybos narių pristatymas. Balsavimo rezultatai.
  • 14:50 LINPRA 2020 m. veiklos planų pristatymas.
  • 15:00 Klausimai – atsakymai
  • 15:15 Kviestinių svečių pranešimai:
    • „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas
    • Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis
  • 16:30 Pabaiga

PAPILDOMA INFORMACIJA 

LINPRA administracija laukia asociacijos narių balsavimo biuletenių ir susitikimo su nariais nuotoliniu būdu!

Papildoma informacija teikiama el. p. info@linpra.lt.

Direktorius Darius Lasionis

 

LINPRA nariai „Technogaja“ ruošiasi respiratorių gamybai

Pramoninius oro filtrus gaminanti Kauno rajono Rokų seniūnijoje veikianti UAB „Technogaja“ kartu su LINPRA šią savaitę ieškojo bendradarbiavimo galimybių su siuvėjais, kad apjungę technologijas, žaliavas ir pajėgas kartu galėtų gaminti respiratorius. Tokių pačių galimybių ieškojo ir UAB „Robert Kalinkin“, pasitelkę į pagalbą Kauno technologijų universitetą. Partnerystė atsirado. UAB „Robert Kalinkin“ sukūrė ir išbandė kaukės prototipą, o patobulinimus atliks ir žaliavomis pasirūpins UAB „Technogaja“. Projektas bus finansuojamas ir žaliavų kaštai padengti iš Andriaus Tapino „Laisvės TV“ įsteigto fondo.

„Technogajos“ direktorius Ramūnas Katkevičius praneša, kad šią savaitę prasidėjęs projektas pasitvirtino, ir apsauginių kaukių gamyba netrukus prasidės:

„Kaukės bus kuriamos kartu su Robert Kalinkin. Mes suteiksime technologijas ir žmonių resursus, taip pat kaip labai aukštos kokybės oro filtravimo žaliavas, kurios  plačiai naudojamos ligoninių, laboratorijų oro vėdinimo sistemose. Apjungus įvairių sričių specialistus ir jų žinias, tikimės artimiausiu metu patiekti žaliavas daugiau nei 60 tūkst. vnt. įvairios paskirties apsauginių kaukių gamybai. Taip pat numatėme, kad savo žaliavų kurį laiką į užsienio šalis netieksime, kol pilnai nepatenkinsime Lietuvos poreikio“.

Pasak Roberto Kalinkino, šioje nepaprastoje padėtyje, kai specialių žaliavų tiesiog trūksta arba net nėra, tenka pasitelkti nestandartinius sprendimus: „Pradėjome dirbti su UAB „Technogaja“. Įmonės vadovai nustebino savo noru prisidėti prie mūsų idėjos, jie sutiko nutraukti šių žaliavų pardavimą už Lietuvos ribų bei išskyrė mums maksimalų audinių kiekį šiam tikslui. Esu be galo dėkingas už norą padėti, pertraukiant savo užsakymus ir perorientuojant šalies poreikiams“.

„Technogaja“ gamina oro filtrus ventiliacijos sistemoms, ligoninėms ir laboratorijoms, maisto, farmacijos, metalo ir medžio apdirbimo pramonei, laivams, energetikos įmonėms ir t. t. „Technogaja“ 2018 m. pradžioje yra gavusi 0,4 mln. Eur investicijų moderniai gamybos linijai įsigyti ir pradėti gaminti naujas aukštesnės klasės oro filtrų rūšis. Tų pačių metų pabaigoje įmonei buvo skirta beveik 1 mln. Eur ES lėšų gamybos bei susijusiems procesams skaitmeninti. Praėjusių metų pabaigoje su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašyta sutartis dėl 0,7 mln. Eur ES finansavimo technologinių ekoinovacijų diegimo projektui. Šių trijų projektų apimtis viršija 4,5 mln. Eur. Juos numatyta baigti 2021 m.

Kauno rajono įmonės partneriai – vienas iš didžiausių Europos filtravimo žaliavų gamintojas SANDLER AG, bei daugelis kitų ir patikimų Europos filtravimo žaliavų gamintojų.

Kitos naujienos apie apsauginių kaukių gamybos iniciatyvas – „Verslo žiniose“.

Aukštojo mokslo kokybės standartai nuleidžiami

Į Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintą šiemetinę stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką pramonės atstovai reaguoja vienareikšmiškai: naujoji tvarka tiesiogiai lems studijų kokybės prastėjimą, stipriai prisidės prie profesinio mokymo sektoriaus nykimo ir niekaip nesuderinamų darbo rinkos ir verslo poreikių lūkesčių.

Panaikinus iki šiol buvusius reikalavimus pirmakursių pasirengimui, kad privalomų brandos egzaminų rezultatų vidurkis stojant į valstybės finansuojamą vietą universitete siektų 40 balų, o kolegijoje – 25, stojimo kartelė nuleidžiama. Tai lems, kad net ir visiškai aukštajam mokslui nepasirengę jaunuoliai su vidutinišku ir žemesniu balų vidurkiu galės studijuoti universitete kartu su aukščiausiais balais valstybinius egzaminus išlaikiusiais studentais.

Pasak Gintauto Kvietkausko, LINPRA viceprezidento, šios aplinkybės pirmiausiai pakenks patiems moksleiviams ir studentams: „Labai daug kartų kalbėjome, kad reiktų siekti kokybės, o ne kiekybės. Šiuo atveju viskas daroma priešingai. Tokios lengvatos sumažins mokinių ir studentų motyvaciją mokytis jau mokykloje, žinant, kad įstoti nebus sunku. Taip pat mažės motyvacija ir studijuojant. Tiems, kurie mokykloje tinkamai nepasirengė aukštajam mokslui, bus sunku – jiems reikės iš naujo mokytis tų dalykų, kurių neišmoko vidurinėje. O aukštasis mokslas visgi skirtas ne spragų lopymui, bet naujų žinių įgijimui. O ką reikės daryti pažangiems studentams, kuriems nepasirengusiųjų tempas bus per mažas? Kentės ir vieni, ir kiti.“

Tam pritaria Lietuvos pramonininkų konfederacijos tarptautinis inovacijų ekspertas Gintaras Vilda: „Mūsų švietimo sistemoje naudojama vertinimo balais sistema iš esmės yra pagrįsta konkurencijos tarp besimokančiųjų sukūrimu. Šiuo atveju, kai praeinamas balas sumažinamas iki sveiku protu nesuvokiamo minimumo, nelieka konkurencijos elemento, varžybų elemento. Tad besimokantiems nelieka paskatos stengtis. Koks skirtumas, kaip aš mokausi, jei vis tiek galiu pasirinkti, kur toliau eiti: studijuoti universitete arba kolegijoje, ar mokytis profesinėje mokykloje – iš esmės, jokio skirtumo. Panašu, kad ilgalaikėje perspektyvoje, visa valstybė būsime paversti žemos kokybės aukštojo mokslo įkaitais.“

Tokia iškreipta situacija sudarys sunkumų dėstytojams, kuriems reikės supaprastinti studijų turinį ir palengvinti jį, taip automatiškai žeminant studijų kokybę. Didelė tikimybė, kad žemi aukštojo mokslo standartai ir toliau didins gabiausiųjų jaunuolių nutekėjimą į užsienio universitetus, kurie taiko aukštesnius kokybės standartus. Tuo pačiu tai padarys žalą profesinio mokymo sektoriui. Padarius laisvai prieinamą universitetinį išsilavinimą, ir taip menkas profesinio mokymo populiarumas dar labiau sumažės. Milijoninės valstybės ir Europos Sąjungos investicijos į sektorinius profesinio mokymo centrus neduos siektų rezultatų – laikui bėgant, jie neužsipildys, o stovės pustuščiai ir nenaudojami.

G. Kvietkauskas pastebi, kad lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje besimokančiųjų aukštąjį bei profesinį mokslą santykis ir dabar jau yra neadekvatus: Lietuvoje 68 proc. baigia aukštąjį, universitetą ar kolegiją, ir tik 32 proc. renkasi profesinį mokymąsi. Iš tiesų, šis santykis turėtų būti apytiksliai 50 ir 50 proc.: „Ši spraga gilės. Daugelis stos į universitetus apeidami kolegijas, o tie, kurie studijuotų profesinėse mokyklose, atsidurs kolegijose. Viskas veda prie to, kad pramonė neturės nei kvalifikuotų, praktinius įgūdžius įgijusių darbuotojų, nei aukštas kompetencijas turinčių specialistų“.

G. Vilda atkreipia dėmesį į tai, kad didelę žalą patirs inžinerinės pramonės sektorius: „Pati inžinerinė pramonė tampa aukštųjų technologijų pramone, o aukštosios technologijos, jų kūrimas ir naudojimas reikalauja kompetencijos. Norint turėti aukštą kompetenciją, reikia mokytis. Ir mokytis visą gyvenimą. Jeigu nebus skatinimo mokytis gerai nuo pat pradžių, natūralu, kad nebus išugdyti reikiami mokymosi įgūdžiai ateities gyvenimui. Tokia žemais balais grįsta stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, matomai, tik pablogins ir taip valstybės viešojo sektoriaus, o galiausiai ir verslo inovacinius gebėjimus. Tokiu atveju, manau, tikėtis, kad į inžinerinę pramonę, kuri yra aukštųjų technologijų pramonė, paklius aukšto lygio specialistai – būtų naivu. Verslas ateityje turės pats rengti sau specialistus, nes švietimo sistema, nuleisdama kartelę žemyn, dar kartą siunčia signalą tiek jaunimui, tiek industrijoms ir verslui, kad nėra ko tikėtis iš mūsų aukštojo mokslo aukštos kokybės.“

Iki balandžio 2-osios Vyriausybė turi skirti lėšas, pagal kurias paaiškės, kiek bus priimama pirmakursių, o ministras A. Monkevičius iki balandžio 15-osios turi patvirtinti pirminį vietų skaičių pagal studijų kryptis. Tačiau jau šiandien preliminariai aišku, kad bene tris kartus padaugės vietų socialinių mokslų kryptyje, nors jau ne vienerius metus akivaizdu, kad Lietuva turi didžiulį potencialą tapti pavyzdine ir konkurencinga valstybe pramonės, technologijų, inžinerijos srityse.

Silpną Lietuvos švietimo sistemą ir lėtai joje vykstančius pokyčius pabrėžia ir Europos Komisija 2020 m. vasario mėn. parengtoje ataskaitoje apie Lietuvą. Pasak EK, šis iššūkis ilgalaikėje perspektyvoje yra ypač lemtingas inovacijų ir pramonės progresui. Jo nesprendžiant, stabdomas šalies vystymasis technologijų ir pramonės srityse.

,

Kovo 10 d. | 9:30–12:30 val. | Mažeikių verslininkų asociacija, Ventos g. 8A, Mažeikiai

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą Mažeikių regiono pramonės įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, technologinius auditus, inovacijas, alternatyvius finansavimo įrankius verslui ir kita.

Būtina REGISTRACIJA (iki kovo 9 d. 12 val., vietų skaičius ribotas).

PROGRAMA:

09:30 Registracija, kava.

10:00 Darius Lasionis (LINPRA direktorius) ir Audrius Jasėnas „Intechcentras“ direktorius:

  • LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė
  • Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje
  • Galimybės, kuriomis rekomenduojame pasinaudoti įmonėms, norinčioms investuoti į naujas technologijas
  • Technologiniai auditai – rekomendacijos
  • Priemonė „Pramonės skaitmeninimas LT“

11:00 Giedrius Janušauskas (gamybos planavimo ekspertas). Gamybos procesų valdymas. Planas=Faktas. Praktiniai pavyzdžiai:

  • Pagrindiniai gamybos procesų valdymo iššūkiai
  • Tinkami ir netinkami sprendimai
  • Gerosios praktikos vidutinėse gamybos įmonėse
  • Rekomendacijos besirenkantiems pažangią planavimo sistemą

11:30 Aleksandras Izgorodinas („SME Finance“ ekonomistas):

  • Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga
  • Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui

12:00 Įmonių sėkmės atvejai

12:30 Pabaiga

Plastikų sektoriui reikalingą mokymo programą kuria LINPRA kartu su UPSKILL partneriais

,

LINPRA koordinuojamo ES Erasmus+ programos UPSKILL projekto tikslas – sukurti inovatyvią plastikų liejimo mašinų operatoriaus mokymo programą ir mokymo medžiagą. Šiame projekte patirtimi dalijasi ir mokymo turinį kuria Prancūzijos, Suomijos ir Lietuvos profesinio rengimo mokyklos.

Projekto rėmuose jau sukurtas plastikų liejimo mašinų operatoriaus mokymo programos projektas ir mokinio knyga. Siekiant praktikoje išbandyti sukurtos medžiagos kokybę ir ją patobulinti, vasario 17–21 d. trys mokytojai iš Prancūzijos profesinio rengimo mokyklos (ISPA) bei du mokytojai iš Suomijos profesinio rengimo mokyklos (TREDU) apsilankė Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre bei Alytaus profesinio rengimo centre. Plastikų liejimo srities mokytojai pasidalino savo patirtimi.

Šis projektas yra ypač svarbus Lietuvos plastikų liejimo sektoriui. Šiuo metu neturime nacionalinės plastikų liejimo mašinų operatoriaus mokymo programos, kuri būtų taikoma profesinio mokymo centruose ir prisidėtų prie šios kvalifikacijos darbuotojų kompetencijų įgijimo bei kėlimo. LINPRA kartu su kitais Lietuvos partneriais Alytaus Profesinio rengimo centru ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru, taip pat Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru planuoja, kad tokią nacionalinę mokymo programą ir mokymo medžiagą jau turėsime ir galėsime pasiūlyti plastiko įmonėms pasibaigus projektui – 2021 m. balandį.

 

Erasmus+ finansuoto projekto rezultatai padės mažinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą metalo apdirbimo pramonėje

Metalo apdirbimo pramonei susiduriant su skaitmenines technologijas išmanančių darbuotojų trūkumu, Lietuvoje buvo įgyvendintas projektas „4Change“. Jo metu parengta mokymų bazė padės šalies švietimo įstaigoms ir verslo įmonėms paruošti darbuotojus, gebančius lanksčiai prisitaikyti greitai kintančioje darbo vietoje ir patiems mokytis, naudojantis naujausiomis metodikomis bei praktikos priemonėmis.

 

Ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai

Ketvirtoji industrijos revoliucija vis labiau keičia gamybos principus pramonėje visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Viena iš sričių, kur tai itin aktualu – metalo apdirbimo pramonė. Čia naudojamos vis pažangesnės technologijos, keičiasi gamyboje naudojama įranga. Todėl darbdaviai jaučia su ja gebančių dirbti darbuotojų trūkumą.

Šiuo metu vykstanti pramonės revoliucija pasižymi tuo, kad gamybos procesuose reikia vis mažiau žmogaus rankų darbo, tačiau valdyti pažangiausią techniką reikalingi išmaniąsias technologijas suprantantys darbuotojai. Todėl Erasmus+ finansuotas ir Lietuvoje bei dar trijose ES šalyse įgyvendinamas projektas „Industry 4.0 CHAlleNGE: Empowering Metalworkers For Smart Factories Of The Future („4Change“, Nr. 575813-EPP-1-2016-1-LT-EPPKA2-SSA)“ atveria kelią šios srities specialistų tobulėjimui.

„Darbas su naujausiais įrengimais, staklėmis ir technika reikalauja naujų įgūdžių ir kompetencijų. IT raštingumas, mokėjimas programuoti, informacijos valdymas ir perdavimas yra svarbūs dalykai. Tačiau ateityje bus svarbūs ir šie gebėjimai: kritiškumas ir kūrybiškumas, gebėjimas matyti alternatyvas ir mąstyti įvairiapusiškai. Su tokių darbuotojų trūkumu jau dabar darbdaviai susiduria daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje. O ateityje jų paklausa tik augs“, – teigia LINPRA direktorius Darius Lasionis.

Sukūrė šiuolaikines mokymo priemones

Reaguojant į šiuos poreikius Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo įgyvendintas pagal Erasmus+ programą finansuotas projektas „4Change“. Projektas vyko trejus metus nuo 2016 m. pabaigos ir buvo skirtas sustiprinti metalo pramonės darbuotojų įgūdžius, formuojant atitinkamas profesinio mokymo centrų programas, suteikti įgūdžius darbuotojams lanksčiai prisitaikyti ir patiems mokytis greitai kintančioje darbo vietoje.

Vykdant projektą, keturiomis dalyvaujančių šalių kalbomis ir angliškai buvo parengta lavinimo medžiaga besimokantiems ir mokytojams, sukurta praktikavimosi sistema, simuliacinė CNC programinė įranga ir inovatyvi elektroninė mokymosi platforma.

Projekto pilotavimo mokymai vyko visose 4 projekto šalyse. Lietuvoje jie surengti įmonėje „Baltec CNC Technologies“ Kaune ir Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre. Mūsų šalyje juose dalyvavo 20 mokytojų ir 40 studentų, o iš viso pilotavimo projekte – 50 mokytojų ir 100 studentų.

 

Naudotis gali visi

„Labiausiai projekto mokymo medžiaga pritaikyta metalo apdirbimo specialybių profesinių mokyklų ir kolegijų studentams. Tačiau vadovėlis yra aprobuotas kaip mokymo priemonė ir Kauno technologijos universiteto gamybos technologijų krypčių programoms, taip pat rekomenduotas kaip tinkamas mokymui ir visoms technologines krypties kolegijoms Lietuvoje“, – sakė projekto „4Change“ vadovas Gintaras Rimša.

Šio projekto metu sukurtais įrankiais Mokslo įstaigos galės naudotis neribotą laiką – tol, kol jie bus aktualūs. O naudą pajus tūkstančiai studentų jau per artimiausius kelerius metus. Projekto interneto puslapis ir elektroninė mokymosi platforma yra ir bus atvira po projekto pabaigos mažiausiai trejus metus. Todėl ja gali naudotis, ne tik mokymo įstaigos, bet ir visi kiti asmenys, norintys pagilinti savo žinias bei įgūdžius.

 

Darbą atlieka staklės

Šis projektas labiausiai aktualus metalo apdirbimo staklininkams, šaltkalviams, programinių staklių operatoriams. Pasak Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro profesijos mokytojo Justino Dundulio, jau dabar CNC staklės yra įrenginys, suteikiantis naujų galimybių, be kurio metalo apdirbimo įmonė neapsieis, todėl projekto teikiamos galimybės tobulėti šios srities studentams ir darbuotojams yra labai reikalingos.

„Įprastose staklėse sunku atkartoti gaminimo procesą, operatorius turi savo rankomis judinti apdirbimo įrankį, pasinaudodamas rankenėlėmis. O dirbant su CNC staklėmis jos atlieka mechaninį apdirbimą pagal įdiegtą programą. Operatoriui tereikia paleisti tinkamą programą ir patikrinti ar darbas atliktas tinkamai“, – skirtumus aiškino J. Dundulis.

Ugdo reikalingus gebėjimus

Projekto vadovas G. Rimša pabrėžė, kad projektas padės suderinti mokymo vietoje gaunamas kompetencijas ir darbo rinkos poreikius. O, kad projektas jau teikia naudą rodo ir pirmieji teigiami atsiliepimai iš pilotavime dalyvavusių studentų ir mokytojų.

„Kaip yra žinoma, visa apdirbamoji pramonė susiduria su globalias gamybos produktyvumo didinimo iššūkiais pasauliniu mastu. Daugeliu atveju jie sprendžiami technologinių procesų skaitmeninimo metodais, ką ir rekomenduoja įvairūs Pramonės 4.0 kelrodžiai. Ypač didelis dėmesys skiriamas žmogiškųjų resursų parengimui gerinti, skaitmeniniams gebėjimams valdyti sudėtingus technologinius procesus. Projekto tikslas ir buvo, pasinaudojant visų projekto dalyvių gerąja praktika, sukurti šiuolaikines mokymo priemones tiems gebėjimams ugdyti“, – sakė projekto vadovas.

„Projektas baigėsi, bet jo rezultatai naudojami toliau. Ne tik naudojami, bet ir vystomi vis plačiau Lietuvoje bei kitose šalyse, pristatant naujas galimybes mokiniams bei dirbantiesiems. Gamybos procesų skaitmenizavimas nesustabdomai keičia įmonėms reikalingų darbo kompetencijų paklausą. Džiugu, kad dabar mokymo įstaigos gali pasiūlyti šiuolaikiškas paslaugas ir vystytis kartu su pažangiausiomis įmonėmis“, – projekto rezultatus apibendrino Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Projekto metu sukurtas aukšto lygio mokymo turinys, skirtas gamybos pramonei, ypač metalo apdirbimo sektoriui. Visos mokymo priemonės prieinamos plačiajai visuomenei ir specialistams.