Už nuopelnus šalies pramonei apdovanoti Lietuvos inžinieriai

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA trisdešimtmečiui skirto renginio metu už nuopelnus šalies inžinerijos pramonei apdovanoti Virgilijus Pamakštis („Axioma Metering“ technologijų skyriaus vadovas), Romaldas Antanavičius („Ekspla“ vyr. inžinierius konstruktorius) ir Giedrius Vaičiukynas („Novameta“ produkto vadovas). Specialus apdovanojimas skirtas ir bendrovei „Precizika Metrology“, kuri yra vienintelė asociacijos LINPRA narė nuo pat jos įsiteigimo 1993 metais.

Tą pačią dieną be LINPRA šventinio vakaro vyko ir konferencija „Making Industry 4.0 Real, organizuota kartu su digitech asociacija „Infobalt“ bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK. Rekordinius pardavimus 2022 metais skaičiavusios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, IT ir kitų gamybos sektorių, valdžios ir švietimo įstaigų atstovai konferencijos diskusijoje ieškojo sprendimų, kaip į vieną sparčiausiai šalyje augančių pramonės šakų pritraukti kuo daugiau šalies jaunimo.

„Trūkinėja tiekimo grandinės, tvyro neapibrėžtumas dėl žaliavų kainų, kas savaitę keičiasi užsakovų nuotaikos. Visa tai lengviau įveikė tos įmonės, kurios jau kone dešimtmetį dėmesį skiria gamybos ir pardavimų procesų skaitmeninimui, naujausių technologijų diegimui. Būtent tai leidžia lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir nepakliūti į uždarą stojančios gamybos, pilnų sandėlių ir išnykusių užsakymų ratą. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės gyvena jau naujoje realybėje ir yra tapusios patikimais partneriais užsakovams“, – sakė Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos gamyklos „Harju elekter“ direktorius.

Lanksčiai pasikeitęs ir prie krizės diktuojamų sąlygų prisitaikęs šalies inžinerijos veidas 2022 metais fiksavo rekordinę 6,8 mlrd. eurų apyvartą. Tuo pat metu sparčiai augantis sektorius vis dažniau susiduria su ribotos darbo jėgos pasiūla. Tą liudija ir specializuotų aukštųjų mokyklų programų studentų skaičius – šiandien jau akivaizdu, kad po kelerių metų darbo rinkoje naujų kvalifikuotų specialistų trūkumas bus kritinis. Kartu trūks ir aukštųjų technologijų uždavinius suprantančių vidutinio bei pagalbinio lygio techninių specialistų.

Tuo tarpu informacijos ir ryšių  (IRT) sektorius per 2022 metus Lietuvoje augo 13 proc., o šioje srityje dirba maždaug 50 tūkst. šalies gyventojų. Sparčiam IT sektoriaus augimui Lietuvoje įtakos turėjo skirtingi veiksniai, svarbiausi jų – IT paslaugų centrų atsiradimas, užsienio patirtis, kartų kaita ir esamo potencialo išnaudojimas. Tačiau teigti,  kad Lietuva yra sukūrusi idealią infrastruktūrą inovacijoms, kol kas dar per drąsu. To priežastis – įvairios ryšių infrastruktūros problemos: reguliavimas, administracinė našta, biurokratiniai barjerai.

„Šiandien skaitmeninių technologijų specialistų rinka išgyvena vadinamąjį „talentų karą“ – skirtingos verslo šakos nuolat kovoja dėl geriausių savo srities profesionalų, kurių kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje šiuo metu labai trūksta. Tačiau Lietuvos universitetuose absolventų skaičius nedidėja tiek, kiek kasmet auga verslas. Rinkos sektorius ypatingas tuo, kad vystosi labai greitai ir yra labai specializuotas. Jame ypač svarbu deramai investuoti į mokymus, stiprinti IT specialistų parengimą, sudaryti palankesnes sąlygas atvykti IT specialistams iš užsienio šalių“, – teigė „Infobalt“ direktorius Virgilijus Dirma.

LINPRA duomenimis, vien šiuo metu viešai deklaruoti Lietuvos inžinerijos pramonės lyderių planai apima daugiau nei 6 tūkst. naujų darbo vietų visoje Lietuvoje.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė pastebi, kad „Pramonė 4.0“ keičia ne tik gamybos procesus, darbo organizavimą, visą vertės grandinę, tačiau veikia ir švietimo sistemą, kuri privalo keistis. Jaunų žmonių ugdymo tikslas – įgalinti juos veikti savarankiškai, spręsti problemas itin į technologijas orientuotame, itin sudėtingame ir itin efektyviame darbo pasaulyje. Profesinis mokymas turi būti orientuojamas į procesus ir praktiką, o tokį požiūrį gali užtikrinti tik glaudus įmonių ir profesinio mokymo centrų bendradarbiavimas, leidžiantis daugiau jaunų žmonių pritraukti į inžineriją. Teorija išlieka tramplynu, leidžiančiu žinias taikyti realybėje, labiau motyvuoja mokytis, pritraukia daugiau jaunuolių.

Asociacijos „Infobalt“ direktorius Virginijus Dirma atkreipė dėmesį, kad sparti inovacijų revoliucija pateikė kitą švietimo modelį ateičiai ir šiandien kalbame apie „Švietimą 4.0“, kuris reikalauja naujo požiūrio į žmogiškųjų išteklių ugdymą, leidžiančio konkuruoti skaitmeniniame amžiuje. Todėl „Švietimas 4.0“ turi suderinti savo tikslus su „Pramonės 4.0“ tikslais, kad švietimo įstaigos ir įmonės galėtų bendradarbiauti, būtų kuriama mokinių ateitis.

Anot Tomo Prūso, globalūs sukrėtimai visiems inžinieriams garantavo bemieges naktis, tačiau tuo pat metu leido visam pasauliui parodyti, kad esame kūrybiškų ir darbo nesibaidančių profesionalų šalis. Vilniuje vykusioje konferencijoje šie savo profesijos lyderiai pristatė ir diskutavo, kaip šiandienos sėkmę galima būtų paversti ilgalaike Lietuvos vizitine kortele ir pasiekti, kad šūkis „Lietuva 2030 – inžinerijos šalis“ taptų realybe.

/by

Sėkmę jaunųjų inžinierių čempionate moksleiviams atnešė limonadas ir originaliai papasakotos istorijos

Publikuota 15min 

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad limonado gaminimas ir istorijų pasakojimas neturi nieko bendro su tiksliaisiais mokslais, mechanika bei inžinerija. Vis tik šiemet pirmą kartą Lietuvoje surengto STEAM TEAM nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato dalyviai įrodė, kad yra kitaip. Pasitelkę fantaziją ir tūkstančius skirtingų detalių, moksleiviai konstravo Goldbergo mašinas, galinčias ir gaminti limonadą, ir pasakoti istorijas. Originaliausi įrenginiai pergalę bei piniginius prizus atnešė gimnazistų komandai iš Vilniaus licėjaus ir moksleiviams iš Panevėžio robotikos centro.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA rengiamame čempionate dalyvavusios komandos turėjo sukonstruoti Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį mechaninį įrenginį, kai vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.

„Goldbergo mašinos konstravimas leidžia moksleiviams patiems kurti, pasitelkiant mokslo žinias ir fantaziją, bei iš karto išbandyti, kaip jų kūrinys veikia, taip pat supažindina su įvairiais inžinerijos principais. Tai, kaip įvairiai komandos atliko užduotis, kokių skirtingų mechanizmų sukūrė, kokius originalius tikslus sau išsikėlė, parodo, kad moksleiviai turi viską, ko reikia šiuolaikiniame pasaulyje – kūrybiškumą, analitinį mąstymą, žinias ir begalinę motyvaciją“, – sako LINPRA vadovas Darius Lasionis.

Čempionato finale Vilniuje dalyvavo 10 komandų – po penkias 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų kategorijose, laimėjusias pirmas vietas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje vykusiuose pusfinaliuose. Iš viso čempionate dalyvavo 46 komandos iš skirtingų šalies miestų ir miestelių.

Komandų užduotis buvo per kiek daugiau nei dvi valandas sukonstruoti veikiančias Goldbergo mašinas ir jas pristatyti komisijai, kuri išrinko po vieną nugalėtoją iš moksleivių ir gimnazistų kategorijų.

Moksleivių kategorijoje 1-ą vietą užėmė Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komanda „Zitrone“, o gimnazistų kategorijoje – Vilniaus licėjaus komanda „Mox fabrum“. Pirmų vietų nugalėtojai buvo apdovanoti 1000 eurų piniginiais prizais ir taurėmis. Taurės atiteko ir 2-3 vietų nugalėtojams, visi dalyviai gavo ir „STEAM TEAM“ kuprines.

Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komandos „Zitrone“ nariai Ignas ir Modestas sutaria, kad jiems padėjo laimėti išskirtinė idėja Goldbergo mašinos pagalba sukurti produktą – limonadą.

„Daug kas konstravo mašinas panašiu principu, kai paspaudžiamas mygtukas, pastumiama detalė. O mes norėjome sukurti konkretų produktą. Mūsų projektas buvo padarytas iš daugybės dalių, naudojant įvairiausias technologijas: ir medieną, ir 3D spausdinimą, ir paprasčiausiai kartoną, visaip derinant juos tarpusavyje“, – vienas per kitą pasakoja panevėžiečiai ir priduria, kad už laimėtą piniginį prizą planuoja įsigyti įvairių detalių naujiems projektams, taip pat galvoja apie droną.

Gimnazistų kategorijoje laimėjusią Vilniaus licėjaus komandą „Mox fabrum“ sudarė penki nariai Kristupas, Rūta, Domas, Rusnė ir Dovydas, o jų sukonstruota Goldbergo mašina veikdama pasakojo istoriją. Tam prireikė labai daug skirtingų medžiagų, detalių ir mechanizmų. Gimnazistai naudojo kartoną, medieną, viską nudažė, reikėjo ir daug varžtų, taip pat kelių mikrovaldiklių ARDUINO, mikrokompiuterių RASPBERRY PI, lempučių.

Komandos narių teigimu, norėjosi ne vien sukurti Goldbergo mašiną su riedančiu rutuliuku, bet kažką kitokio, kad visas įrenginio veikimo procesas tarsi pasakotų istoriją. Tam pasitarnavo ir tokie įkomponuoti elementai, kaip siūlų ar degtukų deginimas, suteikę kūriniui originalumo, o jo kūrėjams padovanoję pergalę.

Čempionato finalininkų darbus vertino komisija, kurios nariai buvo LINPRA direktorius D. Lasionis, UAB „Ekspla“ valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas, VšĮ „Teltonika High-Tech Hill“ vadovas Julius Purlys ir VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. Renginį vedė TV laidų vedėjas Robertas Petrauskas.

/by

T. Prūsas: Trisdešimt nepriklausomos inžinerinės pramonės metų

Publikuota 15min.lt 

Net didelei daliai šių dienų Lietuvos verslo lyderių 1993-ieji jau uždengti prisiminimų rūku. Tai buvo permainų ir virsmų epocha, kai sovietinė pramonė virto, dalis buvo privatizuojama ir stengėsi keistis, dar kiti verslai startavo nuo nulio. Tačiau būtent tada, 1993-iųjų sausio 12 dieną, 8  organizacijos (tarp kurių valstybės ir verslo įmonės, universitetas) pasirašė steigimo sutartį, o tų pačių metų gegužės 13 dieną įregistravo Elektrotechnikos pramonės asociaciją, kuri ne kartą transformavosi iki šiandienės modernios LINPRA organizacijos, šį mėnesį mininčios trisdešimtmetį. Dabar Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė gali ne tik svajoti apie realiai pasiekiamą tikslą, kad 2030-aisiais metais Lietuva būtų inžinerijos šalimi. O tai buvo neįsivaizduojama atkūrus nepriklausomybę, kai kone kas penktas (17,8 proc.) gyventojas dirbo žemės ūkyje.

Kaip viskas keitėsi? Šiandien jau retas vilnietis galėtų pasakyti, kuo užsiėmė „Vilniaus Vingis“, legendose apipinta „Sigma“, tik pavadinimuose išlikusi „Vilniaus grąžtų gamykla“, kitus šalies regionus garsinusios Panevėžio „Ekranas“,  Šiaulių „Nuklonas“, Utenos laboratorinių elektros krosnių gamykla ir kitos.

Tie trys LINPRA istorijos dešimtmečiai gerai iliustruoja ir virsmus, kuriuos išgyveno šalies inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės. Pirmasis dešimtmetis iki pat Rusijos krizės 1998 metais pasižymėjo iš esmės sovietinio palikimo perdalijimu ir bandymu modernizuoti naujai realybei. Krizė iš dalies padėjo – nukirto dar likusias bambagysles su likusia post-sovietine pramone, teko neišvengiamai persiorientuoti į artėjančios narystės Europos Sąjungoje ritmą. Kartu šis laikotarpis iki 2004-ųjų tapo ir reikšmingų užsienio investicijų metais, kai privatizuotos sovietinės įmonės perėmė Vakarų technologijas, jų deleguoti vadybininkai privertė persikvalifikuoti ir su nauja kokybe dirbti dar sovietine patirtimi kvėpuojančius inžinierius.

ES narystė inžineriją ir technologijų pramonę privertė keistis iš esmės. Diegdama šiuolaikinius vadybos sprendimus, perimtus iš Skandinavijos, Vakarų Europos šalių, didindama našumą ir efektyvumą, koja kojon žengdama su technologijų kaita, skaitmeninimo, pramonės automatizavimo sprendimais Lietuva pradėjo niekuo nebenusileisti aukštąsias technologijas naudojančioms pasaulinėms lyderėms. O struktūrinė ES parama padėjo keisti visus pramonės sektorius. Ne tiek ES lėšos, kiek žinios, technologijos ir know-how  leido kokybiškai naują lygį pasiekti daugeliui įmonių. Tam padėjo ir naujos valstybės paskatos (finansiniai mechanizmai) investuoti. Atsivėrė galimybės, kurios jau niekuo nebebuvo susijusios su sovietiniu palikimu.

2007-2008 metų finansų krizė Lietuvos inžinieriams pasijautė savotiškai – pasaulyje pradėta ieškoti alternatyvių tvarų augimą galinčių užtikrinti partnerių, ir dirbti nebijantys lietuviai čia tapo rimtai svarstoma galimybe. Būtent krizės pamokos paskatino į Lietuvą pažvelgti tarptautiniams gigantams, kurie palengva pradėjo tikrinti mūsų personalo ir infrastruktūros potencialą. Šiuos procesus tik iš dalies pakeitė pastarųjų metų pandemija. Gal net priešingai, ankstesni svarstymai gyvai leido patikrinti ir įrodyti, kad Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė yra patikimas pasaulinių tiekimo grandinių partneris. Tuo pat metu dėl geografinės padėties ir geopolitinės situacijos gerokai patrauklesnis globalios rinkos lyderiams.

Būtent pandemijos metais pradėjo ryškėti naujas ne tik inžinerijos pramonės iššūkis – tai kvalifikuotos darbo jėgos išteklių ribotumas. Čia mintyse ne tik aukščiausios kvalifikacijos inžinieriai, ne ką mažiau svarbūs yra suvokimą ir patyrimą turintys meistrai, sugebantys valdyti aukštųjų technologijų įrangą, būti ta esmine dalimi tarp projektų ir idėjų brėžiniuose bei realių pjaustančių, lituojančių ar spaudžiančių įrengimų.

Rekordiniais 2022 metais Lietuvos inžinerinė pramonė pasiekė net 6,8 mlrd. eurų apyvartą (be PVM ir akcizų). Skaičiuojama, kad šalies eksporte inžinerijos ir technologijų dalis siekia apie penktadalį visų pardavimų. Galima prisiminti, kad po paskutinės 2007-ųjų krizės šio sektoriaus metinės pajamos tesiekė 2,55 mlrd. eurų.

Kur toliau ves Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės kelias?

Į atvirą klausimą atsakyti sudėtinga, nes antrus metus vykstantis karas Ukrainoje tėra tik akivaizdus ne ką mažiau intensyvių kovų pasaulinėje gamybos pramonės rinkoje pavyzdys. Joje nešaudo patrankos ir nežūsta kariai, tačiau verslai kovoja žūtbūtines išlikimo kovas. Lietuva gali džiaugtis savo šiandien turimais technologiniais pranašumais, Vakarų partnerių pasitikėjimu, leidžiančiu pirmiems pasinaudoti inovacijų vaisiais. Tačiau jau minėtas darbo jėgos trūkumas, vėl kylantys laisvos prekybos barjerai, žaliavų ir išteklių tiekimo sutrikimai prie visa to prideda ir nemažą klaustuką.

Pastaraisiais metais LINPRA daug dėmesio ir skiria dviem aktualiausioms kryptims. Pirma, prioritetinė veiklos sritis – tai bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis ir moksleivių motyvavimas rinktis technologijų pakraipos specialybes bei karjerą, taip užtikrinant inžinerinės pramonės ateitį. Antra, tai eksporto skatinimas ir eksporto barjerų naikinimas, naujų rinkų ir verslo partnerių gamybos grandinėje paieška.

Turime susitelkti į naujus laikmečio iššūkius, iš kurių sąrašo karo metais tikrai nedingo ir ypatingo dėmesio vis dar reikalauja sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos sąlygos, spartėjanti technologijų kaita ir pramonės automatizavimo bei skaitmenizavimo iššūkiai. Šių problemų sprendimas neįmanomas be aktyvaus švietimo įstaigų įsitraukimo ir bendro darbo tiek perkvalifikuojant esamus specialistus, tiek realiam darbui ruošiant dar mokyklų suoluose sėdinčius jaunuolius, ieškant naujų būdų motyvuoti ir rinktis inžinerijos įmonių siūlomą karjerą.

Per trisdešimt pokyčių metų LINPRA adaptavosi ir sustiprėjo, todėl toliau išliks bendrus Lietuvos inžinerinės pramonės interesus ginančiu stabilumo simboliu. Gegužės 25 dieną LINPRA kartu su partneriais organizuojamoje konferencijoje „Industry 4.0“ apie šių dienų pasirinkimus diskutuos visi šiandienos pramonės lyderiai. Esu tikras, kad visi kartu rasime tiesų kelią į užtikrintą inžinerinės pramonės ir Lietuvos ateitį.

/by

Moksleivių apsisprendimo metas artėja: kokį studijų ir profesijos kelią rinktis – lengvesnį ar perspektyvesnį?

Publikuota Delfi.lt 

Artėjant metui pasirinkti profesinį kelią ar studijas aukštosiose mokyklose, dauguma šalies moksleivių ir abiturientų svarsto, kokias studijų kryptis pasirinkti. Ne vienerius metus tarp pasirinkimų pirmauja socialiniai ir humanitariniai mokslai, o štai tikslieji lieka šešėlyje. Ekspertų teigimu, taip yra todėl, kad tikslieji mokslai yra kiek sudėtingesni už humanitarinius, o mokyklose vis dar trūksta mokytojų, kurie gebėtų mokinius ne tik gerai išmokyti, bet ir sudominti.

„Labai dažnai jaunų žmonių pasirinkimai būna nulemti ne objektyvių priežasčių, o emocijų – renkamasi studijuoti ne tai, ką galėtų, o kas atrodo paprasčiau. Toks požiūris pastebimas ir mokyklose – mokiniai vengia rinktis tiksliųjų mokslų mokymąsi aukštesniuoju lygiu, vis mažiau abiturientų renkasi laikyti fizikos, chemijos egzaminus, nes išmokti šias disciplinas reikia įdėti daugiau pastangų. Tad labai svarbi grandis yra mokytojai, išmanantys tiksliuosius mokslus, norintys perteikti žinias mokiniams, sudominti juos atskleidžiant, kad tikslieji mokslai gali būti pritaikomi ne vien kažkokioje labai siauroje srityje, bet ir mene, medicinoje, muzikoje“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis.

Jam antrina ir Rapolas Gražys, „Lava Drops“ gitarų, kuriomis groja garsiausi pasaulio muzikantai, kūrėjas. Jo teigimu, tikslieji mokslai su muzika visada yra ir buvo šalia, nes atmetus muzikos kuriamą jausmą, daug ką galima paaiškinti matematiniais dėsniais.

„Esu baigęs produkto dizaino studijas, o ši specialybė apjungia daug sričių – meninę, inžinerinę, kažkiek ir tiksliųjų mokslų. Šiandien labai svarbią mano veiklos dalį sudaro darbas su inžineriniu įrankiu – trimačio modeliavimo programa „Solidworks“. Ji yra naudojama ne tik muzikos industrijoje visame pasaulyje, bet ir projektuojant lėktuvus, automobilius, jachtas. Tai labai preciziška programa, bet dėl to ji ir yra naudinga, nes kiekvienas milimetras grojant su gitara yra labai svarbus tiek muzikanto patogumui, tiek garso skambesiui. Taigi, šalia muzikos visada rasime ir matematiką“, – sako R. Gražys.

Jungia nesujungiamas medžiagas

Anot R. Gražio, gitarų kūrimo ir gamybos procesas yra ilgas ir daugialypis. Pirmiausia būna kliento arba kūrėjo vizija, tuomet ateina eilė idėjos piešimui ir eskizavimui – tai reikia atlikti kruopščiai, apsvarstyti visas įmanomas galimybes ir technologijas. Vėliau visada projektas vizualizuojamas trimatėje erdvėje, tuomet pereinama prie testavimų ir bandymų, kuriems pavykus pradedama gamyba.

Visas šis procesas trunka nuo trijų iki penkių mėnesių, bet tai priklauso nuo projekto – pašnekovas sako, kad yra tekę gitarą gaminti ir daugiau nei metus.

Kūrėjas pasakoja, kad gitara nuo vaikystės buvo jo neatsiejamas palydovas, tad nebuvo sunku pastebėti, jog gitarų industrija ilgą laiką buvo perpildyta labai panašių gitarų, kurios taip pat atrodo, taip pat skamba. Taip gimė idėja pasitelkiant įvairių mokslų principus bei technologijas sujungti natūralias, kartais nesujungiamas medžiagas, panaudojant savitą dizaino kalbą ir taip atrasti naują kelią styginių instrumentų pasaulyje.

„Gitaras kuriu technologijų pagalba jungdamas skirtingas natūralias medžiagas, kurių masinė gamyba negali sau leisti. Pavyzdžiui, viename iš dizainų, kuris laimėjo prestižinį „Red Dot“ dizaino apdovanojimą, sujungiau kietmedį su lėktuvo aliuminiu. Kitas aspektas – instrumentų viduje inkrustuojame karbono juostas, kurios padeda išlaikyti instrumento stabilumą ir neišsikraipo skraidant, mat muzikantams dažnai nutinka, kad po ilgo skrydžio instrumentas dėl atmosferų skirtumo ir spaudimo pradeda išsilenkinėti. Taigi čia vėl įsijungia ir fizikos dėsniai, ir žinios apie medžiagų savybes“, – pasakoja R. Gražys.

Jo teigimu, yra gitarų, kurias pagaminus pačiam kilo nuostaba, kad pavyko. Viena tokių – gitara iš juodojo gintaro lydinio.

„Ji buvo pristatyta visame pasaulyje ir apkeliavo labai daug modernaus meno, muzikos, inovacijų, juvelyrikos ir dizaino parodų. Ja grojo labai daug pasaulinio lygio žvaigždžių, tarp kurių Steve Morse iš „Deep Purple“ ir Dominic Miller iš grupės „Sting“ bei daugelis kitų. Kitas projektas buvo bosinė penkiastygė gitara, kurios didžioji dalis buvo pagaminta naudojant kianito kristalą, taip pat gitara su meteorito inkrustacijomis“, – vardija pašnekovas.

Specialistų poreikis kasmet dvigubėja

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, 2022 m. šalies universitetai į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę priėmė studijuoti 1 033 asmenis (2021 m. – 1 178, 2020 m. – 1 043), kolegijos – 1 393 asmenis (2021 m. – 1 413, 2020 m. – 1 230).

Pirmuoju prioritetu inžinerijos mokslus nurodė 8,4 proc. stojančiųjų į universitetus ir šie mokslai liko penktoje vietoje po socialinių (18,2 proc.), sveikatos (14,2 proc.), verslo ir viešosios vadybos (12,1 proc.), informatikos mokslų (10,5 proc.). Tarp stojančiųjų į kolegijas inžineriją pirmuoju prioritetu nurodė 16 proc. ir tai yra trečia vieta po verslo ir viešosios vadybos (25,4 proc.) bei sveikatos mokslų (22,4 proc.).

Pasak D. Lasionio, vien iš skaičių situacija neatrodo labai prasta, tačiau žvelgiant plačiau akivaizdu, kad inžinerinių specialybių specialistų paklausa gerokai viršija pasiūlą, o nedidėjant šių specialybių studentų skaičiui, „žirklės“ tik plėsis.

LINPRA duomenimis, inžinerijos specialistų poreikis kasmet išauga 2-3 kartus, o iki 2025 m. inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų.

„Jau šiandien inžinerija yra perspektyvi ir gerai apmokama specialybė,  inžinerinės pramonės sektoriuose dirbantys žmonės vidutiniškai uždirba 10-15 proc. daugiau negu Lietuvos vidurkis, o gabūs studijuojantys jaunuoliai darbo pasiūlymų neretai sulaukia dar nebaigę aukštųjų mokyklų, darbdaviai juos graibstyte graibsto, siūlydami gerai apmokamas ir perspektyvias darbo vietas. Dėl to gaila, kad ne visi jauni žmonės, kurie galėtų studijuoti šiuos mokslus, renkasi tai daryti. Tokia situacija ne tik gilina jau dabar esančią specialistų trūkumo problemą, bet ir atima iš jaunų žmonių galimybę dirbti perspektyviose, konkurencingus atlyginimus ir profesinę karjerą siūlančiose srityse“, – sako LINPRA direktorius.

/by

„Hack4Restart“ renginyje – nuo verslo susitikimų iki ekspertų pranešimų aktualiomis temomis

Kovo pabaigoje daugiau nei 30-ies pramonės ir technologijų įmonių atstovai susibūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekoje, įsikūrusioje studentų miestelyje, kurioje vyko LINPRA ir KTU organizuotas renginys „Hack4ReStart | B2B Matchmaking”, skatinantis bendradarbiavimą tarp tradicinius metodus taikančių ir technologiškai pažangius sprendimus integruojančių, mažų ir vidutinių įmonių.

 

Dalyviams – unikali galimybė įsivertinti įmonės skaitmenizacijos pažangumą

 

„Hack4Restart“ renginys – tarptautinio projekto, inicijuoto Europos komisijos, „ReStartSMEs“ dalis. Tokio koncepto renginiai jau vyko ir projekto partnerių šalyse – Italijoje, Vokietijoje, o balandžio ir gegužės mėnesiais vyks ir Portugalijoje bei Rumunijoje.  Projekto partneriai, organizuodami verslo sinergijas skaitinanačius renginius, atvirai kviečiai registruotis įmones iš visos Europos, neapibrėždami tik vienos šalies, ir tokiu būdu išplėsdami galimybes verslo partnerystėms tarptautiniu mastu.

 

„Svarbu paminėti ir tai, kad projektas ne tik jungia pramonės įmones, tačiau ir plečia jų kompetencijas ir žinias. Projekto partneriai – technologiniai centrai „Eurecat“ ir „Imec“, kurių ekspertai konsultacijų metu suteikia galimybę įmonėms įsivertinti skaitmenizacijos lygį įmonės viduje, o paruošę gilesnes analizes, teikia rekomendacija, kurios vertingos tobulinant ir vystant įmonės skaitmenizaciją“, – projekto ekspertų naudas vardijo LINPRA vadovas Darius Lasionis.

 

Lietuvoje vykusiame renginyje apsilankė visas būrys projekto partnerių, tarp kurių ir minėtų technologinių centrų ekspertai, kurie „Hack4Restart“ metu konsultavo įmones.

 

Renginyje naujas „atvirkštinio prisistatymo“ formatas ir aktyvi dalyvių tinklaveika

 

„Renginio pradžioje buvo pristatytas gana naujas „atvirkštinio pristatymo“ (ang. Reverse pitch) formatas, kuriame, skirtingai nuo tradicinio, kuomet prisistato tik viena įmonė (dažniausiai startuolis), prisistatymus daro abu potencialūs verslo partneriai – tiek užsakovas, tiek galimas paslaugos tiekėjas. Toks formatas leidžia greitai susipažinti su dideliu skaičiumi įmonių per trumpą laiką ir surasti aktualiausius įmonei partnerius“, – apie pristatymų dalį kalbėjo vienas renginio organizatorių, projekto „ReStart SMEs“ vadovas Vidmantas Vaitulevičius.

 

Tiek atvykusieji į renginio vietą, tiek nuotoliniu būdu prisijungusių įmonių atstovai turėjo galimybę trumpai pristatyti savo įmonės veiklą, kuriamus produktus ir teikiamas paslaugas, kurios galėtų būti aktualios potencialiems verslo partneriams ir klientams. Renginyje dalyvavusios tradicinės pramonės įmonės savo pristatymuose akcentavo ir iššūkius, su kuriais jos susiduria savo kasdienėje gamybos veikloje.

 

„Pagrindinis renginio siekis – suteikti stipresnį impulsą inovacijų integracijai gamybos pramonėje, tad šiam tikslui buvo pasitelktas tinlaveikos skatinimo metodas, kurio metu įmonės bendravo individualaus „verslas-verslui“ susitikimo metu. Susipažinę su vieni kitų veiklomis, įmonių atstovai turėjo galimybę aptarti konkrečius klausimus ar problematikas tiesioginio susitikimo metu. Susitikimai buvo organizuojami  per specialiai renginiui modifikuotą susitikimų platformą – B2Match“,- kalbėjo organizatoriai.

 

Tinklaveikoje užsiregistravo dalyvauti 45 įmonių atstovai, tarp kurių ir užsienio partneriai. Aktyvi tinklaveika, trukusi bene 2 valandas, buvo finalizuota pažintine ekskursija į universitete įrengtas mokomąsias automatikos laboratorijas.

 

Antroji renginio dalis: ekspertų pranešimai apie aktualias energetikos, kibenertinio saugumo ir finansavimo temas

 

Antroji renginio dalis, kuri buvo transliuojama ir internetu, sulaukė didelio susidomėjimo – be susirinkusiųjų salėje renginį virtualiai stebėjo per 200 žiūrovų. Ši dalis, pavadinimu „TechTalks“, buvo dedikuota verslui itin aktualioms temoms – energetikai, kibernetiniam saugumui bei finansavimo priemonių pristatymui.

 

Pirmasis pranešimas, kurį pristatė „Ignitis grupės“ Energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė buvo nukreiptas į efektyvų energijos suvartojimą. Savo pranešimo metu, A. Vaitulevičė kalbėjo apie praktines priemones, kurios galėtų padėti sėkmingai įgyvendinti energetinio efektyvumo strategiją įmonės viduje, pabrėždama šios strategijos laikymosi ekonominę ir socialinę naudą.

 

Renginyje dalyvavusi „Inovacijų agentūros“ atstovė, Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vadovė Inga Lukošiūnaitė, kalbėjo apie finansavimo galimybes verslui: jau paskelbtus, atvirus kvietimus ir dar tik ateityje skelbsiamas finansavimo priemones. Pranešimo metu buvo detaliai aptariamos finansavimo priemonių panaudojimo sąlygos ir reikalavimai. Informacija apie finansavimo įrankius gali būti randama čia.

 

Renginį finalizavo pranešimas, kurio tema svarbi ne tik verslui, bet ir pavieniams asmenims – kibernetinis saugumas ir jo užtikrinimas. Pranešėjas Lukas Apynis, atstovaujantis „ESET Lietuva“  įmonei, konkrečiais pavyzdžiais iliustravo kibernetinių atakų keliamas grėsmes ir jų mastą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Lukas ne tik pristatė galimas grėsmes, tačiau ir aiškiai įvardijo praktines priemones, kurios padėtų mažoms ir vidutinėms įmonėms būti saugioms ir pasiruošusioms galimoms atakoms.

 

Renginiui pasibaigus, dalyviams buvo pristatyta galimybė pratęsti verslo susitikimus ir juos organizuoti virtualiu būdu, ieškant potencialių partnerių per platformą B2Match. B2Match platfomą galite rasti čia.

 

/by

Moksleiviai ruošiasi jaunųjų inžinierių čempionatui: kūriniams naudoja ir lego kaladėles, ir virtuvės reikmenis

Publikuota LRT.lt 

Balandį pirmą kartą Lietuvoje rengiamas STEAM TEAM nacionalinis jaunųjų inžinierių čempionatas. Likus mažiau nei mėnesiui iki jo pradžios, Lietuvos mokyklose vyksta intensyvus pasiruošimas – moksleiviai kuria Goldbergo mašinų, kurias turės konstruoti ir pristatyti čempionate, vizijas bei jų prototipus.

Šiuo metu dalyvauti čempionate yra užsiregistravusios 29 komandos iš 23 šalies mokyklų: Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilkijos. Vienos iš komandų vadovas, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytojas Algirdas Augustaitis sako, kad tokioje iniciatyvoje dalyvauti tiesiog būtina.

„Galimybė moksleiviams patiems kažką kurti, pasitelkiant mokslo žinias, bei iš karto išbandyti, kaip jų kūrinys veikia, suteikia motyvacijos. Be to, tai ugdo labai svarbius asmenybės įgūdžius: užsispyrimą siekti tikslo, idėjų generavimą, komandinį darbą. Vaikų įkalbinėti dalyvauti nereikėjo, juos sužavėjo ši galimybė“, – teigia A. Augustaitis.

Susitinka fantazija ir inžinerija

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA rengiamame čempionate dalyvausiančios komandos turės sukonstruoti ir komisijai pristatyti veikiančią Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį mechaninį įrenginį, kai vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.

Pasak A. Augustaičio, Goldbergo mašinos konstravimas leidžia įjungti beveik neribotą fantaziją ir supažindina su įvairiais inžinerijos principais.

„Su komanda jau pradėjome daryti atskirų galimų Goldbergo mašinos komponentų prototipus, turime kelis pavyzdžius. Mūsų Goldbergo mašinos vizija – kuo skirtingesnių įvairių elementų įkomponavimas: lego detalių, medžio, kartono, vamzdžių, knygų, žaislų, virtuvės reikmenų. Kūryboje deriname tiek individualų darbą namuose, tiek bendrą darbą kartu susitikus“, – sako jis.

Vilniaus Jėzuitų gimnazijai čempionate atstovaus penkių moksleivių, iš kurių daugiausiai besimokančių penktoje klasėje, komanda. Mokytojas teigia, kad konstravimas moksleiviams nėra naujiena, komanda kartu dalyvauja Lego robotikos čempionate „FIRST Lego league“, ir tikisi, jog darnus komandinis darbas ir jaunųjų inžinierių čempionate atneš sėkmę.

Stipresnė motyvacija mokytis

Dalyvavimui čempionate jau pasiruošę ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos III klasės gimnazistai. Pasak informacinių technologijų mokytojos Renatos Burbaitės, Goldbergo mašinos viziją penki komandos nariai jau turi, kaip ir nemažą ankstesnę robotikos bei konstravimo patirtį.

„Su mokiniais nuolat konstruojame ir programuojame robotus, dalyvaujame įvairiose varžybose. 9-10 klasių mokiniai, mokydamiesi technologijų, turi galimybę rinktis robotikos modulį, kuriame įgyja konstravimo, mikrovaldiklių programavimo pradmenis. Gimnazijoje turime robotikos komandą „JBG Robotics“, kuri dalyvauja daugelyje varžybų, tad su komandos nariais nusprendėme dalyvauti ir šiame čempionate. Gimnazistų įkalbinėti dalyvauti nereikėjo – priešingai, netgi susidarė konkurencija“, – sako ji.

Mokytoja įsitikinusi, kad galimybė vaikams patiems kurti ir išbandyti yra pats geriausias mokymosi būdas (angl. learning by doing), kuris ne tik stiprina mokymosi motyvaciją, bet ir ugdo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, moko bendradarbiauti ir planuoti laiką.

STEAM TEAM nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate dalyviai varžysis dviejų kategorijų komandose: 5-8 kl. ir 9-12 kl. moksleivių. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius.

Pusfinalių metu komandos turės per dvi valandas surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti komisijai. Geriausiai pasirodžiusios 5-8 kl. ir 9-12 kl. moksleivių komandos keliaus į finalą, vyksiantį gegužės antroje pusėje, kurio metu turės surinkti paruoštas naujas Goldbergo mašinų versijas. Po vieną geriausią kiekvienos komandų kategorijos projektą bus paskelbti nugalėtojais, o šioms komandoms atiteks po 1 tūkst. eurų.

Komandų registracija vyksta iki balandžio 7 d. Susipažinti su detalesne informacija ir registruotis dalyvauti čempionate kviečiame čia.

/by

LINPRA: Norint tapti inžinerine šalimi – prisidėti turi visi

Publikuota Technologijos.lt ir Elektronika.lt 

Augantis vakarų investitorių susidomėjimas šalimi, bet kasmet smunkantys moksleivių rezultatai bei per dešimtmetį, bene, tris kartus sumažėjęs norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją išsikelti ambicingą tikslą – 2030 Lietuva – inžinerinė šalis. Visgi, norint šį tikslą įgyvendinti, būtini pokyčiai visais lygmenimis.

Sektorius auga, bet turi didelių iššūkių

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio teigimu, niekam nekelia abejonių inžinerinio sektoriaus generuojama pridėtinė vertė. Būtent šiame sektoriuje atlyginimai yra 15-20% didesni nei šalies vidurkis. Tačiau sektorius negali augti arba auga per lėtai dėl jį spaudžiančių iššūkių.

„Šiandien inžinerinis sektorius nors ir labai ambicingas, tačiau susiduria su žmogiškųjų išteklių problema. Turime didelį potencialą. Tai profesija, kuri kuria sprendimus ir juos diegia. Šie sprendimai reikalingi visur: maisto pramonei, chemijai, baldams, tekstilei, energetikos ar viešajam sektoriui. Tačiau visur reikia žmonių. Žinoma, iššūkių turi ir kiti sektoriai. Visiems reikia specialistų, tiek darbininkiškoms profesijoms, tiek ir toms, kurios reikalauja aukštojo mokslo. Trūksta medikų, mokytojų, policininkų“, – sako jis.

Pasak LINPRA vadovo, Lietuva šiuo metu pasaulyje neturi stipraus savo identiteto, todėl galėtų išsiskirti kaip inžinerinė šalis.

„Mes turime viziją kaip dar labiau paskatinti mūsų sektoriaus augimą bei kurti gerovę visai šaliai ir jos ekonomikai. Inžinerinių gebėjimų turinčių specialistų reikia ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Manome, kad būtent šioje srityje galime išsiskirti.

Šiandien daugelis vakariečių nežino nieko apie Lietuvą. Neturime tokio stipraus identiteto kaip estai ar šveicarai. Tikime, kad turėdami inžinerinių kompetencijų ir pozicionuodami save kaip inžinerinė šalis tapsime lengvai atpažįstamais ir išskirtiniais“, – mano LINPRA vadovas.

Problema – mažėjantis studentų pasirinkimas

Vienydama ir sutelkdama savo narių potencialą, formuodama bendrą įvaizdį ir prisidėdama prie politikos formavimo LINPRA tikisi savo tikslą pasiekti iki 2030 metų. Visgi, didžiausią iššūkį asociacija mato profesiniame jaunų žmonių orientavime.

„Kasmet aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau vaikų, kurie renkasi inžinerines profesijas. Tai lemia keli veiksniai. Pirmoji – demografija. Antroji – vis didesnis procentas vaikų renkasi socialinius ir humanitarinius mokslus, o baigę studijas dažnai turi dirbti nekvalifikuotą darbą. Prieš dešimtmetį kolegijose studijavo virš 4000 būsimų inžinierių, o šiandien tik apie 1000.

Visi nori tapti nuomonės formuotojais, įtakos darytojais, dirbti socialiniuose tinkluose, reklamuoti vienus ar kitus produktas, testuoti žaidimus. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tačiau ar toks yra Lietuvos prioritetas?

Vaikai turi vis mažiau motyvacijos rinktis sudėtingesnius inžinerinius mokslus, kuriuose reikia studijuoti matematiką, fiziką, chemiją. Jauni žmonės nėra teisingai formuojami. Tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką renkantis profesiją daro tėvai ir mokytojai. Nebetinka metodai, kuriais motyvavo mane. Reikia prisitaikyti prie naujų laikų ir kitokių vaikų.

Pavyzdžiui, šiandien net 70% matematikos mokytojų yra vyresni nei 50 metų, o iš kurių 20% vyresni nei 65 metai. Technologiniai pokyčiai per 20-30 metų įvyko milžiniški, o mokydami ir motyvuodami vaikus dar daug ką darome taip pat. Čia reikia pasitempti visuose lygiuose – nuo bendrojo ugdymo mokyklų iki aukštųjų mokyklų“, – teigia D. Lasionis.

Prisidėti turi visi

LINPRA iniciatyvą palaiko ir jos vadovo idėjoms pritaria ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas. Jo nuomone, aukštosios mokyklos stengiasi pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, tačiau turi ribotą imtį.

„Daug metų dirbame tam, kad parodytume inžinerinių mokslų patrauklumą ir potencialą. Visgi, kasmet demografiškai mažėja studentų skaičius, o dalis moksleivių yra tiesiog nepasiruošę studijuoti aukštosiose mokyklose. Dėl to turime tikrai daug problemų. Labai smagu, kad problemas bendrajame ugdyme mato ir LINPRA, ir padės jas spręsti.

Vieninga visų žinutė turėtų kur kas platesnį pasiekiamumą ir paveikumą jauniems žmonėms. Šalia mokyklų esančios didelės Lietuvos ir pasaulio įmonės taip pat prideda daug vertės prie būsimo pasirinkimo. Taip pat kaip ir LINPRA matome poreikį didinti ir mergaičių inžinierių skaičių. Šiandiena, deja, vis dar seni stereotipai jas varžo nuo šio pasirinkimo. Tad dalis potencialo tikrai dar glūdi čia“, – mano N. Varnas.

LKDK direktoriaus teigimu, jau šiandien užsienio investuotojai negali plėstis taip, kaip norėtų ir investuoti į mūsų šalį dėl specialistų trūkumo.

„Turime labai daug potencialo. Inžinierių reikia visuose sektoriuose nuo aviacijos iki elektronikos ar energetikos. Pavyzdžiui, vieni mūsų partneriai plečia elektronikos gamyklą ir jiems reikia 500 specialistų. Tam, kad Kauno technikos kolegija su dabartiniais studentų skaičiais galėtų parengti tiek specialistų, reikėtų 15 metų. Kas tiek gali laukti? Taip pat reikia atsižvelgti, kad ir kolegija rengia ne vienai įmonei, o visam sektoriui, kuris dabar sprogsta.

Į Lietuvą ateidamos vakarų kompanijos visada klausia, kiek čia galės turėti aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai jiems svarbiausias kriterijus. Jei jų neužtenka – jie ieško šalies, kuri gali patenkinti jų poreikį“, – tikina N. Varnas.

Būtina sugrąžinti bent prieš 10-metį buvusius rezultatus

D. Lasionio teigimu, jei LINPRA asociacijai pavyks sugrąžinti stojimų rezultatus masiškumu į tą lygį, kuris buvo prieš 10-metį, tai bus puikus rezultatas.

„Tikime, kad kartu su visa bendruomene iki 2030 galime skleisti žinutę, kad Lietuva yra inžinerijos šalis, kartu skambėti garsiau ir pasiekti norimų rezultatų. Mūsų vizija, kad inžinierius gautų ne 20-30 eurų už valandą, o 60-80 eurų, kad studentų noras rinktis inžinerines specialybes išaugtų vėl bent tris kartus ir siektų 2012 metų rezultatus.

Matome daug potencialo elektronikos sektoriuje, kur jau šiandien yra trys pasauliniai gigantai ir dar eilė puikių Lietuvos įmonių. Auga energetikos sektorius, metalo apdirbimas, lazeriai, fotonika. Visose srityse galime būti konkurencingi ir tarp lyderių, jei sutelksime jėgas ir dirbsime kartu“, – prisidėti prie inžinerijos populiarinimo ragina LINPRA vadovas D. Lasionis.

Jam antrina ir LKDK direktorius, kuris pastebi, kad ir valstybė vis labiau atsisuka į inžinerinę pramonę.

„Neseniai gavome iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą, kad plečiamos trumposios studijos ir durys atveriamos plačiau šioms programoms: Automatinių sistemų mechatronika, Elektronikos gaminių gamybos meistras, Elektros  įrangos gamybos meistras, Metalo apdirbimo staklių operatorius. Tai taip pat yra indikatorius, kad valstybė mato potencialą stiprinti sektorių ir prisidėti prie greitesnio bei didesnio srauto specialistų parengimo“, – sako LKDK direktorius N. Varnas.

/by

Reda Šakurskienė. Apie iššūkius merginoms inžinerijoje, kurių… nėra

Publikuota DELFI

Mano karjeros kelias prasidėjo tada, kai būdama šešiolikos turėjau pasirinkti mokslų kryptį, kuri vėliau lems, kokius egzaminus laikysiu, o dar vėliau – ir ką studijuosiu. Mokykloje man labai patiko fizika ir užsienio kalbos. Todėl ieškojau būdų, kaip suderinti šiuos du, atrodo, nesuderinamus dalykus. Ir vieną dieną mano vokiečių kalbos mokytoja papasakojo apie savo buvusią auklėtinę – merginą, kuri baigė mechanikos inžinerijos studijas užsienio kalba ir šiuo metu keliauja po Europą, bendrauja su klientais ir partneriais iš skirtingų šalių, sprendžia jų technines problemas. „Pasimatavau“ šią karjerą – bendravimas su skirtingais žmonėmis užsienio kalbomis, kelionės, techninių klausimų išmanymas. Taip turėdama šešiolika metų pasirinkau savo ateitį – mechanikos inžineriją ir užsienio kalbas.

Kai apie savo apsisprendimą studijuoti inžineriją pasakiau tėvams, mama (pedagogė) su didele meile ir rūpesčiu atsargiai bandė atkalbėti. Pasakojo, kad inžinerija – vyrų pasaulis. Kad moterys ten niekada nebūna pirmas pasirinkimas. Kad daugelis darbų pritaikyti tik vyrams. O jeigu į tą pasaulį ir pateksiu, tai greičiausiai teks padavinėti kavą, bet ne dalyvauti priimant sprendimus.

Mokykloje mokiausi gerai ir visi dalykai sekėsi, tad ir skirtingi mokytojai į mane dėjo savo viltis ir turėjo vizijas, kaip turėtų atrodyti mano ateitis. Chemijos mokytoja ir auklėtoja linkėjo rinktis medikės karjerą – juk tai prestižinė, kilni ir amžinai reikalinga profesija. Anglų kalbos mokytoja rekomendavo ieškoti saugaus ir stabilaus vertėjos darbo valstybinėje įstaigoje. Matematikos mokytoja sakė „Studijuok ekonomiką ir finansus, būsi kaip Gitanas Nausėda“, kartu išprognozuodama sėkmingą mūsų prezidento ateitį.

Tiek mano tėvai, tiek mokytojai savo patarimais tikrai nuoširdžiai linkėjo man viso ko geriausio. Juk ir aš, ir mano aplinka tuomet nedaug žinojome apie Lietuvos pramonę. Atrodė, kad jos visai nėra: Šiauliuose gamina dviračius, Alytuje – šaldytuvus, Kaune – baldus iš medžio, o Klaipėdoje yra vienas cigarečių fabrikas. Įsivaizdavimas apie inžineriją buvo toks, kad tai – nešvarus ir neperspektyvus darbas. Todėl tarp eilučių mokytojų žodžiuose perskaičiau, kad inžinerija – tai talento švaistymas.

Galiausiai buvo nupieštas ir dar vienas iššūkis, kuris neva turėjo laukti manęs po studijų ir kuriam jau reikia pradėti ruoštis nedelsiant – tai išprotėję darbdaviai, reikalaujantys, kad pradėdamas dirbti būtum dvidešimties, bet kartu jau turėtum bent penkiolikos metų darbo patirtį. Ir čia mano inžinerijos pasirinkimas irgi nebuvo pakeliui. Nes, pavyzdžiui, ieškant pedagogės darbo, galbūt praverstų ir patirtis, mano sukaupta po pamokų dirbant aukle. O kaip įgyti inžinerijos patirties? Ar galima į gyvenimo aprašymą įsirašyti, kad vasarą padėjau tėčiui statyti šiltnamį?

Visi šie aplinkinių įvardyti laukiantys iššūkiai – lyčių diskriminacija, perspektyvų ir įdomumo stoka inžinerijoje bei patirties trūkumas – man kėlė nerimą ir abejones dėl pasirinkimo. Tačiau, laimei, žemaitiškas užsispyrimas nugalėjo ir išvykau iš gimtojo Mosėdžio į laikinąją sostinę, kur pradėjau studijuoti mechanikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete.

O čia greit paaiškėjo, kad visų tų iššūkių iš tiesų… nėra!

Jau studijuodama patyriau, kad tiek moterims, tiek vyrams sudarytos tikrai vienodos sąlygos ir galimybės – visų studentų žinios bei gebėjimai vertinami objektyviai. Ir nors 2015 metais buvau vienintelė mergina, gavusi gamybos inžinerijos magistrantūros diplomą, taip buvo tik todėl, kad tais metais daugiau nė viena mergina, deja, nepasirinko šios studijų programos (veikiausiai dėl tų pačių visuomenėje sklandančių mitų).

Tai, kad diskriminacijos dėl lyties nėra, pasitvirtino ne tik per studijas. Baigusi trečią kursą pradėjau ieškoti darbo, kad galėčiau pati užsidirbti savo reikmėms. Tą vasarą išsiunčiau daugiau negu 50 savo gyvenimo aprašymų, kandidatavau į padavėjos, kambarinės ar pardavėjos pozicijas. Deja, nė į vieną laišką nesulaukiau jokio atsako. Tada sau pagalvojau – juk mane įspėjo, kad visi darbdaviai reikalaus patirties…

Patirties aš neturėjau, bet turėjau daug motyvacijos. Todėl sukūriau paprastą ir nuoširdų motyvacinį laišką, kuriame rašiau apie tai, kaip vaikystėje man patiko vairuoti senelio traktorių, kaip dabar patinka inžinerijos studijos, ir apie tai, kaip labai aš myliu Lietuvą ir noriu gyventi, kurti ir augti čia, savo tėvynėje. Šitą laišką kartu su savo labai trumpu gyvenimo aprašymu išsiunčiau trims inžinerinėms įmonėms. Ir visos jos pakvietė mane į atrankos pokalbius. Ir visos pakvietė mane įsidarbinti! Taigi, remdamasi tiek savo patirtimi darbinantis, tiek dabartine savo kaip vadovės patirtimi įdarbinant žmones, galiu drąsiai teigti, kad (bent jau) pramonės įmonėse motyvacija ir noras dirbti yra svarbiau už sukauptą patirtį.

Taip aš prieš kiek daugiau nei dešimt metų pradėjau savo karjerą įmonėje „Novameta“. Pradėjau kaip konstruktorė: projektavau gaminius, ruošiau gamybinius brėžinius. Kadangi po studijų mokėjau techninę anglų kalbą, o mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, po metų perėjau dirbti į pardavimų skyrių. Įmonei augant tapau pardavimų komandos vadove. Dar po trejų metų įmonėje kūrėsi rinkodaros skyrius, ir štai dabar dirbu su šaunia naujus gaminius vystančių inžinierių bei reklamą kuriančių specialistų komanda, rūpinuosi tuo, kokie bus „Novametos“ produktai, kaip jie pristatomi rinkai.

Pakeičiau ne vieną poziciją „Novametoje“. Ir kiekvienoje iš jų dirbau „pagal specialybę“, t. y. aktyviai naudojausi universitete įgytomis techninėmis žiniomis. Net dirbant pardavimų ar rinkodaros srityse, kurios gali pasirodyti mažai ką bendro turinčios su inžinerija, techninis išsilavinimas buvo didžiulis pranašumas. Tai, kad žmogus išmano technines galimybes, gali pasiūlyti klientams geriausius sprendimus ir spręsti jų problemas, kuria didelę vertę įmonei, sutrumpina visą procesą, mažina klaidų kiekį. Šiuo savo pavyzdžiu noriu paneigti mitą, jog inžinerija yra statiška, ribota ar nuobodi.

Joje yra daugybė erdvės ne tik pritaikyti ir parodyti savo talentą, tačiau ir gauti už tai atlygį. Ne paslaptis, kad pažangiose gamybos įmonėse vidutinis atlyginimas yra didesnis už rinkos vidurkį. „Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje praėjusių metų lapkritį buvo apie 1650 eurų, apdirbamojoje gamyboje – 1660 eurų, o Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA skaičiuoja, kad inžinerinės pramonės įmonėse vidutinis atlyginimas siekia beveik 1900 eurų. Tačiau, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos, kompetencijų, įmonės veiklos pobūdžio, šį skirtumą tarp Lietuvos vidurkio ir patyrusio inžinerijos specialisto darbo užmokesčio kai kada galima matuoti ir kartais.

Be to, gamyba tikrai nėra nešvarus darbas. Šiuolaikinės lietuviškos gamyklos visoje Europoje išsiskiria savo tvarka, organizuotumu ir pažanga. Čia gaminami sudėtingi, aukštos pridėtinės vertės produktai, naudojama moderniausia pramonės įranga. Užplūsta pasididžiavimas savo šalimi, kai mūsų įmonę lankančių svečių iš Vokietijos, Prancūzijos ar Skandinavijos šalių akyse matau didelę nuostabą ir susižavėjimą.

Retas žino, kiek ypatingų produktų mes gaminame čia, Lietuvoje. Gaminame lazerius, detales prabangiausiems automobiliams, sudėtingas optikos sistemas, medicinos įrangą, lėktuvuose naudojamas juodąsias dėžes, elektrinius autobusus, statome net laivus. O ar žinojote, kad Kaune, „Novametoje“, kuriame ir gaminame įrangą profesionalioms virtuvėms, su kuria maistą ruošia prabangiausi „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinti restoranai?

Tokių pavyzdžių, kur lietuviškos įmonės yra savo sektoriaus lyderės visoje Europoje ar net pasaulyje, yra ne vienas. Kasmet jų vis daugiau. Štai kelios praėjusių metų Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės lyderių citatos: „Molėtuose duris atvėrusiame 10 800 kvadratinių metrų ploto ‚Teltonikos‘ technologijų centre per dvejus metus bus sukurta 500 naujų darbo vietų“, „iki 2025-ųjų Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų“, „vien Vilniuje per ateinančius 5 metus elektronikos inžinerijos krypties specialistams bus sukurta 5 tūkstančiai naujų darbo vietų.“ Visos šios pramonės įmonės atveria duris motyvuotiems specialistams – tiek moterims, tiek vyrams, – kurių ten laukia įdomus ir įvairus darbas bei perspektyvi ateitis.

Šiam sektoriui atstovaujanti jau minėta Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA taip pat nuolat akcentuoja ne tik sparčią šių įmonių technologinę pažangą, patrauklias darbo vietas ir atlyginimus, bet ir siekia populiarinti inžinerines profesijas ir vienodas karjeros galimybes visiems. Tiesa, kol kas LINPRA narių bendruomenėje dominuoja vyrai, kas natūraliai atspindi visuomenėje susiklosčiusias normas. Tačiau, kaip ir visoje Europoje, šį stereotipą LINPRA siekia keisti dalydamasi patirtimi, dalyvaudama lyčių lygybę skatinančiuose projektuose ir iniciatyvose.

Labai tikiuosi, kad ir šis mano asmeniškas pasidalijimas savo sėkmės istorija padrąsins rinktis mitais ir iššūkiais, kurių iš tiesų nėra, apipintą inžinerijos sritį. Kur siekti savo tikslų visai netrukdo nei lytis, nei patirties trūkumas, o darbas yra labai įdomus ir įvairus.

/by

B2B segmente pesimizmo nėra, atvirkščiai, įdarbintų šimtus žmonių

VŽ premium straipsnis 

  • Inžinerinė pramonė apie prognozes pirmajam pusmečiui: būsime lokomotyvas.
  • Sektorius pasiryžęs įdarbinti iš kitų įmonių atleidžiamus žmones.
  • Kaip ateities perspektyvas vertina Kauno „Continental“.

Inžinerinės pramonės įmonės iškrenta iš bendro apdirbamosios gamybos konteksto ir kol kas nesusiduria su mažėjančiais užsakymais. O dirbantys automobilių pramonei pasiryžę įdarbinti iš kitų sektorių įmonių atleidžiamus žmones.

„Manau, kad inžinerinė pramonė 2023 m. bus vienas pagrindinių apdirbamąją pramonę vežančių lokomotyvų, nors augs ir ne tokiu tempu kaip 2022 m.“, – svarsto Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius.

Pirmas pusmetis, pasak jo, nuteikia pozityviai – B2B segmente dirbančioms įmonėms sekasi gerai, jos turi užsakymų ir prognozuoja augimą, nors ir mažesnį, negu buvo 2022 m. Tačiau dėl antrojo pusmečio rezultatų kol kas yra nemažai neapibrėžtumo.

Mažesnio augimo priežastis, anot D. Lasionio, ta, kad užsakovai pernai sukaupė didelius kiekius komponentų savo sandėliuose, todėl pirmiausia naudoja turimas atsargas. Be to, išaugusios bankų palūkanos, pabrangusios paskolos mažina įmonių norą rizikuoti investuojant į technologinį atsinaujinimą ir plėtrą, siekį įsigyti naujų produktų. Visa tai daro įtaką sprendimams ir sukuria prielaidų, kad augimas bus nuosaikesnis.

Beje, kai kurioms turi poveikį užsakymai iš kitų pramonės sektorių. Pavyzdžiui, baldų gamyba smuktelėjo ir tai paveikė, tiesa, nedidelį skaičių, inžinerinės pramonės įmonių, kurios gamina komponentus arba teikia paslaugas baldų gamintojams.

„Tačiau bendras pirmojo pusmečio vaizdas elektronikos komponentus, elektroninę įrangą, mašinų ir įrenginių, metalo konstrukcijų, automobilių komponentų gamybos įmonėse nuteikia teigiamai“, – patikina D. Lasionis.

Visgi jis įspėja, kad padėtis neapibrėžta ir įmonės turi išlikti lanksčios, kad per trumpą laiką gebėtų prisitaikyti prie greitai galinčios pasikeisti situacijos.

Liutauras Variakojis, vadovaujantis švediško kapitalo UAB „SLT Industrial Components“ Biržuose, sako, kad nuosmukio įmonė nejaučia, atvirkščiai – pajamos auga. Bendrovės veikla apima tris kryptis – saldumynų fasavimas, komponentai medicinos prietaisams ir automobilių pramonei. Daugiausia automobilių komponentų gamybos užsakymų Biržų įmonė gauna iš „Volvo“.

„Kai nuolat augame, tai nedidelis sulėtėjimas vienoje iš veiklos sričių nebūna skausmingas. Tarkim, pradėjom dirbti nebe trimis, o dviem pamainomis, o gavę daugiau užsakymų samdome papildomų žmonių“, – aiškina vadovas.

Kad padėtis nėra blogėjanti, rodo ir tai, kad „SLT Industrial Components“ iš „Šiaurės vilko“ perka buvusios alaus daryklos „Astravas“ pastatą ir dalį gamybos, saldumynų pakavimą, perkels į jį. 

Įdarbins po kelis šimtus kasmet

„Mūsų klasterio įmonių prognozės gana teigiamos. Gal mažesnės bendrovės kalba apie nuosaikų augimą arba tai, kad sieks išlaikyti praėjusių metų apyvartą, tačiau stambesnės įmonės solidžiai investuoja į naujus produktus, paslaugas ir planuoja didinti gamybą“, – apibendrina Giedrius Valuckas, Baltijos automobilių detalių klasterio (BACC) valdybos pirmininkas.

Pasak jo, nors užsakymų amplitudė gali svyruoti, dažnai svarstyklės linksta į didesnę pusę. O kai kurios gamyklos yra priverstos atidėti ar visai atsisakyti dalies užsakymų, nes trūksta darbuotojų.

Pavyzdžiui, elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ ateities perspektyvas mato labai optimistiškai ir žada toliau didinti darbuotojų skaičių po kelis šimtus darbuotojų kasmet iki užsibrėžtų 1.500.

„Džiaugiuosi, kad daugiau nei pusę komandos jau turime surinkę. Toliau ieškosime žmonių daugiausia į gamybos pozicijas – operatorių, sandėlio darbuotojų, technikų. Tačiau visada reikia ir tikrai toliau samdysime kokybės, įrangos priežiūros, procesų ir testų inžinierių“, – ateities perspektyvas komentuoja Shayanas Ali, automobilių elektronikos komponentų gamybos „Continental“ generalinis direktorius.

Jam antrina kabelių pynių ir elektromechaninių sistemų gamintojos „AQ Wiring Systems“ įmonės atstovai, teigdami, jog augimas nesustos. Bendrovė, turinti 1.243 darbuotojus, per šiuos metus planuoja pasamdyti dar 150.

Automobilių dalių UAB „Hella Lithuania“ taip pat samdys mažiausiai 50 darbuotojų.

„Galime pasidžiaugti ne tik rekordiniais metais, bet ir didėjančia kandidatų motyvacija, sulaukiame vis daugiau kandidatų, jau turinčių patirties ir žinių automobilių pramonėje. Šiemet taip pat planuojame samdyti įvairių sričių inžinierių ir kokybės specialistų“, – pranešime cituojamas Maximas Zakletskiy, „Hella Lithuania“ vykdomasis direktorius.

Įmonės, gaminančios komponentus automobiliams, žemės ūkio ir statybos technikai, praėjusiais 2022 m. sukūrė daugiau nei 2.000 naujų darbo vietų.

G. Valucko manymu, užsakymų stygiumi Lietuvos įmonės negali skųstis tikriausiai dėl ankstesnio įdirbio, efektyvumo, skaitmenizavimo, talentų. Nes Europos automobilių pramonės nuotaikos permainingos, užsakymų kraitis mažesnis, vėlavimas didelis. O sutrūkinėjusios tiekimo grandinės vis dar nėra stabilios ar tvirtos.

„Tačiau didinamas dirbančiųjų skaičius rodo, kad Lietuvos įmonėms to pavyksta išvengti“, – pabrėžia pašnekovas.

BACC vienija 20 automobilių dalių, komponentų gamintojų, paslaugų teikėjų ir mokslo įstaigų.

/by

Išradingiems moksleiviams – puiki galimybė pažinti inžinieriaus profesiją ir pelnyti solidžią premiją

Publikuota DELFI 

Lietuvos 5-12 klasių moksleiviai kviečiami parodyti išradingumą ir dalyvauti nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate STEAM TEAM, kurio metu komandos rungsis kurdamos domino principu veikiančias Goldbergo mašinas. Nugalėtojai pelnys ne tik geriausių jaunųjų šalies inžinierių titulus, bet ir solidžius piniginius prizus, rašoma pranešime spaudai.

Čempionato dalyviai varžysis dviejų amžiaus kategorijų komandose: 5-8 klasių moksleivių ir 9-12 klasių gimnazistų. Komandos čempionato pusfinaliuose bei finale turės sukonstruoti veikiančias Goldbergo mašinas ir jas pristatyti komisijai. Dviem komandoms, tapusioms nugalėtojomis, bus skiriami piniginiai prizai – po 1 tūkst. eurų.

Čempionatą rengia LINPRA, vykdanti komunikacijos kampaniją „Aš – inžinierius!“, skirtą populiarinti inžinerines profesijas kaip patrauklią karjeros kryptį.

„Mokyklose vaikai mokosi gamtos mokslų, matematikos, menų, technologijų, o STEAM ugdymo modelis leidžia sujungti visus šiuos dalykus, kad įgytas žinias moksleiviai panaudotų kurdami ir ieškodami realių problemų sprendimų. Tad ir kviečiame moksleivių komandas pademonstruoti inžinerinį ir kūrybinį mąstymą, statant savo unikalias Goldbergo mašinas ir siekiant jaunųjų Lietuvos inžinierių titulo. Inžinerija yra labai reikalinga, įdomi ir didelę vertę kurianti sritis, kuri atveria jaunam žmogui plačias perspektyvas. Tikimės, kad šis čempionatas padės moksleiviams atrasti jos žavesį ir paskatins ateityje rinktis inžinerijos specialybę“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis.

Amerikiečių išradėjo, novatoriaus Rubo Goldbergo vardu pavadinta mašina – tai sudėtingas mechaninis įrenginys, veikiantis domino principu, kuomet vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.

Dalyvauti čempionate gali registruotis moksleivių komandos iš dešimties šalies apskričių. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius. Registruojantis komandos turi nurodyti, kurioje apskrityje rungsis.

Po to, kai užsiregistruos, komandos iki balandžio mėnesio galės kurti ir testuoti savo Goldbergo mašinos prototipus. Rekomenduojama visiškai pastatyti Goldbergo mašiną ir įsitikinti, kad ji veikia, prieš ją surenkant pusfinalių metu. Moksleiviai skatinami pasitelkti ne tik inžinerinį mąstymą, bet ir vaizduotę, bei sukurti kuo įdomesnį ir sudėtingesnį sprendimą.

Pusfinaliai vyks kiekvienos apskrities miestuose: Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Vilniuje. Jų metu komandos turės per dvi valandas surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti komisijai. Kiekvienoje apskrityje bus išrinkta po vieną laimėjusią 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų komandą, kurios keliaus į finalą.

Finalas vyks gegužės antroje pusėje, jo metu, kaip ir pusfinaliuose, komandos turės atvykti su savo paruoštomis naujomis Goldbergo mašinų versijomis, kurias surinks vietoje. Po vieną geriausią kiekvienos komandų kategorijos projektą bus paskelbti nugalėtojais, o šioms komandoms atiteks po 1 tūkst. eurų.

Komandų registracija vyksta iki balandžio 7 d. Vienoje apskrityje gali dalyvauti daugiausiai po septynias kiekvienos kategorijos (5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų) komandas. Pasiekus maksimalų komandų skaičių, registracija bus stabdoma.

/by