Inžinerinės pramonės įmonės – tarp pramonės lyderių

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Šiemet įmonių, pramonės lyderių pagrindinis bendras bruožas – ryški orientacija į eksportą ir netradiciniai kai kurie verslo plėtros sprendimai.

Darius Lasionis, LINPRA direktorius, skaičiuoja – „Verslo žinių“ sudarytame pramonės sektoriaus lyderių dešimtuke yra 7 inžinerinės pramonės įmonės. Beveik visos įmonės arba turi nuosavą galutinį produktą, arba teikia kompleksinius sprendimus (inžinerijos, projektavimo, papildomų paslaugų ir pan.). Tai leidžia joms kurti didesnę pridėtinę vertę.

Dar vienas lyderius jungiantis aspektas – gerąja vakarietiška praktika paremta vadyba, įmonės procesų valdymas, siekiant efektyvumo ir našumo, taip pat aukštų vidinių standartų laikymasis. Tai joms padeda didinti pardavimus bei gamybą esamiems partneriams ir susirasti naujų klientų.

„Šiandien tik stipri orientacija į eksportą gali užtikrinti ilgalaikį įmonės pardavimo pajamų augimą, nes, esant dabartinei demografinei, situacijai Lietuvoje, net ir didėjant žmonių pajamoms, pasiekti spartų augimą iš esmės neįmanoma“, – akcentuoja p. Lasionis.

Be to, galima pastebėti, kad, siekdami verslo plėtros, lyderiai nevengia ir kai kurių gana rizikingų sprendimų – nors ekspertai paprastai kartoja kitas tiesas, jie vadovaujasi savo galva.

Pavyzdžiui, tiek baldų UAB „Narbutas Furniture Company“, tiek lazerių UAB „Šviesos konversija“ vadovaujasi nuostata nesiskolinti iš bankų, elektros prietaisų AB „Vilma“ yra smarkiai priklausoma nuo vieno pirkėjo, o telekomunikacijos sprendimų UAB „Teltonika“ didžiausią dėmesį kreipia į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ir vertina, kad Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose regionuose padidinti ją 10 kartų.

Pramonės lydere šiemet išrinkta biuro baldų gamybos įmonė „Narbutas Furniture Company“, kuri pardavimo pajamas 2017 m. padidino 44%, iki 48 mln. Eur, grynojo pelno uždirbta 1,7 karto daugiau negu 2016 m. – 7,8 mln. Eur. Vien pernai įmonė 2,5 karto išaugino pardavimo pajamas Vokietijoje, Prancūzijoje pardavimai augo 70%. Sėkmingi žingsniai žengti JAV rinkoje (produkcijos parduota 40 kartų daugiau nei 2016 m.), Maltoje ir Italijoje (atitinkamai augimas sudarė 22 ir 10 kartų).

Petras Narbutas, įmonių grupės „Narbutas“ įkūrėjas ir savininkas, neišskiria nė vieno priimto sprendimo – visi jie svarbūs. Ir nepervertina ekspertų įžvalgų ar prognozių – atidžiai juos išklauso, tačiau pats sprendžia, ko dera laukti ir kam ruoštis.

Verslininkas pabrėžia: būtina nuolat stengtis didinti konkurencingumą. Efektyvumas yra būtinas ir svarbus konkurencinis pranašumas, bet ne vienintelis ir gal net ne svarbiausias. Svarbiausia – komandinis darbas.

„Neturime jokio išradimo, jokios ypatingos technologijos ar „know-how“, mes nesamdome jokio kultinio dizainerio, jokio genijaus mokslininko, nepriklausome jokiai galingai korporacijai ir neturime kokių nors kitokių ypatingų galių. Mūsų didžiulės sėkmės paslaptis yra labai paprasta. Ji telpa į vieną žodį ir tas žodis – „komanda“, – pabrėžia p. Narbutas.

Komandos reikšmę išskiria ir kita pramonės lyderė – lazerių ir lazerinių sistemų kūrimo UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“. Įmonė 2017 m. vėl skaičiavo rekordinį pajamų augimą: 2016 m. jos pardavimo pajamos didėjo 26%, o 2017 m. paaugo dar labiau – 35%. Grynojo pelno pernai uždirbta 14% daugiau negu 2016 m.

„Mes nesame gazelės, kurios aukštai šoka, o kartais ir skaudžiai krenta. Mes esame kaip meška – viską darome lėtai, bet užtikrintai. Jei peržvelgtume įmonės apyvartą, matytume stabilų kilimą. Aš nelyginu šių metų kovo su praėjusiais metais, nes tai nelygintini dalykai. Per trumpas laikas. Mes priklausomi nuo įvairių aplinkybių: tiekimo, derinimosi su potencialiais užsakovais. Galų gale tai nėra taip svarbu. Svarbu yra tendencija – apyvartos kreivė eina į viršų“, – taip apie įmonės rodiklius kalba Algirdas Juozapavičius, „Šviesos konversijos“ direktorius, šiemet „Verslo žinių“ išrinktas Metų CEO.

Šie lazerių ir baldų gamintojai panašūs tuo, kad plėtrą įgyvendina nuosavomis lėšomis ir nesiskolina iš bankų.

„Mūsų produktai yra aukštos pridėtinės vertės, visi veiklos metai nuo pradžių buvo pelningi, bet pelną akcininkai ne išsidalija, o investuoja“, – yra minėjęs p. Juozapavičius.

Lenktyniauja atlyginimų dydžiu

„Šviesos konversija“ iš kitų pramonės reitingo lyderių išsiskiria aukštais atlyginimais – balandžio darbo užmokesčio vidurkis sostinės įmonėje viršijo 4.098 Eur, atlyginimų mediana – 3.643 Eur. Algomis nuo lazerių gamintojų užsibrėžusi neatsilikti ir UAB „Teltonika“. Elektroninės įrangos ir jos komponentų gamintoja išsikėlė ambicingą tikslą: kiekvieno „Teltonikos“ darbuotojo minimali alga Lietuvoje 2022 m. sieks 3.000 Eur, o vidutinė viršys 5.000 Eur. Pernai darbo našumas „Teltonikoje“ siekė 20 Eur/val., šiemet turėtų išaugti iki 25 Eur/val.

„Perprojektavome didžiąją dalį populiariausių gaminių ir tai ne tik padidino gamybos našumą. Sutrumpinti litavimo, surinkimo ir testavimo ciklai leidžia pagaminti daugiau gaminių, naudojant tuos pačius išteklius, o tai savikainą sumažino 20%“, – atskleidžia Antanas Šegžda, „Teltonikos“ direktorius.

Pagrindinės elektronikos įrangos gamybos sritys – transporto sekimo ir valdymo sistemos, maršrutų parinktuvai, daiktų interneto sprendimai. Maršrutų parinktuvų segmente tiesiogiai ir netiesiogiai konkuruojama su tokiais prekės ženklais kaip „Cisco“, „Huawei“, ZTE ar „Ubiquity“.

Šiemet didžiausią dėmesį į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ribų nukreipusi „Teltonika“ skaičiuoja taip: Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose, kad ir labiau rizikinguose regionuose padidinti ją 10 kartų.

Pridėtinė vertė – iš paslaugų

Elektros ir mechaninių prietaisų gamybos bendrovės „Vilma“ praeitų metų rezultatai taip pat įspūdingi: pajamos padidėjo pusantro karto, iki 70 mln. Eur, grynasis „Vilmos“ pelnas kilo 80%, iki 7,5 mln. Eur. Iš jų vien „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ parduota produkcijos už 44,5 mln. Eur. Ir tokia priklausomybė negąsdina.

„Esame brangesni nei, pavyzdžiui, „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ galėtų pasigaminti kitose Rytų Europos šalyse. Tačiau mes galime pasiūlyti jiems viską nuo iki, suprojektuoti gaminius, o tai nemažai kainuoja. Kai kurie „Karcher“ modeliai gaminami tik Vilniuje – jokiose kitose gamyklose šie modeliai negaminami“, – apie sąsają su pagrindiniu pirkėju kalba Edmundas Pigaga, į lyderių dešimtuką patekusios įmonės „Vilma“ generalinis direktorius.

Pono Pigagos teigimu, „Karcher“ iš pradžių pateikia tik užduotį – sukurti prietaisą, kuris atliktų vieną ar kitą užduotį, taip pat įvertinti galimą jo kainą. Sukonstruotas ir 3D spausdintuvu išspausdintas prototipas surenkamas ir išbandomas. Dar gaminys turi atitikti dažniausiai vokiečių ar italų jam sukurtą dizainą, tad konstruktoriai priversti sukti galvą, kaip nuo jo nenukrypti. Kai projektas patvirtinamas, pradedami bandymai, vyksta naujo gaminio rinkos tyrimas, siūlomi patobulinimai. Jei gaminys patvirtinamas, pradedama ruoštis serijinei gamybai – parengiamos formos, surinkimo linijos. Visa tai kuria „Vilmai“ pridėtinę vertę.

Lyderių dešimtuke – ir kartono bei popieriaus gamybos AB „Grigeo Klaipėda“, kuri 2017 m. pajamas padidino 39%. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo kilusi rinkoje produkcijos kaina ir apdairios investicijos į didesnį pajėgumą. Gintautas Pangonis, AB „Grigeo“ įmonių grupės prezidentas, neslepia: kad susiklostys tokios palankios aplinkybės, buvo sunku nuspėti, bet prognozuota, kad kartono poreikis augs, nes tai ekologiška medžiaga ir kuo toliau, tuo plačiau jis bus naudojamas.

Be to, investuojant ir modernizuojant gamybą, anot jo, vertinti ir tokie aspektai kaip ekonomiškumas, masto ekonomija.

„Įmonėje dirbančių žmonių skaičius per metus sumažėjo daugiau nei 6%, iki 175, didelį dėmesį skyrėme resursams taupyti – pernai buvo pagerintas pagrindinių žaliavų, medžiagų ir energijos normatyvinis sunaudojimas 1 t produkcijos pagaminti“, – vardija p. Pangonis.

Beje, peržvelgus visų lyderių metinės atskaitomybės dokumentus galima atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir auga, visos įmonės akcentuoja taupymą. Tai leidžia per keletą metų joms sukaupti įspūdingo dydžio pelną. Pavyzdžiui, iš Registrų centrui pateiktos Vilniaus rajono plastikinių pakuočių gamintojos UAB „Lietpak“ metinės ataskaitos matyti, kad 2018 m. pradžioje bendrovė buvo sukaupusi 85 mln. Eur nepaskirstyto pelno – pernai uždirbtas 17,3 mln. Eur grynasis pelnas nebuvo paskirstytas.

Kita lyderė – acetatinių ir popierinių filtrų gamybos UAB „Nemuno banga“, nors ir buvo sugriežtinta tabako gaminių reguliavimo politika, pernai uždirbo 9,9 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno ir turi sukaupusi 34,3 mln. Eur nepaskirstyto pelno.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, pavasarį yra prognozavęs, kad šiemet apdirbamoji pramonė gali augti lėčiau negu praėjusiais metais, bet jeigu pagrindinėse eksporto rinkose nebus sukrėtimų, šis sektorius vis vien plėsis.

Prognozės kol kas pildosi – Statistikos departamentas skelbia, kad apdirbamoji pramonė pirmąjį pusmetį pajamas padidino 8,15 %, iki 10,2 mlrd. Eur, ikimokestinio pelno uždirbta 14 % daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį – 646 mln. Eur.

 

Baldų pramonė taip pat žengia link „Pramonė 4.0“. Alytaus „Svenheim“ gamins „click“ būdu surenkamus baldus

Visas straipsnis „Verslo žiniose

Biuro baldus ir komponentus virtuviniams baldams gaminanti Alytaus UAB „Svenheim“ pirmoji Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Europoje gamins „click“ būdu surenkamus baldus. Į patentą ir naują gamybos liniją investicijos gali siekti iki 15 mln. Eur.

Darius Grybauskas, „Svenheim properties“, kuriai priklauso UAB „Svenheim“, vadovas aiškina, kad baldams surinkti nereikės klijų ar varžtų – jie bus surenkami panašiai, kaip dabar klojamos parketlentės ar stogai, naudojant sukabinimo arba kitaip – „click“ – sistemą. Tokia gamyba daro ir mažiau žalos aplinkai.

Drauge su pažangesniais baldais bus perkama ir diegiama nauja gamybos technologija – viskas, pradedant plokštės paėmimu iš sandėlio ir baigiant detalės pagaminimu, bus automatizuota.

„Fizinio žmogaus darbo nebebus – mašina pati atpažins plokštes, detales ir žmogui teliks sudėti ir supakuoti spintelę. Žinoma, dėl to darbo vietų įmonėje nesumažės“, – žada generalinis direktorius.

Pasak p. Grybausko, šiuo metu svarbiausias uždavinys – sukurti strategiją 5–10 metų į priekį. Sutalpinti viską po vienu stogu taip, kad vienas procesas sklandžiai pereitų į kitą, kad visi jie vyktų kuo efektyviau.

Planuojama per rudenį parengti staklių ir technologijų išdėstymo planą ir pateikti užsakymą įrangos gamintojui. Įranga bus gaminama maždaug dvejus metus. Per tą laiką įmonė turi pasirengti ją priimti ir įdiegti.

„Ligi šiol pirkėjui pakako standartinių baldų. Tačiau tendencijos tokios, kad standartinių baldų nebepakanka. Tarkim, pirkėjas turi nišą spintelei, o tokio dydžio spintelės nėra. Jis priverstas mokėti brangiau. Mūsų įranga ir technologija leis gaminti pagal individualų užsakymą, bet ta pačia kaina, kiek kainuotų standartinis baldas“, – prognozuoja „Svenheim properties“ vadovas.

Žvelgiama ir dar toliau – kuriama sistema leis klientui pačiam interneto svetainėje pasirinkti norimo baldo modelį, matmenis, medžiagas, furnitūrą ir pateikti užsakymą. Tai bus žingsnis „Pramonė 4.0“ linkme.

 

Ambicingas projektas: „3D Creative“ kuria 3D technologiją kaulo regeneracijai

#Linpranariai
Saulius Lileikis, „3D Creative“ vadovas:

  • Kuriame pasaulinę inovaciją medicinai – 3D technologiją kaulo regeneracijai.
  • Integruosime 3D technologijų ir medicinos specialistų, biochemikų, biologų kompetencijas.
  • Projekto išlaidų suma – 571.000 Eur, įgyvendinimo laikotarpis – 3 metai.

Straipsnio autorė Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“ 

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl 3D spausdintuvais gaminamų ginklų, Lietuvoje jauna bendrovė „3D Creative“ įgyvendina projektą „Naujos bioaktyvaus 3D spausdinto karkaso kaulo regeneracijai technologijos sukūrimas“ ir tikisi sukurti pasaulinę inovaciją medicinai.

UAB „3D Creative“ specializuojasi 3D spausdinimo technologijų ir adityvinės gamybos srityse. Įmonės patirtis 3D spausdinimo technologijų srityje leido pastebėti medicinos produktų nišą – karkasų, skirtų kaulo regeneracijai, 3D spausdinimas.

Šiuo metu atliekama daug tyrimų su įvairiais sintetiniais ir biosuderinamais karkasais, siekiant sukurti efektyvias 3D spausdinimo medžiagas bei pačius karkasus. Tyrimai rodo šios srities perspektyvą, tačiau iki šiol realių 3D spausdinimo technologijų, galinčių spausdinti anizotropinius, bioaktyvius karkasus, sukurtų nėra. Viena iš priežasčių – per siauros, tik į tam tikras karkasų savybes nukreiptų, tyrimų kryptys. Kita problema – per siauros tyrėjų komandų kompetencijos.

Kaip teigiama Lietuvos verslo paramos agentūros pranešime, „3D Creative“ projekto metu sieks integruoti 3D technologijų ir medicinos specialistų, biochemikų, biologų (įmonė dirbs kartu su Biochemijos instituto tyrėjais) kompetencijas.

Numatoma atlikti tyrimus, integruojančius 3D technologijų, medžiagotyros, biologinių karkasų geometrinės ir mikrostruktūros tyrimus, karkasų savybių ląstelių kultūrose, laboratorinių gyvūnų modeliuose tyrimus bei biomedicinos tyrimus su pacientais. Tikimasi, kad dirbant tokiai plačiai bei profesionaliai tyrėjų komandai ir atliekant tarpdisciplininius tyrimus, pavyks sukurti tai, ko nepavyko kitiems tyrėjams.

Į projektą įmonė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ investuos 352.000 Eur. Bendra projekto išlaidų suma sieks 571.000 Eur.

Vilniuje nuo 2014 m. veikianti bendrovė šiuo metu turi 6 darbuotojus. Per 2017 m. „3D Creative“ pardavimo pajamos išaugo trečdaliu iki 173.000 Eur, metai baigti pelningai.

Darbuotojų Lietuvoje netrūksta, trūksta tik didesnio našumo

Eglės Markevičienės ir Jovitos Budreikienės straipsnis „Verslo žiniose

Į Lietuvos regionus ateinančios progresyvios užsienio investicijos tampa iššūkiu vietos verslui – aštrėjanti konkurencija dėl darbuotojų, siūlant jiems didesnį darbo užmokestį, vers skubiai pereiti prie našios šiuolaikiškos gamybos ar paslaugų, turinčių daug didesnę pridėtinę vertę. Neprisitaikiusiems gali tekti kabinti spyną ant durų.

„Kai regione atsiranda inovatyvių, našių įmonių, mokančių gerus atlyginimus, kitos to regiono įmonės nori nenori privalės keistis. Jos turės pasirinkti vieną iš dviejų: pradėti gaminti tokią produkciją ir taip efektyviai, kad būtų konkurencingos tarptautinėse rinkose už tarptautinę kainą, arba užsidaryti, nes pigių darbuotojų joms nebeliks“, – tvirtina Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas.

Jis neabejoja: kai prie Kauno pradės veikti „Continental“ ir kitų pasaulinių pramonės galiūnų gamyklos, kuriose planuojama įdarbinti šimtus darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis (VDU) regione šoktelės į viršų.

Živilė Kazlauskaitė, „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė, patvirtina: naujų gamybos sektoriaus investuotojų atėjimas ir įsikūrimas Kauno regione lemia aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

„Kauno LEZ įsikūrusios pramoninės įmonės ieško aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių atlyginimas rinkoje yra santykinai aukštas“, – nurodo ji.

Darbuotojų – į valias

T. Jaskelevičius įsitikinęs, kad darbo jėgos regionuose netrūksta, tik šią problemą dirbtinai eskaluoja tie verslininkai, kurie nenori mokėti arba, dirbami nenašiai, nepajėgia mokėti didesnių atlyginimų.

„Jei darbuotojų stoka Lietuvoje išties būtų kritinė, nebūtų nė vienos savivaldybės, kur VDU popieriuje siekia 600–700 Eur. Kiekvienos savivaldybės miesteliuose atsirastų po kelis tūkstančius žmonių, kurie, pasiūlius didesnį atlyginimą nei vidutinis regione, ateitų dirbti į modernią įmonę“, – tvirtina jis.

Būtent toks darbo užmokesčio vidurkis pernai buvo fiksuotas beveik visose mažesnėse savivaldybėse, o VDU Lietuvoje siekė 840 Eur per mėnesį prieš mokesčius. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2017 m. vidutinis per agentūrą į Lietuvą atėjusių įmonių darbuotojų darbo užmokestis siekė 1.334 Eur per mėnesį, beveik 37% daugiau. Be to, užsieniečių kontroliuojamos įmonės pasižymi ir dvigubai didesniu produktyvumu, pabrėžia „Investuok Lietuvoje“.

Tik našios investicijos

Pono Jaskelevičiaus teigimu, esminė prielaida atlyginimams Lietuvoje augti – investicijos į tokią gamybą, kai gaminami inovatyvūs produktai, kuriuos galima parduoti didesne kaina, arba užtikrinami itin našūs ir efektyvūs gamybos procesai. Tokių investicijų lokomotyvas, anot jo, bus ne vietos, o užsienio kompanijos. Mat didelės dalies Lietuvos pramonės įmonių savininkai yra jau vyresnio amžiaus žmonės, norintys dirbti po senovei, be drastiškų pokyčių.

„Mūsų darbo rinkoje – didžiuliai rezervai. Investavus ir sudarius sąlygas darbuotojams sukurti bent 2 kartus daugiau pridėtinės vertės, žmonės uždirbtų daug didesnį atlyginimą, o tam pačiam ekonominiam rezultatui gauti užtektų pusės dabartinių darbuotojų“, – vertina p. Jaskelevičius.

Vidutinė vieno Lietuvos darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė šiuo metu siekia vos 19.100 Eur per metus ir yra kelis kartus mažesnė nei ES senbuvių pramonės. Eurostato duomenimis, Vokietijos pramonės darbuotojas generuoja beveik 74.000 Eur pridėtinės vertės per metus, Švedijos – apie 90.000 Eur, o ES vidurkis siekia 62.000 Eur.

„Lietuvos pramonė generuoja žemą „inovacijų išeigą“, o gamyboje dominuoja ne nuosavi produktai, o užsakomoji gamyba, t. y. gamybos paslaugų tiekimas itin žemomis maržomis. Produktyvumo deficitas yra pagrindinis iššūkis Lietuvos pramonei“, – tvirtina ir Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai.

Jis skaičiuoja, kad net 75% Lietuvos pramonės gamybos apimties, pridėtinės vertės ir apyvartos generuoja žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai. Juose dirba net 85% visų šalies pramonės darbuotojų.

Natūrali atranka

Anot Nerijaus Mačiulio, banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, dabartiniu Lietuvos ekonomikos išsivystymo etapu svarbesnis ne finansinio kapitalo pritraukimas – jo pakanka, o stiprių prekės ženklų, turinčių klientų visame pasaulyje, atėjimas.

„Tokios investicijos paprastai užtikrina labai konkurencingus atlyginimus“, – pabrėžia jis.

Mažesnėse savivaldybėse tokios investicijos gali sukurti problemų mažesnius atlyginimus mokančioms vietos kapitalo įmonėms, tačiau, ekonomisto nuomone, efektas visgi būtų teigiamas – daugiau uždirbantys darbuotojai pirktų daugiau prekių ir paslaugų iš kitų įmonių.

„Galų gale yra ir tam tikra natūrali atranka – nesugebančios adaptuotis ir dėl darbuotojų konkuruoti įmonės turi vietą užleisti toms, kurios gali mokėti didesnius atlyginimus“, – konstatuoja p. Mačiulis.

Pono Jaskelevičiaus nuomone, Lietuvoje prasidėjusi transformacija iš į pigius produktus orientuotos ir mažomis sąnaudomis besiremiančios ekonomikos į našią ir konkurencingą turėtų suaktyvėti, kai atlyginimų vidurkis pakils dar apie 20%. Šios transformacijos katalizatoriumi bus atlyginimų didėjimas regionuose ir vis aštrėjantis pigios darbo jėgos trūkumas.

„Tada dalis seno kirpimo įmonių bus uždarytos, gali būti, kad laikinai išaugs nedarbo lygis. Tačiau kai atsiras laisvų darbo rankų, vietos ir užsienio verslas pradės investuoti“, – ateities scenarijų piešia jis.

Paskutiniai – Zarasai

Pernai didžiausias vidutinis atlyginimas buvo mokamas Vilniuje (968,7 Eur), kur yra nusėdę daugiausia tiesioginių užsienio investicijų, – naujausiais 2016 m. pabaigos duomenimis, jos siekė 17.336 Eur vienam gyventojui. Daugiau nei 800 Eur vidutiniškai uždirbo Kauno (854,5 Eur) ir Klaipėdos (878,3 Eur) miestų gyventojai, taip pat gyvenantys Mažeikių, Kazlų Rūdos, Visagino, Jonavos, kur veikia stambios pramonės ir energetikos įmonės, Trakų savivaldybėse. Tiesioginės investicijos Kaune buvo 4.022 Eur vienam gyventojui, Klaipėdoje – 5.478 Eur.

Antirekordininkė yra Zarasų savivaldybė – 2017 m. vidutinis darbo užmokestis čia siekė vos 594,9 Eur. Tiesioginės užsienio investicijos 2016 m. čia sudarė 74 Eur gyventojui. Beveik jokių TUI nėra pritraukusios Šilalės, Kelmės, Pagėgių, Jurbarko savivaldybės.

Tiesa, TUI srautą nebūtinai atspindi vienos ar kitos savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio dydis – viskas priklauso nuo investicijų kokybės, atkreipia dėmesį p. Mačiulis.

„Vien tai, kad investavo užsienio įmonė, nereiškia, kad ji investavo į aukštos pridėtinės vertės sektorių, kuriame bus didesnis darbo našumas ir galimybės mokėti didesnius atlyginimus. Be to, TUI srautas gali rodyti tik savininko pasikeitimą, kai Lietuvos kapitalo įmonė parduodama užsienio kapitalo įmonei“, – aiškina jis.

Kita vertus, Lietuva sulaukia vis daugiau tokių TUI, kur su mažai finansinio kapitalo sukuriamos itin gerai mokamos darbo vietos, pvz., paslaugų centrai, teikiantys konsultavimo, apskaitos ar programavimo paslaugas. Tikėtina, kad tokiose darbo vietose atlyginimai gerokai viršys savivaldybės vidurkį.

Atlyginimai nepadės

„Kokybiškos užsienio investicijos regionuose teikia naudos ir vietos verslams – atneša „know-how“, lavina žmones, jie įgyja vakarietiškos patirties, kurią gali pritaikyti ir kitose įmonėse“, – tvirtina Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas.

Visgi tokio dydžio gamybinių investicijų, kokios ateina į Kauno LEZ, jo nuomone, Šiauliuose negalėtų atsirasti dėl darbuotojų trūkumo. Bet mažesniems investuotojams kliūčių greičiausiai neiškiltų.

„Darbo rankų ir šviesių protų skaičius regione yra ribotas. Konkurencinė kova dėl darbuotojų ir dabar Šiauliuose vyksta – gerus žmones vieni iš kitų aktyviai viliojame. Tikriausiai kiekviena įmonė turi laisvų vietų, siūlomi atlyginimai yra konkurencingi rinkoje. O darbuotojų trūksta“, – sako p. Stulpinas.

2017 m. vidutinis darbo užmokestis Šiaulių mieste buvo mažesnis už šalies vidurkį ir siekė 738,6 Eur, Šiaulių rajone – 659,8 Eur, vienam gyventojui tenkanti TUI dalis – atitinkamai 1.021 ir 541 Eur.

Ponas Stulpinas nemano, kad ateityje dalį vietos verslų dėl darbuotojų stygiaus gali tekti uždaryti, labiau tikėtina, kad gamybos įmonės aktyviai pasuks skaitmeninimo, gamybos automatizavimo, robotizavimo keliu.

Kauniečių nebijo

„Jeigu šiandien reikėtų statyti fabriką su 100–200 darbuotojų, tikrai žiūrėčiau į miestą arba į rajono centrą, kuriame ne mažiau nei 30.000 gyventojų“, – sako Vytautas Silevičius, Jiezne, Prienų r., įsikūrusios medinių langų gamybos UAB „Doleta“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, tebėra gajus stereotipas, kad kaime darbo jėga yra pigesnė, bet yra atvirkščiai: kokybiškai, su naujomis technologijomis galinčių dirbti išsilavinusių žmonių kaime nėra, o, norint prisivilioti miestietį, jam reikia mokėti daugiau, nei jis uždirbtų mieste.

2017 m. Prienų savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis siekė 651,6 Eur. „Doletoje“ jis kiek mažesnis – šį balandį sudarė 615 Eur, o kai kuriais ankstesniais mėnesiais buvo mokama ir daugiau nei 700 Eur.

Tačiau p. Silevičius nemano, kad investicijos į Kauno LEZ gali atimti dalį darbuotojų iš aplinkinių lietuviško kapitalo įmonių, taip pat ir iš „Doletos“.

„Jei Kauno LEZ per metus prireiktų 10.000 darbuotojų, būtų neramu. O 1.000 naujų darbo vietų situacijos nekeičia. Be to, pilna pavyzdžių, kai užsieniečiai moka kuklius atlyginimus“, – svarsto jis.

Pono Silevičiaus nuomone, darbo užmokestis Lietuvos regionuose augs, o tam turės įtakos tarp verslininkų stiprėjanti konkurencija dėl darbo jėgos.

„Kai 2007 m. įsigijome robotizuotas linijas medienai apdirbti, dažyti, kolegos stebėjosi, kuriam galui to reikia, kai darbo jėga tokia pigi. Dabar jau visiems akivaizdu, kad tie, kurie nedidins našumo, turės išnykti. Nuolat investuojame į gamybos procesų optimizavimą“, – tvirtina p. Silevičius.

Ir dėl godumo

„Darbuotojų stygiaus nejaučiame, priešingai – personalo skyrius turi papildomus sąrašus žmonių, kurie, esant galimybei, ateitų pas mus dirbti. Dirbame stabiliai, stabiliai mokame atlyginimą, kuris pagal regiono lygį yra gana aukštas“, – sako Rimgaudas Kilas, AB Rokiškio mašinų gamyklos (RMG) vadovas.

Rokiškio savivaldybėje VDU pernai buvo 686,8 Eur per mėnesį, 122 darbuotojus turinčioje RMG jis siekia daugiau nei 1.000 Eur.

„Darbuotojų trūkumu labiausiai skundžiasi tie, kurie nori kuo daug pelno. Lietuvoje buvo nemažai verslininkų, kurie, privatizavę įmones, džiaugėsi įgytais turtais ir pelnais, o žmones laikė už nieką, kai kurie ir šiandien taip mano. Mūsų filosofija buvo kitokia: reikia ne greito pelno vaikytis, o rasti tinkamus žmones, jiems padėti tobulėti, mokėti jiems padorų atlyginimą“, – sako p. Kibas.

Anot vadovo, dėl to šiandien RMG neturi problemų dėl darbuotojų, dirba pelningai, o kad užtikrintų kokybę ir našumą, nemažai investuoja į įrenginius.

„Kaip ir dauguma Lietuvos pramonininkų, savo produktų, kurie yra rentabiliausi, gaminame nedaug – apie 20%. Didžioji dalis produkcijos pagal subrangą keliauja pas švedų, olandų, suomių gamybininkus“, – pasakoja p. Kibas.

Tiesa, palypėti pridėtinės vertės kūrimo grandinėje, imtis naujų nuosavų gaminių kūrimo bendrovė nesiekia – gerų inžinierių visgi trūksta.

„Iš dalies tai švietimo sistemos bėda. Šiuolaikinės aukštosios mokyklos jaunus žmones puikiai išmoko naudotis kompiuteriais, o kurti naujų dalykų, deja, nebeišmoko“, – aiškina p. Kibas.

Tomas Jaskelevičius išrinktas į naują „Verslios Lietuvos“ valdybą

Į naują verslumą skatinančios VšĮ „Versli Lietuva“ valdybą paskirti septyni šalies verslo asociacijų vadovai.

Nepriklausomų narių skaičius „Verslios Lietuvos“ valdyboje padidintas nuo 4 iki 7, o politinio pasitikėjimo narių skaičius sumažintas nuo 4 iki 2, skelbia agentūra.

Į naują valdybą paskirti šie nepriklausomi nariai:

  • LINPRA prezidentas Tomas Jaskelevičius,
  • Asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka,
  • Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas,
  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis,
  • Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus,
  • Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas,
  • Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Taip pat valdybos nariais paskirti ūkio viceministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

„Agentūrai keliama užduotis skatinti šalies gyventojų verslumą, padėti mažoms ir vidutinėms šalies įmonėms didinti eksporto apimtį, todėl valdyboje stiprinamas verslo atstovavimas. Asociacijų atstovai puikiai žino šalies verslo problemas, kliuvinius, su kuriais susiduria jaunas verslas, spartesniam eksporto augimui trukdančius veiksnius, tad gali padėti ne tik sprendžiant einamąsias problemas, bet ir savo žiniomis stiprinti agentūrą, kad savo veikla ji dar labiau padėtų Lietuvos verslui“, – cituojamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Naujoji „Verslios Lietuvos“ valdyba išrinkta ketverių metų kadencijai, jos nariai dirbs neatlygintinai – visuomeniniais pagrindais.

Prieš tai „Verslios Lietuvos“ valdybą sudarė: Raimundas Karoblis, krašto apsaugos ministras, Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologijos asociacijos vadovas, Irina Urbonavičiūtė, premjero patarėja, Rasa Noreikienė, buvusi ūkio viceministrė, Saulius Žilinskas, Lietuvos informacijos verslo asociacija valdybos pirmininkas, Petras Balkevičius, Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius, Kęstutis Jankauskas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Arūnas Laurinaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, teisininkas Rolandas Galvėnas.

Straipsnis „Verslo žiniose“.

TOP 3 prognozės technologijų ateičiai: varžybos dėl talentų ir pažangos

Per artimiausius trejus metus Lietuvos verslo įmonėms papildomai reikės daugiau nei 13 tūkst. vien informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Per šį laiką išaugs nauja specialistų karta, kuriai, norint patenkinti tiek savo, tiek ir investuotojų lūkesčius, ateityje reikės kitokių įgūdžių.

Prie kokių procesų ir technologijų, pakeisiančių pasaulį, prisidės šiais metais technologijų srities mokslus pradėję specialistai? TOP prognozes technologijų ateičiai išskiria srities ekspertai.

1 prognozė. Produktų kūrimas, o ne gamyba

Diskusijose apie ateitį neišvengiamai susiduria dvi idėjos – dirbtinis intelektas ir robotizacija atims iš žmonių darbus ir pragyvenimo šaltinį, arba – technologijos apsaugos žmones nuo rutininių darbų ir leis jiems kurti tai, kas iš tiesų svarbu. Atsakingai valdant inovacijas jau artimoje ateityje keisis specialistams reikalingų įgūdžių ir žinių rinkinys, mokymo būdai.

Pasak asociacijos INFOBALT Valdybos narės ir „Algoritmų sistemų“ vadovės Elenos Vengrienės, didėja tarpdisciplininių studijų programų, susijusių su naujų žinių reikalaujančiomis sritimis, poreikis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Turėsime susidoroti su iššūkiais, kuriuos sukels tai, kad milijonus darbo vietų visame pasaulyje pakeis robotai, o daugelis žmonių ieškos savo vietos besikeičiančioje aplinkoje. Atstovaudami technologijų sritį, turime didelį iššūkį – ne tik kurti naujas darbo vietas, bet ir siekti, kad technologijos ne didintų atskirtį tarp žmonių, o padėtų juos suvienyti ir skatintų siekti bendrų tikslų. Žvelgiant į ateitį, mokslas bus vis labiau orientuotas į tarpdiscipliniškumą, derinsime iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas studijas.

Pavyzdžiui, technologinius ir humanitarinius mokslus. Naujos kartos specialistai šalia savaime suprantamos anglų kalbos ar kompiuterinio raštingumo įgūdžių, išmanys programavimo pagrindus ir principus, pasižymės analitiniu mąstymu. Jau po penkerių metų, kai šiųmetiniai pirmakursiai žengs į darbo rinką, mes nebegaminsime, mes kursime – ateitis priklauso technologiniams kūrėjams“, – sako E. Vengrienė.

2 prognozė. Kova dėl naujų talentų

Įvairių sričių specialistai, nagrinėdami galimus ateities variantus, kalba apie „naujuosius darbus“ – debesų kompiuterijos ekspertus ar dronų pilotus, o tolimesnėje ateityje ir apie žmogaus bruožų dizainerius ar genetinio programavimo profesionalus. Nors vienų specialistų gali prireikti anksčiau nei kitų, manoma, kad ateities darbo rinka bus itin pakitusi. Todėl galima tik spėti, kad dėl TOP talentų rungsis ne tik investuotojai, bet ir skirtingi miestai.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas daro prielaidas, kad rytojaus ekonomika bus paremta naujų sprendimų ieškojimu ir esamų procesų optimizavimu: „Investuotojai Lietuvoje tikėsis rasti ne tik specialistų, turinčių techninius, teorinius įgūdžius. Jie tikėsis gebėjimų kurti pokytį ir keisti esamą rinką – technologiniais išradimais, įgyvendinamomis idėjomis. Artimiausiu metu IRT žinios taps būtinos dar platesniam profesionalų spektrui. Šį pokytį jau dabar matome bankuose ir paslaugų centruose, o greitai jis apims dar daugiau sričių, jeigu ne visas žmonių gyvenimo sferas“.

3 prognozė. Technologinis gamybos ir personalo valdymas

Po kelerių metų jaunuoliai pateks į darbo rinką, kurioje vyks nuolatinis progresas dėl dinamiškai besivystančių technologijų. Gintautas Kvietkauskas, asociacijos „Linpra“ viceprezidentas ir „Arginta Group“ direktorius teigia, kad Lietuvoje technologinių gebėjimų poreikis kone sparčiausiai augs pramonės srityje. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės sektoriuje šiandieną žmonės dirba našiau, nes skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija čia jau yra pasiekusios aukštesnį lygį negu kituose gamybos sektoriuose – ir vis dar yra kur tobulėti.

„Ateities specialistai dirbs skaitmenizuojant ir diegiant naująsias technologijas ne tik gamyboje, bet ir gamybos valdymo, buhalterijos, apskaitos, personalo valdymo procesuose. Debesų kompiuterija, daiktų internetas, veiklos optimizavimas ir prognozavimo analizė – tai yra ir šiandienos, ir tolimos ateities sferos, tačiau specialistų, gebančių dirbti su šiomis sistemoms trūksta jau dabar, o joms tobulėjant ir plečiantis, talentų pritrūks ir daugiau“, – sako G. Kvietkauskas.

Straipsnis portale DELFI.

LINPRA tarptautiniame „Digital Innovation Network“ DIGINNO projekte

,

 

Projekto tikslas – skatinti skaitmeninę ekonomiką ir vieningai vystyti bendrą Baltijos šalių regiono (Baltic States Region BSR) skaitmeninę rinką, pasitelkiant politikos formuotojus, pramonės asociacijas, mokslo institucijas ir verslo atstovus. Tokiu būdu būtų galima greičiau ir efektyviau diegti bei populiarinti skaitmeninių sprendimų svarbą tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.

Projekte dalyvauja 16 partnerių ir 5 asocijuoti partneriai iš 8 šalių: Estijos, Suomijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos ir Danijos.

Europos Komisijos strategijoje Europa 2020 skaitmeninė ekonomika ir Europos bendroji skaitmeninė rinka yra vieni iš pagrindinių ateities inovacijas, konkurencingumą ir augimą lemsiančių elementų. Pastebima, kad IRT yra vienas iš atities variklių augti ir Baltijos šalių regionui. Tyrimai rodo, kad skaitmeninių sprendimų diegimas ir vis aktyvesnis jų naudojimas galėtų padidinti Baltijos regiono BVP beveik 30-čia milijardų. Kol kas Baltijos šalių regioną galima prisikirti prie lyderių skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu visame Europos kontekste. Skaitmeninė infrastruktūra yra puikiai išvystyta didžiuosiuose miestuose ir puikiai naudojama gyventojų. Tai geras atskaitos taškas, užsibrėžus tikslą tapti pirmąja skaitmenine integruota regiono rinka Europoje. Tačiau to paties siekiama ir globaliu mastu.

BSR šalys susiduria su panašiais iššūkiais skaitmeninimo srityje, bet turi nevienodas stiprybes ir trūkumus. Siekiant išspręsti šiuos iššūkius, politikos formuotojai nustatė penkis svarbiausius makroregioninio bendradarbiavimo skaitmeninius prioritetus: skatinti tarpvalstybinę sąveiką, skatinti inovacijas IRT sektoriuje ir remti naujų įmonių steigimąsi, didinti IRT naudojimą verslo sektoriuje, didinti skaitmeninį pasitikėjimą ir elektroninį saugumą, kuriant novatoriškas skaitmenines viešąsias paslaugas.

Plačiau apie projektą: svetainėje, Facebook ir Youtube.

Pramonei „lean“ nebeužteks, reikia technologijų

Straipsnio autorė Eglė Markevičienė, „Verslo žinios

Lietuvos pramonė ligi šiol augo daugiausia dėl žemų technologijų sektorių ir sutartinės gamybos. Europai žengiant ketvirtosios pramonės revoliucijos keliu, Lietuvos įmonės privalo investuoti į gamybos skaitmeninimą, automatizavimą, robotizavimą. Antraip jų produktai eksporto rinkose taps nebereikalingi.

Lietuvos pramonės gamybos mastas vien per pastaruosius 5 metus išaugo trečdaliu, o 62% visų jos užsakymų generuojami eksporto rinkose – tai 2 kartus daugiau nei vidutiniškai ES. 80% lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka ES rinkai. Darbo jėgos trūkumas skatina Lietuvos pramonininkus susitelkti į efektyvumo didinimą – dabar jie pagamina beveik 50% produkcijos daugiau nei prieš ekonominę krizę, bet su 14% mažiau darbuotojų, skaičiuoja Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos inovacijų centro ekspertas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai.

Grėsmingoji pusė

Įspūdingi Lietuvos pramonės augimo ir eksporto skaičiai turi ir mažiau optimistinę pusę, atkreipia dėmesį jis.

„Išaugęs gamybos efektyvumas pasiektas investuojant į procesus – diegiant „lean“ ir kitas sistemas, tačiau beveik neinvestuojant į procesų automatizavimą, robotizavimą, skaitmeninimą“, – tvirtina jis.

Tai, anot p. Izgorodino, rodo lėtas Lietuvos pramonės produktyvumo augimas: per pastaruosius 5 m. jis ūgtelėjo 14%, tačiau iki 2016 m. trypčiojo vietoje, o proveržis užfiksuotas tik 2017 m. Eurostato duomenimis, vienas Lietuvos pramonės darbuotojas 2016 m. kūrė 19.100 Eur pridėtinės vertės, o Vokietijoje – beveik 74.000 Eur, Švedijoje – apie 90.000 Eur. ES pramonės vidurkis – 62.000 Eur, arba daugiau nei 3 kartus daugiau nei Lietuvoje.

Pono Izgorodino vertinimu, didžiausia grėsmė Lietuvos pramonei kyla dėl jos struktūros – net 75% jos gamybos masto, pridėtinės vertės ir apyvartos kuria žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai, kuriuose dirba 85% Lietuvos pramonės darbuotojų. Be to, pastarąjį dešimtmetį šalies pramonės struktūra iš esmės nepakito – inovatyvių sektorių indėlis į pramonės struktūrą išliko toks pat kaip 2007 m.

Tai, anot eksperto, reiškia, kad žemesnių technologijų sektoriai ir nemaža dalis sutartine gamyba užsiimančių įmonių, dėl augančių atlyginimų netenkančių pigios darbo jėgos konkurencinio pranašumo, netrukus gali atsidurti rizikos zonoje.

Jo įsitikinimu, vienintelė išeitis Lietuvos pramonei – kreipti investicijas ne gamybos pajėgumams didinti, o gamybai skaitmeninti, automatizuoti, robotizuoti.

Anot jo, robotizavimo ir skaitmeninimo tendencija Europoje matoma vis ryškiau, ją rodo čia augantys gamybos mastai mažėjant darbuotojų skaičiui pramonėje. Pvz., Danijoje po krizės pramonės gamyba išaugo 23,4%, o darbuotojų skaičius sumažėjo, panašios tendencijos fiksuojamos Belgijoje, Nyderlanduose, kitose šalyse.

Nespėja robotizuoti

Lietuvos pramonės įmonės šiuos uždavinius, regis, supranta – robotizavimo sprendimų paklausa šiuo metu viršija pasiūlą.

„Šiandien su įmonėmis kalbamės dėl projektų, kurie bus diegiami tik kitais metais. Šiemet teko atsisakyti bent 6 projektų, nes nespėtume įvykdyti darbų užsakovo pageidaujamais terminais“, – pasakoja Vytautas Kazlauskas, robotikos sprendimus diegiančios UAB „Robotex“ direktorius.

„Robotex“ pramoninius robotus yra diegusi įmonėse „Suslavičius-Felix“, „Nordic Sugar“, „Klaipėdos mediena“, „Klaipėdos baldai“, „Šilalės mediena“ ir kt.

Kita vertus, Lietuvos pramonės robotizavimo mastas kol kas nedidelis, pripažįsta jis. Labiausiai šia linkme yra pasistūmėjusios standartinius produktus gaminančios didelės gamyklos, dirbančios 24 val. per parą. Jos aiškiai mato, kad diegti robotus apsimoka, nes jie pakeičia nemažą būrį darbuotojų ir taip sumažina sąnaudas. Anot p. Kazlausko, tokiu atveju roboto atsipirkimas galimas per porą metų ir tokie terminai verslininkus paprastai tenkina.

„Tačiau įmonės, kurios dirba 2 ar 3 pamainomis, procesų robotizuoti dar neskuba – atsipirkimas ilgesnis. Nors susidomėjimą jau rodo“, – pastebi p. Kazlauskas.

Pasak „Robotex“ vadovo, dažniausiai Lietuvoje robotizuojama funkcija yra produktų sudėjimas ant padėklų – tai monotoniškas, imlus darbui procesas, kai paprastai reikia nemažai fizinės jėgos.

Skaitmeninis išsigelbėjimas

Šiaulių dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ gamybą skaitmeninti ėmėsi siekdama išbristi iš sunkios finansinės padėties – įmonei grėsė bankrotas.

„Neturėjome kito pasirinkimo, tik keistis – greitai ir nedarydami klaidų“, – sako Žilvinas Dubosas, „Baltik vairo“ generalinis direktorius.

Naujų akcininkų valdoma bendrovė ryžosi esminėms permainoms. Atsisakė pigių dviračių gamybos, perėjo į vidutinio ir aukštesnio lygio segmentą, didžiausią dėmesį skyrė elektrinių dviračių gamybai. Kiti svarbūs žingsniai – pradėjo diegti taupiąją gamybą („lean“), o didelė dalį gamybos ir valdymo procesų skaitmenino.

„Pradėjus diegti „lean“, paaiškėjo, kad tam reikia nemažai žmogiškųjų resursų. Kad to išvengtume, pradėjome skaitmeninti gamybą ir procesus. Sujungėme žmones ir įrangą į vieną organizmą ir tai dabar leidžia realiu laiku turėti objektyvią, be pagražinimų, informaciją, suteikia galimybę realiu laiku reaguoti į iššūkius, problemas, šalinti nesklandumus“, – pasakoja p. Dubosas.

Šiuo metu gamykloje jau skaitmeninta apie 70% darbo vietų iš 500. Artimiausiu laiku numatoma skaitmeninti iki 90% darbo vietų, o gamybą planuoti pasitelkiant dirbtinį intelektą.

Per praėjusius metus (bendrovės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais – prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.) „Baltik vairo“ pardavimo pajamos paaugo 20%, iki 36,7 mln. Eur. Keturių naujų finansinių metų mėnesių pajamos pašoko daugiau kaip 60%.

Robotai pinga

„Kad „Terekas“ išliktų konkurencingas pasaulio rinkoje, imamės robotizuoti ir skaitmeninti, kad technologijas sujungtume ir jos viena su kita susikalbėtų. Tik taip galima išgauti didelį efektyvumą. Jei į tai neinvestuosime, sąnaudos nutemps į dugną“, – kalba Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“, kuriančios ir gaminančios inovatyvias PET pūtimo mašinas, vadovas.

Anot jo, šiuo metu „Tereke“ dirba per 130 žmonių ir tikimasi, kad pavyks gamybos mastą padidinti 2 kartus, nedidinant darbuotojų skaičiaus. Dalį šio plano planuojama įgyvendinti su ES parama pagal priemonę „Regio Invest LT+“, projekto vertė – 4,2 mln. Eur

„Robotų kainos kasmet mažėja, jų atsiperkamumas šiandien jau gana greitas. Įsigyti robotą prieš penkerius metus buvo galima už 300.000 Eur. Šiandien robotas prie CNC centro, kuris gali uždėti ir nuimti detalę, kainuoja apie 19.000 Eur. Be to, robotai neserga, neatostogauja, dirba savaitgaliais ir naktimis“, – skaičiuoja p. Maksvytis.

Netrūksta ir kitų pavyzdžių. 7 baldų fabrikus valdantis koncernas SBA į gamybos plėtrą ir automatizavimą šiemet numato investuoti 27,5 mln. Eur. Vien pernai „Klaipėdos balduose“ įrengti 6 industriniai robotai, visiškai automatizuota 12 darbo vietų, šiais metais fabrike planuojama diegti dar 7 robotus. Švedijos kapitalo UAB „ROL Lithuania“ (anksčiau „Rol / Statga“) neseniai investavo beveik 12 mln. Eur į naują gamyklą su robotizuota stalų gamybos įranga, kur žmonių darbo nebereikės, – visą gamybos procesą atliks žmonių programuotos ir prižiūrimos mašinos.

„Siemens“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa rodo, kad investuoti į naujas technologijas ir taip padidinti produktyvumą per artimiausius 2 metus ketina 60% Lietuvos įmonių.

Pirmiausia auditas

Audriaus Jasėno, išmaniosios gamybos kompetencijų ugdymo VšĮ „Intechcentras“ vadovo, Lietuvos pramonės įmonės skirtingai juda ketvirtosios pramonės kryptimi: yra nemažai brandžių įmonių, kurios pasidariusios skaitmeninimo auditus, pasirengusios pokyčių planus, įdarbinusios ketvirtosios pramonės specialistus, investavusios į technologijas.

„Bet daug įmonių arba neinvestuoja, arba yra suklaidintos ir mano, kad skaitmeninimas yra tik naujų technologijų integravimas į gamybos procesus, – kad nusipirkusios modernias stakles ar robotą jos iškart taps konkurencingos. Taip nebus – reikia audito, kurioje vietoje yra įmonė pagal skaitmeninę brandą, strategijos, darbuotojų ugdymo ir švietimo, kad jie nesipriešintų pokyčiams“, – atkreipia dėmesį p. Jasėnas.

Automobilių pramonės tiekėja „Magna“ Lietuvoje meta tinklą

Straipsnio autorė Rima Rutkauskaitė, šaltinis „Verslo žinios“ 

Viena didžiausių JAV ir Europoje automobilių dalių ir komponentų gamintojų bei tiekėjų „Magna“ Lietuvoje pradeda atsirinkti galimus partnerius. Potencialių tiekėjų automobilių pramonei sąraše – dešimtys įmonių.

„Magnos“ klientai JAV yra tokios automobilių gamintojos kaip „Chrysler“, „General Motors“ ar „Tesla Motors“, Europoje ji dalis tiekia „Ford“, BMW, „Volkswagen“ ir kitiems didžiausiems gamintojams. Šios pasaulinės milžinės metinė apyvarta siekia 38,9 mlrd. USD.

„Europoje lengvųjų automobilių ir sunkvežimių pardavimas auga. Vakarų Europoje pradeda stigti pajėgumo ir žvilgsniai krypsta į Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją. Tačiau ir šių šalių pramonės atstovai prakalbo nebeturintys pakankamai resursų – trūksta darbuotojų, darbo jėga brangsta, didelė darbuotojų kaita. Užsakymai pradeda vėluoti, ir gamintojai nebeslepia nerimo. Todėl Baltijos šalys atsidūrė tiekėjų akiratyje ir pastaruosius porą metų vyksta intensyvūs susitikimai“, – pasakoja Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 įmonių, gaminančių detales ar komponentus lengvajam ar sunkiajam transportui bei žemės ūkio technikai. Maždaug pusė jų – pajėgios tapti „Magna“ partnerėmis.

Praėjusią savaitę „Magna International Europe“ komanda surengė susitikimus su 32 Baltijos šalių gamintojais, iš kurių 22 buvo iš Lietuvos, ir po susitikimų įvertino: 50% gamybininkų jiems pasirodė galintys būti potencialiais tiekėjais. Beje, „Magnos“ atstovų teigimu, tai geras santykis, nes paprastai po renginių skaičiuojama, kad potencialiais partneriais galėtų tapti tik 25% įmonių.

Po susitikimo atrinktos įmonės sulauks informacijos apie produktų poreikį ir gamybos terminus, vėliau aptars galimą kainą.

„Įveikus pirmąjį etapą ir įmonei pasirodžius konkurencingai, „Magnos“ atstovai atliks auditą, po kurio bendrovė taps oficialia tiekėja. Taip atsiranda galimybė gauti užsakymą ir tikėtis didelių ilgalaikių sutarčių“, – procedūras aiškina p. Lasionis.

Vyksta derybos

Sėkmės istorijų jau yra. Pernai rudenį „Volkswagen“ pirkimų padalinio darbuotojai apsilankė Panevėžio kabelių pynių UAB „AQ Wiring Systems“ ir pareiškė esantys pasirengę išsyk pateikti užsakymus įmonei, vis dėlto pirma teks atlikti oficialias procedūras. Kad įmonė galėtų dirbti su „Volkswagen“, tenka papildomai įgyvendinti kai kuriuos IT sprendimus. Planuojama, kad „AQ Wiring Systems“ kitąmet baigs įgyvendinti šiuos reikalavimus ir taps oficialia tiekėja.

Antroji įmonė, kuri šiuo metu rengiasi bendradarbiauti su „Volkswagen“, yra Kauno plastikinių gaminių UAB „KB Components“. Ji gamina detales „Volvo“ sunkvežimių varikliams. Elvis Pronckus, „KB Components“ direktorius, nekomentuoja vykstančių derybų ir kaip ateityje tai galėtų paveikti bendrovės gaunamas pajamas ar pelną. Remiantis metiniu pranešimu, per 2017 m. švediško kapitalo įmonės pardavimo pajamos padidėjo 14% – nuo 13,9 iki 15,9 mln. Eur. Pajamos augo ir dėl to, kad buvo uždarytas vienas iš grupei priklausančių fabrikų Švedijoje, o gamyba perkelta į Kauną.

Pagal suplanuotus gamybos užsakymus 2018 m. numatoma 16 mln. Eur pardavimo pajamų.

„Volkswagen“ reikalauja, kad visi procesai būtų skaitmeninti ir būtų galima stebėti, kaip vyksta gamyba, pristatomos žaliavos, koks yra broko procentas, kaip laikomasi grafiko, kaip vyksta logistikos procesas ir pan., todėl gamybininkai priversti investuoti į IT sprendimus.

Žvalgų daugėja

Gegužę Lietuvoje tiekėjų dairėsi kita milžinė – JAV inžinerinių sprendimų transportui lyderė „Dana Incorporated“. Metinė jos apyvarta 2017 m. siekė 7,2 mln. USD. Lietuvoje taip pat lankėsi komponentus ir detales automobilių pramonei gaminanti Suomijos „Fortaco Group OY“.

„Vertės grandinėje tiekėjas tapo kur kas svarbesnis negu anksčiau“, – pernai „Financial Times“ citavo Arndtą Ellinghorstą, „Evercore ISI“ analitiką.

Anot jo, investuotojai ėmė optimistiškai vertinti dalių tiekėjus prieš dvejus ar trejus metus, kai jų pajamos ėmė augti. Taip atsitiko stiprėjant nuogąstavimui, kad automobilių gamintojai nebeturės galimybės parduoti automobilių atskiriems pirkėjams, nes paplitus programėlėms, kuriomis bus galima išsikviesti savivaldžius automobilius, vartotojai netrukus gali atsisakyti nuosavų automobilių. Naujosios pirkėjos bus paslaugų įmonės, kurios įsigis dideles automobilių partijas mažomis kainomis ir taip atims iš gamintojų jų prekių ženklų vertę.

Dalių gamintojai yra saugūs: jie neturi prekių ženklų, tad jų padėtis iš esmės nesikeis. O automobilių gamintojams reklamai tenka išleisti kur kas daugiau negu bet kuriam kitam sektoriui.

Šiandien detalės sudaro daugiau kaip 70% automobilio, palyginti su 40–50% paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų dalis išaugo, kai automobiliai tapo technologiškai sudėtingesni ir kai kurioms detalėms gaminti prireikė specifinės patirties bei žinių.

Modelis keičiasi

„Trys didžiosios tendencijos – elektromobilių, dalijimosi automobiliais paslaugų ir autonominių transporto priemonių paplitimas – automobilių gamintojų verslo modelį pakeis kur kas labiau negu dalių tiekėjų“, – teigia Wolfgangas Schaeferis, didžiausios Europoje biržoje kotiruojamos atsarginių dalių tiekėjos „Continental“ vyriausiasis finansininkas.

Nors automobiliais bus dalijamasi arba jie bus autonominiai, jiems vis tiek reikės stabdžių, langų, durų ir padangų, o kur dar daugybė naujųjų puslaidininkių, elektroninių prietaisų ir saugumo sistemų, sudarančių 30.000 dalių, iš kurių susideda įprastas automobilis.

„Financial Times“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilių dalių tiekėjai patiria stiprią tarpusavio konkurenciją, o sektoriuje yra kilusi iki šiol negirdėta įmonių susijungimo ir įsigijimo banga. Lietuvos kol kas ši tendencija nepasiekė.

„Europoje didelės įmonės stambėja per įsigijimus arba per natūralų augimą. Mažoms įmonėms sunku konkuruoti, nes negali pasiūlyti kompleksinių sprendimų, neturi pajėgumų, žinių, kompetencijų ir, aišku, pakankamai resursų. Todėl jos turi ieškoti būdų kooperuotis su kitomis panašiomis įmonėmis“, – aiškina p. Lasionis.

Pramonei skaitmeninti – ES konsultacijos ir lėšos

Lietuva kelyje į ketvirtąją pramonės revoliuciją yra gerai atlikusi savo namų darbus, ir tai įvertino Europos Komisija – Lietuva yra atrinkta dalyvauti pramonės transformacijos projekte, pagal kurį Lietuvos ir EK atstovai bendradarbiaus sprendžiant su pramonės skaitmeninimu susijusias problemas. Gavus EK paramą Ūkio ministerija kartu su nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos „Pramonė 4.0“ ekspertais bendradarbiaus su EK atstovais, kurie teiks visapusišką informaciją ir techninę pagalbą rengiant Lietuvos ekonomikos transformacijos strategiją.

Plačiau informuoja „Verslo žinios“.