#LINPRAnariai 

„Volkswagen“ pasirinko „ALTAS AUTO“ strateginiu partneriu mažųjų autobusų gamybai jai suteikdama „Premium Partner“ statusą. Vilniaus rajone įsikūrusi įmonė yra vienintelė, kuriai pavyko pelnyti šį statusą autobusų gamybos kategorijoje po to kai Vokietijos koncernas 2017 m. vasarą pristatė naują partnerių atrankos ir sertifikavimo programą.  Programa skirta antro etapo gamintojams kuriantiems komercinio transporto priemones „Volkswagen“ bazėje.

„Volkswagen Commercial Vehicles“ vadovybės teigimu „ALTAS AUTO“ išskirtinis statusas suteiktas dėl įmonės profesionalumo, įvairiapusiškos autobusų inžinerijos ir gamybos specifikos išmanymo bei inovatyvumo. Šias savybes koncernas įvardija kaip didžiausias lietuviškos įmonės stiprybes.

„Pasiūlymo sertifikuotis sulaukėme kai koncerno atstovai susipažino su tuo, kaip veikia mūsų organizacija ir vidaus procesai, turėjo galimybę patys išvysti mūsų specialistų darbą, įsitikinti giliomis inžinerinėmis žiniomis ir rinkos poreikių išmanymu. Džiaugiuosi, jog būtent tai, kaip dirbame buvo paspirtis „Volkswagen“ inicijuoti glaudesnę partnerystę“ – sako Edvardas Radzevičius, „ALTAS AUTO“ generalinis direktorius.

Pasak E. Radzevičiaus, „Volkswagen“ kartu su „ALTAS AUTO“ sukurs keletą autobusų modifikacijų, kurias „Volkswagen“ teiks kaip patikimą sprendimą savo pardavimų atstovams visame pasaulyje. Pastarieji naujas rinkos užklausas dėl gaminių tiesiogiai adresuos lietuvių kapitalo autobusų gamintojui.

Naujus gaminius „Volkswagen“ bazėje „ALTAS AUTO“ kuria nuo veiklos pradžios 2002 m. Išskirtinį partnerio statusą įmonė įgijo po išsamaus audito, kuris apėmė kompleksinį įmonės veiklos vertinimą, įskaitant vadybą, produktų kūrimą ir gamybą, santykių su rangovais vadybą, klientų aptarnavimą, kokybės sistemą ir daugelį kitų sričių. „Volkswagen“ reikalavimai partneriams yra ženkliai didesni nei ISO9000 kokybės standarto, kurį įdiegėme dar 2005 m., todėl džiaugiamės, jog pelnėme aukščiausius įvertinimus daugumoje sričių ir tapome „Volkswagen“ „Premium Partner““ – sako E. Radzevičius.

Pirmąjį naujoje partnerystėje gimusį produktą „Volkswagen“ jau pristatė rinkai. „ALTAS AUTO“ „Volkswagen Crafter“ bazėje sukurtas 20 vietų miesto žemagrindis autobusas pirmą kartą buvo eksponuojamas didžiausioje Europoje komercinio transporto parodoje IAA 2018 Hanoveryje „Volkswagen“ stende. Šis autobusas kartu su dar 39-iais „Volkswagen“ bazėje koncerno partnerių pagamintais įvairių paskirčių automobiliais šį rudenį buvo pristatytas Amsterdame vykusiame viso pasaulio „Volkswagen“ atstovų renginyje.

Ši patirtis buvo išskirtinė ir koncernui. „ALTAS AUTO“ buvo pirmasis autobusų gamintojas Europoje kartu su „Volkswagen“ partnerystėje išvystęs naują produktą. Koncerno vadovybės teigimu „ALTAS AUTO“ veikė itin profesionaliai, buvo orientuota į tikslą, kėlė pasitikėjimą ir pasižymėjo visapusišku palaikymu projekto eigoje.  „Pirmam projektui, kurį vystome su koncernu kaip lygiaverčiai partneriai, pasirinkome miesto žemagrindį autobusą. Tai gaminio konstrukcijos ir gamybos technologijos atžvilgiu yra vienas sudėtingiausių gaminių „Volkswagen“ automobilių bazėje. Jį „Volkswagen“ įvertino puikiai, todėl džiaugiamės, kad jau pirmuoju projektu pagrindėme savo profesionalumą“ – sako E.Radzevičius.

„Volkswagen Commercial Vehicles“ naują automobilių perdirbimo partnerių programą pristatė praėjusių metų rugpjūtį. Ši trijų pakopų programa, sertifikuojanti gamintojus „Registered Bodybuilder“, „Integrated Partner“ ir „Premium Partner“ kategorijose, skirta gamintojams, kurie „Volkswagen“ gaminamoje bazėje kuria autovežius, keltuvus, mažuosius autobusus ir mobilias dirbtuves, taip pat savivarčius, šaldytuvus, neįgaliųjų transportavimui skirtus automobilius ir kt. „Integrated Partner“ ir „Premium Partner“ statusas suteikiamas tik audituotoms įmonėms, kurių gaminiai gauna konversijos tipą patvirtinantį sertifikatą. Visoms partnerių pergamintoms transporto priemonėms yra suteikiamas toks „Volkswagen“ aptarnavimas po pardavimo, koks įprastai suteikiamas šio prekės ženklo automobiliams.

Apie „ALTAS AUTO“

„ALTAS AUTO“ prekinį ženklą valdo UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojas. 2002 m. įsteigtos Lietuvos kapitalo bendrovės atstovybės veikia 18-oje valstybių, o „ALTAS AUTO“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. Įmonės ankstesnis prekės ženklas sutapo su juridiniu pavadinimu. Visgi  šių metų gruodžio mėnesį jis buvo pakeistas, siekiant jį labiau pritaikyti eksporto rinkoms.

Daugiau nei 200 darbuotojų turinti įmonė kasmet pagamina 600-700 vnt. specialaus komercinio transporto, bei įvairios paskirties keleivinių autobusų, skirtų miesto ar tarpmiestiniam keleivių pervežimui „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „MAN“ ir „Iveco“ bazėse. UAB „ALTAS AUTO“ šį rudenį pristatė savo prekės ženklo MIDI klasės autobusą „Altas Viator“. Tai pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje sukurtas ir serijinei gamybai pritaikytas tokio tipo gaminys.

  

 

#LINPRAekspertai

Vytauto Gaižausko straipsnis „Verslo žiniose“

Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalis šalies inžinerinės pramonės apyvartos, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA viceprezidentas.

Didelė dalis Lietuvos metalo perdirbimo įmonių dirba eksportui. Įmonių vadovai sako, kad jų produkcijos poreikis Vakarų Europoje vis auga.

Man lengviau kalbėti apie visą šalies inžinerinę pramonę, kuri laikosi ant trijų stulpų. Be metalo perdirbėjų, tai dar plastiko ir gumos produktų gamintojai bei elektronikos pramonės įmonės. 2017 m. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės sugeneravo 3,8 mlrd. Eur pajamų, 2016 m. tas rodiklis siekė 3,2 mlrd. Eur. Panašaus augimo tikimės ir šiemet.

Apie 72% šių pajamų tenka eksportui.

Mums sako, kad turime kaip apie pramoninės šalies pavyzdį kalbėti apie Vokietiją. Vokietijoje inžinerinės pramonės įmonės 2017 m. sukūrė 23% šalies BVP. Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 21%. Maždaug trečdalis šio rodiklio – metalo apdirbimo įmonių nuopelnas.

Manau, kad inžinerinės pramonės indėlis į šalies ekonomiką yra nepakankamai įvertintas ir valdžios institucijų, paramos šiam sektoriui galėtų būti daugiau.

Kokia toji parama galėtų būti?

Šalies pramonės įmonių laukia skaitmenizavimo iššūkiai, kuriems reikia didelių investicijų. Manau, kad valdžios institucijos galėtų pasirūpinti, kad šiam sektoriui kliūtų daugiau ES paramos lėšų.

Augti įmonėms trukdo ir darbo jėgos trūkumas. Įmonės gelbstisi įdarbindamos darbuotojų iš Ukrainos, bet šioje srityje pralaimime konkurenciją su Lenkijos verslu: ten įdarbinti iš Ukrainos atvykusius žmones daug paprasčiau. Pagalvokime patys: juk čia dirbantys šalies kaimynės piliečiai kuria pas mus pridėtinę vertę, moka mokesčius. Palengvinimas būtų abiem pusėms naudingas.

Ir švietimo sistema derėtų pasirūpinti. Pramonėje vienam inžinieriui tenka 5 darbininkai. O mūsų švietimo sistema rengia 70% žmonių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus. Be to, tarp aukštųjų mokyklų auklėtinių – per mažai inžinierių.

Juk jeigu pakankamai inžinierių, darbininkų parengtume Lietuvoje, mažiau jų reikėtų ir įsivežti.

Jau antrą dešimtmetį klostosi padėtis, kad Lietuvos metalo apdirbėjai laimi ten, kur reikia nedidelių siuntų neserijinių gaminių, ypač Skandinavijos rinkose – į jas galima greitai ir pigiai nugabenti.

Naujoji Lietuvos metalo apdirbimo pramonė ėmė formuotis maždaug prieš pusantro dešimtmečio, praėjus kuriam laikui po to, kai žlugo senoji sovietinė metalo gamyba.

Įmonės pradėjo nuo to, kad teikė paslaugas, negamino savų gaminių. Dalis ir toliau taip daro, kai kas gamina paprastesnius gaminius, kurie reikalingi statybose, – toji sritis irgi svarbi ir reikalinga. Kitos įmonės pasuko sudėtingesnių, didesnės pridėtinės vertės gaminių keliu. Imta gaminti detales, paskui gaminių mazgus, vėliau – jau ir pačius gaminius. Pažangiausios įmonės jau žengia link savo gaminių kūrimo.

Tarp šios srities įmonių – ir tokios gigantės kaip Vakarų laivų gamykla, didžiausia Klaipėdos regiono darbdavė. Apskritai šalyje gana mažai žinoma ir kalbama apie šio sektoriaus įmones. Jos paprastai dirba eksportui, tad neturi poreikio užsiimti savo vardo garsinimu Lietuvoje.

Gerai, kad Skandinavija šalia, bet vien atstumu plėtojantis logistikai ne tiek jau daug ir laimėsi. Skandinavijos verslininkui juk tas pats, ar jam užsakyti gaminį Lietuvoje, ar tai daryti Lenkijoje. Konkurencija tarp naujųjų ES narių šioje srityje didelė. Dar šiek tiek lenkiame savo kolegas iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet jie labai greitai mokosi – taip, kaip kažkada mokėmės mes.

Nemažai šnekama apie krizės galimybę, bet metalo apdirbėjai kol kas apie tai nekalba ir sako, kad Vakarų Europoje – labai daug užsakymų.

Lietuvos metalo apdirbimo įmonės tiekia savo produkciją ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalims. Europoje dabar užsakymų tikrai daug, kol kas ten į krizę nepanašu. Bet, kita vertus, krizė, kuri vis tiek kada nors ateis, Lietuvos metalo perdirbėjų gali būti panaudota ir kaip nauja plėtros galimybė. Juk Vakarų Europos įmonės tokiu atveju kur kas daugiau dėmesio skirs veiklos optimizavimui, o Lietuvoje gaminti pigiau.

LINPRA nariai „IN RE“ kviečia į lapkričio mėnesio seminarus įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose bus pristatoma SOLIDWORKS programa, siejant su aktualiomis „Smart Manufacturing“ ir „Industry 4.0“ temomis.

Seminaruose bus galima susipažinti su naujausiomis SOLIDWORKS 2019 produktų šeimos galimybėmis, kurios maksimaliai pagreitina projektavimo kelią nuo koncepcijos iki pagaminto produkto ir užtikrina glaudų bendradarbiavimą vieningoje SOLIDWORKS programų ekosistemoje.

Seminaras skirtas mechanikos inžinieriams, projektuotojams, elektrotechnikos ir elektronikos inžinieriams, technologams, projektuojantiems ir gaminantiems šiuolaikinius gaminius, integruotas mechatronines sistemas bei visiems, kurie domisi šiuolaikinėmis projektavimo technologijomis.

Seminarų datos: 2018 lapkričio m. 13-23 d.
Seminarų miestai: Marijampolė, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Vilnius, Panevėžys.

Detali programa ir registracija ČIA.

#LINPRAnariai 

Eglės Markevičienės straipsnis „Verslo žiniose“

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“, nurungusi du kitus pretendentus. Sutarties vertė – daugiau nei 317.000 Eur.

Bendrovė įsipareigojo pagaminti ir iki 2019 m. gegužės 3 d. į Lietuvos paštų skyrius vidutinio dydžio šalies miestuose pristatyti iš viso 210 elektrinių dviračių, kuriais naudosis vietos laiškininkai.

„Apskaičiavę pėsčiųjų laiškininkų regionuose per dieną įveikiamą vidutinį atstumą ir pristatomos korespondencijos kiekį nusprendėme įsigyti elektrinių dviračių, kurie sumažins kasdienį laiškininko darbo krūvį ir pagreitins siuntų pristatymą klientams. Persėdęs ant elektrinio dviračio laiškininkas galės aptarnauti didesnę apylinkę“, – sako Asta Sungailienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė.

Jos teigimu, tai prieš metus patvirtintos Lietuvos pašto modernizavimo strategijos, kuri įgyvendinama etapais, dalis. Šiuo etapu daugiausia dėmesio skiriama laiškininkų darbo sąlygoms gerinti ir darbui efektyvinti.

Populiarinimo projektas

„Lietuvos mastu tai solidus užsakymas, nors bendrame mūsų krepšelyje jis visai nedidelis. Šį projektą tiksliau būtų pavadinti net ne verslo, o socialiniu projektu, kuriuo norime paskatinti visuomenę daugiau važinėti dviračiais“, – sako Žilvinas Dubosas, „Baltik vairo“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, praėjusiais finansiniais metais Baltijos šalyse buvo realizuota tik 0,97% dviračių gamyklos produkcijos.

Pasak p. Duboso, nuo 2016 m., kai jis padėjo vadovauti „Baltik vairui“, tai buvo pirmasis viešasis pirkimas, kuriame dalyvavo bendrovė. „Viešieji pirkimai yra sudėtingi, daug popierizmo. Mes paprastai dirbame verslo verslui segmente, tai daug paprasčiau, ir tik šįkart ryžomės šiam savotiškam dviračių populiarinimo eksperimentui“, – aiškina jis.

Geri ir patikimi

Anot Lietuvos pašto vadovės, organizuojant pirkimus baziniai kokybiniai reikalavimai įsigyjamiems elektriniams dviračiams buvo identifikuoti įvertinus rinkos situaciją ir įmonės poreikius – tai ilgaamžiškumas, patogumas ir efektyvumas (maksimalus dviračio baterijos veikimas iki kito įkrovimo elektra). Jie ir buvo įvardyti viešojo pirkimo dokumentuose. Pirmame pirkimo etape dalyvavo iš viso 3 tiekėjai.

„Įvertinę tiekėjų pasiūlymus pasirinkome bendradarbiauti su „Baltik vairu“, nes jo pasiūlymas atitiko mūsų keltus kokybinius reikalavimus, o projekto sąmata buvo mažesnė nei kitų pretendentų“, – nurodo p. Sungailienė.

Lietuvos paštas kėlė sąlygą, kad elektriniai dviračio komponentai turi būti pritaikyti naudoti Lietuvoje vyraujančiomis klimato sąlygomis, atitikti kokybės ir saugumo reikalavimus, dviračio baterija turi būti įkraunama iš standartinio 220–240 V įtampos elektros lizdo, dviratis vienu įkrovimu turi nuvažiuoti mažiausiai 60 km ir kt.

„Tai nėra prabangūs dviračiai, bet jie yra geri ir patikimi. Tokių laiškininkams ir reikia“, – aiškina p. Dubosas.

Ponios Sungailienės vertinimu, tai, kad viešąjį pirkimą laimėjo įmonė, gaminanti elektrinius dviračius Lietuvoje, suteikia papildomų pranašumų – Lietuvos pašto atstovai turi galimybę nuvykti į Šiaulių gamyklą, stebėti, kaip surenkami dviračiai, patys išmėginti bandomuosius gaminius.

Planuoja augimą

„Baltik vairas“ 2016–2017 m. finansiniais metais, kurie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį, gavo 36,7 mln. Eur pajamų – 19,7% daugiau nei ankstesniais finansiniais metais.

Bendrovė skaičiuoja per praėjusius finansinius metus pardavusi 156.000 dviračių – 26,9% daugiau nei ankstesniais metais. „Baltik vairo“ metiniame pranešime nurodoma, kad tokį padidėjimą lėmė besitęsiantis dviračių gamybos perkėlimas iš Vakarų Europos valstybių į Vidurio ir Rytų Europą bei sėkmingi bendrovės veiksmai pritraukiant dalį šio srauto.

Naujais finansiniais metais „Baltik vairas“ planuoja parduoti daugiau nei 200.000 dviračių, apie 9,5% jų turėtų būti elektriniai. Planuojamas ir ryškus pajamų augimas: paprastų dviračių rinka Europoje turėtų išlikti stabili, tačiau tikėtinas reikšmingas elektrinių dviračių paklausos didėjimas.

„Bendrovė dirba stabilioje Europos rinkoje, o, norint nuspėti ateities tendencijas, reikia žiūrėti, kas vyksta Vokietijoje ir Nyderlanduose. Nyderlanduose maždaug kas trečias parduodamas dviratis – elektrinis, Vokietijoje – maždaug kas penktas. Mes smarkiai augame stabilioje rinkoje atimdami dalį iš kitų gamintojų“, – nurodo p. Dubosas.

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“

Šiemet įmonių, pramonės lyderių pagrindinis bendras bruožas – ryški orientacija į eksportą ir netradiciniai kai kurie verslo plėtros sprendimai.

Darius Lasionis, LINPRA direktorius, skaičiuoja – „Verslo žinių“ sudarytame pramonės sektoriaus lyderių dešimtuke yra 7 inžinerinės pramonės įmonės. Beveik visos įmonės arba turi nuosavą galutinį produktą, arba teikia kompleksinius sprendimus (inžinerijos, projektavimo, papildomų paslaugų ir pan.). Tai leidžia joms kurti didesnę pridėtinę vertę.

Dar vienas lyderius jungiantis aspektas – gerąja vakarietiška praktika paremta vadyba, įmonės procesų valdymas, siekiant efektyvumo ir našumo, taip pat aukštų vidinių standartų laikymasis. Tai joms padeda didinti pardavimus bei gamybą esamiems partneriams ir susirasti naujų klientų.

„Šiandien tik stipri orientacija į eksportą gali užtikrinti ilgalaikį įmonės pardavimo pajamų augimą, nes, esant dabartinei demografinei, situacijai Lietuvoje, net ir didėjant žmonių pajamoms, pasiekti spartų augimą iš esmės neįmanoma“, – akcentuoja p. Lasionis.

Be to, galima pastebėti, kad, siekdami verslo plėtros, lyderiai nevengia ir kai kurių gana rizikingų sprendimų – nors ekspertai paprastai kartoja kitas tiesas, jie vadovaujasi savo galva.

Pavyzdžiui, tiek baldų UAB „Narbutas Furniture Company“, tiek lazerių UAB „Šviesos konversija“ vadovaujasi nuostata nesiskolinti iš bankų, elektros prietaisų AB „Vilma“ yra smarkiai priklausoma nuo vieno pirkėjo, o telekomunikacijos sprendimų UAB „Teltonika“ didžiausią dėmesį kreipia į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ir vertina, kad Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose regionuose padidinti ją 10 kartų.

Pramonės lydere šiemet išrinkta biuro baldų gamybos įmonė „Narbutas Furniture Company“, kuri pardavimo pajamas 2017 m. padidino 44%, iki 48 mln. Eur, grynojo pelno uždirbta 1,7 karto daugiau negu 2016 m. – 7,8 mln. Eur. Vien pernai įmonė 2,5 karto išaugino pardavimo pajamas Vokietijoje, Prancūzijoje pardavimai augo 70%. Sėkmingi žingsniai žengti JAV rinkoje (produkcijos parduota 40 kartų daugiau nei 2016 m.), Maltoje ir Italijoje (atitinkamai augimas sudarė 22 ir 10 kartų).

Petras Narbutas, įmonių grupės „Narbutas“ įkūrėjas ir savininkas, neišskiria nė vieno priimto sprendimo – visi jie svarbūs. Ir nepervertina ekspertų įžvalgų ar prognozių – atidžiai juos išklauso, tačiau pats sprendžia, ko dera laukti ir kam ruoštis.

Verslininkas pabrėžia: būtina nuolat stengtis didinti konkurencingumą. Efektyvumas yra būtinas ir svarbus konkurencinis pranašumas, bet ne vienintelis ir gal net ne svarbiausias. Svarbiausia – komandinis darbas.

„Neturime jokio išradimo, jokios ypatingos technologijos ar „know-how“, mes nesamdome jokio kultinio dizainerio, jokio genijaus mokslininko, nepriklausome jokiai galingai korporacijai ir neturime kokių nors kitokių ypatingų galių. Mūsų didžiulės sėkmės paslaptis yra labai paprasta. Ji telpa į vieną žodį ir tas žodis – „komanda“, – pabrėžia p. Narbutas.

Komandos reikšmę išskiria ir kita pramonės lyderė – lazerių ir lazerinių sistemų kūrimo UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“. Įmonė 2017 m. vėl skaičiavo rekordinį pajamų augimą: 2016 m. jos pardavimo pajamos didėjo 26%, o 2017 m. paaugo dar labiau – 35%. Grynojo pelno pernai uždirbta 14% daugiau negu 2016 m.

„Mes nesame gazelės, kurios aukštai šoka, o kartais ir skaudžiai krenta. Mes esame kaip meška – viską darome lėtai, bet užtikrintai. Jei peržvelgtume įmonės apyvartą, matytume stabilų kilimą. Aš nelyginu šių metų kovo su praėjusiais metais, nes tai nelygintini dalykai. Per trumpas laikas. Mes priklausomi nuo įvairių aplinkybių: tiekimo, derinimosi su potencialiais užsakovais. Galų gale tai nėra taip svarbu. Svarbu yra tendencija – apyvartos kreivė eina į viršų“, – taip apie įmonės rodiklius kalba Algirdas Juozapavičius, „Šviesos konversijos“ direktorius, šiemet „Verslo žinių“ išrinktas Metų CEO.

Šie lazerių ir baldų gamintojai panašūs tuo, kad plėtrą įgyvendina nuosavomis lėšomis ir nesiskolina iš bankų.

„Mūsų produktai yra aukštos pridėtinės vertės, visi veiklos metai nuo pradžių buvo pelningi, bet pelną akcininkai ne išsidalija, o investuoja“, – yra minėjęs p. Juozapavičius.

Lenktyniauja atlyginimų dydžiu

„Šviesos konversija“ iš kitų pramonės reitingo lyderių išsiskiria aukštais atlyginimais – balandžio darbo užmokesčio vidurkis sostinės įmonėje viršijo 4.098 Eur, atlyginimų mediana – 3.643 Eur. Algomis nuo lazerių gamintojų užsibrėžusi neatsilikti ir UAB „Teltonika“. Elektroninės įrangos ir jos komponentų gamintoja išsikėlė ambicingą tikslą: kiekvieno „Teltonikos“ darbuotojo minimali alga Lietuvoje 2022 m. sieks 3.000 Eur, o vidutinė viršys 5.000 Eur. Pernai darbo našumas „Teltonikoje“ siekė 20 Eur/val., šiemet turėtų išaugti iki 25 Eur/val.

„Perprojektavome didžiąją dalį populiariausių gaminių ir tai ne tik padidino gamybos našumą. Sutrumpinti litavimo, surinkimo ir testavimo ciklai leidžia pagaminti daugiau gaminių, naudojant tuos pačius išteklius, o tai savikainą sumažino 20%“, – atskleidžia Antanas Šegžda, „Teltonikos“ direktorius.

Pagrindinės elektronikos įrangos gamybos sritys – transporto sekimo ir valdymo sistemos, maršrutų parinktuvai, daiktų interneto sprendimai. Maršrutų parinktuvų segmente tiesiogiai ir netiesiogiai konkuruojama su tokiais prekės ženklais kaip „Cisco“, „Huawei“, ZTE ar „Ubiquity“.

Šiemet didžiausią dėmesį į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ribų nukreipusi „Teltonika“ skaičiuoja taip: Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose, kad ir labiau rizikinguose regionuose padidinti ją 10 kartų.

Pridėtinė vertė – iš paslaugų

Elektros ir mechaninių prietaisų gamybos bendrovės „Vilma“ praeitų metų rezultatai taip pat įspūdingi: pajamos padidėjo pusantro karto, iki 70 mln. Eur, grynasis „Vilmos“ pelnas kilo 80%, iki 7,5 mln. Eur. Iš jų vien „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ parduota produkcijos už 44,5 mln. Eur. Ir tokia priklausomybė negąsdina.

„Esame brangesni nei, pavyzdžiui, „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ galėtų pasigaminti kitose Rytų Europos šalyse. Tačiau mes galime pasiūlyti jiems viską nuo iki, suprojektuoti gaminius, o tai nemažai kainuoja. Kai kurie „Karcher“ modeliai gaminami tik Vilniuje – jokiose kitose gamyklose šie modeliai negaminami“, – apie sąsają su pagrindiniu pirkėju kalba Edmundas Pigaga, į lyderių dešimtuką patekusios įmonės „Vilma“ generalinis direktorius.

Pono Pigagos teigimu, „Karcher“ iš pradžių pateikia tik užduotį – sukurti prietaisą, kuris atliktų vieną ar kitą užduotį, taip pat įvertinti galimą jo kainą. Sukonstruotas ir 3D spausdintuvu išspausdintas prototipas surenkamas ir išbandomas. Dar gaminys turi atitikti dažniausiai vokiečių ar italų jam sukurtą dizainą, tad konstruktoriai priversti sukti galvą, kaip nuo jo nenukrypti. Kai projektas patvirtinamas, pradedami bandymai, vyksta naujo gaminio rinkos tyrimas, siūlomi patobulinimai. Jei gaminys patvirtinamas, pradedama ruoštis serijinei gamybai – parengiamos formos, surinkimo linijos. Visa tai kuria „Vilmai“ pridėtinę vertę.

Lyderių dešimtuke – ir kartono bei popieriaus gamybos AB „Grigeo Klaipėda“, kuri 2017 m. pajamas padidino 39%. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo kilusi rinkoje produkcijos kaina ir apdairios investicijos į didesnį pajėgumą. Gintautas Pangonis, AB „Grigeo“ įmonių grupės prezidentas, neslepia: kad susiklostys tokios palankios aplinkybės, buvo sunku nuspėti, bet prognozuota, kad kartono poreikis augs, nes tai ekologiška medžiaga ir kuo toliau, tuo plačiau jis bus naudojamas.

Be to, investuojant ir modernizuojant gamybą, anot jo, vertinti ir tokie aspektai kaip ekonomiškumas, masto ekonomija.

„Įmonėje dirbančių žmonių skaičius per metus sumažėjo daugiau nei 6%, iki 175, didelį dėmesį skyrėme resursams taupyti – pernai buvo pagerintas pagrindinių žaliavų, medžiagų ir energijos normatyvinis sunaudojimas 1 t produkcijos pagaminti“, – vardija p. Pangonis.

Beje, peržvelgus visų lyderių metinės atskaitomybės dokumentus galima atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir auga, visos įmonės akcentuoja taupymą. Tai leidžia per keletą metų joms sukaupti įspūdingo dydžio pelną. Pavyzdžiui, iš Registrų centrui pateiktos Vilniaus rajono plastikinių pakuočių gamintojos UAB „Lietpak“ metinės ataskaitos matyti, kad 2018 m. pradžioje bendrovė buvo sukaupusi 85 mln. Eur nepaskirstyto pelno – pernai uždirbtas 17,3 mln. Eur grynasis pelnas nebuvo paskirstytas.

Kita lyderė – acetatinių ir popierinių filtrų gamybos UAB „Nemuno banga“, nors ir buvo sugriežtinta tabako gaminių reguliavimo politika, pernai uždirbo 9,9 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno ir turi sukaupusi 34,3 mln. Eur nepaskirstyto pelno.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, pavasarį yra prognozavęs, kad šiemet apdirbamoji pramonė gali augti lėčiau negu praėjusiais metais, bet jeigu pagrindinėse eksporto rinkose nebus sukrėtimų, šis sektorius vis vien plėsis.

Prognozės kol kas pildosi – Statistikos departamentas skelbia, kad apdirbamoji pramonė pirmąjį pusmetį pajamas padidino 8,15 %, iki 10,2 mlrd. Eur, ikimokestinio pelno uždirbta 14 % daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį – 646 mln. Eur.