Budapešte įvyko antrasis aukšto lygio susitikimas skaitmeninimo klausimais

„Raktas, kuris leistų įjungti „aukštesnę pavarą“ Europos ekonomikoje, glūdi spartesnėje skaitmeninėje transformacijoje ir konkurencingumo didinime“, – 2018 m. sausio 25-26 dienomis Budapešte vykusiame antrajame Regioniniame skaitmeniniame aukšto lygio susitikime (angl. 2nd Regional Digital Summit) pabrėžė Vengrijos ekonomikos ministras Mihály Varga. Šio renginio metu išskirtinis dėmesys buvo skiriamas pramonės skaitmeninimui, taip pat tokioms temoms kaip pažangios transporto priemonės ir išmanūs miestai.

Skaitmeninės technologijos jau dabar keičia mūsų darbo, mokymosi metodus, taip pat performuoja mūsų švietimo sistemą, daro įtaką verslo sprendimams. Susitikimo metu eurokomisarė Mariya Gabriel pabrėžė kelis esminius iššūkius, kurie kyla Europos pramonei vykstančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste. Kaip vienas iš pagrindinių tokių iššūkių yra tinkamos teisinės sistemos užtikrinimas. Siekiant įveikti šį iššūkį ir stiprinti bendrąją rinką, 2015 m. gegužės 6 d. Europos Komisija paskelbė Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir pasiūlė 35 iniciatyvas, apimančias tiek teisėkūros, tiek ne teisėkūros priemones, kurios yra nukreiptos į tokias sritis kaip, pirmiausia, geresnės prieigos vartotojams ir verslui prie skaitmeninių prekių ir paslaugų Europoje užtikrinimas, taip pat tinkamų ir vienodų sąlygų pažangiems skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms sukūrimas ir, galiausiai, maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių panaudojimas. Nepaisant to, kad Europos Komisija yra pradėjusi daugybę iniciatyvų, tačiau didžioji jų dalis vis dar yra neįgyvendintos. Tokia situacija stabdo bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimą, kurioje nebeliktų dėl reguliavimo atsiradusių kliūčių tarpvalstybinei prekybai, būtų sudaromos palankios sąlygos konkurencijos augimui ir vieningos bendrosios rinkos užtikrinimui. Todėl susitikimo metu buvo pabrėžta, kad siekiant stiprinti bendrąją rinką ir išlikti konkurencingais tarptautiniu mastu, būtina apjungti Europos Sąjungos institucijų ir visų ES valstybių narių pastangas ir greičiau įgyvendinti pradėtas iniciatyvas.

Tai pat susitikimo metu buvo pabrėžta sutelktų investicijų svarba. Europai reikalingas bendras strateginis požiūris į investicijas, kurios būtų nukreiptos į skaitmeninimą, o ypač į tas sritis, kurios yra laikomos esminėmis siekiant Europai judėti pirmyn. Siekiant skaitmeninės transformacijos, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ryšiui ir skaitmeniniai infrastruktūrai. Nors Europos Sąjunga siekia, kad iki 2020 metų kiekvienoje valstybėje narėje būtų bent po vieną miestą, kuris gautų naudos iš 5G technologijos, tačiau šiuo metu vis dar mažiau nei 76 proc. Europos namų ūkių turi prieigą prie didesnės kaip 30 Mbps ryšio spartos. Todėl siekiant kurti ir išlaikyti savo konkurencingumą turime skirti daugiau dėmesio tinkamo junglumo užtikrinimui.

Siekiant Europos konkurencingumo, taip pat svarbu, kad  pramonė būtų atvira ir turėtų prieigą prie naujausių technologijų, tokių kaip robotika, kibernetinės fizinės sistemos, daiktų internetas, 5G, kibernetinė sauga ir itin našus skaičiavimai. Atsižvelgiant į tai, paskelbta Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyva siekiama užtikrinti, kad bet kuris pramonės sektorius Europoje galėtų gauti visokeriopą naudą iš skaitmeninių technologijų siekiant gerinti savo produkciją, tobulinti procesus ir pritaikyti verslo modelius skaitmeninio amžiaus poreikiams. Šiam tikslui pasiekti pabrėžiama, pirmiausia, nacionalinių pramonės skaitmeninimo strategijų ir platformų suderinimo, antra, skaitmeninių inovacijų centrų tinklo vystymo svarba.

Konferencijos metu taip pat buvo pabrėžiama investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) svarba Europos konkurencingumui. Šiuo metu Europos Sąjunga į informacinių ir ryšių technologijų MTEP investuoja tik pusę tiek, kiek šiai veiklai išleidžia Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija. Todėl raginama didinti investicijas šios veiklos atžvilgiu ir stengtis pasivyti minėtas valstybes. Taip pat pabrėžta inovacijų svarba skaitmeninės transformacijos įgyvendinimo atžvilgiu. Kaip buvo teigiama susitikimo metu, Europos ateitis yra grindžiama pasitikėjimu. Tam kad tokia padėtis išliktų ir ateityje, svarbu užtikrinti, kad inovacijos būtų ne tik suprantamos, bet ir saugios.

Vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija kelia daugybę naujų klausimų, tarp kurių svarbus vaidmuo tenka žmonių įgūdžiams. Atlikti tyrimai rodo, kad iš visų 500 mln. ES piliečių net 56 proc. asmenų vis dar neturi bent jau bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tuo tarpu jau nuo 2020 metų tokie įgūdžiai ir žinios bus reikalingos apie 90 proc. darbo vietų. Tokia situacija neigiamai veikia visos Europos Sąjungos konkurencingumą, todėl reikalingas spartus progresas ir investicijų nukreipimas šio klausimo sprendimo atžvilgiu.

Antroji Budapešte vykusio aukšto lygio susitikimo dalis buvo skirta panelinei diskusijai, kurioje, be kitų klausimų, buvo pristatoma Vengrijos nacionalinė pramonės platforma IPAR 4.0. Taip pat pristatytos pagrindinės šios platformos kryptys ir tematinės darbo grupės, kurios apima tokių klausimų sprendimą kaip strateginis planavimas, įdarbinimas, švietimas ir kvalifikacijos kėlimas, gamyba ir logistika, IRT technologijos, Industry 4.0 kibernetinė pilotinė sistema, inovacijos ir verslo modeliai bei teisinė aplinka.

Panelinės diskusijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama tokiems klausimams, kaip pagrindiniai iššūkiai ir galimybės, kylančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, o ypač Centrinės ir Rytų Europos dalyje. Taip pat sritys, į kurias pramonės įmonės turėtų labiausiai atkreipti dėmesį. Šioje diskusijoje dalyvavo Serbijos telekomunikacijų ir turizmo ministerijos ministro patarėja, Google kompanijos atstovė, Kroatijos ministro pirmininko patarėja, Vokietijos telekomunikacijų bendrovės atstovas ir Vengrijos ekonomikos ministerijos kancleris. Diskusijos metu buvo išryškinti tokie šiuo metu Europoje kylantys iššūkiai kaip pramonės konkurencingumo išlaikymas ir socialiniai iššūkiai.

Konferencijos metu taip pat vyko skaitmeninių technologijų paroda. Savo skaitmenines technologijas pristatė tokios pasaulinės įmonės kaip Bosh, Siemens, Ericksson, Delta Robotics ir kt.

„ALTAS komercinis transportas“ baigia įgyvendinti išskirtinį projektą: policija turės komisariatus ant ratų

Bendrovė „Altas komercinis transportas”, LINPRA narė, turi daugiau nei 15 metų patirties gaminant mažuosius autobusus, greitosios medicinos pagalbos automobilius bei konvojavimui skirtas transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms, o šiuo metu įgyvendina neeilinį Lietuvos policijos užsakymą – čia kovo mėnesį bus baigti gaminti mobiliais policijos biurais vadinami 114 automobilių, kurie kasdienį policijos darbą leis pakylėti į naują kokybės lygį.

„Eksportuojame apie 85 proc. produkcijos, tad esame įgyvendinę nemažai įvairių užsakymų gaminant specialiosios paskirties transportą užsienyje, tarp jų – gynybos ir saugumo poreikiams. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, keleivinio transporto, esame vieni lyderių Skandinavijos šalyse. Mūsų įmonėje yra lankęsi stambių gynybos srityje dirbančių užsienio korporacijų atstovai, kurie teigiamai įvertino turimus pajėgumus, kompetencijas ir mato didelį potencialą įgyvendinti bendrus projektus. Didieji užsienio šalių partneriai ypač vertina gamybos procesų skaidrumą ir inžinerinę kompetenciją. Mūsų įmonėje tam skiriamas didelis dėmesys: investuojame į programinę įrangą, nuolat tobuliname esamus procesus.  Todėl mums labai džiugu, kad galėsime reikšmingai prisidėti prie Lietuvoje įgyvendinamų projektų“, – sako bendrovės „Altas komercinis transportas” generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.

Modernią gamyklą Avižienių seniūnijoje netoli Vilniaus turinti bendrovė laimėjo Lietuvos policijos departamento paskelbtą konkursą, kurio vertė – 4,9 mln. Eur.

Naujieji policijos automobiliai bus aprūpinti pagrindinėmis kasdieniam policijos darbui būtinomis priemonėmis: juose bus sukurtos darbo vietos 3-4 policijos pareigūnams, kurie nevažiuodami į komisariatą galės iš karto surašyti protokolą ar atlikti kitus būtinus veiksmus.

Automobiliuose bus įrengtos ir mini areštinės, kuriose bus galima laikinai laikyti iki dviejų pažeidėjų, taip pat įrengtos specialios nišos ginklams, neperšaunamoms liemenėms ar vadinamiesiems „ežiams” (priverstinio automobilių stabdymo priemonėms) laikyti. Visuose automobiliuose bus elektros lizdai, kondicionieriai, specialus apšvietimas, vaizdo kameros viduje ir išorėje.

Iš žaliavinio automobilio pagamina ką tik reikia: nuo greitosios pagalbos automobilių iki konvojavimo transporto

„Altas komercinis transportas” yra antrojo etapo specializuotų automobilių gamintojas, kaip žaliavą gamybai naudojantis „Volkswagen”, „Mercedes-Benz”, „Iveco”, „MAN” ir kitų automobilių bazes.

„Bazinis automobilis mums yra kaip žaliava. Specialiai mūsų poreikiams pirmojo etapo gamintojai pateikia tik iš dalies sukomplektuotus bazinius automobilius, kurie neturi nieko, išskyrus metalinį furgoną. Dažnu atveju nebūna nei langų, nei durų. Metaliniai kėbulai pergaminami pagal konkretų užsakovų poreikį ir neretai išpjaustymai būna tokie drastiški, kad norint išlaikyti bazinio automobilio garantijas, yra privaloma gauti specialius bazinio automobilio gamintojo sutikimus. Dažnai automobilio konstrukcija taip stipriai pakeičiama, kad mums tenka prisiimti didžiąją dalį atsakomybės už galutinį produktą”, – pasakojo bendrovės vadovas E. Radzevičius.

Jis pridūrė, kad vidaus įrangos sumontavimas jau yra paprastesnė gamybos etapo dalis, nors į vieną mažąjį autobusą vidutiniškai sumontuojama apie 500 unikalių detalių.

Pasak E. Radzevičiaus, dėl didelės užsakymų specifikos bei įvairovės bazinių automobilių gamintojai paprastai neturi tokių technologinių ir gamybinių pajėgumų, kad galėtų taip greitai ir kokybiškai pagaminti specialiosios paskirties automobilius, kurių funkcija gali būti pati įvairiausia: nuo autobuso keleivių pervežimui ar greitosios medicinos pagalbos automobilių iki specialiosioms operacijoms skirtų transporto priemonių gynybos ir saugumo sektoriui.

Gamyba vyksta specialioje linijoje: kasdien pagaminama po tris automobilius

„114 automobilių policijai mes pagaminsime mažiau nei per dešimt savaičių – suderinus gamybos procesą pro gamyklos vartus per dieną išvažiuos po tris automobilius. Tai yra labai geras rezultatas. Per tokį trumpą laiką pagaminti tokį didelį kiekį specializuotų automobilių mums leidžia išskirtinė praktinė patirtis, gerai išplėtoti gamybos pajėgumai bei gamyboje naudojamos inovacijos”, – teigė bendrovės „Altas komercinis transportas” generalinis direktorius E. Radzevičius.

Įgyvendinant policijos užsakymą iš pradžių buvo pagamintas prototipas, o vėliau jo pagrindu ir kiti automobiliai. Gamyba vyksta specialiai šiam projektui parengtoje linijoje, į kurią kas tris valandas vienas automobilis įvažiuoja ir vienas iš jos išvažiuoja.

Apie UAB „Altas komercinis transportas“

UAB „Altas komercinis transportas“ yra tarptautinis mažųjų autobusų, greitosios medicinos pagalbos ir specialiosios paskirties transporto gamintojas. Bendrovės atstovybės veikia 16–oje valstybių, o kompanijos gaminiai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. Šalia Vilniaus įsikūrusioje ir daugiau nei 8000 kv. m užimančioje modernioje gamybinėje bazėje kas keturias valandas pro vartus išrieda po naują autobusą. Per metus pagaminama daugiau nei 500 įvairios paskirties transporto priemonių.  „Altas komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio lygio  partneriais, įskaitant automobilių gamintojus „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ir „Iveco“. Bendrovė yra sertifikuota pagal tarptautinius ISO 9001 kokybės valdymo ir ISO 14001 aplinkosaugos standartus, o jos sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 200 skirtingos specializacijos profesionalų.

Naujiena VERSLO ŽINIOSE.
Nuotrauka Juditos Grigelytės. 

Lietuvos gimnazistų išradimai išmaniems namams

Vasario 7 d. gabiausi mokiniai iš visos Lietuvos rinkosi Vilniaus licėjuje, kur dalyvavo pirmajame techninės kūrybos hakatone gimnazijoms „TechHero 2018“. Renginio iššūkis – per 1 dieną sukurti veikiančius prototipus išmaniems namams. Renginio metu jiems talkino patyrę inžinieriai iš VGTU „LinkMenų fabriko“ ir VGTU dėstytojai. Komandas vertino inžinerijos atstovai iš mokslo ir verslo sektoriaus. Vertingais prizais apdovanotos net 8 komandos.

Vilniaus licėjaus mokinių organizuojamame ir VGTU „LinkMenų fabriko“ bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA globojamame hakatone susirungė 14 komandų iš visos Lietuvos. Dalyviai turėjo per vieną dieną sukurti išmanų įrenginį namams, naudodami įvairius elektronikos elementus, fanerą ir kitas medžiagas. Nors prototipavimui komandos turėjo tik 4 valandas, sukurti produktai stebino išbaigtumu ir dizainu.

Geriausiu prototipu išrinktas Kauno jėzuitų gimnazijos sukurtas prietaisas, skirtas neįgaliesiems ir padedantis vienus trūkstamus jutimus pakeisti kitais, pavyzdžiui, aklumą kompensuojant garsu. Komanda laimėjo kompanijų „Proftools“ ir „3D Creative“ įsteigtą prizą – 3D spausdintuvą mokyklai ir bilietus į socialinio verslo hakatoną „ChangeMakers’ON“.

Net dvi komandos – Vilniaus licėjaus ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos – apdovanotos VGTU „LinkMenų fabriko“ naryste 3 mėnesiams, kur toliau vystys išmanaus šaldytuvo idėją. Abiem komandoms pristačius skirtingus prototipus išmaniems šaldytuvams, komisija pasiūlė suvienyti jėgas ir projektą vystyti kartu.

„Micro:bit“ rinkinys, kurį įsteigė iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“, atiteko Vilniaus Valdorfo mokyklos komandai, sukūrusiai namų sistemą, padedančią susitelkti į mokymąsi, ribojant interneto prieigą bei kitus trikdžius.

Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazistus, pasiūliusius automatinę namų rūšiavimo sistemą, Europos socialinio verslumo ir inovatyvių studijų institutas pakvietė į socialinio verslo hakatoną „ChangeMakersON“.

Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokiniai, nustebinę komisiją originalumu, laimėjo rėmėjo „Trafi“ įsteigtą prizą – pakvietimus visai komandai į LOGIN konferenciją. Jų idėja – specialus seifas, automobilio rakteliams ir teisėms laikyti, kurį galima atidaryti tik esant blaiviam.

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai, pasiūlę išmanaus kambario koncepciją, buvo pakviesti apsilankyti virtualios realybės pramogų centre „VR kambarys“.

Progimnazijos „Magis“ mokiniai apdovanoti Robotikos akademijos kursais už automatinio maisto dozatoriaus naminiams gyvūnams prototipą. Taip pat tai buvo ir pati jauniausia dalyvavusi komanda, sudaryta iš 6-ų ir 7-ų klasių mokinių.

„TechHero2018“ idėjos autorius ir vienas iš pagrindinių organizatorių Elvis Lepardinas paklaustas, kaip kilo renginio idėja, pasakojo, kad pernai jo komanda dalyvavo ir taip pat laimėjo vieną pagrindinių prizų „MakerFest“ hakatone VGTU „LinkMenų fabrike“: „Tuomet gimė noras sukurti kažką panašaus, tik šįkart išskirtinai orientuotą į mokinius. Organizatoriams atrodo svarbu populiarinti praktinį mokymąsi tarp Lietuvos mokinių, kurie mokyklose apie STEM  mokosi dažniausiai tik teorijos, tačiau neapčiuopia praktiškai. Patys būdami mokiniai suprantame, koks svarbus yra praktinis mokymasis ir tikime, kad tikrasis STEM žinių potencialas gali būti išnaudotas tik tada, kai mokiniai turi tvirtas tiek praktines, tiek teorines žinias“, – pasakojo Vilniaus licėjaus abiturientas Elvis Lepardinas.

Renginio dalyviai ir organizatoriai patvirtino rašytojos Betės Mendi Koni mintį, kad nėra nieko neįmanomo, yra tik mūsų požiūris į tai, kas neįmanoma.

„Mes įsitikinę, kad ateitis priklauso kūrybiškam, versliam, technologiškai nusimanančiam jaunimui, turinčiam platų tarpdisciplininį mąstymą. Smagu, kad tokių iniciatyvų kaip „TechHero“ daugėja, o Lietuvos verslas vis dažniau prisideda prie jų skatinimo. Techninė kūryba tampa „madinga“, džiaugiamės, galėdami prie to prisidėti ir kartu kurti išmanią Lietuvą“, – konkursą apibendrino VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius Adas Meškėnas.

Vienos svarbiausių metalo parodų Vokietijoje balandžio mėnesį: WIRE 2018 ir TUBE 2018

2018 balandžio 16–20 d. Diuseldorfo parodų centre ir vėl duris atveria pasaulinės parodos – tarptautinė specializuota vielos ir kabelių paroda WIRE ir tarptautinė specializuota vamzdžių paroda TUBE – kurių tikslas – pristatyti pažangias vielos, kabelių ir vamzdžių pramonės sektorių technologijas, naujas mašinas ir paslaugas.

WIRE 2018 ir TUBE 2018

Per penkias parodos dienas 16 parodos salių, kurių bendras parodai skirtas plotas 110 000 kvadratinių metrų, susitiks pagrindiniai daugiau nei 2 600 pramonės šakų dalyviai. Tikimasi ir maždaug 70 000 lankytojų iš užsienio. Taip įspūdingai specializuotos Diuseldorfo parodos patvirtina, kad jos užima 1 vietą tarp pasaulinių savo sektorių parodų.

Paroda WIRE vyks 9–16 salėse ir dalyje laikinai įrengtos 18 salės: bus pristatomos laidų gamybos ir apdirbimo mašinos ir įrenginiai, gamybos technologijoms skirti įrankiai ir pagalbinės medžiagos bei žaliavos, specialūs laidai ir kabeliai.

Be to, bus pateiktos matavimo, valdymo ir reguliavimo technologijų bei kontrolės įrangos ir specialių sričių naujovės.  Dar stipriau nei anksčiau pagrindinis dėmesys bus sutelktas į šviesolaidžius. Tokiu būdu Diuseldorfo paroda reaguoja į didėjantį šviesolaidžių naudojimą energetikos pramonėje, statybos ir komunikacijų srityse.

Laidų, kabelių ir šviesolaidžių mašinų sektoriai prisistatys 9–13 ir 16 salėse, o tvirtinimo technika (angl. Fastener Technology) prisijungs 15 salėje. Tinklų virinimo mašinas (angl. Mesh Welding) ir spyruoklių gamybos įrangą (angl. Spring Making) rasite 13 salėje.

Tradiciškai daug dalyvių WIRE parodoje atstovauja Italijai, Belgijai, Prancūzijai, Ispanijai, Austriją, Nyderlandams, Šveicarijai, Turkijai, Didžiajai Britanijai, Švedijai ir Vokietijai.  Iš užjūrio laukiama JAV, Pietų Korėjos, Taivano, Indijos ir Kinijos įmonių.

TUBE 2018 prisistatys 3–7.0 salėse ir 16, 17 salėse bei dalyje laikinai įrengtos 18 salės. Gausią pasiūlą sudarys vamzdžių gamybos, vamzdžių apdirbimo ir vamzdžių perdirbimo mašinos ir įrenginiai bei žaliavos, vamzdžiai ir priedai, panaudotos mašinos, technologiniai įrankiai, pagalbinės priemonės, matavimo, valdymo, reguliavimo ir kontrolės įrenginiai.

Pasiūlą papildys vamzdynai ir OCTG technologijos sritis, profiliai ir mašinos bei plastikiniai vamzdžiai. Ir toliau didelė paklausa iš Kinijos užtikrina, kad vėl bus įrengtas Kinijos paviljonas. Su šūkiu „Meet Chinas Expertise“  16 salėje prisistatys Kinijos vielos, kabelių ir vamzdžių pramonės sritys.

Vamzdžių priedai įsikurs 17 salėje, prekybą vamzdžiais ir vamzdžių gamybą rasite 3 ir 4 salėse, vamzdžių formavimo įranga prisijungs 5 salėje.  Mašinos ir įranga bei vamzdžių apdorojimo mašinos pristatomos 6 ir 7a salėse. Profiliai ir plastikiniai vamzdžiai įsikūrę 3–7.0 salėse bei 16 ir 17 salėse.

Ir TUBE parodoje daugiausiai dalyvių bus iš Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Turkijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Vokietijos. Iš užjūrio atvykę dalyviai daugiausiai atstovaus Indijai, JAV, Kinijai ir Pietų Korėjai.

Naujausią informaciją apie abi parodas rasite internete: www.wire.de ir www.Tube.de.

Papildoma informacija:
Plieno vamzdžių rinka 2016
Kabelių sektorius

Atstovas spaudai 2018:
Petra Hartmann-Bresgen M.A.
Ulrike Osahon
+49 (0)211/4560-541/-9922
+49 (0)211/4560-87 541
HartmannP@messe-duesseldorf.de

AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupę papildė nauja įmonė

Praeitų metų pabaigoje AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupę papildė nauja įmonė – „Vakarų technologiniai sprendimai“, kuri vykdys nerūdijančio plieno ir aliuminio konstrukcijų gamybos projektus. „Išanalizavus situaciją palengva atsigaunančioje naftos ir dujų gavybos pramonėje, SGD bei atsinaujinančios energetikos sektoriuose, įžvelgėme perspektyvą šiai specifinei rinkai pasiūlyti savo paslaugas. Naujai įkurta įmonė plėtos nerūdijančio plieno ir aliuminio konstrukcijų gamybą, kurs naujas darbo vietas bei pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir Klaipėdos uostui“, – apie įmonės pozicijas ir ateities planus pasakojo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

2018 m. tendencijos: apie pramonės ateitį su santūriu optimizmu

Straipsnio autorius – Rima Rutkauskaitė, „Verslo žinios“

2017-ieji buvo pirmieji metai, kai gamybininkai garsiai ištarė: nebepagaminame tiek, kiek galėtume parduoti. Ir nebegalime plėstis tiek, kiek norėtume, nes nebebūtų, ko įdarbinti. Vis dėlto pastarąjį pusmetį rinką drebino žinios apie planuojamas gana solidžias užsienio ir vietos investicijas į pramonę.

Didžiausią šalies darbdavę – Lietuvos pramonę – neramina tik įtampa darbo rinkoje.

Mūsų šalyje daugiausia gyventojų dirba pramonėje: šiame sektoriuje pernai įdarbinta daugiausia žmonių. Statistikų skaičiavimu, 2016 m. pramonėje dirbo 238 700 žmonių, arba 17,5 proc. visų užimtų šalies gyventojų. Prekyboje darbuojasi šiek tiek mažiau – 233 500, arba 17,2 proc. visų užimtųjų.

2016 m. pramonėje buvo sukurta 9000 naujų darbo vietų. 2016 m. daugiausia – 3100 (18,8 proc. visų laisvų darbo vietų) – taip pat buvo užfiksuota šioje srityje. Pastarasis skaičius rodo, kad darbo jėgos stygius nėra tuščios kalbos.

Stabdys – švietimo problemos

Nors metai neseniai baigės, kai kuriuos apibendrinimus jau galima daryti – daugeliui sektorių tai buvo itin sėkmingi metai, bendrovės augino pardavimus, eksportą ir pelną.

Statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šalies pramonės produkcija išaugo 6,1 proc., o apdirbamoji gamyba – 6,5 procento. Prognozuojama, kad analogiškos tendencijos tęsis ir 2018 m.

„Tam įtakos turėjo atsigaunanti Europos pramonė, teikianti vilčių inžinerinės pramonės įmonėms ir ateinantiems metams, žinoma. Pagrindinis iššūkis lieka darbuotojų stoka. Būtent todėl pastaruosius kelerius metus mūsų asociacija aktyviai veikia, siekdama atkreipti valstybės dėmesį į būtinybę pertvarkyti švietimo sistemą“, – pabrėžia Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas.

Inžinerinė pramonė generuoja daugiau kaip ketvirtadalį šalies BVP ir smarkiai prisideda prie jo augimo. Beje, šie rezultatai pasiekti beveik nedidinant darbuotojų skaičiaus, o tai įmanoma tik investuojant į aukštąsias technologijas, diegiant inovacijas ir keliant darbuotojų bei inžinierių kvalifikaciją.

Vienas sparčiausiai augančių apdirbamosios pramonės sektorių yra metalo apdirbimo. Pirmąjį pusmetį šio sektoriaus įmonių nominaliosios pajamos išaugo 42 proc., realios gamybos apimtis daugiau negu 1,5 karto.

„Tradiciniu vadinamas metalo sektorius sparčiai modernizuojamas, tobulinami gamybos procesai, investuojama į naujausius įrenginius ir technologijas, todėl ir jaučiamas toks proveržis. Šie ir kiti metai – sektoriaus augimo pikas, o kaip bus vėliau, šiuo metu sunku prognozuoti, nes išlaikyti tokį intensyvų augimą bus nelengva“, – svarsto Tomas Jaskelevičius, UAB ,,Arginta Engineering“ direktorius.

Plastiko pramonė – ant bangos

Atsigaunanti Europos pramonė teikia daugiau galimybių ir Lietuvos plastiko įmonėms – šį sektorių augina populiarėjantis plastiko pakuočių naudojimas įvairiose gamybos šakose. Tai demonstruoja skaičiai: pirmąjį pusmetį sektoriaus augimas siekė 15 proc., o, didėjant sektoriaus įmonių pelnui, kapitalo grąža 2016 m. siekė 18 procentų. Panašaus augimo tikimasi ir antrojoje 2017 m. pusėje.

Plastiko pramonės įmonės yra vienos pelningiausių apdirbamojoje pramonėje. Maždaug du trečdaliai plastiko produktų eksportuojama, o pagrindinės rinkos – Vokietija, Lenkija, Švedija. Beje, pastaruoju metu eksportas auga į Indiją, Honkongą, Naująją Zelandiją.

„Nors sektoriaus augimo tendencijos džiugina, o Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį potencialą, yra tam tikrų trukdžių, ribojančių pramonės plėtrą“, – įspėja Rimantas Damanskis, Šiaulių šviestuvų UAB „Artilux NMF“ ir plastikinių komponentų UAB „Frilux NMF“ vadovas.

Didelių pasaulio bendrovių keliamus reikalavimus, anot jo, trukdo patenkinti kol kas ribotas įmonių techninis lygis, taip pat procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas.

„Jau daugiau nei dešimt metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nė vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra rengiami plastiko liejimo mašinų operatoriai“, – atkreipia dėmesį R. Damanskis.

Apdirbamojoje pramonėje šiemet į priekį šovė elektros įrangos bei optinių ir elektroninių produktų gamybos įmonės – jos beveik trečdaliu išaugino pardavimus pirmąjį šių metų pusmetį. Ir, nors praėjusiais metais šio sektoriaus įmonių pelnas traukėsi, abu sektoriai šiemet pasižymi ryškia augimo tendencija.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims, yra išsakęs prognozę, kad 2017 m. metais aukštųjų technologijų dalis visoje gamyboje turėtų sudaryti 7,4 procento. Tai leis Lietuvai pagal šį rodiklį atitrūkti nuo ES autsaiderių ir labiau priartėti prie ES vidurkio.

Su nerimo ženklu

Vis dėlto kai kurios analitikų prognozės turi nerimo atspalvį. Pavyzdžiui, gamintojai įspėjami dėl sparčiai augančio eksporto į Švediją ir Norvegiją, kuriose nekilnojamojo turto rinka yra netoli perkaitimo ribos, o namų ūkių įsiskolinimo lygis labai išaugęs. Ir jeigu Skandinavijoje susiformavęs nekilnojamojo turto burbulas sprogs, dauguma eksportuotojų gali nukentėti.

Kita grėsmė kyla gaminantiems pagal užsakymus – Vakarų įmonėms sparčiai robotizuojant gamybą, o Lietuvos įmonėms modernizuojantis vis dar per vangiai, tokie užsakymai gali nutrūkti.

Be to, į pelno eilutę kėsinasi spaudimas kelti atlyginimus. Pavyzdžiui, nagrinėjant pirmojo 2017 m. metų pusmečio bendrą apdirbamosios pramonės pelno ir nuostolio ataskaitą, į akis krinta smarkiai išaugusios veiklos sąnaudos – 28 procentai. Smulkiau jas išskleidus matyti, kad bendrosios ir administravimo sąnaudos šoktelėjo 41 proc. ir gerokai apkarpė apdirbamosios pramonės ūkinės veiklos pelną, palyginti su 2016 metais. Kadangi viena reikšmingesnių bendrųjų ir administravimo sąnaudų kategorijų yra valdymo ir aptarnavimo personalo darbuotojų atlyginimai, matyti, kaip reikšmingai šias eilutes išpūtė algų augimas.

Dar vienas svarbus veiksnys, didinantis pramonės įmonių sąnaudas, – žaliavų kainos. 2016 m. pradžioje fiksuotas energijos išteklių kainų dugnas ir daugelio žaliavų kainos buvo nusiritusios į keleto metų rekordines žemumas, o šiemet daugelis jų brango. Vis dėlto dauguma gamintojų, siekiančių palaikyti savo produkcijos konkurencingumą, neskuba iškart kelti produkcijos kainų arba kelia jas nuosaikiau savo pelno sąskaita.

Tad, nors šiandien pramonės padėtis gera, vertindami jos perspektyvas kai kurie analitikai demonstruoja gana santūrų optimizmą.

Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą

2017-ųjų metų pabaiga reikšminga profesinio mokymo pertvarkai – Prezidentė pasirašė Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas.

Kodėl tai svarbu mums, inžinerinės pramonės atstovams?

– Verslo atstovams bus lengviau įsitraukti į profesinio mokymo įstaigų valdymą – visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis, o už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys ne tik mokyklos atstovai, bet ir socialiniai partneriai;

– Moksleiviai atsakingiau ir motyvuočiau rinksis profesiją – profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. Taip pat naujasis įstatymas aiškiai apibrėžia, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas.

– Profesinis mokymas atlieps šiandieninius verslo poreikius – profesinių mokyklų tinklas bus vystomas atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimas – į ekonomikos prognozes.

– Augs profesinio mokymo prestižas – bus užtikrinama mokymo kokybė, kas 5 metus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai.

– Atnaujintu profesinio mokymo įstatymu numatoma įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Tokiu būdu profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžius įgis realioje darbo vietoje, galės dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, o lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.

Tikimės, kad šie pakeitimai padės įgyvendinti vieną iš prioritetinių Europos komisijos ir Europos šalių darbdavių siekį – padaryti profesinį mokymą pirmuoju pasirinkimu tarp jaunų žmonių!

Nuotraukos šaltinis ir daugiau informacijos Prezidentės puslapyje.

Ūkio viceministru paskirtas LINPRA direktorius Gintaras Vilda

Reikšminga žinia Lietuvos inovacijų politikoje – naujuoju Viceministru Ūkio ministerijoje paskirtas ir nuo 2018 m. sausio 15 d. darbą pradės LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Jis yra pirmasis ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus pavaduotojas. G.Vilda viceministru pradės dirbti sausio 15 dieną ir bus atsakingas už inovacijų politiką.

PLAČIAU.

Devyni pramonės mėnesiai: impulsą davė atsigavęs eksportas

14,5 mlrd. Eur pardavimo pajamos ir 909 mln. Eur ikimokestinis pelnas – tokius 9 šių metų mėnesių apdirbamosios gamybos duomenis pateikia Statistikos departamentas. O pelnas buvo beveik toks pat, kaip sudėjus 2011 ir 2012 m. Analitikų teigimu, toks rezultatas pasiektas didinant eksportą.

„Lyginant trijų ketvirčių 2016 ir 2017 m. duomenis, stebimas įspūdingas 16 % metinis augimas apdirbamosios gamybos sektoriuje. Turint mintyje, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius yra orientuotas į eksportą, sektoriaus pardavimo pajamų pokyčius būtų galima palyginti su lietuviškos kilmės prekių eksporto pokyčiais atitinkamu laikotarpiu. Per šių metų devynis mėnesius apdirbamosios gamybos pardavimo pajamos augo 16 % ir vos pusantro procentinio punkto lenkia lietuviškos kilmės prekių eksporto metinį didėjimą tuo pačiu laikotarpiu, kuris siekė 14,6%. Tai yra įspūdingą apdirbamosios gamybos pardavimo pajamų augimą atspindi ir eksporto statistika“, – atkreipia dėmesį Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pabrėžia: apdirbamoji gamyba Lietuvoje – vienas stabiliausių sektorių, kurio produkcijos augimas pastaraisiais iššūkių kupinais metais išliko tvarus. Impulsu pramonės rezultatams tapo eksporto rinkų atsigavimas, nes šis ūkio sektorius eksportuoja apie du trečdalius savo produkcijos.

„Kad šie metai apdirbamajai pramonei sėkmingi, matome iš to, kad išaugo šios veiklos bendrasis pelnas. Vadinasi, nors, palyginti su pernai, kilo tiek darbo kaštai, tiek atsitiesė pagrindinių žaliavų kainos, gamybos įmonės sugebėjo iš pagrindinės veiklos auginti pelną. Tačiau galutinis finansinis rezultatas šiemet, palyginti su pernai, 7,6 % kuklesnis dėl smarkiai išaugusių veiklos ir ypač bendrųjų ir administracinių sąnaudų. Prie padidėjusios šio tipo sąnaudų naštos gerokai prisidėjo ir atlyginimų kėlimas kvalifikuotiems valdymo ir administracijos darbuotojams“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.

Prasčiau bendrasis rezultatas, anot jos, atrodo ir dėl netiesioginės veiklos rezultatų – nuostolinga daugeliui pramonės šakų buvo finansų ir investicinė veikla, nors pernai ji davė pelno.

Rezultatus iškreipė gėrimų pramonė

Apdirbamosios gamybos pelno mažėjimas 7,6 %, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, kelia nerimą ir p. Ivanovui.

„Tačiau reikėtų vertinti ir tai, kad apdirbamosios gamybos įmonių materialinės investicijos atitinkamu laikotarpiu per metus išaugo 15,6 %, o tai turėjo įtakos finansinės bei investicinės veiklos rezultatams ir mažino pelno rodiklius“, – primena „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Kai kurių sektorių veiklos rezultatai suprastėjo ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų pramonės „MV Group Production“ 2016 m. nurodė uždirbusi 90 mln. Eur grynojo pelno. Vėliau patikslinta, kad pelnas „popierinis“, susijęs su turto perkainojimu, formuojant turto valdymo įmonę. Tai iškreipė visos apdirbamosios pramonės pelno rezultatą.

„Luminor“ vyriausioji analitikė, panagrinėjusi nemetalo mineralinių produktų pramonės pelno (nuostolio) ataskaitos eilutes, sako, kad atsigavusios statybos įpūtė aktyvumo ir šiai pramonės šakai: bendrasis pelnas augo 17 %. Tiesa, ikimokestinio pelno rezultatai prastesni, o jiems įtakos galėjo turėti išaugusios netiesioginės veiklos sąnaudos.

„Įmonės patiria daugiau išlaidų, nes daugelis paslaugų pabrango, smarkiai yra padidėjęs gamtos išteklių mokestis, sparčiai kilo darbo užmokestis, todėl statybinių medžiagų gamintojų kaštai išaugo. Ir ta tendencija tęsis toliau – jau dabar matome, kaip kyla kainos. O dėl aštrios konkurencijos gamintojai statybinių medžiagų kainų didinti negali“, – aiškina Dalius Gedvilas, Statybininkų asociacijos prezidentas.

Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamas pramonės lūkesčių indeksas rodo santūrų optimizmą: apdirbamosios gamybos lūkesčių indekso reikšmė ketvirtąjį ketvirtį siekia 60 punktų ir 10 punktų viršija kritinę 50 punktų ribą.

Šaltinis: Verslo žinios.

Pardavimo pajamos 2016 m. mln. Eur Pardavimo pajamos 2017 m., mln. Eur Pokytis, % Pelnas (nuostoliai) 2016 . mln. Eur Pelnas (nuostoliai) 2017 m. mln. Eur Pokytis, %
Apdirbamoji gamyba 12.498,769 14.501,119 16,0 982,953 908,612 -7,6%
Maisto produktų gamyba 2.345,019 2.575,728 9,8 114,428 88,450 -22,7%
Gėrimų gamyba 390,192 362,557 -7,1 111,987 19,936 -82,2%
Tekstilės gaminių gamyba 264,320 296,050 12,0 20,947 17,470 -16,6%
Drabužių siuvimas (gamyba) 287,521 306,650 6,7 16092 19,834 23,3%
Odos ir odos dirbinių gamyba 16,179 16,756 3,6 -0,421 0,424 200,7%
Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 808,263 912,269 12,9 24,743 30,835 24,6%
Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 329,718 410,384 24,5 29,185 28,586 -2,1%
Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 142,807 144,043 0,9 8,086 5,582 -31,0%
Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 1.299,867 1.460,586 12,4 111,306 108,788 -2,3%
Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 178,952 141,829 -20,7 72,589 21,741 -70,0%
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 669,818 797,684 19,1 53,663 46,426 -13,5%
Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 384,704 417,277 8,5 32,151 22,569 -29,8%
Pagrindinių metalų gamyba 37,415 50,524 35,0 -0,126 -0,309 -145,2%
Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 512,053 655,749 28,1 58,061 38,920 -33,0%
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 207,119 277,996 34,2 22,562 42,290 87,4%
Elektros įrangos gamyba 213,890 277,920 29,9 15,332 23,764 55,0%
Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 291,870 376,137 28,9 21,528 33,736 56,7%
Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 222,547 254,350 14,3 21,493 36,450 69,6%
Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 68,781 90,098 31,0 1,520 2,460 61,8%
Baldų gamyba 1.019,398 1.150,956 12,9 64,714 93,735 44,8%
Kita gamyba 173,337 182,053 5,0 9,792 12,994 32,7%
Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas 313,508 315,070 0,5 15,012 15,855

5,6%

 

Praplėstas priemonės „Kompetencijų vaučeris“ mokymo teikėjų ir programų sąrašas

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017 m. kovo 17 d. paskelbė Europos socialinio fondo finansuojamos priemonės Nr. 09.4.3-IVG-T-813 „Kompetencijų vaučeris“ kvietimą. Pagal šią priemonę remiami mokymai įmonėms, taikant „kompetencijų vaučerio“ sistemą, skirtą kvalifikacijos tobulinimo ir kompetentingumo plėtros galimybių prieinamumui įmonių darbuotojams didinti. Įmonės gali kreiptis dėl mokymo paslaugų darbuotojams į mokymo įstaigas, kurios yra įtrauktos į Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą, administruojamą VšĮ „Versli Lietuva“.

Į mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašą iki 2017 m. lapkričio 2 dienos buvo įtraukiamos tik tos mokymo įstaigos, kurios turi valstybės pasitikėjimą – turinčios teisę vykdyti ne mažiau kaip penkias akredituotas aukštojo mokslo studijų programas arba licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą pagal ne mažiau kaip penkias kvalifikaciją suteikiančias formalaus profesinio mokymo programas. Iš tokius reikalavimus atitinkančių mokymo įstaigų šiuo metu į Sąrašą yra įtraukta 50 mokymo įstaigų.

Siekiant palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti priemonės „Kompetencijų vaučeris“ lankstumą, buvo esmingai praplėstos mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo galimybės.

Nuo šiol mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Taip pat priemonės „Kompetencijų vaučeris“ mokymo paslaugų teikėjais gali tapti įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.

Priemonę „Kompetencijų vaučeris“ pradėjus įgyvendinti pagal De minimis reglamentą, atsirado galimybė įtraukti į Sąrašą ir remti ypač paklausius tarp darbdavių mokymus, kurie nebuvo leidžiami iki 2017 m. lapkričio 2 dienos: susijusius su pavojingais darbais ir pavojingais įrenginiais, taip pat su trūkstamomis Lietuvoje tiek aukštos, tiek vidutinės kvalifikacijos profesijomis bei užsienio kalbų, finansų valdymo, eksporto ir kitus mokymus.

Mokymo programų sąrašas yra atviras, jame neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per trumpą laiką galės būti įtraukta į sąrašą.

Patrauklesnės tapo minėtos priemonės mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Sąrašas, kurį administruoja viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, pateikiamas ČIA. Sąrašas yra nuolat papildomas ir į jį įtraukiami nauji reikalavimus atitinkantys mokymo paslaugų teikėjai ir mokymo programos.