G. Kvietkauskas. Pokyčiai profesinio mokymo politikoje – tik pirmosios kregždės

Parengė „Agenda“ redaktorė Rūta Jadzevičiūtė 

#LINPRAekspertai 

Profesinis mokymas ilgą laiką buvo švietimo sistemos paribiuose. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas pastebi, kad profesinis mokymas – turbūt vienintelė švietimo pakopa, kuri per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo praktiškai nepaliesta įstatymų leidėjų rankos. LINPRA viceprezidentas neslepia džiugesio, kad uždelsti pakeitimai profesiniame mokyme pagaliau pradėti, tačiau kol kas, anot jo, tai tik pirmosios kregždės.

Švietimo sistemoje stinga balanso

Pradėdamas pokalbį, G. Kvietkauskas skuba pabrėžti – profesinio mokymo vertė visada buvo aktuali verslui. Visgi iki šiol profesinis mokymas, pasak LINPRA atstovo, neatliepė darbo rinkos poreikių – disbalansas bado akis.

„Kalbant apie inžinerinės pramonės įmones, jose kvalifikuotų darbuotojų ir inžinierių santykis yra penki su vienu – tai yra penkiems kvalifikuotiems darbuotojams vadovauja vienas inžinierius. O visa švietimo sistema jau ilgus metus, užuot ruošusi daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, ugdo gerokai per didelį inžinierių skaičių. Dėl to susidaręs disbalansas iškreipia rinką ir daro labai neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Darbdaviai negali priimti daug inžinierių, nes neturi užtektinai kvalifikuotų darbuotojų. Tad situacija paradoksali: studijas baigę inžinieriai turi tris pasirinkimus. Pirma, kai kuriems, žinoma, pasiseka užimti retą laisvą, specialybę atitinkančią darbo vietą. Tačiau įprastai studijas ką tik baigę inžinieriai neturi darbo patirties ir verslas į juos žiūri skeptiškai, sunkiai įsileidžia. Todėl, antra, neįsidarbinus pagal specialybę, jiems tenka paminti savo savivertę ir eiti dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Arba, trečia, jei savivertė neleidžia to daryti, o sociumas spaudžia, jie pasirenka išvykti dirbti į užsienį. Vadinasi, profesinio mokymo užmarštis netgi paskatina emigraciją“, – mano G. Kvietkauskas.

Įvertinus tai, LINPRA viceprezidentas siūlo ir toliau kelti stojimo kartelę į aukštąsias mokyklas, kad daugiau jaunuolių rinktųsi profesinį ugdymą.

Ruošia ne tuos, kurių reikia

G. Kvietkauskas atkreipia dėmesį, kad profesinės mokyklos ilgą laiką ruošė visai ne tuos specialistus, kurių reikia darbdaviams ir, apskritai, Lietuvos ekonomikai.

„Dabar eina tik antri metai, kai profesinėse mokyklose pradėta daugiau ruošti pramonės specialistų. Iki šiol profesinėse mokyklose kasmet paruoštų pramonės darbuotojų skaičius nesiekdavo dešimtadalio visų Lietuvos pramonėje dirbančių specialistų. Tuo metu, pavyzdžiui, Ukmergėje esanti profesinė mokykla kasmet paruošdavo daugiau negu šimtą verslo turizmo žmonių. O kiek yra viešbučių Ukmergėje? Nesant tokio pobūdžio darbo pasiūlos, paruošėme specialistus bergždžiai. O stiprioms gamybinėms įmonėms, įsikūrusioms Ukmergėje, užtektinai specialistų neparuošėme“, – pastebi LINPRA viceprezidentas.

Jo teigimu, didžiausia problema yra profesinio mokymo programų turinys ir neoptimalus profesinių mokyklų tinklas. Sektoriniais praktinio mokymo centrais tapusios mokyklos yra perspektyvios, jose yra daug geros, šiuolaikiškos įrangos praktiniam mokymuisi. O kai kurios mokyklos visgi neišnaudoja visų galimybių ir neveikia efektyviai – jų plotai dideli, jose diegiama brangi įranga, tačiau moksleivių, kurie ją išnaudotų, nėra pakankamai. Dėl šios priežasties reikalingas visų mokymo įstaigų tinklo optimizavimas.

Nors, pasak G. Kvietkausko, dėl pakoreguoto profesinio mokymo įstatymo kokybės galima diskutuoti, verta pasidžiaugti pokyčių pradžia.

Deda daug vilčių į pameistrystę

G. Kvietkauskas ragina profesines mokyklas aktyviau žengti pameistrystės organizavimo keliu.

„Tik batsiuvys gali išmokyti mokinį siūti batus. Tik suvirintojas gali išmokyti mokinį, kaip tinkamai suvirinti. Vedu link to, kad tik amato meistras gali išmokyti paties amato. Todėl aš labai viliuosi, kad pameistrystė ateityje sudarys bent 80 proc. profesinio mokymo. Tik pabrėšiu – tikra pameistrystė. Dabar dar dažnai pameistrystė klaidingai interpretuojama, tuomet netinkamai ir įgyvendinama.

Tikroji pameistrystė reiškia tokį mokymo būdą, kai mokiniai didžiąją laiko dalį mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra įmonėse. Profesinėms mokykloms turėtų būti palikta tik teorijos mokymo dalis. Tai ypač aktualu, ateinant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Kaip žinia, pastaroji naikins daug darbo vietų, todėl konkurencingesnėmis šalimis taps būtent tos, kurios gebės greitai perkvalifikuoti savo žmogiškąjį kapitalą. Vadinasi, profesinis mokymas turi būti orientuotas ne tik į pirminį mokymą pameistrystės būdu, bet ir į žmonių, jau esančių darbo rinkoje, perkvalifikavimą“, – dėsto LINPRA viceprezidentas.

Mokymosi programos, jo teigimu, turi būti sukuriamos nedelsiant, vos tik atsiranda poreikis. Pavyzdžiui, Lietuvos miestuose kuriasi daug naujų gamybinių įmonių – kaip neseniai nutiko Kaune. Staiga pasiūloma daug darbo vietų, bet kas jas užims? G. Kvietkauskas mini, kad Kauno atveju mokytojo vaidmens imsis pačios įmonės. Visgi pašnekovas nemano, kad tai tinkamas modelis: „Mokymas – tai mokyklų pagrindinė funkcija. Įmonėms nebūdinga pačioms mokyti. Jos tikrai verčiau šią funkciją perleistų mokykloms. Net sumokėtų už tai“.

Chaosas politikoje neužtikrina tęstinumo 

Paklaustas, kokias įžvelgia rizikas, siekiant naujosios profesinio mokymo politikos tikslų, G. Kvietkauskas visų pirma išskiria politinį nestabilumą.

„Didžiausią baimę kelia tęstinumo politikoje nebuvimas. Štai ir dabar, tai puikiai iliustruoja švietimo ministrės pakeitimas. Komanda jau suvokė reformas, pradėjo jas įgyvendinti, iki naujų metų turėjo priimti profesinių mokyklų finansavimo sistemos reformą, pameistrystės įgyvendinimo poįstatyminius aktus, bet dabar tai liko sustabdyta. Pasikeitus Švietimo ir mokslo ministerijos komandai, viskas gali būti pradėta daryti vėl nuo nulio. Naujai atėję žmonės, tikėtina, netęs ankstesnės politikos, ieškos kitų sprendimų, nes prieš tai buvę esą blogi. O galbūt ne viskas buvo blogai, tik tam tikri niuansai. Tokie politiniai pasikeitimai kelia chaosą visoje švietimo sistemoje“, – tvirtina LINPRA viceprezidentas.

Moksleivių technologinio ugdymo projektas „SOLIDWORKS EDU“ pradėtas įgyvendinti

Lietuvos mokykloms padovanoję 3500 „SOLIDWORKS“ licencijų LINPRA nariai UAB „IN RE“ pradėjo įgyvendinti didžiausią pastarojo meto moksleivių technologinio ugdymo projektą „SOLIDWORKS EDU“ ir sausio pradžioje surengė pirmąjį seminarą mokytojams. Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai edukaciniais tikslais pradeda nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga.

Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusiame seminare dalyvavo 85 mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Seminaro dalyviai teigiamai įvertino galimybes, kurias jų mokykloms suteikia šis nacionalinis projektas. Daugelis mokytojų svarstė, kad „SOLIDWORKS EDU“ turėtų būti integruota į pamokas – tiek technologijų, tiek informacinių technologijų. Jie yra pasiryžę patys išmokti naudotis ne tik šia programa, bet ir kita mokyklose diegiama inovatyvia įranga. Pasak mokytojų, projektavimo, modeliavimo įgūdžiai moksleiviams yra itin reikalingi ir svarbūs. Mokymų seminarai mokytojams bus toliau rengiami nuotoliniu būdu sausio pabaigoje ir vasario pradžioje.

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų pernai Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja jų įveiklinimą. Projekto partneriai taip pat yra VšĮ „Robotikos mokykla“ ir VGTU „Ateities inžinerijos“ nuotolinio ugdymo platforma.

Pasaulinės bendruomenės dalis

Pasaulyje yra apie 5 mln. 600 tūkst. „SOLIDWORKS“ vartotojų, šią programinę įrangą naudoja 275 tūkst. kompanijų, 33 tūkst. mokymo įstaigų, yra 275 tūkst. sertifikuotų vartotojų, kurie yra išlaikę jų kvalifikaciją patvirtinančius egzaminus.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos turi per 1200 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ produktų komercinių licencijų, yra per 150 sertifikuotų vartotojų. Mokymo tikslais „SOLIDWORKS“ programomis be apribojimų gali naudotis aukštosios mokyklos, studentai ir moksleiviai.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

Daugiau informacijos: https://svietimas.inre.lt/pradzia
UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje
Tel: 852124660

Nuotraukų autorius – Aleksas Jaunius (VGTU).

LINPRA nariai „Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu

#LINPRAnariai 

„Volkswagen“ pasirinko „ALTAS AUTO“ strateginiu partneriu mažųjų autobusų gamybai jai suteikdama „Premium Partner“ statusą. Vilniaus rajone įsikūrusi įmonė yra vienintelė, kuriai pavyko pelnyti šį statusą autobusų gamybos kategorijoje po to kai Vokietijos koncernas 2017 m. vasarą pristatė naują partnerių atrankos ir sertifikavimo programą.  Programa skirta antro etapo gamintojams kuriantiems komercinio transporto priemones „Volkswagen“ bazėje.

„Volkswagen Commercial Vehicles“ vadovybės teigimu „ALTAS AUTO“ išskirtinis statusas suteiktas dėl įmonės profesionalumo, įvairiapusiškos autobusų inžinerijos ir gamybos specifikos išmanymo bei inovatyvumo. Šias savybes koncernas įvardija kaip didžiausias lietuviškos įmonės stiprybes.

„Pasiūlymo sertifikuotis sulaukėme kai koncerno atstovai susipažino su tuo, kaip veikia mūsų organizacija ir vidaus procesai, turėjo galimybę patys išvysti mūsų specialistų darbą, įsitikinti giliomis inžinerinėmis žiniomis ir rinkos poreikių išmanymu. Džiaugiuosi, jog būtent tai, kaip dirbame buvo paspirtis „Volkswagen“ inicijuoti glaudesnę partnerystę“ – sako Edvardas Radzevičius, „ALTAS AUTO“ generalinis direktorius.

Pasak E. Radzevičiaus, „Volkswagen“ kartu su „ALTAS AUTO“ sukurs keletą autobusų modifikacijų, kurias „Volkswagen“ teiks kaip patikimą sprendimą savo pardavimų atstovams visame pasaulyje. Pastarieji naujas rinkos užklausas dėl gaminių tiesiogiai adresuos lietuvių kapitalo autobusų gamintojui.

Naujus gaminius „Volkswagen“ bazėje „ALTAS AUTO“ kuria nuo veiklos pradžios 2002 m. Išskirtinį partnerio statusą įmonė įgijo po išsamaus audito, kuris apėmė kompleksinį įmonės veiklos vertinimą, įskaitant vadybą, produktų kūrimą ir gamybą, santykių su rangovais vadybą, klientų aptarnavimą, kokybės sistemą ir daugelį kitų sričių. „Volkswagen“ reikalavimai partneriams yra ženkliai didesni nei ISO9000 kokybės standarto, kurį įdiegėme dar 2005 m., todėl džiaugiamės, jog pelnėme aukščiausius įvertinimus daugumoje sričių ir tapome „Volkswagen“ „Premium Partner““ – sako E. Radzevičius.

Pirmąjį naujoje partnerystėje gimusį produktą „Volkswagen“ jau pristatė rinkai. „ALTAS AUTO“ „Volkswagen Crafter“ bazėje sukurtas 20 vietų miesto žemagrindis autobusas pirmą kartą buvo eksponuojamas didžiausioje Europoje komercinio transporto parodoje IAA 2018 Hanoveryje „Volkswagen“ stende. Šis autobusas kartu su dar 39-iais „Volkswagen“ bazėje koncerno partnerių pagamintais įvairių paskirčių automobiliais šį rudenį buvo pristatytas Amsterdame vykusiame viso pasaulio „Volkswagen“ atstovų renginyje.

Ši patirtis buvo išskirtinė ir koncernui. „ALTAS AUTO“ buvo pirmasis autobusų gamintojas Europoje kartu su „Volkswagen“ partnerystėje išvystęs naują produktą. Koncerno vadovybės teigimu „ALTAS AUTO“ veikė itin profesionaliai, buvo orientuota į tikslą, kėlė pasitikėjimą ir pasižymėjo visapusišku palaikymu projekto eigoje.  „Pirmam projektui, kurį vystome su koncernu kaip lygiaverčiai partneriai, pasirinkome miesto žemagrindį autobusą. Tai gaminio konstrukcijos ir gamybos technologijos atžvilgiu yra vienas sudėtingiausių gaminių „Volkswagen“ automobilių bazėje. Jį „Volkswagen“ įvertino puikiai, todėl džiaugiamės, kad jau pirmuoju projektu pagrindėme savo profesionalumą“ – sako E.Radzevičius.

„Volkswagen Commercial Vehicles“ naują automobilių perdirbimo partnerių programą pristatė praėjusių metų rugpjūtį. Ši trijų pakopų programa, sertifikuojanti gamintojus „Registered Bodybuilder“, „Integrated Partner“ ir „Premium Partner“ kategorijose, skirta gamintojams, kurie „Volkswagen“ gaminamoje bazėje kuria autovežius, keltuvus, mažuosius autobusus ir mobilias dirbtuves, taip pat savivarčius, šaldytuvus, neįgaliųjų transportavimui skirtus automobilius ir kt. „Integrated Partner“ ir „Premium Partner“ statusas suteikiamas tik audituotoms įmonėms, kurių gaminiai gauna konversijos tipą patvirtinantį sertifikatą. Visoms partnerių pergamintoms transporto priemonėms yra suteikiamas toks „Volkswagen“ aptarnavimas po pardavimo, koks įprastai suteikiamas šio prekės ženklo automobiliams.

Apie „ALTAS AUTO“

„ALTAS AUTO“ prekinį ženklą valdo UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojas. 2002 m. įsteigtos Lietuvos kapitalo bendrovės atstovybės veikia 18-oje valstybių, o „ALTAS AUTO“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. Įmonės ankstesnis prekės ženklas sutapo su juridiniu pavadinimu. Visgi  šių metų gruodžio mėnesį jis buvo pakeistas, siekiant jį labiau pritaikyti eksporto rinkoms.

Daugiau nei 200 darbuotojų turinti įmonė kasmet pagamina 600-700 vnt. specialaus komercinio transporto, bei įvairios paskirties keleivinių autobusų, skirtų miesto ar tarpmiestiniam keleivių pervežimui „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „MAN“ ir „Iveco“ bazėse. UAB „ALTAS AUTO“ šį rudenį pristatė savo prekės ženklo MIDI klasės autobusą „Altas Viator“. Tai pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje sukurtas ir serijinei gamybai pritaikytas tokio tipo gaminys.

  

 

„SOLIDWORKS EDU“: prieiga mokykloms prie licencijų sukurta, rengiamasi mokymams

„3500 „SOLIDWORKS“ licencijų mokykloms“ – tai viena iš iniciatyvų, skirta Lietuvos moksleivių technologiniam ugdymui, kurią įgyvendina UAB „IN RE“ kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA. Mokykloms padovanotos „SOLIDWORKS“ programinės įrangos licencijos jau yra prieinamos mokyklų bendruomenėms, o sausio 4 d. įvyks pirmasis seminaras mokytojams.

Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai edukaciniais tikslais jau gali pradėti nemokamai naudotis „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga. Licencijos – tiek tinklinės mokykloms, tiek individualios mokytojams ir mokiniams – aktyvuojamos tinklalapyje:

AKTYVUOTI ČIA

Apie šios „SOLIDWORKS EDU“ edukacinės programos pradžią paskelbta lapkričio 24 d. „Litexpo“ parodoje „Mokykla 2018“. Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos paketų pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo UAB „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, ir kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja jų įveiklinimą.

Vilma Bačkiūtė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja, šią programą dėl jos masto ir nemokamai gautos dovanos vertės vertina kaip išskirtinę. „Kad visa tai pasiektų mokinius, mums reikia konkrečių žmonių konkrečiose vietose, kurie būtų iniciatyvūs ir turėtų idėjų, kaip geriausiai tas licencijas panaudoti. Tai yra unikali galimybė,“ – per programos pristatymą „Litexpo“ sakė ji.

„Ką reiškia 3500 licencijų? Lietuvai tai faktiškai neribotas skaičius. 3500 vartotojų gali prisijungti tuo pačiu metu. Galima prisijungti iš klasės, individualiai iš namų ar mokyklos kompiuterio, iš bet kur tuo pačiu metu,“ – sakė UAB „IN RE“ direktorius dr. Vladimiras Popovas.

Jis pabrėžė, kad skaitmeninimo technologijos yra šiuolaikinės ekonomikos variklis. Profesionalių „SOLIDWORS“ programų naudojimas yra labai paplitęs Lietuvoje, jis sparčiai auga kartu su pramonės augimu.

„SOLIDWORKS“ programų spektras labai didelis, jis prasideda nuo programos mažiems vaikams „Apps for Kids“, kuri yra lyg „virtualus plastilinas“. Tolesnė pakopa – programos mokykloms „SOLIDWORKS EDU“, dar sudėtingesnis lygmuo – studijoms kolegijoje ir universitete, ir galiausiai sudėtingiausios programos skirtos gamybai ir tolesniam specialistų tobulėjimui.

„Dabar laikas mokytis,“ – sakė dr. V. Popovas. UAB „IN RE“ kartu su mokymų srityje patyrusiu projekto partneriu VšĮ „Robotikos mokykla“ parengė 6 valandų seminarą, kurio klausytojai galės gauti „SOLIDWORKS“ mokymų centro sertifikatą. Pasak dr. V. Popovo, jis pripažįstamas visame pasaulyje ir gali pasitarnauti kaip gražus įrašas mokytojo CV.

Mokymai vyks sausio 4 d. VGTU inžinerijos licėjuje Vilniuje, į juos jau galima užsiregistruoti. Mokymai taip pat bus transliuojami tiesiogiai internetu, vėliau bus viešai prieinamas jų vaizdo įrašas.

REGISTRUOTIS MOKYMAMS 

 

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių.

Daugiau informacijos: http://inre.lt/solidworkshttp://3dcad.lt

UAB, IN RE „Dassault Systemes SolidWorks Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje; tel: 852124660.

VŽ interviu su Gintautu Kvietkausku: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę

#LINPRAekspertai

Vytauto Gaižausko straipsnis „Verslo žiniose

Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalis šalies inžinerinės pramonės apyvartos, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA viceprezidentas.

Didelė dalis Lietuvos metalo perdirbimo įmonių dirba eksportui. Įmonių vadovai sako, kad jų produkcijos poreikis Vakarų Europoje vis auga.

Man lengviau kalbėti apie visą šalies inžinerinę pramonę, kuri laikosi ant trijų stulpų. Be metalo perdirbėjų, tai dar plastiko ir gumos produktų gamintojai bei elektronikos pramonės įmonės. 2017 m. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės sugeneravo 3,8 mlrd. Eur pajamų, 2016 m. tas rodiklis siekė 3,2 mlrd. Eur. Panašaus augimo tikimės ir šiemet.

Apie 72% šių pajamų tenka eksportui.

Mums sako, kad turime kaip apie pramoninės šalies pavyzdį kalbėti apie Vokietiją. Vokietijoje inžinerinės pramonės įmonės 2017 m. sukūrė 23% šalies BVP. Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 21%. Maždaug trečdalis šio rodiklio – metalo apdirbimo įmonių nuopelnas.

Manau, kad inžinerinės pramonės indėlis į šalies ekonomiką yra nepakankamai įvertintas ir valdžios institucijų, paramos šiam sektoriui galėtų būti daugiau.

Kokia toji parama galėtų būti?

Šalies pramonės įmonių laukia skaitmenizavimo iššūkiai, kuriems reikia didelių investicijų. Manau, kad valdžios institucijos galėtų pasirūpinti, kad šiam sektoriui kliūtų daugiau ES paramos lėšų.

Augti įmonėms trukdo ir darbo jėgos trūkumas. Įmonės gelbstisi įdarbindamos darbuotojų iš Ukrainos, bet šioje srityje pralaimime konkurenciją su Lenkijos verslu: ten įdarbinti iš Ukrainos atvykusius žmones daug paprasčiau. Pagalvokime patys: juk čia dirbantys šalies kaimynės piliečiai kuria pas mus pridėtinę vertę, moka mokesčius. Palengvinimas būtų abiem pusėms naudingas.

Ir švietimo sistema derėtų pasirūpinti. Pramonėje vienam inžinieriui tenka 5 darbininkai. O mūsų švietimo sistema rengia 70% žmonių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus. Be to, tarp aukštųjų mokyklų auklėtinių – per mažai inžinierių.

Juk jeigu pakankamai inžinierių, darbininkų parengtume Lietuvoje, mažiau jų reikėtų ir įsivežti.

Jau antrą dešimtmetį klostosi padėtis, kad Lietuvos metalo apdirbėjai laimi ten, kur reikia nedidelių siuntų neserijinių gaminių, ypač Skandinavijos rinkose – į jas galima greitai ir pigiai nugabenti.

Naujoji Lietuvos metalo apdirbimo pramonė ėmė formuotis maždaug prieš pusantro dešimtmečio, praėjus kuriam laikui po to, kai žlugo senoji sovietinė metalo gamyba.

Įmonės pradėjo nuo to, kad teikė paslaugas, negamino savų gaminių. Dalis ir toliau taip daro, kai kas gamina paprastesnius gaminius, kurie reikalingi statybose, – toji sritis irgi svarbi ir reikalinga. Kitos įmonės pasuko sudėtingesnių, didesnės pridėtinės vertės gaminių keliu. Imta gaminti detales, paskui gaminių mazgus, vėliau – jau ir pačius gaminius. Pažangiausios įmonės jau žengia link savo gaminių kūrimo.

Tarp šios srities įmonių – ir tokios gigantės kaip Vakarų laivų gamykla, didžiausia Klaipėdos regiono darbdavė. Apskritai šalyje gana mažai žinoma ir kalbama apie šio sektoriaus įmones. Jos paprastai dirba eksportui, tad neturi poreikio užsiimti savo vardo garsinimu Lietuvoje.

Gerai, kad Skandinavija šalia, bet vien atstumu plėtojantis logistikai ne tiek jau daug ir laimėsi. Skandinavijos verslininkui juk tas pats, ar jam užsakyti gaminį Lietuvoje, ar tai daryti Lenkijoje. Konkurencija tarp naujųjų ES narių šioje srityje didelė. Dar šiek tiek lenkiame savo kolegas iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet jie labai greitai mokosi – taip, kaip kažkada mokėmės mes.

Nemažai šnekama apie krizės galimybę, bet metalo apdirbėjai kol kas apie tai nekalba ir sako, kad Vakarų Europoje – labai daug užsakymų.

Lietuvos metalo apdirbimo įmonės tiekia savo produkciją ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalims. Europoje dabar užsakymų tikrai daug, kol kas ten į krizę nepanašu. Bet, kita vertus, krizė, kuri vis tiek kada nors ateis, Lietuvos metalo perdirbėjų gali būti panaudota ir kaip nauja plėtros galimybė. Juk Vakarų Europos įmonės tokiu atveju kur kas daugiau dėmesio skirs veiklos optimizavimui, o Lietuvoje gaminti pigiau.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras rengia SUVIRINTOJŲ BRIGADININKO MOKYMUS

Išsami informacija apie visą mokymo programą – Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro puslapyje.

TRUMPAI: 

Mokymo programa sudaryta iš 6 skirtingų modulių, iš kurių galima rinktis aktualias temas arba lankyti visus. Mokymai skirti suvirintojų brigadai vadovaujantiems asmenims, komandų lyderiams. Šių mokymų tikslas – pagilinti žinias arba suteikti pagrindinių efektyvaus vadovavimo brigadai įgūdžių bei įrankių, leidžiančių valdyti savo laiką, darbą ir žmones.

Mokymo programos moduliai:

  • I modulis: DARBO NAŠUMO DIDINIMO IR LEAN SISTEMOS PAGRINDAI
  • II modulis: VADOVAVIMAS BRIGADAI
  • III modulis: KONSTRUKCINĖS IR SUVIRINIMO MEDŽIAGOS BEI JŲ SAVYBĖS SUVIRINANT
  • IV modulis. SUVIRINIMO PROCESAI IR ĮRANGA
  • V modulis: SUVIRINIMO BRĖŽINIAI IR SIŪLIŲ ŽYMĖJIMAS
  • VI modulis: SUVIRINIMO KOKYBĖS KONTROLĖ IR SUVIRINIMO PROCEDŪRŲ APRAŠO (SPA) NAUDOJIMAS GAMYBOJE

Būtina registracija, vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos apie visą mokymo programą ČIA.

REGISTRACIJA ir INFORMACIJA:
Miglė Motiejūnaitė
El. paštas: m.motiejunaite@mokymas.eu
Tel. nr.: +370 672 13 615

SOLIDWORKS 2019 – INOVATYVUS PROJEKTAVIMAS IŠMANIAJAI GAMYBAI

LINPRA nariai „IN RE“ kviečia į lapkričio mėnesio seminarus įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose bus pristatoma SOLIDWORKS programa, siejant su aktualiomis „Smart Manufacturing“ ir „Industry 4.0“ temomis.

Seminaruose bus galima susipažinti su naujausiomis SOLIDWORKS 2019 produktų šeimos galimybėmis, kurios maksimaliai pagreitina projektavimo kelią nuo koncepcijos iki pagaminto produkto ir užtikrina glaudų bendradarbiavimą vieningoje SOLIDWORKS programų ekosistemoje.

Seminaras skirtas mechanikos inžinieriams, projektuotojams, elektrotechnikos ir elektronikos inžinieriams, technologams, projektuojantiems ir gaminantiems šiuolaikinius gaminius, integruotas mechatronines sistemas bei visiems, kurie domisi šiuolaikinėmis projektavimo technologijomis.

Seminarų datos: 2018 lapkričio m. 13-23 d.
Seminarų miestai: Marijampolė, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Vilnius, Panevėžys.

Detali programa ir registracija ČIA.

„RIFAS“ plečia gamyklą

#LINPRAnariai

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Prognozuojamas pasaulio ekonomikos lėtėjimas plėtros projektą pradedančios įgyvendinti elektrotechninių sistemų gamybos UAB „RIFAS“ negąsdina – užsakymai išskaidyti ir pagal klientus, ir pagal sektorius.

Šiandien naujo „RIFO“ gamybos pastato statybvietėje Panevėžyje, dalyvaujant septynioms dešimtims svečių, bus įkasta simbolinė kapsulė. Pirmas statybų etapas, kurio metu iškils 4.700 kv. m pastatas, bus baigtas iki vasario, antro etapo metu bus pastatyta dar 900 kv. m patalpų. Vėliau planuojama įrengti automobilių parkavimo aikštelę.

„Leidimą gavome rugsėjį ir statybos jau pradėtos“, – informuoja Tomas Prūsas, „RIFO“ direktorius.

Paskelbusi, kad bus sukurta 100 gerai mokamų darbo vietų elektrotechninių įrenginių montuotojams, elektros ir 3D mechanikos inžinieriams, bendrovė kolektyvą nuo metų pradžios jau išaugino nuo 88 iki 138 žmonių.

„Kad susirasti darbuotojų sudėtinga, šiek tiek perdedama“, – sako vadovas.

Estų „Harju Elekter“ priklausančioje Panevėžio bendrovėje atlyginimų mediana rugpjūtį siekė 1.300 Eur. Už pasiektus bendrus įmonės rezultatus kiekvienam darbuotojui kas ketvirtį išmokama 25% atlyginimo dydžio premija. Nuo 2019 m. pradžios planuojama ir bazinį atlyginimą kilstelėti 15–20%.

„Stengiamės išlaikyti sveiką balansą tarp akcininkams uždirbamo pelno ir darbuotojų motyvavimo, išlaikyti balansą tarp darbuotojų atsakomybės ir tinkamos darbo aplinkos, tinkamo darbo laiko, reikiamų gamybos įrankių“, – pabrėžia p. Prūsas.

Skaičiuojama, kad investicijos į gamyklos plėtrą sudarys apie 3,5 mln. Eur.

Rizikos, tarptautinėms organizacijoms ir analitikams įspėjant apie pasaulio ekonomikos lėtėjimą, direktorius nesureikšmina. Pasak jo, didieji įmonės užsakovai, tokie kaip „Kongsberg Maritime“, „Siemens“, „Danfoss Drives“ ar „Rolls-Royce Marine“, galėtų įmonei duoti dvigubai daugiau užsakymų, negu duoda dabar. Tačiau matydami menką pajėgumą užsakymus nukreipia kitur. Nors įmonė geba pagaminti tai, ko nesugeba pagaminti kiti.

Tai rodo ir pastaraisiais metais auganti apyvarta: šiemet planuojamos pajamos turėtų siekti 14 mln. Eur, iki 2020 m., tikimasi, apyvarta pakils iki 20–25 mln. Eur.

„Visus užsakovus radome mes patys ir toliau jų ieškome. Iš skirtingų sričių, skirtingų verslo sektorių. Mūsų užsakymų portfelis labai platus. Jei globalių pokyčių neįvyks, vienas ar kitas sektorius vis tiek laikysis geriau. Pavyzdžiui, šiuo metu, kylant naftos kainai, atsigauna naftos gavybos sektorius, laivininkystė ir viskas, kas su ja susiję. Kai nafta buvo pigi, geriau sekėsi popieriaus, metalo pramonei“, – vardija direktorius.

Užsakymų konvejeris

Jo teigimu, pamoka, kai įmonė turėjo du pagrindinius klientus ir jiems mažinant užsakymų patyrė nuostolių, buvo išmokta.

Jis žada kitą savaitę per „Verslo žinių“ konferenciją „PARDAVIMAI 2019: Kaip pasiekti rekordinį augimą?“ paaiškinti, kodėl verslui verta rinktis pardavimų konvejerį, kuris užtikrina stabilius užsakymus, kaip surasti ir sudominti stambų klientą. Ir kaip atrodo sistemingas darbas.

„Ši sistema per 5 metų laikotarpį mums pasiteisino“, – tvirtina p. Prūsas.

Skaičiuojama, kad per pastaruosius trejus metus pavyko gyvai susitikti su daugiau nei 200 potencialių klientų visoje Europoje. Nuo 16 iki 19 mėnesių truko įvairūs auditai, dalyvauta dešimtyse tęstinių užklausų.

Bendrovės partneriai yra sisteminiai integruotojai arba koordinatoriai – pasaulinės korporacijos, įgyvendinančios tokius stambius projektus kaip įvairaus profilio gamyklų ar laivų statybos. Sisteminiams integruotojams reikia pagal jų poreikius priderintų galios paskirstymo ir vandeniu aušinamų galingų dažnio keitiklių sistemų. „Rifas“ specializuojasi pagal užsakymą projektuoti ir gaminti unikalias elektrotechnines sistemas.

Projektinė užsakomoji gamyba dėl kompleksiškumo ir daugybės pakeitimų projekto metu neleidžia šių procesų robotizuoti. Direktorius pabrėžia, kad bendrovės pasiekimus labiausiai lemia gebėjimas sudėtingus projektavimo ir gamybos procesus išskaidyti į palyginti paprastas užduotis darbuotojams.

„RIFO“ augimas duos užsakymų ir vietos partneriams – šiuo metu apie 200 įmonių tiekia savo produkciją Panevėžio įmonei, maždaug pusė jų yra Lietuvos gamybos ir paslaugų bendrovės.

„Baltik vairas“ Lietuvos laiškanešiams pagamins 210 elektrinių dviračių

#LINPRAnariai 

Eglės Markevičienės straipsnis „Verslo žiniose

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“, nurungusi du kitus pretendentus. Sutarties vertė – daugiau nei 317.000 Eur.

Bendrovė įsipareigojo pagaminti ir iki 2019 m. gegužės 3 d. į Lietuvos paštų skyrius vidutinio dydžio šalies miestuose pristatyti iš viso 210 elektrinių dviračių, kuriais naudosis vietos laiškininkai.

„Apskaičiavę pėsčiųjų laiškininkų regionuose per dieną įveikiamą vidutinį atstumą ir pristatomos korespondencijos kiekį nusprendėme įsigyti elektrinių dviračių, kurie sumažins kasdienį laiškininko darbo krūvį ir pagreitins siuntų pristatymą klientams. Persėdęs ant elektrinio dviračio laiškininkas galės aptarnauti didesnę apylinkę“, – sako Asta Sungailienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė.

Jos teigimu, tai prieš metus patvirtintos Lietuvos pašto modernizavimo strategijos, kuri įgyvendinama etapais, dalis. Šiuo etapu daugiausia dėmesio skiriama laiškininkų darbo sąlygoms gerinti ir darbui efektyvinti.

Populiarinimo projektas

„Lietuvos mastu tai solidus užsakymas, nors bendrame mūsų krepšelyje jis visai nedidelis. Šį projektą tiksliau būtų pavadinti net ne verslo, o socialiniu projektu, kuriuo norime paskatinti visuomenę daugiau važinėti dviračiais“, – sako Žilvinas Dubosas, „Baltik vairo“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, praėjusiais finansiniais metais Baltijos šalyse buvo realizuota tik 0,97% dviračių gamyklos produkcijos.

Pasak p. Duboso, nuo 2016 m., kai jis padėjo vadovauti „Baltik vairui“, tai buvo pirmasis viešasis pirkimas, kuriame dalyvavo bendrovė. „Viešieji pirkimai yra sudėtingi, daug popierizmo. Mes paprastai dirbame verslo verslui segmente, tai daug paprasčiau, ir tik šįkart ryžomės šiam savotiškam dviračių populiarinimo eksperimentui“, – aiškina jis.

Geri ir patikimi

Anot Lietuvos pašto vadovės, organizuojant pirkimus baziniai kokybiniai reikalavimai įsigyjamiems elektriniams dviračiams buvo identifikuoti įvertinus rinkos situaciją ir įmonės poreikius – tai ilgaamžiškumas, patogumas ir efektyvumas (maksimalus dviračio baterijos veikimas iki kito įkrovimo elektra). Jie ir buvo įvardyti viešojo pirkimo dokumentuose. Pirmame pirkimo etape dalyvavo iš viso 3 tiekėjai.

„Įvertinę tiekėjų pasiūlymus pasirinkome bendradarbiauti su „Baltik vairu“, nes jo pasiūlymas atitiko mūsų keltus kokybinius reikalavimus, o projekto sąmata buvo mažesnė nei kitų pretendentų“, – nurodo p. Sungailienė.

Lietuvos paštas kėlė sąlygą, kad elektriniai dviračio komponentai turi būti pritaikyti naudoti Lietuvoje vyraujančiomis klimato sąlygomis, atitikti kokybės ir saugumo reikalavimus, dviračio baterija turi būti įkraunama iš standartinio 220–240 V įtampos elektros lizdo, dviratis vienu įkrovimu turi nuvažiuoti mažiausiai 60 km ir kt.

„Tai nėra prabangūs dviračiai, bet jie yra geri ir patikimi. Tokių laiškininkams ir reikia“, – aiškina p. Dubosas.

Ponios Sungailienės vertinimu, tai, kad viešąjį pirkimą laimėjo įmonė, gaminanti elektrinius dviračius Lietuvoje, suteikia papildomų pranašumų – Lietuvos pašto atstovai turi galimybę nuvykti į Šiaulių gamyklą, stebėti, kaip surenkami dviračiai, patys išmėginti bandomuosius gaminius.

Planuoja augimą

„Baltik vairas“ 2016–2017 m. finansiniais metais, kurie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį, gavo 36,7 mln. Eur pajamų – 19,7% daugiau nei ankstesniais finansiniais metais.

Bendrovė skaičiuoja per praėjusius finansinius metus pardavusi 156.000 dviračių – 26,9% daugiau nei ankstesniais metais. „Baltik vairo“ metiniame pranešime nurodoma, kad tokį padidėjimą lėmė besitęsiantis dviračių gamybos perkėlimas iš Vakarų Europos valstybių į Vidurio ir Rytų Europą bei sėkmingi bendrovės veiksmai pritraukiant dalį šio srauto.

Naujais finansiniais metais „Baltik vairas“ planuoja parduoti daugiau nei 200.000 dviračių, apie 9,5% jų turėtų būti elektriniai. Planuojamas ir ryškus pajamų augimas: paprastų dviračių rinka Europoje turėtų išlikti stabili, tačiau tikėtinas reikšmingas elektrinių dviračių paklausos didėjimas.

„Bendrovė dirba stabilioje Europos rinkoje, o, norint nuspėti ateities tendencijas, reikia žiūrėti, kas vyksta Vokietijoje ir Nyderlanduose. Nyderlanduose maždaug kas trečias parduodamas dviratis – elektrinis, Vokietijoje – maždaug kas penktas. Mes smarkiai augame stabilioje rinkoje atimdami dalį iš kitų gamintojų“, – nurodo p. Dubosas.

„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį Lietuvoje turistinį autobusą

„ALTAS komercinis transportas“ sukūrė pirmąjį keleivinį turistinį midi autobusą „ALTAS Viator“. Rugsėjį jis pristatomas Lietuvoje ir svarbiausioje komercinio transporto sektoriui tituluojamoje parodoje Vokietijoje IAA 2018 (vok. Internationale Automobil-Ausstellung), kuri vyksta rugsėjo 20-27 dienomis Hanoveryje.

„Kai Lietuva nusprendė tapti šalimi, gaminančia komponentus transporto priemonėms, užsienio ekspertai į tai žiūrėjo skeptiškai. Šiandien Lietuvoje kuriasi didžiausi automobilių komponentų gamintojai, o lietuviškos įmonės kuria ne tik variklius elektromobiliams bei ateities technologijas savivaldėms transporto priemonėms, bet ir pilnai sukomplektuotus keleivinius autobusus. Taigi šalies specialistų potencialas yra kur kas didesnis nei numano tarptautiniai industrijos ekspertai. Rinkoje atsirandantis produktas su lietuvišku prekės ženklu, neabejotinai suteiks žinomumo ir pasitikėjimo šalies automobilių industrija“, – teigė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„ALTAS komercinis transportas“ pristatomas lietuviškas autobusas vienu metu gali vežti 30 žmonių. Jis yra pirmasis ir konstrukcijų, ir dizaino prasme nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje sukurtas tokio tipo turistinis autobusas. Serijinę šio autobuso gamybą numatoma pradėti kitų metų pirmą ketvirtį, o pilną gamybinį pajėgumą išvystyti 2020 m. ir per metus pagaminti iki 200 šių autobusų.

„Daugiau nei 15 metų kryptingai dirbome Europos rinkose ir matome, kad be mūsų jau gaminamų mažųjų autobusų paklausūs būtų būtent tokie vidutinės klasės autobusai. Klientai įvairiose šalyse prašo tokio gaminio ir su juo mes užpildysime dalį mažų ir vidutinių autobusų asortimento. Girdėdami atsiliepimus apie pirmąjį „ALTAS“ prekės ženklo komercinį autobusą esame įsitikinę, kad tai bus labai paklausus produktas visoje Europoje. Esame ir liksime didžiųjų Europos automobilių gamintojų partneriais, tačiau ir toliau planuojame kurti unikalius, lietuvišku prekės ženklu pažymėtus gaminius“, – sakė „ALTAS komercinis transportas“ generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.

Be turistines „ALTAS Viator“ autobuso versijos po metų planuojama pradėti gaminti miesto transportui skirtus šio tipo žemagrindžius autobusus, priemiesčio bei mokyklinius autobusus. O 2020 m. „ALTAS komercinis transportas“ planuoja pristatyti Jungtinės Karalystės bei Airijos eismo sistemai skirtus autobusus su vairu dešinėje.

Kuriant šį autobusą „ALTAS komercinis transportas“ pritaikė žinias ir patirtį, sukauptą dirbant su Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių įmonėmis, todėl sukurta transporto priemonė atitinka geriausios praktikos standartus.

Naujasis „ALTAS Viator“ yra europietiškas vidutinio dydžio turistinės klasės autobusas: jo ilgis 8.44 m, bendra masė 7,2 t, bagažo talpa 4,5 kub. m. Inžineriniai sprendimai ir dizainas yra sukurti Lietuvoje, o detalės ir komponentai pasirinkti iš geriausių pasaulio automobilių pramonės tiekėjų. Autobuso rėmas pagamintas iš specialaus suomiško nerūdijančio plieno, o išorės ir vidaus dekoravimui panaudotos šiuolaikiškos, lengvos, gerų šilumos ir triukšmo izoliacijos charakteristikų kompozitinės medžiagos. Autobusas pagamintas naudojant „Iveco 70C18“ važiuoklę su 3 litrų dyzeliniu varikliu ir 8 greičių automatine pavarų dėže.

„Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės ne tik pajėgios teikti paslaugas užsienio užsakovams ir gaminti pagal pateiktus brėžinius detales ir komponentus, tačiau pačios turi žinių ir inžinerinių kompetencijų, reikalingų kurti, projektuoti ir pagaminti nuosavą galutinį produktą, kuris savo techninėmis ir eksploatacinėmis savybėmis nenusileidžia analogams, pagamintiems užsienyje. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – komentavo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) eksporto vadovas ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas Darius Lasionis.

Pasak jo, nuosavo galutinio produkto sukūrimas ir gamyba – svarbiausias įmonės vystymosi etapas, įrodantis įmonės brandą ir turimas inžinerines kompetencijas.

„Lietuvos inžinerinė pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės sektorių, kuri turi didžiausią potencialą augti ateityje. Prie Lietuvos inžinerinės pramonės progreso ir augimo prisideda ir atsigaunanti Europos pramonė, ir tai, kad vis daugiau Europos šalių atranda ir pripažįsta Lietuvą kaip potencialią šalį, kurioje yra inžinerinių įmonių bei tam reikalingų kompetencijų“, – dėstė D. Lasionis.

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pagamintų variklinių transporto priemonių, puspriekabių, priekabų ir įvairių jų dalių eksportas auga jau eilę metų: nuo 2012 m. iki 2017 m. šių prekių lietuviškos kilmės eksportas padidėjo 2,7 karto arba vidutiniškai beveik po 30 proc. kasmet.

„Nepaisant puikaus augimo tenka pripažinti, kad didžiausią dalį variklinių transporto priemonių sektoriaus eksporto sudaro ne pačios transporto priemonės, o jų dalys. Pagamintoms dalims 2017 m. teko apie 76 proc. viso šio sektoriaus eksporto, apie 20 proc. teko priekaboms ir puspriekabėms ir tik 4 proc. pagamintoms transporto priemonėms, – komentavo jis. – Galutinis transporto priemonės pagaminimas Lietuvoje turi aukščiausią potencialą sukuriamos pridėtinės vertės atžvilgiu šiame sektoriuje.“

LINPRA duomenimis, inžinerinė pramonė – tai sektorius, kurio įmonių apyvarta 2017 m. Lietuvoje pasiekė 3,8 mlrd. eurų (18 proc. daugiau lyginant su 2016 m.) ir yra svarbi visos apdirbamosios pramonės dalis (apdirbamajai pramonei per metus tenka 20–23 proc. šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto). Daugiau nei 70 proc. inžinerinės pramonės produkcijos yra eksportuojama. Eksporto mastas 2017 m. išaugo 24 proc. lyginat su 2016 m. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriuje dirba apie 46 tūkst. darbuotojų.

————————

Apie „ALTAS komercinis transportas“

UAB „ALTAS komercinis transportas“ – tai vienas didžiausių Europos mažųjų autobusų gamintojas. 2002 m. įsteigtos bendrovės atstovybės veikia 18-oje valstybių, o „ALTAS komercinis transportas“ pagaminti autobusai eksploatuojami Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje. „ALTAS komercinis transportas“ bendradarbiauja su pasaulinio masto partneriais, įskaitant automobilių markių „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „MAN“ ir „Iveco“ gamintojus. Bendrovės sklandžią veiklą ir plėtrą užtikrina daugiau nei 220 skirtingos specializacijos profesionalų.