#LINPRAnariai 

Eglės Markevičienės straipsnis „Verslo žiniose“

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“, nurungusi du kitus pretendentus. Sutarties vertė – daugiau nei 317.000 Eur.

Bendrovė įsipareigojo pagaminti ir iki 2019 m. gegužės 3 d. į Lietuvos paštų skyrius vidutinio dydžio šalies miestuose pristatyti iš viso 210 elektrinių dviračių, kuriais naudosis vietos laiškininkai.

„Apskaičiavę pėsčiųjų laiškininkų regionuose per dieną įveikiamą vidutinį atstumą ir pristatomos korespondencijos kiekį nusprendėme įsigyti elektrinių dviračių, kurie sumažins kasdienį laiškininko darbo krūvį ir pagreitins siuntų pristatymą klientams. Persėdęs ant elektrinio dviračio laiškininkas galės aptarnauti didesnę apylinkę“, – sako Asta Sungailienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė.

Jos teigimu, tai prieš metus patvirtintos Lietuvos pašto modernizavimo strategijos, kuri įgyvendinama etapais, dalis. Šiuo etapu daugiausia dėmesio skiriama laiškininkų darbo sąlygoms gerinti ir darbui efektyvinti.

Populiarinimo projektas

„Lietuvos mastu tai solidus užsakymas, nors bendrame mūsų krepšelyje jis visai nedidelis. Šį projektą tiksliau būtų pavadinti net ne verslo, o socialiniu projektu, kuriuo norime paskatinti visuomenę daugiau važinėti dviračiais“, – sako Žilvinas Dubosas, „Baltik vairo“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, praėjusiais finansiniais metais Baltijos šalyse buvo realizuota tik 0,97% dviračių gamyklos produkcijos.

Pasak p. Duboso, nuo 2016 m., kai jis padėjo vadovauti „Baltik vairui“, tai buvo pirmasis viešasis pirkimas, kuriame dalyvavo bendrovė. „Viešieji pirkimai yra sudėtingi, daug popierizmo. Mes paprastai dirbame verslo verslui segmente, tai daug paprasčiau, ir tik šįkart ryžomės šiam savotiškam dviračių populiarinimo eksperimentui“, – aiškina jis.

Geri ir patikimi

Anot Lietuvos pašto vadovės, organizuojant pirkimus baziniai kokybiniai reikalavimai įsigyjamiems elektriniams dviračiams buvo identifikuoti įvertinus rinkos situaciją ir įmonės poreikius – tai ilgaamžiškumas, patogumas ir efektyvumas (maksimalus dviračio baterijos veikimas iki kito įkrovimo elektra). Jie ir buvo įvardyti viešojo pirkimo dokumentuose. Pirmame pirkimo etape dalyvavo iš viso 3 tiekėjai.

„Įvertinę tiekėjų pasiūlymus pasirinkome bendradarbiauti su „Baltik vairu“, nes jo pasiūlymas atitiko mūsų keltus kokybinius reikalavimus, o projekto sąmata buvo mažesnė nei kitų pretendentų“, – nurodo p. Sungailienė.

Lietuvos paštas kėlė sąlygą, kad elektriniai dviračio komponentai turi būti pritaikyti naudoti Lietuvoje vyraujančiomis klimato sąlygomis, atitikti kokybės ir saugumo reikalavimus, dviračio baterija turi būti įkraunama iš standartinio 220–240 V įtampos elektros lizdo, dviratis vienu įkrovimu turi nuvažiuoti mažiausiai 60 km ir kt.

„Tai nėra prabangūs dviračiai, bet jie yra geri ir patikimi. Tokių laiškininkams ir reikia“, – aiškina p. Dubosas.

Ponios Sungailienės vertinimu, tai, kad viešąjį pirkimą laimėjo įmonė, gaminanti elektrinius dviračius Lietuvoje, suteikia papildomų pranašumų – Lietuvos pašto atstovai turi galimybę nuvykti į Šiaulių gamyklą, stebėti, kaip surenkami dviračiai, patys išmėginti bandomuosius gaminius.

Planuoja augimą

„Baltik vairas“ 2016–2017 m. finansiniais metais, kurie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį, gavo 36,7 mln. Eur pajamų – 19,7% daugiau nei ankstesniais finansiniais metais.

Bendrovė skaičiuoja per praėjusius finansinius metus pardavusi 156.000 dviračių – 26,9% daugiau nei ankstesniais metais. „Baltik vairo“ metiniame pranešime nurodoma, kad tokį padidėjimą lėmė besitęsiantis dviračių gamybos perkėlimas iš Vakarų Europos valstybių į Vidurio ir Rytų Europą bei sėkmingi bendrovės veiksmai pritraukiant dalį šio srauto.

Naujais finansiniais metais „Baltik vairas“ planuoja parduoti daugiau nei 200.000 dviračių, apie 9,5% jų turėtų būti elektriniai. Planuojamas ir ryškus pajamų augimas: paprastų dviračių rinka Europoje turėtų išlikti stabili, tačiau tikėtinas reikšmingas elektrinių dviračių paklausos didėjimas.

„Bendrovė dirba stabilioje Europos rinkoje, o, norint nuspėti ateities tendencijas, reikia žiūrėti, kas vyksta Vokietijoje ir Nyderlanduose. Nyderlanduose maždaug kas trečias parduodamas dviratis – elektrinis, Vokietijoje – maždaug kas penktas. Mes smarkiai augame stabilioje rinkoje atimdami dalį iš kitų gamintojų“, – nurodo p. Dubosas.

Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose“

Šiemet įmonių, pramonės lyderių pagrindinis bendras bruožas – ryški orientacija į eksportą ir netradiciniai kai kurie verslo plėtros sprendimai.

Darius Lasionis, LINPRA direktorius, skaičiuoja – „Verslo žinių“ sudarytame pramonės sektoriaus lyderių dešimtuke yra 7 inžinerinės pramonės įmonės. Beveik visos įmonės arba turi nuosavą galutinį produktą, arba teikia kompleksinius sprendimus (inžinerijos, projektavimo, papildomų paslaugų ir pan.). Tai leidžia joms kurti didesnę pridėtinę vertę.

Dar vienas lyderius jungiantis aspektas – gerąja vakarietiška praktika paremta vadyba, įmonės procesų valdymas, siekiant efektyvumo ir našumo, taip pat aukštų vidinių standartų laikymasis. Tai joms padeda didinti pardavimus bei gamybą esamiems partneriams ir susirasti naujų klientų.

„Šiandien tik stipri orientacija į eksportą gali užtikrinti ilgalaikį įmonės pardavimo pajamų augimą, nes, esant dabartinei demografinei, situacijai Lietuvoje, net ir didėjant žmonių pajamoms, pasiekti spartų augimą iš esmės neįmanoma“, – akcentuoja p. Lasionis.

Be to, galima pastebėti, kad, siekdami verslo plėtros, lyderiai nevengia ir kai kurių gana rizikingų sprendimų – nors ekspertai paprastai kartoja kitas tiesas, jie vadovaujasi savo galva.

Pavyzdžiui, tiek baldų UAB „Narbutas Furniture Company“, tiek lazerių UAB „Šviesos konversija“ vadovaujasi nuostata nesiskolinti iš bankų, elektros prietaisų AB „Vilma“ yra smarkiai priklausoma nuo vieno pirkėjo, o telekomunikacijos sprendimų UAB „Teltonika“ didžiausią dėmesį kreipia į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ir vertina, kad Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose regionuose padidinti ją 10 kartų.

Pramonės lydere šiemet išrinkta biuro baldų gamybos įmonė „Narbutas Furniture Company“, kuri pardavimo pajamas 2017 m. padidino 44%, iki 48 mln. Eur, grynojo pelno uždirbta 1,7 karto daugiau negu 2016 m. – 7,8 mln. Eur. Vien pernai įmonė 2,5 karto išaugino pardavimo pajamas Vokietijoje, Prancūzijoje pardavimai augo 70%. Sėkmingi žingsniai žengti JAV rinkoje (produkcijos parduota 40 kartų daugiau nei 2016 m.), Maltoje ir Italijoje (atitinkamai augimas sudarė 22 ir 10 kartų).

Petras Narbutas, įmonių grupės „Narbutas“ įkūrėjas ir savininkas, neišskiria nė vieno priimto sprendimo – visi jie svarbūs. Ir nepervertina ekspertų įžvalgų ar prognozių – atidžiai juos išklauso, tačiau pats sprendžia, ko dera laukti ir kam ruoštis.

Verslininkas pabrėžia: būtina nuolat stengtis didinti konkurencingumą. Efektyvumas yra būtinas ir svarbus konkurencinis pranašumas, bet ne vienintelis ir gal net ne svarbiausias. Svarbiausia – komandinis darbas.

„Neturime jokio išradimo, jokios ypatingos technologijos ar „know-how“, mes nesamdome jokio kultinio dizainerio, jokio genijaus mokslininko, nepriklausome jokiai galingai korporacijai ir neturime kokių nors kitokių ypatingų galių. Mūsų didžiulės sėkmės paslaptis yra labai paprasta. Ji telpa į vieną žodį ir tas žodis – „komanda“, – pabrėžia p. Narbutas.

Komandos reikšmę išskiria ir kita pramonės lyderė – lazerių ir lazerinių sistemų kūrimo UAB mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“. Įmonė 2017 m. vėl skaičiavo rekordinį pajamų augimą: 2016 m. jos pardavimo pajamos didėjo 26%, o 2017 m. paaugo dar labiau – 35%. Grynojo pelno pernai uždirbta 14% daugiau negu 2016 m.

„Mes nesame gazelės, kurios aukštai šoka, o kartais ir skaudžiai krenta. Mes esame kaip meška – viską darome lėtai, bet užtikrintai. Jei peržvelgtume įmonės apyvartą, matytume stabilų kilimą. Aš nelyginu šių metų kovo su praėjusiais metais, nes tai nelygintini dalykai. Per trumpas laikas. Mes priklausomi nuo įvairių aplinkybių: tiekimo, derinimosi su potencialiais užsakovais. Galų gale tai nėra taip svarbu. Svarbu yra tendencija – apyvartos kreivė eina į viršų“, – taip apie įmonės rodiklius kalba Algirdas Juozapavičius, „Šviesos konversijos“ direktorius, šiemet „Verslo žinių“ išrinktas Metų CEO.

Šie lazerių ir baldų gamintojai panašūs tuo, kad plėtrą įgyvendina nuosavomis lėšomis ir nesiskolina iš bankų.

„Mūsų produktai yra aukštos pridėtinės vertės, visi veiklos metai nuo pradžių buvo pelningi, bet pelną akcininkai ne išsidalija, o investuoja“, – yra minėjęs p. Juozapavičius.

Lenktyniauja atlyginimų dydžiu

„Šviesos konversija“ iš kitų pramonės reitingo lyderių išsiskiria aukštais atlyginimais – balandžio darbo užmokesčio vidurkis sostinės įmonėje viršijo 4.098 Eur, atlyginimų mediana – 3.643 Eur. Algomis nuo lazerių gamintojų užsibrėžusi neatsilikti ir UAB „Teltonika“. Elektroninės įrangos ir jos komponentų gamintoja išsikėlė ambicingą tikslą: kiekvieno „Teltonikos“ darbuotojo minimali alga Lietuvoje 2022 m. sieks 3.000 Eur, o vidutinė viršys 5.000 Eur. Pernai darbo našumas „Teltonikoje“ siekė 20 Eur/val., šiemet turėtų išaugti iki 25 Eur/val.

„Perprojektavome didžiąją dalį populiariausių gaminių ir tai ne tik padidino gamybos našumą. Sutrumpinti litavimo, surinkimo ir testavimo ciklai leidžia pagaminti daugiau gaminių, naudojant tuos pačius išteklius, o tai savikainą sumažino 20%“, – atskleidžia Antanas Šegžda, „Teltonikos“ direktorius.

Pagrindinės elektronikos įrangos gamybos sritys – transporto sekimo ir valdymo sistemos, maršrutų parinktuvai, daiktų interneto sprendimai. Maršrutų parinktuvų segmente tiesiogiai ir netiesiogiai konkuruojama su tokiais prekės ženklais kaip „Cisco“, „Huawei“, ZTE ar „Ubiquity“.

Šiemet didžiausią dėmesį į egzotiškų rinkų paiešką už Europos ribų nukreipusi „Teltonika“ skaičiuoja taip: Europoje padidinti pardavimų apimtį 2 kartus būtų sunkiau nei kituose, kad ir labiau rizikinguose regionuose padidinti ją 10 kartų.

Pridėtinė vertė – iš paslaugų

Elektros ir mechaninių prietaisų gamybos bendrovės „Vilma“ praeitų metų rezultatai taip pat įspūdingi: pajamos padidėjo pusantro karto, iki 70 mln. Eur, grynasis „Vilmos“ pelnas kilo 80%, iki 7,5 mln. Eur. Iš jų vien „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ parduota produkcijos už 44,5 mln. Eur. Ir tokia priklausomybė negąsdina.

„Esame brangesni nei, pavyzdžiui, „Alfred Karcher GmbH & Co. KG“ galėtų pasigaminti kitose Rytų Europos šalyse. Tačiau mes galime pasiūlyti jiems viską nuo iki, suprojektuoti gaminius, o tai nemažai kainuoja. Kai kurie „Karcher“ modeliai gaminami tik Vilniuje – jokiose kitose gamyklose šie modeliai negaminami“, – apie sąsają su pagrindiniu pirkėju kalba Edmundas Pigaga, į lyderių dešimtuką patekusios įmonės „Vilma“ generalinis direktorius.

Pono Pigagos teigimu, „Karcher“ iš pradžių pateikia tik užduotį – sukurti prietaisą, kuris atliktų vieną ar kitą užduotį, taip pat įvertinti galimą jo kainą. Sukonstruotas ir 3D spausdintuvu išspausdintas prototipas surenkamas ir išbandomas. Dar gaminys turi atitikti dažniausiai vokiečių ar italų jam sukurtą dizainą, tad konstruktoriai priversti sukti galvą, kaip nuo jo nenukrypti. Kai projektas patvirtinamas, pradedami bandymai, vyksta naujo gaminio rinkos tyrimas, siūlomi patobulinimai. Jei gaminys patvirtinamas, pradedama ruoštis serijinei gamybai – parengiamos formos, surinkimo linijos. Visa tai kuria „Vilmai“ pridėtinę vertę.

Lyderių dešimtuke – ir kartono bei popieriaus gamybos AB „Grigeo Klaipėda“, kuri 2017 m. pajamas padidino 39%. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo kilusi rinkoje produkcijos kaina ir apdairios investicijos į didesnį pajėgumą. Gintautas Pangonis, AB „Grigeo“ įmonių grupės prezidentas, neslepia: kad susiklostys tokios palankios aplinkybės, buvo sunku nuspėti, bet prognozuota, kad kartono poreikis augs, nes tai ekologiška medžiaga ir kuo toliau, tuo plačiau jis bus naudojamas.

Be to, investuojant ir modernizuojant gamybą, anot jo, vertinti ir tokie aspektai kaip ekonomiškumas, masto ekonomija.

„Įmonėje dirbančių žmonių skaičius per metus sumažėjo daugiau nei 6%, iki 175, didelį dėmesį skyrėme resursams taupyti – pernai buvo pagerintas pagrindinių žaliavų, medžiagų ir energijos normatyvinis sunaudojimas 1 t produkcijos pagaminti“, – vardija p. Pangonis.

Beje, peržvelgus visų lyderių metinės atskaitomybės dokumentus galima atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir auga, visos įmonės akcentuoja taupymą. Tai leidžia per keletą metų joms sukaupti įspūdingo dydžio pelną. Pavyzdžiui, iš Registrų centrui pateiktos Vilniaus rajono plastikinių pakuočių gamintojos UAB „Lietpak“ metinės ataskaitos matyti, kad 2018 m. pradžioje bendrovė buvo sukaupusi 85 mln. Eur nepaskirstyto pelno – pernai uždirbtas 17,3 mln. Eur grynasis pelnas nebuvo paskirstytas.

Kita lyderė – acetatinių ir popierinių filtrų gamybos UAB „Nemuno banga“, nors ir buvo sugriežtinta tabako gaminių reguliavimo politika, pernai uždirbo 9,9 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno ir turi sukaupusi 34,3 mln. Eur nepaskirstyto pelno.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, pavasarį yra prognozavęs, kad šiemet apdirbamoji pramonė gali augti lėčiau negu praėjusiais metais, bet jeigu pagrindinėse eksporto rinkose nebus sukrėtimų, šis sektorius vis vien plėsis.

Prognozės kol kas pildosi – Statistikos departamentas skelbia, kad apdirbamoji pramonė pirmąjį pusmetį pajamas padidino 8,15 %, iki 10,2 mlrd. Eur, ikimokestinio pelno uždirbta 14 % daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį – 646 mln. Eur.