Šaukiamas visuotinis 2020 m. LINPRA narių susirinkimas ir balsavimas nuotoliniu būdu

NUOTOLINIS SUSIRINKIMAS 

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA visuotinis narių susirinkimas šiais metais šaukiamas gegužės 14 d. 14:00–16:30 val. Esant visuotinei pandemijai ir siekiant išvengti minimaliausios rizikos bei grėsmės sveikatai, susirinkimas vyks elektroninėmis ryšių priemonėmis, jungiantis į vaizdo konferenciją Microsoft Teams platformoje. Nuoroda prisijungimui siunčiama kiekvienam asociacijos nariui el. paštu. Susirinkimo metu bus pristatomi balsavimo raštu rezultatai, LINPRA pranešimas ir kviestinių svečių – M. Skuodžio bei A. Izgorodino – pranešimai (pilną susirinkimo programą žr. žemiau).

BALSAVIMAS IŠ ANKSTO 

Kadangi susirinkimas vyks nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšių priemonėmis, galimybė balsuoti pačio susirinkimo metu sudaroma nebus. Todėl asociacijos nariai kviečiami pasinaudoti teise LINPRA visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimais balsuoti iš anksto iki gegužės 14 d. 12 val., pateikiant LINPRA administracijai tinkamai užpildytus bendruosius balsavimo biuletenius. Kaip ir visuotiniame narių susirinkime, taip ir balsuojant iš anksto, sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys susirinkime turi vieną balsą. Balsavimo teisę turi organizacijos vadovas arba raštiškai vadovo įgaliotas kitas organizacijos atstovas.

BALSAVIMO KLAUSIMAI 

Balsavimo biuletenis kiekvienam asociacijos nariui siunčiamas el. paštu. Klausimai, kuriais kviečiame balsuoti raštu (UŽ / PRIEŠ / SUSILAIKAU) yra šie:

  • Darbotvarkės patvirtinimas;
  • LINPRA 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas;
  • LINPRA 2019 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimas;
  • LINPRA naujo prezidiumo sudėties bei narių atsakomybių patvirtinimas;
  • LINPRA įsteigtos VšĮ „Intechcentras“ valdybos sudėties patvirtinimas;
  • Revizijos komisijos 2019 m. darbo ataskaitos patvirtinimas;

TINKAMI BALSAVIMO BŪDAI

Užpildyti bendruosius balsavimo biuletenius ir pateikti savo balsus galima dviem būdais:

Būdas Nr. 1:

LINPRA nario atstovas – organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo – turėtų užpildyti balsavimo raštu biuletenį ir pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tinkamai užpildytą ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą balsavimo raštu biuletenį siųsti LINPRA administracijai el. paštu info@linpra.lt iki 2020 gegužės 14 d. 12 val. (Jeigu balsuoja įgaliotas asmuo, kartu turi būti siunčiamas ir organizacijos vadovo elektroniniu parašu pasirašytas įgaliojimas).

Biuletenio pasirašymui su kvalifikuotu parašu tinka bet kuri speciali pasirašymo platforma; LINPRA administracija rekomenduoja naudoti „GoSign“. Pasirašant „GoSign“ platformoje, tuščius laukus prašome užpildyti taip:

  • Paskirtis: LINPRA
  • Pasirašymo vieta: Vilnius
  • Kontaktinė informacija: pasirašančio asmens el. pašto adresas
  • Parašo atvaizdo vieta: Pradžioje dešinėje

Būdas Nr. 2:

LINPRA nario atstovas – organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo – turėtų atsispausdinti, užpildyti, pasirašyti balsavimo raštu biuletenį, biuletenio originalą išsiųsti registruotu ar paprastuoju paštu adresu Savanorių pr. 176C–803, 03154 Vilnius, o nuskanuotą biuletenį atsiųsti LINPRA administracijai el. paštu (info@linpra.lt). Tinkamai užpildyti balsavimo raštu biuleteniai originalai gali būti siunčiami tiek registruotu, tiek paprastuoju paštu. Jeigu balsuoja ne organizacijos vadovas, o jo įgaliotas asmuo, kartu su biuleteniu turi būti išsiunčiamas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas (įgaliojimas). Galiojančiais bus laikomi tie tinkamai užpildyti balsavimo biuleteniai, kurie bus gauti iki 2020 gegužės 14 d. 12 val.

NUOTOLINIO SUSIRINKIMO PROGRAMA 

Visi balsavimo rezultatai bus suskaičiuoti iki nuotolinio susirinkimo ir paskelbti susirinkimo metu.

Susirinkimo programa:

  • 14:00 LINPRA 2019 m. veiklos, finansinės atskaitomybės pristatymas. Balsavimo rezultatai.
  • 14:30 Revizijos komisijos 2019 m. darbo ataskaitos pristatymas. Naujos revizijos komisijos pristatymas. Balsavimo rezultatai.
  • 14:35 LINPRA naujo prezidiumo narių, viceprezidentų ir prezidento pristatymas. Balsavimo rezultatai.
  • 14:45 Technologijų centro „Intechcentras“ valdybos narių pristatymas. Balsavimo rezultatai.
  • 14:50 LINPRA 2020 m. veiklos planų pristatymas.
  • 15:00 Klausimai – atsakymai
  • 15:15 Kviestinių svečių pranešimai:
    • „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas
    • Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis
  • 16:30 Pabaiga

PAPILDOMA INFORMACIJA 

LINPRA administracija laukia asociacijos narių balsavimo biuletenių ir susitikimo su nariais nuotoliniu būdu!

Papildoma informacija teikiama el. p. info@linpra.lt.

Direktorius Darius Lasionis

 

/by

„Vakarų laivų gamykla“ gavo ir eksploatacijai ruošia antrą laivų remontui skirtą doką

AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupę pirmadienio rytą pasiekė antras „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas dokas, kuris praėjusių metų pabaigoje įsigytas iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės.

Į Klaipėdą atgabento milžino, kurio ilgis siekia 200 metrų, o plotis 36 metrus, pirmiausia laukia remonto darbai, kuriuos atliks įmonės „Vakarų laivų remontas“ (VLR) specialistai. Naująjį pirkinį eksploatacijai planuojama paruošti per tris mėnesius.

„Turime visus reikiamus specialistus ir pajėgumus, kad iki liepos mėnesio dokas PD 170 būtų paruoštas darbui ir galėtų priimti laivus. Dedame visas pastangas, kad būtų užtikrintas sėkmingas laivų remonto veiklos tęstinumas“, – pabrėžė VLR direktorius Andrius Valantiejus.

Užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektą, VLG įmonių grupei atsivers naujos veiklos galimybės – galės priimti „Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus. Tokį dokavimo pajėgumų išvystymo planą bendrovė puoselėjo jau ketvirtį amžiaus ir jis pagaliau bus realizuotas.

Įrengus reikiamą uosto infrastruktūrą, VLG įmonių grupės teritorijoje dirbs trys plaukiojantys dokai, du iš jų bus skirti „Panamax“ tipo laivų remontui. Pirmąjį tokį – didžiausią Baltijos šalyse plaukiojantį doką, kuris yra 235 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, bendrovė įsigijo prieš ketverius metus. Pastarasis jau modernizuotas ir paruoštas darbui, tačiau laikomas Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, kol bus paruošta nuolatinė jo darbo vieta. Šalia jo bus pastatytas kiek mažesnis „Panamax“ laivų remontui skirtas dokas PD 170, pirmadienį pasiekęs Klaipėdą. Toliau dirbs ir šiuo metu laivus remontui priimantis 219 dokas.

„Esame eksportuojanti įmonių grupė, priklausoma nuo globalios ekonomikos, todėl visame pasaulyje susiklosčiusi situacija nėra visiškai palanki ir mūsų veiklai. Šiuo metu laivų remonto sričiai taip pat tenka susidurti su iššūkiais, tačiau visomis įmanomomis priemonės saugodami savo darbuotojus ir užbaigus Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą, sukursime stiprų laivų remonto centrą ir pajėgumus, pritrauksiančius daugiau verslo, atveriančio galimybes sukurti ne tik kelis šimtus naujų darbo vietų, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

/by

EIT RIS hub

Lietuva yra viena iš EIT Manufacturing bendrijos šalių ir tuo pačiu yra įtraukta į EIT regiono inovacijų schemą – EIT RIS (EIT Regional Innovation Scheme). LINPRA atstovauja Lietuvai visoje EIT Manufacturing bendrijoje ir veikia kaip EIT RIS centras / EIT RIS Hub.

LINPRA vaidmuo – skleisti informaciją apie bendrijos veiklą, vykdomus projektus, vystyti tinklaveiką, įtraukti šio regiono verslą, akademinę bendruomenę, novatorius ir tyrėjus į tarptautines vertės kūrimo grandines, skatinti jų bendradarbiavimą ir inovacijų kūrimą.

Veikdama kaip EIT RIS centras (hub‘as), LINPRA dalinsis aktualia informacija su asociacijos nariais ir kitomis organizacijomis, skatindama jų bendradarbystę.

/by

LINPRA – 4-iuose EIT Manufacturing projektuose

LINPRA – EIT Manufacturing konsorciumo narė

Nuo 2018 m. LINPRA oficialiai priklauso tarptautinei žinių ir inovacijų bendrijai (KIC – Knowledge and Innovation Community) EIT Manufacturing. 17 Europos šalių ir 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Šiuo metu LINPRA yra partnerė 4-iuose EIT Manufacturing projektuose, į kuriuos kviečia įsitraukti ir savo narius.

  • Gazelle Accelerator (Accelerate and grade-up existing technology based companies (SME‘s and Start-ups) to create European Gazelles): projektu siekiama paspartinti Europos pramonės transformaciją skatinant bendradarbiauti dideles bendroves su inovatyviomis naujomis įmonėmis, startuoliais. Vienų įmonių technologijos gali būti vertingos ir kitoms. Projekto tikslas – išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria įmonės, kokie jų poreikiai, ir kokius vienų įmonių sprendimus gali pritaikyti kitos įmonės. Tiek didelių įmonių atstovai, tiek naujos įmonės / startuoliai susitiks bendrame renginyje.
  • ManuLearn (Learning through manufacturing challenges): pagrindinis projekto tikslas – stiprinti inovacinius gebėjimus, kad būtų lengviau susidoroti su būsimais gamybos iššūkiais. Projektas pristato programą, kurios metu studentai, tyrėjai ir įmonės bendradarbiaus, tarpusavyje dalinsis įgūdžiais ir kurs sprendimus pramonės gamybos iššūkiams spręsti. Sprendimus generuos akademinė bendruomenė (per taikomuosius tyrimus) arba pramonės atstovai (per geriausios praktikos sėkmės istorijas).
  • DigTrafoRIS (Digital Transformation in RIS): Projektas susijęs su Pramonė 4.0 keliamais iššūkiais – reikia stiprinti šalių inovacinius gebėjimus, ypatingai gamybos skaitmeninimo srityje. Mažesnėse Europos šalyse naudojamos įvairios skaitmeninimo technologijos dažnai skiriasi nuo tų, kurias naudoja didesnės įmonės labiau pažengusiose Europos šalyse. Projekto tikslas – didinti Europos skaitmenizacijos lygį, todėl naudojant tokius įrankius kaip klausimynai ir dirbant kartu su skaitmeninių inovacijų centrais bei kita susijusia infrastruktūra, bus siūlomos tiesioginės konsultacijos įmonių procesų skaitmeninimui.
  • RIS HUBS (EIT Manufacturing RIS Hubs): EIT Regional innovation Scheme (EIT RIS) – regioninių inovacijų schema, skirta ES narėms ir asocijuotoms šalims Europoje, kurios yra nedidelio ir vidutinio lygio novatorės ir kuriose EIT inovacijų bendruomenės turi nedaug partnerių arba jų neturi visai. Projekto esmė – minėtose šalyse sukurti centrus, kad šioms šalims būtų palengvintas bendradarbiavimas su EIT inovacijų bendruomenėmis.

Taip pat LINPRA koordinuoja EIT iniciatyvą Lietuvoje:

/by

EIT Jumpstarter inovatyvių verslo idėjų programa

EIT Manufacturing (tarptautinė asociacija, kurios narė taip pat yra LINPRA) kviečia akademinės bendruomenės atstovus, dėstytojus ar studentus ar jų grupes dalyvauti inovatyvių verslo idėjų konkurse – EIT Jumpstarter programoje.

Konkursas skirtas tiems, kas turi novatorišką verslo idėją ir nori išmokti pagrindinių verslumo įgūdžių. Konkurso tikslas – surasti, išsiaiškinti ir paremti geriausias RIS tyrėjų ir specialistų idėjas, kurios gali turėti įtakos gamybos sektoriui.

Atrinktų idėjų autoriai bus pakviesti dalyvauti mokymo programoje, kuri suteiks verslo plano rengimo žinių: jie sužinos, kaip pradėti verslą, suburti komandą, verslo procesus. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas kiekybiniam verslo modelio kūrimui. Geriausiai įvertintos komandos bus apdovanojamos piniginiais prizais:

  • 1 vieta – 10000 Eur,
  • 2 vieta – 7 000 Eur ir
  • 3 vieta – 5 000 Eur.
  • Taip pat numatytas specialus prizas – 5 000 Eur.

Pagrindiniai etapai (datos gali keistis):

  • Verslo idėjų pateikimo terminas: pratęsta iki 2020 m. balandžio 5 d. 18 val. Pildyti paraiškas ČIA.
  • Atrinktų idėjų workshopai vyks nuotoliniu būdu (bus patikslinta vėliau);
  • Mokymai vyks 2020 m. rugsėjo-spalio mėn. (bus patikslinta vėliau);
  • Apdovanojimai 2020 m. lapkričio mėn.

Dalyvauti gali fiziniai asmenys, jų komandos (tyrėjai, doktorantai, studentai, mokslinių tyrimų grupės iš universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų, specialistai, verslininkai, turintys idėją, orientuotą į gamybos sektorių.

PLAČIAU EIT Jumpstarter svetainėje.

Kontaktai, jei kiltų papildomų klausimų:
Lina Giedraitė, LINPRA Vyriausioji projektų vadovė, +370 680 32177, lina.giedraite@linpra.lt

 

/by

Gazelle Accelerator

„Gazelle Accelerator“ – EIT Manufacturing konsorciumui skirtas projektas, kurio tikslas – paspartinti Europos pramonės transformaciją. 

„Gazelle Accelerator“ projektu siekiama paspartinti Europos pramonės transformaciją skatinant bendradarbiauti dideles bendroves su inovatyviomis naujomis įmonėmis, start-up‘ais ir MVĮ. Projekte sudaromos sąlygos didinti atvirą inovacijų tinklą ir plėsti jau esamų inovacijų pritaikymo ribas. Šią veiklą finansuoja Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT). Ši Europos Sąjungos įstaiga gauna paramą iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“.

„Gazelle Accelerator“ naujienos soc. tinkluose:

Pagrindinės veiklos:

  • Nustatyti galutinių vartotojų poreikius (EIT Manufacturing konsorciume)
  • Atrinkti į kvietimą 50 naujų įmonių (start-up‘ų) ir MVĮ
  • Teikti paramą atrinktoms pradedančioms ir mažoms / vidutinėms įmonėms šiose srityse: verslo idėjų konkursai / pristatymai (Pitch), naujų technologijų tendencijos, išsamių pasiūlymų kūrimas apjungiant kelių įmonių veiklas, naujos bendradarbiavimo ir verslo galimybės, lėšų kaupimas („Booster“ stovyklos, „Road show“, investuotojų dienos).

Europos Gazelės – Verslo spartinimas ir parama technologine veikla užsiimančioms MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms (start-up‘ams), siekiant

„Gazelle Accelerator“ projektas atsirado atlikus paprastą analizę: Europos technologijomis paremtos įmonės turi didelį augimo potencialą, tačiau jų plėtrą dažnai stabdo pramonės susiskaidymas ir nepakankamas jų žinomumas, matomumas didelėje Europos rinkoje. Todėl mūsų programa suteikia esamoms technologijomis paremtoms įmonėms, ypač MVĮ ir pradedančioms įmonėms (startu-up‘ams) tinklą ir palaikymą, kuriame veikdamos jos galėtų tapti Europos „gazelėmis“. „Gazelle Accelerator“ komandą sudaro partneriai iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Jų tikslas – pasitelkiant savo patirtį, padėti paspartinti verslo vystymo procesus 50 perspektyvių naujų įmonių ar MVĮ, pasinaudojant projekto teikiama parama.

Projekto atstovo kontaktai Lietuvoje:
Lina Giedraitė
LINPRA Vyriausioji projektų vadovė
+ 370 680 32177
lina.giedraite@linpra.lt

/by

LINPRA – EIT Manufacturing konsorciumo narė

Nuo 2018 m. LINPRA oficialiai priklauso tarptautinei žinių ir inovacijų bendrijai (KIC – Knowledge and Innovation Community) EIT Manufacturing. 17 Europos šalių ir 50 partnerių konsorciumas per 7 metus įgyvendins ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Šiuo metu LINPRA yra partnerė 4-iuose EIT Manufacturing projektuose, į kuriuos kviečia įsitraukti ir savo narius.

Plačiau apie Europos Inovacijų ir Technologijų Institutą (EIT), instituto telkiamas Žinių ir inovacijų bendrijas (KIC) bei EIT Manufacturing konsorciumą: 

Europos Inovacijų ir Technologijų Institutas (EIT) inicijuoja bei telkia žinių ir inovacijų bendrijas (KIC – Knowledge and Innovation Community) Europoje, taip pat atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant dabartinę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą Horizontas 2020.

EIT padeda įmonėms, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms bendradarbiauti ir kurti naujovėms ir verslumui palankią aplinką Europoje. Tuo siekiama didinti Europos pajėgumus, diegti inovacijas, kurti darbo vietas bei gerovę, stiprinti Europos konkurencingumą. EIT suburia tris svarbiausius inovacijų srities dalyvius – verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sektorius, – kad būtų kuriamos dinamiškos, daugiašalės partnerystės – vadinamosios žinių ir inovacijos bendrijos. Plačiau apie EIT.

Žinių ir inovacijų bendrijos (KICai) kuria novatoriškus produktus ir paslaugas, steigia naujas įmones, rengia naują verslininkų kartą. Užmezgusios tokius partnerystės ryšius ir glaudžiai bendradarbiaudamos geriausios įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai sukuria Europai veiksmingesnių ir novatoriškesnių sprendimų. Plačiau apie KIC.

Šiandien EIT yra subūrusi 8 žinių ir inovacijų bendrijas (KICus):

EIT Manufacturing bendrija yra 50-ies partnerių (17-os Europos šalių) konsorciumas. Šioje žinių ir inovacijų bendrijos ekosistemoje Lietuvai ir Baltijos šalims, šio regiono verslo interesams atstovauja LINPRA. Konsorciumas per 7 metus įgyvendina ambicingą 450 mln. Eur vertės projektą „Made by Europe“. Tarp konsorciumo partnerių tokios Europos organizacijos lyderės kaip: Volvo, Tecnalia, Vienos technikos universitetas, Siemens, Whirlpool Europe, Slovakijos technologijos universitetas ir kiti. Plačiau apie EIT Manufacturing.

EIT Manufacturing tikslai 

EIT Manufacturing soc. tinkluose:

Konsorciumo veikla yra finansuojama iš ES mokslinių tyrimų finansavimo programos Horizontas 2020. Visos ekosistemos narės turi galimybę dalyvauti įvairiuose verslo ir inovacijų akceleravimo projektuose, bendradarbiaujant su EIT Manufacturing konsorciumo partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Tai – vertinga galimybė Lietuvos įmonėms bei švietimo ir mokslo įstaigoms įsitraukti į stiprias tarptautines vertės kūrimo grandines, realizuoti idėjas, didinti savo žinomumą, atskleisti potencialą ir stiprinti savo bei šalies konkurencingumą.

 

/by

LINPRA nariai „Technogaja“ ruošiasi respiratorių gamybai

Pramoninius oro filtrus gaminanti Kauno rajono Rokų seniūnijoje veikianti UAB „Technogaja“ kartu su LINPRA šią savaitę ieškojo bendradarbiavimo galimybių su siuvėjais, kad apjungę technologijas, žaliavas ir pajėgas kartu galėtų gaminti respiratorius. Tokių pačių galimybių ieškojo ir UAB „Robert Kalinkin“, pasitelkę į pagalbą Kauno technologijų universitetą. Partnerystė atsirado. UAB „Robert Kalinkin“ sukūrė ir išbandė kaukės prototipą, o patobulinimus atliks ir žaliavomis pasirūpins UAB „Technogaja“. Projektas bus finansuojamas ir žaliavų kaštai padengti iš Andriaus Tapino „Laisvės TV“ įsteigto fondo.

„Technogajos“ direktorius Ramūnas Katkevičius praneša, kad šią savaitę prasidėjęs projektas pasitvirtino, ir apsauginių kaukių gamyba netrukus prasidės:

„Kaukės bus kuriamos kartu su Robert Kalinkin. Mes suteiksime technologijas ir žmonių resursus, taip pat kaip labai aukštos kokybės oro filtravimo žaliavas, kurios  plačiai naudojamos ligoninių, laboratorijų oro vėdinimo sistemose. Apjungus įvairių sričių specialistus ir jų žinias, tikimės artimiausiu metu patiekti žaliavas daugiau nei 60 tūkst. vnt. įvairios paskirties apsauginių kaukių gamybai. Taip pat numatėme, kad savo žaliavų kurį laiką į užsienio šalis netieksime, kol pilnai nepatenkinsime Lietuvos poreikio“.

Pasak Roberto Kalinkino, šioje nepaprastoje padėtyje, kai specialių žaliavų tiesiog trūksta arba net nėra, tenka pasitelkti nestandartinius sprendimus: „Pradėjome dirbti su UAB „Technogaja“. Įmonės vadovai nustebino savo noru prisidėti prie mūsų idėjos, jie sutiko nutraukti šių žaliavų pardavimą už Lietuvos ribų bei išskyrė mums maksimalų audinių kiekį šiam tikslui. Esu be galo dėkingas už norą padėti, pertraukiant savo užsakymus ir perorientuojant šalies poreikiams“.

„Technogaja“ gamina oro filtrus ventiliacijos sistemoms, ligoninėms ir laboratorijoms, maisto, farmacijos, metalo ir medžio apdirbimo pramonei, laivams, energetikos įmonėms ir t. t. „Technogaja“ 2018 m. pradžioje yra gavusi 0,4 mln. Eur investicijų moderniai gamybos linijai įsigyti ir pradėti gaminti naujas aukštesnės klasės oro filtrų rūšis. Tų pačių metų pabaigoje įmonei buvo skirta beveik 1 mln. Eur ES lėšų gamybos bei susijusiems procesams skaitmeninti. Praėjusių metų pabaigoje su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašyta sutartis dėl 0,7 mln. Eur ES finansavimo technologinių ekoinovacijų diegimo projektui. Šių trijų projektų apimtis viršija 4,5 mln. Eur. Juos numatyta baigti 2021 m.

Kauno rajono įmonės partneriai – vienas iš didžiausių Europos filtravimo žaliavų gamintojas SANDLER AG, bei daugelis kitų ir patikimų Europos filtravimo žaliavų gamintojų.

Kitos naujienos apie apsauginių kaukių gamybos iniciatyvas – „Verslo žiniose“.

/by

Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria 15,35 mln. eurų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, jog Lietuvos pramonei skaitmeninti ministerija skiria dar 15,35 mln. eurų. Pramonės įmonės pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ galės įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti  įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis.

Finansavimas bus skiriamas technologiniam auditui atlikti, kad būtų įvertintos gamybos procesų skaitmeninimo galimybės bei perspektyvos, ir tiems projektams, kuriais diegiama bent viena skaitmeninė technologija arba su ja susijęs sprendimas, pavyzdžiui, robotikos technologijos, dirbtinio intelekto sprendimai, daiktų interneto sistemų diegimas ir pan. Įgyvendinant projektą diegiamos įrangos modelis rinkai turi būti pateiktas ne anksčiau kaip prieš trejus metus nuo kvietimo paskelbimo metų, t. y. ne anksčiau nei 2017 metais.

Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma labai mažoms ir mažoms pramonės įmonėms – 1 mln. eurų, mažiausia – 20 tūkst. eurų, vidutinėms įmonėms didžiausia galima skirti lėšų suma – 2,9 mln. eurų, mažiausia – 100 tūkst. eurų. Didžiausia galima projektui skirti lėšų suma technologiniam auditui atlikti – 20 tūkst. eurų.

Pretenduoti į finansavimą gali labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, kurios veikia ne trumpiau nei 1 metus ir kurių vidutinės metinės pajamos už pačios įmonės pagamintą produkciją per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau nei 3 pastaruosius finansinius metus) ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.

Paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra priima iki 2020 m. birželio 22 dienos. Kvietimo dokumentai skelbiami interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://eimin.lrv.lt, www.lvpa.lt.

Iš viso pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas  LT“ 2014–2020 m. numatoma paskirstyti  71 mln. eurų ES investicijų, iki šiol pramonės įmonėms jau yra paskirstyta beveik 56 mln. eurų investicijų.

 

Vadybos, gamybos ir technologinių procesų auditus atlieka LINPRA įsteigtas Tehnologijų centras „Intechcentras“. Norint gauti paramą įmonės skaitmeninimui, auditą atlikti yra būtina.

Audito tikslai:

  • Įvertinti pasirinktos srities pramonės įmonės procesų esamą skaitmeninį lygį ir suteikti rekomendacijas skaitmeninės brandos lygiui pagerinti (nemokamai, naudojant tik de minimis pagalbą)

Audito formatas:

  • Vienos dienos eksperto vizitas jūsų įmonėje
    vertinant pasirinktą sritį.
  • Po vizito pateikiama ataskaita, kurioje nurodoma audituotos srities būklė bei rekomendacijos ateičiai.

Platesnę informaciją suteikti ir pakonsultuoti gali „Intechcentras“:

Marius Kvedaravičius, Inovacijų ekspertas, + 370 670 22857, marius.kvedaravicius@intechcentras.lt.

/by

Aukštojo mokslo kokybės standartai nuleidžiami

Į Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintą šiemetinę stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką pramonės atstovai reaguoja vienareikšmiškai: naujoji tvarka tiesiogiai lems studijų kokybės prastėjimą, stipriai prisidės prie profesinio mokymo sektoriaus nykimo ir niekaip nesuderinamų darbo rinkos ir verslo poreikių lūkesčių.

Panaikinus iki šiol buvusius reikalavimus pirmakursių pasirengimui, kad privalomų brandos egzaminų rezultatų vidurkis stojant į valstybės finansuojamą vietą universitete siektų 40 balų, o kolegijoje – 25, stojimo kartelė nuleidžiama. Tai lems, kad net ir visiškai aukštajam mokslui nepasirengę jaunuoliai su vidutinišku ir žemesniu balų vidurkiu galės studijuoti universitete kartu su aukščiausiais balais valstybinius egzaminus išlaikiusiais studentais.

Pasak Gintauto Kvietkausko, LINPRA viceprezidento, šios aplinkybės pirmiausiai pakenks patiems moksleiviams ir studentams: „Labai daug kartų kalbėjome, kad reiktų siekti kokybės, o ne kiekybės. Šiuo atveju viskas daroma priešingai. Tokios lengvatos sumažins mokinių ir studentų motyvaciją mokytis jau mokykloje, žinant, kad įstoti nebus sunku. Taip pat mažės motyvacija ir studijuojant. Tiems, kurie mokykloje tinkamai nepasirengė aukštajam mokslui, bus sunku – jiems reikės iš naujo mokytis tų dalykų, kurių neišmoko vidurinėje. O aukštasis mokslas visgi skirtas ne spragų lopymui, bet naujų žinių įgijimui. O ką reikės daryti pažangiems studentams, kuriems nepasirengusiųjų tempas bus per mažas? Kentės ir vieni, ir kiti.“

Tam pritaria Lietuvos pramonininkų konfederacijos tarptautinis inovacijų ekspertas Gintaras Vilda: „Mūsų švietimo sistemoje naudojama vertinimo balais sistema iš esmės yra pagrįsta konkurencijos tarp besimokančiųjų sukūrimu. Šiuo atveju, kai praeinamas balas sumažinamas iki sveiku protu nesuvokiamo minimumo, nelieka konkurencijos elemento, varžybų elemento. Tad besimokantiems nelieka paskatos stengtis. Koks skirtumas, kaip aš mokausi, jei vis tiek galiu pasirinkti, kur toliau eiti: studijuoti universitete arba kolegijoje, ar mokytis profesinėje mokykloje – iš esmės, jokio skirtumo. Panašu, kad ilgalaikėje perspektyvoje, visa valstybė būsime paversti žemos kokybės aukštojo mokslo įkaitais.“

Tokia iškreipta situacija sudarys sunkumų dėstytojams, kuriems reikės supaprastinti studijų turinį ir palengvinti jį, taip automatiškai žeminant studijų kokybę. Didelė tikimybė, kad žemi aukštojo mokslo standartai ir toliau didins gabiausiųjų jaunuolių nutekėjimą į užsienio universitetus, kurie taiko aukštesnius kokybės standartus. Tuo pačiu tai padarys žalą profesinio mokymo sektoriui. Padarius laisvai prieinamą universitetinį išsilavinimą, ir taip menkas profesinio mokymo populiarumas dar labiau sumažės. Milijoninės valstybės ir Europos Sąjungos investicijos į sektorinius profesinio mokymo centrus neduos siektų rezultatų – laikui bėgant, jie neužsipildys, o stovės pustuščiai ir nenaudojami.

G. Kvietkauskas pastebi, kad lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje besimokančiųjų aukštąjį bei profesinį mokslą santykis ir dabar jau yra neadekvatus: Lietuvoje 68 proc. baigia aukštąjį, universitetą ar kolegiją, ir tik 32 proc. renkasi profesinį mokymąsi. Iš tiesų, šis santykis turėtų būti apytiksliai 50 ir 50 proc.: „Ši spraga gilės. Daugelis stos į universitetus apeidami kolegijas, o tie, kurie studijuotų profesinėse mokyklose, atsidurs kolegijose. Viskas veda prie to, kad pramonė neturės nei kvalifikuotų, praktinius įgūdžius įgijusių darbuotojų, nei aukštas kompetencijas turinčių specialistų“.

G. Vilda atkreipia dėmesį į tai, kad didelę žalą patirs inžinerinės pramonės sektorius: „Pati inžinerinė pramonė tampa aukštųjų technologijų pramone, o aukštosios technologijos, jų kūrimas ir naudojimas reikalauja kompetencijos. Norint turėti aukštą kompetenciją, reikia mokytis. Ir mokytis visą gyvenimą. Jeigu nebus skatinimo mokytis gerai nuo pat pradžių, natūralu, kad nebus išugdyti reikiami mokymosi įgūdžiai ateities gyvenimui. Tokia žemais balais grįsta stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, matomai, tik pablogins ir taip valstybės viešojo sektoriaus, o galiausiai ir verslo inovacinius gebėjimus. Tokiu atveju, manau, tikėtis, kad į inžinerinę pramonę, kuri yra aukštųjų technologijų pramonė, paklius aukšto lygio specialistai – būtų naivu. Verslas ateityje turės pats rengti sau specialistus, nes švietimo sistema, nuleisdama kartelę žemyn, dar kartą siunčia signalą tiek jaunimui, tiek industrijoms ir verslui, kad nėra ko tikėtis iš mūsų aukštojo mokslo aukštos kokybės.“

Iki balandžio 2-osios Vyriausybė turi skirti lėšas, pagal kurias paaiškės, kiek bus priimama pirmakursių, o ministras A. Monkevičius iki balandžio 15-osios turi patvirtinti pirminį vietų skaičių pagal studijų kryptis. Tačiau jau šiandien preliminariai aišku, kad bene tris kartus padaugės vietų socialinių mokslų kryptyje, nors jau ne vienerius metus akivaizdu, kad Lietuva turi didžiulį potencialą tapti pavyzdine ir konkurencinga valstybe pramonės, technologijų, inžinerijos srityse.

Silpną Lietuvos švietimo sistemą ir lėtai joje vykstančius pokyčius pabrėžia ir Europos Komisija 2020 m. vasario mėn. parengtoje ataskaitoje apie Lietuvą. Pasak EK, šis iššūkis ilgalaikėje perspektyvoje yra ypač lemtingas inovacijų ir pramonės progresui. Jo nesprendžiant, stabdomas šalies vystymasis technologijų ir pramonės srityse.

/by