Kovo pabaigoje daugiau nei 30-ies pramonės ir technologijų įmonių atstovai susibūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekoje, įsikūrusioje studentų miestelyje, kurioje vyko LINPRA ir KTU organizuotas renginys „Hack4ReStart | B2B Matchmaking”, skatinantis bendradarbiavimą tarp tradicinius metodus taikančių ir technologiškai pažangius sprendimus integruojančių, mažų ir vidutinių įmonių.
Dalyviams – unikali galimybė įsivertinti įmonės skaitmenizacijos pažangumą
„Hack4Restart“ renginys – tarptautinio projekto, inicijuoto Europos komisijos, „ReStartSMEs“ dalis. Tokio koncepto renginiai jau vyko ir projekto partnerių šalyse – Italijoje, Vokietijoje, o balandžio ir gegužės mėnesiais vyks ir Portugalijoje bei Rumunijoje. Projekto partneriai, organizuodami verslo sinergijas skaitinanačius renginius, atvirai kviečiai registruotis įmones iš visos Europos, neapibrėždami tik vienos šalies, ir tokiu būdu išplėsdami galimybes verslo partnerystėms tarptautiniu mastu.
„Svarbu paminėti ir tai, kad projektas ne tik jungia pramonės įmones, tačiau ir plečia jų kompetencijas ir žinias. Projekto partneriai – technologiniai centrai „Eurecat“ ir „Imec“, kurių ekspertai konsultacijų metu suteikia galimybę įmonėms įsivertinti skaitmenizacijos lygį įmonės viduje, o paruošę gilesnes analizes, teikia rekomendacija, kurios vertingos tobulinant ir vystant įmonės skaitmenizaciją“, – projekto ekspertų naudas vardijo LINPRA vadovas Darius Lasionis.
Lietuvoje vykusiame renginyje apsilankė visas būrys projekto partnerių, tarp kurių ir minėtų technologinių centrų ekspertai, kurie „Hack4Restart“ metu konsultavo įmones.
Renginyje naujas „atvirkštinio prisistatymo“ formatas ir aktyvi dalyvių tinklaveika
„Renginio pradžioje buvo pristatytas gana naujas „atvirkštinio pristatymo“ (ang. Reverse pitch) formatas, kuriame, skirtingai nuo tradicinio, kuomet prisistato tik viena įmonė (dažniausiai startuolis), prisistatymus daro abu potencialūs verslo partneriai – tiek užsakovas, tiek galimas paslaugos tiekėjas. Toks formatas leidžia greitai susipažinti su dideliu skaičiumi įmonių per trumpą laiką ir surasti aktualiausius įmonei partnerius“, – apie pristatymų dalį kalbėjo vienas renginio organizatorių, projekto „ReStart SMEs“ vadovas Vidmantas Vaitulevičius.
Tiek atvykusieji į renginio vietą, tiek nuotoliniu būdu prisijungusių įmonių atstovai turėjo galimybę trumpai pristatyti savo įmonės veiklą, kuriamus produktus ir teikiamas paslaugas, kurios galėtų būti aktualios potencialiems verslo partneriams ir klientams. Renginyje dalyvavusios tradicinės pramonės įmonės savo pristatymuose akcentavo ir iššūkius, su kuriais jos susiduria savo kasdienėje gamybos veikloje.
„Pagrindinis renginio siekis – suteikti stipresnį impulsą inovacijų integracijai gamybos pramonėje, tad šiam tikslui buvo pasitelktas tinlaveikos skatinimo metodas, kurio metu įmonės bendravo individualaus „verslas-verslui“ susitikimo metu. Susipažinę su vieni kitų veiklomis, įmonių atstovai turėjo galimybę aptarti konkrečius klausimus ar problematikas tiesioginio susitikimo metu. Susitikimai buvo organizuojami per specialiai renginiui modifikuotą susitikimų platformą – B2Match“,- kalbėjo organizatoriai.
Tinklaveikoje užsiregistravo dalyvauti 45 įmonių atstovai, tarp kurių ir užsienio partneriai. Aktyvi tinklaveika, trukusi bene 2 valandas, buvo finalizuota pažintine ekskursija į universitete įrengtas mokomąsias automatikos laboratorijas.
Antroji renginio dalis: ekspertų pranešimai apie aktualias energetikos, kibenertinio saugumo ir finansavimo temas
Antroji renginio dalis, kuri buvo transliuojama ir internetu, sulaukė didelio susidomėjimo – be susirinkusiųjų salėje renginį virtualiai stebėjo per 200 žiūrovų. Ši dalis, pavadinimu „TechTalks“, buvo dedikuota verslui itin aktualioms temoms – energetikai, kibernetiniam saugumui bei finansavimo priemonių pristatymui.
Pirmasis pranešimas, kurį pristatė „Ignitis grupės“ Energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė buvo nukreiptas į efektyvų energijos suvartojimą. Savo pranešimo metu, A. Vaitulevičė kalbėjo apie praktines priemones, kurios galėtų padėti sėkmingai įgyvendinti energetinio efektyvumo strategiją įmonės viduje, pabrėždama šios strategijos laikymosi ekonominę ir socialinę naudą.
Renginyje dalyvavusi „Inovacijų agentūros“ atstovė, Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vadovė Inga Lukošiūnaitė, kalbėjo apie finansavimo galimybes verslui: jau paskelbtus, atvirus kvietimus ir dar tik ateityje skelbsiamas finansavimo priemones. Pranešimo metu buvo detaliai aptariamos finansavimo priemonių panaudojimo sąlygos ir reikalavimai. Informacija apie finansavimo įrankius gali būti randama čia.
Renginį finalizavo pranešimas, kurio tema svarbi ne tik verslui, bet ir pavieniams asmenims – kibernetinis saugumas ir jo užtikrinimas. Pranešėjas Lukas Apynis, atstovaujantis „ESET Lietuva“ įmonei, konkrečiais pavyzdžiais iliustravo kibernetinių atakų keliamas grėsmes ir jų mastą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Lukas ne tik pristatė galimas grėsmes, tačiau ir aiškiai įvardijo praktines priemones, kurios padėtų mažoms ir vidutinėms įmonėms būti saugioms ir pasiruošusioms galimoms atakoms.
Renginiui pasibaigus, dalyviams buvo pristatyta galimybė pratęsti verslo susitikimus ir juos organizuoti virtualiu būdu, ieškant potencialių partnerių per platformą B2Match. B2Match platfomą galite rasti čia.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/04/ZDS_0454.jpg12771920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2023-04-12 05:06:592023-04-12 05:14:33„Hack4Restart“ renginyje – nuo verslo susitikimų iki ekspertų pranešimų aktualiomis temomis
Balandį pirmą kartą Lietuvoje rengiamas STEAM TEAM nacionalinis jaunųjų inžinierių čempionatas. Likus mažiau nei mėnesiui iki jo pradžios, Lietuvos mokyklose vyksta intensyvus pasiruošimas – moksleiviai kuria Goldbergo mašinų, kurias turės konstruoti ir pristatyti čempionate, vizijas bei jų prototipus.
Šiuo metu dalyvauti čempionate yra užsiregistravusios 29 komandos iš 23 šalies mokyklų: Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilkijos. Vienos iš komandų vadovas, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytojas Algirdas Augustaitis sako, kad tokioje iniciatyvoje dalyvauti tiesiog būtina.
„Galimybė moksleiviams patiems kažką kurti, pasitelkiant mokslo žinias, bei iš karto išbandyti, kaip jų kūrinys veikia, suteikia motyvacijos. Be to, tai ugdo labai svarbius asmenybės įgūdžius: užsispyrimą siekti tikslo, idėjų generavimą, komandinį darbą. Vaikų įkalbinėti dalyvauti nereikėjo, juos sužavėjo ši galimybė“, – teigia A. Augustaitis.
Susitinka fantazija ir inžinerija
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA rengiamame čempionate dalyvausiančios komandos turės sukonstruoti ir komisijai pristatyti veikiančią Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį mechaninį įrenginį, kai vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.
Pasak A. Augustaičio, Goldbergo mašinos konstravimas leidžia įjungti beveik neribotą fantaziją ir supažindina su įvairiais inžinerijos principais.
„Su komanda jau pradėjome daryti atskirų galimų Goldbergo mašinos komponentų prototipus, turime kelis pavyzdžius. Mūsų Goldbergo mašinos vizija – kuo skirtingesnių įvairių elementų įkomponavimas: lego detalių, medžio, kartono, vamzdžių, knygų, žaislų, virtuvės reikmenų. Kūryboje deriname tiek individualų darbą namuose, tiek bendrą darbą kartu susitikus“, – sako jis.
Vilniaus Jėzuitų gimnazijai čempionate atstovaus penkių moksleivių, iš kurių daugiausiai besimokančių penktoje klasėje, komanda. Mokytojas teigia, kad konstravimas moksleiviams nėra naujiena, komanda kartu dalyvauja Lego robotikos čempionate „FIRST Lego league“, ir tikisi, jog darnus komandinis darbas ir jaunųjų inžinierių čempionate atneš sėkmę.
Stipresnė motyvacija mokytis
Dalyvavimui čempionate jau pasiruošę ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos III klasės gimnazistai. Pasak informacinių technologijų mokytojos Renatos Burbaitės, Goldbergo mašinos viziją penki komandos nariai jau turi, kaip ir nemažą ankstesnę robotikos bei konstravimo patirtį.
„Su mokiniais nuolat konstruojame ir programuojame robotus, dalyvaujame įvairiose varžybose. 9-10 klasių mokiniai, mokydamiesi technologijų, turi galimybę rinktis robotikos modulį, kuriame įgyja konstravimo, mikrovaldiklių programavimo pradmenis. Gimnazijoje turime robotikos komandą „JBG Robotics“, kuri dalyvauja daugelyje varžybų, tad su komandos nariais nusprendėme dalyvauti ir šiame čempionate. Gimnazistų įkalbinėti dalyvauti nereikėjo – priešingai, netgi susidarė konkurencija“, – sako ji.
Mokytoja įsitikinusi, kad galimybė vaikams patiems kurti ir išbandyti yra pats geriausias mokymosi būdas (angl. learning by doing), kuris ne tik stiprina mokymosi motyvaciją, bet ir ugdo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, moko bendradarbiauti ir planuoti laiką.
STEAM TEAM nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate dalyviai varžysis dviejų kategorijų komandose: 5-8 kl. ir 9-12 kl. moksleivių. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius.
Pusfinalių metu komandos turės per dvi valandas surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti komisijai. Geriausiai pasirodžiusios 5-8 kl. ir 9-12 kl. moksleivių komandos keliaus į finalą, vyksiantį gegužės antroje pusėje, kurio metu turės surinkti paruoštas naujas Goldbergo mašinų versijas. Po vieną geriausią kiekvienos komandų kategorijos projektą bus paskelbti nugalėtojais, o šioms komandoms atiteks po 1 tūkst. eurų.
Komandų registracija vyksta iki balandžio 7 d. Susipažinti su detalesne informacija ir registruotis dalyvauti čempionate kviečiame čia.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/05/22.jpg12771920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2023-04-06 08:46:232023-05-15 08:46:42Moksleiviai ruošiasi jaunųjų inžinierių čempionatui: kūriniams naudoja ir lego kaladėles, ir virtuvės reikmenis
Kuriant sveiką ateitį: 3D spausdinimas pradinių klasių mokytojams ir jų mokiniams
LINPRA kartu su 5 partneriais iš Prancūzijos, Airijos, Estijos ir Vengrijos įgyvendina EIT Manufacturing projektą „Kuriant sveiką ateitį: 3D spausdinimas pradinių klasių mokytojams ir jų mokiniams“ (Manufacturing a Healthy Future. 3D Printing for Primary School Teachers and Their Pupils).
Ilgalaikis šio projekto tikslas – ugdyti būsimus talentus pažangiose gamybos pramonės šakose. Projekto konsorciumas siekia padėti bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams įgyti 21 amžiaus kompetencijų, reikalingų ugdant specialistus šiuolaikinei darbo rinkai, bei taip padėti bendrojo ugdymo mokykloms skaitmeninėje transformacijoje. Projektu tikimasi naikinti stereotipus apie inžineriją kaip „vyrišką“ profesiją ir formuoti teigiamą požiūrį į mokslą, technologijas ir inžineriją. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai kviečiami dalyvauti 3 dienų 3D spausdinimo mokymuose ir vėliau su savo klase sukurti tvarų gaminį. Mokiniai su savo darbais dalyvaus „3D Iššūkis“ konkurse, kurio laimėtojai pristatys darbus projekto partneriams ir kitiems konkurso laimėtojams iš konsorciumo šalių.
Projekto partneriai:
Arts et Metiers Institute of Technology – Prancūzija
Augantis vakarų investitorių susidomėjimas šalimi, bet kasmet smunkantys moksleivių rezultatai bei per dešimtmetį, bene, tris kartus sumažėjęs norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją išsikelti ambicingą tikslą – 2030 Lietuva – inžinerinė šalis. Visgi, norint šį tikslą įgyvendinti, būtini pokyčiai visais lygmenimis.
Sektorius auga, bet turi didelių iššūkių
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio teigimu, niekam nekelia abejonių inžinerinio sektoriaus generuojama pridėtinė vertė. Būtent šiame sektoriuje atlyginimai yra 15-20% didesni nei šalies vidurkis. Tačiau sektorius negali augti arba auga per lėtai dėl jį spaudžiančių iššūkių.
„Šiandien inžinerinis sektorius nors ir labai ambicingas, tačiau susiduria su žmogiškųjų išteklių problema. Turime didelį potencialą. Tai profesija, kuri kuria sprendimus ir juos diegia. Šie sprendimai reikalingi visur: maisto pramonei, chemijai, baldams, tekstilei, energetikos ar viešajam sektoriui. Tačiau visur reikia žmonių. Žinoma, iššūkių turi ir kiti sektoriai. Visiems reikia specialistų, tiek darbininkiškoms profesijoms, tiek ir toms, kurios reikalauja aukštojo mokslo. Trūksta medikų, mokytojų, policininkų“, – sako jis.
Pasak LINPRA vadovo, Lietuva šiuo metu pasaulyje neturi stipraus savo identiteto, todėl galėtų išsiskirti kaip inžinerinė šalis.
„Mes turime viziją kaip dar labiau paskatinti mūsų sektoriaus augimą bei kurti gerovę visai šaliai ir jos ekonomikai. Inžinerinių gebėjimų turinčių specialistų reikia ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Manome, kad būtent šioje srityje galime išsiskirti.
Šiandien daugelis vakariečių nežino nieko apie Lietuvą. Neturime tokio stipraus identiteto kaip estai ar šveicarai. Tikime, kad turėdami inžinerinių kompetencijų ir pozicionuodami save kaip inžinerinė šalis tapsime lengvai atpažįstamais ir išskirtiniais“, – mano LINPRA vadovas.
Problema – mažėjantis studentų pasirinkimas
Vienydama ir sutelkdama savo narių potencialą, formuodama bendrą įvaizdį ir prisidėdama prie politikos formavimo LINPRA tikisi savo tikslą pasiekti iki 2030 metų. Visgi, didžiausią iššūkį asociacija mato profesiniame jaunų žmonių orientavime.
„Kasmet aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau vaikų, kurie renkasi inžinerines profesijas. Tai lemia keli veiksniai. Pirmoji – demografija. Antroji – vis didesnis procentas vaikų renkasi socialinius ir humanitarinius mokslus, o baigę studijas dažnai turi dirbti nekvalifikuotą darbą. Prieš dešimtmetį kolegijose studijavo virš 4000 būsimų inžinierių, o šiandien tik apie 1000.
Visi nori tapti nuomonės formuotojais, įtakos darytojais, dirbti socialiniuose tinkluose, reklamuoti vienus ar kitus produktas, testuoti žaidimus. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tačiau ar toks yra Lietuvos prioritetas?
Vaikai turi vis mažiau motyvacijos rinktis sudėtingesnius inžinerinius mokslus, kuriuose reikia studijuoti matematiką, fiziką, chemiją. Jauni žmonės nėra teisingai formuojami. Tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką renkantis profesiją daro tėvai ir mokytojai. Nebetinka metodai, kuriais motyvavo mane. Reikia prisitaikyti prie naujų laikų ir kitokių vaikų.
Pavyzdžiui, šiandien net 70% matematikos mokytojų yra vyresni nei 50 metų, o iš kurių 20% vyresni nei 65 metai. Technologiniai pokyčiai per 20-30 metų įvyko milžiniški, o mokydami ir motyvuodami vaikus dar daug ką darome taip pat. Čia reikia pasitempti visuose lygiuose – nuo bendrojo ugdymo mokyklų iki aukštųjų mokyklų“, – teigia D. Lasionis.
Prisidėti turi visi
LINPRA iniciatyvą palaiko ir jos vadovo idėjoms pritaria ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas. Jo nuomone, aukštosios mokyklos stengiasi pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, tačiau turi ribotą imtį.
„Daug metų dirbame tam, kad parodytume inžinerinių mokslų patrauklumą ir potencialą. Visgi, kasmet demografiškai mažėja studentų skaičius, o dalis moksleivių yra tiesiog nepasiruošę studijuoti aukštosiose mokyklose. Dėl to turime tikrai daug problemų. Labai smagu, kad problemas bendrajame ugdyme mato ir LINPRA, ir padės jas spręsti.
Vieninga visų žinutė turėtų kur kas platesnį pasiekiamumą ir paveikumą jauniems žmonėms. Šalia mokyklų esančios didelės Lietuvos ir pasaulio įmonės taip pat prideda daug vertės prie būsimo pasirinkimo. Taip pat kaip ir LINPRA matome poreikį didinti ir mergaičių inžinierių skaičių. Šiandiena, deja, vis dar seni stereotipai jas varžo nuo šio pasirinkimo. Tad dalis potencialo tikrai dar glūdi čia“, – mano N. Varnas.
LKDK direktoriaus teigimu, jau šiandien užsienio investuotojai negali plėstis taip, kaip norėtų ir investuoti į mūsų šalį dėl specialistų trūkumo.
„Turime labai daug potencialo. Inžinierių reikia visuose sektoriuose nuo aviacijos iki elektronikos ar energetikos. Pavyzdžiui, vieni mūsų partneriai plečia elektronikos gamyklą ir jiems reikia 500 specialistų. Tam, kad Kauno technikos kolegija su dabartiniais studentų skaičiais galėtų parengti tiek specialistų, reikėtų 15 metų. Kas tiek gali laukti? Taip pat reikia atsižvelgti, kad ir kolegija rengia ne vienai įmonei, o visam sektoriui, kuris dabar sprogsta.
Į Lietuvą ateidamos vakarų kompanijos visada klausia, kiek čia galės turėti aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai jiems svarbiausias kriterijus. Jei jų neužtenka – jie ieško šalies, kuri gali patenkinti jų poreikį“, – tikina N. Varnas.
Būtina sugrąžinti bent prieš 10-metį buvusius rezultatus
D. Lasionio teigimu, jei LINPRA asociacijai pavyks sugrąžinti stojimų rezultatus masiškumu į tą lygį, kuris buvo prieš 10-metį, tai bus puikus rezultatas.
„Tikime, kad kartu su visa bendruomene iki 2030 galime skleisti žinutę, kad Lietuva yra inžinerijos šalis, kartu skambėti garsiau ir pasiekti norimų rezultatų. Mūsų vizija, kad inžinierius gautų ne 20-30 eurų už valandą, o 60-80 eurų, kad studentų noras rinktis inžinerines specialybes išaugtų vėl bent tris kartus ir siektų 2012 metų rezultatus.
Matome daug potencialo elektronikos sektoriuje, kur jau šiandien yra trys pasauliniai gigantai ir dar eilė puikių Lietuvos įmonių. Auga energetikos sektorius, metalo apdirbimas, lazeriai, fotonika. Visose srityse galime būti konkurencingi ir tarp lyderių, jei sutelksime jėgas ir dirbsime kartu“, – prisidėti prie inžinerijos populiarinimo ragina LINPRA vadovas D. Lasionis.
Jam antrina ir LKDK direktorius, kuris pastebi, kad ir valstybė vis labiau atsisuka į inžinerinę pramonę.
„Neseniai gavome iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą, kad plečiamos trumposios studijos ir durys atveriamos plačiau šioms programoms: Automatinių sistemų mechatronika, Elektronikos gaminių gamybos meistras, Elektros įrangos gamybos meistras, Metalo apdirbimo staklių operatorius. Tai taip pat yra indikatorius, kad valstybė mato potencialą stiprinti sektorių ir prisidėti prie greitesnio bei didesnio srauto specialistų parengimo“, – sako LKDK direktorius N. Varnas.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/03/Darius_Lasionis_LINPRA_web-2.jpg8581920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2023-03-15 09:19:312023-04-13 09:20:45LINPRA: Norint tapti inžinerine šalimi – prisidėti turi visi
Mano karjeros kelias prasidėjo tada, kai būdama šešiolikos turėjau pasirinkti mokslų kryptį, kuri vėliau lems, kokius egzaminus laikysiu, o dar vėliau – ir ką studijuosiu. Mokykloje man labai patiko fizika ir užsienio kalbos. Todėl ieškojau būdų, kaip suderinti šiuos du, atrodo, nesuderinamus dalykus. Ir vieną dieną mano vokiečių kalbos mokytoja papasakojo apie savo buvusią auklėtinę – merginą, kuri baigė mechanikos inžinerijos studijas užsienio kalba ir šiuo metu keliauja po Europą, bendrauja su klientais ir partneriais iš skirtingų šalių, sprendžia jų technines problemas. „Pasimatavau“ šią karjerą – bendravimas su skirtingais žmonėmis užsienio kalbomis, kelionės, techninių klausimų išmanymas. Taip turėdama šešiolika metų pasirinkau savo ateitį – mechanikos inžineriją ir užsienio kalbas.
Kai apie savo apsisprendimą studijuoti inžineriją pasakiau tėvams, mama (pedagogė) su didele meile ir rūpesčiu atsargiai bandė atkalbėti. Pasakojo, kad inžinerija – vyrų pasaulis. Kad moterys ten niekada nebūna pirmas pasirinkimas. Kad daugelis darbų pritaikyti tik vyrams. O jeigu į tą pasaulį ir pateksiu, tai greičiausiai teks padavinėti kavą, bet ne dalyvauti priimant sprendimus.
Mokykloje mokiausi gerai ir visi dalykai sekėsi, tad ir skirtingi mokytojai į mane dėjo savo viltis ir turėjo vizijas, kaip turėtų atrodyti mano ateitis. Chemijos mokytoja ir auklėtoja linkėjo rinktis medikės karjerą – juk tai prestižinė, kilni ir amžinai reikalinga profesija. Anglų kalbos mokytoja rekomendavo ieškoti saugaus ir stabilaus vertėjos darbo valstybinėje įstaigoje. Matematikos mokytoja sakė „Studijuok ekonomiką ir finansus, būsi kaip Gitanas Nausėda“, kartu išprognozuodama sėkmingą mūsų prezidento ateitį.
Tiek mano tėvai, tiek mokytojai savo patarimais tikrai nuoširdžiai linkėjo man viso ko geriausio. Juk ir aš, ir mano aplinka tuomet nedaug žinojome apie Lietuvos pramonę. Atrodė, kad jos visai nėra: Šiauliuose gamina dviračius, Alytuje – šaldytuvus, Kaune – baldus iš medžio, o Klaipėdoje yra vienas cigarečių fabrikas. Įsivaizdavimas apie inžineriją buvo toks, kad tai – nešvarus ir neperspektyvus darbas. Todėl tarp eilučių mokytojų žodžiuose perskaičiau, kad inžinerija – tai talento švaistymas.
Galiausiai buvo nupieštas ir dar vienas iššūkis, kuris neva turėjo laukti manęs po studijų ir kuriam jau reikia pradėti ruoštis nedelsiant – tai išprotėję darbdaviai, reikalaujantys, kad pradėdamas dirbti būtum dvidešimties, bet kartu jau turėtum bent penkiolikos metų darbo patirtį. Ir čia mano inžinerijos pasirinkimas irgi nebuvo pakeliui. Nes, pavyzdžiui, ieškant pedagogės darbo, galbūt praverstų ir patirtis, mano sukaupta po pamokų dirbant aukle. O kaip įgyti inžinerijos patirties? Ar galima į gyvenimo aprašymą įsirašyti, kad vasarą padėjau tėčiui statyti šiltnamį?
Visi šie aplinkinių įvardyti laukiantys iššūkiai – lyčių diskriminacija, perspektyvų ir įdomumo stoka inžinerijoje bei patirties trūkumas – man kėlė nerimą ir abejones dėl pasirinkimo. Tačiau, laimei, žemaitiškas užsispyrimas nugalėjo ir išvykau iš gimtojo Mosėdžio į laikinąją sostinę, kur pradėjau studijuoti mechanikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete.
O čia greit paaiškėjo, kad visų tų iššūkių iš tiesų… nėra!
Jau studijuodama patyriau, kad tiek moterims, tiek vyrams sudarytos tikrai vienodos sąlygos ir galimybės – visų studentų žinios bei gebėjimai vertinami objektyviai. Ir nors 2015 metais buvau vienintelė mergina, gavusi gamybos inžinerijos magistrantūros diplomą, taip buvo tik todėl, kad tais metais daugiau nė viena mergina, deja, nepasirinko šios studijų programos (veikiausiai dėl tų pačių visuomenėje sklandančių mitų).
Tai, kad diskriminacijos dėl lyties nėra, pasitvirtino ne tik per studijas. Baigusi trečią kursą pradėjau ieškoti darbo, kad galėčiau pati užsidirbti savo reikmėms. Tą vasarą išsiunčiau daugiau negu 50 savo gyvenimo aprašymų, kandidatavau į padavėjos, kambarinės ar pardavėjos pozicijas. Deja, nė į vieną laišką nesulaukiau jokio atsako. Tada sau pagalvojau – juk mane įspėjo, kad visi darbdaviai reikalaus patirties…
Patirties aš neturėjau, bet turėjau daug motyvacijos. Todėl sukūriau paprastą ir nuoširdų motyvacinį laišką, kuriame rašiau apie tai, kaip vaikystėje man patiko vairuoti senelio traktorių, kaip dabar patinka inžinerijos studijos, ir apie tai, kaip labai aš myliu Lietuvą ir noriu gyventi, kurti ir augti čia, savo tėvynėje. Šitą laišką kartu su savo labai trumpu gyvenimo aprašymu išsiunčiau trims inžinerinėms įmonėms. Ir visos jos pakvietė mane į atrankos pokalbius. Ir visos pakvietė mane įsidarbinti! Taigi, remdamasi tiek savo patirtimi darbinantis, tiek dabartine savo kaip vadovės patirtimi įdarbinant žmones, galiu drąsiai teigti, kad (bent jau) pramonės įmonėse motyvacija ir noras dirbti yra svarbiau už sukauptą patirtį.
Taip aš prieš kiek daugiau nei dešimt metų pradėjau savo karjerą įmonėje „Novameta“. Pradėjau kaip konstruktorė: projektavau gaminius, ruošiau gamybinius brėžinius. Kadangi po studijų mokėjau techninę anglų kalbą, o mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, po metų perėjau dirbti į pardavimų skyrių. Įmonei augant tapau pardavimų komandos vadove. Dar po trejų metų įmonėje kūrėsi rinkodaros skyrius, ir štai dabar dirbu su šaunia naujus gaminius vystančių inžinierių bei reklamą kuriančių specialistų komanda, rūpinuosi tuo, kokie bus „Novametos“ produktai, kaip jie pristatomi rinkai.
Pakeičiau ne vieną poziciją „Novametoje“. Ir kiekvienoje iš jų dirbau „pagal specialybę“, t. y. aktyviai naudojausi universitete įgytomis techninėmis žiniomis. Net dirbant pardavimų ar rinkodaros srityse, kurios gali pasirodyti mažai ką bendro turinčios su inžinerija, techninis išsilavinimas buvo didžiulis pranašumas. Tai, kad žmogus išmano technines galimybes, gali pasiūlyti klientams geriausius sprendimus ir spręsti jų problemas, kuria didelę vertę įmonei, sutrumpina visą procesą, mažina klaidų kiekį. Šiuo savo pavyzdžiu noriu paneigti mitą, jog inžinerija yra statiška, ribota ar nuobodi.
Joje yra daugybė erdvės ne tik pritaikyti ir parodyti savo talentą, tačiau ir gauti už tai atlygį. Ne paslaptis, kad pažangiose gamybos įmonėse vidutinis atlyginimas yra didesnis už rinkos vidurkį. „Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje praėjusių metų lapkritį buvo apie 1650 eurų, apdirbamojoje gamyboje – 1660 eurų, o Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA skaičiuoja, kad inžinerinės pramonės įmonėse vidutinis atlyginimas siekia beveik 1900 eurų. Tačiau, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos, kompetencijų, įmonės veiklos pobūdžio, šį skirtumą tarp Lietuvos vidurkio ir patyrusio inžinerijos specialisto darbo užmokesčio kai kada galima matuoti ir kartais.
Be to, gamyba tikrai nėra nešvarus darbas. Šiuolaikinės lietuviškos gamyklos visoje Europoje išsiskiria savo tvarka, organizuotumu ir pažanga. Čia gaminami sudėtingi, aukštos pridėtinės vertės produktai, naudojama moderniausia pramonės įranga. Užplūsta pasididžiavimas savo šalimi, kai mūsų įmonę lankančių svečių iš Vokietijos, Prancūzijos ar Skandinavijos šalių akyse matau didelę nuostabą ir susižavėjimą.
Retas žino, kiek ypatingų produktų mes gaminame čia, Lietuvoje. Gaminame lazerius, detales prabangiausiems automobiliams, sudėtingas optikos sistemas, medicinos įrangą, lėktuvuose naudojamas juodąsias dėžes, elektrinius autobusus, statome net laivus. O ar žinojote, kad Kaune, „Novametoje“, kuriame ir gaminame įrangą profesionalioms virtuvėms, su kuria maistą ruošia prabangiausi „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinti restoranai?
Tokių pavyzdžių, kur lietuviškos įmonės yra savo sektoriaus lyderės visoje Europoje ar net pasaulyje, yra ne vienas. Kasmet jų vis daugiau. Štai kelios praėjusių metų Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės lyderių citatos: „Molėtuose duris atvėrusiame 10 800 kvadratinių metrų ploto ‚Teltonikos‘ technologijų centre per dvejus metus bus sukurta 500 naujų darbo vietų“, „iki 2025-ųjų Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų“, „vien Vilniuje per ateinančius 5 metus elektronikos inžinerijos krypties specialistams bus sukurta 5 tūkstančiai naujų darbo vietų.“ Visos šios pramonės įmonės atveria duris motyvuotiems specialistams – tiek moterims, tiek vyrams, – kurių ten laukia įdomus ir įvairus darbas bei perspektyvi ateitis.
Šiam sektoriui atstovaujanti jau minėta Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA taip pat nuolat akcentuoja ne tik sparčią šių įmonių technologinę pažangą, patrauklias darbo vietas ir atlyginimus, bet ir siekia populiarinti inžinerines profesijas ir vienodas karjeros galimybes visiems. Tiesa, kol kas LINPRA narių bendruomenėje dominuoja vyrai, kas natūraliai atspindi visuomenėje susiklosčiusias normas. Tačiau, kaip ir visoje Europoje, šį stereotipą LINPRA siekia keisti dalydamasi patirtimi, dalyvaudama lyčių lygybę skatinančiuose projektuose ir iniciatyvose.
Labai tikiuosi, kad ir šis mano asmeniškas pasidalijimas savo sėkmės istorija padrąsins rinktis mitais ir iššūkiais, kurių iš tiesų nėra, apipintą inžinerijos sritį. Kur siekti savo tikslų visai netrukdo nei lytis, nei patirties trūkumas, o darbas yra labai įdomus ir įvairus.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/04/Reda_Novameta.jpg516873Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2023-02-01 09:14:522023-04-13 09:15:14Reda Šakurskienė. Apie iššūkius merginoms inžinerijoje, kurių… nėra
Inžinerinė pramonė apie prognozes pirmajam pusmečiui: būsime lokomotyvas.
Sektorius pasiryžęs įdarbinti iš kitų įmonių atleidžiamus žmones.
Kaip ateities perspektyvas vertina Kauno „Continental“.
Inžinerinės pramonės įmonės iškrenta iš bendro apdirbamosios gamybos konteksto ir kol kas nesusiduria su mažėjančiais užsakymais. O dirbantys automobilių pramonei pasiryžę įdarbinti iš kitų sektorių įmonių atleidžiamus žmones.
„Manau, kad inžinerinė pramonė 2023 m. bus vienas pagrindinių apdirbamąją pramonę vežančių lokomotyvų, nors augs ir ne tokiu tempu kaip 2022 m.“, – svarsto Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius.
Pirmas pusmetis, pasak jo, nuteikia pozityviai – B2B segmente dirbančioms įmonėms sekasi gerai, jos turi užsakymų ir prognozuoja augimą, nors ir mažesnį, negu buvo 2022 m. Tačiau dėl antrojo pusmečio rezultatų kol kas yra nemažai neapibrėžtumo.
Mažesnio augimo priežastis, anot D. Lasionio, ta, kad užsakovai pernai sukaupė didelius kiekius komponentų savo sandėliuose, todėl pirmiausia naudoja turimas atsargas. Be to, išaugusios bankų palūkanos, pabrangusios paskolos mažina įmonių norą rizikuoti investuojant į technologinį atsinaujinimą ir plėtrą, siekį įsigyti naujų produktų. Visa tai daro įtaką sprendimams ir sukuria prielaidų, kad augimas bus nuosaikesnis.
Beje, kai kurioms turi poveikį užsakymai iš kitų pramonės sektorių. Pavyzdžiui, baldų gamyba smuktelėjo ir tai paveikė, tiesa, nedidelį skaičių, inžinerinės pramonės įmonių, kurios gamina komponentus arba teikia paslaugas baldų gamintojams.
„Tačiau bendras pirmojo pusmečio vaizdas elektronikos komponentus, elektroninę įrangą, mašinų ir įrenginių, metalo konstrukcijų, automobilių komponentų gamybos įmonėse nuteikia teigiamai“, – patikina D. Lasionis.
Visgi jis įspėja, kad padėtis neapibrėžta ir įmonės turi išlikti lanksčios, kad per trumpą laiką gebėtų prisitaikyti prie greitai galinčios pasikeisti situacijos.
Liutauras Variakojis, vadovaujantis švediško kapitalo UAB „SLT Industrial Components“ Biržuose, sako, kad nuosmukio įmonė nejaučia, atvirkščiai – pajamos auga. Bendrovės veikla apima tris kryptis – saldumynų fasavimas, komponentai medicinos prietaisams ir automobilių pramonei. Daugiausia automobilių komponentų gamybos užsakymų Biržų įmonė gauna iš „Volvo“.
„Kai nuolat augame, tai nedidelis sulėtėjimas vienoje iš veiklos sričių nebūna skausmingas. Tarkim, pradėjom dirbti nebe trimis, o dviem pamainomis, o gavę daugiau užsakymų samdome papildomų žmonių“, – aiškina vadovas.
Kad padėtis nėra blogėjanti, rodo ir tai, kad „SLT Industrial Components“ iš „Šiaurės vilko“ perka buvusios alaus daryklos „Astravas“ pastatą ir dalį gamybos, saldumynų pakavimą, perkels į jį.
Įdarbins po kelis šimtus kasmet
„Mūsų klasterio įmonių prognozės gana teigiamos. Gal mažesnės bendrovės kalba apie nuosaikų augimą arba tai, kad sieks išlaikyti praėjusių metų apyvartą, tačiau stambesnės įmonės solidžiai investuoja į naujus produktus, paslaugas ir planuoja didinti gamybą“, – apibendrina Giedrius Valuckas, Baltijos automobilių detalių klasterio (BACC) valdybos pirmininkas.
Pasak jo, nors užsakymų amplitudė gali svyruoti, dažnai svarstyklės linksta į didesnę pusę. O kai kurios gamyklos yra priverstos atidėti ar visai atsisakyti dalies užsakymų, nes trūksta darbuotojų.
Pavyzdžiui, elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ ateities perspektyvas mato labai optimistiškai ir žada toliau didinti darbuotojų skaičių po kelis šimtus darbuotojų kasmet iki užsibrėžtų 1.500.
„Džiaugiuosi, kad daugiau nei pusę komandos jau turime surinkę. Toliau ieškosime žmonių daugiausia į gamybos pozicijas – operatorių, sandėlio darbuotojų, technikų. Tačiau visada reikia ir tikrai toliau samdysime kokybės, įrangos priežiūros, procesų ir testų inžinierių“, – ateities perspektyvas komentuoja Shayanas Ali, automobilių elektronikos komponentų gamybos „Continental“ generalinis direktorius.
Jam antrina kabelių pynių ir elektromechaninių sistemų gamintojos „AQ Wiring Systems“ įmonės atstovai, teigdami, jog augimas nesustos. Bendrovė, turinti 1.243 darbuotojus, per šiuos metus planuoja pasamdyti dar 150.
Automobilių dalių UAB „Hella Lithuania“ taip pat samdys mažiausiai 50 darbuotojų.
„Galime pasidžiaugti ne tik rekordiniais metais, bet ir didėjančia kandidatų motyvacija, sulaukiame vis daugiau kandidatų, jau turinčių patirties ir žinių automobilių pramonėje. Šiemet taip pat planuojame samdyti įvairių sričių inžinierių ir kokybės specialistų“, – pranešime cituojamas Maximas Zakletskiy, „Hella Lithuania“ vykdomasis direktorius.
Įmonės, gaminančios komponentus automobiliams, žemės ūkio ir statybos technikai, praėjusiais 2022 m. sukūrė daugiau nei 2.000 naujų darbo vietų.
G. Valucko manymu, užsakymų stygiumi Lietuvos įmonės negali skųstis tikriausiai dėl ankstesnio įdirbio, efektyvumo, skaitmenizavimo, talentų. Nes Europos automobilių pramonės nuotaikos permainingos, užsakymų kraitis mažesnis, vėlavimas didelis. O sutrūkinėjusios tiekimo grandinės vis dar nėra stabilios ar tvirtos.
„Tačiau didinamas dirbančiųjų skaičius rodo, kad Lietuvos įmonėms to pavyksta išvengti“, – pabrėžia pašnekovas.
BACC vienija 20 automobilių dalių, komponentų gamintojų, paslaugų teikėjų ir mokslo įstaigų.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/03/Darius_Lasionis_LINPRA_web-2.jpg8581920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2023-03-22 06:16:342023-03-22 06:26:26B2B segmente pesimizmo nėra, atvirkščiai, įdarbintų šimtus žmonių
Lietuvos 5-12 klasių moksleiviai kviečiami parodyti išradingumą ir dalyvauti nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate STEAM TEAM, kurio metu komandos rungsis kurdamos domino principu veikiančias Goldbergo mašinas. Nugalėtojai pelnys ne tik geriausių jaunųjų šalies inžinierių titulus, bet ir solidžius piniginius prizus, rašoma pranešime spaudai.
Čempionato dalyviai varžysis dviejų amžiaus kategorijų komandose: 5-8 klasių moksleivių ir 9-12 klasių gimnazistų. Komandos čempionato pusfinaliuose bei finale turės sukonstruoti veikiančias Goldbergo mašinas ir jas pristatyti komisijai. Dviem komandoms, tapusioms nugalėtojomis, bus skiriami piniginiai prizai – po 1 tūkst. eurų.
Čempionatą rengia LINPRA, vykdanti komunikacijos kampaniją „Aš – inžinierius!“, skirtą populiarinti inžinerines profesijas kaip patrauklią karjeros kryptį.
„Mokyklose vaikai mokosi gamtos mokslų, matematikos, menų, technologijų, o STEAM ugdymo modelis leidžia sujungti visus šiuos dalykus, kad įgytas žinias moksleiviai panaudotų kurdami ir ieškodami realių problemų sprendimų. Tad ir kviečiame moksleivių komandas pademonstruoti inžinerinį ir kūrybinį mąstymą, statant savo unikalias Goldbergo mašinas ir siekiant jaunųjų Lietuvos inžinierių titulo. Inžinerija yra labai reikalinga, įdomi ir didelę vertę kurianti sritis, kuri atveria jaunam žmogui plačias perspektyvas. Tikimės, kad šis čempionatas padės moksleiviams atrasti jos žavesį ir paskatins ateityje rinktis inžinerijos specialybę“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis.
Amerikiečių išradėjo, novatoriaus Rubo Goldbergo vardu pavadinta mašina – tai sudėtingas mechaninis įrenginys, veikiantis domino principu, kuomet vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.
Dalyvauti čempionate gali registruotis moksleivių komandos iš dešimties šalies apskričių. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius. Registruojantis komandos turi nurodyti, kurioje apskrityje rungsis.
Po to, kai užsiregistruos, komandos iki balandžio mėnesio galės kurti ir testuoti savo Goldbergo mašinos prototipus. Rekomenduojama visiškai pastatyti Goldbergo mašiną ir įsitikinti, kad ji veikia, prieš ją surenkant pusfinalių metu. Moksleiviai skatinami pasitelkti ne tik inžinerinį mąstymą, bet ir vaizduotę, bei sukurti kuo įdomesnį ir sudėtingesnį sprendimą.
Pusfinaliai vyks kiekvienos apskrities miestuose: Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Vilniuje. Jų metu komandos turės per dvi valandas surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti komisijai. Kiekvienoje apskrityje bus išrinkta po vieną laimėjusią 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų komandą, kurios keliaus į finalą.
Finalas vyks gegužės antroje pusėje, jo metu, kaip ir pusfinaliuose, komandos turės atvykti su savo paruoštomis naujomis Goldbergo mašinų versijomis, kurias surinks vietoje. Po vieną geriausią kiekvienos komandų kategorijos projektą bus paskelbti nugalėtojais, o šioms komandoms atiteks po 1 tūkst. eurų.
Komandų registracija vyksta iki balandžio 7 d. Vienoje apskrityje gali dalyvauti daugiausiai po septynias kiekvienos kategorijos (5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų) komandas. Pasiekus maksimalų komandų skaičių, registracija bus stabdoma.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/03/web_naujiena.jpg10001251Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2023-03-07 10:31:112023-03-07 10:39:21Išradingiems moksleiviams – puiki galimybė pažinti inžinieriaus profesiją ir pelnyti solidžią premiją
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.png00Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2023-03-02 10:20:332023-04-14 05:37:41STEAM TEAM 2023: PROGRAMA
Skirtingų mašinos grandžių/etapų integracijos skaičius
2 balai – 6-7 etapai
3 balai – 8-9 etapai
5 balai – 10 ar daugiau etapų
2 balai – 9-10 etapai
3 balai – 11-12 etapai
5 balai – 13 ar daugiau etapų
Golbergo mašinos veikimo trukmė (MOKSLEIVIAMS)
2 balai – 11-14 sec.
3 balai – 15-20 sec.
4 balai – 21 – 30 sec.
5 balai – 31 ar daugiau sec.
2 balai – 21-25 sec.
3 balai – 26-30 sec.
4 balai – 31 – 35 sec.
5 balai – 36 ar daugiau sec.
Golbergo mašinos veikimo trukmė (GIMNAZISTAMS)
2 balai – 16-19 sec.
3 balai – 20-25 sec.
4 balai – 26 – 35 sec.
5 balai – 36 ar daugiau sec.
2 balai – 31-35 sec.
3 balai – 36-40 sec.
4 balai – 41 – 45 sec.
5 balai – 46 ar daugiau sec.
Golbergo mašinos vizualinis ir kūrybinis apipavidalinimas, dekoratyvus originalumas
1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
Inžinerinių sprendimų inovatyvumas ir mašinos sudėtingumas
1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
BONUS balas nuo komisijos komandai favoritei – reitingavimas (MOKSLEIVIAI)
1-5 balai
1-5 balai
BONUS balas nuo komisijos komandai favoritei – reitingavimas (GIMNAZISTAI)
1-5 balai
1-5 balai
BONUS balas – publikos/kitų komandų palaikymas, sprendžia vedėjas (MOKSLEIVIAI)
5 balai
5 balai
BONUS balas – publikos/kitų komandų palaikymas, sprendžia vedėjas (GIMNAZISTAI)
5 balai
5 balai
Papildomai: esant atvejui, kai komandos surenka vienodą balų skaičių, vykdomas pakartotinis komisijos balsavimas skiriant persveriantį balą vienai komandai.
Užduotis vertins LINPRA sudaryta ekspertų komisija.
Rekomenduojame komandoms, kurios rungsis čempionate, Goldbergo mašinų pristatymo metu įdėmiai klausytis ir analizuoti kitų komandų sprendimus – visa ši informacija gali padėti jums ruošiant finalinę užduotį.
Rube’as Goldbergas (1883–1970) buvo Pulitzerio premijos laureatas amerikiečių karikatūristas, išradėjas, novatorius.
Goldbergo mašina – tai sudėtingas mechaninis įrenginys, sukurtas domino principu, kai vienas procesas paleidžia kitą ir taip jie rutuliojasi iki pat veiksmo pabaigos. Čempionato metu skatinama pasitelkti ne tik inžinerinį mąstymą, bet ir vaizduotę, kuriant kuo įdomesnį bei sudėtingesnį sprendimą Golbergo mašinos veikimui. Mašinos funkcionalumas skatina giliau pamąstyti apie mechanizuotus procesus, įtaisus ir technologijas bei jų naudojimo būdus.
Užduoties etapai:
Komandos renginio metu per 2 val. turi pastatyti ir pademonstruoti veikiančią Goldbergo mašiną.
Dalyviai privalo atlikti komandos bei savo sukurtos mašinos pristatymą (iki 5min.)
Užduoties techniniai reikalavimai (SEMI-FINALAS)
Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)
Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 5 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis (grandys renkamos savarankiškai – pasinaudokite vaizduote!);
Mašinos veikimo pabaigoje įsijungti bet koks el. prietaisas (Pvz.: lemputė);
Mašinos apimtis – ne mažiau kaip 2 m.
Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 10 sek.
Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)
Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 5 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis (grandys renkamos savarankiškai – pasinaudokite vaizduote!);
Mašinos veikimo pabaigoje įsijungti bet koks el. prietaisas (Pvz.: lemputė);
Mašinos apimtis – ne mažiau kaip 3 m.
Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 15 sek.
Užduoties techniniai reikalavimai (FINALAS)
Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)
Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 8 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis;
Mašinos veikimo eigoje turi būti panaudoti bent 2 elektroniniai prietaisai;
Mašinos apimtis – ne mažiau kaip 3 m.
Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 20 sek.
Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)
Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 8 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis;
Mašinos veikimo eigoje turi būti panaudoti bent 2 elektroniniai prietaisai;
Mašinos apimtis – ne mažiau kaip 4 m.
Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 30 sek.
Priemonės užduočiai: čempionato dalyviai privalo iki semi-finalų finalo pradžios patys konstruoti bei testuoti Goldbergo mašiną, kurią vėliau surinktų čempionate. Goldbergo mašinos konstravimui jie gali naudoti įvairias turimas priemones, kurias vėliau turės atsivežti į renginio vietą ir sudėti mašiną. Esant poreikiui, renginio vietoje jie galės naudotis pagalbinėmis priemonėmis (kartono lakštais, karštais klijais, virvėmis, lipnia juosta, žirklėmis, popieriumi ir pan.)
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.png00Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2023-03-02 10:15:092023-03-02 10:21:20STEAM TEAM 2023: UŽDUOTIS
X
Prenumeruoti LINPRA naujienas
Prenumerata užregistruota
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus SUTINKU
Manage consent
Privacy Overview
This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. These cookies ensure basic functionalities and security features of the website, anonymously.
Slapukas
Trukmė
Aprašymas
cookielawinfo-checkbox-analytics
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".
cookielawinfo-checkbox-functional
11 months
The cookie is set by GDPR cookie consent to record the user consent for the cookies in the category "Functional".
cookielawinfo-checkbox-necessary
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookies is used to store the user consent for the cookies in the category "Necessary".
cookielawinfo-checkbox-others
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Other.
cookielawinfo-checkbox-performance
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Performance".
viewed_cookie_policy
11 months
The cookie is set by the GDPR Cookie Consent plugin and is used to store whether or not user has consented to the use of cookies. It does not store any personal data.
„Hack4Restart“ renginyje – nuo verslo susitikimų iki ekspertų pranešimų aktualiomis temomis
naujienos 2023Kovo pabaigoje daugiau nei 30-ies pramonės ir technologijų įmonių atstovai susibūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekoje, įsikūrusioje studentų miestelyje, kurioje vyko LINPRA ir KTU organizuotas renginys „Hack4ReStart | B2B Matchmaking”, skatinantis bendradarbiavimą tarp tradicinius metodus taikančių ir technologiškai pažangius sprendimus integruojančių, mažų ir vidutinių įmonių.
Dalyviams – unikali galimybė įsivertinti įmonės skaitmenizacijos pažangumą
„Hack4Restart“ renginys – tarptautinio projekto, inicijuoto Europos komisijos, „ReStartSMEs“ dalis. Tokio koncepto renginiai jau vyko ir projekto partnerių šalyse – Italijoje, Vokietijoje, o balandžio ir gegužės mėnesiais vyks ir Portugalijoje bei Rumunijoje. Projekto partneriai, organizuodami verslo sinergijas skaitinanačius renginius, atvirai kviečiai registruotis įmones iš visos Europos, neapibrėždami tik vienos šalies, ir tokiu būdu išplėsdami galimybes verslo partnerystėms tarptautiniu mastu.
„Svarbu paminėti ir tai, kad projektas ne tik jungia pramonės įmones, tačiau ir plečia jų kompetencijas ir žinias. Projekto partneriai – technologiniai centrai „Eurecat“ ir „Imec“, kurių ekspertai konsultacijų metu suteikia galimybę įmonėms įsivertinti skaitmenizacijos lygį įmonės viduje, o paruošę gilesnes analizes, teikia rekomendacija, kurios vertingos tobulinant ir vystant įmonės skaitmenizaciją“, – projekto ekspertų naudas vardijo LINPRA vadovas Darius Lasionis.
Lietuvoje vykusiame renginyje apsilankė visas būrys projekto partnerių, tarp kurių ir minėtų technologinių centrų ekspertai, kurie „Hack4Restart“ metu konsultavo įmones.
Renginyje naujas „atvirkštinio prisistatymo“ formatas ir aktyvi dalyvių tinklaveika
„Renginio pradžioje buvo pristatytas gana naujas „atvirkštinio pristatymo“ (ang. Reverse pitch) formatas, kuriame, skirtingai nuo tradicinio, kuomet prisistato tik viena įmonė (dažniausiai startuolis), prisistatymus daro abu potencialūs verslo partneriai – tiek užsakovas, tiek galimas paslaugos tiekėjas. Toks formatas leidžia greitai susipažinti su dideliu skaičiumi įmonių per trumpą laiką ir surasti aktualiausius įmonei partnerius“, – apie pristatymų dalį kalbėjo vienas renginio organizatorių, projekto „ReStart SMEs“ vadovas Vidmantas Vaitulevičius.
Tiek atvykusieji į renginio vietą, tiek nuotoliniu būdu prisijungusių įmonių atstovai turėjo galimybę trumpai pristatyti savo įmonės veiklą, kuriamus produktus ir teikiamas paslaugas, kurios galėtų būti aktualios potencialiems verslo partneriams ir klientams. Renginyje dalyvavusios tradicinės pramonės įmonės savo pristatymuose akcentavo ir iššūkius, su kuriais jos susiduria savo kasdienėje gamybos veikloje.
„Pagrindinis renginio siekis – suteikti stipresnį impulsą inovacijų integracijai gamybos pramonėje, tad šiam tikslui buvo pasitelktas tinlaveikos skatinimo metodas, kurio metu įmonės bendravo individualaus „verslas-verslui“ susitikimo metu. Susipažinę su vieni kitų veiklomis, įmonių atstovai turėjo galimybę aptarti konkrečius klausimus ar problematikas tiesioginio susitikimo metu. Susitikimai buvo organizuojami per specialiai renginiui modifikuotą susitikimų platformą – B2Match“,- kalbėjo organizatoriai.
Tinklaveikoje užsiregistravo dalyvauti 45 įmonių atstovai, tarp kurių ir užsienio partneriai. Aktyvi tinklaveika, trukusi bene 2 valandas, buvo finalizuota pažintine ekskursija į universitete įrengtas mokomąsias automatikos laboratorijas.
Antroji renginio dalis: ekspertų pranešimai apie aktualias energetikos, kibenertinio saugumo ir finansavimo temas
Antroji renginio dalis, kuri buvo transliuojama ir internetu, sulaukė didelio susidomėjimo – be susirinkusiųjų salėje renginį virtualiai stebėjo per 200 žiūrovų. Ši dalis, pavadinimu „TechTalks“, buvo dedikuota verslui itin aktualioms temoms – energetikai, kibernetiniam saugumui bei finansavimo priemonių pristatymui.
Pirmasis pranešimas, kurį pristatė „Ignitis grupės“ Energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė buvo nukreiptas į efektyvų energijos suvartojimą. Savo pranešimo metu, A. Vaitulevičė kalbėjo apie praktines priemones, kurios galėtų padėti sėkmingai įgyvendinti energetinio efektyvumo strategiją įmonės viduje, pabrėždama šios strategijos laikymosi ekonominę ir socialinę naudą.
Renginyje dalyvavusi „Inovacijų agentūros“ atstovė, Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vadovė Inga Lukošiūnaitė, kalbėjo apie finansavimo galimybes verslui: jau paskelbtus, atvirus kvietimus ir dar tik ateityje skelbsiamas finansavimo priemones. Pranešimo metu buvo detaliai aptariamos finansavimo priemonių panaudojimo sąlygos ir reikalavimai. Informacija apie finansavimo įrankius gali būti randama čia.
Renginį finalizavo pranešimas, kurio tema svarbi ne tik verslui, bet ir pavieniams asmenims – kibernetinis saugumas ir jo užtikrinimas. Pranešėjas Lukas Apynis, atstovaujantis „ESET Lietuva“ įmonei, konkrečiais pavyzdžiais iliustravo kibernetinių atakų keliamas grėsmes ir jų mastą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Lukas ne tik pristatė galimas grėsmes, tačiau ir aiškiai įvardijo praktines priemones, kurios padėtų mažoms ir vidutinėms įmonėms būti saugioms ir pasiruošusioms galimoms atakoms.
Renginiui pasibaigus, dalyviams buvo pristatyta galimybė pratęsti verslo susitikimus ir juos organizuoti virtualiu būdu, ieškant potencialių partnerių per platformą B2Match. B2Match platfomą galite rasti čia.
Moksleiviai ruošiasi jaunųjų inžinierių čempionatui: kūriniams naudoja ir lego kaladėles, ir virtuvės reikmenis
naujienos 2023Publikuota LRT.lt
Balandį pirmą kartą Lietuvoje rengiamas STEAM TEAM nacionalinis jaunųjų inžinierių čempionatas. Likus mažiau nei mėnesiui iki jo pradžios, Lietuvos mokyklose vyksta intensyvus pasiruošimas – moksleiviai kuria Goldbergo mašinų, kurias turės konstruoti ir pristatyti čempionate, vizijas bei jų prototipus.
Šiuo metu dalyvauti čempionate yra užsiregistravusios 29 komandos iš 23 šalies mokyklų: Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilkijos. Vienos iš komandų vadovas, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytojas Algirdas Augustaitis sako, kad tokioje iniciatyvoje dalyvauti tiesiog būtina.
„Galimybė moksleiviams patiems kažką kurti, pasitelkiant mokslo žinias, bei iš karto išbandyti, kaip jų kūrinys veikia, suteikia motyvacijos. Be to, tai ugdo labai svarbius asmenybės įgūdžius: užsispyrimą siekti tikslo, idėjų generavimą, komandinį darbą. Vaikų įkalbinėti dalyvauti nereikėjo, juos sužavėjo ši galimybė“, – teigia A. Augustaitis.
Susitinka fantazija ir inžinerija
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA rengiamame čempionate dalyvausiančios komandos turės sukonstruoti ir komisijai pristatyti veikiančią Goldbergo mašiną – domino principu veikiantį mechaninį įrenginį, kai vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.
Pasak A. Augustaičio, Goldbergo mašinos konstravimas leidžia įjungti beveik neribotą fantaziją ir supažindina su įvairiais inžinerijos principais.
„Su komanda jau pradėjome daryti atskirų galimų Goldbergo mašinos komponentų prototipus, turime kelis pavyzdžius. Mūsų Goldbergo mašinos vizija – kuo skirtingesnių įvairių elementų įkomponavimas: lego detalių, medžio, kartono, vamzdžių, knygų, žaislų, virtuvės reikmenų. Kūryboje deriname tiek individualų darbą namuose, tiek bendrą darbą kartu susitikus“, – sako jis.
Vilniaus Jėzuitų gimnazijai čempionate atstovaus penkių moksleivių, iš kurių daugiausiai besimokančių penktoje klasėje, komanda. Mokytojas teigia, kad konstravimas moksleiviams nėra naujiena, komanda kartu dalyvauja Lego robotikos čempionate „FIRST Lego league“, ir tikisi, jog darnus komandinis darbas ir jaunųjų inžinierių čempionate atneš sėkmę.
Stipresnė motyvacija mokytis
Dalyvavimui čempionate jau pasiruošę ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos III klasės gimnazistai. Pasak informacinių technologijų mokytojos Renatos Burbaitės, Goldbergo mašinos viziją penki komandos nariai jau turi, kaip ir nemažą ankstesnę robotikos bei konstravimo patirtį.
„Su mokiniais nuolat konstruojame ir programuojame robotus, dalyvaujame įvairiose varžybose. 9-10 klasių mokiniai, mokydamiesi technologijų, turi galimybę rinktis robotikos modulį, kuriame įgyja konstravimo, mikrovaldiklių programavimo pradmenis. Gimnazijoje turime robotikos komandą „JBG Robotics“, kuri dalyvauja daugelyje varžybų, tad su komandos nariais nusprendėme dalyvauti ir šiame čempionate. Gimnazistų įkalbinėti dalyvauti nereikėjo – priešingai, netgi susidarė konkurencija“, – sako ji.
Mokytoja įsitikinusi, kad galimybė vaikams patiems kurti ir išbandyti yra pats geriausias mokymosi būdas (angl. learning by doing), kuris ne tik stiprina mokymosi motyvaciją, bet ir ugdo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, moko bendradarbiauti ir planuoti laiką.
STEAM TEAM nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate dalyviai varžysis dviejų kategorijų komandose: 5-8 kl. ir 9-12 kl. moksleivių. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius.
Pusfinalių metu komandos turės per dvi valandas surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti komisijai. Geriausiai pasirodžiusios 5-8 kl. ir 9-12 kl. moksleivių komandos keliaus į finalą, vyksiantį gegužės antroje pusėje, kurio metu turės surinkti paruoštas naujas Goldbergo mašinų versijas. Po vieną geriausią kiekvienos komandų kategorijos projektą bus paskelbti nugalėtojais, o šioms komandoms atiteks po 1 tūkst. eurų.
Komandų registracija vyksta iki balandžio 7 d. Susipažinti su detalesne informacija ir registruotis dalyvauti čempionate kviečiame čia.
Manufacturing a Healthy Future
LINPRA vykdomi projektaiKuriant sveiką ateitį: 3D spausdinimas pradinių klasių mokytojams ir jų mokiniams
LINPRA kartu su 5 partneriais iš Prancūzijos, Airijos, Estijos ir Vengrijos įgyvendina EIT Manufacturing projektą „Kuriant sveiką ateitį: 3D spausdinimas pradinių klasių mokytojams ir jų mokiniams“ (Manufacturing a Healthy Future. 3D Printing for Primary School Teachers and Their Pupils).
Ilgalaikis šio projekto tikslas – ugdyti būsimus talentus pažangiose gamybos pramonės šakose. Projekto konsorciumas siekia padėti bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams įgyti 21 amžiaus kompetencijų, reikalingų ugdant specialistus šiuolaikinei darbo rinkai, bei taip padėti bendrojo ugdymo mokykloms skaitmeninėje transformacijoje. Projektu tikimasi naikinti stereotipus apie inžineriją kaip „vyrišką“ profesiją ir formuoti teigiamą požiūrį į mokslą, technologijas ir inžineriją. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai kviečiami dalyvauti 3 dienų 3D spausdinimo mokymuose ir vėliau su savo klase sukurti tvarų gaminį. Mokiniai su savo darbais dalyvaus „3D Iššūkis“ konkurse, kurio laimėtojai pristatys darbus projekto partneriams ir kitiems konkurso laimėtojams iš konsorciumo šalių.
Projekto partneriai:
Projekto koordinatorius:
Projekto vadovės kontaktai Lietuvoje:
Miglė Trinkūnaitė
LINPRA projektų vadovė
+370 605 52563
migle.trinkunaite@linpra.lt
LINPRA: Norint tapti inžinerine šalimi – prisidėti turi visi
naujienos 2023Publikuota Technologijos.lt ir Elektronika.lt
Augantis vakarų investitorių susidomėjimas šalimi, bet kasmet smunkantys moksleivių rezultatai bei per dešimtmetį, bene, tris kartus sumažėjęs norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją išsikelti ambicingą tikslą – 2030 Lietuva – inžinerinė šalis. Visgi, norint šį tikslą įgyvendinti, būtini pokyčiai visais lygmenimis.
Sektorius auga, bet turi didelių iššūkių
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio teigimu, niekam nekelia abejonių inžinerinio sektoriaus generuojama pridėtinė vertė. Būtent šiame sektoriuje atlyginimai yra 15-20% didesni nei šalies vidurkis. Tačiau sektorius negali augti arba auga per lėtai dėl jį spaudžiančių iššūkių.
„Šiandien inžinerinis sektorius nors ir labai ambicingas, tačiau susiduria su žmogiškųjų išteklių problema. Turime didelį potencialą. Tai profesija, kuri kuria sprendimus ir juos diegia. Šie sprendimai reikalingi visur: maisto pramonei, chemijai, baldams, tekstilei, energetikos ar viešajam sektoriui. Tačiau visur reikia žmonių. Žinoma, iššūkių turi ir kiti sektoriai. Visiems reikia specialistų, tiek darbininkiškoms profesijoms, tiek ir toms, kurios reikalauja aukštojo mokslo. Trūksta medikų, mokytojų, policininkų“, – sako jis.
Pasak LINPRA vadovo, Lietuva šiuo metu pasaulyje neturi stipraus savo identiteto, todėl galėtų išsiskirti kaip inžinerinė šalis.
„Mes turime viziją kaip dar labiau paskatinti mūsų sektoriaus augimą bei kurti gerovę visai šaliai ir jos ekonomikai. Inžinerinių gebėjimų turinčių specialistų reikia ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Manome, kad būtent šioje srityje galime išsiskirti.
Šiandien daugelis vakariečių nežino nieko apie Lietuvą. Neturime tokio stipraus identiteto kaip estai ar šveicarai. Tikime, kad turėdami inžinerinių kompetencijų ir pozicionuodami save kaip inžinerinė šalis tapsime lengvai atpažįstamais ir išskirtiniais“, – mano LINPRA vadovas.
Problema – mažėjantis studentų pasirinkimas
Vienydama ir sutelkdama savo narių potencialą, formuodama bendrą įvaizdį ir prisidėdama prie politikos formavimo LINPRA tikisi savo tikslą pasiekti iki 2030 metų. Visgi, didžiausią iššūkį asociacija mato profesiniame jaunų žmonių orientavime.
„Kasmet aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau vaikų, kurie renkasi inžinerines profesijas. Tai lemia keli veiksniai. Pirmoji – demografija. Antroji – vis didesnis procentas vaikų renkasi socialinius ir humanitarinius mokslus, o baigę studijas dažnai turi dirbti nekvalifikuotą darbą. Prieš dešimtmetį kolegijose studijavo virš 4000 būsimų inžinierių, o šiandien tik apie 1000.
Visi nori tapti nuomonės formuotojais, įtakos darytojais, dirbti socialiniuose tinkluose, reklamuoti vienus ar kitus produktas, testuoti žaidimus. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tačiau ar toks yra Lietuvos prioritetas?
Vaikai turi vis mažiau motyvacijos rinktis sudėtingesnius inžinerinius mokslus, kuriuose reikia studijuoti matematiką, fiziką, chemiją. Jauni žmonės nėra teisingai formuojami. Tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką renkantis profesiją daro tėvai ir mokytojai. Nebetinka metodai, kuriais motyvavo mane. Reikia prisitaikyti prie naujų laikų ir kitokių vaikų.
Pavyzdžiui, šiandien net 70% matematikos mokytojų yra vyresni nei 50 metų, o iš kurių 20% vyresni nei 65 metai. Technologiniai pokyčiai per 20-30 metų įvyko milžiniški, o mokydami ir motyvuodami vaikus dar daug ką darome taip pat. Čia reikia pasitempti visuose lygiuose – nuo bendrojo ugdymo mokyklų iki aukštųjų mokyklų“, – teigia D. Lasionis.
Prisidėti turi visi
LINPRA iniciatyvą palaiko ir jos vadovo idėjoms pritaria ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas. Jo nuomone, aukštosios mokyklos stengiasi pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, tačiau turi ribotą imtį.
„Daug metų dirbame tam, kad parodytume inžinerinių mokslų patrauklumą ir potencialą. Visgi, kasmet demografiškai mažėja studentų skaičius, o dalis moksleivių yra tiesiog nepasiruošę studijuoti aukštosiose mokyklose. Dėl to turime tikrai daug problemų. Labai smagu, kad problemas bendrajame ugdyme mato ir LINPRA, ir padės jas spręsti.
Vieninga visų žinutė turėtų kur kas platesnį pasiekiamumą ir paveikumą jauniems žmonėms. Šalia mokyklų esančios didelės Lietuvos ir pasaulio įmonės taip pat prideda daug vertės prie būsimo pasirinkimo. Taip pat kaip ir LINPRA matome poreikį didinti ir mergaičių inžinierių skaičių. Šiandiena, deja, vis dar seni stereotipai jas varžo nuo šio pasirinkimo. Tad dalis potencialo tikrai dar glūdi čia“, – mano N. Varnas.
LKDK direktoriaus teigimu, jau šiandien užsienio investuotojai negali plėstis taip, kaip norėtų ir investuoti į mūsų šalį dėl specialistų trūkumo.
„Turime labai daug potencialo. Inžinierių reikia visuose sektoriuose nuo aviacijos iki elektronikos ar energetikos. Pavyzdžiui, vieni mūsų partneriai plečia elektronikos gamyklą ir jiems reikia 500 specialistų. Tam, kad Kauno technikos kolegija su dabartiniais studentų skaičiais galėtų parengti tiek specialistų, reikėtų 15 metų. Kas tiek gali laukti? Taip pat reikia atsižvelgti, kad ir kolegija rengia ne vienai įmonei, o visam sektoriui, kuris dabar sprogsta.
Į Lietuvą ateidamos vakarų kompanijos visada klausia, kiek čia galės turėti aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai jiems svarbiausias kriterijus. Jei jų neužtenka – jie ieško šalies, kuri gali patenkinti jų poreikį“, – tikina N. Varnas.
Būtina sugrąžinti bent prieš 10-metį buvusius rezultatus
D. Lasionio teigimu, jei LINPRA asociacijai pavyks sugrąžinti stojimų rezultatus masiškumu į tą lygį, kuris buvo prieš 10-metį, tai bus puikus rezultatas.
„Tikime, kad kartu su visa bendruomene iki 2030 galime skleisti žinutę, kad Lietuva yra inžinerijos šalis, kartu skambėti garsiau ir pasiekti norimų rezultatų. Mūsų vizija, kad inžinierius gautų ne 20-30 eurų už valandą, o 60-80 eurų, kad studentų noras rinktis inžinerines specialybes išaugtų vėl bent tris kartus ir siektų 2012 metų rezultatus.
Matome daug potencialo elektronikos sektoriuje, kur jau šiandien yra trys pasauliniai gigantai ir dar eilė puikių Lietuvos įmonių. Auga energetikos sektorius, metalo apdirbimas, lazeriai, fotonika. Visose srityse galime būti konkurencingi ir tarp lyderių, jei sutelksime jėgas ir dirbsime kartu“, – prisidėti prie inžinerijos populiarinimo ragina LINPRA vadovas D. Lasionis.
Jam antrina ir LKDK direktorius, kuris pastebi, kad ir valstybė vis labiau atsisuka į inžinerinę pramonę.
„Neseniai gavome iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą, kad plečiamos trumposios studijos ir durys atveriamos plačiau šioms programoms: Automatinių sistemų mechatronika, Elektronikos gaminių gamybos meistras, Elektros įrangos gamybos meistras, Metalo apdirbimo staklių operatorius. Tai taip pat yra indikatorius, kad valstybė mato potencialą stiprinti sektorių ir prisidėti prie greitesnio bei didesnio srauto specialistų parengimo“, – sako LKDK direktorius N. Varnas.
Reda Šakurskienė. Apie iššūkius merginoms inžinerijoje, kurių… nėra
naujienos 2023Publikuota DELFI
Mano karjeros kelias prasidėjo tada, kai būdama šešiolikos turėjau pasirinkti mokslų kryptį, kuri vėliau lems, kokius egzaminus laikysiu, o dar vėliau – ir ką studijuosiu. Mokykloje man labai patiko fizika ir užsienio kalbos. Todėl ieškojau būdų, kaip suderinti šiuos du, atrodo, nesuderinamus dalykus. Ir vieną dieną mano vokiečių kalbos mokytoja papasakojo apie savo buvusią auklėtinę – merginą, kuri baigė mechanikos inžinerijos studijas užsienio kalba ir šiuo metu keliauja po Europą, bendrauja su klientais ir partneriais iš skirtingų šalių, sprendžia jų technines problemas. „Pasimatavau“ šią karjerą – bendravimas su skirtingais žmonėmis užsienio kalbomis, kelionės, techninių klausimų išmanymas. Taip turėdama šešiolika metų pasirinkau savo ateitį – mechanikos inžineriją ir užsienio kalbas.
Kai apie savo apsisprendimą studijuoti inžineriją pasakiau tėvams, mama (pedagogė) su didele meile ir rūpesčiu atsargiai bandė atkalbėti. Pasakojo, kad inžinerija – vyrų pasaulis. Kad moterys ten niekada nebūna pirmas pasirinkimas. Kad daugelis darbų pritaikyti tik vyrams. O jeigu į tą pasaulį ir pateksiu, tai greičiausiai teks padavinėti kavą, bet ne dalyvauti priimant sprendimus.
Mokykloje mokiausi gerai ir visi dalykai sekėsi, tad ir skirtingi mokytojai į mane dėjo savo viltis ir turėjo vizijas, kaip turėtų atrodyti mano ateitis. Chemijos mokytoja ir auklėtoja linkėjo rinktis medikės karjerą – juk tai prestižinė, kilni ir amžinai reikalinga profesija. Anglų kalbos mokytoja rekomendavo ieškoti saugaus ir stabilaus vertėjos darbo valstybinėje įstaigoje. Matematikos mokytoja sakė „Studijuok ekonomiką ir finansus, būsi kaip Gitanas Nausėda“, kartu išprognozuodama sėkmingą mūsų prezidento ateitį.
Tiek mano tėvai, tiek mokytojai savo patarimais tikrai nuoširdžiai linkėjo man viso ko geriausio. Juk ir aš, ir mano aplinka tuomet nedaug žinojome apie Lietuvos pramonę. Atrodė, kad jos visai nėra: Šiauliuose gamina dviračius, Alytuje – šaldytuvus, Kaune – baldus iš medžio, o Klaipėdoje yra vienas cigarečių fabrikas. Įsivaizdavimas apie inžineriją buvo toks, kad tai – nešvarus ir neperspektyvus darbas. Todėl tarp eilučių mokytojų žodžiuose perskaičiau, kad inžinerija – tai talento švaistymas.
Galiausiai buvo nupieštas ir dar vienas iššūkis, kuris neva turėjo laukti manęs po studijų ir kuriam jau reikia pradėti ruoštis nedelsiant – tai išprotėję darbdaviai, reikalaujantys, kad pradėdamas dirbti būtum dvidešimties, bet kartu jau turėtum bent penkiolikos metų darbo patirtį. Ir čia mano inžinerijos pasirinkimas irgi nebuvo pakeliui. Nes, pavyzdžiui, ieškant pedagogės darbo, galbūt praverstų ir patirtis, mano sukaupta po pamokų dirbant aukle. O kaip įgyti inžinerijos patirties? Ar galima į gyvenimo aprašymą įsirašyti, kad vasarą padėjau tėčiui statyti šiltnamį?
Visi šie aplinkinių įvardyti laukiantys iššūkiai – lyčių diskriminacija, perspektyvų ir įdomumo stoka inžinerijoje bei patirties trūkumas – man kėlė nerimą ir abejones dėl pasirinkimo. Tačiau, laimei, žemaitiškas užsispyrimas nugalėjo ir išvykau iš gimtojo Mosėdžio į laikinąją sostinę, kur pradėjau studijuoti mechanikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete.
O čia greit paaiškėjo, kad visų tų iššūkių iš tiesų… nėra!
Jau studijuodama patyriau, kad tiek moterims, tiek vyrams sudarytos tikrai vienodos sąlygos ir galimybės – visų studentų žinios bei gebėjimai vertinami objektyviai. Ir nors 2015 metais buvau vienintelė mergina, gavusi gamybos inžinerijos magistrantūros diplomą, taip buvo tik todėl, kad tais metais daugiau nė viena mergina, deja, nepasirinko šios studijų programos (veikiausiai dėl tų pačių visuomenėje sklandančių mitų).
Tai, kad diskriminacijos dėl lyties nėra, pasitvirtino ne tik per studijas. Baigusi trečią kursą pradėjau ieškoti darbo, kad galėčiau pati užsidirbti savo reikmėms. Tą vasarą išsiunčiau daugiau negu 50 savo gyvenimo aprašymų, kandidatavau į padavėjos, kambarinės ar pardavėjos pozicijas. Deja, nė į vieną laišką nesulaukiau jokio atsako. Tada sau pagalvojau – juk mane įspėjo, kad visi darbdaviai reikalaus patirties…
Patirties aš neturėjau, bet turėjau daug motyvacijos. Todėl sukūriau paprastą ir nuoširdų motyvacinį laišką, kuriame rašiau apie tai, kaip vaikystėje man patiko vairuoti senelio traktorių, kaip dabar patinka inžinerijos studijos, ir apie tai, kaip labai aš myliu Lietuvą ir noriu gyventi, kurti ir augti čia, savo tėvynėje. Šitą laišką kartu su savo labai trumpu gyvenimo aprašymu išsiunčiau trims inžinerinėms įmonėms. Ir visos jos pakvietė mane į atrankos pokalbius. Ir visos pakvietė mane įsidarbinti! Taigi, remdamasi tiek savo patirtimi darbinantis, tiek dabartine savo kaip vadovės patirtimi įdarbinant žmones, galiu drąsiai teigti, kad (bent jau) pramonės įmonėse motyvacija ir noras dirbti yra svarbiau už sukauptą patirtį.
Taip aš prieš kiek daugiau nei dešimt metų pradėjau savo karjerą įmonėje „Novameta“. Pradėjau kaip konstruktorė: projektavau gaminius, ruošiau gamybinius brėžinius. Kadangi po studijų mokėjau techninę anglų kalbą, o mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, po metų perėjau dirbti į pardavimų skyrių. Įmonei augant tapau pardavimų komandos vadove. Dar po trejų metų įmonėje kūrėsi rinkodaros skyrius, ir štai dabar dirbu su šaunia naujus gaminius vystančių inžinierių bei reklamą kuriančių specialistų komanda, rūpinuosi tuo, kokie bus „Novametos“ produktai, kaip jie pristatomi rinkai.
Pakeičiau ne vieną poziciją „Novametoje“. Ir kiekvienoje iš jų dirbau „pagal specialybę“, t. y. aktyviai naudojausi universitete įgytomis techninėmis žiniomis. Net dirbant pardavimų ar rinkodaros srityse, kurios gali pasirodyti mažai ką bendro turinčios su inžinerija, techninis išsilavinimas buvo didžiulis pranašumas. Tai, kad žmogus išmano technines galimybes, gali pasiūlyti klientams geriausius sprendimus ir spręsti jų problemas, kuria didelę vertę įmonei, sutrumpina visą procesą, mažina klaidų kiekį. Šiuo savo pavyzdžiu noriu paneigti mitą, jog inžinerija yra statiška, ribota ar nuobodi.
Joje yra daugybė erdvės ne tik pritaikyti ir parodyti savo talentą, tačiau ir gauti už tai atlygį. Ne paslaptis, kad pažangiose gamybos įmonėse vidutinis atlyginimas yra didesnis už rinkos vidurkį. „Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje praėjusių metų lapkritį buvo apie 1650 eurų, apdirbamojoje gamyboje – 1660 eurų, o Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA skaičiuoja, kad inžinerinės pramonės įmonėse vidutinis atlyginimas siekia beveik 1900 eurų. Tačiau, priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos, kompetencijų, įmonės veiklos pobūdžio, šį skirtumą tarp Lietuvos vidurkio ir patyrusio inžinerijos specialisto darbo užmokesčio kai kada galima matuoti ir kartais.
Be to, gamyba tikrai nėra nešvarus darbas. Šiuolaikinės lietuviškos gamyklos visoje Europoje išsiskiria savo tvarka, organizuotumu ir pažanga. Čia gaminami sudėtingi, aukštos pridėtinės vertės produktai, naudojama moderniausia pramonės įranga. Užplūsta pasididžiavimas savo šalimi, kai mūsų įmonę lankančių svečių iš Vokietijos, Prancūzijos ar Skandinavijos šalių akyse matau didelę nuostabą ir susižavėjimą.
Retas žino, kiek ypatingų produktų mes gaminame čia, Lietuvoje. Gaminame lazerius, detales prabangiausiems automobiliams, sudėtingas optikos sistemas, medicinos įrangą, lėktuvuose naudojamas juodąsias dėžes, elektrinius autobusus, statome net laivus. O ar žinojote, kad Kaune, „Novametoje“, kuriame ir gaminame įrangą profesionalioms virtuvėms, su kuria maistą ruošia prabangiausi „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinti restoranai?
Tokių pavyzdžių, kur lietuviškos įmonės yra savo sektoriaus lyderės visoje Europoje ar net pasaulyje, yra ne vienas. Kasmet jų vis daugiau. Štai kelios praėjusių metų Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės lyderių citatos: „Molėtuose duris atvėrusiame 10 800 kvadratinių metrų ploto ‚Teltonikos‘ technologijų centre per dvejus metus bus sukurta 500 naujų darbo vietų“, „iki 2025-ųjų Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų“, „vien Vilniuje per ateinančius 5 metus elektronikos inžinerijos krypties specialistams bus sukurta 5 tūkstančiai naujų darbo vietų.“ Visos šios pramonės įmonės atveria duris motyvuotiems specialistams – tiek moterims, tiek vyrams, – kurių ten laukia įdomus ir įvairus darbas bei perspektyvi ateitis.
Šiam sektoriui atstovaujanti jau minėta Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA taip pat nuolat akcentuoja ne tik sparčią šių įmonių technologinę pažangą, patrauklias darbo vietas ir atlyginimus, bet ir siekia populiarinti inžinerines profesijas ir vienodas karjeros galimybes visiems. Tiesa, kol kas LINPRA narių bendruomenėje dominuoja vyrai, kas natūraliai atspindi visuomenėje susiklosčiusias normas. Tačiau, kaip ir visoje Europoje, šį stereotipą LINPRA siekia keisti dalydamasi patirtimi, dalyvaudama lyčių lygybę skatinančiuose projektuose ir iniciatyvose.
Labai tikiuosi, kad ir šis mano asmeniškas pasidalijimas savo sėkmės istorija padrąsins rinktis mitais ir iššūkiais, kurių iš tiesų nėra, apipintą inžinerijos sritį. Kur siekti savo tikslų visai netrukdo nei lytis, nei patirties trūkumas, o darbas yra labai įdomus ir įvairus.
B2B segmente pesimizmo nėra, atvirkščiai, įdarbintų šimtus žmonių
naujienos 2023VŽ premium straipsnis
Inžinerinės pramonės įmonės iškrenta iš bendro apdirbamosios gamybos konteksto ir kol kas nesusiduria su mažėjančiais užsakymais. O dirbantys automobilių pramonei pasiryžę įdarbinti iš kitų sektorių įmonių atleidžiamus žmones.
„Manau, kad inžinerinė pramonė 2023 m. bus vienas pagrindinių apdirbamąją pramonę vežančių lokomotyvų, nors augs ir ne tokiu tempu kaip 2022 m.“, – svarsto Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius.
Pirmas pusmetis, pasak jo, nuteikia pozityviai – B2B segmente dirbančioms įmonėms sekasi gerai, jos turi užsakymų ir prognozuoja augimą, nors ir mažesnį, negu buvo 2022 m. Tačiau dėl antrojo pusmečio rezultatų kol kas yra nemažai neapibrėžtumo.
Mažesnio augimo priežastis, anot D. Lasionio, ta, kad užsakovai pernai sukaupė didelius kiekius komponentų savo sandėliuose, todėl pirmiausia naudoja turimas atsargas. Be to, išaugusios bankų palūkanos, pabrangusios paskolos mažina įmonių norą rizikuoti investuojant į technologinį atsinaujinimą ir plėtrą, siekį įsigyti naujų produktų. Visa tai daro įtaką sprendimams ir sukuria prielaidų, kad augimas bus nuosaikesnis.
Beje, kai kurioms turi poveikį užsakymai iš kitų pramonės sektorių. Pavyzdžiui, baldų gamyba smuktelėjo ir tai paveikė, tiesa, nedidelį skaičių, inžinerinės pramonės įmonių, kurios gamina komponentus arba teikia paslaugas baldų gamintojams.
„Tačiau bendras pirmojo pusmečio vaizdas elektronikos komponentus, elektroninę įrangą, mašinų ir įrenginių, metalo konstrukcijų, automobilių komponentų gamybos įmonėse nuteikia teigiamai“, – patikina D. Lasionis.
Visgi jis įspėja, kad padėtis neapibrėžta ir įmonės turi išlikti lanksčios, kad per trumpą laiką gebėtų prisitaikyti prie greitai galinčios pasikeisti situacijos.
Liutauras Variakojis, vadovaujantis švediško kapitalo UAB „SLT Industrial Components“ Biržuose, sako, kad nuosmukio įmonė nejaučia, atvirkščiai – pajamos auga. Bendrovės veikla apima tris kryptis – saldumynų fasavimas, komponentai medicinos prietaisams ir automobilių pramonei. Daugiausia automobilių komponentų gamybos užsakymų Biržų įmonė gauna iš „Volvo“.
„Kai nuolat augame, tai nedidelis sulėtėjimas vienoje iš veiklos sričių nebūna skausmingas. Tarkim, pradėjom dirbti nebe trimis, o dviem pamainomis, o gavę daugiau užsakymų samdome papildomų žmonių“, – aiškina vadovas.
Kad padėtis nėra blogėjanti, rodo ir tai, kad „SLT Industrial Components“ iš „Šiaurės vilko“ perka buvusios alaus daryklos „Astravas“ pastatą ir dalį gamybos, saldumynų pakavimą, perkels į jį.
Įdarbins po kelis šimtus kasmet
„Mūsų klasterio įmonių prognozės gana teigiamos. Gal mažesnės bendrovės kalba apie nuosaikų augimą arba tai, kad sieks išlaikyti praėjusių metų apyvartą, tačiau stambesnės įmonės solidžiai investuoja į naujus produktus, paslaugas ir planuoja didinti gamybą“, – apibendrina Giedrius Valuckas, Baltijos automobilių detalių klasterio (BACC) valdybos pirmininkas.
Pasak jo, nors užsakymų amplitudė gali svyruoti, dažnai svarstyklės linksta į didesnę pusę. O kai kurios gamyklos yra priverstos atidėti ar visai atsisakyti dalies užsakymų, nes trūksta darbuotojų.
Pavyzdžiui, elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ ateities perspektyvas mato labai optimistiškai ir žada toliau didinti darbuotojų skaičių po kelis šimtus darbuotojų kasmet iki užsibrėžtų 1.500.
„Džiaugiuosi, kad daugiau nei pusę komandos jau turime surinkę. Toliau ieškosime žmonių daugiausia į gamybos pozicijas – operatorių, sandėlio darbuotojų, technikų. Tačiau visada reikia ir tikrai toliau samdysime kokybės, įrangos priežiūros, procesų ir testų inžinierių“, – ateities perspektyvas komentuoja Shayanas Ali, automobilių elektronikos komponentų gamybos „Continental“ generalinis direktorius.
Jam antrina kabelių pynių ir elektromechaninių sistemų gamintojos „AQ Wiring Systems“ įmonės atstovai, teigdami, jog augimas nesustos. Bendrovė, turinti 1.243 darbuotojus, per šiuos metus planuoja pasamdyti dar 150.
Automobilių dalių UAB „Hella Lithuania“ taip pat samdys mažiausiai 50 darbuotojų.
„Galime pasidžiaugti ne tik rekordiniais metais, bet ir didėjančia kandidatų motyvacija, sulaukiame vis daugiau kandidatų, jau turinčių patirties ir žinių automobilių pramonėje. Šiemet taip pat planuojame samdyti įvairių sričių inžinierių ir kokybės specialistų“, – pranešime cituojamas Maximas Zakletskiy, „Hella Lithuania“ vykdomasis direktorius.
Įmonės, gaminančios komponentus automobiliams, žemės ūkio ir statybos technikai, praėjusiais 2022 m. sukūrė daugiau nei 2.000 naujų darbo vietų.
G. Valucko manymu, užsakymų stygiumi Lietuvos įmonės negali skųstis tikriausiai dėl ankstesnio įdirbio, efektyvumo, skaitmenizavimo, talentų. Nes Europos automobilių pramonės nuotaikos permainingos, užsakymų kraitis mažesnis, vėlavimas didelis. O sutrūkinėjusios tiekimo grandinės vis dar nėra stabilios ar tvirtos.
„Tačiau didinamas dirbančiųjų skaičius rodo, kad Lietuvos įmonėms to pavyksta išvengti“, – pabrėžia pašnekovas.
BACC vienija 20 automobilių dalių, komponentų gamintojų, paslaugų teikėjų ir mokslo įstaigų.
Išradingiems moksleiviams – puiki galimybė pažinti inžinieriaus profesiją ir pelnyti solidžią premiją
naujienos 2023Publikuota DELFI
Lietuvos 5-12 klasių moksleiviai kviečiami parodyti išradingumą ir dalyvauti nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate STEAM TEAM, kurio metu komandos rungsis kurdamos domino principu veikiančias Goldbergo mašinas. Nugalėtojai pelnys ne tik geriausių jaunųjų šalies inžinierių titulus, bet ir solidžius piniginius prizus, rašoma pranešime spaudai.
Čempionato dalyviai varžysis dviejų amžiaus kategorijų komandose: 5-8 klasių moksleivių ir 9-12 klasių gimnazistų. Komandos čempionato pusfinaliuose bei finale turės sukonstruoti veikiančias Goldbergo mašinas ir jas pristatyti komisijai. Dviem komandoms, tapusioms nugalėtojomis, bus skiriami piniginiai prizai – po 1 tūkst. eurų.
Čempionatą rengia LINPRA, vykdanti komunikacijos kampaniją „Aš – inžinierius!“, skirtą populiarinti inžinerines profesijas kaip patrauklią karjeros kryptį.
„Mokyklose vaikai mokosi gamtos mokslų, matematikos, menų, technologijų, o STEAM ugdymo modelis leidžia sujungti visus šiuos dalykus, kad įgytas žinias moksleiviai panaudotų kurdami ir ieškodami realių problemų sprendimų. Tad ir kviečiame moksleivių komandas pademonstruoti inžinerinį ir kūrybinį mąstymą, statant savo unikalias Goldbergo mašinas ir siekiant jaunųjų Lietuvos inžinierių titulo. Inžinerija yra labai reikalinga, įdomi ir didelę vertę kurianti sritis, kuri atveria jaunam žmogui plačias perspektyvas. Tikimės, kad šis čempionatas padės moksleiviams atrasti jos žavesį ir paskatins ateityje rinktis inžinerijos specialybę“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis.
Amerikiečių išradėjo, novatoriaus Rubo Goldbergo vardu pavadinta mašina – tai sudėtingas mechaninis įrenginys, veikiantis domino principu, kuomet vienas veiksmas pradeda kitą ir taip tęsiasi iki veiksmų grandinės pabaigos.
Dalyvauti čempionate gali registruotis moksleivių komandos iš dešimties šalies apskričių. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius. Registruojantis komandos turi nurodyti, kurioje apskrityje rungsis.
Po to, kai užsiregistruos, komandos iki balandžio mėnesio galės kurti ir testuoti savo Goldbergo mašinos prototipus. Rekomenduojama visiškai pastatyti Goldbergo mašiną ir įsitikinti, kad ji veikia, prieš ją surenkant pusfinalių metu. Moksleiviai skatinami pasitelkti ne tik inžinerinį mąstymą, bet ir vaizduotę, bei sukurti kuo įdomesnį ir sudėtingesnį sprendimą.
Pusfinaliai vyks kiekvienos apskrities miestuose: Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Vilniuje. Jų metu komandos turės per dvi valandas surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti komisijai. Kiekvienoje apskrityje bus išrinkta po vieną laimėjusią 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų komandą, kurios keliaus į finalą.
Finalas vyks gegužės antroje pusėje, jo metu, kaip ir pusfinaliuose, komandos turės atvykti su savo paruoštomis naujomis Goldbergo mašinų versijomis, kurias surinks vietoje. Po vieną geriausią kiekvienos komandų kategorijos projektą bus paskelbti nugalėtojais, o šioms komandoms atiteks po 1 tūkst. eurų.
Komandų registracija vyksta iki balandžio 7 d. Vienoje apskrityje gali dalyvauti daugiausiai po septynias kiekvienos kategorijos (5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų) komandas. Pasiekus maksimalų komandų skaičių, registracija bus stabdoma.
STEAM TEAM 2023: PROGRAMA
Uncategorized @ltKonkurso renginio programa:
(Trukmė ir eiga gali šiek tiek kisti pagal aplinkybes, dalyvaujančių komandų skaičių)
14:30 – 15:00 val. Registracija
15:00 – 15:10 val. Atidarymas (įžanga, eigos pristatymas, komisijos narių pristatymas)
15:10 – 17:10 val. Goldbergo mašinų statyba
17:10 – 18:20 val. Goldbergo mašinų pristatymas
18:20 – 18:30 val. Petrauka – komisijos narių vertinimai ir balų skaičiavimas
18:30 – 18:50 val. Rezultatų paskelbimai, apdovanojimai ir renginio uždarymas
GRĮŽTI į konkurso aprašymą
STEAM TEAM 2023: UŽDUOČIŲ VERTINIMŲ KRITERIJAI
Uncategorized @ltBAZINIAI KRITERIJAI: MAX 15 balų
Minimalus balas: 5
5 balai – Veikia
1-2 balai – minimaliai atitinka
3-4 atitinka, tačiau nepilnai
5 – pilnai atitinka
3 balai – bandymų skaičius 2-3
5 balai – bandymų skaičius 1
– Komandos narių pristatymas (1 balas)
– Golbergo mašinos idėjos ir pavadinimo pristatymas (1-2 balai)
– Golbergo mašinos sprendžiama problema/istorija ir jos aktualumas (1-2 balai)
– Pasirinktų priemonių bei testavimo pristatymas, argumentavimas (1-2 balai)
– Pristatymo sklandumas, įdomumas, originalumas (1-3balai)
– Komandos narių pristatymas (1 balas)
– Golbergo mašinos idėjos ir pavadinimo pristatymas (1-2 balai)
– Golbergo mašinos sprendžiama problema/istorija ir jos aktualumas (1-2 balai)
– Pasirinktų priemonių bei testavimo pristatymas, argumentavimas (1-2 balai)
– Pristatymo sklandumas, įdomumas, originalumas (1-3balai)
3 balai – 8-9 etapai
5 balai – 10 ar daugiau etapų
3 balai – 11-12 etapai
5 balai – 13 ar daugiau etapų
3 balai – 15-20 sec.
4 balai – 21 – 30 sec.
5 balai – 31 ar daugiau sec.
3 balai – 26-30 sec.
4 balai – 31 – 35 sec.
5 balai – 36 ar daugiau sec.
3 balai – 20-25 sec.
4 balai – 26 – 35 sec.
5 balai – 36 ar daugiau sec.
3 balai – 36-40 sec.
4 balai – 41 – 45 sec.
5 balai – 46 ar daugiau sec.
Papildomai: esant atvejui, kai komandos surenka vienodą balų skaičių, vykdomas pakartotinis komisijos balsavimas skiriant persveriantį balą vienai komandai.
Užduotis vertins LINPRA sudaryta ekspertų komisija.
Rekomenduojame komandoms, kurios rungsis čempionate, Goldbergo mašinų pristatymo metu įdėmiai klausytis ir analizuoti kitų komandų sprendimus – visa ši informacija gali padėti jums ruošiant finalinę užduotį.
GRĮŽTI į konkurso aprašymą
STEAM TEAM 2023: UŽDUOTIS
Uncategorized @ltApie užduotį:
Rube’as Goldbergas (1883–1970) buvo Pulitzerio premijos laureatas amerikiečių karikatūristas, išradėjas, novatorius.
Goldbergo mašina – tai sudėtingas mechaninis įrenginys, sukurtas domino principu, kai vienas procesas paleidžia kitą ir taip jie rutuliojasi iki pat veiksmo pabaigos. Čempionato metu skatinama pasitelkti ne tik inžinerinį mąstymą, bet ir vaizduotę, kuriant kuo įdomesnį bei sudėtingesnį sprendimą Golbergo mašinos veikimui. Mašinos funkcionalumas skatina giliau pamąstyti apie mechanizuotus procesus, įtaisus ir technologijas bei jų naudojimo būdus.
Užduoties etapai:
Užduoties techniniai reikalavimai (SEMI-FINALAS)
Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)
Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)
Užduoties techniniai reikalavimai (FINALAS)
Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)
Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)
Priemonės užduočiai: čempionato dalyviai privalo iki semi-finalų finalo pradžios patys konstruoti bei testuoti Goldbergo mašiną, kurią vėliau surinktų čempionate. Goldbergo mašinos konstravimui jie gali naudoti įvairias turimas priemones, kurias vėliau turės atsivežti į renginio vietą ir sudėti mašiną. Esant poreikiui, renginio vietoje jie galės naudotis pagalbinėmis priemonėmis (kartono lakštais, karštais klijais, virvėmis, lipnia juosta, žirklėmis, popieriumi ir pan.)
GRĮŽTI į konkurso aprašymą