Pastaraisiais metais sparčiai populiarumą įgaunanti inžinieriaus specialybė vaikus žavi savo neribotomis galimybėmis, sako mokytojai. Ir nors šią sritį pasirinkę moksleiviai dar pernelyg negalvoja apie savo ateitį, ekspertai teigia, kad darbo rinkoje jie bus priimami išskėstomis rankomis – ši specialybė buvo ir yra paklausi, nes jos negali pakeisti dirbtinis intelektas.
Praėjusių metų jaunųjų inžinierių čempionato „STEAM TEAM“ nugalėtojų komandos „RoboLabas“ mokytoja Laura Kuchalskienė sako, kad rinkdamiesi mokytis ar studijuoti inžinerijos sritį moksleiviai įprastai negalvoja apie ateitį ar būsimas karjeros perspektyvas – jie tai daro iš savaime kylančio susidomėjimo.
„Todėl mano, kaip mokytojos, vienas pagrindinių uždavinių ir yra sudominti jaunuolius, neleisti jiems prarasti motyvacijos bei įdiegti norą nuolatos mokytis. Pastebiu, kad šia sritimi susidomėję vaikai į ją įsitraukia tiek, kad paskui net laisvalaikiu renkasi su ja susijusias veiklas, o į tas veiklas dažnai įtraukia bendraamžius ar tėvus“, – teigia ji.
Paklausta, kodėl inžinerija yra įdomi jos mokiniams, pašnekovė atsako, kad jaunimą dominą srities įvairovė – galimybė kurti ir spręsti įvairias problemas.
„Tai labai plati sritis, kuri vaikams suteikia galimybę konstruoti, projektuoti, jungti įvairias grandines, programuoti ir panašiai. Mokiniai įprastai dirba komandose, todėl gali atlikti tuos darbus, kurie jiems labiausiai patinka, pavyzdžiui, meniški vaikai mėgsta rengti brėžinius, o į tiksliuosius mokslus linkę mokiniai patys pirmieji skuba surinkti prototipų arba įvairių mašinų. Ilgainiui atsiranda motyvacija išmokti naujų dalykų, tad vaikai tarsi savaime tobulėja ir auga, labiau pasigilina į tas sritis, kurių iki šiol nebuvo bandę“, – dalinasi mokytoja.
Mato ir specialistų trūkumą, ir augančią naująją kartą
Anot šiemet antrus metus jaunųjų inžinierių čempionatą „STEAM TEAM“ organizuojančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio, Lietuvos darbo rinkai šiuo metu trūksta inžinerijos specialistų, todėl tai, kad jaunoji karta aktyviai domisi šia sritimi – džiugina.
„Inžinieriams reikalingas ne koks nors specifinis inžinieriaus mąstymas, o kūrybiškumas, problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas nestandartiškai mąstyti, dirbti komandoje – tai yra tokios savybės, kurių joks dirbtinis intelektas negalės pakeisti. Matome, kaip šiuolaikinis jaunimas domisi inžinerija, dalyvauja šios srities čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje. Galime tik pasidžiaugti, kad ateityje turėsime puikių specialistų, kuriuos mielu noru priims bet kuri įmonė“, – sako jis.
Kad inžinierių nepakeis dirbtinis intelektas sutinka ir šiemet pirmąkart „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionate dalyvaujančios Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos mokytoja Ramunė Šimkuvienė. Jos teigimu, vargu, ar dirbtinis intelektas sugebėtų vienu metu piešti, kurti, konstruoti, analizuoti ir prisitaikyti prie situacijos.
„Pavyzdžiui, turime puikią komandos narę Eriką, kuri yra mūsų idėjų generatorė. Komandos narys Vytautas yra nuostabus konstruktorius, kuris realizuoja visas Erikos idėjas brėžiniuose, o mūsų komandos fizikas Ernestas paaiškina visus fizikinius reiškinius ir jėgas, prisidėdamas prie galutinio rezultato. Visi šie vaikai turi tokių savybių, kurios yra nepakeičiamos. Ne veltui sakoma, kad inžinerija yra ne tik dabarties, bet ir ateities profesija“, – dalinasi pašnekovė.
Paklausta, kaip jos komandai sekėsi dalyvauti čempionate, R. Šimkuvienė sako, kad nors ir dalyvavo tik pirmąjį kartą, viskas praėjo sklandžiai ir paskatino vaikus dar labiau domėtis inžinerija.
„Konstravome Goldbergo mašiną, kuri geba pati įjungti kalėdines lemputes ir dekoracijas. Ją pagaminome iš „Lego“, medienos ir popieriaus detalių. Kadangi esame naujokai, mūsų pagrindinis tikslas buvo spėti laiku sukonstruoti mašiną ir ją sėkmingai pristatyti teisėjams. Išsikeltus tikslus sėkmingai įgyvendinome“, – pasakoja mokytoja.
Pirmasis šių metų „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionato pusfinalis, kuriame dalyvavo ir R. Šimkuvienės komanda, įvyko balandžio 17 dieną Klaipėdoje. Balandžio 18 dieną įvyko antrasis pusfinalis Šiauliuose, likę pusfinaliai vyks balandžio 23 dieną Panevėžyje, balandžio 24 ir 26 dieną Kaune, balandžio 25 dieną Vilniuje. Jaunųjų inžinierių čempionato finalas vyks gegužės 17 dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“.
Susipažinti su detalesne informacija kviečiame paspaudus šią nuorodą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/04/061.jpg12001920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-04-24 10:48:272024-04-24 10:53:03Specialybė, kuri „nebijo“ dirbtinio intelekto – kodėl vaikams įdomi inžinerija?
Balandžio 15 d. įvyko Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir šalies pramonės asociacijų susitikimas, kuriame dalyvavo LINPRA direktorius Darius Lasionis ir prezidiumo narys Giedrius Valuckas. Susitikime aptartos gynybos pramonės plėtros perspektyvos bei krašto apsaugos sistemos poreikiai.
Ministras pristatė, kokie pokyčiai numatomi įstatyminėje bazėje, kaip siekiama, kad Lietuvos įmonės turėtų kuo mažiau kliūčių gaminti karinę įrangą ir amuniciją tiek taikos, tiek krizių sąlygomis. Aptarta, kokie teisinės aplinkos pokyčiai tam reikalingi.
„Lietuvos pramonės asociacijos yra bendruomenės dalis, todėl turime ieškoti būdų, kaip rasti bendrų sąlyčio taškų, kad visiems bendradarbiavimas būtų naudingas ir atitiktų tiek jūsų, tiek valstybės poreikius. Nacionalinė gynybos pramonė yra neatsiejamas šalies saugumo ir gynybos elementas, todėl labai svarbu stiprinti krašto apsaugos sistemos institucijų ir šalies gynybos pramonės sąveiką, kurti inovatyvius ir Lietuvos specifiniams poreikiams pritaikytus produktus“, – susitikime kalbėjo ministras.
LR Seimas praeitą savaitę priėmė gynybos pramonės įmonėms aktualius viešųjų pirkimų pakeitimus dėl įsigijimų valstybės interesams gynybos srityje.
Taip pat Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas gynybos ir saugumo srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės įsitraukimą į tiekimo grandines. Įstatymas keliauja į Seimą: tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
Pramonės atstovai savo ruožtu minėjo, jų nuomone, svarbiausią dalyką – teisinės bazės pokyčius. Užsiminė apie poreikį steigti kompetencijų centrą, kuris sujungtų pramonės įmones bei ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų, kad pramonės atstovai žinotų, ko ilgalaikėje perspektyvoje reikės valstybei.
Lietuvos pramonės asociacijų atstovams taip pat buvo pristatyta, kokia kryptimi yra vystomi Lietuvos kariuomenės pajėgumai, kokios technologijos yra reikalingos, kokie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai pajėgumų vystymo planai.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/04/KAM_susitikimas.jpg550825Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-04-17 05:25:192024-04-17 05:25:19Susitikimas su Lietuvos Krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu
Gegužės 15–17 d. Vilnius vėl taps inžinerijos ir technologijų inovacijų epicentru – čia vyks jau 32-oji LITEXPO tarptautinė specializuota technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika 2024“. Organizatoriai tvirtina – renginys ne tik suburs specialistus iš šalies ir užsienio, bet ir taps vieta, kur galima susipažinti su pažangiausiomis technologijomis ir inovacijomis, skirtomis pramonei, verslui ir vartotojams.
Pasak LITEXPO projektų vadovės Eglės Puodžiūtės, paroda „Balttechnika 2024“ bus puiki galimybė pamatyti, kas vyksta Lietuvos inžinerijos pramonėje, sužinoti, kokios yra pasaulinės tendencijos, ir atrasti potencialias galimybes naujiems projektams ar partnerystėms.
„Per kelis dešimtmečius „Balttechnika“ tapo renginiu, po vienu stogu suburiančiu tiek inovacijų kūrėjus, tiek verslo ir mokslo, tiek tradicinės pramonės atstovus, tiek startuolius. Vieniems tai puiki proga sužinoti ir išbandyti naujausius sprendimus, kitiems – užmegzti ar atnaujinti kontaktus“, – apie artėjančią parodą pasakoja E. Puodžiūtė.
Kaip ir ankstesniais metais, vienu įdomiausių parodos akcentų taps „Inovacijų sala“ – išskirtinė „Balttechnikos 2024“ dalis, dedikuota novatoriškų produktų ir sprendimų, sukurtų Lietuvoje, pristatymui. Šių metų „Inovacijų salą“ organizuoja Baltijos automobilių detalių klasteris (BACC) drauge su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA.
„Inovacijų sala“ – tai platforma, kur pramonės atstovai ir visuomenė gali iš arčiau susipažinti su šalies technologiniu progresu. Šioje erdvėje eksponuojami gaminiai ir technologijos, kurios domina tiek verslo specialistus, tiek platųjį lankytojų ratą. Užsukusiesiems leidžiama ne tik apžiūrėti, bet ir praktiškai išbandyti naujausius Lietuvos inžinierių ir mokslininkų kūrybos vaisius, suteikiant galimybę įvertinti šių inovacijų praktinę vertę ir potencialą. Šiemet čia bus galima išvysti nemažai ir automobilių industrijos inovatoriškų sprendimų“, – vardijo LITEXPO projektų vadovė E. Puodžiūtė.
Svarbiausi parodos renginiai
Parodos „Balttechnika 2024“ organizatoriai, kaip ir kasmet, daug dėmesio skyrė specializuotiems renginiams, kuriuos kuruoja parodos partneriai. Štai LINPRA drauge su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) ir „DigiTech“ asociacija „Infobalt“ organizuoja konferenciją „Making Industry 4.0 Real“.
LINPRA direktoriaus Dariaus Lasionio teigimu, tai – vienas iš svarbiausių metų renginių, skirtų pramonės efektyvumui ir produktyvumui didinti per skaitmeninių technologijų naudojimą gamyboje.
„Šiemet konferencijoje kalbėsime apie skaitmeninimo ir robotizacijos tendencijas. Pristatysime ir lokalius pramonės transformacijos atvejus, ir globalias tendencijas, tarptautinių pramonės lyderių įžvalgas. Kartu svarstysime, ar Lietuva jau pasirengusi „Pramonė 5.0“ erai“, – vardijo LINPRA vadovas.
Parodoje taip pat vėl daug dėmesio bus skiriama energetikai, o daugiausia apie ją bus galima sužinoti kito LITEXPO partnerio, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA), organizuojamoje parodoje-konferencijoje „Ateities energetika Baltijos šalyse 2024“.
Pasak NETA vadovo Gedimino Abarčio, tai bus ypatingas renginys tiems, kurie domisi energetikos sektoriaus ateitimi ir inovacijomis. Jame dalyvaus tiek tarptautinės įmonės, tiek ir Lietuvos gamintojai, kurie pristatys naujausius technologinius sprendimus atsinaujinančios energetikos, energijos saugojimo ir elektros tinklo paskirstymo technologijas.
„Konferencijoje bus kalbama apie naujausias saulės energetikos technologijas, pastatų valdymo technologijas, tvarumą pramonėje ir daugelį kitų aktualijų. Tai puiki proga susipažinti su sektoriaus naujovėmis ir tendencijomis, aptarti svarbiausius iššūkius ir galimybes“, – pabrėžė G. Abartis.
Anot jo, vienas iš pagrindinių konferencijos akcentų – faktas, kad iki 2030 m. Lietuva įsipareigojo reikšmingai sumažinti metinį energijos suvartojimą. Dėl šios priežasties įmonės jau dabar turėtų diegti sprendimus, leisiančius efektyviau naudoti energiją tiek pramonėje, tiek pastatuose.
„Atsinaujinanti energetika susiduria su nemažais iššūkiais. Neužtenka tik pastatyti saulės elektrinę ant stogo ar ant žemės. Norint pasiekti elektros energijos gamybos ir efektyvaus naudojimo tikslų, verslas turėtų rinktis sprendimus, kurie leistų saugoti jau pagamintą elektros energiją, kad vėliau ją galėtų panaudoti savo reikmėms. Tad energijos kaupimo ir baterijų sprendimams šiemet skirsime išties nemažai dėmesio“, – sako G. Abartis.
Konferencijoje taip pat bus pristatytos automatinės pastatų valdymo sistemos (BMS), leidžiančios sumažinti pastatams naudojamos energijos praradimus. Statistika rodo, kad 30 proc. pastatuose naudojamos energijos yra išvaistoma ir net 50 proc. pastatams naudojamos energijos yra prarandama būtent dėl neefektyvių pastatų valdymo sistemų.
„Ilgą laiką BMS reikalavo itin didelių investicijų, todėl integruoti skaitmeniniai valdikliai į pastato šildymo, vėdinimo, apšvietimo įrenginius dažniausiai buvo diegiami tik dideliuose komerciniuose pastatuose. Pastaraisiais metais apstu naujų technologijų ir jų siūlančių startuolių, kurie leidžia pastato valdymą automatizuoti mažesniais kaštais. Tai jau tapo prieinama tiek senų, tie nedidelių pastatų administratoriams. Tad apie tai būtina kuo daugiau kalbėti“, – pabrėžė NETA direktorius G. Abartis.
Ypatingas dėmesys parodoje „Balttechnika 2024“ skiriamas ir automobilių pramonei. Reikšminga parodos dalimi taps pirmasis Lietuvoje tarptautinis automobilių industrijos forumas, kurį organizuoja BACC, vienijantis lyderiaujančias automobilių transporto ir komponentų gamybos bei paslaugų įmones, drauge su nacionaline užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Susisiekimo ministerija bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais.
Didelis parodos organizatorių ir partnerių dėmesys automobilių industrijai netruko pritraukti ir svarbių šio sektoriaus dalyvių. Savo dalyvavimą parodoje patvirtino „Continental Lithuania“, „Hella/Forvia“ ir „Elinta Motors“.
Automobilių pramonei skirti daugiau dėmesio parodoje nutarta įsiklausius į ekspertų įžvalgas, pabrėžiančias, kad šiuo metu šis sektorius išgyvena sparčius ir reikšmingus pokyčius, o kiekviena permaina – tai galimybė ateiti naujiems rinkos dalyviams.
„Augant elektromobilių paklausai, automobilių komponentų gamintojams teks prisitaikyti prie naujų, šiems automobiliams skirtų komponentų poreikio – baterijų sistemų, elektros perdavimo ir valdymo sistemų, naujos kartos elektromotorų. Tai reiškia tiek naujų produktų kūrimą, tiek esamų gamybos procesų pritaikymą. Tobulėjančios autonominės vairavimo technologijos detalių gamintojams atveria galimybes kurti aukštesnio lygio sensorių sistemas, komunikacijos ir duomenų apdorojimo modulius, kurie būtini saugiam autonominių transporto priemonių veikimui. Be to, tai įgalina integracijas su kitomis sistemomis ar industrijos žaidėjais“, – sako Baltijos automobilių detalių klasterio valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas.
Anot jo, automobilių industriją sparčiai keičia ir vis griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, kurie verčia ieškoti naujų, tvarių medžiagų, mažinti gamybos metu išmetamų teršalų kiekį, taip pat tobulinti gaminių gyvavimo ciklo valdymą, įskaitant galimybes jas perdirbti arba naudoti pakartotinai.
„Visus šiuos iššūkius matome kaip galimybes mūsų klasteriui prisidėti prie pramonės pokyčių ir išnaudoti naujas verslo galimybes. Tad parodos dalyviams pristatysime inovatyviausius ir išmaniausius lietuvių sukurtus sprendimus pramonei. Mūsų tikslas parodyti pasauliui, kokių technologinių sprendimų gausu Lietuvoje. Nemažai kas nustemba sužinojęs, kad Lietuvos automobilių pramonės įmonėse dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų, o bendra metinė jų apyvarta siekia beveik 900 mln. eurų“, – tvirtino G. Valuckas.
Svarbi automobilių industrijos forumo dalis bus ir B2B tinklaveikos sesija, kurioje bendradarbiavimą galės megzti gamintojų ir paslaugų atstovai iš viso pasaulio. Šia renginio dalimi, pasak jo organizatorių, siekiama paskatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, kuris galėtų ne tik pagreitinti naujų technologijų sukūrimą, bet ir padėtų pritraukti kuo daugiau vietinių startuolių, gebančių kurti aukščiausių standartų sprendimus. Šiuo metu į B2B sesiją jau užsiregistravo atstovai iš beveik 20 valstybių.
Inžinerinių profesijų populiarinimas
Ypatingas dėmesys parodoje vėl bus skiriamas ir jaunajai kartai. LINPRA antrus metus organizuoja moksleiviams skirtą nacionalinį jaunųjų inžinierių čempionatą „STEAM TEAM 2024“, kurio finalas vyks parodoje „Balttechnika 2024“.
„Svarbu akcentuoti ir visiems pasakyti – paroda kviečia ne tik pramonės atstovus ir profesionalus, bet ir smalsuolius bei jaunimą. Rodydami, kokios inovacijos kuriamos Lietuvoje, siekiame paskatinti jaunimą rinktis inžinerines studijas ir vėliau siekti karjeros šioje srityje. Dvejojantiems ar ieškantiems atsakymų jaunuoliams parodoje bus galima pajusti inžinerinės pramonės mastą ir suprasti, kur gali nuvesti inžinerinių gebėjimų ugdymas – nuo žaismingos ir kūrybiškos Goldbergo mašinos konstravimo iki sėkmingo verslo bei inovacijų kūrimo“, – įsitikinęs LIPRA vadovas D. Lasionis.
Jo teigimu, kuo daugiau jaunų žmonių nukreipti į inžinerijos ir tiksliųjų mokslų pasaulį reikia dėl aiškiai matomų tendencijų, iš kurių svarbiausia – technologijų paklausos augimas ir prieinamumo didėjimas.
„Pirmosios robotizavosi, skaitmenizavosi ir lyderystę šioje srityje rodė didžiosios įmonės, ypač baldų pramonėje. Tačiau dabar matome, kad skaitmenizuojasi ir mažesnės, ir vidutinės įmonės įvairiose industrijose: plastiko gamyboje, maisto sektoriuje, medicinoje ir t. t. Poreikį investuoti į technologijų atnaujinimą jaučia visa pramonė ir ši tendencija tik stiprėja“, – pabrėžė LINPRA vadovas D. Lasionis.
Daugiau sužinoti apie technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų naujienas bei tendencijas bus galima jau gegužės 15–17 d. vyksiančioje LITEXPO parodoje „Balttechnika 2024“.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/07/213.jpg12001920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-04-11 16:00:252024-07-08 16:00:43Pramonės inovacijų ir technologijų elitas gegužę vėl rinksis Vilniuje: svarbiausi parodos „Balttechnika 2024“ akcentai
Inžinerijos sektoriaus atstovai palankiai vertina vis dažniau girdimas kalbas apie būtinybę robotikos ir mechatronikos kursus įtraukti į formaliojo ugdymo programas, tačiau pastebi, jog įgyvendinimo etape kyla iššūkių. Švietimo įstaigose atsiranda daugiau vaikų inžinerinius įgūdžius galinčios lavinti įrangos, bet susiduriama su mokytojų kompetencijos stoka – gebančių kokybiškai dirbti su specialia įranga yra nedaug. Tad norint mokyti vaikus, reikėtų kartu ugdyti ir pedagogų kompetencijas.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis teigia, kad gerųjų praktikų jau yra ir reikėtų jomis sekti. 2023-iųjų rudenį Kauno technologijų mokymų centre („Kautech“) duris atvėrė „Woodwinner Academy“, kur pradėti rengti specializuoti mokymai medienos pramonės specialistams, siekiantiems gilinti žinias ir įgūdžius medienos apdirbimo technologijų srityje. Mokymų poreikį padiktavo pažangi įranga, su kuria kasdien tenka dirbti baldų ir medienos specialistams. Tokią įrangą gauna ir specialistus ugdančios profesinės mokyklos, todėl į mokymus buvo įtraukti ir mokytojai tam, kad geriau perprastų subtilybes, nebijotų naujovių bei įgytas žinias perteiktų savo mokiniams.
Mokytojai įsitraukia į mokymosi procesą
D. Lasionis pabrėžia, kad nors šiuo konkrečiu atveju kalbama apie profesinių mokyklų moksleivius, tai galioja visiems – labai svarbu, kad prie inžinerinių mokslų kuo stipriau būtų prisiliesta dar mokyklos suole.
„Profesinėse mokyklose daugėja tam reikalingos įrangos, tačiau norint inžinerinius mokslus įtraukti į formalųjį ugdymą, automatizuota įranga turėtų atsirasti ir bendrojo ugdymo mokyklose. Tai reikštų, kad mokytis turėtų ne tik mokiniai, bet ir pedagogai. Gali nuskambėti keistai, tačiau tai yra visiškai normalu – aukštosios technologijos mokyklose būtų naujovė, o tik gerai su jomis susipažinęs mokytojas gali mokiniams paaiškinti veikimo principus, naudą ir pritaikomumą“, – komentuoja D. Lasionis.
Paklaustas, kaip „Kautech“ užtikrinama, kad mokymus baigę mokytojai, grįžę į ugdymo įstaigas, perteiktų įgytas žinias, įgūdžius mokiniams, įstaigos medienos apdirbimo skyriaus mokytojas Robertas Gustas tikina, jog įvertinti, ką išmoko mokymuose dalyvavę žmonės, padeda specialūs testai, o toliau jau viskas mokytojo rankose.
„Kai baigiamas mokymų kursas, jo dalyviai laiko testą, kurio rezultatai vertinami skaitine reikšme. Įvertinimas padeda suprasti, kokias sritis kurso klausytojas išmano geriausiai, o kur dar galbūt reikėtų pagilinti žinias. Tačiau, ar įgytos žinios bus gilinamos ir perduodamos toliau, tai yra paties mokytojo atsakomybė. Galime pasidžiaugti, kad mokytojai yra linkę ugdyti savo kompetencijas“, – pabrėžia jis.
Kelias į sėkmingą karjerą
Tai, jog inžineriniai įgūdžiai, tarp kurių yra ir robotika, itin pravartūs, rodo ir realūs įmonių pavyzdžiai – pažangiose gamybos įmonėse, kurios didina gamybą ir augina pardavimus, jau dabar didelė dalis procesų yra skaitmenizuoti, automatizuoti ar robotizuoti.
„Kautech“ mokytojas Robertas Gustas sako, kad robotikos pamokose dalyvaujantys mokiniai dažnai nustemba sužinoję apie šios specialybės galimybes.
„Pavyzdžiui, mūsų mokiniai mokomi medžiagų apdirbimo programų kūrimo, staklių valdymo principų, taip pat supažindinami su skirtingų medžiagų savybėmis. Visi mokiniai supranta, kad technologijos tobulėja ir niekada nebebus taip, kaip anksčiau, todėl itin vertina naujas žinias. Jie supranta, kad gebėjimas naudoti pažangias technologijas padės užsitikrinti geriau apmokamą darbo vietą“, – teigia mokytojas.
Pasak jo, į robotiką dažnai skeptiškiau žiūri tiksliųjų mokslų nemėgstantys moksleiviai ar studentai, tačiau paprastai tokį jų požiūrį lemia įvairūs įsišakniję stereotipai. Su tuo sutinka ir D. Lasionis: „Pramonės sektoriuje galima sutikti daug aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie baigė skirtingų pakraipų meno, filologijos ar psichologijos studijas, tačiau sėkmingai kuria bei valdo aukštąsias technologijas. Kai kurie žmonės iš prigimties apdovanoti stipria logika ir gabumais tiksliesiems mokslams, net jeigu pastarieji jiems nepatinka“.
Pašnekovai pabrėžia, kad pažangios Vakarų valstybės investuoja į naujausių technologijų plėtrą ir skiria labai didelį dėmesį specialistų, gebančių jomis naudotis, ugdymui. „Technologijoms reikalingas žmogus, tad užsienyje pirmiausia stengiamasi ugdyti kompetentingus mokytojus, kad jie įgytų naujų žinių ir šviestų savo mokinius. O žinių poreikis, siekiant išlikti konkurencingais, matome, kad yra didelis“, – papildo R. Gustas.
Galimybių įgyti žinių ir įgūdžių yra
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos STEAM projektų vadovo doc. dr. Simono Šabanovo teigimu, nors atskiro robotikos ar mechatronikos dalyko ir nėra, bendrosiose ugdymo programose yra susijusiu temų – informatikos, fizikos ir net etikos pamokose, tad mokiniams yra sudarytos galimybės įgyti žinių ir lavinti įgūdžius.
„Tai įmanoma tiek per pamokas ar tiriamąją veiklą mokyklose, tiek popamokinėse veiklose. Penktus mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, kuriuos jie pasirenka pagal savo interesus ar polinkius, planuodami tolesnį savo karjeros kelią. Taip pat stiprėja STEAM ugdymas. Išpopuliarėję robotikos būreliai veikia beveik visose savivaldybėse – švietimo registre užregistruotos net 58 su robotika susijusios programos. Tam, kad galėtume rikiuotis greta pažangiausių šalių, turime ugdyti ir stiprinti matematinius bei inžinerinius mokinių įgūdžius“, – sako doc. dr. S. Šabanovas.
Šiais mokslo metais vidurinio ugdymo programoje atsirado naujas pasirenkamas dalykas – inžinerinės technologijos. Per šias pamokas mokiniai patys atlieka įvairius tyrimus, sužino, kaip kuriami įvairūs instrumentai, įrengimai, technologijos, mokosi jas praktiškai pritaikyti ir pan.
Be to, prieinamos ir pamokos, vykstančios specializuotuose STEAM centruose, kuriuose mokiniai susipažįsta su mechatronikos, robotikos ir kitų tiksliųjų mokslų subtilybėmis. Nuo 2021 metų šalyje veikia 7 regioniniai atviros prieigos STEAM centrai. Kiekviename iš jų įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-informacinių technologijų laboratorijos, taip pat po vieną specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į regiono poreikius.
„Šiuose centruose mokiniai gali rengti savo brandos darbus, dalyvauti konkursuose, olimpiadose, susitikti su mokslininkais, verslininkais ar kitų profesijų žmonėmis. STEAM centruose žinias tobulinti gali ir mokytojai. Beje, šiais metais aktyvią veiklą pradės ir trys metodiniai centrai“, – naujienomis dalinasi doc. dr. S. Šabanovas.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2023/10/Robotics_image.jpg12001200Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-03-22 05:28:122024-03-22 05:29:14Norint į inžinerines specialybes pritraukti daugiau mokinių, reikia pradėti nuo pedagogų kompetencijų ugdymo
5-12 klasių mokiniai kviečiami pasitelkti savo vaizduotę ir išradingumą bei sudalyvauti jau antrą kartą Lietuvoje rengiamame nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate STEAM TEAM. Išradingiausių kūrinių autoriai, pelnę daugiausiai vertinimo komisijos balų, bus apdovanoti piniginiais prizais.
2023 metais pirmą sykį vykęs jaunųjų inžinierių čempionatas sulaukė nemažo moksleivių dėmesio – jame dalyvavo net 46 komandos iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Tąkart moksleivių kategorijoje 1-ą vietą užėmė Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komanda „Zitrone“, o gimnazistų kategorijoje nugalėtoja buvo paskelbta Vilniaus licėjaus moksleivių komanda „Mox fabrum“.
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet čempionato dalyviai varžysis dviejose kategorijose: 5-8 klasių moksleivių ir 9-12 klasių gimnazistų. Dalyviams teks pasitelkti savo vaizduotę ir sukonstruoti Goldbergo mašiną – sudėtingą įrenginį, veikiantį domino principu, kuomet vienas procesas „paleidžia“ kitą procesą, o visa tai tęsiasi iki pat numatomos veiksmų pabaigos. Dviem komandoms, finale surinkusioms daugiausiai vertinimo komisijos balsų, bus skiriami piniginiai prizai – po 1 tūkst. eurų. Antrosios vietos nugalėtojai moksleivių ir gimnazistų kategorijose bus apdovanoti 500 eurų, trečiosios – 300 eurų.
„Inžinerija yra itin įdomi ir reikalinga sritis, kuri jaunam žmogui gali suteikti labai daug perspektyvų. Goldbergo mašinos konstravimas ne tik supažindina moksleivius su tam tikrais inžinerijos principais, bet ir skatina juos kurti, pasitelkti fantaziją bei pritaikyti jau turimas, mokykloje ar būreliuose įgytas, žinias. Tikime, kad šiemet, kaip ir pernai, čempionatas padės moksleiviams atrasti inžinerijos žavesį ir galbūt paskatins rinktis šį kelią ateityje“, – sako čempionatą rengiančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis.
STEAM TEAM čempionate registruotis gali moksleivių komandos iš visos Lietuvos. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius. Registruojantis komandos turi nurodyti, kuriame mieste vyksiančiame pusfinalyje varžysis. Užsiregistravę komandos nariai iki čempionato pusfinalių, vyksiančių balandį, turės laiko sukurti savo Goldbergo mašinų prototipus ir išbandyti, ar jos veikia.
Šiemet vyks 5 čempionato pusfinaliai – pirmasis pusfinalis vyks balandžio 17 dieną Klaipėdoje, kiti vyks balandžio 18 d. Šiauliuose, balandžio 23 d. Panevėžyje, balandžio 24 d. Kaune ir balandžio 25 d. Vilniuje. Jų metu komandoms bus skiriamos dvi valandos surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti jas komisijai. Kiekviename pusfinalyje bus išrinkta po vieną laimėjusią 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų komandą, kurios keliaus į finalą. Finalas vyks gegužės 17 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius), Tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos BALTTECHNIKA 2024 metu.
Į finalą komandos turės atvykti su patobulintomis savo Goldbergo mašinų versijomis, kurias surinks vietoje. Norintiems dalyvauti nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate pravartu žinoti, kad komandų registracija vyksta iki kovo 31 d.
Susipažinti su detalesne informacija ir registruotis dalyvauti čempionate kviečiame paspaudus šią nuorodą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/03/014.jpg12001920Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-03-05 13:00:202024-03-05 13:00:20Lietuvoje antrąkart rengiamas jaunųjų inžinierių čempionatas STEAM TEAM 2024
Pramonei pasaulyje vis labiau robotizuojantis ir skaitmenizuojantis, neatsilikti stengiasi ir Lietuvos įmonės, kuriančios įvairius automatizavimo ir skaitmenizavimo sprendimus. Pasak ekspertų, rinkos poreikio padiktuoti sprendimai niekuo nenusileidžia, o kartais ir gerokai pranoksta kitų šalių įmonių kuriamus analogiškus sprendimus.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų kūrimą vietoje, o ne jų importą, skatina spartėjantys pramonės automatizavimo procesai.
„Didžiausią robotizuotų sprendimų integraciją matome tose pramonės šakose, kur vykdoma masinė gamyba. Lyderiai šioje srityje yra baldų, maisto, medienos, elektronikos, metalo apdirbimo pramonė. Natūralu, kad norint efektyvinti veiklą ir didinti našumą, ieškoma automatizuotų sprendimų, leidžiančių tai padaryti optimaliomis sąlygomis. Galimybė įsigyti Lietuvos įmonių sukurtus sprendimus tampa nemažu privalumu, nes tokiu atveju paprasčiau užsitikrinti ir jų priežiūros bei atnaujinimo paslaugas. Be to, Lietuvos kūrėjai ne tik siūlo konkrečius sprendimus, bet ir kuria automatizuotų bei skaitmenizuotų sprendimų ekosistemas, galimybes išbandyti dar rinkoje nesančius prototipus, susipažinti su technologinėmis naujovėmis“, – sako D. Lasionis.
Sumažina klaidų tikimybę
Vienos iš automatizuotus sprendimus kuriančių įmonių UAB „Axioma Servisas“ Vilniaus serviso padalinio vadovas Tomas Gerdauskas sako, kad įmonė jau 20 metų diegia automatizuotus paletavimo sprendimus ir sistemas, padedančias įmonėms automatizuoti technologinį procesą nuo produkto gamybos iki paletizavimo, taip pat teikia šių sistemų priežiūros, aptarnavimo paslaugas.
„Įprastai sprendinių paiešką ir jų kūrimo poreikį inicijuoja patys klientai, kai organizuodami gamybą susiduria su problemomis, kurias gali išspręsti technologinių procesų robotizavimas. Tarp dažniausių problemų – personalo trūkumas, siekis padidinti našumą ir sumažinti veiklos kaštus, užtikrinti produkcijos kokybę“, – vardija T. Gerdauskas.
Jam antrina robotikos, pakavimo ir vaizdo atpažinimo sprendimuose besispecializuojančios bendrovės „Techvitas Robotika“ robotikos pardavimų vadybininkas Einius Daugėla. Gamybos įmonės susiduria su esamų darbuotojų išlaikymo ir naujų pritraukimo iššūkiais, tad stengiasi automatizuoti monotoniškiausius, nepatraukliausius arba fiziškai sunkiausius darbus.
„Kas susiję su vaizdo sprendimais, tai įmonės dažnai susiduria su problema, jog darbuotojai, tikrinantys detales, ar šios po gamybos neturi broko, nuo didelio detalių kiekio ir darbo monotoniškumo kartais trūkumus nesąmoningai praleidžia pro akis, o tai gali lemti dideles baudas iš galutinio produkto užsakovo. Robotizuotos patikros sistemos su vaizdo atpažinimo galimybe padidina nekokybiškos detalės aptikimo tikimybę ir visos sistemos našumą“, – teigia jis.
Pašnekovas sako, jog nors yra tikima, kad automatizuoti sprendimai aktualiausi didelėms įmonėms, tačiau robotus integruoti į savo veiklą linkę ir mažesni verslai.
„Iliustruosiu vienu iš pavyzdžių – į mus kreipėsi jauna gamybinė įmonė, turinti vos du darbuotojus, norėdama įsigyti robotą. Net ir mums tai buvo netikėta, tačiau išsiaiškinę kliento poreikius pasiūlėme asistuojantį (kolaboratyvų) robotą, arba kobotą, apmokėme juo dirbti. Klientas šį robotą „įdarbino“ atlikti šlifavimo operacijas ir sėkmingai dirba. Jei dviejų žmonių įmonė sugeba integruoti robotą, tai didesnėms neturėtų kilti jokių problemų“, – kalba E. Daugėla.
Tikslas – veikianti novatorių ekosistema
Gamybos inovacijų slėnio Technologijų ir inovacijų vadovo Rolando Lepardino nuomone, norint užtikrinti Lietuvos pramonės ilgalaikį konkurencingumą, sklandus technologinių naujovių diegimas yra ir bus prioritetas.
„Praktinis technologijų kūrimas bei diegimas reikalauja didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves įvairiuose produkto išvystymo lygmenyse. Todėl ėmėmės kurti aplinką, kur inovatyvių įmonių inžinieriai galėtų gauti skaitmeninimo sprendimų, robotikos, techninės regos, koncepcijų kūrimo, prototipavimo paslaugas, būtų vykdomas kvalifikacijos kėlimas bei perkvalifikavimas gamybos, energetikos bei viešojo sektoriaus specialistams, galiausiai – kur veiktų gyva gamybininkų novatorių ekosistema“, – sako jis.
R.Lepardino teigimu, paprastai įmonių vadovai, planuodami investicijas, nori sužinoti apie numatomą naudą, ar skaitmenizuojant galima panaudoti turimus įrengimus, ar yra rinkoje sprendimų, kuriuos įdiegus tuoj pat padidės produktyvumas ir sutaupymai. Tačiau Lietuvoje dažnai dar trūksta naujas technologijas gerai išmanančių specialistų, todėl įmonės, įsigydamos technologinę įrangą, susiduria su jos integravimo problemomis.
„Centro paslaugų portfelyje turime technologijų demonstravimo paslaugą „išbandyk prieš investuojant“. Mūsų specialistai gali atlikti technologinį auditą, parengti gamybos procesų skaitmeninimo koncepciją, pasiūlyti sprendimų, kaip suderinti turimus, efektyviai naudojamus gamybinius įrengimus su naujomis skaitmeninėmis technologijomis“, – aiškina jis.
Įmonės „VMG Technics” direktorius Mantas Leknius sako, kad tam, jog technologijos ir robotizacija neišvengiamai skverbiasi į daugybę pramonės sektorių, įtaką daro ir demografinės tendencijos Lietuvoje – mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius.
„Automatizavus monotoniškas, sudėtingas užduotis, ne tik sprendžiamas darbuotojų trūkumo klausimas, bet ir atsiranda galimybės koncentruotis į projektus, kuriančius didelę pridėtinę vertę, skatinančius tarptautinį konkurencingumą. Kad šie procesai vyktų sklandžiai, svarbu, kaip automatizavimas ir robotizacija dera su organizacijos verslo tikslais, darbuotojų įtraukimu, ilgalaike verslo strategija. Žvelgiant iš mūsų įmonės perspektyvos, į aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimą sutelkta verslo strategija sudarė prielaidas atsirasti vienam moderniausių Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkui „VMG Technics R&D Park“, orientuotam į pramonės technologinį proveržį ir Lietuvos inžinerinės pramonės stiprinimą. Tai pavyzdys, kad sėkminga verslo vystymo strategija leidžia technologijoms ir žmogiškiesiems ištekliams tvariai sąveikauti siekiant efektyvumo bei konkurencingumo didinimo“, – kalba M. Leknius.
Ypač lengvai apmoko robotus dirbti
Paklaustas, kaip Lietuvoje kuriami ir diegiami robotizuoti ir skaitmenizuoti sprendimai atrodo kitų Vakarų šalių kontekste, vienas iš įmonės „Industrial Robotics Company“ įkūrėjų Andrius Miničius sako, kad Lietuva neatsilieka ir kartais netgi pralenkia kitų šalių kuriamus sprendimus: „Deja, situacija yra liūdnesnė, kai kalbame apie įdiegtų robotų skaičių gamyboje. Čia galbūt galėtų padėti didesnis valstybės įsitraukimas, skatinimas bei finansavimas. Juolab, kad robotizuotų sprendimų poreikis tikrai jaučiamas.“
Rinkos poreikis tapo paskata sukurti ir vieną iš įmonės sprendimų – inovaciją „Easy to teach“. Tai roboto apmokymo sistema, kuri suteikia galimybę žmonėms be specifinių robotikos ar programavimo žinių valdyti industrinį robotą. Ant gamybos darbuotojams įprastų įrankių, tokių kaip šlifavimo mašinėlės ar dažymo pulverizatoriai, uždėjus specialius jutiklius, jų judesius seka ir įrašinėja kameros, ir tokiu būdu darbuotojui tereikia pademonstruoti, kokias užduotis robotas turi atlikti, ir jis jas atkartos. Šis inovatyvus sprendimas leidžia eliminuoti ilgai trunkantį programavimą ir perduoti funkcijas robotui per kelias minutes.
„Kalbėdamiesi su mažaserijinės gamybos įmonėmis, vis girdėdavome, kaip sunku automatizuoti gamybą, kadangi jų kuriami gaminiai skirtingi, nėra daugybės atsikartojančių, taigi tektų robotus programuoti vis iš naujo. Užsibrėžėme ir sukūrėme sprendimą, kuris robotus leistų apmokyti ypač greitai, lengvai ir tai galėtų padaryti net robotikos žinių neturintys darbuotojai“, – sako A. Miničius.
Pasak „Elinta Robotics“ direktoriaus Aurelijaus Beleckio, didžiosios Lietuvos inžinerinės įmonės geba konkuruoti ir net pranokti užsienio kūrėjus techninių sprendimų kompleksiškumu, sudėtingumu bei pramoniniu dizainu.
„Galime ir privalome atsikratyti mažos šalies komplekso ir drąsiai iškelta galva teigti, kad mes turime puikias kompetencijas ir sukauptas žinias, kurias pritaikome kurdami konkurencingus sprendimus pramonei ne tik Lietuvos, tačiau ir pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, mes savo įmonėje nuolatos įgyvendiname projektus, susijusius su elektronikos industrija, ir sėkmingai auginame savo kompetencijas, kurias galime pasiūlyti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Elektronikos pramonėje esame įdiegę apie 70 robotinių sistemų, be to, kuriame bei pritaikome ateities technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymas bei kompiuterinė rega“, – komentuoja A. Beleckis.
Bendras darbas lemia geriausius rezultatus
LINPRA vadovo D. Lasionio teigimu, natūralu, kad augant robotizuotų ir automatizuotų sprendimų paklausai didės ir jų pasiūla, tad sėkmingam kūrėjų ir naudotojų bendradarbiavimui labai svarbu išsiaiškinti poreikius – ko tikimasi iš sprendimo, kokiems tikslams norima jį „įdarbinti“.
„Robotizuotus sprendimus diegti norinčios įmonės pirmiausia turėtų įvertinti integratoriaus arba įmonės, kuriančios ir testuojančios koncepcijas, kompetenciją, gebėjimą įsigilinti į keliamus tikslus. Taip pat svarbi patirtis ir profesionalumas, gebėjimas valdyti projekto rizikas. Ne paskutinėje vietoje ir naudojamų komponentų gamintojų žinomumas, patikimumas, garantiniai bei pogarantiniai įsipareigojimai. Robotizuoti sprendimai yra dar pakankamai nauja sritis, tikrai ne visi turi patirties ir žinių, tad reikia kuo didesnio domėjimosi“, – akcentuoja D. Lasionis.
Kadangi gamybinė įmonė žino savo gamybinius procesus, o integratorius išmano jų automatizavimą, bendras abiejų pusių darbas atneša geriausius rezultatus ieškant tinkamiausio sprendimo.
LINPRA aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų veiklose, todėl pasinaudojo galimybe ir gavo finansavimą tarptautinių organizacijų – EIT Manufacturing, Orgalim ir EuPC – narysčių išlaidoms dalinai kompensuoti. Ši finansinė priemonė skirta efektyvinti tarptautinę tinklaveiką ir įgyti tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties bei aktyviai naudotis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas“ ir kitų tarptautinių programų finansavimu MTEP veikloms vykdyti.
LINPRA, pasinaudojusi šia priemone ir toliau galės dalyvauti EIT Manufacturing (projekto Nr. 10-039-P-0001-50), Orgalim (projekto Nr. 10-039-P-0001-49) ir EuPC (projekto Nr. 10-039-P-0001-59) veiklose, kurios generuoja iniciatyvas ir programos „Europos Horizontas“ tematikas. Finansuojamų projektų siekiami rezultatai – pateikta ne mažiau nei 3 tarptautinės paraiškos pagal programą „Europos Horizontas“.
Projektų finansuojančioji institucija – Lietuvos mokslo taryba, projektai finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2024/02/Dalyvavimas-tarptautiniu-organizaciju-veiklose.png788940Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-02-20 11:44:152024-02-20 11:44:15Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veiklose
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.png00Adminhttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pngAdmin2024-02-19 10:16:242024-02-19 10:26:25STEAM TEAM 2024: PROGRAMA
Skirtingų mašinos grandžių/etapų integracijos skaičius
2 balai – 6-7 etapai
3 balai – 8-9 etapai
5 balai – 10 ar daugiau etapų
2 balai – 9-10 etapai
3 balai – 11-12 etapai
5 balai – 13 ar daugiau etapų
Golbergo mašinos veikimo trukmė (MOKSLEIVIAMS)
2 balai – 11-14 sec.
3 balai – 15-20 sec.
4 balai – 21 – 30 sec.
5 balai – 31 ar daugiau sec.
2 balai – 21-25 sec.
3 balai – 26-30 sec.
4 balai – 31 – 35 sec.
5 balai – 36 ar daugiau sec.
Golbergo mašinos veikimo trukmė (GIMNAZISTAMS)
2 balai – 16-19 sec.
3 balai – 20-25 sec.
4 balai – 26 – 35 sec.
5 balai – 36 ar daugiau sec.
2 balai – 31-35 sec.
3 balai – 36-40 sec.
4 balai – 41 – 45 sec.
5 balai – 46 ar daugiau sec.
Golbergo mašinos vizualinis ir kūrybinis apipavidalinimas, dekoratyvus originalumas
1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
Inžinerinių sprendimų inovatyvumas ir mašinos sudėtingumas
1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
1-5 balai pagal komisijos nuožiūrą
BONUS balas nuo komisijos komandai favoritei – reitingavimas (MOKSLEIVIAI)
1-5 balai
1-5 balai
BONUS balas nuo komisijos komandai favoritei – reitingavimas (GIMNAZISTAI)
1-5 balai
1-5 balai
BONUS balas – publikos/kitų komandų palaikymas, sprendžia vedėjas (MOKSLEIVIAI)
5 balai
5 balai
BONUS balas – publikos/kitų komandų palaikymas, sprendžia vedėjas (GIMNAZISTAI)
5 balai
5 balai
Papildomai: esant atvejui, kai komandos surenka vienodą balų skaičių, vykdomas pakartotinis komisijos balsavimas skiriant persveriantį balą vienai komandai.
Užduotis vertins LINPRA sudaryta ekspertų komisija.
Rekomenduojame komandoms, kurios rungsis čempionate, Goldbergo mašinų pristatymo metu įdėmiai klausytis ir analizuoti kitų komandų sprendimus – visa ši informacija gali padėti jums ruošiant finalinę užduotį.
Čempionato užduotis: sukurti veikiančią Goldbergo mašiną integruojant inžinerinius sprendimus (žr. užduoties kriterijai).
Apie užduotį:
Rube’as Goldbergas (1883–1970) buvo Pulitzerio premijos laureatas amerikiečių karikatūristas, išradėjas, novatorius.
Goldbergo mašina – tai sudėtingas mechaninis įrenginys, sukurtas domino principu, kai vienas procesas paleidžia kitą ir taip jie rutuliojasi iki pat veiksmo pabaigos. Čempionato metu skatinama pasitelkti ne tik inžinerinį mąstymą, bet ir vaizduotę, kuriant kuo įdomesnį bei sudėtingesnį sprendimą Golbergo mašinos veikimui. Mašinos funkcionalumas skatina giliau pamąstyti apie mechanizuotus procesus, įtaisus ir technologijas bei jų naudojimo būdus.
Užduoties etapai:
Komandos renginio metu per 2 val. turi pastatyti ir pademonstruoti veikiančią Goldbergo mašiną.
Dalyviai privalo atlikti komandos bei savo sukurtos mašinos pristatymą (iki 5min.).
Užduoties techniniai reikalavimai (PUSFINALIAI)
Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)
Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 5 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis (grandys renkamos savarankiškai – pasinaudokite vaizduote!);
Mašina privalo spręsti jūsų pačių sugalvotą problemą;
Mašinos veikime integruotas 50 cm. tiltas;
Mašinos veikimo pabaigoje įsijungti bet koks el. prietaisas;
Mašinos veikimo mechanizmas turi pakilti iki 2 m. aukščio;
Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 15 sek.
Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)
Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 5 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis (grandys renkamos savarankiškai – pasinaudokite vaizduote!);
Mašina privalo spręsti jūsų pačių sugalvotą problemą;
Mašinos veikime integruotas 70 cm. tiltas;
Mašinos veikimo pabaigoje įsijungti bet koks el. prietaisas;
Mašinos veikimo mechanizmas turi pakilti iki 2,5 m. aukščio;
Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 20 sek.
Užduoties techniniai reikalavimai (FINALAS)
Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)
Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 8 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis;
Mašina privalo spręsti jūsų pačių sugalvotą problemą;
Mašinos veikime integruotas 60 cm. tiltas;
Mašinos veikimo eigoje turi būti panaudoti bent 2 elektroniniai prietaisai;
Mašinos veikimo mechanizmas turi pakilti iki 2,5 m. aukščio;
Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 30 sek.
Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)
Mašinos konstrukcijoje panaudoti ne mažiau nei 8 skirtingas tarpusavyje besijungiančias mašinos grandis;
Mašina privalo spręsti jūsų pačių sugalvotą problemą;
Mašinos veikime integruotas 80 cm. tiltas;
Mašinos veikimo eigoje turi būti panaudoti bent 2 elektroniniai prietaisai;
Mašinos veikimo mechanizmas turi pakilti iki 3 m. aukščio;
Mašinos veikimo trukmė – ne mažiau kaip 40 sek.
Priemonės užduočiai: čempionato dalyviai privalo iki semi-finalų finalo pradžios patys konstruoti bei testuoti Goldbergo mašiną, kurią vėliau surinktų čempionate. Goldbergo mašinos konstravimui jie gali naudoti įvairias turimas priemones, kurias vėliau turės atsivežti į renginio vietą ir sudėti mašiną. Esant poreikiui, renginio vietoje jie galės naudotis pagalbinėmis priemonėmis (kartono lakštais, karštais klijais, virvėmis, lipnia juosta, žirklėmis, popieriumi ir pan.)
Specialybė, kuri „nebijo“ dirbtinio intelekto – kodėl vaikams įdomi inžinerija?
Naujienos 2024Pastaraisiais metais sparčiai populiarumą įgaunanti inžinieriaus specialybė vaikus žavi savo neribotomis galimybėmis, sako mokytojai. Ir nors šią sritį pasirinkę moksleiviai dar pernelyg negalvoja apie savo ateitį, ekspertai teigia, kad darbo rinkoje jie bus priimami išskėstomis rankomis – ši specialybė buvo ir yra paklausi, nes jos negali pakeisti dirbtinis intelektas.
Praėjusių metų jaunųjų inžinierių čempionato „STEAM TEAM“ nugalėtojų komandos „RoboLabas“ mokytoja Laura Kuchalskienė sako, kad rinkdamiesi mokytis ar studijuoti inžinerijos sritį moksleiviai įprastai negalvoja apie ateitį ar būsimas karjeros perspektyvas – jie tai daro iš savaime kylančio susidomėjimo.
„Todėl mano, kaip mokytojos, vienas pagrindinių uždavinių ir yra sudominti jaunuolius, neleisti jiems prarasti motyvacijos bei įdiegti norą nuolatos mokytis. Pastebiu, kad šia sritimi susidomėję vaikai į ją įsitraukia tiek, kad paskui net laisvalaikiu renkasi su ja susijusias veiklas, o į tas veiklas dažnai įtraukia bendraamžius ar tėvus“, – teigia ji.
Paklausta, kodėl inžinerija yra įdomi jos mokiniams, pašnekovė atsako, kad jaunimą dominą srities įvairovė – galimybė kurti ir spręsti įvairias problemas.
„Tai labai plati sritis, kuri vaikams suteikia galimybę konstruoti, projektuoti, jungti įvairias grandines, programuoti ir panašiai. Mokiniai įprastai dirba komandose, todėl gali atlikti tuos darbus, kurie jiems labiausiai patinka, pavyzdžiui, meniški vaikai mėgsta rengti brėžinius, o į tiksliuosius mokslus linkę mokiniai patys pirmieji skuba surinkti prototipų arba įvairių mašinų. Ilgainiui atsiranda motyvacija išmokti naujų dalykų, tad vaikai tarsi savaime tobulėja ir auga, labiau pasigilina į tas sritis, kurių iki šiol nebuvo bandę“, – dalinasi mokytoja.
Mato ir specialistų trūkumą, ir augančią naująją kartą
Anot šiemet antrus metus jaunųjų inžinierių čempionatą „STEAM TEAM“ organizuojančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovo Dariaus Lasionio, Lietuvos darbo rinkai šiuo metu trūksta inžinerijos specialistų, todėl tai, kad jaunoji karta aktyviai domisi šia sritimi – džiugina.
„Inžinieriams reikalingas ne koks nors specifinis inžinieriaus mąstymas, o kūrybiškumas, problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas nestandartiškai mąstyti, dirbti komandoje – tai yra tokios savybės, kurių joks dirbtinis intelektas negalės pakeisti. Matome, kaip šiuolaikinis jaunimas domisi inžinerija, dalyvauja šios srities čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje. Galime tik pasidžiaugti, kad ateityje turėsime puikių specialistų, kuriuos mielu noru priims bet kuri įmonė“, – sako jis.
Kad inžinierių nepakeis dirbtinis intelektas sutinka ir šiemet pirmąkart „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionate dalyvaujančios Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos mokytoja Ramunė Šimkuvienė. Jos teigimu, vargu, ar dirbtinis intelektas sugebėtų vienu metu piešti, kurti, konstruoti, analizuoti ir prisitaikyti prie situacijos.
„Pavyzdžiui, turime puikią komandos narę Eriką, kuri yra mūsų idėjų generatorė. Komandos narys Vytautas yra nuostabus konstruktorius, kuris realizuoja visas Erikos idėjas brėžiniuose, o mūsų komandos fizikas Ernestas paaiškina visus fizikinius reiškinius ir jėgas, prisidėdamas prie galutinio rezultato. Visi šie vaikai turi tokių savybių, kurios yra nepakeičiamos. Ne veltui sakoma, kad inžinerija yra ne tik dabarties, bet ir ateities profesija“, – dalinasi pašnekovė.
Paklausta, kaip jos komandai sekėsi dalyvauti čempionate, R. Šimkuvienė sako, kad nors ir dalyvavo tik pirmąjį kartą, viskas praėjo sklandžiai ir paskatino vaikus dar labiau domėtis inžinerija.
„Konstravome Goldbergo mašiną, kuri geba pati įjungti kalėdines lemputes ir dekoracijas. Ją pagaminome iš „Lego“, medienos ir popieriaus detalių. Kadangi esame naujokai, mūsų pagrindinis tikslas buvo spėti laiku sukonstruoti mašiną ir ją sėkmingai pristatyti teisėjams. Išsikeltus tikslus sėkmingai įgyvendinome“, – pasakoja mokytoja.
Pirmasis šių metų „STEAM TEAM“ jaunųjų inžinierių čempionato pusfinalis, kuriame dalyvavo ir R. Šimkuvienės komanda, įvyko balandžio 17 dieną Klaipėdoje. Balandžio 18 dieną įvyko antrasis pusfinalis Šiauliuose, likę pusfinaliai vyks balandžio 23 dieną Panevėžyje, balandžio 24 ir 26 dieną Kaune, balandžio 25 dieną Vilniuje. Jaunųjų inžinierių čempionato finalas vyks gegužės 17 dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“.
Susipažinti su detalesne informacija kviečiame paspaudus šią nuorodą.
Susitikimas su Lietuvos Krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu
Naujienos 2024Balandžio 15 d. įvyko Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir šalies pramonės asociacijų susitikimas, kuriame dalyvavo LINPRA direktorius Darius Lasionis ir prezidiumo narys Giedrius Valuckas. Susitikime aptartos gynybos pramonės plėtros perspektyvos bei krašto apsaugos sistemos poreikiai.
Plačiau KAM puslapyje
Ministras pristatė, kokie pokyčiai numatomi įstatyminėje bazėje, kaip siekiama, kad Lietuvos įmonės turėtų kuo mažiau kliūčių gaminti karinę įrangą ir amuniciją tiek taikos, tiek krizių sąlygomis. Aptarta, kokie teisinės aplinkos pokyčiai tam reikalingi.
„Lietuvos pramonės asociacijos yra bendruomenės dalis, todėl turime ieškoti būdų, kaip rasti bendrų sąlyčio taškų, kad visiems bendradarbiavimas būtų naudingas ir atitiktų tiek jūsų, tiek valstybės poreikius. Nacionalinė gynybos pramonė yra neatsiejamas šalies saugumo ir gynybos elementas, todėl labai svarbu stiprinti krašto apsaugos sistemos institucijų ir šalies gynybos pramonės sąveiką, kurti inovatyvius ir Lietuvos specifiniams poreikiams pritaikytus produktus“, – susitikime kalbėjo ministras.
LR Seimas praeitą savaitę priėmė gynybos pramonės įmonėms aktualius viešųjų pirkimų pakeitimus dėl įsigijimų valstybės interesams gynybos srityje.
Taip pat Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas gynybos ir saugumo srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės įsitraukimą į tiekimo grandines. Įstatymas keliauja į Seimą: tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
Pramonės atstovai savo ruožtu minėjo, jų nuomone, svarbiausią dalyką – teisinės bazės pokyčius. Užsiminė apie poreikį steigti kompetencijų centrą, kuris sujungtų pramonės įmones bei ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų, kad pramonės atstovai žinotų, ko ilgalaikėje perspektyvoje reikės valstybei.
Lietuvos pramonės asociacijų atstovams taip pat buvo pristatyta, kokia kryptimi yra vystomi Lietuvos kariuomenės pajėgumai, kokios technologijos yra reikalingos, kokie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai pajėgumų vystymo planai.
Pramonės inovacijų ir technologijų elitas gegužę vėl rinksis Vilniuje: svarbiausi parodos „Balttechnika 2024“ akcentai
Naujienos 2024Publikuota 15min.lt
Gegužės 15–17 d. Vilnius vėl taps inžinerijos ir technologijų inovacijų epicentru – čia vyks jau 32-oji LITEXPO tarptautinė specializuota technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika 2024“. Organizatoriai tvirtina – renginys ne tik suburs specialistus iš šalies ir užsienio, bet ir taps vieta, kur galima susipažinti su pažangiausiomis technologijomis ir inovacijomis, skirtomis pramonei, verslui ir vartotojams.
Pasak LITEXPO projektų vadovės Eglės Puodžiūtės, paroda „Balttechnika 2024“ bus puiki galimybė pamatyti, kas vyksta Lietuvos inžinerijos pramonėje, sužinoti, kokios yra pasaulinės tendencijos, ir atrasti potencialias galimybes naujiems projektams ar partnerystėms.
„Per kelis dešimtmečius „Balttechnika“ tapo renginiu, po vienu stogu suburiančiu tiek inovacijų kūrėjus, tiek verslo ir mokslo, tiek tradicinės pramonės atstovus, tiek startuolius. Vieniems tai puiki proga sužinoti ir išbandyti naujausius sprendimus, kitiems – užmegzti ar atnaujinti kontaktus“, – apie artėjančią parodą pasakoja E. Puodžiūtė.
Kaip ir ankstesniais metais, vienu įdomiausių parodos akcentų taps „Inovacijų sala“ – išskirtinė „Balttechnikos 2024“ dalis, dedikuota novatoriškų produktų ir sprendimų, sukurtų Lietuvoje, pristatymui. Šių metų „Inovacijų salą“ organizuoja Baltijos automobilių detalių klasteris (BACC) drauge su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA.
„Inovacijų sala“ – tai platforma, kur pramonės atstovai ir visuomenė gali iš arčiau susipažinti su šalies technologiniu progresu. Šioje erdvėje eksponuojami gaminiai ir technologijos, kurios domina tiek verslo specialistus, tiek platųjį lankytojų ratą. Užsukusiesiems leidžiama ne tik apžiūrėti, bet ir praktiškai išbandyti naujausius Lietuvos inžinierių ir mokslininkų kūrybos vaisius, suteikiant galimybę įvertinti šių inovacijų praktinę vertę ir potencialą. Šiemet čia bus galima išvysti nemažai ir automobilių industrijos inovatoriškų sprendimų“, – vardijo LITEXPO projektų vadovė E. Puodžiūtė.
Svarbiausi parodos renginiai
Parodos „Balttechnika 2024“ organizatoriai, kaip ir kasmet, daug dėmesio skyrė specializuotiems renginiams, kuriuos kuruoja parodos partneriai. Štai LINPRA drauge su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) ir „DigiTech“ asociacija „Infobalt“ organizuoja konferenciją „Making Industry 4.0 Real“.
LINPRA direktoriaus Dariaus Lasionio teigimu, tai – vienas iš svarbiausių metų renginių, skirtų pramonės efektyvumui ir produktyvumui didinti per skaitmeninių technologijų naudojimą gamyboje.
„Šiemet konferencijoje kalbėsime apie skaitmeninimo ir robotizacijos tendencijas. Pristatysime ir lokalius pramonės transformacijos atvejus, ir globalias tendencijas, tarptautinių pramonės lyderių įžvalgas. Kartu svarstysime, ar Lietuva jau pasirengusi „Pramonė 5.0“ erai“, – vardijo LINPRA vadovas.
Parodoje taip pat vėl daug dėmesio bus skiriama energetikai, o daugiausia apie ją bus galima sužinoti kito LITEXPO partnerio, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA), organizuojamoje parodoje-konferencijoje „Ateities energetika Baltijos šalyse 2024“.
Pasak NETA vadovo Gedimino Abarčio, tai bus ypatingas renginys tiems, kurie domisi energetikos sektoriaus ateitimi ir inovacijomis. Jame dalyvaus tiek tarptautinės įmonės, tiek ir Lietuvos gamintojai, kurie pristatys naujausius technologinius sprendimus atsinaujinančios energetikos, energijos saugojimo ir elektros tinklo paskirstymo technologijas.
„Konferencijoje bus kalbama apie naujausias saulės energetikos technologijas, pastatų valdymo technologijas, tvarumą pramonėje ir daugelį kitų aktualijų. Tai puiki proga susipažinti su sektoriaus naujovėmis ir tendencijomis, aptarti svarbiausius iššūkius ir galimybes“, – pabrėžė G. Abartis.
Anot jo, vienas iš pagrindinių konferencijos akcentų – faktas, kad iki 2030 m. Lietuva įsipareigojo reikšmingai sumažinti metinį energijos suvartojimą. Dėl šios priežasties įmonės jau dabar turėtų diegti sprendimus, leisiančius efektyviau naudoti energiją tiek pramonėje, tiek pastatuose.
„Atsinaujinanti energetika susiduria su nemažais iššūkiais. Neužtenka tik pastatyti saulės elektrinę ant stogo ar ant žemės. Norint pasiekti elektros energijos gamybos ir efektyvaus naudojimo tikslų, verslas turėtų rinktis sprendimus, kurie leistų saugoti jau pagamintą elektros energiją, kad vėliau ją galėtų panaudoti savo reikmėms. Tad energijos kaupimo ir baterijų sprendimams šiemet skirsime išties nemažai dėmesio“, – sako G. Abartis.
Konferencijoje taip pat bus pristatytos automatinės pastatų valdymo sistemos (BMS), leidžiančios sumažinti pastatams naudojamos energijos praradimus. Statistika rodo, kad 30 proc. pastatuose naudojamos energijos yra išvaistoma ir net 50 proc. pastatams naudojamos energijos yra prarandama būtent dėl neefektyvių pastatų valdymo sistemų.
„Ilgą laiką BMS reikalavo itin didelių investicijų, todėl integruoti skaitmeniniai valdikliai į pastato šildymo, vėdinimo, apšvietimo įrenginius dažniausiai buvo diegiami tik dideliuose komerciniuose pastatuose. Pastaraisiais metais apstu naujų technologijų ir jų siūlančių startuolių, kurie leidžia pastato valdymą automatizuoti mažesniais kaštais. Tai jau tapo prieinama tiek senų, tie nedidelių pastatų administratoriams. Tad apie tai būtina kuo daugiau kalbėti“, – pabrėžė NETA direktorius G. Abartis.
Ypatingas dėmesys parodoje „Balttechnika 2024“ skiriamas ir automobilių pramonei. Reikšminga parodos dalimi taps pirmasis Lietuvoje tarptautinis automobilių industrijos forumas, kurį organizuoja BACC, vienijantis lyderiaujančias automobilių transporto ir komponentų gamybos bei paslaugų įmones, drauge su nacionaline užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Susisiekimo ministerija bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais.
Didelis parodos organizatorių ir partnerių dėmesys automobilių industrijai netruko pritraukti ir svarbių šio sektoriaus dalyvių. Savo dalyvavimą parodoje patvirtino „Continental Lithuania“, „Hella/Forvia“ ir „Elinta Motors“.
Automobilių pramonei skirti daugiau dėmesio parodoje nutarta įsiklausius į ekspertų įžvalgas, pabrėžiančias, kad šiuo metu šis sektorius išgyvena sparčius ir reikšmingus pokyčius, o kiekviena permaina – tai galimybė ateiti naujiems rinkos dalyviams.
„Augant elektromobilių paklausai, automobilių komponentų gamintojams teks prisitaikyti prie naujų, šiems automobiliams skirtų komponentų poreikio – baterijų sistemų, elektros perdavimo ir valdymo sistemų, naujos kartos elektromotorų. Tai reiškia tiek naujų produktų kūrimą, tiek esamų gamybos procesų pritaikymą. Tobulėjančios autonominės vairavimo technologijos detalių gamintojams atveria galimybes kurti aukštesnio lygio sensorių sistemas, komunikacijos ir duomenų apdorojimo modulius, kurie būtini saugiam autonominių transporto priemonių veikimui. Be to, tai įgalina integracijas su kitomis sistemomis ar industrijos žaidėjais“, – sako Baltijos automobilių detalių klasterio valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas.
Anot jo, automobilių industriją sparčiai keičia ir vis griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, kurie verčia ieškoti naujų, tvarių medžiagų, mažinti gamybos metu išmetamų teršalų kiekį, taip pat tobulinti gaminių gyvavimo ciklo valdymą, įskaitant galimybes jas perdirbti arba naudoti pakartotinai.
„Visus šiuos iššūkius matome kaip galimybes mūsų klasteriui prisidėti prie pramonės pokyčių ir išnaudoti naujas verslo galimybes. Tad parodos dalyviams pristatysime inovatyviausius ir išmaniausius lietuvių sukurtus sprendimus pramonei. Mūsų tikslas parodyti pasauliui, kokių technologinių sprendimų gausu Lietuvoje. Nemažai kas nustemba sužinojęs, kad Lietuvos automobilių pramonės įmonėse dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų, o bendra metinė jų apyvarta siekia beveik 900 mln. eurų“, – tvirtino G. Valuckas.
Svarbi automobilių industrijos forumo dalis bus ir B2B tinklaveikos sesija, kurioje bendradarbiavimą galės megzti gamintojų ir paslaugų atstovai iš viso pasaulio. Šia renginio dalimi, pasak jo organizatorių, siekiama paskatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, kuris galėtų ne tik pagreitinti naujų technologijų sukūrimą, bet ir padėtų pritraukti kuo daugiau vietinių startuolių, gebančių kurti aukščiausių standartų sprendimus. Šiuo metu į B2B sesiją jau užsiregistravo atstovai iš beveik 20 valstybių.
Inžinerinių profesijų populiarinimas
Ypatingas dėmesys parodoje vėl bus skiriamas ir jaunajai kartai. LINPRA antrus metus organizuoja moksleiviams skirtą nacionalinį jaunųjų inžinierių čempionatą „STEAM TEAM 2024“, kurio finalas vyks parodoje „Balttechnika 2024“.
„Svarbu akcentuoti ir visiems pasakyti – paroda kviečia ne tik pramonės atstovus ir profesionalus, bet ir smalsuolius bei jaunimą. Rodydami, kokios inovacijos kuriamos Lietuvoje, siekiame paskatinti jaunimą rinktis inžinerines studijas ir vėliau siekti karjeros šioje srityje. Dvejojantiems ar ieškantiems atsakymų jaunuoliams parodoje bus galima pajusti inžinerinės pramonės mastą ir suprasti, kur gali nuvesti inžinerinių gebėjimų ugdymas – nuo žaismingos ir kūrybiškos Goldbergo mašinos konstravimo iki sėkmingo verslo bei inovacijų kūrimo“, – įsitikinęs LIPRA vadovas D. Lasionis.
Jo teigimu, kuo daugiau jaunų žmonių nukreipti į inžinerijos ir tiksliųjų mokslų pasaulį reikia dėl aiškiai matomų tendencijų, iš kurių svarbiausia – technologijų paklausos augimas ir prieinamumo didėjimas.
„Pirmosios robotizavosi, skaitmenizavosi ir lyderystę šioje srityje rodė didžiosios įmonės, ypač baldų pramonėje. Tačiau dabar matome, kad skaitmenizuojasi ir mažesnės, ir vidutinės įmonės įvairiose industrijose: plastiko gamyboje, maisto sektoriuje, medicinoje ir t. t. Poreikį investuoti į technologijų atnaujinimą jaučia visa pramonė ir ši tendencija tik stiprėja“, – pabrėžė LINPRA vadovas D. Lasionis.
Daugiau sužinoti apie technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų naujienas bei tendencijas bus galima jau gegužės 15–17 d. vyksiančioje LITEXPO parodoje „Balttechnika 2024“.
Norint į inžinerines specialybes pritraukti daugiau mokinių, reikia pradėti nuo pedagogų kompetencijų ugdymo
Naujienos 2024Publikuota Versloidejos.lt
Inžinerijos sektoriaus atstovai palankiai vertina vis dažniau girdimas kalbas apie būtinybę robotikos ir mechatronikos kursus įtraukti į formaliojo ugdymo programas, tačiau pastebi, jog įgyvendinimo etape kyla iššūkių. Švietimo įstaigose atsiranda daugiau vaikų inžinerinius įgūdžius galinčios lavinti įrangos, bet susiduriama su mokytojų kompetencijos stoka – gebančių kokybiškai dirbti su specialia įranga yra nedaug. Tad norint mokyti vaikus, reikėtų kartu ugdyti ir pedagogų kompetencijas.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis teigia, kad gerųjų praktikų jau yra ir reikėtų jomis sekti. 2023-iųjų rudenį Kauno technologijų mokymų centre („Kautech“) duris atvėrė „Woodwinner Academy“, kur pradėti rengti specializuoti mokymai medienos pramonės specialistams, siekiantiems gilinti žinias ir įgūdžius medienos apdirbimo technologijų srityje. Mokymų poreikį padiktavo pažangi įranga, su kuria kasdien tenka dirbti baldų ir medienos specialistams. Tokią įrangą gauna ir specialistus ugdančios profesinės mokyklos, todėl į mokymus buvo įtraukti ir mokytojai tam, kad geriau perprastų subtilybes, nebijotų naujovių bei įgytas žinias perteiktų savo mokiniams.
Mokytojai įsitraukia į mokymosi procesą
D. Lasionis pabrėžia, kad nors šiuo konkrečiu atveju kalbama apie profesinių mokyklų moksleivius, tai galioja visiems – labai svarbu, kad prie inžinerinių mokslų kuo stipriau būtų prisiliesta dar mokyklos suole.
„Profesinėse mokyklose daugėja tam reikalingos įrangos, tačiau norint inžinerinius mokslus įtraukti į formalųjį ugdymą, automatizuota įranga turėtų atsirasti ir bendrojo ugdymo mokyklose. Tai reikštų, kad mokytis turėtų ne tik mokiniai, bet ir pedagogai. Gali nuskambėti keistai, tačiau tai yra visiškai normalu – aukštosios technologijos mokyklose būtų naujovė, o tik gerai su jomis susipažinęs mokytojas gali mokiniams paaiškinti veikimo principus, naudą ir pritaikomumą“, – komentuoja D. Lasionis.
Paklaustas, kaip „Kautech“ užtikrinama, kad mokymus baigę mokytojai, grįžę į ugdymo įstaigas, perteiktų įgytas žinias, įgūdžius mokiniams, įstaigos medienos apdirbimo skyriaus mokytojas Robertas Gustas tikina, jog įvertinti, ką išmoko mokymuose dalyvavę žmonės, padeda specialūs testai, o toliau jau viskas mokytojo rankose.
„Kai baigiamas mokymų kursas, jo dalyviai laiko testą, kurio rezultatai vertinami skaitine reikšme. Įvertinimas padeda suprasti, kokias sritis kurso klausytojas išmano geriausiai, o kur dar galbūt reikėtų pagilinti žinias. Tačiau, ar įgytos žinios bus gilinamos ir perduodamos toliau, tai yra paties mokytojo atsakomybė. Galime pasidžiaugti, kad mokytojai yra linkę ugdyti savo kompetencijas“, – pabrėžia jis.
Kelias į sėkmingą karjerą
Tai, jog inžineriniai įgūdžiai, tarp kurių yra ir robotika, itin pravartūs, rodo ir realūs įmonių pavyzdžiai – pažangiose gamybos įmonėse, kurios didina gamybą ir augina pardavimus, jau dabar didelė dalis procesų yra skaitmenizuoti, automatizuoti ar robotizuoti.
„Kautech“ mokytojas Robertas Gustas sako, kad robotikos pamokose dalyvaujantys mokiniai dažnai nustemba sužinoję apie šios specialybės galimybes.
„Pavyzdžiui, mūsų mokiniai mokomi medžiagų apdirbimo programų kūrimo, staklių valdymo principų, taip pat supažindinami su skirtingų medžiagų savybėmis. Visi mokiniai supranta, kad technologijos tobulėja ir niekada nebebus taip, kaip anksčiau, todėl itin vertina naujas žinias. Jie supranta, kad gebėjimas naudoti pažangias technologijas padės užsitikrinti geriau apmokamą darbo vietą“, – teigia mokytojas.
Pasak jo, į robotiką dažnai skeptiškiau žiūri tiksliųjų mokslų nemėgstantys moksleiviai ar studentai, tačiau paprastai tokį jų požiūrį lemia įvairūs įsišakniję stereotipai. Su tuo sutinka ir D. Lasionis: „Pramonės sektoriuje galima sutikti daug aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie baigė skirtingų pakraipų meno, filologijos ar psichologijos studijas, tačiau sėkmingai kuria bei valdo aukštąsias technologijas. Kai kurie žmonės iš prigimties apdovanoti stipria logika ir gabumais tiksliesiems mokslams, net jeigu pastarieji jiems nepatinka“.
Pašnekovai pabrėžia, kad pažangios Vakarų valstybės investuoja į naujausių technologijų plėtrą ir skiria labai didelį dėmesį specialistų, gebančių jomis naudotis, ugdymui. „Technologijoms reikalingas žmogus, tad užsienyje pirmiausia stengiamasi ugdyti kompetentingus mokytojus, kad jie įgytų naujų žinių ir šviestų savo mokinius. O žinių poreikis, siekiant išlikti konkurencingais, matome, kad yra didelis“, – papildo R. Gustas.
Galimybių įgyti žinių ir įgūdžių yra
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos STEAM projektų vadovo doc. dr. Simono Šabanovo teigimu, nors atskiro robotikos ar mechatronikos dalyko ir nėra, bendrosiose ugdymo programose yra susijusiu temų – informatikos, fizikos ir net etikos pamokose, tad mokiniams yra sudarytos galimybės įgyti žinių ir lavinti įgūdžius.
„Tai įmanoma tiek per pamokas ar tiriamąją veiklą mokyklose, tiek popamokinėse veiklose. Penktus mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, kuriuos jie pasirenka pagal savo interesus ar polinkius, planuodami tolesnį savo karjeros kelią. Taip pat stiprėja STEAM ugdymas. Išpopuliarėję robotikos būreliai veikia beveik visose savivaldybėse – švietimo registre užregistruotos net 58 su robotika susijusios programos. Tam, kad galėtume rikiuotis greta pažangiausių šalių, turime ugdyti ir stiprinti matematinius bei inžinerinius mokinių įgūdžius“, – sako doc. dr. S. Šabanovas.
Šiais mokslo metais vidurinio ugdymo programoje atsirado naujas pasirenkamas dalykas – inžinerinės technologijos. Per šias pamokas mokiniai patys atlieka įvairius tyrimus, sužino, kaip kuriami įvairūs instrumentai, įrengimai, technologijos, mokosi jas praktiškai pritaikyti ir pan.
Be to, prieinamos ir pamokos, vykstančios specializuotuose STEAM centruose, kuriuose mokiniai susipažįsta su mechatronikos, robotikos ir kitų tiksliųjų mokslų subtilybėmis. Nuo 2021 metų šalyje veikia 7 regioniniai atviros prieigos STEAM centrai. Kiekviename iš jų įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-informacinių technologijų laboratorijos, taip pat po vieną specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į regiono poreikius.
„Šiuose centruose mokiniai gali rengti savo brandos darbus, dalyvauti konkursuose, olimpiadose, susitikti su mokslininkais, verslininkais ar kitų profesijų žmonėmis. STEAM centruose žinias tobulinti gali ir mokytojai. Beje, šiais metais aktyvią veiklą pradės ir trys metodiniai centrai“, – naujienomis dalinasi doc. dr. S. Šabanovas.
Lietuvoje antrąkart rengiamas jaunųjų inžinierių čempionatas STEAM TEAM 2024
Naujienos 2024Moksleivius kviečiame kurti Goldbergo mašinas!
Publikuota Lrytas.lt
5-12 klasių mokiniai kviečiami pasitelkti savo vaizduotę ir išradingumą bei sudalyvauti jau antrą kartą Lietuvoje rengiamame nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate STEAM TEAM. Išradingiausių kūrinių autoriai, pelnę daugiausiai vertinimo komisijos balų, bus apdovanoti piniginiais prizais.
2023 metais pirmą sykį vykęs jaunųjų inžinierių čempionatas sulaukė nemažo moksleivių dėmesio – jame dalyvavo net 46 komandos iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Tąkart moksleivių kategorijoje 1-ą vietą užėmė Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komanda „Zitrone“, o gimnazistų kategorijoje nugalėtoja buvo paskelbta Vilniaus licėjaus moksleivių komanda „Mox fabrum“.
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet čempionato dalyviai varžysis dviejose kategorijose: 5-8 klasių moksleivių ir 9-12 klasių gimnazistų. Dalyviams teks pasitelkti savo vaizduotę ir sukonstruoti Goldbergo mašiną – sudėtingą įrenginį, veikiantį domino principu, kuomet vienas procesas „paleidžia“ kitą procesą, o visa tai tęsiasi iki pat numatomos veiksmų pabaigos. Dviem komandoms, finale surinkusioms daugiausiai vertinimo komisijos balsų, bus skiriami piniginiai prizai – po 1 tūkst. eurų. Antrosios vietos nugalėtojai moksleivių ir gimnazistų kategorijose bus apdovanoti 500 eurų, trečiosios – 300 eurų.
„Inžinerija yra itin įdomi ir reikalinga sritis, kuri jaunam žmogui gali suteikti labai daug perspektyvų. Goldbergo mašinos konstravimas ne tik supažindina moksleivius su tam tikrais inžinerijos principais, bet ir skatina juos kurti, pasitelkti fantaziją bei pritaikyti jau turimas, mokykloje ar būreliuose įgytas, žinias. Tikime, kad šiemet, kaip ir pernai, čempionatas padės moksleiviams atrasti inžinerijos žavesį ir galbūt paskatins rinktis šį kelią ateityje“, – sako čempionatą rengiančios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis.
STEAM TEAM čempionate registruotis gali moksleivių komandos iš visos Lietuvos. Komandas turi sudaryti 2-5 moksleiviai ir jų mokytojas – mentorius. Registruojantis komandos turi nurodyti, kuriame mieste vyksiančiame pusfinalyje varžysis. Užsiregistravę komandos nariai iki čempionato pusfinalių, vyksiančių balandį, turės laiko sukurti savo Goldbergo mašinų prototipus ir išbandyti, ar jos veikia.
Šiemet vyks 5 čempionato pusfinaliai – pirmasis pusfinalis vyks balandžio 17 dieną Klaipėdoje, kiti vyks balandžio 18 d. Šiauliuose, balandžio 23 d. Panevėžyje, balandžio 24 d. Kaune ir balandžio 25 d. Vilniuje. Jų metu komandoms bus skiriamos dvi valandos surinkti savo Goldbergo mašinas bei pristatyti jas komisijai. Kiekviename pusfinalyje bus išrinkta po vieną laimėjusią 5-8 kl. moksleivių ir 9-12 kl. gimnazistų komandą, kurios keliaus į finalą. Finalas vyks gegužės 17 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius), Tarptautinės specializuotos technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodos BALTTECHNIKA 2024 metu.
Į finalą komandos turės atvykti su patobulintomis savo Goldbergo mašinų versijomis, kurias surinks vietoje. Norintiems dalyvauti nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate pravartu žinoti, kad komandų registracija vyksta iki kovo 31 d.
Susipažinti su detalesne informacija ir registruotis dalyvauti čempionate kviečiame paspaudus šią nuorodą.
Lietuvoje kuriami aukšto lygio robotizuoti sprendimai: poreikį diktuoja rinka
Naujienos 2024Pramonei pasaulyje vis labiau robotizuojantis ir skaitmenizuojantis, neatsilikti stengiasi ir Lietuvos įmonės, kuriančios įvairius automatizavimo ir skaitmenizavimo sprendimus. Pasak ekspertų, rinkos poreikio padiktuoti sprendimai niekuo nenusileidžia, o kartais ir gerokai pranoksta kitų šalių įmonių kuriamus analogiškus sprendimus.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų kūrimą vietoje, o ne jų importą, skatina spartėjantys pramonės automatizavimo procesai.
„Didžiausią robotizuotų sprendimų integraciją matome tose pramonės šakose, kur vykdoma masinė gamyba. Lyderiai šioje srityje yra baldų, maisto, medienos, elektronikos, metalo apdirbimo pramonė. Natūralu, kad norint efektyvinti veiklą ir didinti našumą, ieškoma automatizuotų sprendimų, leidžiančių tai padaryti optimaliomis sąlygomis. Galimybė įsigyti Lietuvos įmonių sukurtus sprendimus tampa nemažu privalumu, nes tokiu atveju paprasčiau užsitikrinti ir jų priežiūros bei atnaujinimo paslaugas. Be to, Lietuvos kūrėjai ne tik siūlo konkrečius sprendimus, bet ir kuria automatizuotų bei skaitmenizuotų sprendimų ekosistemas, galimybes išbandyti dar rinkoje nesančius prototipus, susipažinti su technologinėmis naujovėmis“, – sako D. Lasionis.
Sumažina klaidų tikimybę
Vienos iš automatizuotus sprendimus kuriančių įmonių UAB „Axioma Servisas“ Vilniaus serviso padalinio vadovas Tomas Gerdauskas sako, kad įmonė jau 20 metų diegia automatizuotus paletavimo sprendimus ir sistemas, padedančias įmonėms automatizuoti technologinį procesą nuo produkto gamybos iki paletizavimo, taip pat teikia šių sistemų priežiūros, aptarnavimo paslaugas.
„Įprastai sprendinių paiešką ir jų kūrimo poreikį inicijuoja patys klientai, kai organizuodami gamybą susiduria su problemomis, kurias gali išspręsti technologinių procesų robotizavimas. Tarp dažniausių problemų – personalo trūkumas, siekis padidinti našumą ir sumažinti veiklos kaštus, užtikrinti produkcijos kokybę“, – vardija T. Gerdauskas.
Jam antrina robotikos, pakavimo ir vaizdo atpažinimo sprendimuose besispecializuojančios bendrovės „Techvitas Robotika“ robotikos pardavimų vadybininkas Einius Daugėla. Gamybos įmonės susiduria su esamų darbuotojų išlaikymo ir naujų pritraukimo iššūkiais, tad stengiasi automatizuoti monotoniškiausius, nepatraukliausius arba fiziškai sunkiausius darbus.
„Kas susiję su vaizdo sprendimais, tai įmonės dažnai susiduria su problema, jog darbuotojai, tikrinantys detales, ar šios po gamybos neturi broko, nuo didelio detalių kiekio ir darbo monotoniškumo kartais trūkumus nesąmoningai praleidžia pro akis, o tai gali lemti dideles baudas iš galutinio produkto užsakovo. Robotizuotos patikros sistemos su vaizdo atpažinimo galimybe padidina nekokybiškos detalės aptikimo tikimybę ir visos sistemos našumą“, – teigia jis.
Pašnekovas sako, jog nors yra tikima, kad automatizuoti sprendimai aktualiausi didelėms įmonėms, tačiau robotus integruoti į savo veiklą linkę ir mažesni verslai.
„Iliustruosiu vienu iš pavyzdžių – į mus kreipėsi jauna gamybinė įmonė, turinti vos du darbuotojus, norėdama įsigyti robotą. Net ir mums tai buvo netikėta, tačiau išsiaiškinę kliento poreikius pasiūlėme asistuojantį (kolaboratyvų) robotą, arba kobotą, apmokėme juo dirbti. Klientas šį robotą „įdarbino“ atlikti šlifavimo operacijas ir sėkmingai dirba. Jei dviejų žmonių įmonė sugeba integruoti robotą, tai didesnėms neturėtų kilti jokių problemų“, – kalba E. Daugėla.
Tikslas – veikianti novatorių ekosistema
Gamybos inovacijų slėnio Technologijų ir inovacijų vadovo Rolando Lepardino nuomone, norint užtikrinti Lietuvos pramonės ilgalaikį konkurencingumą, sklandus technologinių naujovių diegimas yra ir bus prioritetas.
„Praktinis technologijų kūrimas bei diegimas reikalauja didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves įvairiuose produkto išvystymo lygmenyse. Todėl ėmėmės kurti aplinką, kur inovatyvių įmonių inžinieriai galėtų gauti skaitmeninimo sprendimų, robotikos, techninės regos, koncepcijų kūrimo, prototipavimo paslaugas, būtų vykdomas kvalifikacijos kėlimas bei perkvalifikavimas gamybos, energetikos bei viešojo sektoriaus specialistams, galiausiai – kur veiktų gyva gamybininkų novatorių ekosistema“, – sako jis.
R.Lepardino teigimu, paprastai įmonių vadovai, planuodami investicijas, nori sužinoti apie numatomą naudą, ar skaitmenizuojant galima panaudoti turimus įrengimus, ar yra rinkoje sprendimų, kuriuos įdiegus tuoj pat padidės produktyvumas ir sutaupymai. Tačiau Lietuvoje dažnai dar trūksta naujas technologijas gerai išmanančių specialistų, todėl įmonės, įsigydamos technologinę įrangą, susiduria su jos integravimo problemomis.
„Centro paslaugų portfelyje turime technologijų demonstravimo paslaugą „išbandyk prieš investuojant“. Mūsų specialistai gali atlikti technologinį auditą, parengti gamybos procesų skaitmeninimo koncepciją, pasiūlyti sprendimų, kaip suderinti turimus, efektyviai naudojamus gamybinius įrengimus su naujomis skaitmeninėmis technologijomis“, – aiškina jis.
Įmonės „VMG Technics” direktorius Mantas Leknius sako, kad tam, jog technologijos ir robotizacija neišvengiamai skverbiasi į daugybę pramonės sektorių, įtaką daro ir demografinės tendencijos Lietuvoje – mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius.
„Automatizavus monotoniškas, sudėtingas užduotis, ne tik sprendžiamas darbuotojų trūkumo klausimas, bet ir atsiranda galimybės koncentruotis į projektus, kuriančius didelę pridėtinę vertę, skatinančius tarptautinį konkurencingumą. Kad šie procesai vyktų sklandžiai, svarbu, kaip automatizavimas ir robotizacija dera su organizacijos verslo tikslais, darbuotojų įtraukimu, ilgalaike verslo strategija. Žvelgiant iš mūsų įmonės perspektyvos, į aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimą sutelkta verslo strategija sudarė prielaidas atsirasti vienam moderniausių Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkui „VMG Technics R&D Park“, orientuotam į pramonės technologinį proveržį ir Lietuvos inžinerinės pramonės stiprinimą. Tai pavyzdys, kad sėkminga verslo vystymo strategija leidžia technologijoms ir žmogiškiesiems ištekliams tvariai sąveikauti siekiant efektyvumo bei konkurencingumo didinimo“, – kalba M. Leknius.
Ypač lengvai apmoko robotus dirbti
Paklaustas, kaip Lietuvoje kuriami ir diegiami robotizuoti ir skaitmenizuoti sprendimai atrodo kitų Vakarų šalių kontekste, vienas iš įmonės „Industrial Robotics Company“ įkūrėjų Andrius Miničius sako, kad Lietuva neatsilieka ir kartais netgi pralenkia kitų šalių kuriamus sprendimus: „Deja, situacija yra liūdnesnė, kai kalbame apie įdiegtų robotų skaičių gamyboje. Čia galbūt galėtų padėti didesnis valstybės įsitraukimas, skatinimas bei finansavimas. Juolab, kad robotizuotų sprendimų poreikis tikrai jaučiamas.“
Rinkos poreikis tapo paskata sukurti ir vieną iš įmonės sprendimų – inovaciją „Easy to teach“. Tai roboto apmokymo sistema, kuri suteikia galimybę žmonėms be specifinių robotikos ar programavimo žinių valdyti industrinį robotą. Ant gamybos darbuotojams įprastų įrankių, tokių kaip šlifavimo mašinėlės ar dažymo pulverizatoriai, uždėjus specialius jutiklius, jų judesius seka ir įrašinėja kameros, ir tokiu būdu darbuotojui tereikia pademonstruoti, kokias užduotis robotas turi atlikti, ir jis jas atkartos. Šis inovatyvus sprendimas leidžia eliminuoti ilgai trunkantį programavimą ir perduoti funkcijas robotui per kelias minutes.
„Kalbėdamiesi su mažaserijinės gamybos įmonėmis, vis girdėdavome, kaip sunku automatizuoti gamybą, kadangi jų kuriami gaminiai skirtingi, nėra daugybės atsikartojančių, taigi tektų robotus programuoti vis iš naujo. Užsibrėžėme ir sukūrėme sprendimą, kuris robotus leistų apmokyti ypač greitai, lengvai ir tai galėtų padaryti net robotikos žinių neturintys darbuotojai“, – sako A. Miničius.
Pasak „Elinta Robotics“ direktoriaus Aurelijaus Beleckio, didžiosios Lietuvos inžinerinės įmonės geba konkuruoti ir net pranokti užsienio kūrėjus techninių sprendimų kompleksiškumu, sudėtingumu bei pramoniniu dizainu.
„Galime ir privalome atsikratyti mažos šalies komplekso ir drąsiai iškelta galva teigti, kad mes turime puikias kompetencijas ir sukauptas žinias, kurias pritaikome kurdami konkurencingus sprendimus pramonei ne tik Lietuvos, tačiau ir pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, mes savo įmonėje nuolatos įgyvendiname projektus, susijusius su elektronikos industrija, ir sėkmingai auginame savo kompetencijas, kurias galime pasiūlyti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Elektronikos pramonėje esame įdiegę apie 70 robotinių sistemų, be to, kuriame bei pritaikome ateities technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymas bei kompiuterinė rega“, – komentuoja A. Beleckis.
Bendras darbas lemia geriausius rezultatus
LINPRA vadovo D. Lasionio teigimu, natūralu, kad augant robotizuotų ir automatizuotų sprendimų paklausai didės ir jų pasiūla, tad sėkmingam kūrėjų ir naudotojų bendradarbiavimui labai svarbu išsiaiškinti poreikius – ko tikimasi iš sprendimo, kokiems tikslams norima jį „įdarbinti“.
„Robotizuotus sprendimus diegti norinčios įmonės pirmiausia turėtų įvertinti integratoriaus arba įmonės, kuriančios ir testuojančios koncepcijas, kompetenciją, gebėjimą įsigilinti į keliamus tikslus. Taip pat svarbi patirtis ir profesionalumas, gebėjimas valdyti projekto rizikas. Ne paskutinėje vietoje ir naudojamų komponentų gamintojų žinomumas, patikimumas, garantiniai bei pogarantiniai įsipareigojimai. Robotizuoti sprendimai yra dar pakankamai nauja sritis, tikrai ne visi turi patirties ir žinių, tad reikia kuo didesnio domėjimosi“, – akcentuoja D. Lasionis.
Kadangi gamybinė įmonė žino savo gamybinius procesus, o integratorius išmano jų automatizavimą, bendras abiejų pusių darbas atneša geriausius rezultatus ieškant tinkamiausio sprendimo.
Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veiklose
LINPRA vykdomi projektaiLINPRA aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų veiklose, todėl pasinaudojo galimybe ir gavo finansavimą tarptautinių organizacijų – EIT Manufacturing, Orgalim ir EuPC – narysčių išlaidoms dalinai kompensuoti. Ši finansinė priemonė skirta efektyvinti tarptautinę tinklaveiką ir įgyti tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties bei aktyviai naudotis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas“ ir kitų tarptautinių programų finansavimu MTEP veikloms vykdyti.
LINPRA, pasinaudojusi šia priemone ir toliau galės dalyvauti EIT Manufacturing (projekto Nr. 10-039-P-0001-50), Orgalim (projekto Nr. 10-039-P-0001-49) ir EuPC (projekto Nr. 10-039-P-0001-59) veiklose, kurios generuoja iniciatyvas ir programos „Europos Horizontas“ tematikas. Finansuojamų projektų siekiami rezultatai – pateikta ne mažiau nei 3 tarptautinės paraiškos pagal programą „Europos Horizontas“.
Projektų finansuojančioji institucija – Lietuvos mokslo taryba, projektai finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
STEAM TEAM 2024: PROGRAMA
Steam Team 2024Konkurso renginio programa:
(Trukmė ir eiga gali šiek tiek kisti pagal aplinkybes, dalyvaujančių komandų skaičių)
13:30 – 14:00 val. registracija
14:00 – 14:10 val. Įžanga, pasisveikinimas
14:10 – 16:10 val. Goldbergo mašinų statyba
16:10 – 17:10 val. Goldbergo mašinų pristatymas
17:10 – 17:30 val. Petrauka – komisijos narių vertinimai ir balų skaičiavimas
17:30 – 18:00 val. Rezultatų paskelbimai, apdovanojimai ir renginio uždarymas
GRĮŽTI į konkurso aprašymą
STEAM TEAM 2024: UŽDUOČIŲ VERTINIMŲ KRITERIJAI
Steam Team 2024Minimalus balas: 5
5 balai – Veikia
1-2 balai – minimaliai atitinka
3-4 atitinka, tačiau nepilnai
5 – pilnai atitinka
3 balai – bandymų skaičius 2-3
5 balai – bandymų skaičius 1
Skirtingų mašinos grandžių/etapų integracijos skaičius
3 balai – 8-9 etapai
5 balai – 10 ar daugiau etapų
3 balai – 11-12 etapai
5 balai – 13 ar daugiau etapų
3 balai – 15-20 sec.
4 balai – 21 – 30 sec.
5 balai – 31 ar daugiau sec.
3 balai – 26-30 sec.
4 balai – 31 – 35 sec.
5 balai – 36 ar daugiau sec.
3 balai – 20-25 sec.
4 balai – 26 – 35 sec.
5 balai – 36 ar daugiau sec.
3 balai – 36-40 sec.
4 balai – 41 – 45 sec.
5 balai – 46 ar daugiau sec.
Papildomai: esant atvejui, kai komandos surenka vienodą balų skaičių, vykdomas pakartotinis komisijos balsavimas skiriant persveriantį balą vienai komandai.
Užduotis vertins LINPRA sudaryta ekspertų komisija.
Rekomenduojame komandoms, kurios rungsis čempionate, Goldbergo mašinų pristatymo metu įdėmiai klausytis ir analizuoti kitų komandų sprendimus – visa ši informacija gali padėti jums ruošiant finalinę užduotį.
GRĮŽTI į konkurso aprašymą
STEAM TEAM 2024: UŽDUOTIS
Steam Team 2024Čempionato užduotis: sukurti veikiančią Goldbergo mašiną integruojant inžinerinius sprendimus (žr. užduoties kriterijai).
Apie užduotį:
Rube’as Goldbergas (1883–1970) buvo Pulitzerio premijos laureatas amerikiečių karikatūristas, išradėjas, novatorius.
Goldbergo mašina – tai sudėtingas mechaninis įrenginys, sukurtas domino principu, kai vienas procesas paleidžia kitą ir taip jie rutuliojasi iki pat veiksmo pabaigos. Čempionato metu skatinama pasitelkti ne tik inžinerinį mąstymą, bet ir vaizduotę, kuriant kuo įdomesnį bei sudėtingesnį sprendimą Golbergo mašinos veikimui. Mašinos funkcionalumas skatina giliau pamąstyti apie mechanizuotus procesus, įtaisus ir technologijas bei jų naudojimo būdus.
Užduoties etapai:
Užduoties techniniai reikalavimai (PUSFINALIAI)
Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)
Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)
Užduoties techniniai reikalavimai (FINALAS)
Moksleivių kategorijai (5-8 kl.)
Gimnazistų kategorijai (9-12 kl.)
Priemonės užduočiai: čempionato dalyviai privalo iki semi-finalų finalo pradžios patys konstruoti bei testuoti Goldbergo mašiną, kurią vėliau surinktų čempionate. Goldbergo mašinos konstravimui jie gali naudoti įvairias turimas priemones, kurias vėliau turės atsivežti į renginio vietą ir sudėti mašiną. Esant poreikiui, renginio vietoje jie galės naudotis pagalbinėmis priemonėmis (kartono lakštais, karštais klijais, virvėmis, lipnia juosta, žirklėmis, popieriumi ir pan.)
GRĮŽTI į konkurso aprašymą