Išrinkti ATVERK-2 konkurso laimėtojai

, ,

#LINPRAveikla
#LINPRAprojektai

Praėjusią savaitę įvyko LINPRA projekto ATVERK-2 baigiamasis renginys ir studentų idėjų konkurso finalas. Projekte dalyvavusios Lietuvos aukštosios mokyklos, Robotikos mokykla ir LINPRA nariai „Baltik vairas“, „ ALTAS komercinis transportas“ bei „Vakarų laivų gamykla“ siekė sudominti jaunimą verslo kūrimo galimybėmis ir įkvėpti veiklai, kuri atitiktų darbo rinkos ir visuomenės poreikius.

LINPRA ir devynių Lietuvos aukštųjų mokyklų projekte studentai gilino savo verslumo ir kūrybiškumo žinias, kurias vėliau pritaikė kurdami socialinio verslo planus keturiose Lietuvos įmonėse, padedant įmonių atstovams. Finale varžėsi 8 studentų komandos, kurios per 3 mėnesius parengė socialinio verslo planus. Juos įvertino ir 3 laimėtojų komandas išrinko komisija, sudaryta iš verslo asociacijų, miesto savivaldos ir įmonių atstovų.

Sveikiname studentus, dėkojame aukštosioms mokykloms, įmonėms, komisijos nariams ir renginio dalyviams! Nuotraukų albumą galima peržiūrėti LINPRA Facebook.

Prizininkai:

I vieta – verslo planas „iPULSUS“

Sistemą „iPULSUS“ sudaro išmanioji apyrankė ir su ja susieta mobilioji aplikacija. „iPULSUS“ skirta sergančių ir priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų aukštos rizikos grupei asmenų stebėjimui bei maksimaliai optimaliam pagalbos iškvietimui pasireiškus infarkto ir insulto simptomams, nepriklausomai nuo vartotojo buvimo vietos (miestas ar kaimas) ir laiko.

Komanda:

  • Julija Kravčenko (Kauno technologijos universitetas)
  • Sigitas Lukošius (Kauno technikos kolegija)
  • Gintarė Stanytė (Kauno technologijos universitetas)
  • Erikas Varnas (Marijampolės kolegija)

1-os vietos laimėtojams skirtas prizas – dviejų dienų pažintinis vizitas į Vokietiją

Planuojama aplankyti Štutgarte vyksiančią parodą „Global Automotive Components and Suppliers Expo 2019“ ir susipažinti su joje dalyvaujančių įmonių veikla. Taip pat planuojama aplankyti „Festo“, „Mercedes-Benz“ ir „Porsche“ gamyklas bei muziejus.

II vieta – verslo planas: Užimtumo ir laisvalaikio centras „Live in Klaipėda“  

Kuriamas socialinis verslas „Užimtumo ir laisvalaikio centras Live in Klaipėda“ suteiks galimybę imigrantams sužinoti esminę informaciją teisiniais, finansiniais, dokumentų teikimo klausimais; galimybę mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su lietuvių tautiniais charakterio bruožais ar informaciją apie vykstančius renginius mieste keliomis kalbomis.

Komanda:

Jungtinė Klaipėdos universiteto studentų ir dėstytojų grupė:

  • Ligita Šimanskienė
  • Eligijus Toleikis
  • Valdas Piekus
  • Karolis Žalimas
  • Dovilė Bataitytė

2-os vietos laimėtojams skirtas prizas – mokomieji vizitai į Lietuvos inžinerinės pramonės įmones, susipažįstant su jų veikla.

III vieta – verslo planas „Moduliniai kubai“

Verslo idėja gimė bendradarbiaujant su UAB „Baltic Vairas“, kuri šiandien yra didžiausia dviračių ir e-dviračių gamintoja Šiaurės Europoje. Gamybos proceso metu įmonėje iškyla atliekinių žaliavų panaudojimo problema. Šiandieninėje pramonėje ryškėja nestandartinių geometrinių formų gaminių pasiūla, todėl siūloma idėja – moduliniai kubai, kurie konstruojami iš gamybos atliekų ir brokuotų dviračių detalių. Šie moduliniai kubai tiks projektuojant lauko baldus, žaidimų aikšteles vaikams, sodo įrenginius, darbastalius ir pan. Kubų panaudojimo spektras labai platus.

Komanda

  • Vytautas Dagys
  • Vaidotas Dagys
  • Deimantas Gaidamavičius
  • Ignas Motuzas
  • Evaldas Sapeliauskas

3-ios vietos laimėtojams skirtas prizas – verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo mokymų vaučeris.

 

/by

Greitai kintanti pramonės sritis reikalauja keisti požiūrį į specialistų rengimą

Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA atliktas tyrimas išskiria dvi galimas to priežastis. Visų pirma, tai yra prastas įstojusiųjų pasirengimas, konkrečiai – nepakankamas tiksliųjų mokslų pagrindas. Antra, rengiamų specialistų žinios dažnu atveju neatitinka rinkos poreikių.

Tyrimą peržiūrėti galima ČIA. 

Pokyčiai reikalingi visuose švietimo lygiuose

„Norint padidinti moksleivių galimybes sėkmingai pasirinkti studijas ir planuoti karjerą, profesinis orientavimas ir informavimas turėtų būti vykdomas jau pradinėse klasėse. Visgi dėl finansavimo stygiaus profesinio orientavimo sistema Lietuvoje faktiškai neveikia. Tad neretai nutinka taip, kad jaunuoliai priimdami sprendimus verčiau kliaunasi visuomenėje formuojamais įvaizdžiais ar madomis, o ne savo gabumų bei skirtingų profesijų perspektyvumo vertinimu“,  – sako Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

G. Jakšto teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia pradėjus studijuoti – susiduriama su gebėjimų ar motyvacijos stygiumi. „Šias problemas spręsti galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių – įskaitant pramonės inžineriją – atveriamomis karjeros galimybėmis.“

Tyrimas atskleidžia, kad viena pagrindinių inžinerijos studijų nutraukimo priežasčių galėtų būti siejama su prastu akademiniu įstojusiųjų pasirengimu. 2018 m. mažiau nei pusė (41 proc.) įstojusiųjų į pirmos pakopos pramonės inžinerijos studijas matematikos valstybinį brandos egzaminą buvo išlaikę bent pagrindiniu lygiu. Fizikos egzaminą bent pagrindiniu lygiu buvo išlaikę kiek daugiau nei ketvirtadalis įstojusiųjų. Tai rodo, kad siekiant spręsti dažno studijų nutraukimo problemą yra svarbu stiprinti tiksliųjų mokslų ugdymą vidurinėse mokyklose.

Anot ataskaitos rengėjų, šiuo atveju padėtų akademinės paramos studentams priemonės, išlyginančios bendrojo lavinimo spragas ir taip suteikiančios galimybę su žemesniais konkursiniais balais į aukštąsias mokyklas įstojusiems asmenims sėkmingai studijuoti ir siekti geresnių akademinių pasiekimų. Tai padėtų ne tik užkirsti kelią ankstyvam studijų nutraukimui, bet ir pagerintų absolventų žinių lygį.

„Šiuo metu pramonės inžinierių rengimas šalies aukštosiose mokyklose nėra efektyvus. Daugiau nei trečdalis pramonės inžinerijos studentų studijas nutraukia, 81 proc. studijas baigusių  ir įsidarbinusių dirba kitą, nei pramonės inžinerijos, darbą. Todėl siekiant, kad darbo rinka pasipildytų 15 pramonės inžinerijos specialistų, į aukštąsias mokyklas ir toliau reikia priimti apie 100 studentų. Žvelgiant iš valstybinės perspektyvos, šios investicijos atrodo nepasvertos“, – sako G. Jakštas.

Anot tyrimo rengėjų, verta atkreipti dėmesį, kad daliai aukštąjį išsilavinimą kolegijose pasirinkusiųjų, atsižvelgiant į jų vėliau pasirenkamą profesinį kelią, būtų užtekę profesinės mokyklos išsilavinimo. Inžinerijos studijas kolegijose baigusieji dažniausiai įsidarbindavo elektromechanikais, elektrikais, transporto priemonių bei elektroninės įrangos mechanikais ir taisytojais, metalo apdirbimo staklių derintojais ir operatoriais – visus šiuos specialistus per trumpesnį laiko tarpą rengia profesinės mokyklos.

Pramonės stiprinimas – regionų klestėjimo sąlyga

Neefektyvus specialistų rengimas tampa itin aktualus, kai kalbama apie užsienio investicijų į gamybos sritį pritraukimą. Anot „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, reikia ruoštis galimam kvalifikuotų specialistų stygiui.

„Po poros metų pilnu pajėgumu pradės veikti pramonės milžinių – „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ gamyklos, atrieksiančios nemažą dalį darbo rinkos. Jeigu iki to laiko nepasirūpinsime specialistų rengimo efektyvumu, bus kur kas sunkiau sulaukti naujų tokio masto investicijų, kurios, savo ruožtu, galėtų stipriai prisidėti prie regionų klestėjimo“, – mano „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.

Kalbant apie regionų potencialo stiprinimą, ataskaitos rengėjai nurodo, kad didesnis dėmesys 10-ties gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos (STEAM) atviros prieigos centrų regionuose įsteigimui padėtų užtikrinti, kad visos šalies moksleiviai turėtų geresnes galimybes siekti tiksliųjų profesijų.

Verslo įsitraukimas į specialistų rengimą – būtinas

Anot tyrimo rengėjų, rinkos pokyčius padėtų atliepti didesnis verslo atstovų įsitraukimas į naujų, jiems aktualių programų kūrimą ir įgyvendinimą. Bendradarbiavimo formatų yra ir daugiau – nuo galimybių stažuotis pažangiose įmonėse iki bendrų laboratorijų ir tyrimų centrų tarp įmonių ir universitetų.

Pasak LINPRA prezidento Tomo Jaskelevičiaus, šiuo metu pažangios pramonės inžinerijos įmonės iš darbuotojų, visų pirma, tikisi specialybės pagrindų – žinių apie medžiagų atsparumą, 3D modeliavimą, geometriją, gebėjimą projektuoti su SolidWorks ar panašiomis programomis. Prie šitų pagrindų, kuriuos, anot p. Jaskelevičiaus, suteikia universitetai ir kolegijos, prisideda gebėjimas dirbti su programinio valdymo staklėmis bei anglų kalbos žinios.

„Vienas iš būdų padėti studentams įgyti vienodai stiprių teorinių ir praktinių įgūdžių būtų pritaikyti Vokietijoje paplitusią dualinę mokymo sistemą. Pagal šią sistemą studentai gauna teorinių žinių švietimo įstaigoje, tuo pačiu metu dirbdami įmonėje, kuri suteikia jiems praktinius įgūdžius. Tai padėtų įmonėms greičiau parengti darbuotojus, o studentams sutaupytų dvejus mokslo metus“, – mano p. Jaskelevičius.

Apie tyrimą

Siekdamos įvertinti, kaip Lietuvos darbo rinkai ir formaliojo švietimo sistemai sekasi spręsti inžinerijos specialistų trūkumo problemą bei ruoštis naujų technologijų paskatintiems pokyčiams, savo jėgas suvienijo trys organizacijos – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) bei tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Šių bendrų pastangų rezultatas – išsamus ir įvairiapusiškas inžinerinei pramonei aktualių specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei paklausiausių darbuotojų kompetencijų tyrimas. Jame  sukaupti LAMA BPO ir Švietimo informacinių technologijų centro (ITC) renkami bei inžinerinės pramonės sektoriaus įmonių  apklausos ir interviu programos metu surinkti duomenys.

Tyrimą peržiūrėti galima ČIA. 

/by
,

Balandžio 11 d. | 8:45–11:00 val. | UAB „CIE LT Forge“, Stoties g. 12, Marijampolė 

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Marijampolės regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvų eksportą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki balandžio 10 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:45 Registracija, kava.
09:00 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
09:20 Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius).
09:40 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
10:00 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Lukas Baškys („SME Finance“ pardavimų vadovas).
10:30 Kaip ženkliai padidinti pardavimus eksporto rinkose? Mindaugas Voldemaras (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
11:00 Pabaiga

/by

Šaukiamas visuotinis 2019 m. LINPRA narių susirinkimas

,

Asociacijos prezidiumo posėdžio 2019-01-24 nutarimu, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA visuotinis narių susirinkimas šiais metais šaukiamas balandžio 16 d. Kviečiame REGISTRUOTIS ir dalyvauti!

REGISTRACIJA

Data ir laikas: 2019 m. balandžio 16 d. 13 val.
Vieta: VGTU „LinkMenų fabrikas“, Kūrybiškumo ir inovacijų centras, Linkmenų g. 28, VILNIUS

Susirinkime kviečiami dalyvauti įmonių atstovai arba įgalioti asmenys.

Susirinkimo darbotvarkė:
11:00 – 13:00 uždaras Prezidiumo posėdis

13:00 – 13:30 DALYVIŲ REGISTRACIJA

13:30 – 14:30 LINPRA VEIKLOS METŲ ATASKAITA:

  • Asociacijos 2018 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas;
  • Asociacijos 2018 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimas;
  • Revizijos komisijos 2018 m. darbo ataskaitos patvirtinimas;
  • LINPRA veiklos planai 2019 m.;
  • Kiti klausimai.

14:30 – 16:00 KVIESTINIŲ SVEČIŲ PRANEŠIMAI IR DISKUSIJA

  • Mantas Andriuškevičius, Kiwa-Inspecta gen. direktorius. Pranešimas apie procesų svarbą.
  • Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. Pridėtinė vertė XXI amžiaus ekonomikoje.
  • Diskusija su LINPRA įmonėmis. Procesų valdymas ir skaitmeninimas. Iššūkiai, su kuriais susiduriame. Ką daryti?

Susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys susirinkime turi vieną balsą. Visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį.

Asociacijos narys – juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių.

Atvykstant į susirinkimą būtina turėti asmens tapatybės dokumentą, įgaliotieji asmenys turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Su sprendimų dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo projektais, taip pat su kitais dokumentais, kurie turi būti pateikti visuotiniam narių susirinkimui ir informacija susijusia su nario teisių įgyvendinimu, nariai gali susipažinti asociacijos buveinėje: Savanorių pr. 176C – 803, LT-03154 Vilnius, Lietuvos Respublika.

Papildoma informacija teikiama Tel. 8 5 231 2520 arba el. p. info@linpra.lt.

Direktorius Darius Lasionis

 

/by

Įvyko ketvirtoji tarptautinė pramonės skaitmeninimui skirta konferencija

,

Įvyko ketvirtoji tarptautinė konferencija „Making Industry 4.0 real“ ir konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“ apdovanojimai, kuriuos organizavome kartu su partneriais Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai ir INFOBALT. Renginys sutraukė beveik 400 skaitmeninėmis technologijomis besidominčių verslo, mokslo, valdžios atstovų. Dėkojame visiems pranešėjams, rėmėjams ir dalyviams, taip pat konkurso globėjai Ekonomikos ir inovacijų ministerija, komisijos nariams, projektui Diginno BSR, LINPRA nariams.

Konkursu siekėme įvertinti ir išskirti daugiausiai gamybos procesų skaitmeninimo srityje pasiekusio verslo įmones. Laimėtojomis tapo: mažos ir vidutinės įmonės kategorija – Ortho Baltic; Didelės įmonės kategorija – Baltik vairas; Publikos prizas – Peikko Lietuva. Nuoširdžiai sveikiname! 

Plačiau apie konferenciją ir apdovanojimus ČIA.

Nuotraukų foto albumas: LINPRA Facebook.

Konferencijos programa.

Dalyvių pranešimai:

 

/by

LINPRA nariai UMP Technika atidaro naują įrengimų gamyklą

#LINPRAnariai

Kovo 1 dieną Ukmergėje oficialiai atidaroma nauja Baltic-American Concord įmonių grupei priklausanti gamykla UMP Technika. Pagrindiniai bendrovės veiklos produktai: hidraulinis briketų gamybos presas, šieno ir šiaudų smulkintuvas. Į gamyklą investuota 1,5 mln. eurų, o planuose – plėtra.

Įrengimų gamyboje – ne naujokai

Baltic-American Concord įmonių grupei priklauso 4 gamyklos. Trys iš jų veikia baldų industrijoje ir viena – UMP Technika – metalo pramonės atstovė.

Įmonės UMP Technika vadovas Vilius Domarkas teigia, kad briketavimo presų gamybos poreikis atėjo organiškai: „Mūsų baldų pramonės įmonės pagamina daug antrinio produkto – pjuvenų, žievės, skiedros – daugiau kaip 20 tūkst. tonų per metus. Vienas iš įmonių uždavinių – beatliekė gamyba, kurios pagrindas – visos žaliavos realizacija. Kurui skirtų medžio briketų gamyba – puiki galimybė, todėl hidraulinį briketų gamybos presą pasigaminome sau, o paskui šį produktą pasiūlėme taip pat ir rinkai“.

Metalo apdirbimo ir įrengimų gamybos verslą įmonių grupė vysto nuo 2004 metų, o prieš 5 metus buvo įsteigta ir tuo užsiimanti atskira įmonė. Bendrovės UMP Technika produktų kataloge taip pat – šieno ir šiaudų smulkintuvas, reikalingas daugiausiai žemės ūkiu besiverčiantiems verslininkams, planuose – ir kiti įrengimai.

Briketų gamybos verslą dažniau parduoda užsienio rinkoms

Per visą veiklos laikotarpį parduoti daugiau nei 600 įrengimų nukeliavo į daugiau kaip 25 šalis. Bendrovė sėkmingai dirba su atstovais – produktą galima įsigyti Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rumunijoje ir kitur veikiančiose įmonėse.  Lietuvoje parduota ir veikia apie 100 briketavimo presų.

„Briketų gamybos presas tai – arba verslas, arba sprendimas verslui. Produktas labiau skirtas ne fiziniams asmenims, o gamybos įmonėms, todėl siūlomas ne tik Lietuvos rinkai. Apie eksporto galimybes domėjomės dar prieš pradėdami gamybą, tačiau tarptautiškumas negąsdino: jau turime patirties –  didžioji dalis kitų grupės įmonių produktų taip pat eksportuojami,“ – apie pardavimų rinkas pasakoja V. Domarkas.

Įrengimų gamyba – daug žadanti veikla

Įmonių grupės vadovas Audrius Dabužinskas teigia, kad jeigu produkto gamybos sprendimas atėjo organiškai, tai naujos gamyklos statyba buvo gerai suplanuotas ir pasvertas veiksmas: „Iki šiol UMP Technika veikė kitos bendrovės patalpose ir galėtų sėkmingai veikti toliau, jeigu nematytumėm potencialo. Tačiau apsukos didėja, užsakymų turime pakankamai ir matome, kad su turimais resursais vis sudėtingiau patenkinti klientų poreikius. Tuo tarpu veikla – pelninga. Pernai įmonės pardavimai augo 50% ir pasiekė 3,5 mln. Eurų. Sustoti neketiname, sieksime, kad bendrovės tempai tik didėtų, o dirbant naujoje, erdvesnėje gamykloje, tokie tikslai daug paprasčiau pasiekiami“.

Anot A. Dabužinsko, nauja gamykla įrengta atsižvelgiant į produkto gamybos specifiką ir procesus, įdiegtos modernios technologijos, todėl gamyba spartės, o darbo sąlygos – gerės: „statydami naują gamyklą apgalvojome kiekvieną gamybos etapą: buvo išanalizuoti technologiniai procesai, pasitelkta profesionalių projektuotojų pagalba, dirbo stiprus rangovas. Mąstėme ir apie žmones: norime, kad dirbti būtų maloniau ir lengviau,“ – teigia A. Dabužinskas.

Planuose – plėtra ir nauji gaminiai

„Per kelis ateinančius metus ketiname 20 proc. didinti darbuotojų skaičių. Daugiausiai – gamyboje, tačiau neišvengiamai plėsis ir administracija. Planas labai realus, nes ketiname pradėti naujo produkto – pakavimo linijos gamybą. Prototipą jau turime, atstovams ir partneriams pristatėme, žinome, kad poreikis yra, tad netrukus pradėsime jį siūlyti užsienio rinkoms,“ – apie planus pasakoja UMP Technika vadovas.

Baltic-American Concord įmonių grupė vienija 4 gamybines įmones, 3 iš jų veikia baldų pramonės srityje: Užmojai su garantijomis – pirminio medienos paruošimo bendrovė, Apvalūs medžio gaminiai – baldinių kaiščių ir lazdelių gamintoja, Universalūs medžio produktai – medžio masyvo baldų ir komponentų gamintoja bei UMP Technika – įrengimų gamintoja.

/by
,

Kovo 5 d. | 8:15–10:30 val. | AB mašinų gamykla „Astra“ salė, Ulonų g. 33

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Alytaus regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, metų pradžioje apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą, alternatyvius finansavimo įrankius verslui, efektyvų eksportą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki kovo 1 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:15 Registracija, kava.
08:30 LINPRA veikla ir verslui kuriama vertė. Andrius Vilkauskas (KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas).
08:50 Iššūkiai ir galimybės Lietuvos inžinerinėje pramonėje. Darius Lasionis (LINPRA direktorius), Rokas Bekeris (LINPRA eksporto vystymo projektų vadovas).
09:10 Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
09:35 Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui. Lukas Baškys („SME Finance“ pardavimų vadovas).
10:00 Kaip ženkliai padidinti pardavimus eksporto rinkose? Mindaugas Voldemaras (UAB „Seifuva“ valdybos narys).
10:30 Pabaiga.

/by

Parodoje „Studijos 2019“ – dėmesys profesiniam mokymui

,

Vasario 7–9 d. Litexpo vykusioje parodoje „Studijos 2019“ inžinerinės pramonės sektoriui atstovavo ir karjeros galimybes pristatė LINPRA nariai. Kartu su partneriais Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras ir Robotikos mokykla pristatėme projektą 4Change: Industry 4.0 Challange: Empowering Metalworkers For Smart Factories Of The Future! Projekto stende vyko konsultacijos, 3D spausdinimo įrangos ir robotų pristatymas. Projekto vadovas Gintaras Rimša savo pranešime Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2019 akcentavo inžinerinių kompetencijų, skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimo prisitaikyti kintančioje aplinkoje svarbą. Tai – ateities profesijų pagrindas.

Projektas 4Change – viena iš priemonių, siekianti stiprinti pramonės darbuotojų įgūdžius. Šiuo projektu yra formuojamos ir atnaujinamos mokymo programos, kurios padės besimokantiems įgyti aktualias skaitmenines, verslo žinias ir pritaikyti jas modernioje darbo rinkoje. Į projekto partnerių susitikimą susirinkę kolegos iš Latvijos, Estijos ir Vokietijos apsilankė Studijų parodoje ir aptarė paskutinio projekto etapo eigą.

4Change projektas jau baigiamas įgyvendinti. Šiuo metu vyksta jo pilotavimo etapas. Gavus pilotavime dalyvavusiųjų grįžtamąjį ryšį, bus atlikti paskutiniai projekto medžiagos, vadovėlio, mokomųjų testų atnaujinimai. Galutinis rezultatas bus pristatytas baigiamojoje projekto konferencijoje, kuri įvyks spalio 17 d. Vilniuje.

Projekto pristatymo „Studijos 2019“ parodoje foto albumas – LINPRA FB puslapyje.

 

/by

Europos technologijų pramonės asociacija ORGALIM pristato pramonės viziją 2030

2019 m. įvykiai – Brexit, naujo Europos Parlamento rinkimai, tarptautiniai santykiai ir kita – Europos pramonei gali atnešti iššūkių ir pokyčių. Siekdama šiomis aplinkybėmis ir toliau sėkmingai atstovauti Europos pramonės interesams ir sutelkti politikos formuotojų dėmesį, Europos technologijų pramonės asociacija Orgalim parengė kampaniją „2030: pramonės vizija atsinaujinančioje Europoje“. Ši iniciatyva politikos formuotojams pristato darbotvarkę, kuri remia Europos technologijų sektorių ir prisideda prie Europos ekonomikai bei visuomenei palankios ateities.

„Nepaisant būsimų iššūkių, dabar yra ir didelių galimybių laikas“, – teigia „Orgalim“ generalinis direktorius Malte Lohan. „Mūsų 2030 m. vizija pristato konkurencingą Europą, kurioje vystomos inovacijos, klesti pramonė, technologinė pažanga atliepia visuomenės poreikius, gerėja žmonių gyvenimo kokybė ir tuo pačiu skatinamas tvarumas, kad mūsų planetos ateitis būtų žalesnė, švaresnė ir grynesnė“.

Orgalim atstovauja technologijų ir inžinerinei pramonei – tai didžiausias pramonės sektorius su 11 milijonų darbuotojų. Tai svarbi varomoji pasaulinės pramonės dalis, nuolat auganti ir besiplečianti už Europos ribų – trečdalį Europos gamybos eksporto sudaro būtent technologijų pramonė. Orgalim pristatyta programa yra svarus pareiškimas vykstančiose diskusijose dėl Europos ateities. Kampanija išskiria rekomendacijų sąrašą, orientuotą trimis esminėmis veiklos kryptimis:

  • Palaikyti ir skatinti Europos pramonės transformacijos procesus (tokiose srityse kaip: AI, kibernetinis saugumas, duomenų sistema, tinklo infrastruktūra, įskaitant 5G etc.).
  • Skatinti Europos pramonės ilgalaikę lyderystę pasaulyje (veiklos sritys: atvira, taisyklėmis pagrįsta prekyba, ES investicijos bei mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, vidaus rinkos sistema, reguliavimas etc.).
  • Socialinius iššūkius paversti teigiamais rezultatais (veiklos sritys: perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, tvarus išteklių naudojimas, tvarus judumas, skaitmeniniam pasauliui ir darbo rinkai pritaikyta švietimo ir mokymo sistema etc.)

Šias esmines žinutes Orgalim aktyviai komunikuos artimiausioje ateityje. „Šiuo laikotarpiu mums reikalinga stipri politinė lyderystė, kaip pagrindas klestinčiai ir tvariai Europos ateičiai“, – teigia M. Lohan. „Laikas veikti dabar – mūsų pramonės šakos yra pasirengusios atlikti savo vaidmenį.“

Daugiau informacijos – oficialiame atnaujintame Orgalim interneto puslapyje ČIA.

* LINPRA yra Europos technologijų pramonės asociacijos Orgalim narė ir atstovauja Lietuvos interesams. 2018 m. pabaigoje dalyvauti naujos Orgalim Direktorių Valdybos veikloje dviejų metų kadencijai buvo paskirtas ir LINPRA direktorius Darius Lasionis.

/by

LINPRA įmonės investuoja į inovacijas, bendri sektoriaus rodikliai nuosekliai auga

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos inžinerinė pramonė nuosekliai stiprina konkurencingumą, taip pat kaip visoje Europoje neatsilieka nuo Pramonė 4.0 tendencijų ir išlieka vienu svarbiausių sektorių auginant šalies ekonomiką. Nors inžinerinės įmonės susiduria su įvairiais iššūkiais (kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, švietimo sistemos pertvarkos būtinybė, skaitmeninių transformacijų svarba etc.), jos geba išlaikyti efektyvumą ir augimą. Net ir su sąlyginai panašiu darbuotojų skaičiumi, įmonės pagamina, parduoda ir eksportuoja vis daugiau.

2018 m. metų pabaigoje LINPRA kompetencijų centras VšĮ „Intechcentras“ inicijavo ir atliko apdirbamosios gamybos ir siauresnio inžinerinės pramonės sektoriaus penkerių metų laikotarpio veiklos tyrimą, kuris rodo augimo tendencijas daugelyje sričių, tarp jų – didėjančias investicijas į įmonių modernizavimą, skaitmenines transformacijas.

INVESTICIJOS Į MODERNIZAVIMĄ IR INOVACIJAS  

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje kasmet auga investicijų į modernizavimą, atsinaujinimą dydis, tiek bendrai Lietuvos apdirbamojoje gamyboje, tiek ir konkrečiai LINPRA asociacijoje veikiančiose įmonėse. LINPRA įmonės modernizavimui skiria vis daugiau finansinių išteklių, skaičiuojant nuo apyvartos – per paskutinius 5 metus investicijos į atnaujinimą įmonėse vidutiniškai padidėjo daugiau nei dvigubai.

LINPRA narių investicijos į modernizavimą / atnaujinimą, % nuo apyvartos

Maždaug du kartus išaugo ir LINPRA įmonių investicijos į MTEP – 2013 m. jos sudarė 2,42 % nuo apyvartos, o 2017 m. pasiekė 4,88 %. Tyrimas parodė, kad praktiškai kiekvienais metais visos LINPRA įmonės investuoja į inovacinę veiklą: produktų kūrimą/tobulinimą, technologijų diegimą, organizacinių inovacijų diegimą. Investuodamos į inovacijas, įmonės daugiausiai dėmesio skiria produktų kūrimui / tobulinimui.

PROCESŲ SKAITMENINIMAS

Ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje LINPRA įmonės savo pasirengimą ir dabartinį lygį kol kas dar vertina vidutiniškai ir gana kritiškai, tačiau vienareikšmiškai akcentuoja skaitmeninimo procesų svarbą. Ateityje įmonės planuoja didinti savo konkurencingumą tikslingai investuodamos į šias pagrindines kryptis:

  • Skaitmeninių technologijų diegimą.
  • Darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Tarp skaitmeninių technologijų, kurias įmonėms diegti aktualiausia, yra šios:

  • Gamybos procesų įranga
  • Įmonės išteklių valdymo sistema
  • Operatyvaus gamybos valdymo sistema
  • Išmanieji sensoriai
  • Automatika ir automatizavimo technologijos ir kt.

ATLYGINIMAI

Vertinant darbo užmokestį, inžinerinė pramonė yra viena iš patraukliausių sričių. Vien tarp LINPRA narių per paskutinius 5 metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 30 proc. – apie 300 EUR, kas yra ganėtinai reikšmingas pokytis, lyginant su vidurkiu Lietuvoje. Fiksuojama, jog LINPRA narių mokami atlyginimai yra ženkliai didesni lyginant su Lietuvos ūkiu. 2013 m. vidutinė alga Lietuvos ūkyje buvo 646,3 Eur, kai tuo tarpu tarp LINPRA narių atlyginimai siekė 900,39 Eur. 2017 m. visoje Lietuvoje šis rodiklis buvo 840,8 Eur, kai LINPRA narės mokėjo 1199,40 Eur.

Atlyginimų augimas LINPRA narių įmonėse

APYVARTA

Per 2017 m. Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus apyvarta ženkliai išaugo:

  • Tarp TOP 5 didžiausią apyvartą generuojančių sektorių apdirbamoji gamyba užima antrą vietą.
  • Inžinerinės pramonės sektorius bendrame apdirbamosios gamybos sektoriuje generuoja 16,51 % apyvartos per pastaruosius penkerius metus.
  • 2017 m. inžinerinės pramonės apyvarta pasiekė 3,9 mlrd. Eur.

Inžinerinės pramonės apyvartų suma, mln. Eur

EKSPORTAS

Apdirbamosios gamybos eksporto apimčių dinamika 2013–2016 m. buvo nestabili, ženklus augimas įvyko tik per 2017 m. Tuo tarpu inžinerinės pramonės eksporto mastai didėjo stabiliai ir 2017 m. sudarė ~2,9 mlrd. Eur.

Inžinerinės pramonės eksporto apimtys C22, C24-C30 sektoriuose, mln. Eur

DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Apdirbamosios gamybos sektorius ir toliau išlieka vienas iš daugiausiai darbuotojų įdarbinančių sektorių Lietuvoje. Išskiriant inžinerinės pramonės sričių įmones, vyrauja panaši augimo dinamika kaip ir bendrai apdirbamojoje gamyboje. 2013 m. sektoriuose, kurie apima LINPRA narių veiklos sritis, buvo įdarbinta 38 514 darbuotojų, o 2017 m. vidutiniškai dirbo jau 49 240 darbuotojų.

***

Apibendrinant, pastaruosius penkis metus apdirbamosios gamybos pramonės kuriama pridėtinė vertė auga. Augimas yra pastebimas ir inžinerinės pramonės srityje. Kalbant apie LINPRA nares, per paskutinius 5 metus padidėjo jos narių indėlis į bendrą apdirbamosios gamybos ir inžinerinės pramonės kuriamą pridėtinę vertę: pridėtinės vertės dalies augimas visoje apdirbamojoje gamyboje siekia 5,5 %, o inžinerinėje pramonėje šios dalies augimas yra dar didesnis – 19 %.

 

/by