Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
(Pirma straipsnio dalis ČIA; Antra straipsnio dalis ČIA)
Kalbant apie inžinerinę pramonę, pastaraisiais metais Lietuvoje didelį proveržį rodė ir ateityje nemažai potencialo turės plastikų pramonė, kuri dabar daug investuoja į modernizavimą. Atmetus chemijos ir naftos produktų gamintojus, plastiko įmonių gamybos apimtys per šiuos metus išaugo 6,5 proc. Šiemet įspūdingą augimą pademonstravo dar du Lietuvos inžinerinės pramonės segmentai: metalo gaminių sektoriuje gamybos apimtys šių metų pirmą pusmetį išaugo penktadaliu; elektronikos segmentas šiemet gamybos apimtis padidino 30 proc.
Bendra Lietuvos inžinerinės pramonės gamyba 2019 m. pirmą pusmetį augo 10,8 proc. – dvigubai sparčiau nei bendra Lietuvos pramonė. Negana to, šiuo metu gamybos apimtys Lietuvos inžinerinėje pramonėje beveik dvigubai viršija prieškrizinį lygį – tuo metu, kai visa Lietuvos pramonė gamina „tik“ 56 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę. Prastų euro zonos pramonės rodiklių kontekste šie Lietuvos pramonės skaičiai atrodo išties įspūdingai ir teigiamai stebina.
Žvelgiant globaliai į ateitį, maždaug 2030 m. Lietuvos inžinerinei pramonei gali atnešti ir grėsmių, ir galimybių – perėjimas prie elektromobilių lems struktūrinius pokyčius. Grėsmė tame, jog iki 2030 m. pradės keistis automobilių gamybos įpročiai, visas globalus sektorius patirs didelį šoką, automobilių pramonėje ženkliai mažės darbuotojų skaičius, nes elektromobilių gamyboje jų nebereikės tiek daug. Pirmiausiai tai atsilieps vidaus degimo variklių gamintojams. Tačiau tai bus paklausi galimybė vystytis baterijų gamintojams ir kitiems, specifiniams verslams elektromobilių pramonėje. Į tai verta atkreipti dėmesį ir Lietuvos įmonėms – stebėti, kaip keičiasi gamybos struktūra ir kur yra naujos galimybės.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/03/Linpra_cover.jpg9601440linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-11-06 05:48:422019-11-06 05:48:43Kuris sektorius / pramonės šaka turi didžiausią potencialą Lietuvoje kurti daugiausiai pridėtinės vertės? (III)
Siekiant paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės pakraipos profesinį mokymąsi, aukštąsias studijas ir karjerą, nuo 2016 metų pradžios Lietuvos moksleiviams ir visiems, besidomintiems inžinerija, duris atveria mobili STEAM laboratorija – Infomobilis. LINPRA koordinuojama profesinio orientavimo priemonė lankosi Lietuvos mokyklose, mokymo įstaigose, miestų šventėse ir kituose atviruose renginiuose. Šios priemonės tikslas – sudominti ir paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės pakraipos profesinį mokymąsi, aukštąjį mokslą ir karjerą.
Infomobilyje, kurio ilgis siekia 17,5 m, įdiegtos moderniausios inžinerinės technologijos, kurias savo rankomis gali išbandyti laboratorijos ant ratų lankytojai. Sparčiai progresuojant ir vystantis pramonei, STEAM laboratorijos įranga šiais metais buvo atnaujinta gavus Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados finansavimą. Vokietija šiems autobusams paruošti skyrė 62 100 eurų. Autobusuose galima gyvai susipažinti su modernia inžinerine technika: kompiuterių ir programinė įranga, 3D spausdintuvai, daiktų interneto sistema, automatizuota išmaniosios gamybos linija (robotai ir konvejeris), lazerinio pjovimo staklės, mobili elektros laboratorija, lazerinis lauko projektorius, suvirinimo simuliatorius, virtualios realybes akiniai, tekinimo ir frezavimo staklės, įvairūs mokomieji stendai, kitos edukacinės priemonės. Pamynus dviratį-generatorių, galima sužinoti, kiek skiriasi įvairių šviesos, garso ir šilumos šaltinių suvartojamas elektros kiekis bei parodyti, kad klasikinių amatų, frezavimo ir gręžimo reikės ir ateityje. Mokiniai čia gali iš arti pažinti gamtamokslinius dalykus ir matematikos bei technologijų meno (dizaino) pasaulius, atrasti inžinerinės pramonės specialybes, suprasti specialistų darbo procesus.
Vasarą Infomobilis buvo pristatytas vilniečiams Rotušės aikštėje, taip pat dalyvavo tokiuose renginiuose kaip Laisvės Piknikas, didžiausios Baltijos šalyse KTU Karjeros dienos Wanted ir kiti. Džiugu, kad šį rudenį Infomobiliai sulaukia nemažai susidomėjimo iš Lietuvos regionų ir didžiųjų miestų pavienių mokyklų.
Profesinio orientavimo tikslais LINRA inicijuoja jaunimui skirtus edukacinius-pažintinius renginius Lietuvos miestuose „Inžinerinės pramonės dienos“. Jų metu Infomobiliai lankysis mokyklose, juose vyks praktiniai užsiėmimai. Ekspertai ir vietinių inžinerinių įmonių atstovai kviečiami pristatyti sektorių ar savo įmonę moksleiviams skirtose mini konferencijose, taip pat organizuojamos moksleivių ekskursijos į bendradarbiaujančias vietines gamybos įmones.
Kviečiame įmones prisidėti prie šios iniciatyvos ir tapti inžinerinės pramonės ambasadorėmis įvairiuose miestuose, mokyklų bendruomenėse, palaikyti idėją organizuoti renginį skirtinguose miestuose ir jį paremti.
Jeigu norite bendradarbiauti organizuojant „Inžinerinės pramonės dienas“ moksleiviams jūsų mieste arba kad Infomobilis tiesiog atvyktų į jums aktualią mokyklą – susisiekime.
STEAM laboratorijos – Infomobilio projektą įgyvendina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su partneriais Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru ir Praktinio mokymo akademija. Projekto metu siekiama bendradarbiavimo tarp Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, savivaldybių ir švietimo įstaigų.
Vyriausybė posėdyje pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašui. Juo turės būti vadovaujamasi rengiant pameistrius. Svarbų indėlį rengiant šios tvarkos aprašą ir siekiant jos patvirtinimo padarė LINPRA švietimo srities ekspertai: Viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, Prezidiumo narys, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas, LINPRA narių Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius ir kiti.
Pameistrystė – tai mokymo organizavimo forma, kai mokiniai didžiąją laiko dalį, 70 proc., mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra, pas darbdavį įmonėse, o likusius 30 proc. mokymo įgyvendina profesinio mokymo įstaiga.
Tai ypač aktualu ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu. Pasak Gintauto Kvietkausko, Ketvirtoji pramonės revoliucija, dirbtinis intelektas, kiti automatizacijos veiksniai stipriai keičia darbo rinką, atsiranda naujos darbo funkcijos, kurios keičia įvairias profesijų grupes. Profesinis mokymas ir pameistrystė yra vienas iš būdų, kaip sparčiai prisitaikyti ir atliepti darbo rinkos poreikius.
Už pameistrystės procesų koordinavimą pagal patvirtintą tvarkos aprašą bus atsakingas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Jis darbdaviams, norintiems mokyti pameistrius, pasiūlys įstaigas, kurios galėtų vykdyti profesinio mokymo programą darbdaviui ir įstaigai susitarus, o tais atvejais, kai tokios profesinio mokymo programos nėra parengtos, – inicijuos naujos reikiamos programos rengimą. Pagal formalias ir neformalias profesinio mokymo programas pameistrystę galės inicijuoti mokymo programų teikėjai, įmonės, mokiniai, darbuotojai.
Teikėjams ir darbdaviams nustatyta prievolė bendradarbiauti planuojant ir įgyvendinant profesinį mokymą ir rekomenduojama jiems pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurioje galėtų būti įrašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo trukmės, sutarties vykdymo sąlygų, Vyriausybės nutarime nenumatytų įsipareigojimų.
Pameistrystės būdu besimokančiųjų daugės
„Sudarome sąlygas plėsti praktinį profesinį mokymą darbo vietoje, skatiname profesinio mokymo įstaigas glaudžiai bendradarbiauti su verslu. Pameistrystė profesiniame mokyme dalyvaujant darbdaviui leidžia derinti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą. Norintiesiems įgyti profesiją pameistrystė suteikia galimybę mokytis darbo vietoje ir gauti atlyginimą už darbą, o darbdaviams – tai tiesioginė galimybė pasirengti darbuotoją pagal savo poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Taikydamos pameistrystę profesinio mokymo įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviu, kad mokinys įgytų reikiamų įgūdžių. Mokymo metu sudaromos dvi sutartys: pameistrystės darbo sutartis ir profesinio mokymo sutartis. Pameistriui sudaromas mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas, vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje.
Pameistrystės privalumai – daugiau praktinių įgūdžių mokantis darbo vietoje, sklandesnis perėjimas iš mokymosi į darbą, geresnis įsidarbinimas, glaudesnis švietimo ir verslo bendradarbiavimas, didesnė kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir paklausos atitiktis.
Tolimesnei pameistrystės plėtrai numatytas pameistrystės modelio įgyvendinimo veiksmų planas. Pameistrystės finansavimas grindžiamas paskatų profesinio mokymo teikėjams ir darbdaviams sukūrimo principu. Tam bus pasitelkiamos ES investicijos – 4,1 mln. eurų. Pameistrystei ir kvalifikacijos tobulinimui darbo vietoje skiriama 2,8 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamų ES lėšų, o praktinių įgūdžių įgijimo rėmimui ir skatinimui – 1,3 mln, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšų.
Mokinių registro duomenimis, pameistrystės forma 2018 m. mokėsi 3 449 asmenys: 862 pagal pirminio profesinio mokymo programas, 2 587 – pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Nors pameistrių skaičius 2014–2018 m. išaugo daugiau kaip du kartus, šia forma besimokančiųjų skaičius sudaro tik apie 3 proc. visų besimokančiųjų profesijos. Pameistrystės formą 2018 m. taikė apie 40 proc. profesinio mokymo įstaigų.
Tobulinant ir plėtojant pameistrystės modelį siekiama, kad 2020–2021 m. ne mažiau kaip 20 proc. baigusiųjų profesinio mokymo programas ar jų modulius bent dalį laiko būtų mokęsi pameistrystės forma.
Profesinio mokymo atnaujinimas – viena iš bendros švietimo struktūrinės reformos dalių. Vykdomas esminis švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Jo tikslas – Lietuvos visuomenę parengti dabarčiai ir ateičiai, ugdymą grindžiant 21-ojo amžiaus kompetencijomis.
Vyriausybės programoje numatyta plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį, tęstinį ir neformalųjį profesinį mokymą, suderintą su darbo rinkos paklausa. Profesinis mokymas šiuo metu atnaujinamas iš esmės, stiprinant jo kokybę ir sąveiką su darbo pasauliu, siekiant profesinių mokyklų mokiniams sutekti kompetencijas, kurios suteikia galimybes gauti norimą darbą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/10/Pameistryste.jpg37445616linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-10-24 11:23:382019-10-24 11:35:50Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip bus rengiami pameistriai
Spalio 8 d. | 8:45–11:30 val. | AB „Vakarų laivų gamykla“ (administracijos pastatas, 4 aukštas, 407 salė)Minijos g. 180, Klaipėda
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Klaipėdos regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą ir kt.
Spalio 22 d. LINPRA nariai susitiko specialiame, tik nariams skirtame renginyje: stiprinti tarpusavio ryšius, susipažinti su naujomis asociacijos įmonėmis. Po asociacijos veiklos apžvalgos aktualių pranešimų seriją pratęsė kviestiniai svečiai: Dalius Misiūnas ir Mindaugas Voldemaras apie tai, kas yra „Vadovas 4.0“ ir kokią programą gamybos įmonių vadovams siūlo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas; Aleksandr Izgorodin ir Vadimas Ivanovas apie pasaulio ekonomikos sulėtėjimą ir poveikį Lietuvos inžinerinei pramonei; Eglė Radvilė apie skaitmeninio Vilniaus miesto viziją ir iššūkius šią viziją įgyvendinant; Konstantinos Sipsas apie #Market40 projektą ir dalyvavimo jame galimybes. Scena buvo suteikta ir nariams, norintiems pasiūlyti savo paslaugas LINPRA bendruomenei.
Renginio nuotraukų albumą rasite LINPRA Facebook. Nuotraukų autorius – Artūras Žukas.
Keletas renginio pranešimų:
LINPRA. Veiklos apžvalga. Tomas Jaskelevičius, LINPRA prezidentas, ir Darius Lasionis, LINPRA direktorius
ANALITIKA. Ar pasaulio ekonomikos sulėtėjimas paveiks (ir kaip paveiks) Lietuvos inžinerinę pramonę? Aleksandras Izgorodinas, UAB „SME Finance“ analitikas, ir Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas
PROJEKTAI: MARKET 4.0: kvietimas į tarptautinę projekto veiklą plastikų ir metalo apdirbimo įmonėms. Konstantinos Sipsas, Patras universitetas, LMS, Graikija
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/10/060.jpg12802048linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-10-23 07:41:352019-10-25 04:50:22LINPRA narių rudens susirinkimas - spalio 22 d.
Projektas: „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių darbuotojų kompetencijų ugdymas didinant jų galimybes prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių bei pokyčių“ Nr.09.4.3-ESFA-K-814-01-0016
Projekto vykdytojas: Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA
Projekto įgyvendinimo trukmė: 2017 m. gegužė-2020 m. liepa
Projekto tikslas: Padidinti apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų profesines kompetencijas, užtikrinant dirbančiųjų galimybes prisitaikyti prie gamybos sektoriui keliamų iššūkių bei stiprinti organizacijų konkurencingumą rinkoje ir jų ekonominės plėtros tvarumą.
Projekto veiklos – Inžinieriniai-technologiniai bei operaciniai vadybiniai mokymai.
Inovatyvių technologijų taikymas metalo bei plastiko produktų kūrimo ir apdirbimo procesuose. Profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Specialiųjų suvirinimo technologijų profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Metalo ir plastikų apdirbimo programinio valdymo įrenginių operatorių mokymai
Elektrotechnikos ir optinės įrangos specialistų profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Gamybos procesų ir produkcijos kokybės vadybos profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Gamybos valdymo efektyvumo didinimo mokymai
Apdirbamosios pramonės įmonių projektų valdymo profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Rinkodaros, naujų produktų kūrimo ir pardavimų profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Gamybos pramonės įmonės veiklos ir gamybos procesų valdymo profesinių ir specialiųjų kompetencijų mokymai.
Profesiniai užsienio kalbų mokymai
Gamybos verslo įmonių konkurencingumą tiek vidaus, tiek išorės rinkose lemia jų produkcija, technologijos, verslo procesų modelis, organizacinė struktūra ir, svarbiausia, darbuotojų komandos „kokybė“ – darbo našumas, profesinės kompetencijos ir gebėjimai. Vertinant darbo našumą, Lietuvos inžinerinė pramonė nuo ES šalių vidurkio yra atsilikusi maždaug 30%. Konkuruojant su artimaisiais kaimynais – Čekijos, Slovakijos, Lenkijos gamintojais bandyti didinti produkcijos kainas Lietuvos gamintojai jau neturi galimybių. Įmonėms lieka vienintelė išeitis – didinti darbo našumą. Asociacija LINPRA, vienydama mechanikos, elektrotechnikos ir elektronikos gaminių, transporto priemonių ir prietaisų gamybos pramonės įmones bei susijusias mokslo ir mokymo įstaigas, siekia iš esmės padidinti šio sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, skatindama savo narių verslo technologinį ir vadybinį modernizavimą, tarpusavio bendradarbiavimą, ugdydama jų gebėjimus kurti naujus aukštos pridėtinės vertės produktus ir gerindama tam reikalingą įmonės vidinę inovacijų kultūrą.
Šio asociacijos LINPRA projekto uždavinys – tobulinti sektoriaus įmonių vadovaujančių darbuotojų, specialistų, įvairių gamybos procesų operatorių kvalifikaciją esminėse konkurencingumo užtikrinimo srityse – naujų produktų kūrimo, įvedimo į rinką ir pardavimo, produkcijos gamybos technologinio bei vadybinio modernizavimo, technologinių įrengimų valdymo ir kt.
Į projektą įsitraukė didelė grupė įvairaus dydžio ir ekonominio pajėgumo gamybos įmonių iš daugelio Lietuvos regionų, todėl tai ne tik skatina įmonių – projekto dalyvių, tarpusavio bendradarbiavimą projekto metu ir platesnę naujai įgytų žinių bei Lietuvos bei užsienio įmonių pažangios patirties sklaidą Lietuvoje, bet ir leidžia lanksčiau bei efektyviau organizuoti pačias kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas. Kita vertus, LINPRA, vykdydama šį projektą, ne tik panaudos savo patirtį ir žinias, sukauptas ankstesniuose mokymo projektuose, bet jas papildys viso apdirbamosios gamybos sektoriaus labui, tuo užtikrindama profesinių kompetencijų ugdymo veiklos gamybos pramonėje tęstinumą ir plėtrą.
Projekto tikslinė grupė – 931 gamybos darbuotojai, kuriems bus sudarytos sąlygos patobulinti esamas kompetencijas bei žinias, reikalingas gamybos operacijas atlikti kokybiškai ir efektyviai.
Projekto vertė: 685 795,00 Eurų.
Projekto partneriai: 50 gamybos įmonių-partnerių.
Projekto uždavinys: Tobulinti apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų kvalifikaciją šiuolaikinių gamybos technologijų srityje
Laukiami rezultatai:
Apmokytų investicijas gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų skaičius – 663
Dirbančiųjų, kurie dalyvavo ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją, skaičius – 931
PROJEKTAS FINANSUOJAMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS SOCIALINIO FONDO.
Į Lietuvos eksporto ir pramonės rodiklius antrąjį šių metų pusmetį reiktų žiūrėti su atsargiu optimizmu – vargu, ar Lietuvos eksportuotojai sugebės pakartoti įspūdingą pirmojo pusmečio augimo rezultatą, tačiau realu tikėtis tolesnio eksporto augimo. Pirma – šių metų pirmojo pusmečio Lietuvos eksporto augimą į viršų stipriai kėlė Brexit veiksnys; lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtinę Karalystę apimtys pirmą pusmetį išaugo net 16 proc., o JK rinka buvo antroje vietoje pagal nominalų Lietuvos eksporto augimą. Tačiau esminės įtakos šiam augimui turėjo eksportas „avansu“ – paprastai kalbant, Lietuvos eksportuotojai aktyviai pildė sandėlius Jungtinėje Karalystėje ir tokiu būdu ruošėsi galimam kietojo Brexit scenarijui. Yra didelė tikimybė, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas nebepakartos įspūdingo šuolio į JK rinką dėl kelių priežasčių. Pirma – Lietuvos eksportuotojai antrąjį pusmetį taip aktyviai nebepildys atsargų JK rinkoje – atsargas reikia kažkur laikyti ir mokėti už sandėlius. Antra – antrąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinėje Karalystėje bus kur kas mažiau palanki Lietuvos eksportui nei šių metų pradžioje. Visai neseniai svaras nukrito į dvejų metų žemumas, mažmeninės prekybos augimo tempas pradėjo pastebimai lėtėti, o UK pramonės gamyba balandį ir gegužę mažėjo. Šie veiksniai gali riboti Lietuvos eksportą į Jungtinę Karalystę, nors pirmąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinė Karalystėje dar buvo gera.
Kalbant apie Lietuvos eksporto perspektyvas, didžiausias klaustukas yra eksportas į Vokietiją. Jį tuo pat metu veiks ir teigiami, ir neigiami veiksniai. Teigiamas veiksnys – dėl rekordiškai žemo nedarbo (vos 3,1 proc.) Vokietijos vidaus rinka šiemet išliks itin stipri ir tai yra teigiamas signalas Lietuvos eksportui į Vokietiją. Pavyzdžiui, birželį mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje padidėjo beveik 4 proc. – sparčiausiai per šiuos metus. Neigiamas veiksnys – dėl nusilpusios pasaulio ekonomikos Vokietijos pramonė niekaip neišbrenda iš nuosmukio zonos, o birželio mėnesio Vokietijos pramonės nuosmukis buvo didžiausias per šiuos metus. Iš Lietuvos gamintojų kol kas gauname signalus, kad dabartinių Vokietijos pramonės apsukų pilnai pakanka, kad Lietuvos gamintojai didintų savo kontraktinės gamybos apimtis. Iš kitos pusės, objektyviai žiūrint, kuo ilgesnis bus Vokietijos pramonės nuosmukio periodas, tuo didesnė rizika kyla ir Lietuvos eksportui į Vokietijos rinką. Kol kas situacija nėra kritinė, tačiau jaučiama, kad ji užsitęsė. Inžinerinė pramonė eina paskui pasaulio ekonomiką, o jos būklė yra trapi.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/09/Germany_Lithuania.jpg29113264linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-09-17 06:31:502019-09-17 06:32:48Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (II)
LINPRA pradėjo įgyvendinti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės „Verslo klasteris LT“ projektą „Plastikų pramonės klasterio narių augimo ir eksporto skatinimas“. Iš Europos regioninės plėtros fondo skirta finansavimo suma sudaro 318 505,46 Eur.
Projektu siekiama padidinti plastikų klasterio įmonių pardavimus bei eksportą. Taip pat klasteris ketina dalyvauti Europos technologijų pramonės asociacijos Orgalim, plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, kurie padės užmegzti naujus kontaktus ir sudarys galimybę dalyvauti bendruose projektuose su kitų šalių organizacijomis ir tų organizacijų įmonėmis.
Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus įdarbinti ekspertai, kurie vykdys eksporto skatinimo ir pardavimų padidinimo veiklas, komandiruočių metu tyrinės naujas rinkas ir ieškos potencialių klientų. Taip pat bus atliktas potencialių rinkų tyrimas / analizė, kuri leis nustatyti pardavimų ir eksporto didinimo kryptis bei potencialius klientus. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir ekspertų rekomendacijas, bus įsigyta rinkodaros priemonių, skirtų Plastikų klasterio ir projekto partnerių ir jų produkcijos žinomumo padidinimui bei naujų narių pritraukimui.
Laukiami rezultatai – pasibaigus projektui, klasterio nariai įsitvirtins naujose rinkose ir ženkliai padidins savo pardavimų pajamas bei produkcijos eksportą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/09/LOGO_ESFIVP-I-1.jpg11822363linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-09-11 06:26:442019-09-11 06:26:44LINPRA pradėjo įgyvendinti projektą pagal priemonę „Verslo klasteris LT“
Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
Kokie svarbiausi akcentai inžinerinės pramonės sektoriuje per 2019 pirmą pusmetį?
Lietuvos inžinerinė pramonė ir apskritai eksportas po pirmojo 2019 m. pusmečio pateikė teigiamą siurprizą – augimo tempas yra įspūdingas. Šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją padidėjo beveik dešimtadaliu. Inžinerinės pramonės gamyba šių metų pirmą pusmetį padidėjo 11 proc., o toks augimas yra dvigubai spartesnisnei visoje Lietuvos pramonėje, kur pirmąjį pusmetį gamybos apimtys išaugo 5,4 proc. Visgi tarptautinėse rinkose, ypač Europos Sąjungoje, situacija yra trapi, Europoje dabar vyrauja dvejopos tendencijos – ir geros, ir blogos. Pagal asociacijos narių atsiliepimus matomi požymiai, jog rezultatai dėl lėtėjančios Vokietijos ekonomikos ateityje taip sparčiai nebeaugs, bet ženklaus kritimo irgi nebus.
Pagrindinis akcentas yra tai, kad padėtis tarptautinėse rinkose, nuo kurių smarkiai priklauso Lietuvos inžinerinės pramonės rodikliai, šiuo metu yra trapi ir nestabili. Pirma – dėl sulėtėjimo pasaulio ekonomikoje ir prekybos karų nustojo augti pasaulinės prekybos apimtys. Antra – galima pamatyti signalų, kad prekybos karai daro vis didesnį poveikį realiai ekonomikai. Liepos mėnesį gamybos apimtys Kinijos pramonėje augo 4,8 proc. per metus – lėčiausiai nuo 2002 m. Nors Kinijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį augo 6,2 proc., tai buvo lėčiausias augimo tempas nuo 1992-ųjų metų, kai Kinija pradėjo skelbti ketvirtinius BVP rezultatus. Pagrindinis kaltininkas – eksportas, kuris per šių metų pirmąjį pusmetį visiškai neaugo, o Kinijos eksporto į JAV apimtys šiemet susitraukė 8,4 proc.
ES rinkoje, kuriai tenka apie 80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, taip pat matome sulėtėjimo požymius – šie požymiai gerai matosi Vokietijos ekonomikoje, kuri yra stipriai priklausoma nuo pasaulio ekonomikos „sveikatos“. Vokietijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Vokietijos BVP susitraukė 0,1 proc. Nors techniškai žiūrint Vokietijos ekonomika dar nėra recesijoje, lyginant su šių metų pradžia Vokietijos ūkio būklė pablogėjo. Pavyzdžiui, antrą šių metų ketvirtį metinis BVP augimas (lyginant su 2018 m. antru ketvirčiu) Vokietijoje siekė vos 0,4 proc. ir buvo lėčiausias nuo pat 2013-ųjų metų pradžios. Pagrindinis šio pablogėjimo kaltininkas – nuo išorės rinkų smarkiai priklausanti Vokietijos pramonė, kur dėl besikaupiančių pasaulio ekonomikos problemų gamyba mažėjo nuolatos visą šių metų pirmąjį pusmetį. Pastaruoju metu gamybos apimčių sumažėjimo tempas Vokietijos pramonėje netgi paspartėjo: nuo -1,7 proc. vasarį iki -6,1 proc. birželio mėnesį. Pirmieji duomenys rodo, kad ir trečiąjį ketvirtį Vokietijos gamintojai pradėjo nuosmukio teritorijoje, tad vargu, ar trečią ketvirtį matysime Vokietijos gamybos rodiklių atšokimą. Pozityviai būtų galima vertinti tik tai, kad pastaruoju metu vokiečių pramonininkų lūkesčiai beveik neblogėjo, tačiau iš kitos pusės lūkesčiai stabiliai išlieka nuosmukio teritorijoje.
Tačiau stebina tai, kad Vokietijos pramonės nuosmukis kol kas neturėjo ryškesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Atvirkščiai – augantį Lietuvos eksporto ir pramonės gamybos apimčių augimą lėmė keli svarbūs aspektai. Pirma – vėluojanti Lietuvos eksporto rodiklių reakcija į pokyčius išorės rinkose. Kurį laiką gamintojai dar dirba pagal senas kontraktinės gamybos sutartis, kurios nėra atnaujinamos kas mėnesį. Antra – pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto į Vokietiją augimą palaikė itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje. Trečia – iki tam tikro lygio Vokietijos pramonės nuosmukis Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, kadangi tokiu atveju didėja vokiečių gamintojų interesas perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir tokiu būdu optimizuoti / sumažinti gamybos kaštus. Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerinės pramonės ir laisvų ekonominių zonų atstovai indikuoja apie padidėjusį Vokietijos įmonių interesą bendradarbiauti su Lietuvos verslu. Šią situaciją reiktų išnaudoti ir visais įmanomais būdais palaikyti augimą. Tai yra reali galimybė mums – iki tam tikro lygio blogėjanti situacija Europoje skatina tarptautinę gamybą perkelti į Lietuvą arba ieškoti naujų gamintojų tiekėjų, kurie galėtų gaminti produktus konkurencingomis kainomis. Augantys gamybos kaštai yra būdingi visai euro zonai, ne tik Lietuvai. Ir turint omenyje, kad Vokietijoje arba Danijoje atlyginimai kyla „valandomis“, Lietuva kol kas išlieka tarp patrauklių šalių gamybos vystymui. Todėl ir mūsų pramonė demonstruoja augimą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/09/Germany_Lithuania.jpg29113264linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-09-10 06:10:062019-09-10 06:43:41Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (I)
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Kaunas | 2019 lapkričio 28
KTU Slėnis „Santaka“, Integruotas mokslo, studijų ir verslo slėnis
K. Baršausko g. 59, Kaunas
Būtina REGISTRACIJA.
08:15 Registracija, kava
08:30 Eugenijus Valatka, KTU rektorius, ir Rimantė Sedziniauskienė, KTU Bendradarbiavimo vystymo skyriaus vadovė:
09:00 Andrius Vilkauskas, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas, LINPRA prezidiumo narys, ir Darius Lasionis, LINPRA direktorius:
10:00 Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ analitikas:
10:30 Andrius Jarmolajevas, UAB „IN RE“:
11:00 Laikas diskusijai, 11:30 pabaiga
Kuris sektorius / pramonės šaka turi didžiausią potencialą Lietuvoje kurti daugiausiai pridėtinės vertės? (III)
Linpra pranešimai#LINPRAekspertai
Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
(Pirma straipsnio dalis ČIA; Antra straipsnio dalis ČIA)
Kalbant apie inžinerinę pramonę, pastaraisiais metais Lietuvoje didelį proveržį rodė ir ateityje nemažai potencialo turės plastikų pramonė, kuri dabar daug investuoja į modernizavimą. Atmetus chemijos ir naftos produktų gamintojus, plastiko įmonių gamybos apimtys per šiuos metus išaugo 6,5 proc. Šiemet įspūdingą augimą pademonstravo dar du Lietuvos inžinerinės pramonės segmentai: metalo gaminių sektoriuje gamybos apimtys šių metų pirmą pusmetį išaugo penktadaliu; elektronikos segmentas šiemet gamybos apimtis padidino 30 proc.
Bendra Lietuvos inžinerinės pramonės gamyba 2019 m. pirmą pusmetį augo 10,8 proc. – dvigubai sparčiau nei bendra Lietuvos pramonė. Negana to, šiuo metu gamybos apimtys Lietuvos inžinerinėje pramonėje beveik dvigubai viršija prieškrizinį lygį – tuo metu, kai visa Lietuvos pramonė gamina „tik“ 56 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę. Prastų euro zonos pramonės rodiklių kontekste šie Lietuvos pramonės skaičiai atrodo išties įspūdingai ir teigiamai stebina.
Žvelgiant globaliai į ateitį, maždaug 2030 m. Lietuvos inžinerinei pramonei gali atnešti ir grėsmių, ir galimybių – perėjimas prie elektromobilių lems struktūrinius pokyčius. Grėsmė tame, jog iki 2030 m. pradės keistis automobilių gamybos įpročiai, visas globalus sektorius patirs didelį šoką, automobilių pramonėje ženkliai mažės darbuotojų skaičius, nes elektromobilių gamyboje jų nebereikės tiek daug. Pirmiausiai tai atsilieps vidaus degimo variklių gamintojams. Tačiau tai bus paklausi galimybė vystytis baterijų gamintojams ir kitiems, specifiniams verslams elektromobilių pramonėje. Į tai verta atkreipti dėmesį ir Lietuvos įmonėms – stebėti, kaip keičiasi gamybos struktūra ir kur yra naujos galimybės.
STEAM laboratorija – mokykloms ir miestams
Linpra pranešimaiDaugiau nuotraukų – LINPRA FB albume.
Siekiant paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės pakraipos profesinį mokymąsi, aukštąsias studijas ir karjerą, nuo 2016 metų pradžios Lietuvos moksleiviams ir visiems, besidomintiems inžinerija, duris atveria mobili STEAM laboratorija – Infomobilis. LINPRA koordinuojama profesinio orientavimo priemonė lankosi Lietuvos mokyklose, mokymo įstaigose, miestų šventėse ir kituose atviruose renginiuose. Šios priemonės tikslas – sudominti ir paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės pakraipos profesinį mokymąsi, aukštąjį mokslą ir karjerą.
Infomobilyje, kurio ilgis siekia 17,5 m, įdiegtos moderniausios inžinerinės technologijos, kurias savo rankomis gali išbandyti laboratorijos ant ratų lankytojai. Sparčiai progresuojant ir vystantis pramonei, STEAM laboratorijos įranga šiais metais buvo atnaujinta gavus Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados finansavimą. Vokietija šiems autobusams paruošti skyrė 62 100 eurų. Autobusuose galima gyvai susipažinti su modernia inžinerine technika: kompiuterių ir programinė įranga, 3D spausdintuvai, daiktų interneto sistema, automatizuota išmaniosios gamybos linija (robotai ir konvejeris), lazerinio pjovimo staklės, mobili elektros laboratorija, lazerinis lauko projektorius, suvirinimo simuliatorius, virtualios realybes akiniai, tekinimo ir frezavimo staklės, įvairūs mokomieji stendai, kitos edukacinės priemonės. Pamynus dviratį-generatorių, galima sužinoti, kiek skiriasi įvairių šviesos, garso ir šilumos šaltinių suvartojamas elektros kiekis bei parodyti, kad klasikinių amatų, frezavimo ir gręžimo reikės ir ateityje. Mokiniai čia gali iš arti pažinti gamtamokslinius dalykus ir matematikos bei technologijų meno (dizaino) pasaulius, atrasti inžinerinės pramonės specialybes, suprasti specialistų darbo procesus.
Vasarą Infomobilis buvo pristatytas vilniečiams Rotušės aikštėje, taip pat dalyvavo tokiuose renginiuose kaip Laisvės Piknikas, didžiausios Baltijos šalyse KTU Karjeros dienos Wanted ir kiti. Džiugu, kad šį rudenį Infomobiliai sulaukia nemažai susidomėjimo iš Lietuvos regionų ir didžiųjų miestų pavienių mokyklų.
Profesinio orientavimo tikslais LINRA inicijuoja jaunimui skirtus edukacinius-pažintinius renginius Lietuvos miestuose „Inžinerinės pramonės dienos“. Jų metu Infomobiliai lankysis mokyklose, juose vyks praktiniai užsiėmimai. Ekspertai ir vietinių inžinerinių įmonių atstovai kviečiami pristatyti sektorių ar savo įmonę moksleiviams skirtose mini konferencijose, taip pat organizuojamos moksleivių ekskursijos į bendradarbiaujančias vietines gamybos įmones.
Kviečiame įmones prisidėti prie šios iniciatyvos ir tapti inžinerinės pramonės ambasadorėmis įvairiuose miestuose, mokyklų bendruomenėse, palaikyti idėją organizuoti renginį skirtinguose miestuose ir jį paremti.
Jeigu norite bendradarbiauti organizuojant „Inžinerinės pramonės dienas“ moksleiviams jūsų mieste arba kad Infomobilis tiesiog atvyktų į jums aktualią mokyklą – susisiekime.
Kontaktai detalesnei informacijai: Lina Giedraitė, Vyriausioji projektų vadovė, 8 680 32177, lina.giedraite@linpra.lt.
STEAM laboratorijos – Infomobilio projektą įgyvendina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su partneriais Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru ir Praktinio mokymo akademija. Projekto metu siekiama bendradarbiavimo tarp Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, savivaldybių ir švietimo įstaigų.
Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip bus rengiami pameistriai
NaujienosŠaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Vyriausybė posėdyje pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašui. Juo turės būti vadovaujamasi rengiant pameistrius. Svarbų indėlį rengiant šios tvarkos aprašą ir siekiant jos patvirtinimo padarė LINPRA švietimo srities ekspertai: Viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, Prezidiumo narys, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas, LINPRA narių Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius ir kiti.
Pameistrystė – tai mokymo organizavimo forma, kai mokiniai didžiąją laiko dalį, 70 proc., mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra, pas darbdavį įmonėse, o likusius 30 proc. mokymo įgyvendina profesinio mokymo įstaiga.
Tai ypač aktualu ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu. Pasak Gintauto Kvietkausko, Ketvirtoji pramonės revoliucija, dirbtinis intelektas, kiti automatizacijos veiksniai stipriai keičia darbo rinką, atsiranda naujos darbo funkcijos, kurios keičia įvairias profesijų grupes. Profesinis mokymas ir pameistrystė yra vienas iš būdų, kaip sparčiai prisitaikyti ir atliepti darbo rinkos poreikius.
Už pameistrystės procesų koordinavimą pagal patvirtintą tvarkos aprašą bus atsakingas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Jis darbdaviams, norintiems mokyti pameistrius, pasiūlys įstaigas, kurios galėtų vykdyti profesinio mokymo programą darbdaviui ir įstaigai susitarus, o tais atvejais, kai tokios profesinio mokymo programos nėra parengtos, – inicijuos naujos reikiamos programos rengimą. Pagal formalias ir neformalias profesinio mokymo programas pameistrystę galės inicijuoti mokymo programų teikėjai, įmonės, mokiniai, darbuotojai.
Teikėjams ir darbdaviams nustatyta prievolė bendradarbiauti planuojant ir įgyvendinant profesinį mokymą ir rekomenduojama jiems pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurioje galėtų būti įrašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo trukmės, sutarties vykdymo sąlygų, Vyriausybės nutarime nenumatytų įsipareigojimų.
Pameistrystės būdu besimokančiųjų daugės
„Sudarome sąlygas plėsti praktinį profesinį mokymą darbo vietoje, skatiname profesinio mokymo įstaigas glaudžiai bendradarbiauti su verslu. Pameistrystė profesiniame mokyme dalyvaujant darbdaviui leidžia derinti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą. Norintiesiems įgyti profesiją pameistrystė suteikia galimybę mokytis darbo vietoje ir gauti atlyginimą už darbą, o darbdaviams – tai tiesioginė galimybė pasirengti darbuotoją pagal savo poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Taikydamos pameistrystę profesinio mokymo įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviu, kad mokinys įgytų reikiamų įgūdžių. Mokymo metu sudaromos dvi sutartys: pameistrystės darbo sutartis ir profesinio mokymo sutartis. Pameistriui sudaromas mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas, vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje.
Pameistrystės privalumai – daugiau praktinių įgūdžių mokantis darbo vietoje, sklandesnis perėjimas iš mokymosi į darbą, geresnis įsidarbinimas, glaudesnis švietimo ir verslo bendradarbiavimas, didesnė kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir paklausos atitiktis.
Tolimesnei pameistrystės plėtrai numatytas pameistrystės modelio įgyvendinimo veiksmų planas. Pameistrystės finansavimas grindžiamas paskatų profesinio mokymo teikėjams ir darbdaviams sukūrimo principu. Tam bus pasitelkiamos ES investicijos – 4,1 mln. eurų. Pameistrystei ir kvalifikacijos tobulinimui darbo vietoje skiriama 2,8 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamų ES lėšų, o praktinių įgūdžių įgijimo rėmimui ir skatinimui – 1,3 mln, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšų.
Mokinių registro duomenimis, pameistrystės forma 2018 m. mokėsi 3 449 asmenys: 862 pagal pirminio profesinio mokymo programas, 2 587 – pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Nors pameistrių skaičius 2014–2018 m. išaugo daugiau kaip du kartus, šia forma besimokančiųjų skaičius sudaro tik apie 3 proc. visų besimokančiųjų profesijos. Pameistrystės formą 2018 m. taikė apie 40 proc. profesinio mokymo įstaigų.
Tobulinant ir plėtojant pameistrystės modelį siekiama, kad 2020–2021 m. ne mažiau kaip 20 proc. baigusiųjų profesinio mokymo programas ar jų modulius bent dalį laiko būtų mokęsi pameistrystės forma.
Profesinio mokymo atnaujinimas – viena iš bendros švietimo struktūrinės reformos dalių. Vykdomas esminis švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Jo tikslas – Lietuvos visuomenę parengti dabarčiai ir ateičiai, ugdymą grindžiant 21-ojo amžiaus kompetencijomis.
Vyriausybės programoje numatyta plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį, tęstinį ir neformalųjį profesinį mokymą, suderintą su darbo rinkos paklausa. Profesinis mokymas šiuo metu atnaujinamas iš esmės, stiprinant jo kokybę ir sąveiką su darbo pasauliu, siekiant profesinių mokyklų mokiniams sutekti kompetencijas, kurios suteikia galimybes gauti norimą darbą.
Spalio 8 d. | 8:45–11:30 val. | AB „Vakarų laivų gamykla“ (administracijos pastatas, 4 aukštas, 407 salė) Minijos g. 180, Klaipėda
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Klaipėdos regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą ir kt.
Būtina REGISTRACIJA (iki spalio 7 d. 12 val.).
08:45 Registracija, kava
09:00 Arnoldas Šileika, LINPRA viceprezidentas:
09:20 LINPRA atstovai Darius Lasionis, Rokas Bekeris ir kt.:
10:20 Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ analitikas:
10:50 Andrius Jarmolajevas, UAB „IN RE“:
11:10 Laikas diskusijai, 11:30 pabaiga
LINPRA narių rudens susirinkimas – spalio 22 d.
Renginiai#LINPRAnariai #LINPRAnetworking
Spalio 22 d. LINPRA nariai susitiko specialiame, tik nariams skirtame renginyje: stiprinti tarpusavio ryšius, susipažinti su naujomis asociacijos įmonėmis. Po asociacijos veiklos apžvalgos aktualių pranešimų seriją pratęsė kviestiniai svečiai: Dalius Misiūnas ir Mindaugas Voldemaras apie tai, kas yra „Vadovas 4.0“ ir kokią programą gamybos įmonių vadovams siūlo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas; Aleksandr Izgorodin ir Vadimas Ivanovas apie pasaulio ekonomikos sulėtėjimą ir poveikį Lietuvos inžinerinei pramonei; Eglė Radvilė apie skaitmeninio Vilniaus miesto viziją ir iššūkius šią viziją įgyvendinant; Konstantinos Sipsas apie #Market40 projektą ir dalyvavimo jame galimybes. Scena buvo suteikta ir nariams, norintiems pasiūlyti savo paslaugas LINPRA bendruomenei.
Renginio nuotraukų albumą rasite LINPRA Facebook. Nuotraukų autorius – Artūras Žukas.
Keletas renginio pranešimų:
Įmonių 2 min. pristatymai:
Kompetencijos.LT
Vykstantys projektaiProjektas: „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių darbuotojų kompetencijų ugdymas didinant jų galimybes prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių bei pokyčių“ Nr.09.4.3-ESFA-K-814-01-0016
Projekto vykdytojas: Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA
Projekto įgyvendinimo trukmė: 2017 m. gegužė-2020 m. liepa
Projekto tikslas: Padidinti apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų profesines kompetencijas, užtikrinant dirbančiųjų galimybes prisitaikyti prie gamybos sektoriui keliamų iššūkių bei stiprinti organizacijų konkurencingumą rinkoje ir jų ekonominės plėtros tvarumą.
Projekto veiklos – Inžinieriniai-technologiniai bei operaciniai vadybiniai mokymai.
Gamybos verslo įmonių konkurencingumą tiek vidaus, tiek išorės rinkose lemia jų produkcija, technologijos, verslo procesų modelis, organizacinė struktūra ir, svarbiausia, darbuotojų komandos „kokybė“ – darbo našumas, profesinės kompetencijos ir gebėjimai. Vertinant darbo našumą, Lietuvos inžinerinė pramonė nuo ES šalių vidurkio yra atsilikusi maždaug 30%. Konkuruojant su artimaisiais kaimynais – Čekijos, Slovakijos, Lenkijos gamintojais bandyti didinti produkcijos kainas Lietuvos gamintojai jau neturi galimybių. Įmonėms lieka vienintelė išeitis – didinti darbo našumą. Asociacija LINPRA, vienydama mechanikos, elektrotechnikos ir elektronikos gaminių, transporto priemonių ir prietaisų gamybos pramonės įmones bei susijusias mokslo ir mokymo įstaigas, siekia iš esmės padidinti šio sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, skatindama savo narių verslo technologinį ir vadybinį modernizavimą, tarpusavio bendradarbiavimą, ugdydama jų gebėjimus kurti naujus aukštos pridėtinės vertės produktus ir gerindama tam reikalingą įmonės vidinę inovacijų kultūrą.
Šio asociacijos LINPRA projekto uždavinys – tobulinti sektoriaus įmonių vadovaujančių darbuotojų, specialistų, įvairių gamybos procesų operatorių kvalifikaciją esminėse konkurencingumo užtikrinimo srityse – naujų produktų kūrimo, įvedimo į rinką ir pardavimo, produkcijos gamybos technologinio bei vadybinio modernizavimo, technologinių įrengimų valdymo ir kt.
Į projektą įsitraukė didelė grupė įvairaus dydžio ir ekonominio pajėgumo gamybos įmonių iš daugelio Lietuvos regionų, todėl tai ne tik skatina įmonių – projekto dalyvių, tarpusavio bendradarbiavimą projekto metu ir platesnę naujai įgytų žinių bei Lietuvos bei užsienio įmonių pažangios patirties sklaidą Lietuvoje, bet ir leidžia lanksčiau bei efektyviau organizuoti pačias kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas. Kita vertus, LINPRA, vykdydama šį projektą, ne tik panaudos savo patirtį ir žinias, sukauptas ankstesniuose mokymo projektuose, bet jas papildys viso apdirbamosios gamybos sektoriaus labui, tuo užtikrindama profesinių kompetencijų ugdymo veiklos gamybos pramonėje tęstinumą ir plėtrą.
Projekto tikslinė grupė – 931 gamybos darbuotojai, kuriems bus sudarytos sąlygos patobulinti esamas kompetencijas bei žinias, reikalingas gamybos operacijas atlikti kokybiškai ir efektyviai.
Projekto vertė: 685 795,00 Eurų.
Projekto partneriai: 50 gamybos įmonių-partnerių.
Projekto uždavinys: Tobulinti apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų kvalifikaciją šiuolaikinių gamybos technologijų srityje
Laukiami rezultatai:
PROJEKTAS FINANSUOJAMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS SOCIALINIO FONDO.
Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (II)
Linpra pranešimai#LINPRAekspertai
Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
(Pirma straipsnio dalis ČIA)
Ko laukti antrame 2019 m. pusmetyje?
Į Lietuvos eksporto ir pramonės rodiklius antrąjį šių metų pusmetį reiktų žiūrėti su atsargiu optimizmu – vargu, ar Lietuvos eksportuotojai sugebės pakartoti įspūdingą pirmojo pusmečio augimo rezultatą, tačiau realu tikėtis tolesnio eksporto augimo. Pirma – šių metų pirmojo pusmečio Lietuvos eksporto augimą į viršų stipriai kėlė Brexit veiksnys; lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtinę Karalystę apimtys pirmą pusmetį išaugo net 16 proc., o JK rinka buvo antroje vietoje pagal nominalų Lietuvos eksporto augimą. Tačiau esminės įtakos šiam augimui turėjo eksportas „avansu“ – paprastai kalbant, Lietuvos eksportuotojai aktyviai pildė sandėlius Jungtinėje Karalystėje ir tokiu būdu ruošėsi galimam kietojo Brexit scenarijui. Yra didelė tikimybė, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas nebepakartos įspūdingo šuolio į JK rinką dėl kelių priežasčių. Pirma – Lietuvos eksportuotojai antrąjį pusmetį taip aktyviai nebepildys atsargų JK rinkoje – atsargas reikia kažkur laikyti ir mokėti už sandėlius. Antra – antrąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinėje Karalystėje bus kur kas mažiau palanki Lietuvos eksportui nei šių metų pradžioje. Visai neseniai svaras nukrito į dvejų metų žemumas, mažmeninės prekybos augimo tempas pradėjo pastebimai lėtėti, o UK pramonės gamyba balandį ir gegužę mažėjo. Šie veiksniai gali riboti Lietuvos eksportą į Jungtinę Karalystę, nors pirmąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinė Karalystėje dar buvo gera.
Kalbant apie Lietuvos eksporto perspektyvas, didžiausias klaustukas yra eksportas į Vokietiją. Jį tuo pat metu veiks ir teigiami, ir neigiami veiksniai. Teigiamas veiksnys – dėl rekordiškai žemo nedarbo (vos 3,1 proc.) Vokietijos vidaus rinka šiemet išliks itin stipri ir tai yra teigiamas signalas Lietuvos eksportui į Vokietiją. Pavyzdžiui, birželį mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje padidėjo beveik 4 proc. – sparčiausiai per šiuos metus. Neigiamas veiksnys – dėl nusilpusios pasaulio ekonomikos Vokietijos pramonė niekaip neišbrenda iš nuosmukio zonos, o birželio mėnesio Vokietijos pramonės nuosmukis buvo didžiausias per šiuos metus. Iš Lietuvos gamintojų kol kas gauname signalus, kad dabartinių Vokietijos pramonės apsukų pilnai pakanka, kad Lietuvos gamintojai didintų savo kontraktinės gamybos apimtis. Iš kitos pusės, objektyviai žiūrint, kuo ilgesnis bus Vokietijos pramonės nuosmukio periodas, tuo didesnė rizika kyla ir Lietuvos eksportui į Vokietijos rinką. Kol kas situacija nėra kritinė, tačiau jaučiama, kad ji užsitęsė. Inžinerinė pramonė eina paskui pasaulio ekonomiką, o jos būklė yra trapi.
LINPRA pradėjo įgyvendinti projektą pagal priemonę „Verslo klasteris LT“
Vykstantys projektai, Linpra pranešimaiLINPRA pradėjo įgyvendinti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės „Verslo klasteris LT“ projektą „Plastikų pramonės klasterio narių augimo ir eksporto skatinimas“. Iš Europos regioninės plėtros fondo skirta finansavimo suma sudaro 318 505,46 Eur.
Projektu siekiama padidinti plastikų klasterio įmonių pardavimus bei eksportą. Taip pat klasteris ketina dalyvauti Europos technologijų pramonės asociacijos Orgalim, plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, kurie padės užmegzti naujus kontaktus ir sudarys galimybę dalyvauti bendruose projektuose su kitų šalių organizacijomis ir tų organizacijų įmonėmis.
Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus įdarbinti ekspertai, kurie vykdys eksporto skatinimo ir pardavimų padidinimo veiklas, komandiruočių metu tyrinės naujas rinkas ir ieškos potencialių klientų. Taip pat bus atliktas potencialių rinkų tyrimas / analizė, kuri leis nustatyti pardavimų ir eksporto didinimo kryptis bei potencialius klientus. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir ekspertų rekomendacijas, bus įsigyta rinkodaros priemonių, skirtų Plastikų klasterio ir projekto partnerių ir jų produkcijos žinomumo padidinimui bei naujų narių pritraukimui.
Laukiami rezultatai – pasibaigus projektui, klasterio nariai įsitvirtins naujose rinkose ir ženkliai padidins savo pardavimų pajamas bei produkcijos eksportą.
Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (I)
Linpra pranešimai#LINPRAekspertai
Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
Kokie svarbiausi akcentai inžinerinės pramonės sektoriuje per 2019 pirmą pusmetį?
Lietuvos inžinerinė pramonė ir apskritai eksportas po pirmojo 2019 m. pusmečio pateikė teigiamą siurprizą – augimo tempas yra įspūdingas. Šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją padidėjo beveik dešimtadaliu. Inžinerinės pramonės gamyba šių metų pirmą pusmetį padidėjo 11 proc., o toks augimas yra dvigubai spartesnisnei visoje Lietuvos pramonėje, kur pirmąjį pusmetį gamybos apimtys išaugo 5,4 proc. Visgi tarptautinėse rinkose, ypač Europos Sąjungoje, situacija yra trapi, Europoje dabar vyrauja dvejopos tendencijos – ir geros, ir blogos. Pagal asociacijos narių atsiliepimus matomi požymiai, jog rezultatai dėl lėtėjančios Vokietijos ekonomikos ateityje taip sparčiai nebeaugs, bet ženklaus kritimo irgi nebus.
Pagrindinis akcentas yra tai, kad padėtis tarptautinėse rinkose, nuo kurių smarkiai priklauso Lietuvos inžinerinės pramonės rodikliai, šiuo metu yra trapi ir nestabili. Pirma – dėl sulėtėjimo pasaulio ekonomikoje ir prekybos karų nustojo augti pasaulinės prekybos apimtys. Antra – galima pamatyti signalų, kad prekybos karai daro vis didesnį poveikį realiai ekonomikai. Liepos mėnesį gamybos apimtys Kinijos pramonėje augo 4,8 proc. per metus – lėčiausiai nuo 2002 m. Nors Kinijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį augo 6,2 proc., tai buvo lėčiausias augimo tempas nuo 1992-ųjų metų, kai Kinija pradėjo skelbti ketvirtinius BVP rezultatus. Pagrindinis kaltininkas – eksportas, kuris per šių metų pirmąjį pusmetį visiškai neaugo, o Kinijos eksporto į JAV apimtys šiemet susitraukė 8,4 proc.
ES rinkoje, kuriai tenka apie 80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, taip pat matome sulėtėjimo požymius – šie požymiai gerai matosi Vokietijos ekonomikoje, kuri yra stipriai priklausoma nuo pasaulio ekonomikos „sveikatos“. Vokietijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Vokietijos BVP susitraukė 0,1 proc. Nors techniškai žiūrint Vokietijos ekonomika dar nėra recesijoje, lyginant su šių metų pradžia Vokietijos ūkio būklė pablogėjo. Pavyzdžiui, antrą šių metų ketvirtį metinis BVP augimas (lyginant su 2018 m. antru ketvirčiu) Vokietijoje siekė vos 0,4 proc. ir buvo lėčiausias nuo pat 2013-ųjų metų pradžios. Pagrindinis šio pablogėjimo kaltininkas – nuo išorės rinkų smarkiai priklausanti Vokietijos pramonė, kur dėl besikaupiančių pasaulio ekonomikos problemų gamyba mažėjo nuolatos visą šių metų pirmąjį pusmetį. Pastaruoju metu gamybos apimčių sumažėjimo tempas Vokietijos pramonėje netgi paspartėjo: nuo -1,7 proc. vasarį iki -6,1 proc. birželio mėnesį. Pirmieji duomenys rodo, kad ir trečiąjį ketvirtį Vokietijos gamintojai pradėjo nuosmukio teritorijoje, tad vargu, ar trečią ketvirtį matysime Vokietijos gamybos rodiklių atšokimą. Pozityviai būtų galima vertinti tik tai, kad pastaruoju metu vokiečių pramonininkų lūkesčiai beveik neblogėjo, tačiau iš kitos pusės lūkesčiai stabiliai išlieka nuosmukio teritorijoje.
Tačiau stebina tai, kad Vokietijos pramonės nuosmukis kol kas neturėjo ryškesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Atvirkščiai – augantį Lietuvos eksporto ir pramonės gamybos apimčių augimą lėmė keli svarbūs aspektai. Pirma – vėluojanti Lietuvos eksporto rodiklių reakcija į pokyčius išorės rinkose. Kurį laiką gamintojai dar dirba pagal senas kontraktinės gamybos sutartis, kurios nėra atnaujinamos kas mėnesį. Antra – pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto į Vokietiją augimą palaikė itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje. Trečia – iki tam tikro lygio Vokietijos pramonės nuosmukis Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, kadangi tokiu atveju didėja vokiečių gamintojų interesas perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir tokiu būdu optimizuoti / sumažinti gamybos kaštus. Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerinės pramonės ir laisvų ekonominių zonų atstovai indikuoja apie padidėjusį Vokietijos įmonių interesą bendradarbiauti su Lietuvos verslu. Šią situaciją reiktų išnaudoti ir visais įmanomais būdais palaikyti augimą. Tai yra reali galimybė mums – iki tam tikro lygio blogėjanti situacija Europoje skatina tarptautinę gamybą perkelti į Lietuvą arba ieškoti naujų gamintojų tiekėjų, kurie galėtų gaminti produktus konkurencingomis kainomis. Augantys gamybos kaštai yra būdingi visai euro zonai, ne tik Lietuvai. Ir turint omenyje, kad Vokietijoje arba Danijoje atlyginimai kyla „valandomis“, Lietuva kol kas išlieka tarp patrauklių šalių gamybos vystymui. Todėl ir mūsų pramonė demonstruoja augimą.