Mokytojų mokymai suteiks naują impulsą „SOLIDWORKS EDU“ projektui

Prieš dvejus metus Lietuvos mokykloms padovanojusi praktiškai neribotą prieigą prie „SOLIDWORKS“ trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programinės įrangos, inovacijų bendrovė „IN RE“ parengė ir mokytojams siūlo trimačio parametrinio projektavimo pagrindų mokymus. Pirmieji jų įvyks per mokinių rudens atostogas spalio pabaigoje.

Registracija į mokymus nuotoliniu būdu nuo spalio mėn. 19 d. REGISTRUOTIS

Registracija į mokymus auditorijoje Vilniuje nuo spalio mėn. 26 d. REGISTRUOTIS

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU“ programinės įrangos paketų, skirtų mokyklų klasėms, 2018 m. Lietuvos švietimo sistemai padovanojo Vilniuje veikianti inovacijų bendrovė „IN RE“, „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje. Kartu padovanota visiškai neribota individuali prieiga mokytojams ir moksleiviams.

Kvalifikacijos kėlimo mokymai bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio rengimo centrų mokytojams ir dėstytojams suteiks žinių ir įgūdžių dirbti su inovatyviomis technologijomis, naudojant „SOLIDWORKS EDU“ akademinės programos rinkinius.

Mokymai bus rengiami Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (KPMPC) akreditavus 40-ties akademinių valandų trukmės mokymų programą ir sudarius bendradarbiavimo sutartį su „IN RE“. Bendradarbiavimo sutartis reikalinga, kai mokymus rengia ne pats KPMPC. Mokymus ves sertifikuoti, didelę patirtį turintys „IN RE“ specialistai.

Mokymai bus rengiami tiek specializuotose „IN RE” klasėse Vilniuje, Kaune, esant poreikiui  ir Klaipėdoje, bei nuotoliniu būdu. Mokymų pradžia nuotoliniu būdu – spalio 19 d., klasėse – spalio 26 dieną.

Pasak „IN RE“ mokymų organizatorės Evelinos Šiaulienės, kursų kaina galiausiai priklausys nuo dalyvių skaičiaus, ypač nuotolinėse grupėse. Tikėtina, kad kursai sudomins ne tik profesijų mokytojus iš profesinio rengimo centrų, bet ir vyresniųjų gimnazijos klasių technologijų ir fizikos mokytojus.

„SOLIDWORKS EDU“ projekto įveiklinimą kartu su UAB  „IN RE“ koordinuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

“Pastaruoju metu matome akivaizdų pagreitį diegiant skaitmenines mokymo priemones. Jos svarbios sudarant galimybę mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu, o kartu – ir stiprinant inovatyvų STEAM krypties dalykų ugdymą. Todėl įmonės „IN RE” ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA iniciatyva padovanoti mokykloms „SOLIDWORKS” licencijas buvo laiku, o dabar tinkamu laiku pradedamas ir mokytojų mokymas,  kad būtų išnaudotas šios programinės įrangos potencialas”, – sako  Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.

„Džiugu, kad atsiranda tokių projektų, kaip ,,SOLIDWORKS EDU“, kurių metu mokytojai pažindinami su inovatyviomis technologijomis. Įgytos žinios ir įgūdžiai leis mokytojams efektyviau vykdyti ugdymo procesą ir padės tobulinti mokymo turinio vizualizavimo kokybę”, – sako Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Su „SOLIDWORKS“ – nuo mokyklos suolo iki darbo inžinieriumi

Programa “Trimačio parametrinio projektavimo pradmenys SOLIDWORKS aplinkoje” mokymų dalyviams suteiks bazines trimačio (3D) parametrinio projektavimo žinias ir formuos praktinius įgūdžius kurti detalių ir mazgų modelius bei jų brėžinius.

Mokymų dalyviai gaus išsamią mokomąją medžiagą, taip pat jiems bus teikiamos profesionalios konsultacijos, kaip sėkmingai taikyti gautas žinias mokymo procese ar iškilus papildomiems klausimams, toliau savarankiškai tobulinant turimas kompetencijas.

Trimačio modeliavimo priemonės įgalina spręsti matematikos/geometrijos, fizikos, dizaino ir kt. uždavinius. Mokiniai, susipažinę su trimačio modeliavimo priemonėmis, gali lengviau apsispręsti renkantis profesiją, sėkmingai įgytus įgūdžius pritaiko studijuodami kolegijose ir universitetuose, o vėliau ir profesinėje veikloje, nes trimatis parametrinis projektavimas yra naudojamas daugelyje šiuolaikinės inžinerijos sričių.

Lietuvoje „SOLIDWORKS“ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 450 įmonių, jos naudoja daugiau kaip 1500 kuo įvairiausių „SOLIDWORKS“ sprendimų.

Kaip viename „IN RE” rengtų seminarų yra sakęs technologijų vadovėlių bendraautorius Vytautas Narvilas, „SOLIDWORKS“ yra gyvenimas, kadangi tai yra reali programa, kadangi tai yra programa, su kuria tu gali susidurti mokykloje, gali susidurti universitete, tai yra programa, su kuria tu gali susidurti vėliau gyvenime, ji gali būti tavo karjeros dalis.“

Mokymai pakeis „YouTube”

Ligšioliniai „SOLIDWORKS EDU“ sklaidos Lietuvoje rezultatai labai priklausė nuo to, ar patys mokytojai anksčiau buvo susidūrę su „SOLIDWORKS”, taip pat kokia yra mokyklos techninė bazė ir koks mokyklos vadovų požiūris į būtinumą tobulinti moksleivių technologinį ugdymą.

Profesinio rengimo centrai, jau anksčiau naudoję akademines „SOLIDWORKS” licencijas, sutvirtino savo inovacijų potencialą.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre „SOLIDWORKS“ programa naudojama mokant CNC staklių operatorius, projektuojant detales, planuojant mechaninį jų apdirbimą, taip pat detalės stiprumo skaičiavimui atlikti.

Pasak centro diretoriaus M. Černiaus, ši programa yra gera priemonė mokytojo pristatomų objektų vizualizavimui, kuriant patrauklų ir lengvai suprantamą mokymo turinį.

„SOLIDWORKS“ programa itin naudinga mokiniams ir jų bendrųjų gebėjimų lavinimui, kadangi yra labai vaizdi ir jos pagalba lengviau įgauti brėžinių skaitymo įgūdžius. Išmokus skaityti brėžinius, įgijus kitų profesinių žinių bei įvaldžius šią programą, galima kurti individualaus poreikio detales. Nubraižius jas „SOLIDWOKRS CAM“ aplinkoje, parengiame CNC programą ir pradedame detalės gaminimo procesą. Taigi, naudodami „SOLIDWORKS“ programą, mokome skaityti, braižyti brėžinius bei rašyti CNC programas”, – sako M. Černius.

„SOLIDWORKS EDU“ įsitvirtino ir keliasdešimties bendrojo ugdymo mokyklų pamokose ar būreliuose.

Tačiau iki šiol mokytojai buvo palikti likimo valiai ir informacijos turėjo ieškoti patys. Tiek pati „SOLIDWORKS Corporation“, tiek pasaulinė SOLIDWORKS bendruomenė daug žinių skleidžia per “YouTube” platformą.

Ta informacijos gausa džiaugiasi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas Sergej Triškin, tačiau kartu laukia „klasikinių” mokymų, kad žinios būtų susistemintos.

Nuotoliniuose komerciniuose „SOLIDWORKS” mokymuose šiemet jau dalyvavo Utenos kolegijos dėstytojas Arūnas Pranaitis, dėstantis IT ir kompiuteriją.

„SOLIDWORKS” baziniuose mokymuose dalyvavau norėdamas įgyti darbo su šia priemone pradmenis. Turiu pasakyti, kad mokymai pranoko mano lūkesčius, nes nesitikėjau, kad bus pateikta tiek praktinių pavyzdžių ir užduočių, padėjusių susipažinti su „SOLIDWORKS” galimybėmis. Puikiai parengta medžiaga, profesionaliai pasirengę lektoriai, puikiai pateikę medžiagą nuotoliniu būdu, operatyviai sprendę iškilusias problemas bei atsakė į klausimus. Tai buvo labai naudingi mokymai, gautos žinios ir gebėjimai pasitarnaus studijų procese”, –  elektroniniame laiške rašo A. Pranaitis.

„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintoja. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje.

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.

EIT MANUFACTURING INOVACIJŲ DIRBTUVĖS: PROGRAMA | 2020 09 29 | KTU

,

LINPRA ir KTU organizuoja renginį – EIT Manufacturing inovacijų dirbtuves. Renginys vyks gyvai, KTU „Santakos“ slėnyje, ir internetu ZOOM platformoje. Kviečiame dalyvauti įmonių idėjų pristatyme jums patogiu būdu – atvykti į KTU arba prisijungti nuotoliniu būdu (nuorodas žr. žemiau).

Abiem atvejais prašytume užsiregistruoti ČIA: https://forms.gle/uj6yeSrYRsAD1kC46

RENGINIO DETALĖS

⏱ Rugsėjo 29 d. 10:00–13:15 val.

📍 KTU „Santakos“ slėnis, II aukštas, salė A228, K. Baršausko g. 59, Kaunas

🔗 Būtina REGISTRACIJA

👉 ZOOM prisijungimai ir paralelinių dirbtuvių salės:  

 

📋 Renginio programa:

10:00 (A228) EIT Manufacturing bendrijos pristatymas. Darius Lasionis, LINPRA direktorius

10:15 (A228) EIT Manufacturing projektų sritys, finansavimo mechanizmai ir pavyzdžiai:

  • INNOVATION: Predictive Maintenance for SMEs. Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius
  • EDUCATION: ManuLearn. Marius Kvedaravičius, Intechcentro inovacijų ekspertas
  • BUSINESS CREATION: Gazelle Accellerator. Gražina Žardalevičienė, LINPRA projektų vadovė

11:00 (A228) Q&A

11:15 Kavos pertrauka

11:30 Inovacijų dirbtuvės trijose paralelinėse sesijose

  • (A228) INNOVATION: moderuoja Audrius Jasėnas, Intechcentras
  • (A225) EDUCATION: moderuoja Andrius Vilkauskas, KTU
  • (A226) BUSINESS CREATION: moderuoja Darius Lasionis, LINPRA

13:00 (A228) Visų dirbtuvių apibendrinimas pagrindinėje salėje

13:15 (A228) Pabaiga

 

***

Apie idėjų paraiškų teikimą:

Organizacijas, turinčias inovatyvių idėjų (produktas / technologija / verslo modelis) – kviečiame dalyvauti LINPRA ir KTU organizuojamose EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvėse. Kviečiame atsiliepti tuos, kurie su savo idėja norėtų inicijuoti projektą EIT Manufacturing kontekste, rasti aktualius tarptautinius partnerius ir gauti finansavimą projekto įgyvendinimui.

Ką reikia padaryti:

  • Trumpai pristatykite savo inovacijos idėją, pasiūlymą ar iššūkį, kuriam ieškote sprendimo ar partnerių (panaudokite prisegtą PPT šabloną).
  • Atsiųskite savo idėją-paraišką iki rugsėjo 25 d. 12 val. lina.giedraite@linpra.lt.
  • Laukite kvietimo į idėjų pristatymo renginį – EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuves.

Visos gautos idėjos-dalyvavimo paraiškos bus apsvarstytos, atsižvelgiant į EIT Manufacturing bendrijos reikalavimus projektams. Aktualių, patvirtintų idėjų atstovus pakviesime dalyvauti renginyje-inovacijų dirbtuvėse ir idėją pristatyti (2 min. pitch). Pristatytos idėjos bus aptariamos ir išgryninamos su ekspertais. Atrinktos idėjos bus pateikiamos EIT Manufacturing bendruomenei 2021 m. pradžioje, siekiant gauti finansavimą projektams. Esminiai kriterijai idėjoms: inovatyvumas, kuriama vertė Lietuvos (ir Europos) pramonės įmonėms, EIT Manufacturing reikalavimų atitikimas*.

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti EIT Manufacturing potencialu: finansavimo ir solidžių tarptautinių partnerių bendradarbiavimo galimybėmis!

* Esminiai EIT Manufacturing kriterijai:

Idėja orientuota į vieną iš 4 prioritetinių sričių (flagships):

  • People and Robots for Sustainable Work
  • Additive Manufacturing for Full Flexibility
  • Waste-free Manufacturing for a Circular Economy
  • Platforms for Digitalised Value Networks

Idėja atitinka vieną iš trijų veiklos programų ir jose esančių pakopų (programmes):

  • Education: “Empower”, “Connect” and “Engage” talents and workforce
  • Innovation: “Launch”, “Develop” and “Grow” innovations
  • Business Creation: “Create”, “Accelerate” and “Transform” businesses

Plačiau apie EIT Manufacturing veiklos programas: https://eitmanufacturing.eu/activities/

EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuvės: siūlykite idėjas ir poreikį projektams | 2020 09 29 | KTU

,

Įmones, turinčias inovatyvių idėjų (produktas / technologija / verslo modelis) – kviečiame dalyvauti LINPRA ir KTU organizuojamose EIT Manufacturing inovacijų dirbtuvėse. Kviečiame atsiliepti tuos, kurie su savo idėja norėtų inicijuoti projektą EIT Manufacturing kontekste, rasti aktualius tarptautinius partnerius ir gauti finansavimą projekto įgyvendinimui.

Ką reikia padaryti:

  • Trumpai pristatykite savo inovacijos idėją, pasiūlymą ar iššūkį, kuriam ieškote sprendimo ar partnerių (panaudokite prisegtą PPT šabloną).
  • Atsiųskite savo idėją-paraišką iki rugsėjo 25 d. 12 val. lina.giedraite@linpra.lt.
  • Laukite kvietimo į idėjų pristatymo renginį – EIT Manufacturing Inovacijų dirbtuves.

Visos gautos idėjos-dalyvavimo paraiškos bus apsvarstytos, atsižvelgiant į EIT Manufacturing bendrijos reikalavimus projektams. Aktualių, patvirtintų idėjų atstovus pakviesime dalyvauti renginyje-inovacijų dirbtuvėse ir idėją pristatyti (2 min. pitch). Pristatytos idėjos bus aptariamos ir išgryninamos su ekspertais. Atrinktos idėjos bus pateikiamos EIT Manufacturing bendruomenei 2021 m. pradžioje, siekiant gauti finansavimą projektams. Esminiai kriterijai idėjoms: inovatyvumas, kuriama vertė Lietuvos (ir Europos) pramonės įmonėms, EIT Manufacturing reikalavimų atitikimas*.

Renginys-inovacijų dirbtuvės vyks 2020 m. rugsėjo 29 d. gyvai KTU ir internetu ZOOM platformoje.

Renginio programa:

10:00 EIT Manufacturing bendrijos pristatymas. Darius Lasionis, LINPRA direktorius

10:15 EIT MAnufacturing projektų sritys, finansavimo mechanizmai ir pavyzdžiai

  • BUSINESS CREATION: Gazelle Accellerator. Gražina Žardalevičienė, LINPRA projektų vadovė
  • EDUCATION: ManuLearn. Marius Kvedaravičius, Intechcentro inovacijų ekspertas
  • INNOVATION: Predictive Maintenance for SMEs. Audrius Jasėnas, Intechcentro direktorius

11:00 Q&A

11:15 Kavos pertrauka

11:30 Inovacijų dirbtuvės trijose paralelinėse sesijose

  • BUSINESS CREATION: moderuoja Darius Lasionis, LINPRA
  • EDUCATION: moderuoja Andrius Vilkauskas, KTU
  • INNOVATION: moderuoja Audrius Jasėnas, Intechcentras

13:00 Visų dirbtuvių apibendrinimas pagrindinėje salėje

13:15 Pabaiga

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti EIT Manufacturing potencialu: finansavimo ir solidžių tarptautinių partnerių bendradarbiavimo galimybėmis!

 

* Esminiai EIT Manufacturing kriterijai:

Idėja orientuota į vieną iš 4 prioritetinių sričių (flagships):

  • People and Robots for Sustainable Work
  • Additive Manufacturing for Full Flexibility
  • Waste-free Manufacturing for a Circular Economy
  • Platforms for Digitalised Value Networks

Idėja atitinka vieną iš trijų veiklos programų ir jose esančių pakopų (programmes):

  • Education: “Empower”, “Connect” and “Engage” talents and workforce
  • Innovation: “Launch”, “Develop” and “Grow” innovations
  • Business Creation: “Create”, “Accelerate” and “Transform” businesses

Plačiau apie EIT Manufacturing veiklos programas: https://eitmanufacturing.eu/activities/

EIT Manufacturing verslo kūrimo konkursas „BoostUp 2020!“

,

EIT Manufacturing organizuoja Verslo kūrimo konkursą „BoostUp 2020!“, kuris skirtas startuoliams, mažoms bei vidutinėms įmonėms. Konkurso dalyviai turės galimybę pristatyti savo veiklą ir vystomas technologijas plačiai EIT Manufacturing bendruomenei, pasirodyti tarptautiniu mastu bei laimėti piniginius prizus – 15 000 eurų! Bendras biudžetas konkurso nugalėtojams – 120 000 eur. Paraiškų dalyvauti laukiama iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 

Priklausomai nuo įmonės pobūdžio dalyvauti kviečiama vienoje iš trijų kategorijų:

  • CREATE – pradedantiesiems verslininkams, kurie kuria inovatyvius produktus šiose srityse:
    • Žalios/Tvarios gamybos, paremtos “zero-waste” ir žiedinės ekonomikos principais;
    • Atsparios gamybos (ang. Resilient Manufacturing).

Daugiau informacijos ČIA.

  • ACCELERATE – startuoliams, kurie jau pakankamai pasiruošę ieškoti naujų klientų, plėsti savo veiklą kitose šalyse bei dirba šiose srityse:
  • Gamybos operacijų automatika ( pvz.: robotika);
  • Lanksti, greitai prisitaikanti ir atspari tiekimo grandinė;
  • Procesų ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimas;
  • Paklausos, pasiūlos ir atsargų prognozavimas (pvz.: nuspėjama priežiūra/ „predictive maintenance“);
  • Skaitmeninės platformos (pvz.: AI ir IoT aplikacijos);
  • Kiti su gamyba susiję sprendimai.

Daugiau informacijos ČIA.

  • TRANSFORM – mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios identifikavo naujų technologijų ar verslo modelių patobulinimo poreikius ir prisideda prie:
  • Tvarios/žalios gamybos ir žiedinės ekonomikos;
  • Atsparios gamybos (ang. Resilient manufacturing);
  • Lanksčios gamybos (ang. Flexible and agile manufacturing).

Daugiau informacijos ČIA.

Ką reikia padaryti, norint dalyvauti?

Du paprasti žingsniai:

  1. Užpildyti paraišką
  2. Nufilmuoti trumpą filmuką apie savo įmonę ir kuriamą technologiją

Su visa informacija apie dalyvavimo konkurse sąlygas ir tolesnę atranką kviečiame susipažinti ČIA.

Lietuvoje kuriamas STEAM centrų tinklas

Visas straipsnis LRT.lt portale

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su daugiau kaip 20 organizacijų pasirašė bendradarbiavimo susitarimą plėtoti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) centrų tinklą. Tarp bendradarbiavimą patvirtinusių organizacijų – taip pat ir LINPRA.

Protokole susitariama didinti STEAM sričių specialistų pasiūlą darbo rinkoje, skatinti mokinius rinktis su STEAM kryptimis susijusias studijų ar mokymosi programas, tobulinti mokytojų kvalifikaciją, stiprinti mokinių profesinį orientavimą STEAM srityse, didinti neformaliojo švietimo veiklų, susijusių su STEAM kryptimis, pasiūlą, populiarinti su STEAM susijusius mokslus ir iniciatyvas.

27 organizacijų pasirašytu protokolu įsipareigojama koordinuoti veiksmus, dalyvauti bendrose projektinėse iniciatyvose, programose, dalytis informacija, patirtimi, teikti metodinę pagalbą, konsultuoti, prisidėti prie STEAM centrų veiklos įgyvendinimo, taip pat ir finansiškai, skirti ekspertus, specialistus, mokslininkus ir kitus savo srities žinovus vizitams į STEAM centrus, kad jie pasidalytų savo profesine patirtimi ir žiniomis.

Bus prisidedama prie pedagogų rengimo, jiems suteikiamos praktikos galimybės organizacijose ir įmonėse. Mokiniams bus organizuojami karjeros ir profesinio orientavimo renginiai, mokiniai ir mokytojai galės apsilankyti įmonėse.

Bendradarbiavimo protokolą pasirašiusios šalys prisidės įvairiomis praktinėmis priemonėmis, reagentais ar įranga, reikalinga STEAM centrams. Įmonės bus skatinamos įsitraukti į bendradarbiavimą su konkrečiu regioniniu STEAM centru, remiantis STEAM centrams parengtu bendradarbiavimo modeliu.

Pasak ministerijos, 2021 metais Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje bus įkurti septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2022–2023 metais atsiras metodiniai STEAM centrai.

STEAM centras – tai modernių technologijų telkinys, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis.

Regioniniuose STEAM centruose steigiamos standartizuotos chemijos-biologijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-IT laboratorijos ir specializuotos laboratorijos. Standartizuotose laboratorijose mokiniai galės atlikti įvairius tiriamuosius darbus, taip pat ir tokius, kokius numato bendrosios ugdymo programos. Specializuotose laboratorijose bus galima atlikti tyrimus, susijusius su regiono specifika ir prioritetais.

Metodiniai centrai didmiesčiuose bus atviri Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokykloms ir teiks pagalbą regioniniams STEAM atviros prieigos centrams.

STEAM centruose mokiniai ne tik atliks laboratorinius darbus. Čia jie galės rengti savo brandos darbus, vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su mokslininkais, verslininkais, įvairių profesijų žmonėmis. Centruose taip pat stažuosis mokytojai. Nacionaliniai metodiniai centrai regioniniams centrams ir mokykloms rengs priemonių paketus, pamokų modelius, nuotolinių mokymų medžiagą.

Regioniniams STEAM atviros prieigos centrams kurti skirti 3,5 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Savo lėšomis taip pat prisidės savivaldybės, mokslo įstaigos ir partneriai. Nacionaliniams metodiniams STEAM centrams įsteigti skiriama daugiau nei 5 mln. eurų.

Pasirašytu susitarimu bendradarbiauti įsipareigojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, „Ignitis grupė“, Alytaus, Marijampolės kolegijos, „INFOBALT“, Lietuvos atsakingo verslo, Lietuvos biotechnologų, Lietuvos chemijos pramonės įmonių, Lietuvos lazerių, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Kauno technologijos, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus universitetai, Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, „Nacionalinė moksleivių akademija“, Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centras, Panevėžio, Telšių, Utenos švietimo centrai, VšĮ „eMundus“, Lietuvos Junior Achievement.

Ketinimų protokolą inicijavo programos „Kurk Lietuvai“ atstovai.

Vilniaus Molėtų plente – naujas technologinis centras

Vilniaus Molėtų plente planuojama statyti naują Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centrą (PG SIC / Centras). Šio, kaip ir kitų panašių, visoje Europoje steigiamų centrų tikslas ir paskirtis – skatinti pramonės įmones ir kitas viešas organizacijas investuoti į skaitmenines inovacijas, suteikiant joms naujausią informaciją, ekspertinę pagalbą, sudarant galimybę naudotis infrastruktūra ir technologijomis, atlikti skaitmeninių inovacijų bandymus su įmonės produktais, procesais ar verslo modeliais.

Šiame steigiamame Centre veiks įvairios 200-300 kv. m. gamybinės laboratorijos, tokios kaip elektrotechnikos ir automatikos, pridėtinės gamybos, aplinkos kontroliavimo, mechaninio apdirbimo, robotikos ir integruotų automatinių sistemų, kokybės kontrolės ir kitos. Teikiamos paslaugos apims automatizavimo, robotizavimo, 3D prototipavimo, projektavimo ir testavimo, skaitmeninimo konsultavimo ir daugybę kitų su skaitmeninimu susijusių paslaugų. Pasak PG SIC veiklą koordinuojančio LINPRA įsteigto Technologijų centro „Intechcentras“ direktoriaus Audriaus Jasėno, tai bus vienas moderniausių Lietuvoje mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų centrų.

Centro laboratorijų infrastruktūra, inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugomis bus kviečiamos naudotis visos Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonės, kurios kuria ar diegiasi skaitmenines technologijas arba produktus. Centras iš esmės skiriasi nuo klasterių ar atviros prieigos centrų veiklos, nes sudaro sąlygas visoms sektoriaus įmonėms tiesiogiai kreiptis į PG SIC , kad galėtų pasinaudoti teikiamomis paslaugomis ir de minimis valstybės pagalba atgauti iki 50 proc. lėšų, panaudotų skaitmeninių paslaugų pirkimui ar diegimui.

Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centro projektas bus dalinai finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonę „Skaitmeninių inovacijų centrai“, o kartu į naujo Centro įrenginius bei technologinę infrastruktūrą ketina investuoti Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA nariai, inovacijų grupės partneriai: UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „BaltLed“, UAB „Aedilis“, UAB „Elinta“, UAB „Proftools“, UAB „Vakarų centrinė laboratorija“.

Šia 9,7 mln. Eur verslo ir valstybės bendra investicija siekiama, kad PG SIC sugebėtų gamybos įmonėms teikti pilną aptarnavimo paslaugų spektrą (angl. One Stop Shop). PG SIC planuoja, jog per projekto laikotarpį technologine infrastruktūra, inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugomis pasinaudos daugiau nei 200 Lietuvos įmonių bei organizacijų. Paslaugų teikimas nėra apibrėžiamas tik Lietuvos rinkos potencialu, yra numatoma, jog klientų ratas turėtų augti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Vienas iš šio projekto inovacijų grupės partnerių, UAB „Elinta“ grupės generalinis direktorius dr. Vytautas Jokužis teigia, kad toks centras padės visai Lietuvos pramonei kur kas sparčiau skaitmenizuotis: „Šiuo metu įmonėms, kuriančioms naujų gaminių prototipus, iškyla sunkiai įveikiamos kliūtys, trukdančios greitai ir gerai pagaminti kuriamo gaminio ar skaitmeninės-robotinės sistemos prototipą. Serijinę produkciją gaminančios įmonės labai nenoriai imasi vienetinių užsakymų, o jeigu imasi, tai jų gamyba būna labai brangi, užtrunka kelias savaites, ir gaunamas ne geriausios kokybės gaminys. Norint paspartinti naujų gaminių sukūrimą, toks centras su šiuolaikiška integruota skaitmeninių technologijų kūrimo MTEP infrastruktūra yra gyvybiškai reikalingas“.

Jam pritaria ir UAB „BaltLed“ direktorius Mindaugas Jasiulevičius: „Įmonėms, kuriančioms naujus inovatyvius sprendimus ir produktus, darosi vis sunkiau neatsilikti nuo didelių rinkos žaidėjų, kurie tokią infrastruktūrą yra jau sukaupę per ilgus metus. Greitas produktų kūrimas yra labai svarbus, norint išlikti konkurencingiems ne tik darbo jėga, bet ir savo sukurtomis inovacijomis. Tokiame centre kurti, išbandyti, tobulinti ir testuoti naujus skaitmeninius sprendimus bus žymiai greičiau dėl centre esančios infrastruktūros ir bendrai kaupiamos produktų kūrimo-vystymo kompetencijos“.

Pirmasis 2020 m. pusmetis: LINPRA narių situacija

LINPRA nariai – inžinerinės pramonės gamybinės įmonės – I pusmetį gana sėkmingai atsilaikė prieš COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, žiūri į ateitį optimistiškai ir dar šiais metais nemaža dalis planuoja darbinti naujus darbuotojus bei plėstis, o  47 % įmonių planuoja didesnę apyvartą negu buvo 2019 m.

Praėjus krizę sukėlusiai pirmajai pandemijos bangai ir karantinui, LINPRA nariai – gamybinės įmonės – buvo pakviestos atsakyti į trumpą apklausą apie įmonių patirtus sunkumus, sprendimus ir dabartinę situaciją. LINPRA įmonių apklausa iš dalies atspindi bendrą Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus dabartinę situaciją ir lūkesčius. Iš viso apklausoje sudalyvavo daugiau nei pusė LINPRA narių iš skirtingų inžinerinės pramonės subsektorių.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusėje į apklausą atsakiusių LINPRA įmonių narių karantino metu prastovos arba dalinės prastovos nebuvo skelbtos, o darbuotojų skaičių dėl karantino teko sumažinti tik penktadaliui (18 %) įmonių. Vos 4 % apklaustųjų pripažįsta, kad dar teks sumažinti darbuotojų skaičių įmonėje artimiausiu metu. Tačiau beveik 50 % įmonių turi planų ir ketinimų darbinti naujus darbuotojus ir plėstis dar šiais metais.

Kalbant apie apyvartas, COVID-19 lėmė apyvartos sumažėjimą I pusmetį beveik pusėje (47 %) apklaustų įmonių. 14 % respondentų didelių apyvartos svyravimų nepajuto. O 39 % įmonių atskleidė, kad apyvarta per 2020 m. pirmą pusmetį net augo. Įmonių prognozės dėl metinės apyvartos, lyginant 2020 su 2019 m., yra gana optimistiškos, nors visos pripažįsta, kad yra labai daug neapibrėžtumų ir nežinios dėl galimos antros COVID-19 bangos, kuri gali paveikti gamybos užsakymų skaičių. Mažiau negu pusė (41 %) įmonių planuoja, kad  2020 m. bendra apyvarta bus mažesnė nei 2019 m.,  12 % tikisi, kad apyvarta išliks panaši, o 47 % įmonių planuoja didesnę apyvartą lyginant su 2019 m., iš kurių net 29 % prognozuoja, kad apyvarta augs daugiau kaip 10 %.

LINPRA direktorius Darius Lasionis pateikia šias paklausos rezultatų išvadas:

„Apklausa parodė, kad tik trumpalaikes paramos priemones, tokias kaip subsidijos prastovų metu arba mokesčių atidėjimas, verslas pripažįsta veiksmingą valstybės parama. Nerimą kelia tai, kad pasibaigus trumpalaikėms skatinimo priemonėms šiais metais, rinkoje nebus realiai veikiančių veiksmingų ilgalaikių skatinimo / paramos priemonių, padėsiančių įmonėms „atsistoti ant kojų“ ir toliau augti, tada įmonės susidurs su likvidumo problema. Stipriai atsiliekame nuo kitų išsivysčiusių Europos ir pasaulio šalių, kuriose efektyviai veikia eksporto kredito garantijų sistema, o bankai ir valstybė yra pasiryžusi prisiimti didesnę riziką teikiant lengvatines paskolas, faktoringus, overdraftą. Jeigu artimiausiu metu valdžios institucijos nepasiūlys ilgalaikių veiksmingų priemonių, optimizmas greitai išblės, atsigavimas užtruks, susidūrus nelygioje konkurencinėje kovoje su kitų šalių verslo įmonėmis, kurios turės daugiau galimybių ir valdžios paramos negu Lietuvos verslas“.

Pasak D. Lasionio, Lietuvos apdirbamoji pramonė ir Lietuvos inžinerinė pramonė yra lokomotyvas, kuris generuoja penktadalį Lietuvos BVP ir kuris padėjo šaliai atsilaikyti prieš COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, esame tarp lyderių Europoje, kurios BVP per 2020 m. II ketvirtį susitraukė mažiausiai. Turime galimybę greičiau atsigauti po krizės, jeigu laiku ir greitai bus įgyvendinamos ilgalaikės verslo paramos priemonės.

Daugiau duomenų apie LINPRA narių – gamybinių įmonių – situaciją pirmąjį 2020 m. pusmetį – infografikuose.

Kvietimas: ManuLearn projekto tarptautinis „Teaching Factory“ seminaras

LINPRA kartu su technologijų centru „Intechcentras“ dalyvauja tarptautiniame EIT Manufacturing projekte ManuLearn, kurio tikslas – apjungti akademinės bendruomenės ir verslo žinias bei patirtis ir ieškoti inovatyvių sprendimų pramonei. Kviečiame jus įsitraukti į vieną pirmųjų šios programos „Teaching Factory“ renginių, kuris vyks spalio mėnesį internetu anglų kalba.

„Teaching Factory“ formato renginyje Lietuvos ir užsienio pramonės atstovai yra kviečiami pristatyti savo įmonių technologinius iššūkius, kuriuos norėtų išspręsti šio projekto metu, bendradarbiaujant su akademine bendruomene, šiuo atveju – su garsiuoju Čekijos Technologijų Universitetu CTU. Projekte dalyvaujantys šio universiteto dėstytojai, baigiamųjų kursų studentai, mokslininkai ir tyrėjai gilinsis į iškeltas įmonės technologines problemas ir kartu ieškos bei siūlys problemų sprendimo būdus ir idėjas.

Lietuvos pramonės įmones kviečiame prisijungti! Iki rugpjūčio 31 d. pateikite savo turimus technologinius iššūkius vienoje iš šių sričių:

  • Industrial robotics and manipulators
  • Control systems and optimisation
  • Predictive control / maintenance
  • Machine tool precision
  • Machine learning
  • Software architecture and evaluation
  • Additive / hybrid manufacturing, 3D-printing

Įmonių ir universiteto atstovų susitikimas vyks anglų kalba, nuotoliniu būdu internetu spalio antrąją savaitę. Tikslesnė data bus derinama atsižvelgiant į norinčių dalyvauti įmonių kalendorių.

Daugiau informacijos:

Marius Kvedaravičius, Inovacijų ekspertas, +370 670 22857, marius.kvedaravicius@intechcentras.lt

Už neperdirbtas plastiko pakuotes – mokestis nuo 2021 m.

Rima Rutkauskaitė „Verslo žinios“

Kad papildytų dėl „Brexit“ ir subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms šalims nusekusį Europos Sąjungos biudžetą, nuo ateinančių metų pradžios valstybės narės mokės plastiko mokestį. Atsižvelgiant į neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį, Lietuvos įmoka sudarys 17 mln. Eur. Plastiko pramonei tai tapo staigmena.

Povilas Likša, plastiko pakuočių „Retal Industries“ Europos regiono Teisės skyriaus direktorius, neslepia – nuo 2021 m. pradžios ES įvedamas plastiko mokestis yra naujiena visai industrijai. Nors kalbų apie tai sklandė keletą metų, mokestis nebuvo derintas su interesų grupėmis ir nesitikėta, kad jis bus patvirtintas. Juolab kad viešai informacijos apie tai beveik nėra.

Naują mokestį – 800 Eur už toną neperdirbtų plastiko pakuočių – ES narės mokės nuo 2021 m. sausio 1 d. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, plastiko mokestis valstybėms narėms iš viso kainuotų apie 6–8 mlrd. Eur per metus. Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl nuosavų išteklių sistemos dar turės būti ratifikuotas visose valstybėse narėse.

„Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, atliktus remiantis 2011–2015 m. plastiko pakuočių tiekimo vidaus rinkai ir pakuočių atliekų tvarkymo duomenimis, Lietuvos vidutinis metinis 2021–2027 m. tenkantis įnašas, pritaikant kasmetę 9 mln. Eur lengvatą, siektų apie 17 mln. Eur 2018 m. kainomis“, – informuoja Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė.

Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

17 mln. Eur sudarys apie 3,15% visos planuojamos vidutinės metinės Lietuvos įmokos į ES biudžetą, kuris siekia 539 mln. Eur.

Kadangi tai nacionalinis įnašas, jis, anot A. Bagočiūtės, tiesiogiai Lietuvos ūkio subjektų ir gyventojų nepalies.

Teks perdirbti

Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („Linpra“) prezidiumo narys ir UAB „Pack Klaipėda“ vykdomasis direktorius, sako, kad ES valstybės naują mokestį mokės nevienodai – vienos jį perves iš šalies biudžeto į ES biudžetą. Kitos rinks šį mokestį iš gamintojų.

„Perkėlus šį mokestį gamintojams, jis bus perkeltas vartotojams. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad plastikinę vienkartinę pakuotę apmokestinus, pavyzdžiui, 1 centu, galutiniam pirkėjui ji pabrangtų 3 centais, – tokia realybė“, – skaičiuoja plastiko pramonės praktikas ir ekspertas.

Visgi, A. Bagočiūtės teigimu, bus peržiūrima ir tobulinama teisinė bazė, ypatingą dėmesį skiriant plastiko pakuočių perdirbimui, kad jų atliekų mažėtų ir Lietuvai reikėtų mokėti mažesnį nacionalinį įnašą į ES biudžetą.

Atliekų politikos grupės vadovė primena, kad kovo 6 d. mūsų šalis prisijungė prie savanoriškos ES valstybių iniciatyvos – Europos plastikų pakto. Vienas šio pakto siekių – kurti ir projektuoti visus vienkartinius plastikinius gaminius ir pakuotes taip, kad iki 2025 m. visi rinkai teikiami vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir pakuotės, kai tai įmanoma, būtų pakartotinai naudojami ir visais atvejais perdirbami.

Be to, ekonominėmis priemonėmis skatinant gamintojus ir importuotojus, kad jie rinkai tiekiamiems produktams pakuoti rinktųsi perdirbti ar naudoti pakartotinai tinkamas pakuotes, numatyta nuo 2022 m. sausio 1 d. diferencijuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei.

Būtina infrastruktūra

„Kadangi, kaip planuojama, mokestis bus mokamas nuo neperdirbtų plastiko atliekų, galima pasidžiaugti, jog ši iniciatyva taps papildoma paskata valstybėms perdirbti jose susidarančias plastiko atliekas. Paradoksalu tai, kad, pavyzdžiui, mūsų grupės įmonės jau kurį laiką turi technines galimybes gamyboje naudoti iki 100% perdirbto-antrinio PET, tačiau jo viso žemyno (įskaitant Lietuvą) rinkoje nepakanka. Todėl pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas vartotojų švietimui ir atliekų surinkimo bei grąžinimo į gamybą infrastruktūros plėtrai“, – aiškina P. Likša.

Vis dėlto jis nuogąstauja, kad plastiko pakuočių mokestis gali paversti plastiką „visuomenės priešu“, nors dauguma alternatyvų yra net labiau žalingos aplinkai. Tik ta žala nėra tokia matoma ir nėra analizuojama viso pakuotės gyvavimo ciklo įtaka aplinkai. Jis stebisi, kad esminis mokesčio tikslas nebuvo apgalvotas, skatinantis perdirbimą, o tik siekis rasti papildomą lėšų šaltinį ES biudžetui. Ir kodėl neįvedamas stiklo, metalo, popieriaus ar apskritai pakuotės mokestis.

R. Damanskis atkreipia dėmesį, jog, Europos Komisijai atlikus auditą, gali paaiškėti, kad dalis plastiko pakuočių yra deginamos, o tai nėra perdirbimas. O tuomet šalis mokės tikrai didesnį mokestį, nei apskaičiuotas dabar.

Juolab kad, pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei, atliekų bus deginama daugiau.

„Verslo žinios“ praėjusiais metais jau rašė apie Lietuvos fenomeną – oficiali statistika rodo, kad mūsų šalis plastiko pakuočių perdirba daugiausia iš visų ES valstybių. Deja, ekspertai šia lyderyste abejoja ir svarsto, kad duomenys, kuriuos Lietuva teikia Eurostatui, yra pagražinti. Lietuvoje daugiau nei 60% į rinką išleidžiamų plastikinių pakuočių yra daugiasluoksnės (kombinuotos), kurios iš principo yra neperdirbamos.

„Komunalinių atliekų sraute daugiau nei pusę atliekų pagal tūrį sudaro pakuočių atliekos, kurios teikiamoje statistikoje yra „sėkmingai perdirbtos“. Taip pat žaidžiama gerai veikiančios depozito sistemos korta, tačiau nutylima, kad gėrimų taros depozito PET sudaro nedidelę į rinką išleidžiamų plastikinių pakuočių dalį“, – tuomet svarstė Visvaldas Varžinskas, Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimo centro vadovas.

 

Koronaviruso grimasos LINPRA viceprezidento, KTU mokslininko akimis: „Kartais sukrėtimai būna naudingi“

Per pasaulį nuvilnijusi COVID-19 pandemija nesirinko nei sektorių, nei darbdavių, paliesdama kone kiekvieną asmeniškai. Ne išimtis ir akademinė bendruomenė, kuriai teko mobilizuotis ir per dvi savaites persiorientuoti kitokiems darbo modeliams. Mažiausiai dviem mėnesiams sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas sukėlė nemenkų rūpesčių, tačiau kai kam karantinas tapo naujų perspektyvų atradimo laikotarpiu.

Apie netikėtai užklupusius iššūkius ir kaip juos įveikė mokslo bei verslo atstovai pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas bei LINPRA viceprezidentas Andrius Vilkauskas.

Jūsų požiūriu, kaip pavyko įveikti pandemijos krizę ir ar nesustojo svarbiausi darbai?

Manau, tai buvo ne krizinė, o tiesiog kitokia, nestandartinė situacija, kuri mums atvėrė naujas galimybes. Juk apie daugelį dalykų kalbėdavome, bet niekada prie jų ir neprieidavome. Ketverius metus su kolegomis dekanate aptarinėjau aibę temų, idėjų, bet jų įgyvendinimui vis neatsirasdavo laiko. Dabar nebuvo kada galvoti, nes turėjome vos dvi savaites.

Suprantama, kad dar turime, kur tobulėti, bet padarėme tai, ko nedarėme dvidešimt metų. Tiek studijų, tiek galvojimo prasme vis dar buvome praėjusiame amžiuje, kuriame net dirbome kitaip. O dabar įgyvendinome dalykus, kuriems seniausiai turime sukurtas technologijas ir visas galimybes.

Kuris sektorius sklandžiau tvarkėsi su netikėtai užklupusiais iššūkiais: verslo ar švietimo?

Tikrai žinau, jog abejose srityse buvo dėta daug pastangų, kad darbai vyktų kuo sklandžiau, bet visgi universitetui viską kryptingai susistyguoti kiek sunkiau. Verslas šiuo klausimu yra lankstesnis – greitai orientavosi ir susigaudė, kaip pasidaryti elementarias ir aiškias procedūras. Buvo sukurti tam tikri elgsenos modeliai, kad nesustotų procesai ten, kur reikalingas fizinis žmogaus dalyvavimas, ypač gamyboje.

Tačiau universitetas nebijo semtis gerų pavyzdžių iš verslo – nė dienai nestabdė laboratorijų veiklos, darbai vyko įprastu tempu. Iš gamyklininkų persikėlėme veiklos modelius ir pritaikėme savo laboratorijoms. Neišradinėjome nieko naujo, nes tam nebuvo prasmės, kliovėmės patikrintais metodais. Manau, kad praktinius dalykus geriausia mokytis iš praktikos, nes tuomet jie greičiau įsisavinami.

Ar mokslo įstaigos pasirengusios greitiems pokyčiams?

Nei universitetai, nei kitos švietimo įstaigos nėra linkusios greitai, paskubomis keistis, tad kartais gyvenimiški sukrėtimai būna naudingi. Tuomet apmąstoma, kas yra daroma ir ką būtų galima keisti ar tobulinti. Tai buvo geras metas universitetams apgalvoti savo vidinės veiklos, studijų ir tyrimų procesų organizavimą. Pastebėjome, kad atliekant tyrimus, galime būti kur kas greitesni ir lankstesni bei efektyvesni kaštų prasme.

Per karantiną įsitikinome, kad daug dalykų pavyko nuveikti efektyviau, neeikvojant laiko ir pinigų fizinėms kelionėms, susitikimams.

Kaip universitetas susitvarkė su netikėtai užklupusiais iššūkiais, kai staiga teko perorientuoti visą mokymo procesą, perkeliant jį į virtualią erdvę?

Tas perkėlimas į virtualią erdvę ir buvo kone sunkiausia užduotis, kuri vis dar pilnai neišspręsta. Tai itin pasijautė inžineriniuose moksluose, kur reikėjo naudotis laboratorijomis, atlikti tyrimus. Tad teko suktis iš padėties ir veikti kaip gamybininkams. Studentai, rašydami baigiamuosius darbus, atnešdavo savo eksperimentus ir bandymus laborantams, kurie tirdavo ir atiduodavo rezultatus, kad galėtų toliau savarankiškai dirbti. Tai buvo dalinis sprendimas, kaip gauti eksperimentinius rezultatus ir tuo pačiu sumažinti riziką dėl nerekomenduotino judėjimo.

Ar verslas buvo pasirengęs kriziniam laikotarpiui? Kaip kolegos, atstovaujantys LINPRA, priėmė pandemijos sukeltus iššūkius?

Verslui tai irgi buvo naujovė, bet jo atstovai į tai žiūri labai pragmatiškai, nes mato, kad tokiu būdu susitaupo laikas ir lėšos. O atsisakius fizinio judėjimo, net ir darbas tapo produktyvesnis. Jeigu anksčiau per dieną buvo keturi susitikimai, tai persikėlus į virtualią erdvę juos pavyko pasididinti net iki aštuonių.

Kai kurių dalykų verslas mokosi greičiau, nes jie negali stabdyti savo veiklos, kas reikštų kritinį pajamų mažėjimą.

Pirmosiomis savaitėmis buvo lengvas šokas, bet po to visi tvarkėsi puikiai. Kai kurie sektoriai paaugo, kiti ėmėsi naujų gamybinių veiklų, dar kiti persiskirstė rinkas ir atrado naujų klientų. Žvelgdamas iš šalies, manyčiau, kad kolegos daugiau atrado nei prarado. Žinoma, kai kurie dalykai parodė ir mūsų silpnumą, per didelį atsipalaidavimą.

Kaip vyksta darbas po karantino?

Atsirado lankstesnis požiūris, leidęs suprasti, kad, norint atlikti darbą, nebūtina fiziškai būti ofise. Kai kuriose srityse neišvengiamas gyvas žmogiškasis kontaktas ir tai suprantama, bet didžioji dalis darbų gali būti atlikti ir per atstumą.

Kaip mokslas ir verslas, dirbdami kartu, galėtų palengvinti savo išėjimą iš tokių netikėtų krizių?

Turime būti viskam pasiruošę, įsivertinę tam tikras rizikas, kad ir vėl gali atsirasti suvaržymų, bet reikia mokėti įžvelgti bei išnaudoti jų teikiamas galimybes.

Jeigu įsitvirtina nuotolinio mokymosi modelis, gali atsiverti labai plačios galimybės. Pasauliniams universitetams persikėlus į virtualų mokymą, gali prasidėti rimta konkurencija. Visai tikėtina, kad KTU sulauktų ir daugiau studentų, nes mokslui persikėlus į virtualią erdvę, labiau ims dominuoti finansinis aspektas. Tad natūralu, kad studentai visame pasaulyje ieškos pigesnių alternatyvų.

Manau, kad bet kuri krizė atveria naujas galimybes, o ar mes jomis pasinaudosime, laikas parodys.

Kaip KTU ir LINPRA ruošiasi antrajai bangai, jeigu tokia bus? Ar jau numatytos gairės dėl darbo organizavimo?

Netikėtų krizių neišvengsime ir ateityje, tad svarbu mokėti jas priimti ir valdyti. Dažnai išlieka ne stipriausi, o gebantys greičiausiai prisitaikyti. Įmonės tikrai yra numačiusios kelis žingsnius į priekį.

Jeigu būtų antroji banga ir pasikartotų suvaržymai, tą laiką reikėtų išnaudoti inovacijoms. Juk kai susitaupo laikas nuo kelionių, jo daugiau lieka pagalvojimui. Pagirtina, kai žmonės tą laiką stengiasi išnaudoti produktyviai, pavyzdžiui, ilgai atidėliojamoms studijoms.

Tad dabar yra toks savotiškų galimybių metas, kai universitetai prisitaiko prie pokyčių, teikia kitokio formato studijas, o verslas ieško naujų galimybių, atlieka tyrimus ir naudojasi universiteto baze – skatina savo darbuotojus studijuoti ir siekti naujų žinių.