#LINPRAnariai 

Straipsnis 15min.lt. 

Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, šviesa ir apšvietimas yra vienas lemiamų veiksnių žmogaus fizinei ir psichinei savijautai, tuo pačiu – darbingumui. Tai patvirtina ir neseniai paskelbti pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys. Įvertinusios biuro aplinkos poveikį darbuotojų savijautai ir veiklos rezultatams, ISM ekonomikos ir vadybos universiteto mokslininkės nustatė, kad tinkamas apšvietimas yra vienas iš trijų svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo kokybę ir kruopštumą jį atliekant.

Rūpinosi darbuotojais ir tvarumu

„Mūsų įmonės gamybos veiklai apšvietimas itin svarbus, nes turime atlikti daug preciziškų, itin didelio tikslumo reikalaujančių darbų. Tačiau užtikrinti tokį apšvietimą gali būti iššūkis. Rinka itin dinamiška, ketvirtoji pramonės revoliucija labai sparčiai keičia technologijas ir darbo pobūdį, o pertvarkant darbo vietas, derama šviesa, deja, ne visuomet spėjama laiku pasirūpinti“, − pasakoja didžiausios Šiaurės Europoje paprastų ir elektrinių dviračių gamintojos, bendrovės „Baltik Vairas“ vadovas Žilvinas Dubosas.

Prieš pusantrų metų „Baltik Vairas“ atnaujino apšvietimą visoje gamykloje. Pasak Ž.Duboso, vykdant šį projektą nebuvo apsiribota senų lempų pakeitimu į modernius LED šviestuvus. Visų pirma buvo ištirti gamyklos ir darbuotojų šviesos poreikiai, projektuojama ir diegiama sistema, kuri bendrovėje reikiamą apšvietimą užtikrintų daugeliui metų.

Ryžtis šiam sumanymui paskatino kelios aplinkybės. Gamyklos vadovas teigia, kad ekonominiai sumetimai ir siekis mažinti išlaidas elektros energijai buvęs svarbus, bet ne svarbiausias, juolab, kad liūto dalį elektros energijos įmonėje suvartoja gamybiniai įrenginiai, o ne šviestuvai.

Anot pašnekovo, visų pirma rūpėję gerinti darbo vietų kokybę ir sąlygas darbuotojams. „Be to, esame ekologiškų transporto priemonių gamintojai, tad keliame sau aukščiausius tvarumo reikalavimus. Gamybai naudojame tik iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamą elektros energiją, taikome išteklius tausojančius gamybos sprendimus ir technologijas. Tad natūralu, kad ir apšvietimui siekėme pasitelkti kuo taupesnes, ekologiškesnes priemones“, – teigia Ž.Dubosas.

Šiauliuose veikiančios įmonės vadovas tvirtina, kad atnaujinus apšvietimą pastebimai pagerėjo ir darbo sąlygos, ir kokybė. Tiesa, kiek tiksliai, apskaičiuoti sudėtinga. Bendrovė pastaraisiais metais diegė nemažai naujovių, tokių kaip LEAN gamybos valdymo sistema, darbo vietų skaitmenizavimas, leidžiantis realiu laiku stebėti gamybos veiklą, darbo našumą, ir „Baltik Vairas“ šiuo metu yra viena moderniausių gamyklų Europoje.

Lėšų neprireikė

Atnaujinti apšvietimą 44 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Baltik Vairo“ gamykloje, kurioje dirba apie 500 darbuotojų, atsiėjo maždaug 180 tūkst. eurų. Tiesa, šiam projektui bendrovei neprireikė skirti nuosavų lėšų. Modernų apšvietimą „Baltik Vairas“ įsirengė bendradarbiaudamas su kita Lietuvos kompanija „BaltLED“, kurios specializacija – LED šviestuvų ir apšvietimo sistemų projektavimas ir gamyba.

„Už elektros energiją šviesai mokame tiek pat, kiek ir anksčiau, nors pakeitus šviestuvus, elektros energijos suvartojame mažiau. Iš šių sutaupymų dalies kiekvieną mėnesį atsiskaitome su „BaltLED“ už paslaugą. Mums nereikėjo rūpintis projekto finansavimu. Tokiu būdu, išvengdami nemažų kaštų, įsirengėme modernų, ekologišką, darbo sąlygas gerinti leidžiantį apšvietimą“, – pasakoja „Baltik Vairo“ vadovas.

Kaip teigia bendrovės „BaltLED“ direktorius Mindaugas Jasiulevičius, tokią paslaugą įmonė pradėjo taikyti siekdama paskatinti gamybos bendroves modernizuoti apšvietimo sistemas be papildomų investicijų.

„Daugeliui įmonių apšvietimas kelia nemažų iššūkių. Viena vertus, senesni šviestuvai suvartoja žymiai daugiau elektros energijos. Tai gal ir nieko baisaus, jei reikia apšviesti butą, bet dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų turinčiose gamyklose susidaro milžiniški skirtumai. Antra vertus, svarbi ir apšvietimo kokybė, kuri turi didelės įtakos darbo sąlygoms ir efektyvumui. Galiausiai, sistemos nusidėvėjimas, priežiūra ir aptarnavimas. Palyginti su LED šviestuvais, įprastos lempos tarnauja trumpiau ir nusilpsta greičiau, prisireikia jas keisti“, – pasakoja M.Jasiulevičius.

Bendrovės siūlomu sprendimu apšvietimą įsigyti kaip paslaugą pasinaudojo ne viena Lietuvoje veikianti gamybos, prekybos, logistikos įmonė.

Šviesa gali ir raminti, ir varginti

„Šis verslo modelis labai paprastas. Mūsų specialistai parenka ir suprojektuoja labiausiai įmonės poreikius atitinkantį LED apšvietimo sprendimą, jis įrengiamas mūsų lėšomis. Apšvietimui suvartojama elektros energija sumažėja bent 40-90 procentų. Iš šių sutaupymų įmonė ir atsiskaito už paslaugą, paprastai per dvejus–trejus metus, o tada tampa apšvietimo sistemos šeimininke“, − komentuoja „BaltLED“ vadovas.

Pašnekovo teigimu, toks sprendimas apšvietimui atnaujinti verslą domina ir todėl, kad jis itin lengvai įgyvendinamas. Įmonei nebūtina organizuoti pirkimo, ieškoti rangovų, valdyti modernizavimo proceso – visa tai atlieka paslaugos teikėja. Kita vertus, bendrovės neprisiima nei finansinių įsipareigojimų, kurie, atsispindėdami balanse, atsiliepia įmonių finansiniams rezultatams, nei rizikos.

Modernizavus sistemą, apšvietimui gali būti suvartojama ir triskart mažiau elektros energijos. Neretai net ir kiekvieną mėnesį atsiskaitydama už apšvietimo atnaujinimo paslaugą, bendrovė iš karto sutaupo ir gaudama mažesnes elektros energijos sąskaitas. Lyginant su halogeniniais ar liuminescenciniais šviestuvais, LED šviestuvai ne tik taupesni. Jie veikia visu ryškumu vos tik įjungti, yra gerokai ilgaamžiškesni ir gali šviesti 70 tūkst. valandų, t.y. apie aštuonerius metus ar net ilgiau, , prarasdami ne daugiau kaip dešimtadalį ryškumo. Visą tą laiką šviesa išlieka tos pačios spalvinės temperatūros.

„Senesnės kartos šviestuvų šviesos spalva ilgainiui gali pasikeisti, joje atsiranda ir geltonos, ir mėlynos šviesos atspalvių. Pavyzdžiui, žemesnės, šiltos temperatūros geltona ar oranžinė šviesa tinka poilsio zonoms, miegamiesiems, bet ne gamybinėms patalpoms, kuriose būtina susikaupti. Priešingai, aukštos temperatūros, šaltų atspalvių ryški šviesa sužadina, tačiau esant nedidelei apšvietai, tokia šviesa žmogų vargina. Į šias ir daugelį kitų aplinkybių svarbu atsižvelgti projektuojant apšvietimą, įvertinti, kur ir kokiai veiklai jis reikalingas“, – sako M.Jasiulevičius.

Skatina tvarią pramonės plėtrą

Lietuvoje veikiančios inžinerinės pramonės įmonės, tokios kaip „Baltik Vairas“ ar „BaltLED“, nuosekliai investuoja į modernizavimą. Tokias bendroves vienijanti Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacija LINPRA skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus investicijos į įmonių modernizavimą ir atnaujinimą, įrangos įsigijimą bendrovėse vidutiniškai augo daugiau nei dvigubai.

LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad pagrindinės investicijų į inovacijas veiklos yra : produktų kūrimas ir tobulinimas, technologijų ir organizacinių inovacijų diegimas. Vis didesnį dėmesį verslas skiria ir veiklos skaitmeninimui.

„Vis dėlto, šiuolaikinėms inžinerinės pramonės įmonėms būtina ne tik didinti veiklos konkurencingumą, našumą ir gerinti darbo sąlygas. Ne mažiau svarbu vystyti tvarią veiklą, siekiant užtikrinti švaresnę ir grynesnę mūsų visuomenės ateitį. Tokie pažangūs verslo modeliai, kokius taiko LINPRA narės ir kitos pažangios Lietuvos pramonės įmonės, padeda ne tik diegti modernius, šiuolaikiškus sprendimus pramonėje, bet ir prisideda bei skatina tvarią jos plėtrą“, – pabrėžia D.Lasionis.

LINPRA kartu su Vokietijos Šiaurės Vestfalijos IHK organizuoja verslo misiją į Vokietiją, Šiaurės Vestfalijos regioną „Lithuanian Industry meets North Westfalen“. Misija vyks lapkričio 6–8 d. Misijos metu planuojama aplankyti inžinerinės pramonės įmones, bus rengiami B2B susitikimai.

Misija organizuojama ES „Naujų galimybių“ projekto lėšomis ir dalis dalyvių išlaidų yra kompensuojama.

Dar yra laisvų vietų – į misiją kviečiamos vykti plastiko, metalo, elektrotechnikos ir kitos gamybinės inžinerinės įmonės.

Jei domina galimybės dalyvauti – susisiekite iki rugsėjo 9 d.!

Kontaktai:
Rokas Bekeris
Eksporto vystymo projektų vadovas
Mob. Tel.: +370 682 68404
El. p.: rokas.bekeris@linpra.lt

Plačiau apie regioną, preliminari programa ir siūloma logistika – šiame dokumente. Parsisiųsti.

Straipsnis publikuotas 15min.lt. 

Apie nuolat augantį atotrūkį tarp didėjančių atlyginimų ir darbo našumo verslininkai ir pramonininkai su nerimu kalba ne vienerius metus. Lietuvos banko duomenimis, vien 2012–2016 metais darbo užmokestis mūsų šalyje kilo 19 proc., o našumas – vos 2,9 proc. Bet ne vien šios aplinkybės pramonės įmones skatina investuoti į pažangius, veiklos efektyvumą didinančius sprendimus ir technologijas. 

„Peržiūrėję savo gaminamų detalių asortimentą supratome, kad yra nemažai tokių gaminių, kurių kaina per pastaruosius 10–15 metų ne tik nepakilo, bet net ir sumažėjo. Taip nutiko visų pirma dėl augančios konkurencijos. Juk šiais laikais gamintojai dažnai konkuruoja ne šalyje, regione, bet visame pasaulyje. Taigi, kad nebūtume nuostolingi ir uždirbtume pelną, privalėjome investuoti į darbo našumą didinančius sprendimus“, − pasakoja Raimundas Gražys, plastiko detales gaminančios bendrovės „Hoda“ vadovas.

Rankų darbo vis mažiau

Molėtų rajone įsikūrusi „Hoda“ yra viena didžiausių plastikinių produktų gamintojų Baltijos šalyse. Įmonė lieja detales automobilių, baldų pramonės įmonėms, buitinės technikos gamintojams.

Siekdama dirbti našiau, bendrovė praėjusių metų gruodį baigė įgyvendinti projektą, kurio metu išplėtė savo gamybines patalpas, įsigijo 17 naujų plastiko liejimo mašinų ir 27 gamybinius robotus.

Pastaruosius R. Gražys vadina papildomomis, automatinėmis darbo rankomis. Robotai gamykloje aptarnauja liejimo mašinas, pakuoja pagamintas detales.

„Nedrįsčiau teigti, kad mūsų gamykla jau visiškai įžengė į vadinamąjį Pramonės 4.0 raidos etapą, kur gamyboje taikomi didieji duomenys, dirbtinis intelektas, robotika. Gamyba dar nėra visiškai automatizuota. Pavyzdžiui, nors pakavimo aparatas šveicariškas, klaidų ir jis padaro, todėl pakuotes papildomai akylai patikrina žmonės. Bet rankų darbo „Hodoje“ lieka vis mažiau“,  – pažymi įmonės vadovas.

Gamyklos investicijos į patalpų plėtrą ir įrenginių modernizavimą siekė 3,8 mln. eurų. Milijoną eurų sudaranti projekto dalis buvo finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Anot R. Gražio, atnaujinimo nauda akivaizdi: „Hodos“ darbo našumas šoktelėjo trečdaliu. Pašnekovas teigia, kad užtikrinus visišką gamybos apkrovą, investicija galėtų atsipirkti per penkerius metus.

„Vis dėlto, mes skaičiuojame, kad investicijos visiškai sugrįš per dešimt metų. Toks terminas visiškai normalus, įsigytos mašinos patikimos, Europos gamintojų, jos tikrai tarnaus ilgai“, – tvirtina gamyklos direktorius.

Našumas padvigubėjo

Kiek kitokį vertinimą pateikia dar vienos inžinerinės pramonės įmonės, itin tikslios mechanikos metalines detales gaminančio „Sargaso“ vadovė Inga Šileikytė. Daugiausiai lazerių ir optikos pramonei skirtas detales gaminančioje įmonėje baigiamas įgyvendinti gamybos skaitmenizavimo projektas, kuriuo gamyklos staklėse įrengti išmanieji davikliai, leidžiantys realiu laiku atlikti įvairius matavimus.

Įmonės investicijos į šias lietuvių bendrovės „Prodivi“ technologijas siekia apie 150 tūkst. eurų.

„Mūsų skaičiavimu, investicija jau atsipirko. Gerokai ūgtelėjo įmonės apyvarta, su tais pačiais pajėgumais padarome žymiai daugiau. Įdiegus skaitmeninius sprendimus, bendrovės našumas padvigubėjo – per tą patį laiko vienetą pagaminamos produkcijos kiekis išaugo, padidėjo naudingo darbo laikas“, – komentuoja I. Šileikytė.

Bendrovės „Sargasas“ daugiausiai gamina detales Lietuvos lazerių ir optikos bendrovėms, apie penktadalį produkcijos eksportuoja. Gamybos užsakymų kiekiai nėra dideli, preciziškų detalių gamyba dažniausiai esanti vienetinė, todėl poreikio robotizuoti gamybą nebuvę.

Vis dėlto, tokio didelio tikslumo reikalaujančioje gamyboje itin svarbu nuolat gauti tikslius duomenis.

„Iki tol net negalėjome tiksliai įvertinti mūsų gaminių savikainos, nes nežinojome, kiek trunka vienas ar kitas gamybos ciklas. Supratome, jog būtina realiu laiku gauti visą informaciją, kas kiekvieną akimirką vyksta su mūsų įrenginiais. Įdiegę išmaniuosius daviklius, galime stebėti gamybos procesą, operatyviai reaguoti iškilus trikdžiams, stebėti našumo ir efektyvumo rodiklius, įvertinti apkrovimą, pajėgumus, tolygiai paskirstyti darbus ir planuoti užsakymus“, – pasakoja pašnekovė.

Pasitelks dirbtinį intelektą

„Sargasas“ priskiriamas prie aukščiausio lygio tokia veikla užsiimančių įmonių Europoje ir yra viena iš pažangiausių. Tačiau įmonė neketina sustoti ieškodama būdų taikyti skaitmeninius sprendimus veiklai efektyvinti. Tolesni įmonės planai – tobulinti gamybos procesus diegiant dirbtinį intelektą.

„Šiuo metu gamykloje įdiegti skaitmeniniai sprendimai pateikia galybę duomenų, kuriuos galime stebėti realiu laiku. Bet kitas žingsnis – programos, kurios duomenis ne tik stebėtų, bet ir teiktų pasiūlymus, kaip efektyviausiai turimus pajėgumus išnaudoti, planuoti įrenginių ir žmonių darbą. Remdamasis informacija, kurią žmogui sunku aprėpti dėl jos apimties, dirbtinis intelektas galės padėti organizuoti įmonės veiklą“, − teigia I. Šileikytė.

Toliau didinti našumą taikydama pažangias technologijas ketina ir „Hoda“. Į gamyklą jau pristatyti saulės moduliai, ir, vadovo teigimu, per artimiausius 2–3 mėnesius įmonėje bus įrengta saulės jėgainė. Kitas plėtros etapas – modernus žaliavų sandėlis su centrine žaliavų tiekimo sistema.

Pasak R. Gražio, tokia sistema leistų plastiko liejimo mašinas žaliavomis aprūpinti tiesiai iš sandėlio, užuot laikius jas šalia mašinų gamybinėse patalpose. Tai leisią dar efektyviau išnaudoti užimamą erdvę, paspartinti gamybos procesą, mažinti rankų darbo.

Vis dėlto, paveržti jį iš žmonių mašinos neturėtų. Išmaniąsias technologijas sparčiai diegiančio „Sargaso“ komanda per pastaruosius metus netgi gerokai ūgtelėjo – nuo 54 iki 78 darbuotojų.

Pasak įmonės vadovės, daugėja tiek užsakymų, tiek ir naujų įrengimų, todėl darbuotojų skaičius nemažėja. Atvirkščiai, įmonė susiduria su darbuotojų trūkumu – labiausiai trūksta operatorių. Tuo tikslu bendradarbiauja su Jeruzalės darbo rinkos ir mokymo centru, kuris ruošia reikiamos kvalifikacijos darbuotojus.

„Hoda“ vadovo teigimu, didelio iššūkio dėl specialistų trūkumo šiuo metu įmonė nepatiria. Bendrovė telkia Molėtų rajono, aplinkinių miestelių gyventojus, o aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai inžinieriai važinėja iš Vilniaus.

Vis dėlto, įmonės vadovas pripažįsta, kad bendrai plastiko pramonėje Lietuvoje labai nukenčia dėl spragų švietimo sistemoje. Plastiko gamybos įmonių yra daug, tačiau plastiko liejimo operatorių neruošia nei viena švietimo įstaiga, nes tokios mokymo programos apskritai nėra.

„Robotizuojant gamybą žemos kvalifikacijos darbuotojų, suprantama, reikia mažiau. Bet specialistams, kurie sugebėtų mašinas prižiūrėti ir aptarnauti, poreikis išlieka ir jis tik augs“, – teigia R. Gražys.

Būdas likti konkurencingiems pasaulyje

Tokių šalies inžinerinės pramonės įmonių kaip „Sargasas“ ar „Hoda“ veiklos apimtys sparčiai auga. Šias bendroves vienijančios Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis skaičiuoja, kad sektoriuje veikiančių įmonių gamyba per pastarąjį dešimtmetį išaugo – 64 proc., o inžinerinė pramonė per metus sukuria apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto ir ji vis auga.

Tačiau asociacijos direktorius pabrėžia: siekiant užtikrinti tolesnę sektoriaus plėtrą ir pasaulinį konkurencingumą, būtinos kryptingos privataus ir viešojo sektoriaus pastangos kuriant investicijoms palankią aplinką inžinerinės pramonės srityje, kuriai iki šiol neretai skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Lietuvos verslui taip pat svarbu sparčiai įsisavinti pažangius sprendimus bei technologijas. Tik tada jis sugebės išlikti konkurencingas globalioje aplinkoje – būtent tai yra esminis pramonės revoliuciją pirmyn vedantis veiksnys. Jau dabar skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Jos formuos ir ateities rinkas bei verslo modelius“, − komentuoja D. Lasionis.

Su tokiu požiūri sutinka ir verslininkai. Pasak I. Šileikytės, veiklos efektyvumo didinimas – vienintelis būdas verslui likti konkurencingam.

„Galimybės ypatingai atpiginti savo produkciją yra labai ribotos. Savo detalių kaip nors gražiau nei konkurentai taip pat neiškalsime. Taigi efektyvumas yra vienintelė sritis, kur galime kaip nors išsiskirti, įgyti pranašumą. Todėl noriu tikėtis, kad kuo daugiau šalies įmonių diegs pažangius sprendimus, technologijas, vykdys skaitmenizavimą“, − teigia „Sargaso“ vadovė.