Projektas: „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių darbuotojų kompetencijų ugdymas didinant jų galimybes prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių bei pokyčių“ Nr.09.4.3-ESFA-K-814-01-0016
Projekto vykdytojas: Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA
Projekto įgyvendinimo trukmė: 2017 m. gegužė-2020 m. liepa
Projekto tikslas: Padidinti apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų profesines kompetencijas, užtikrinant dirbančiųjų galimybes prisitaikyti prie gamybos sektoriui keliamų iššūkių bei stiprinti organizacijų konkurencingumą rinkoje ir jų ekonominės plėtros tvarumą.
Projekto veiklos – Inžinieriniai-technologiniai bei operaciniai vadybiniai mokymai.
Inovatyvių technologijų taikymas metalo bei plastiko produktų kūrimo ir apdirbimo procesuose. Profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Specialiųjų suvirinimo technologijų profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Metalo ir plastikų apdirbimo programinio valdymo įrenginių operatorių mokymai
Elektrotechnikos ir optinės įrangos specialistų profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Gamybos procesų ir produkcijos kokybės vadybos profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Gamybos valdymo efektyvumo didinimo mokymai
Apdirbamosios pramonės įmonių projektų valdymo profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Rinkodaros, naujų produktų kūrimo ir pardavimų profesinių ir specialiųjų kompetencijų ugdymo mokymai
Gamybos pramonės įmonės veiklos ir gamybos procesų valdymo profesinių ir specialiųjų kompetencijų mokymai.
Profesiniai užsienio kalbų mokymai
Gamybos verslo įmonių konkurencingumą tiek vidaus, tiek išorės rinkose lemia jų produkcija, technologijos, verslo procesų modelis, organizacinė struktūra ir, svarbiausia, darbuotojų komandos „kokybė“ – darbo našumas, profesinės kompetencijos ir gebėjimai. Vertinant darbo našumą, Lietuvos inžinerinė pramonė nuo ES šalių vidurkio yra atsilikusi maždaug 30%. Konkuruojant su artimaisiais kaimynais – Čekijos, Slovakijos, Lenkijos gamintojais bandyti didinti produkcijos kainas Lietuvos gamintojai jau neturi galimybių. Įmonėms lieka vienintelė išeitis – didinti darbo našumą. Asociacija LINPRA, vienydama mechanikos, elektrotechnikos ir elektronikos gaminių, transporto priemonių ir prietaisų gamybos pramonės įmones bei susijusias mokslo ir mokymo įstaigas, siekia iš esmės padidinti šio sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, skatindama savo narių verslo technologinį ir vadybinį modernizavimą, tarpusavio bendradarbiavimą, ugdydama jų gebėjimus kurti naujus aukštos pridėtinės vertės produktus ir gerindama tam reikalingą įmonės vidinę inovacijų kultūrą.
Šio asociacijos LINPRA projekto uždavinys – tobulinti sektoriaus įmonių vadovaujančių darbuotojų, specialistų, įvairių gamybos procesų operatorių kvalifikaciją esminėse konkurencingumo užtikrinimo srityse – naujų produktų kūrimo, įvedimo į rinką ir pardavimo, produkcijos gamybos technologinio bei vadybinio modernizavimo, technologinių įrengimų valdymo ir kt.
Į projektą įsitraukė didelė grupė įvairaus dydžio ir ekonominio pajėgumo gamybos įmonių iš daugelio Lietuvos regionų, todėl tai ne tik skatina įmonių – projekto dalyvių, tarpusavio bendradarbiavimą projekto metu ir platesnę naujai įgytų žinių bei Lietuvos bei užsienio įmonių pažangios patirties sklaidą Lietuvoje, bet ir leidžia lanksčiau bei efektyviau organizuoti pačias kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas. Kita vertus, LINPRA, vykdydama šį projektą, ne tik panaudos savo patirtį ir žinias, sukauptas ankstesniuose mokymo projektuose, bet jas papildys viso apdirbamosios gamybos sektoriaus labui, tuo užtikrindama profesinių kompetencijų ugdymo veiklos gamybos pramonėje tęstinumą ir plėtrą.
Projekto tikslinė grupė – 931 gamybos darbuotojai, kuriems bus sudarytos sąlygos patobulinti esamas kompetencijas bei žinias, reikalingas gamybos operacijas atlikti kokybiškai ir efektyviai.
Projekto vertė: 685 795,00 Eurų.
Projekto partneriai: 50 gamybos įmonių-partnerių.
Projekto uždavinys: Tobulinti apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų kvalifikaciją šiuolaikinių gamybos technologijų srityje
Laukiami rezultatai:
Apmokytų investicijas gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų skaičius – 663
Dirbančiųjų, kurie dalyvavo ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją, skaičius – 931
PROJEKTAS FINANSUOJAMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS SOCIALINIO FONDO.
Į Lietuvos eksporto ir pramonės rodiklius antrąjį šių metų pusmetį reiktų žiūrėti su atsargiu optimizmu – vargu, ar Lietuvos eksportuotojai sugebės pakartoti įspūdingą pirmojo pusmečio augimo rezultatą, tačiau realu tikėtis tolesnio eksporto augimo. Pirma – šių metų pirmojo pusmečio Lietuvos eksporto augimą į viršų stipriai kėlė Brexit veiksnys; lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtinę Karalystę apimtys pirmą pusmetį išaugo net 16 proc., o JK rinka buvo antroje vietoje pagal nominalų Lietuvos eksporto augimą. Tačiau esminės įtakos šiam augimui turėjo eksportas „avansu“ – paprastai kalbant, Lietuvos eksportuotojai aktyviai pildė sandėlius Jungtinėje Karalystėje ir tokiu būdu ruošėsi galimam kietojo Brexit scenarijui. Yra didelė tikimybė, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas nebepakartos įspūdingo šuolio į JK rinką dėl kelių priežasčių. Pirma – Lietuvos eksportuotojai antrąjį pusmetį taip aktyviai nebepildys atsargų JK rinkoje – atsargas reikia kažkur laikyti ir mokėti už sandėlius. Antra – antrąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinėje Karalystėje bus kur kas mažiau palanki Lietuvos eksportui nei šių metų pradžioje. Visai neseniai svaras nukrito į dvejų metų žemumas, mažmeninės prekybos augimo tempas pradėjo pastebimai lėtėti, o UK pramonės gamyba balandį ir gegužę mažėjo. Šie veiksniai gali riboti Lietuvos eksportą į Jungtinę Karalystę, nors pirmąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinė Karalystėje dar buvo gera.
Kalbant apie Lietuvos eksporto perspektyvas, didžiausias klaustukas yra eksportas į Vokietiją. Jį tuo pat metu veiks ir teigiami, ir neigiami veiksniai. Teigiamas veiksnys – dėl rekordiškai žemo nedarbo (vos 3,1 proc.) Vokietijos vidaus rinka šiemet išliks itin stipri ir tai yra teigiamas signalas Lietuvos eksportui į Vokietiją. Pavyzdžiui, birželį mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje padidėjo beveik 4 proc. – sparčiausiai per šiuos metus. Neigiamas veiksnys – dėl nusilpusios pasaulio ekonomikos Vokietijos pramonė niekaip neišbrenda iš nuosmukio zonos, o birželio mėnesio Vokietijos pramonės nuosmukis buvo didžiausias per šiuos metus. Iš Lietuvos gamintojų kol kas gauname signalus, kad dabartinių Vokietijos pramonės apsukų pilnai pakanka, kad Lietuvos gamintojai didintų savo kontraktinės gamybos apimtis. Iš kitos pusės, objektyviai žiūrint, kuo ilgesnis bus Vokietijos pramonės nuosmukio periodas, tuo didesnė rizika kyla ir Lietuvos eksportui į Vokietijos rinką. Kol kas situacija nėra kritinė, tačiau jaučiama, kad ji užsitęsė. Inžinerinė pramonė eina paskui pasaulio ekonomiką, o jos būklė yra trapi.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/09/Germany_Lithuania.jpg29113264linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-09-17 06:31:502019-09-17 06:32:48Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (II)
LINPRA pradėjo įgyvendinti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės „Verslo klasteris LT“ projektą „Plastikų pramonės klasterio narių augimo ir eksporto skatinimas“. Iš Europos regioninės plėtros fondo skirta finansavimo suma sudaro 318 505,46 Eur.
Projektu siekiama padidinti plastikų klasterio įmonių pardavimus bei eksportą. Taip pat klasteris ketina dalyvauti Europos technologijų pramonės asociacijos Orgalim, plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, kurie padės užmegzti naujus kontaktus ir sudarys galimybę dalyvauti bendruose projektuose su kitų šalių organizacijomis ir tų organizacijų įmonėmis.
Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus įdarbinti ekspertai, kurie vykdys eksporto skatinimo ir pardavimų padidinimo veiklas, komandiruočių metu tyrinės naujas rinkas ir ieškos potencialių klientų. Taip pat bus atliktas potencialių rinkų tyrimas / analizė, kuri leis nustatyti pardavimų ir eksporto didinimo kryptis bei potencialius klientus. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir ekspertų rekomendacijas, bus įsigyta rinkodaros priemonių, skirtų Plastikų klasterio ir projekto partnerių ir jų produkcijos žinomumo padidinimui bei naujų narių pritraukimui.
Laukiami rezultatai – pasibaigus projektui, klasterio nariai įsitvirtins naujose rinkose ir ženkliai padidins savo pardavimų pajamas bei produkcijos eksportą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/09/LOGO_ESFIVP-I-1.jpg11822363linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-09-11 06:26:442019-09-11 06:26:44LINPRA pradėjo įgyvendinti projektą pagal priemonę „Verslo klasteris LT“
Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
Kokie svarbiausi akcentai inžinerinės pramonės sektoriuje per 2019 pirmą pusmetį?
Lietuvos inžinerinė pramonė ir apskritai eksportas po pirmojo 2019 m. pusmečio pateikė teigiamą siurprizą – augimo tempas yra įspūdingas. Šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją padidėjo beveik dešimtadaliu. Inžinerinės pramonės gamyba šių metų pirmą pusmetį padidėjo 11 proc., o toks augimas yra dvigubai spartesnisnei visoje Lietuvos pramonėje, kur pirmąjį pusmetį gamybos apimtys išaugo 5,4 proc. Visgi tarptautinėse rinkose, ypač Europos Sąjungoje, situacija yra trapi, Europoje dabar vyrauja dvejopos tendencijos – ir geros, ir blogos. Pagal asociacijos narių atsiliepimus matomi požymiai, jog rezultatai dėl lėtėjančios Vokietijos ekonomikos ateityje taip sparčiai nebeaugs, bet ženklaus kritimo irgi nebus.
Pagrindinis akcentas yra tai, kad padėtis tarptautinėse rinkose, nuo kurių smarkiai priklauso Lietuvos inžinerinės pramonės rodikliai, šiuo metu yra trapi ir nestabili. Pirma – dėl sulėtėjimo pasaulio ekonomikoje ir prekybos karų nustojo augti pasaulinės prekybos apimtys. Antra – galima pamatyti signalų, kad prekybos karai daro vis didesnį poveikį realiai ekonomikai. Liepos mėnesį gamybos apimtys Kinijos pramonėje augo 4,8 proc. per metus – lėčiausiai nuo 2002 m. Nors Kinijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį augo 6,2 proc., tai buvo lėčiausias augimo tempas nuo 1992-ųjų metų, kai Kinija pradėjo skelbti ketvirtinius BVP rezultatus. Pagrindinis kaltininkas – eksportas, kuris per šių metų pirmąjį pusmetį visiškai neaugo, o Kinijos eksporto į JAV apimtys šiemet susitraukė 8,4 proc.
ES rinkoje, kuriai tenka apie 80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, taip pat matome sulėtėjimo požymius – šie požymiai gerai matosi Vokietijos ekonomikoje, kuri yra stipriai priklausoma nuo pasaulio ekonomikos „sveikatos“. Vokietijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Vokietijos BVP susitraukė 0,1 proc. Nors techniškai žiūrint Vokietijos ekonomika dar nėra recesijoje, lyginant su šių metų pradžia Vokietijos ūkio būklė pablogėjo. Pavyzdžiui, antrą šių metų ketvirtį metinis BVP augimas (lyginant su 2018 m. antru ketvirčiu) Vokietijoje siekė vos 0,4 proc. ir buvo lėčiausias nuo pat 2013-ųjų metų pradžios. Pagrindinis šio pablogėjimo kaltininkas – nuo išorės rinkų smarkiai priklausanti Vokietijos pramonė, kur dėl besikaupiančių pasaulio ekonomikos problemų gamyba mažėjo nuolatos visą šių metų pirmąjį pusmetį. Pastaruoju metu gamybos apimčių sumažėjimo tempas Vokietijos pramonėje netgi paspartėjo: nuo -1,7 proc. vasarį iki -6,1 proc. birželio mėnesį. Pirmieji duomenys rodo, kad ir trečiąjį ketvirtį Vokietijos gamintojai pradėjo nuosmukio teritorijoje, tad vargu, ar trečią ketvirtį matysime Vokietijos gamybos rodiklių atšokimą. Pozityviai būtų galima vertinti tik tai, kad pastaruoju metu vokiečių pramonininkų lūkesčiai beveik neblogėjo, tačiau iš kitos pusės lūkesčiai stabiliai išlieka nuosmukio teritorijoje.
Tačiau stebina tai, kad Vokietijos pramonės nuosmukis kol kas neturėjo ryškesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Atvirkščiai – augantį Lietuvos eksporto ir pramonės gamybos apimčių augimą lėmė keli svarbūs aspektai. Pirma – vėluojanti Lietuvos eksporto rodiklių reakcija į pokyčius išorės rinkose. Kurį laiką gamintojai dar dirba pagal senas kontraktinės gamybos sutartis, kurios nėra atnaujinamos kas mėnesį. Antra – pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto į Vokietiją augimą palaikė itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje. Trečia – iki tam tikro lygio Vokietijos pramonės nuosmukis Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, kadangi tokiu atveju didėja vokiečių gamintojų interesas perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir tokiu būdu optimizuoti / sumažinti gamybos kaštus. Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerinės pramonės ir laisvų ekonominių zonų atstovai indikuoja apie padidėjusį Vokietijos įmonių interesą bendradarbiauti su Lietuvos verslu. Šią situaciją reiktų išnaudoti ir visais įmanomais būdais palaikyti augimą. Tai yra reali galimybė mums – iki tam tikro lygio blogėjanti situacija Europoje skatina tarptautinę gamybą perkelti į Lietuvą arba ieškoti naujų gamintojų tiekėjų, kurie galėtų gaminti produktus konkurencingomis kainomis. Augantys gamybos kaštai yra būdingi visai euro zonai, ne tik Lietuvai. Ir turint omenyje, kad Vokietijoje arba Danijoje atlyginimai kyla „valandomis“, Lietuva kol kas išlieka tarp patrauklių šalių gamybos vystymui. Todėl ir mūsų pramonė demonstruoja augimą.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/09/Germany_Lithuania.jpg29113264linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-09-10 06:10:062019-09-10 06:43:41Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (I)
Naujas DIH projektas – teikti ne tik paslaugas, bet ir patalpas
DIH – Digital Innovation Hub / SIC – Skaitmeninių inovacijų centras – tai paramos priemonė, skirta įmonių konkurencingumui padidinti, kai verslo ar gamybos procesai, produktai ir paslaugos tobulinamos skaitmeninėmis technologijomis.
Vienas iš tokių Lietuvoje veikiančių centrų – LINPRA įsteigtas Pažangios gamybos technologijų centras. Jį šiandieną koordinuoja LINPRA dukterinė įmonė Technologijų centras „Intechcentras“.
Pažangios gamybos technologijų centras vienija dešimtis skaitmeninių technologijų kompetencijų centrų, organizuoja technologinius auditus, rengia Pramonės 4.0 mokymus ir šiuo metu plėtoja naują idėją Factory HUB – gamybinių erdvių vystymo projektą.
Factory HUB tikslas – pažangias technologijas vystančioms, inžinerinę veiklą vykdančioms ir naujus produktus kuriančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikti galimybę įsikurti joms pritaikytose nedidelėse gamybinėse patalpose, kurių šiandieną smulkiam gamybiniam verslui labai trūksta.
Planuojama, jog Factory HUB atvers duris į naujai įrengtas gamybines erdves 2021 metais. Projektas apims apie 5000 m2 patalpų plotą, ir jame galės įsikurti apie 14 inovatyvią inžinerinę veiklą vykdančių organizacijų. Šiandien dar tik besikuriantis ir vystomas infrastruktūrinis projektas jau sulaukia didžiulio verslo palaikymo ir susidomėjimo.
Gamybinei veiklai skirtas Factory HUB įmonėms pasiūlys:
Įvairaus ploto (nuo 180 m2) universalias gamybines erdves;
Modernaus biuro erdves (nuo 60 m2) šalia gamybinių patalpų;
Atskiras tarnybines patalpas su šiuolaikiškais persirengimo kambariais, dušais ir tualetais;
Centralizuotas logistikos ir krovos paslaugas;
Įvairias gamybines bendro naudojimo priemones (pvz., suspausto oro kompresorinė);
Galimybę naudotis bendromis buhalterijos, administracijos ir teisininko paslaugomis;
Išvystytą susisiekimą (20 min. kelio iki / nuo Vilniaus centro);
Nemokamas automobilių parkavimo vietas;
Poilsio ir sporto zonas;
Mokymus, konsultacijas, pramonės lyderių – mentorių pagalbą;
Prieigą prie skaitmeninės gamybos kompetencijų centrų;
Integraciją į inovacijų ekosistemą;
Pagalbą technologinės įrangos finansavimui gauti.
Besidominčios įmonės, norinčios gauti daugiau informacijos, gali kreiptis į Pažangios gamybos technologijų centro koordinatorių technologijų centrą „Intechcentras“: info@intechcentras.lt, 8 620 71450.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/09/DIH_Intechcentras.jpg14701473linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-09-05 06:22:472019-09-09 04:01:57Pažangios gamybos technologijų centras vysto infrastruktūrinį projektą Factory HUB
Rugsėjo 19 d. | 8:45–11:30 val. | UAB „Salda“, Ragainės g. 100, Šiauliai
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Šiaulių regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą ir kt.
Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, šviesa ir apšvietimas yra vienas lemiamų veiksnių žmogaus fizinei ir psichinei savijautai, tuo pačiu – darbingumui. Tai patvirtina ir neseniai paskelbti pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys. Įvertinusios biuro aplinkos poveikį darbuotojų savijautai ir veiklos rezultatams, ISM ekonomikos ir vadybos universiteto mokslininkės nustatė, kad tinkamas apšvietimas yra vienas iš trijų svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo kokybę ir kruopštumą jį atliekant.
Rūpinosi darbuotojais ir tvarumu
„Mūsų įmonės gamybos veiklai apšvietimas itin svarbus, nes turime atlikti daug preciziškų, itin didelio tikslumo reikalaujančių darbų. Tačiau užtikrinti tokį apšvietimą gali būti iššūkis. Rinka itin dinamiška, ketvirtoji pramonės revoliucija labai sparčiai keičia technologijas ir darbo pobūdį, o pertvarkant darbo vietas, derama šviesa, deja, ne visuomet spėjama laiku pasirūpinti“, − pasakoja didžiausios Šiaurės Europoje paprastų ir elektrinių dviračių gamintojos, bendrovės „Baltik Vairas“ vadovas Žilvinas Dubosas.
Prieš pusantrų metų „Baltik Vairas“ atnaujino apšvietimą visoje gamykloje. Pasak Ž.Duboso, vykdant šį projektą nebuvo apsiribota senų lempų pakeitimu į modernius LED šviestuvus. Visų pirma buvo ištirti gamyklos ir darbuotojų šviesos poreikiai, projektuojama ir diegiama sistema, kuri bendrovėje reikiamą apšvietimą užtikrintų daugeliui metų.
Ryžtis šiam sumanymui paskatino kelios aplinkybės. Gamyklos vadovas teigia, kad ekonominiai sumetimai ir siekis mažinti išlaidas elektros energijai buvęs svarbus, bet ne svarbiausias, juolab, kad liūto dalį elektros energijos įmonėje suvartoja gamybiniai įrenginiai, o ne šviestuvai.
Anot pašnekovo, visų pirma rūpėję gerinti darbo vietų kokybę ir sąlygas darbuotojams. „Be to, esame ekologiškų transporto priemonių gamintojai, tad keliame sau aukščiausius tvarumo reikalavimus. Gamybai naudojame tik iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamą elektros energiją, taikome išteklius tausojančius gamybos sprendimus ir technologijas. Tad natūralu, kad ir apšvietimui siekėme pasitelkti kuo taupesnes, ekologiškesnes priemones“, – teigia Ž.Dubosas.
Šiauliuose veikiančios įmonės vadovas tvirtina, kad atnaujinus apšvietimą pastebimai pagerėjo ir darbo sąlygos, ir kokybė. Tiesa, kiek tiksliai, apskaičiuoti sudėtinga. Bendrovė pastaraisiais metais diegė nemažai naujovių, tokių kaip LEAN gamybos valdymo sistema, darbo vietų skaitmenizavimas, leidžiantis realiu laiku stebėti gamybos veiklą, darbo našumą, ir „Baltik Vairas“ šiuo metu yra viena moderniausių gamyklų Europoje.
Lėšų neprireikė
Atnaujinti apšvietimą 44 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Baltik Vairo“ gamykloje, kurioje dirba apie 500 darbuotojų, atsiėjo maždaug 180 tūkst. eurų. Tiesa, šiam projektui bendrovei neprireikė skirti nuosavų lėšų. Modernų apšvietimą „Baltik Vairas“ įsirengė bendradarbiaudamas su kita Lietuvos kompanija „BaltLED“, kurios specializacija – LED šviestuvų ir apšvietimo sistemų projektavimas ir gamyba.
„Už elektros energiją šviesai mokame tiek pat, kiek ir anksčiau, nors pakeitus šviestuvus, elektros energijos suvartojame mažiau. Iš šių sutaupymų dalies kiekvieną mėnesį atsiskaitome su „BaltLED“ už paslaugą. Mums nereikėjo rūpintis projekto finansavimu. Tokiu būdu, išvengdami nemažų kaštų, įsirengėme modernų, ekologišką, darbo sąlygas gerinti leidžiantį apšvietimą“, – pasakoja „Baltik Vairo“ vadovas.
Kaip teigia bendrovės „BaltLED“ direktorius Mindaugas Jasiulevičius, tokią paslaugą įmonė pradėjo taikyti siekdama paskatinti gamybos bendroves modernizuoti apšvietimo sistemas be papildomų investicijų.
„Daugeliui įmonių apšvietimas kelia nemažų iššūkių. Viena vertus, senesni šviestuvai suvartoja žymiai daugiau elektros energijos. Tai gal ir nieko baisaus, jei reikia apšviesti butą, bet dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų turinčiose gamyklose susidaro milžiniški skirtumai. Antra vertus, svarbi ir apšvietimo kokybė, kuri turi didelės įtakos darbo sąlygoms ir efektyvumui. Galiausiai, sistemos nusidėvėjimas, priežiūra ir aptarnavimas. Palyginti su LED šviestuvais, įprastos lempos tarnauja trumpiau ir nusilpsta greičiau, prisireikia jas keisti“, – pasakoja M.Jasiulevičius.
Bendrovės siūlomu sprendimu apšvietimą įsigyti kaip paslaugą pasinaudojo ne viena Lietuvoje veikianti gamybos, prekybos, logistikos įmonė.
Šviesa gali ir raminti, ir varginti
„Šis verslo modelis labai paprastas. Mūsų specialistai parenka ir suprojektuoja labiausiai įmonės poreikius atitinkantį LED apšvietimo sprendimą, jis įrengiamas mūsų lėšomis. Apšvietimui suvartojama elektros energija sumažėja bent 40-90 procentų. Iš šių sutaupymų įmonė ir atsiskaito už paslaugą, paprastai per dvejus–trejus metus, o tada tampa apšvietimo sistemos šeimininke“, − komentuoja „BaltLED“ vadovas.
Pašnekovo teigimu, toks sprendimas apšvietimui atnaujinti verslą domina ir todėl, kad jis itin lengvai įgyvendinamas. Įmonei nebūtina organizuoti pirkimo, ieškoti rangovų, valdyti modernizavimo proceso – visa tai atlieka paslaugos teikėja. Kita vertus, bendrovės neprisiima nei finansinių įsipareigojimų, kurie, atsispindėdami balanse, atsiliepia įmonių finansiniams rezultatams, nei rizikos.
Modernizavus sistemą, apšvietimui gali būti suvartojama ir triskart mažiau elektros energijos. Neretai net ir kiekvieną mėnesį atsiskaitydama už apšvietimo atnaujinimo paslaugą, bendrovė iš karto sutaupo ir gaudama mažesnes elektros energijos sąskaitas. Lyginant su halogeniniais ar liuminescenciniais šviestuvais, LED šviestuvai ne tik taupesni. Jie veikia visu ryškumu vos tik įjungti, yra gerokai ilgaamžiškesni ir gali šviesti 70 tūkst. valandų, t.y. apie aštuonerius metus ar net ilgiau, , prarasdami ne daugiau kaip dešimtadalį ryškumo. Visą tą laiką šviesa išlieka tos pačios spalvinės temperatūros.
„Senesnės kartos šviestuvų šviesos spalva ilgainiui gali pasikeisti, joje atsiranda ir geltonos, ir mėlynos šviesos atspalvių. Pavyzdžiui, žemesnės, šiltos temperatūros geltona ar oranžinė šviesa tinka poilsio zonoms, miegamiesiems, bet ne gamybinėms patalpoms, kuriose būtina susikaupti. Priešingai, aukštos temperatūros, šaltų atspalvių ryški šviesa sužadina, tačiau esant nedidelei apšvietai, tokia šviesa žmogų vargina. Į šias ir daugelį kitų aplinkybių svarbu atsižvelgti projektuojant apšvietimą, įvertinti, kur ir kokiai veiklai jis reikalingas“, – sako M.Jasiulevičius.
Skatina tvarią pramonės plėtrą
Lietuvoje veikiančios inžinerinės pramonės įmonės, tokios kaip „Baltik Vairas“ ar „BaltLED“, nuosekliai investuoja į modernizavimą. Tokias bendroves vienijanti Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacija LINPRA skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus investicijos į įmonių modernizavimą ir atnaujinimą, įrangos įsigijimą bendrovėse vidutiniškai augo daugiau nei dvigubai.
LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad pagrindinės investicijų į inovacijas veiklos yra : produktų kūrimas ir tobulinimas, technologijų ir organizacinių inovacijų diegimas. Vis didesnį dėmesį verslas skiria ir veiklos skaitmeninimui.
„Vis dėlto, šiuolaikinėms inžinerinės pramonės įmonėms būtina ne tik didinti veiklos konkurencingumą, našumą ir gerinti darbo sąlygas. Ne mažiau svarbu vystyti tvarią veiklą, siekiant užtikrinti švaresnę ir grynesnę mūsų visuomenės ateitį. Tokie pažangūs verslo modeliai, kokius taiko LINPRA narės ir kitos pažangios Lietuvos pramonės įmonės, padeda ne tik diegti modernius, šiuolaikiškus sprendimus pramonėje, bet ir prisideda bei skatina tvarią jos plėtrą“, – pabrėžia D.Lasionis.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/08/uab-baltik-vairas-gamykla.jpg10661600linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-08-26 10:30:522019-08-26 10:31:51Unikaliu verslo modeliu įmonėms padeda ir taupyti, ir gerinti darbo sąlygas
LINPRA kartu su Vokietijos Šiaurės Vestfalijos IHK organizuoja verslo misiją į Vokietiją, Šiaurės Vestfalijos regioną „Lithuanian Industry meets North Westfalen“. Misija vyks lapkričio 6–8 d. Misijos metu planuojama aplankyti inžinerinės pramonės įmones, bus rengiami B2B susitikimai.
Misija organizuojama ES „Naujų galimybių“ projekto lėšomis ir dalis dalyvių išlaidų yra kompensuojama.
Dar yra laisvų vietų – į misiją kviečiamos vykti plastiko, metalo, elektrotechnikos ir kitos gamybinės inžinerinės įmonės.
Jei domina galimybės dalyvauti – susisiekite iki rugsėjo 9 d.!
Kontaktai:
Rokas Bekeris
Eksporto vystymo projektų vadovas
Mob. Tel.: +370 682 68404
El. p.: rokas.bekeris@linpra.lt
Plačiau apie regioną, preliminari programa ir siūloma logistika – šiame dokumente. Parsisiųsti.
https://linpra.lt/wp-content/uploads/2019/08/North_Westphalia.png506658linprawphttps://linpra.lt/wp-content/uploads/2020/01/Mazas-300x94.pnglinprawp2019-08-19 09:47:262019-08-19 10:03:15Verslo misija „Lithuanian Industry meets North Westfalen“
Rugsėjo 4 d. | 8:15–11:00 val. | Panevėžio kolegija, Laisvės a. 23, Panevėžys
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Panevėžio regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą ir kt.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Kompetencijos.LT
Vykstantys projektaiProjektas: „Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių darbuotojų kompetencijų ugdymas didinant jų galimybes prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių bei pokyčių“ Nr.09.4.3-ESFA-K-814-01-0016
Projekto vykdytojas: Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA
Projekto įgyvendinimo trukmė: 2017 m. gegužė-2020 m. liepa
Projekto tikslas: Padidinti apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų profesines kompetencijas, užtikrinant dirbančiųjų galimybes prisitaikyti prie gamybos sektoriui keliamų iššūkių bei stiprinti organizacijų konkurencingumą rinkoje ir jų ekonominės plėtros tvarumą.
Projekto veiklos – Inžinieriniai-technologiniai bei operaciniai vadybiniai mokymai.
Gamybos verslo įmonių konkurencingumą tiek vidaus, tiek išorės rinkose lemia jų produkcija, technologijos, verslo procesų modelis, organizacinė struktūra ir, svarbiausia, darbuotojų komandos „kokybė“ – darbo našumas, profesinės kompetencijos ir gebėjimai. Vertinant darbo našumą, Lietuvos inžinerinė pramonė nuo ES šalių vidurkio yra atsilikusi maždaug 30%. Konkuruojant su artimaisiais kaimynais – Čekijos, Slovakijos, Lenkijos gamintojais bandyti didinti produkcijos kainas Lietuvos gamintojai jau neturi galimybių. Įmonėms lieka vienintelė išeitis – didinti darbo našumą. Asociacija LINPRA, vienydama mechanikos, elektrotechnikos ir elektronikos gaminių, transporto priemonių ir prietaisų gamybos pramonės įmones bei susijusias mokslo ir mokymo įstaigas, siekia iš esmės padidinti šio sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, skatindama savo narių verslo technologinį ir vadybinį modernizavimą, tarpusavio bendradarbiavimą, ugdydama jų gebėjimus kurti naujus aukštos pridėtinės vertės produktus ir gerindama tam reikalingą įmonės vidinę inovacijų kultūrą.
Šio asociacijos LINPRA projekto uždavinys – tobulinti sektoriaus įmonių vadovaujančių darbuotojų, specialistų, įvairių gamybos procesų operatorių kvalifikaciją esminėse konkurencingumo užtikrinimo srityse – naujų produktų kūrimo, įvedimo į rinką ir pardavimo, produkcijos gamybos technologinio bei vadybinio modernizavimo, technologinių įrengimų valdymo ir kt.
Į projektą įsitraukė didelė grupė įvairaus dydžio ir ekonominio pajėgumo gamybos įmonių iš daugelio Lietuvos regionų, todėl tai ne tik skatina įmonių – projekto dalyvių, tarpusavio bendradarbiavimą projekto metu ir platesnę naujai įgytų žinių bei Lietuvos bei užsienio įmonių pažangios patirties sklaidą Lietuvoje, bet ir leidžia lanksčiau bei efektyviau organizuoti pačias kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas. Kita vertus, LINPRA, vykdydama šį projektą, ne tik panaudos savo patirtį ir žinias, sukauptas ankstesniuose mokymo projektuose, bet jas papildys viso apdirbamosios gamybos sektoriaus labui, tuo užtikrindama profesinių kompetencijų ugdymo veiklos gamybos pramonėje tęstinumą ir plėtrą.
Projekto tikslinė grupė – 931 gamybos darbuotojai, kuriems bus sudarytos sąlygos patobulinti esamas kompetencijas bei žinias, reikalingas gamybos operacijas atlikti kokybiškai ir efektyviai.
Projekto vertė: 685 795,00 Eurų.
Projekto partneriai: 50 gamybos įmonių-partnerių.
Projekto uždavinys: Tobulinti apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų kvalifikaciją šiuolaikinių gamybos technologijų srityje
Laukiami rezultatai:
PROJEKTAS FINANSUOJAMAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS SOCIALINIO FONDO.
Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (II)
Linpra pranešimai#LINPRAekspertai
Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
(Pirma straipsnio dalis ČIA)
Ko laukti antrame 2019 m. pusmetyje?
Į Lietuvos eksporto ir pramonės rodiklius antrąjį šių metų pusmetį reiktų žiūrėti su atsargiu optimizmu – vargu, ar Lietuvos eksportuotojai sugebės pakartoti įspūdingą pirmojo pusmečio augimo rezultatą, tačiau realu tikėtis tolesnio eksporto augimo. Pirma – šių metų pirmojo pusmečio Lietuvos eksporto augimą į viršų stipriai kėlė Brexit veiksnys; lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtinę Karalystę apimtys pirmą pusmetį išaugo net 16 proc., o JK rinka buvo antroje vietoje pagal nominalų Lietuvos eksporto augimą. Tačiau esminės įtakos šiam augimui turėjo eksportas „avansu“ – paprastai kalbant, Lietuvos eksportuotojai aktyviai pildė sandėlius Jungtinėje Karalystėje ir tokiu būdu ruošėsi galimam kietojo Brexit scenarijui. Yra didelė tikimybė, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas nebepakartos įspūdingo šuolio į JK rinką dėl kelių priežasčių. Pirma – Lietuvos eksportuotojai antrąjį pusmetį taip aktyviai nebepildys atsargų JK rinkoje – atsargas reikia kažkur laikyti ir mokėti už sandėlius. Antra – antrąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinėje Karalystėje bus kur kas mažiau palanki Lietuvos eksportui nei šių metų pradžioje. Visai neseniai svaras nukrito į dvejų metų žemumas, mažmeninės prekybos augimo tempas pradėjo pastebimai lėtėti, o UK pramonės gamyba balandį ir gegužę mažėjo. Šie veiksniai gali riboti Lietuvos eksportą į Jungtinę Karalystę, nors pirmąjį pusmetį ekonominė situacija Jungtinė Karalystėje dar buvo gera.
Kalbant apie Lietuvos eksporto perspektyvas, didžiausias klaustukas yra eksportas į Vokietiją. Jį tuo pat metu veiks ir teigiami, ir neigiami veiksniai. Teigiamas veiksnys – dėl rekordiškai žemo nedarbo (vos 3,1 proc.) Vokietijos vidaus rinka šiemet išliks itin stipri ir tai yra teigiamas signalas Lietuvos eksportui į Vokietiją. Pavyzdžiui, birželį mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje padidėjo beveik 4 proc. – sparčiausiai per šiuos metus. Neigiamas veiksnys – dėl nusilpusios pasaulio ekonomikos Vokietijos pramonė niekaip neišbrenda iš nuosmukio zonos, o birželio mėnesio Vokietijos pramonės nuosmukis buvo didžiausias per šiuos metus. Iš Lietuvos gamintojų kol kas gauname signalus, kad dabartinių Vokietijos pramonės apsukų pilnai pakanka, kad Lietuvos gamintojai didintų savo kontraktinės gamybos apimtis. Iš kitos pusės, objektyviai žiūrint, kuo ilgesnis bus Vokietijos pramonės nuosmukio periodas, tuo didesnė rizika kyla ir Lietuvos eksportui į Vokietijos rinką. Kol kas situacija nėra kritinė, tačiau jaučiama, kad ji užsitęsė. Inžinerinė pramonė eina paskui pasaulio ekonomiką, o jos būklė yra trapi.
LINPRA pradėjo įgyvendinti projektą pagal priemonę „Verslo klasteris LT“
Vykstantys projektai, Linpra pranešimaiLINPRA pradėjo įgyvendinti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės „Verslo klasteris LT“ projektą „Plastikų pramonės klasterio narių augimo ir eksporto skatinimas“. Iš Europos regioninės plėtros fondo skirta finansavimo suma sudaro 318 505,46 Eur.
Projektu siekiama padidinti plastikų klasterio įmonių pardavimus bei eksportą. Taip pat klasteris ketina dalyvauti Europos technologijų pramonės asociacijos Orgalim, plastikų perdirbimo pramonės asociacijos EuPC tinkluose, kurie padės užmegzti naujus kontaktus ir sudarys galimybę dalyvauti bendruose projektuose su kitų šalių organizacijomis ir tų organizacijų įmonėmis.
Projekte dalyvaujančiose įmonėse bus įdarbinti ekspertai, kurie vykdys eksporto skatinimo ir pardavimų padidinimo veiklas, komandiruočių metu tyrinės naujas rinkas ir ieškos potencialių klientų. Taip pat bus atliktas potencialių rinkų tyrimas / analizė, kuri leis nustatyti pardavimų ir eksporto didinimo kryptis bei potencialius klientus. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir ekspertų rekomendacijas, bus įsigyta rinkodaros priemonių, skirtų Plastikų klasterio ir projekto partnerių ir jų produkcijos žinomumo padidinimui bei naujų narių pritraukimui.
Laukiami rezultatai – pasibaigus projektui, klasterio nariai įsitvirtins naujose rinkose ir ženkliai padidins savo pardavimų pajamas bei produkcijos eksportą.
Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (I)
Linpra pranešimai#LINPRAekspertai
Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
Kokie svarbiausi akcentai inžinerinės pramonės sektoriuje per 2019 pirmą pusmetį?
Lietuvos inžinerinė pramonė ir apskritai eksportas po pirmojo 2019 m. pusmečio pateikė teigiamą siurprizą – augimo tempas yra įspūdingas. Šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją padidėjo beveik dešimtadaliu. Inžinerinės pramonės gamyba šių metų pirmą pusmetį padidėjo 11 proc., o toks augimas yra dvigubai spartesnisnei visoje Lietuvos pramonėje, kur pirmąjį pusmetį gamybos apimtys išaugo 5,4 proc. Visgi tarptautinėse rinkose, ypač Europos Sąjungoje, situacija yra trapi, Europoje dabar vyrauja dvejopos tendencijos – ir geros, ir blogos. Pagal asociacijos narių atsiliepimus matomi požymiai, jog rezultatai dėl lėtėjančios Vokietijos ekonomikos ateityje taip sparčiai nebeaugs, bet ženklaus kritimo irgi nebus.
Pagrindinis akcentas yra tai, kad padėtis tarptautinėse rinkose, nuo kurių smarkiai priklauso Lietuvos inžinerinės pramonės rodikliai, šiuo metu yra trapi ir nestabili. Pirma – dėl sulėtėjimo pasaulio ekonomikoje ir prekybos karų nustojo augti pasaulinės prekybos apimtys. Antra – galima pamatyti signalų, kad prekybos karai daro vis didesnį poveikį realiai ekonomikai. Liepos mėnesį gamybos apimtys Kinijos pramonėje augo 4,8 proc. per metus – lėčiausiai nuo 2002 m. Nors Kinijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį augo 6,2 proc., tai buvo lėčiausias augimo tempas nuo 1992-ųjų metų, kai Kinija pradėjo skelbti ketvirtinius BVP rezultatus. Pagrindinis kaltininkas – eksportas, kuris per šių metų pirmąjį pusmetį visiškai neaugo, o Kinijos eksporto į JAV apimtys šiemet susitraukė 8,4 proc.
ES rinkoje, kuriai tenka apie 80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, taip pat matome sulėtėjimo požymius – šie požymiai gerai matosi Vokietijos ekonomikoje, kuri yra stipriai priklausoma nuo pasaulio ekonomikos „sveikatos“. Vokietijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Vokietijos BVP susitraukė 0,1 proc. Nors techniškai žiūrint Vokietijos ekonomika dar nėra recesijoje, lyginant su šių metų pradžia Vokietijos ūkio būklė pablogėjo. Pavyzdžiui, antrą šių metų ketvirtį metinis BVP augimas (lyginant su 2018 m. antru ketvirčiu) Vokietijoje siekė vos 0,4 proc. ir buvo lėčiausias nuo pat 2013-ųjų metų pradžios. Pagrindinis šio pablogėjimo kaltininkas – nuo išorės rinkų smarkiai priklausanti Vokietijos pramonė, kur dėl besikaupiančių pasaulio ekonomikos problemų gamyba mažėjo nuolatos visą šių metų pirmąjį pusmetį. Pastaruoju metu gamybos apimčių sumažėjimo tempas Vokietijos pramonėje netgi paspartėjo: nuo -1,7 proc. vasarį iki -6,1 proc. birželio mėnesį. Pirmieji duomenys rodo, kad ir trečiąjį ketvirtį Vokietijos gamintojai pradėjo nuosmukio teritorijoje, tad vargu, ar trečią ketvirtį matysime Vokietijos gamybos rodiklių atšokimą. Pozityviai būtų galima vertinti tik tai, kad pastaruoju metu vokiečių pramonininkų lūkesčiai beveik neblogėjo, tačiau iš kitos pusės lūkesčiai stabiliai išlieka nuosmukio teritorijoje.
Tačiau stebina tai, kad Vokietijos pramonės nuosmukis kol kas neturėjo ryškesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Atvirkščiai – augantį Lietuvos eksporto ir pramonės gamybos apimčių augimą lėmė keli svarbūs aspektai. Pirma – vėluojanti Lietuvos eksporto rodiklių reakcija į pokyčius išorės rinkose. Kurį laiką gamintojai dar dirba pagal senas kontraktinės gamybos sutartis, kurios nėra atnaujinamos kas mėnesį. Antra – pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto į Vokietiją augimą palaikė itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje. Trečia – iki tam tikro lygio Vokietijos pramonės nuosmukis Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, kadangi tokiu atveju didėja vokiečių gamintojų interesas perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir tokiu būdu optimizuoti / sumažinti gamybos kaštus. Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerinės pramonės ir laisvų ekonominių zonų atstovai indikuoja apie padidėjusį Vokietijos įmonių interesą bendradarbiauti su Lietuvos verslu. Šią situaciją reiktų išnaudoti ir visais įmanomais būdais palaikyti augimą. Tai yra reali galimybė mums – iki tam tikro lygio blogėjanti situacija Europoje skatina tarptautinę gamybą perkelti į Lietuvą arba ieškoti naujų gamintojų tiekėjų, kurie galėtų gaminti produktus konkurencingomis kainomis. Augantys gamybos kaštai yra būdingi visai euro zonai, ne tik Lietuvai. Ir turint omenyje, kad Vokietijoje arba Danijoje atlyginimai kyla „valandomis“, Lietuva kol kas išlieka tarp patrauklių šalių gamybos vystymui. Todėl ir mūsų pramonė demonstruoja augimą.
Pažangios gamybos technologijų centras vysto infrastruktūrinį projektą Factory HUB
Uncategorized @ltNaujas DIH projektas – teikti ne tik paslaugas, bet ir patalpas
DIH – Digital Innovation Hub / SIC – Skaitmeninių inovacijų centras – tai paramos priemonė, skirta įmonių konkurencingumui padidinti, kai verslo ar gamybos procesai, produktai ir paslaugos tobulinamos skaitmeninėmis technologijomis.
Vienas iš tokių Lietuvoje veikiančių centrų – LINPRA įsteigtas Pažangios gamybos technologijų centras. Jį šiandieną koordinuoja LINPRA dukterinė įmonė Technologijų centras „Intechcentras“.
Pažangios gamybos technologijų centras vienija dešimtis skaitmeninių technologijų kompetencijų centrų, organizuoja technologinius auditus, rengia Pramonės 4.0 mokymus ir šiuo metu plėtoja naują idėją Factory HUB – gamybinių erdvių vystymo projektą.
Factory HUB tikslas – pažangias technologijas vystančioms, inžinerinę veiklą vykdančioms ir naujus produktus kuriančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikti galimybę įsikurti joms pritaikytose nedidelėse gamybinėse patalpose, kurių šiandieną smulkiam gamybiniam verslui labai trūksta.
Planuojama, jog Factory HUB atvers duris į naujai įrengtas gamybines erdves 2021 metais. Projektas apims apie 5000 m2 patalpų plotą, ir jame galės įsikurti apie 14 inovatyvią inžinerinę veiklą vykdančių organizacijų. Šiandien dar tik besikuriantis ir vystomas infrastruktūrinis projektas jau sulaukia didžiulio verslo palaikymo ir susidomėjimo.
Gamybinei veiklai skirtas Factory HUB įmonėms pasiūlys:
Besidominčios įmonės, norinčios gauti daugiau informacijos, gali kreiptis į Pažangios gamybos technologijų centro koordinatorių technologijų centrą „Intechcentras“: info@intechcentras.lt, 8 620 71450.
Rugsėjo 19 d. | 8:45–11:30 val. | UAB „Salda“, Ragainės g. 100, Šiauliai
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Šiaulių regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą ir kt.
Būtina REGISTRACIJA (iki rugsėjo 18 d. 12 val.).
08:45 Registracija, kava
09:00 Aidas Šetikas, LINPRA prezidiumo narys, atstovas Šiaulių regione:
09:20 LINPRA atstovai Darius Lasionis, Rokas Bekeris ir kt.:
10:20 Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ analitikas:
10:50 Andrius Jarmolajevas, UAB „IN RE“:
11:10 Laikas diskusijai, 11:30 pabaiga
Unikaliu verslo modeliu įmonėms padeda ir taupyti, ir gerinti darbo sąlygas
Linpra pranešimai#LINPRAnariai
Straipsnis 15min.lt.
Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, šviesa ir apšvietimas yra vienas lemiamų veiksnių žmogaus fizinei ir psichinei savijautai, tuo pačiu – darbingumui. Tai patvirtina ir neseniai paskelbti pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys. Įvertinusios biuro aplinkos poveikį darbuotojų savijautai ir veiklos rezultatams, ISM ekonomikos ir vadybos universiteto mokslininkės nustatė, kad tinkamas apšvietimas yra vienas iš trijų svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo kokybę ir kruopštumą jį atliekant.
Rūpinosi darbuotojais ir tvarumu
„Mūsų įmonės gamybos veiklai apšvietimas itin svarbus, nes turime atlikti daug preciziškų, itin didelio tikslumo reikalaujančių darbų. Tačiau užtikrinti tokį apšvietimą gali būti iššūkis. Rinka itin dinamiška, ketvirtoji pramonės revoliucija labai sparčiai keičia technologijas ir darbo pobūdį, o pertvarkant darbo vietas, derama šviesa, deja, ne visuomet spėjama laiku pasirūpinti“, − pasakoja didžiausios Šiaurės Europoje paprastų ir elektrinių dviračių gamintojos, bendrovės „Baltik Vairas“ vadovas Žilvinas Dubosas.
Prieš pusantrų metų „Baltik Vairas“ atnaujino apšvietimą visoje gamykloje. Pasak Ž.Duboso, vykdant šį projektą nebuvo apsiribota senų lempų pakeitimu į modernius LED šviestuvus. Visų pirma buvo ištirti gamyklos ir darbuotojų šviesos poreikiai, projektuojama ir diegiama sistema, kuri bendrovėje reikiamą apšvietimą užtikrintų daugeliui metų.
Ryžtis šiam sumanymui paskatino kelios aplinkybės. Gamyklos vadovas teigia, kad ekonominiai sumetimai ir siekis mažinti išlaidas elektros energijai buvęs svarbus, bet ne svarbiausias, juolab, kad liūto dalį elektros energijos įmonėje suvartoja gamybiniai įrenginiai, o ne šviestuvai.
Anot pašnekovo, visų pirma rūpėję gerinti darbo vietų kokybę ir sąlygas darbuotojams. „Be to, esame ekologiškų transporto priemonių gamintojai, tad keliame sau aukščiausius tvarumo reikalavimus. Gamybai naudojame tik iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamą elektros energiją, taikome išteklius tausojančius gamybos sprendimus ir technologijas. Tad natūralu, kad ir apšvietimui siekėme pasitelkti kuo taupesnes, ekologiškesnes priemones“, – teigia Ž.Dubosas.
Šiauliuose veikiančios įmonės vadovas tvirtina, kad atnaujinus apšvietimą pastebimai pagerėjo ir darbo sąlygos, ir kokybė. Tiesa, kiek tiksliai, apskaičiuoti sudėtinga. Bendrovė pastaraisiais metais diegė nemažai naujovių, tokių kaip LEAN gamybos valdymo sistema, darbo vietų skaitmenizavimas, leidžiantis realiu laiku stebėti gamybos veiklą, darbo našumą, ir „Baltik Vairas“ šiuo metu yra viena moderniausių gamyklų Europoje.
Lėšų neprireikė
Atnaujinti apšvietimą 44 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Baltik Vairo“ gamykloje, kurioje dirba apie 500 darbuotojų, atsiėjo maždaug 180 tūkst. eurų. Tiesa, šiam projektui bendrovei neprireikė skirti nuosavų lėšų. Modernų apšvietimą „Baltik Vairas“ įsirengė bendradarbiaudamas su kita Lietuvos kompanija „BaltLED“, kurios specializacija – LED šviestuvų ir apšvietimo sistemų projektavimas ir gamyba.
„Už elektros energiją šviesai mokame tiek pat, kiek ir anksčiau, nors pakeitus šviestuvus, elektros energijos suvartojame mažiau. Iš šių sutaupymų dalies kiekvieną mėnesį atsiskaitome su „BaltLED“ už paslaugą. Mums nereikėjo rūpintis projekto finansavimu. Tokiu būdu, išvengdami nemažų kaštų, įsirengėme modernų, ekologišką, darbo sąlygas gerinti leidžiantį apšvietimą“, – pasakoja „Baltik Vairo“ vadovas.
Kaip teigia bendrovės „BaltLED“ direktorius Mindaugas Jasiulevičius, tokią paslaugą įmonė pradėjo taikyti siekdama paskatinti gamybos bendroves modernizuoti apšvietimo sistemas be papildomų investicijų.
„Daugeliui įmonių apšvietimas kelia nemažų iššūkių. Viena vertus, senesni šviestuvai suvartoja žymiai daugiau elektros energijos. Tai gal ir nieko baisaus, jei reikia apšviesti butą, bet dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų turinčiose gamyklose susidaro milžiniški skirtumai. Antra vertus, svarbi ir apšvietimo kokybė, kuri turi didelės įtakos darbo sąlygoms ir efektyvumui. Galiausiai, sistemos nusidėvėjimas, priežiūra ir aptarnavimas. Palyginti su LED šviestuvais, įprastos lempos tarnauja trumpiau ir nusilpsta greičiau, prisireikia jas keisti“, – pasakoja M.Jasiulevičius.
Bendrovės siūlomu sprendimu apšvietimą įsigyti kaip paslaugą pasinaudojo ne viena Lietuvoje veikianti gamybos, prekybos, logistikos įmonė.
Šviesa gali ir raminti, ir varginti
„Šis verslo modelis labai paprastas. Mūsų specialistai parenka ir suprojektuoja labiausiai įmonės poreikius atitinkantį LED apšvietimo sprendimą, jis įrengiamas mūsų lėšomis. Apšvietimui suvartojama elektros energija sumažėja bent 40-90 procentų. Iš šių sutaupymų įmonė ir atsiskaito už paslaugą, paprastai per dvejus–trejus metus, o tada tampa apšvietimo sistemos šeimininke“, − komentuoja „BaltLED“ vadovas.
Pašnekovo teigimu, toks sprendimas apšvietimui atnaujinti verslą domina ir todėl, kad jis itin lengvai įgyvendinamas. Įmonei nebūtina organizuoti pirkimo, ieškoti rangovų, valdyti modernizavimo proceso – visa tai atlieka paslaugos teikėja. Kita vertus, bendrovės neprisiima nei finansinių įsipareigojimų, kurie, atsispindėdami balanse, atsiliepia įmonių finansiniams rezultatams, nei rizikos.
Modernizavus sistemą, apšvietimui gali būti suvartojama ir triskart mažiau elektros energijos. Neretai net ir kiekvieną mėnesį atsiskaitydama už apšvietimo atnaujinimo paslaugą, bendrovė iš karto sutaupo ir gaudama mažesnes elektros energijos sąskaitas. Lyginant su halogeniniais ar liuminescenciniais šviestuvais, LED šviestuvai ne tik taupesni. Jie veikia visu ryškumu vos tik įjungti, yra gerokai ilgaamžiškesni ir gali šviesti 70 tūkst. valandų, t.y. apie aštuonerius metus ar net ilgiau, , prarasdami ne daugiau kaip dešimtadalį ryškumo. Visą tą laiką šviesa išlieka tos pačios spalvinės temperatūros.
„Senesnės kartos šviestuvų šviesos spalva ilgainiui gali pasikeisti, joje atsiranda ir geltonos, ir mėlynos šviesos atspalvių. Pavyzdžiui, žemesnės, šiltos temperatūros geltona ar oranžinė šviesa tinka poilsio zonoms, miegamiesiems, bet ne gamybinėms patalpoms, kuriose būtina susikaupti. Priešingai, aukštos temperatūros, šaltų atspalvių ryški šviesa sužadina, tačiau esant nedidelei apšvietai, tokia šviesa žmogų vargina. Į šias ir daugelį kitų aplinkybių svarbu atsižvelgti projektuojant apšvietimą, įvertinti, kur ir kokiai veiklai jis reikalingas“, – sako M.Jasiulevičius.
Skatina tvarią pramonės plėtrą
Lietuvoje veikiančios inžinerinės pramonės įmonės, tokios kaip „Baltik Vairas“ ar „BaltLED“, nuosekliai investuoja į modernizavimą. Tokias bendroves vienijanti Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacija LINPRA skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus investicijos į įmonių modernizavimą ir atnaujinimą, įrangos įsigijimą bendrovėse vidutiniškai augo daugiau nei dvigubai.
LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad pagrindinės investicijų į inovacijas veiklos yra : produktų kūrimas ir tobulinimas, technologijų ir organizacinių inovacijų diegimas. Vis didesnį dėmesį verslas skiria ir veiklos skaitmeninimui.
„Vis dėlto, šiuolaikinėms inžinerinės pramonės įmonėms būtina ne tik didinti veiklos konkurencingumą, našumą ir gerinti darbo sąlygas. Ne mažiau svarbu vystyti tvarią veiklą, siekiant užtikrinti švaresnę ir grynesnę mūsų visuomenės ateitį. Tokie pažangūs verslo modeliai, kokius taiko LINPRA narės ir kitos pažangios Lietuvos pramonės įmonės, padeda ne tik diegti modernius, šiuolaikiškus sprendimus pramonėje, bet ir prisideda bei skatina tvarią jos plėtrą“, – pabrėžia D.Lasionis.
LINPRA RENGINIŲ KALENDORIUS 2019–2020
Renginiai, Linpra pranešimaiTarptautiniai renginiai
Renginiai Lietuvoje
Intechcentro renginiai
Verslo misija „Lithuanian Industry meets North Westfalen“
Linpra pranešimaiLINPRA kartu su Vokietijos Šiaurės Vestfalijos IHK organizuoja verslo misiją į Vokietiją, Šiaurės Vestfalijos regioną „Lithuanian Industry meets North Westfalen“. Misija vyks lapkričio 6–8 d. Misijos metu planuojama aplankyti inžinerinės pramonės įmones, bus rengiami B2B susitikimai.
Misija organizuojama ES „Naujų galimybių“ projekto lėšomis ir dalis dalyvių išlaidų yra kompensuojama.
Dar yra laisvų vietų – į misiją kviečiamos vykti plastiko, metalo, elektrotechnikos ir kitos gamybinės inžinerinės įmonės.
Jei domina galimybės dalyvauti – susisiekite iki rugsėjo 9 d.!
Kontaktai:
Rokas Bekeris
Eksporto vystymo projektų vadovas
Mob. Tel.: +370 682 68404
El. p.: rokas.bekeris@linpra.lt
Plačiau apie regioną, preliminari programa ir siūloma logistika – šiame dokumente. Parsisiųsti.
Rugsėjo 4 d. | 8:15–11:00 val. | Panevėžio kolegija, Laisvės a. 23, Panevėžys
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Panevėžio regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą ir kt.
Būtina REGISTRACIJA (iki rugsėjo 3 d. 12 val.).
08:15 Registracija, kava
08:30 Mantas Gudas, LINPRA prezidiumo narys, atstovas Panevėžio regione:
08:50 LINPRA atstovai Darius Lasionis, Rokas Bekeris:
09:50 Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ analitikas:
10:20 Andrius Jarmolajevas, UAB „IN RE“:
10:40 Laikas diskusijai, 11:00 pabaiga