Nuosmukis Vokietijoje augančiai Lietuvos inžinerinei pramonei blogos įtakos neturi (I)

#LINPRAekspertai

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai
Darius Lasionis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius 

Kokie svarbiausi akcentai inžinerinės pramonės sektoriuje per 2019 pirmą pusmetį?

Lietuvos inžinerinė pramonė ir apskritai eksportas po pirmojo 2019 m. pusmečio pateikė teigiamą siurprizą – augimo tempas yra įspūdingas. Šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją padidėjo beveik dešimtadaliu. Inžinerinės pramonės gamyba šių metų pirmą pusmetį padidėjo 11 proc., o toks augimas yra dvigubai spartesnisnei visoje Lietuvos pramonėje, kur pirmąjį pusmetį gamybos apimtys išaugo 5,4 proc. Visgi tarptautinėse rinkose, ypač Europos Sąjungoje, situacija yra trapi, Europoje dabar vyrauja dvejopos tendencijos – ir geros, ir blogos. Pagal asociacijos narių atsiliepimus matomi požymiai, jog rezultatai dėl lėtėjančios Vokietijos ekonomikos ateityje taip sparčiai nebeaugs, bet ženklaus kritimo irgi nebus.

Pagrindinis akcentas yra tai, kad padėtis tarptautinėse rinkose, nuo kurių smarkiai priklauso Lietuvos inžinerinės pramonės rodikliai, šiuo metu yra trapi ir nestabili. Pirma – dėl sulėtėjimo pasaulio ekonomikoje ir prekybos karų nustojo augti pasaulinės prekybos apimtys. Antra – galima pamatyti signalų, kad prekybos karai daro vis didesnį poveikį realiai ekonomikai. Liepos mėnesį gamybos apimtys Kinijos pramonėje augo 4,8 proc. per metus – lėčiausiai nuo 2002 m. Nors Kinijos BVP antrąjį šių metų ketvirtį augo 6,2 proc., tai buvo lėčiausias augimo tempas nuo 1992-ųjų metų, kai Kinija pradėjo skelbti ketvirtinius BVP rezultatus. Pagrindinis kaltininkas – eksportas, kuris per šių metų pirmąjį pusmetį visiškai neaugo, o Kinijos eksporto į JAV apimtys šiemet susitraukė 8,4 proc.

ES rinkoje, kuriai tenka apie 80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, taip pat matome sulėtėjimo požymius – šie požymiai gerai matosi Vokietijos ekonomikoje, kuri yra stipriai priklausoma nuo pasaulio ekonomikos „sveikatos“. Vokietijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Vokietijos BVP susitraukė 0,1 proc. Nors techniškai žiūrint Vokietijos ekonomika dar nėra recesijoje, lyginant su šių metų pradžia Vokietijos ūkio būklė pablogėjo. Pavyzdžiui, antrą šių metų ketvirtį metinis BVP augimas (lyginant su 2018 m. antru ketvirčiu) Vokietijoje siekė vos 0,4 proc. ir buvo lėčiausias nuo pat 2013-ųjų metų pradžios. Pagrindinis šio pablogėjimo kaltininkas – nuo išorės rinkų smarkiai priklausanti Vokietijos pramonė, kur dėl besikaupiančių pasaulio ekonomikos problemų gamyba mažėjo nuolatos visą šių metų pirmąjį pusmetį. Pastaruoju metu gamybos apimčių sumažėjimo tempas Vokietijos pramonėje netgi paspartėjo: nuo -1,7 proc. vasarį iki -6,1 proc. birželio mėnesį. Pirmieji duomenys rodo, kad ir trečiąjį ketvirtį Vokietijos gamintojai pradėjo nuosmukio teritorijoje, tad vargu, ar trečią ketvirtį matysime Vokietijos gamybos rodiklių atšokimą. Pozityviai būtų galima vertinti tik tai, kad pastaruoju metu vokiečių pramonininkų lūkesčiai beveik neblogėjo, tačiau iš kitos pusės lūkesčiai stabiliai išlieka nuosmukio teritorijoje.

Tačiau stebina tai, kad Vokietijos pramonės nuosmukis kol kas neturėjo ryškesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Atvirkščiai – augantį Lietuvos eksporto ir pramonės gamybos apimčių augimą lėmė keli svarbūs aspektai. Pirma – vėluojanti Lietuvos eksporto rodiklių reakcija į pokyčius išorės rinkose. Kurį laiką gamintojai dar dirba pagal senas kontraktinės gamybos sutartis, kurios nėra atnaujinamos kas mėnesį. Antra – pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto į Vokietiją augimą palaikė itin stiprus vidaus vartojimas Vokietijoje. Trečia – iki tam tikro lygio Vokietijos pramonės nuosmukis Lietuvos eksportuotojams yra naudingas, kadangi tokiu atveju didėja vokiečių gamintojų interesas perkelti dalį gamybos į Lietuvą ir tokiu būdu optimizuoti / sumažinti gamybos kaštus. Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerinės pramonės ir laisvų ekonominių zonų atstovai indikuoja apie padidėjusį Vokietijos įmonių interesą bendradarbiauti su Lietuvos verslu. Šią situaciją reiktų išnaudoti ir visais įmanomais būdais palaikyti augimą. Tai yra reali galimybė mums – iki tam tikro lygio blogėjanti situacija Europoje skatina tarptautinę gamybą perkelti į Lietuvą arba ieškoti naujų gamintojų tiekėjų, kurie galėtų gaminti produktus konkurencingomis kainomis. Augantys gamybos kaštai yra būdingi visai euro zonai, ne tik Lietuvai. Ir turint omenyje, kad Vokietijoje arba Danijoje atlyginimai kyla „valandomis“, Lietuva kol kas išlieka tarp patrauklių šalių gamybos vystymui. Todėl ir mūsų pramonė demonstruoja augimą.

Pažangios gamybos technologijų centras vysto infrastruktūrinį projektą Factory HUB

Naujas DIH projektas – teikti ne tik paslaugas, bet ir patalpas

DIH – Digital Innovation Hub / SIC – Skaitmeninių inovacijų centras – tai paramos priemonė, skirta įmonių konkurencingumui padidinti, kai verslo ar gamybos procesai, produktai ir paslaugos tobulinamos skaitmeninėmis technologijomis.

Vienas iš tokių Lietuvoje veikiančių centrų – LINPRA įsteigtas Pažangios gamybos technologijų centras. Jį šiandieną koordinuoja LINPRA dukterinė įmonė Technologijų centras „Intechcentras“.

Pažangios gamybos technologijų centras vienija dešimtis skaitmeninių technologijų kompetencijų centrų, organizuoja technologinius auditus, rengia Pramonės 4.0 mokymus ir šiuo metu plėtoja naują idėją Factory HUB – gamybinių erdvių vystymo projektą.

Factory HUB tikslas – pažangias technologijas vystančioms, inžinerinę veiklą vykdančioms ir naujus produktus kuriančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikti galimybę įsikurti joms pritaikytose nedidelėse gamybinėse patalpose, kurių šiandieną smulkiam gamybiniam verslui labai trūksta.

Planuojama, jog Factory HUB atvers duris į naujai įrengtas gamybines erdves 2021 metais. Projektas apims apie 5000 m2 patalpų plotą, ir jame galės įsikurti apie 14 inovatyvią inžinerinę veiklą vykdančių organizacijų. Šiandien dar tik besikuriantis ir vystomas infrastruktūrinis projektas jau sulaukia didžiulio verslo palaikymo ir susidomėjimo.

Gamybinei veiklai skirtas Factory HUB įmonėms pasiūlys:

  • Įvairaus ploto (nuo 180 m2) universalias gamybines erdves;
  • Modernaus biuro erdves (nuo 60 m2) šalia gamybinių patalpų;
  • Atskiras tarnybines patalpas su šiuolaikiškais persirengimo kambariais, dušais ir tualetais;
  • Centralizuotas logistikos ir krovos paslaugas;
  • Įvairias gamybines bendro naudojimo priemones (pvz., suspausto oro kompresorinė);
  • Galimybę naudotis bendromis buhalterijos, administracijos ir teisininko paslaugomis;
  • Išvystytą susisiekimą (20 min. kelio iki / nuo Vilniaus centro);
  • Nemokamas automobilių parkavimo vietas;
  • Poilsio ir sporto zonas;
  • Mokymus, konsultacijas, pramonės lyderių – mentorių pagalbą;
  • Prieigą prie skaitmeninės gamybos kompetencijų centrų;
  • Integraciją į inovacijų ekosistemą;
  • Pagalbą technologinės įrangos finansavimui gauti.

Besidominčios įmonės, norinčios gauti daugiau informacijos, gali kreiptis į Pažangios gamybos technologijų centro koordinatorių technologijų centrą „Intechcentras“: info@intechcentras.lt, 8 620 71450.

,

Rugsėjo 19 d. | 8:45–11:30 val. | UAB „Salda“, Ragainės g. 100, Šiauliai

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Šiaulių regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki rugsėjo 18 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:45 Registracija, kava

09:00 Aidas Šetikas, LINPRA prezidiumo narys, atstovas Šiaulių regione:

  • Intro – kas yra LINPRA
  • Inžinerinė pramonė Šiaulių regione

09:20 LINPRA atstovai Darius Lasionis, Rokas Bekeris ir kt.:

  • LINPRA veikla, paslaugos ir verslui kuriama vertė
  • LINPRA narių gerieji pavyzdžiai

10:20 Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ analitikas:

  • Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga
  • Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui

10:50 Andrius Jarmolajevas, UAB „IN RE“:

  • PLM: skaitmeninė gaminio struktūra ERP aplinkoje. Kaip nepasimesti tarp duomenų?

11:10 Laikas diskusijai, 11:30 pabaiga

Unikaliu verslo modeliu įmonėms padeda ir taupyti, ir gerinti darbo sąlygas

#LINPRAnariai 

Straipsnis 15min.lt

Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, šviesa ir apšvietimas yra vienas lemiamų veiksnių žmogaus fizinei ir psichinei savijautai, tuo pačiu – darbingumui. Tai patvirtina ir neseniai paskelbti pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys. Įvertinusios biuro aplinkos poveikį darbuotojų savijautai ir veiklos rezultatams, ISM ekonomikos ir vadybos universiteto mokslininkės nustatė, kad tinkamas apšvietimas yra vienas iš trijų svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo kokybę ir kruopštumą jį atliekant.

Rūpinosi darbuotojais ir tvarumu

„Mūsų įmonės gamybos veiklai apšvietimas itin svarbus, nes turime atlikti daug preciziškų, itin didelio tikslumo reikalaujančių darbų. Tačiau užtikrinti tokį apšvietimą gali būti iššūkis. Rinka itin dinamiška, ketvirtoji pramonės revoliucija labai sparčiai keičia technologijas ir darbo pobūdį, o pertvarkant darbo vietas, derama šviesa, deja, ne visuomet spėjama laiku pasirūpinti“, − pasakoja didžiausios Šiaurės Europoje paprastų ir elektrinių dviračių gamintojos, bendrovės „Baltik Vairas“ vadovas Žilvinas Dubosas.

Prieš pusantrų metų „Baltik Vairas“ atnaujino apšvietimą visoje gamykloje. Pasak Ž.Duboso, vykdant šį projektą nebuvo apsiribota senų lempų pakeitimu į modernius LED šviestuvus. Visų pirma buvo ištirti gamyklos ir darbuotojų šviesos poreikiai, projektuojama ir diegiama sistema, kuri bendrovėje reikiamą apšvietimą užtikrintų daugeliui metų.

Ryžtis šiam sumanymui paskatino kelios aplinkybės. Gamyklos vadovas teigia, kad ekonominiai sumetimai ir siekis mažinti išlaidas elektros energijai buvęs svarbus, bet ne svarbiausias, juolab, kad liūto dalį elektros energijos įmonėje suvartoja gamybiniai įrenginiai, o ne šviestuvai.

Anot pašnekovo, visų pirma rūpėję gerinti darbo vietų kokybę ir sąlygas darbuotojams. „Be to, esame ekologiškų transporto priemonių gamintojai, tad keliame sau aukščiausius tvarumo reikalavimus. Gamybai naudojame tik iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamą elektros energiją, taikome išteklius tausojančius gamybos sprendimus ir technologijas. Tad natūralu, kad ir apšvietimui siekėme pasitelkti kuo taupesnes, ekologiškesnes priemones“, – teigia Ž.Dubosas.

Šiauliuose veikiančios įmonės vadovas tvirtina, kad atnaujinus apšvietimą pastebimai pagerėjo ir darbo sąlygos, ir kokybė. Tiesa, kiek tiksliai, apskaičiuoti sudėtinga. Bendrovė pastaraisiais metais diegė nemažai naujovių, tokių kaip LEAN gamybos valdymo sistema, darbo vietų skaitmenizavimas, leidžiantis realiu laiku stebėti gamybos veiklą, darbo našumą, ir „Baltik Vairas“ šiuo metu yra viena moderniausių gamyklų Europoje.

Lėšų neprireikė

Atnaujinti apšvietimą 44 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Baltik Vairo“ gamykloje, kurioje dirba apie 500 darbuotojų, atsiėjo maždaug 180 tūkst. eurų. Tiesa, šiam projektui bendrovei neprireikė skirti nuosavų lėšų. Modernų apšvietimą „Baltik Vairas“ įsirengė bendradarbiaudamas su kita Lietuvos kompanija „BaltLED“, kurios specializacija – LED šviestuvų ir apšvietimo sistemų projektavimas ir gamyba.

„Už elektros energiją šviesai mokame tiek pat, kiek ir anksčiau, nors pakeitus šviestuvus, elektros energijos suvartojame mažiau. Iš šių sutaupymų dalies kiekvieną mėnesį atsiskaitome su „BaltLED“ už paslaugą. Mums nereikėjo rūpintis projekto finansavimu. Tokiu būdu, išvengdami nemažų kaštų, įsirengėme modernų, ekologišką, darbo sąlygas gerinti leidžiantį apšvietimą“, – pasakoja „Baltik Vairo“ vadovas.

Kaip teigia bendrovės „BaltLED“ direktorius Mindaugas Jasiulevičius, tokią paslaugą įmonė pradėjo taikyti siekdama paskatinti gamybos bendroves modernizuoti apšvietimo sistemas be papildomų investicijų.

„Daugeliui įmonių apšvietimas kelia nemažų iššūkių. Viena vertus, senesni šviestuvai suvartoja žymiai daugiau elektros energijos. Tai gal ir nieko baisaus, jei reikia apšviesti butą, bet dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų turinčiose gamyklose susidaro milžiniški skirtumai. Antra vertus, svarbi ir apšvietimo kokybė, kuri turi didelės įtakos darbo sąlygoms ir efektyvumui. Galiausiai, sistemos nusidėvėjimas, priežiūra ir aptarnavimas. Palyginti su LED šviestuvais, įprastos lempos tarnauja trumpiau ir nusilpsta greičiau, prisireikia jas keisti“, – pasakoja M.Jasiulevičius.

Bendrovės siūlomu sprendimu apšvietimą įsigyti kaip paslaugą pasinaudojo ne viena Lietuvoje veikianti gamybos, prekybos, logistikos įmonė.

Šviesa gali ir raminti, ir varginti

„Šis verslo modelis labai paprastas. Mūsų specialistai parenka ir suprojektuoja labiausiai įmonės poreikius atitinkantį LED apšvietimo sprendimą, jis įrengiamas mūsų lėšomis. Apšvietimui suvartojama elektros energija sumažėja bent 40-90 procentų. Iš šių sutaupymų įmonė ir atsiskaito už paslaugą, paprastai per dvejus–trejus metus, o tada tampa apšvietimo sistemos šeimininke“, − komentuoja „BaltLED“ vadovas.

Pašnekovo teigimu, toks sprendimas apšvietimui atnaujinti verslą domina ir todėl, kad jis itin lengvai įgyvendinamas. Įmonei nebūtina organizuoti pirkimo, ieškoti rangovų, valdyti modernizavimo proceso – visa tai atlieka paslaugos teikėja. Kita vertus, bendrovės neprisiima nei finansinių įsipareigojimų, kurie, atsispindėdami balanse, atsiliepia įmonių finansiniams rezultatams, nei rizikos.

Modernizavus sistemą, apšvietimui gali būti suvartojama ir triskart mažiau elektros energijos. Neretai net ir kiekvieną mėnesį atsiskaitydama už apšvietimo atnaujinimo paslaugą, bendrovė iš karto sutaupo ir gaudama mažesnes elektros energijos sąskaitas. Lyginant su halogeniniais ar liuminescenciniais šviestuvais, LED šviestuvai ne tik taupesni. Jie veikia visu ryškumu vos tik įjungti, yra gerokai ilgaamžiškesni ir gali šviesti 70 tūkst. valandų, t.y. apie aštuonerius metus ar net ilgiau, , prarasdami ne daugiau kaip dešimtadalį ryškumo. Visą tą laiką šviesa išlieka tos pačios spalvinės temperatūros.

„Senesnės kartos šviestuvų šviesos spalva ilgainiui gali pasikeisti, joje atsiranda ir geltonos, ir mėlynos šviesos atspalvių. Pavyzdžiui, žemesnės, šiltos temperatūros geltona ar oranžinė šviesa tinka poilsio zonoms, miegamiesiems, bet ne gamybinėms patalpoms, kuriose būtina susikaupti. Priešingai, aukštos temperatūros, šaltų atspalvių ryški šviesa sužadina, tačiau esant nedidelei apšvietai, tokia šviesa žmogų vargina. Į šias ir daugelį kitų aplinkybių svarbu atsižvelgti projektuojant apšvietimą, įvertinti, kur ir kokiai veiklai jis reikalingas“, – sako M.Jasiulevičius.

Skatina tvarią pramonės plėtrą

Lietuvoje veikiančios inžinerinės pramonės įmonės, tokios kaip „Baltik Vairas“ ar „BaltLED“, nuosekliai investuoja į modernizavimą. Tokias bendroves vienijanti Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacija LINPRA skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus investicijos į įmonių modernizavimą ir atnaujinimą, įrangos įsigijimą bendrovėse vidutiniškai augo daugiau nei dvigubai.

LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad pagrindinės investicijų į inovacijas veiklos yra : produktų kūrimas ir tobulinimas, technologijų ir organizacinių inovacijų diegimas. Vis didesnį dėmesį verslas skiria ir veiklos skaitmeninimui.

„Vis dėlto, šiuolaikinėms inžinerinės pramonės įmonėms būtina ne tik didinti veiklos konkurencingumą, našumą ir gerinti darbo sąlygas. Ne mažiau svarbu vystyti tvarią veiklą, siekiant užtikrinti švaresnę ir grynesnę mūsų visuomenės ateitį. Tokie pažangūs verslo modeliai, kokius taiko LINPRA narės ir kitos pažangios Lietuvos pramonės įmonės, padeda ne tik diegti modernius, šiuolaikiškus sprendimus pramonėje, bet ir prisideda bei skatina tvarią jos plėtrą“, – pabrėžia D.Lasionis.

LINPRA RENGINIŲ KALENDORIUS 2019–2020

,

Tarptautiniai renginiai

Rugsėjo 24–26 Suomija: Alihankinta paroda
Lapkričio 6–8 d. Vokietija: verslo misija į Šiaurės Vestfalijos regioną „Lithuanian Industry meets North Westfalen“
Lapkričio 12–15 Švedija: Elmia Subcontractor paroda

 

Renginiai Lietuvoje

Rugsėjo 4 d. Verslo pusryčiai Panevėžyje
Rugsėjo 19 d. Verslo pusryčiai Šiauliuose
Spalio 8 d. Verslo pusryčiai Klaipėdoje
Spalio 17 d. Baigiamoji projekto 4 Change konferencija Vilniuje
Spalio pab. LINPRA narių susirinkimas Vilniuje
Lapkričio pab. Verslo pusryčiai Kaune
2020 m. sausis LINPRA Naujametinis renginys
2020 m. balandis Tarptautinė konferencija Making Industry 4.0 Real
2020 m. balandis LINPRA narių visuotinis metinis susirinkimas

 

Intechcentro renginiai

Rugsėjo 18 d. Pirkimų vadovų forumas
Rugsėjo 18 d. Gamybos vadovų forumas
Rugsėjo 20 d. Pardavimų vadovų forumas
Rugsėjo 25 / 26 d. Personalo vadovų forumas
Rugsėjo 27 d. Produktų kūrimo forumas

 

Verslo misija „Lithuanian Industry meets North Westfalen“

LINPRA kartu su Vokietijos Šiaurės Vestfalijos IHK organizuoja verslo misiją į Vokietiją, Šiaurės Vestfalijos regioną „Lithuanian Industry meets North Westfalen“. Misija vyks lapkričio 6–8 d. Misijos metu planuojama aplankyti inžinerinės pramonės įmones, bus rengiami B2B susitikimai.

Misija organizuojama ES „Naujų galimybių“ projekto lėšomis ir dalis dalyvių išlaidų yra kompensuojama.

Dar yra laisvų vietų – į misiją kviečiamos vykti plastiko, metalo, elektrotechnikos ir kitos gamybinės inžinerinės įmonės.

Jei domina galimybės dalyvauti – susisiekite iki rugsėjo 9 d.!

Kontaktai:
Rokas Bekeris
Eksporto vystymo projektų vadovas
Mob. Tel.: +370 682 68404
El. p.: rokas.bekeris@linpra.lt

Plačiau apie regioną, preliminari programa ir siūloma logistika – šiame dokumente. Parsisiųsti.

,

Rugsėjo 4 d. | 8:15–11:00 val. | Panevėžio kolegija, Laisvės a. 23, Panevėžys

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kviečia į verslo pusryčių susitikimą inžinerines Panevėžio regiono įmones. Susitikimo tikslas – pristatyti bendras Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijas, iššūkius ir galimybes, apžvelgti Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, padiskutuoti su įmonių atstovais apie pramonės skaitmeninimą, inovacijas, procesų valdymą ir kt.

Būtina REGISTRACIJA (iki rugsėjo 3 d. 12 val.).

PROGRAMA:

08:15 Registracija, kava

08:30 Mantas Gudas, LINPRA prezidiumo narys, atstovas Panevėžio regione:

  • Intro – kas yra LINPRA
  • Inžinerinė pramonė Panevėžio regione

08:50 LINPRA atstovai Darius Lasionis, Rokas Bekeris:

  • LINPRA veikla, paslaugos ir verslui kuriama vertė
  • LINPRA narių gerieji pavyzdžiai

09:50 Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ analitikas:

  • Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga
  • Alternatyvaus finansavimo įrankiai verslui

10:20 Andrius Jarmolajevas, UAB „IN RE“:

  • PLM: skaitmeninė gaminio struktūra ERP aplinkoje. Kaip nepasimesti tarp duomenų?

10:40 Laikas diskusijai, 11:00 pabaiga

Gamintojų konkurencingumo receptas – pažangios technologijos ir sprendimai

Straipsnis publikuotas 15min.lt

Apie nuolat augantį atotrūkį tarp didėjančių atlyginimų ir darbo našumo verslininkai ir pramonininkai su nerimu kalba ne vienerius metus. Lietuvos banko duomenimis, vien 2012–2016 metais darbo užmokestis mūsų šalyje kilo 19 proc., o našumas – vos 2,9 proc. Bet ne vien šios aplinkybės pramonės įmones skatina investuoti į pažangius, veiklos efektyvumą didinančius sprendimus ir technologijas. 

„Peržiūrėję savo gaminamų detalių asortimentą supratome, kad yra nemažai tokių gaminių, kurių kaina per pastaruosius 10–15 metų ne tik nepakilo, bet net ir sumažėjo. Taip nutiko visų pirma dėl augančios konkurencijos. Juk šiais laikais gamintojai dažnai konkuruoja ne šalyje, regione, bet visame pasaulyje. Taigi, kad nebūtume nuostolingi ir uždirbtume pelną, privalėjome investuoti į darbo našumą didinančius sprendimus“, − pasakoja Raimundas Gražys, plastiko detales gaminančios bendrovės „Hoda“ vadovas.

Rankų darbo vis mažiau

Molėtų rajone įsikūrusi „Hoda“ yra viena didžiausių plastikinių produktų gamintojų Baltijos šalyse. Įmonė lieja detales automobilių, baldų pramonės įmonėms, buitinės technikos gamintojams.

Siekdama dirbti našiau, bendrovė praėjusių metų gruodį baigė įgyvendinti projektą, kurio metu išplėtė savo gamybines patalpas, įsigijo 17 naujų plastiko liejimo mašinų ir 27 gamybinius robotus.

Pastaruosius R. Gražys vadina papildomomis, automatinėmis darbo rankomis. Robotai gamykloje aptarnauja liejimo mašinas, pakuoja pagamintas detales.

„Nedrįsčiau teigti, kad mūsų gamykla jau visiškai įžengė į vadinamąjį Pramonės 4.0 raidos etapą, kur gamyboje taikomi didieji duomenys, dirbtinis intelektas, robotika. Gamyba dar nėra visiškai automatizuota. Pavyzdžiui, nors pakavimo aparatas šveicariškas, klaidų ir jis padaro, todėl pakuotes papildomai akylai patikrina žmonės. Bet rankų darbo „Hodoje“ lieka vis mažiau“,  – pažymi įmonės vadovas.

Gamyklos investicijos į patalpų plėtrą ir įrenginių modernizavimą siekė 3,8 mln. eurų. Milijoną eurų sudaranti projekto dalis buvo finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Anot R. Gražio, atnaujinimo nauda akivaizdi: „Hodos“ darbo našumas šoktelėjo trečdaliu. Pašnekovas teigia, kad užtikrinus visišką gamybos apkrovą, investicija galėtų atsipirkti per penkerius metus.

„Vis dėlto, mes skaičiuojame, kad investicijos visiškai sugrįš per dešimt metų. Toks terminas visiškai normalus, įsigytos mašinos patikimos, Europos gamintojų, jos tikrai tarnaus ilgai“, – tvirtina gamyklos direktorius.

Našumas padvigubėjo

Kiek kitokį vertinimą pateikia dar vienos inžinerinės pramonės įmonės, itin tikslios mechanikos metalines detales gaminančio „Sargaso“ vadovė Inga Šileikytė. Daugiausiai lazerių ir optikos pramonei skirtas detales gaminančioje įmonėje baigiamas įgyvendinti gamybos skaitmenizavimo projektas, kuriuo gamyklos staklėse įrengti išmanieji davikliai, leidžiantys realiu laiku atlikti įvairius matavimus.

Įmonės investicijos į šias lietuvių bendrovės „Prodivi“ technologijas siekia apie 150 tūkst. eurų.

„Mūsų skaičiavimu, investicija jau atsipirko. Gerokai ūgtelėjo įmonės apyvarta, su tais pačiais pajėgumais padarome žymiai daugiau. Įdiegus skaitmeninius sprendimus, bendrovės našumas padvigubėjo – per tą patį laiko vienetą pagaminamos produkcijos kiekis išaugo, padidėjo naudingo darbo laikas“, – komentuoja I. Šileikytė.

Bendrovės „Sargasas“ daugiausiai gamina detales Lietuvos lazerių ir optikos bendrovėms, apie penktadalį produkcijos eksportuoja. Gamybos užsakymų kiekiai nėra dideli, preciziškų detalių gamyba dažniausiai esanti vienetinė, todėl poreikio robotizuoti gamybą nebuvę.

Vis dėlto, tokio didelio tikslumo reikalaujančioje gamyboje itin svarbu nuolat gauti tikslius duomenis.

„Iki tol net negalėjome tiksliai įvertinti mūsų gaminių savikainos, nes nežinojome, kiek trunka vienas ar kitas gamybos ciklas. Supratome, jog būtina realiu laiku gauti visą informaciją, kas kiekvieną akimirką vyksta su mūsų įrenginiais. Įdiegę išmaniuosius daviklius, galime stebėti gamybos procesą, operatyviai reaguoti iškilus trikdžiams, stebėti našumo ir efektyvumo rodiklius, įvertinti apkrovimą, pajėgumus, tolygiai paskirstyti darbus ir planuoti užsakymus“, – pasakoja pašnekovė.

Pasitelks dirbtinį intelektą

„Sargasas“ priskiriamas prie aukščiausio lygio tokia veikla užsiimančių įmonių Europoje ir yra viena iš pažangiausių. Tačiau įmonė neketina sustoti ieškodama būdų taikyti skaitmeninius sprendimus veiklai efektyvinti. Tolesni įmonės planai – tobulinti gamybos procesus diegiant dirbtinį intelektą.

„Šiuo metu gamykloje įdiegti skaitmeniniai sprendimai pateikia galybę duomenų, kuriuos galime stebėti realiu laiku. Bet kitas žingsnis – programos, kurios duomenis ne tik stebėtų, bet ir teiktų pasiūlymus, kaip efektyviausiai turimus pajėgumus išnaudoti, planuoti įrenginių ir žmonių darbą. Remdamasis informacija, kurią žmogui sunku aprėpti dėl jos apimties, dirbtinis intelektas galės padėti organizuoti įmonės veiklą“, − teigia I. Šileikytė.

Toliau didinti našumą taikydama pažangias technologijas ketina ir „Hoda“. Į gamyklą jau pristatyti saulės moduliai, ir, vadovo teigimu, per artimiausius 2–3 mėnesius įmonėje bus įrengta saulės jėgainė. Kitas plėtros etapas – modernus žaliavų sandėlis su centrine žaliavų tiekimo sistema.

Pasak R. Gražio, tokia sistema leistų plastiko liejimo mašinas žaliavomis aprūpinti tiesiai iš sandėlio, užuot laikius jas šalia mašinų gamybinėse patalpose. Tai leisią dar efektyviau išnaudoti užimamą erdvę, paspartinti gamybos procesą, mažinti rankų darbo.

Vis dėlto, paveržti jį iš žmonių mašinos neturėtų. Išmaniąsias technologijas sparčiai diegiančio „Sargaso“ komanda per pastaruosius metus netgi gerokai ūgtelėjo – nuo 54 iki 78 darbuotojų.

Pasak įmonės vadovės, daugėja tiek užsakymų, tiek ir naujų įrengimų, todėl darbuotojų skaičius nemažėja. Atvirkščiai, įmonė susiduria su darbuotojų trūkumu – labiausiai trūksta operatorių. Tuo tikslu bendradarbiauja su Jeruzalės darbo rinkos ir mokymo centru, kuris ruošia reikiamos kvalifikacijos darbuotojus.

„Hoda“ vadovo teigimu, didelio iššūkio dėl specialistų trūkumo šiuo metu įmonė nepatiria. Bendrovė telkia Molėtų rajono, aplinkinių miestelių gyventojus, o aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai inžinieriai važinėja iš Vilniaus.

Vis dėlto, įmonės vadovas pripažįsta, kad bendrai plastiko pramonėje Lietuvoje labai nukenčia dėl spragų švietimo sistemoje. Plastiko gamybos įmonių yra daug, tačiau plastiko liejimo operatorių neruošia nei viena švietimo įstaiga, nes tokios mokymo programos apskritai nėra.

„Robotizuojant gamybą žemos kvalifikacijos darbuotojų, suprantama, reikia mažiau. Bet specialistams, kurie sugebėtų mašinas prižiūrėti ir aptarnauti, poreikis išlieka ir jis tik augs“, – teigia R. Gražys.

Būdas likti konkurencingiems pasaulyje

Tokių šalies inžinerinės pramonės įmonių kaip „Sargasas“ ar „Hoda“ veiklos apimtys sparčiai auga. Šias bendroves vienijančios Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis skaičiuoja, kad sektoriuje veikiančių įmonių gamyba per pastarąjį dešimtmetį išaugo – 64 proc., o inžinerinė pramonė per metus sukuria apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto ir ji vis auga.

Tačiau asociacijos direktorius pabrėžia: siekiant užtikrinti tolesnę sektoriaus plėtrą ir pasaulinį konkurencingumą, būtinos kryptingos privataus ir viešojo sektoriaus pastangos kuriant investicijoms palankią aplinką inžinerinės pramonės srityje, kuriai iki šiol neretai skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Lietuvos verslui taip pat svarbu sparčiai įsisavinti pažangius sprendimus bei technologijas. Tik tada jis sugebės išlikti konkurencingas globalioje aplinkoje – būtent tai yra esminis pramonės revoliuciją pirmyn vedantis veiksnys. Jau dabar skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Jos formuos ir ateities rinkas bei verslo modelius“, − komentuoja D. Lasionis.

Su tokiu požiūri sutinka ir verslininkai. Pasak I. Šileikytės, veiklos efektyvumo didinimas – vienintelis būdas verslui likti konkurencingam.

„Galimybės ypatingai atpiginti savo produkciją yra labai ribotos. Savo detalių kaip nors gražiau nei konkurentai taip pat neiškalsime. Taigi efektyvumas yra vienintelė sritis, kur galime kaip nors išsiskirti, įgyti pranašumą. Todėl noriu tikėtis, kad kuo daugiau šalies įmonių diegs pažangius sprendimus, technologijas, vykdys skaitmenizavimą“, − teigia „Sargaso“ vadovė.

Pelningumas Baltijos šalyse: kai kuriuose sektoriuose skiriasi kartais

Jovitos Budreikienės ir Rimos Rutkauskaitės straipsnis „Verslo žiniose

Lietuvoje apdirbamosios gamybos įmonių pelningumas yra aukštesnis negu Latvijoje ar Estijoje. Tačiau kai kuriuose sektoriuose jis skiriasi netgi ne procentais – kartais.

Vienas tokių sektorių – gėrimų gamyba. 2019 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje sektoriaus pelningumas buvo 1,1%, o Estijoje – 13%. Nemaži pelningumo skirtumai yra gumos ir plastiko gaminių sektoriuje, ypač tarp Latvijos (3,1%) ir Lietuvos (7,7%).

Alfredas Zigmantas, plastiko, gumos ir metalo gaminių UAB „Stigma“ generalinis direktorius, sako, kad apie 6% svyruojantis pelningumas yra normalus.

„Partneriai vakariečiai svarsto taip: 10% marža – uždirbi per daug. 3% – per mažai, tuomet rizikuoji bankrutuoti. Ypač tai akcentuoja švedai. Jų nuomone, 5–7% yra aukso vidurys“, – aiškina A. Zigmantas.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Pažangios gamybos SIC pasirašė partnerystės sutartį

Pažangios gamybos Skaitmeninių inovacijų centras (angl. Advanced Manufacturing digital Innovation HUB) ir Vilniaus miesto savivaldybė liepos 23 d. pasirašė Jungtinės veiklos, partnerystės sutartį, kurios pagrindu apjungia savo žinias ir veiklas bendram tikslui – vystyti Skaitmeninių inovacijų centrą (SIC, angl. DIH).

Vilniaus miesto Meras Remigijus Šimašius vertina šią verslo ir mokslo bendruomenės iniciatyvą ir pritaria centro veiklų bei infrastruktūrinei plėtrai Vilniuje, taip pat mato centro partnerių atliekamų projektų ir darbų prasmę.

Pažangios gamybos Skaitmeninių inovacijų centro koordinatoriaus, LINPRA įsteigto kompetencijų centro „Intechcentras“ vadovas Audrius Jasėnas pabrėžia šios partnerystės sutarties svarbą: „Apie 50 proc. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos narių šiuo metu sudaro Vilniaus miesto ir rajono įmonės, todėl Vilniaus miesto savivaldybės palaikymas didinant pramonės įmonių skaitmeninę bei technologinę brandą ir jų tarptautinį konkurencingumą yra ypač svarbus.“

Pažangios gamybos SIC šiuo metu partneriauja su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno technologijos universitetu ir įvairiomis inovacines paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Pažangios gamybos SIC – tai paramos priemonė, skirta įmonių konkurencingumui didinti, kai verslo ar gamybos procesai, produktai ir paslaugos tobulinamos skaitmeninėmis technologijomis. 2012 m. įsteigtas Pažangios gamybos SIC yra vienas iš 7 Lietuvoje veikiančių skaitmeninių inovacijų centrų. Šis SIC su plačiu partnerių tinklu teikia skaitmeninimo auditų, technologijų konsultavimo, specialistų ruošimo, paslaugų teikėjų tinklaveikos, patirčių mainų paslaugas.

Daugiau informacijos apie Pažangios gamybos SIC – „Intechcentro“ puslapyje.